Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. B., A. B. ir B. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1. Priteisti iš atsakovo 295,11 EUR skolos už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo paslaugas.

II. Atsakovo atsikirtimų santrauka

III. Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos

Motyvuojamoji dalis

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

7. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

8. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

10. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

11. Ieškovas UAB Mano Būstas Vilnius (iki reorganizacijos buvęs pavadinimas UAB „Vilkpėdės būstas“) yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra daugiabučio namo administratorius.

12. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė.

13. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp UAB ,,Bendruva“ ir P. B. bei B. B. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 02, kurios pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo išnuomotas P. B. ir B. B. bei jų šeimos nariams.

15. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Savininko pareiga proporcingai savo daliai, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti bei padengti kitas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, kildinama iš įstatymų: CK 4.82 straipsnio 3 dalies, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punkto. Šių teisės aktų normos yra imperatyviosios ir nenustato jokių išlygų, išskyrus išimtis, įtvirtintas CK 4.83 straipsnio 4 dalyje – išlaidas galima atsisakyti mokėti tik kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir kai butų ir kitų patalpų savininkai nėra davę sutikimo dėl šių išlaidų (nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais).

16. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininko teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017). Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).

17. Viena vertus, pareigą padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kita vertus, tokia situacija, kai buto nuomininkas, kuris pagal buto nuomos sutartį ir privalo apmokėti mokesčius, susijusius su nuomojamo buto išlaikymu, teismo vertinimu, iš esmės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl nuomos santykių nesudarius rašytinės nuomos sutarties. Tai yra tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai - CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad būtų konstatuotas teisinis pagrindas administratoriui kreiptis dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo bei kitų jo teikiamų paslaugų apmokėjimo į gyvenamųjų patalpų nuomininką, turi būti nustatytos trys kumuliatyvios sąlygos. Pirma, savivaldybės ir joms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomotojai yra pasinaudoję teise nuomos sutartyje nustatyti, jog bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka ne patys patalpų savininkai, o nuomininkai; antra, konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad tokia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, pagal kurią nuomininkas įsipareigoja apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti butų ir kitų patalpų savininkui; trečia, su tokios sutarties turiniu yra supažindinti tretieji asmenys, ypač teikiantys bendrosios nuosavybės teise valdomo turto administravimo paslaugas, t. y. tokia sutartis yra išviešinta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktos nuomos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tačiau nuomos sutartyje nėra aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir jų technine priežiūra apmokėjimo tvarka, sutartyje nuomininkas nėra įsipareigojęs apmokėti minėtas išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju buto nuomos sutartis ieškinio pateikimo metu nebuvo įregistruota viešame registre, buto nuomos faktas nebuvo išviešintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nagrinėjamu atveju žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena tretieji asmenys.

20. Be to, nuomos sutarties 2.2 punktu šalys sutarė: „kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 10 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius pagal pateiktą sąskaitą. Jeigu NUOMININKAS nesumoka mokesčių sutarties nustatytu laiku, jam priskaičiuojami 0,4% delspinigių nuo įsiskolinimo dienos už kiekvieną uždelstą dieną iki pilno atsiskaitymo“. Teismas šioje byloje pasisako dėl šios nuomos sutarties sąlygos. Kaip matyti iš šio nuomos sutarties punkto, jame šalys sutarė, jog nuomos ir komunaliniai mokesčiai bus pateikiami viena sąskaita, kurios neapmokėjus bus skaičiuojami delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, jog nuomos sąskaitą gali išrašyti tik nuomotojas, t. y. atsakovas, kad pagal nuomos sutartį delspinigių gali reikalauti tik atsakovas, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims (sutarčių autonomijos principas), darytina neabejotina išvada, jog pagal nuomos sutarties 2.2 punktą šalys susitarė, jog atsakovas kas mėnesį nuomininkams pateiks sąskaitą dėl nuomos ir komunalinių mokesčių sumokėjimo. Taigi, pagal nuomos sutarties 2.2 punktą, net ir tokią sutartį įregistravus viešame registre, ieškovas neprivalėtų pateikti sąskaitų nuomininkams, nes nuomos sutartyje nėra šalių susitarimo dėl komunalinių, administravimo ir kitų mokesčių mokėjimo tiesiogiai paslaugų teikėjams.

21. Be to, Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 02 buto nuomininkų (trečiųjų asmenų) neįpareigojo ir neįgaliojo sudaryti sutartį su daugiabučio namo savininkų bendrija dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros, o savo iniciatyva tretieji asmenys su bendrija aptarnavimo sutarties nesudarė. Taigi, atsakovo nurodomo sutarties 2.2 punkto negalima laikyti kaip pagrindo jos prievolei dėl mokesčių mokėjimo eliminuoti, nes jame konkrečiai nebuvo aptarta sąlyga, kad minėtus mokesčius apmokės būtent buto nuomininkai (tretieji asmenys).

22. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigia, kad teisės aktuose, reglamentuojančiose administratoriaus veiklą, nenustatyta, jog tais atvejais, kai šių išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jas privalo sumokėti patalpų savininkas – savivaldybė. Pabrėžė, jog ieškovas atsakovui neteikė jokių sąskaitų, priminimų, pranešimų ar kitų dokumentų, siekdamas informuoti ir (ar) priminti atsakovui dėl egzistuojančių įsiskolinimų bei ragindamas juos apmokėti iki nurodyto termino. Teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai neatleidžia jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, nuo privalomosios pareigos atlyginti išlaidų dalį, tenkančią už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Priešingu atveju būtų paneigta bendraturčio pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti ir pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai. Šiuo atveju būtent atsakovė, kaip buto savininkė ir nuomotoja, galėjo ir privalėjo kontroliuoti tinkamą gyvenamųjų patalpų nuomininkų (faktinių nuomininkų) pareigų vykdymą, jei buvo sutarę kokia nors kita forma, nei nuomos sutartis. Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog teisės aktuose, reglamentuojančiose administratoriaus veiklą, nenustatyta, jog tais atvejais, kai šių išlaidų neapmoka, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jas privalo sumokėti patalpų savininkas – savivaldybė. Ši pareiga atsakovui yra nustatyta imperatyviai įstatyme - CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse, CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

23. Taigi atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisinį situacijos reglamentavimą – daiktinės teisės ir prievolinės teisės normas - nuomos teisinius santykius, nesudarius nuomos sutarties, teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir pareikštas tinkamam atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybei (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-656/2021, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-368/2020).

24. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodytos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, kurie asmenys, t. y. atsakovas ar tretieji asmenys iki skolos susidarymo laikotarpio pradžios – iki 2017 m. spalio 1 d., mokėjo ieškovui mokesčius už suteiktas paslaugas bei kam skolos susidarymo laikotarpiu ieškovas siuntė šių mokesčių mokėjimo sąskaitas. Teismo nuomone, konstatavus, kad už skolos susidarymą ieškovui atsakingas yra atsakovas, kad nuomos sutartyje nėra sutarimo dėl nuomos ir/ar kitų mokesčių mokėjimo paslaugų tiekėjams tiesiogiai, neturi teisinės reikšmės aplinkybės kam buvo siunčiamos sąskaitos ir kas jas apmokėdavo iki skolos susidarymo (CK 6.50 straipsnis leidžia tretiesiems asmenims įvykdyti prievolę už skolininką). Be to, sąskaitos už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas yra siunčiamos buto, kuriam teikiamos konkrečios paslaugos, adresu, visiškai nevertinant ar ten gyvena buto savininkas, ar nuomininkas. Siunčiamų sąskaitų gavimas yra turto savininko pareiga, o ne paslaugų teikėjo. Atsakovas nebuvo nurodęs kitų adresų korespondencijai ar sąskaitoms gauti, todėl ieškovas galėjo siųsti sąskaitas administruojamo daikto adresu.

25. Atsižvelgiant š byloje nustatyta aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas yra tinkamas atsakovas byloje, todėl turi sumokėti ieškovo reikalaujamus administravimo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros mokesčius –295,11 EUR už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., nes nurodytas skolos dydis yra pagrįstas mokesčių suvestine ir ieškovo išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo ieškinys visiškai tenkintinas ir ieškovui ir atsakovo priteistina 295,11 EUR skola (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnis, 6.720 straipsnis).

26. Taip pat iš prie ieškinio pridėtos mokesčių suvestinės ir sąskaitų – faktūrų matyti, kad ieškovas už laiku nevykdomą piniginę prievolę skaičiavo materialiąsias palūkanas; materialiosios palūkanos priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Ieškovas už praleistą prievolės įvykdymo terminą turi teisę reikalauti palūkanų CK 6.261 straipsnio pagrindu. Atsakovas nepateikė byloje duomenų, kad būtų sumokėjęs ieškovo reikalaujamas sumas tinkamai ir laiku, todėl iš atsakovo priteistina 5,31 EUR materialiųjų palūkanų (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (300,42 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

28. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK

93 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovas sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio. Ieškovas patyrė 0,87 EUR dydžio išlaidas už VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo peržiūrą ekrane. Ieškovas taip pat turėjo išlaidų už suteiktas teisines paslaugas – 60 EUR už ieškinio paruošimą, 121 EUR už prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą paruošimą, 266,20 EUR už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą, 121 EUR už dalyvavimą teismo posėdyje. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 584,07 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, įvertinus tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų sumų, ieškovui iš atsakovo priteistina 584,07 EUR bylinėjimosi išlaidų.

31. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 49,60 EUR, kurios valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

32. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui UAB Mano Būstas Vilnius (į. k. 121452091) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) 295,11 EUR (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 11 euro centų) skolą, 5,31 EUR (penkis eurus ir 31 euro centą) materialiąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 300,42 EUR (trijų šimtų eurų ir 42 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 584,07 EUR (penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 7 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) 49,60 EUR (keturiasdešimt devynis eurus ir 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.