Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-360-163/2016

2016 m. kovo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. O. (L. O.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovams R. V., I. B., A. G., G. G., E. G. dėl negrąžinto avanso priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vakarų nekilnojamasis turtas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nutartyje nurodė, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Iš nustatytų aplinkybių aišku, kad šalims nuvykus į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis sudaryta nebuvo, todėl prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė. Taip pat teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovė pagal preliminarią sutartį su atsakovais pirkimo-pardavimo sutartį turėjo sudaryti iki 2013-08-30 ir jokios išlygos nebuvo numatytos, tačiau sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovė negalėjo sumokėti visos sumos už butą sandorio sudarymo dieną, todėl konstatuotina, kad ieškovė yra atsakinga dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, todėl jai buvo taikyta bauda, kaip numatyta preliminarios sutarties 13 punkte, išskaičiuojant šią sumą iš ieškovės sumokėto avanso (CK 6.165 str. 4 d.). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 868,86 Eur negrąžintą avansą nepagrįstas, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovai savo nepagrįstais ar neteisėtais veiksmais atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį 2013-08-30, nors būtent ieškovei tenka tokia pareiga (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalys dalyvavo nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ir avanso grąžinimo. Ieškovė pateikė ieškinį teismui, juo prašė priteisti iš atsakovų 868,86 Eur negrąžintą avansą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsisakė savo pradinio reikalavimo dėl 868,86 Eur baudos už preliminarios sutarties nevykdymą priteisimo iš atsakovų. Nurodo, kad 2013-04-10 su atsakovais, tarpininkaujant trečiajam asmeniui pasirašė preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį butą ir sumokėjo 868,86 Eur avansą. Atsakovai įsipareigojo iki 2013-08-30 sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau savo pareigos iki šiol neįvykdė. Ieškovė, atvykusi į notarų kontorą pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui, su savimi turėjo 5792,40 Eur – dalį mokėtinos sumos už butą, kitą dalį būtų sumokėjusi pagal susitarimą vėliau. Tačiau notarų biure pardavėjai kategoriškai atsisakė pardavinėti tokiomis sąlygomis ir reikalavo visos pirkimo-pardavimo kainos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės kaltę dėl sandorio nesudarymo grindė tik žodiniais atsakovų paaiškinimais. Ieškovė nurodo, kad sudarytos preliminarios sutarties 15 punkto a papunktyje buvo nurodyta, kad dalis atsiskaitymo už parduodamą turtą bus atliekama pavedimu. Taigi ieškovė turėjo teisėtų lūkesčių pas notarą, pasirašius sutartį, dalį pinigų pervesti bankiniu pavedimu.

Atsakovai R. V., I. B., A. G., G. G. ir E. G. teigia, kad ieškovė sandorio sudarymo metu nurodė, kad jai nebuvo suteikta paskola, todėl siūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį numatant mokėjimo atidėjimą arba suteikiant papildomą terminą, pratęsiant sandorio sudarymo terminą, per kurį būtų gauti likę pinigai. Su tokiomis sąlygos atsakovai nesutiko. Taigi vadovaujantis LRCK 6.165 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir preliminariosios sutarties 13 punktu, nustačius, kad ieškovė yra atsakinga dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, jai buvo taikyta bauda išskaičiuojant šią sumą iš ieškovės sumokėto avanso.

Atsakovai G. G. ir E. G. nurodo, kad ieškovės pateikta pozicija yra nenuosekli, kadangi pateikdama ieškinį, ieškovė teigė, kad 2013-08-30 notaro biure turėjo tik 20 000 Lt, o kitą dalį kainos, pagal žodinį susitarimą su pardavėjais ketino sumokėti per banką per vieną mėnesį nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, gavusi paskolą. Taip pat ieškinyje ieškovė pati nurodė, jog pas notarą ji visos sumos neturėjo, todėl paprašė perkelti pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymą dviem savaitėms, kad turėtų laiko pasiskolinti reikiamą sumą pinigą. Jau 2013-10-03 ieškovės atstovo rašytame pranešime trečiajam asmeniui (nekilnojamojo turto agentūrai) buvo nurodytos dar kitos faktinės sandorio nesudarymo aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad 2013-04-10 tarp ieškovės ir atsakovų, tarpininkaujant UAB „Vakarų nekilnojamasis turtas“, buvo sudaryta preliminari sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovai įsipareigojo parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už 19983,78 Eur. Ieškovė ir atsakovai įsipareigojo pasirašyti notaro patvirtintą buto pirkimo-pardavimo sutartį vėliausiai iki 2013-08-30. Užtikrindama preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, pirkėja šios sutarties pasirašymo metu sumokėjo 868,86 Eur avansą. Preliminarioje sutartyje ieškovė ir atsakovai susitarė, kad dalis atsiskaitymo už parduodamą turtą bus atliekama pavedimu į pardavėjo sąskaitą. Šalys įsipareigojo pasirašyti notaro patvirtintą buto pirkimo-pardavimo sutartį vėliausiai iki 2013-08-30, tačiau sutartis nebuvo sudaryta. 2013-08-30 šalys atvyko į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties. Su savimi ieškovė turėjo 5792,40 Eur – dalį mokėtinos sumos už butą.

Ieškovė, sudarydama preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo 868,86 Eur avanso, t.y. išreiškė patvirtinimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Iš byloje pateiktos preliminariosios sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta vėliausiai iki 2015-08-30. Taigi ieškovė turėjo keturis mėnesius gauti paskolą iš banko ir sumokėti visą sutartą sumą atsakovams. Šalys, atvykusios į notaro biurą pagrindinės sutarties nesudarė, kadangi ieškovė vis dar neturėjo pakankamai pinigų. Ieškovė ginčija šį faktą ir teigia, kad dalį pinigų buvo pasiruošusi sumokėti bankiniu pavedimu dar tą pačią dieną pasirašius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaujantis preliminariosios sutarties 15 punkto a papunkčiu, todėl atsakovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindę pirkimo pardavimo sutartį. Sutiktina su atsakovų argumentu, kad ieškovės pozicija dėl preliminarios sutarties vykdymo yra nenuosekli. Ieškovė ieškiniu nurodė, kad pagrindinės sutarties sudarymo dieną notaro biure turėjo 20 000 Lt, t.y. dalį sumos, kitą dalį sumos, pagal žodinį susitarimą su atsakovais, ketino sumokėti per banką per vieną mėnesį nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, gavusi paskolą. Atsakovams atsisakius pasirašyti pagrindę pirkimo-pardavimo sutartį tokiomis sąlygomis, ieškovė prašė atidėti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą dviem savaitėms. Atsakovams žodžiu sutikus, po dviejų savaičių ieškovei susisiekus su agentūra ieškovei buvo pranešta, jog pardavėjai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Vėlesni, apeliaciniu skundu pareikšti, ieškovės paaiškinimai vertintini kritiškai, taigi apeliacinės instancijos teismas vertina įrodymus ir paaiškinimus pateiktus ir analizuotus pirmosios instancijos teisme. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pagal CK 6.165 str. 2 d. preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas daro sutartį negaliojančią. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.192 str. 4 d.). Bylos duomenimis šalių sutartis pakeista ar pratęsta nebuvo. Pažymėtina, kad vertinant preliminariosios sutarties 15 punkto a papunktį dėl dalinio atsiskaitymo bankiniu pavedimu, nėra numatyto termino, kada pinigai turi būti pervesti atsakovams, t.y. iki pagrindinės sutarties sudarymo, po pagrindinės sutarties sudarymo ar kitaip, todėl preliminariosios sutarties minėto punkto įgyvendinimas nėra tiksliai aptartas ir vienareikšmiškai teigti, jog šalys susitarė, jog ieškovė turi teisę sumokėti dalį sumos bankiniu pavedimo po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, negalima. Taigi įvertinus visus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad 2013-08-30 prikimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovė 2013-08-30 negalėjo sumokėti visos buto kainos, negu dėl to, kad atsakovai pareikalavo iš karto sumokėti visą buto kainą tik grynaisiais pinigais ir sandoris neįvyko iškilus nesutarimui dėl atsiskaitymo būdo.

Dėl avanso priteisimo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti sumokėtą avansą ir nurodo, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Šioje byloje atsakovai nepareiškė jokio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, taip pat iki teismo bylos nagrinėjimo atsakovai nepateikė jokio pareiškimo dėl įskaitymo (CK 6.131 str.). Tokiu būdu akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą ir be teisinio pagrindo avansą paliko atsakovams.

Atsakovai nurodo, kad vadovaujantis LRCK 6.163, 6.165 straipsniais avanso sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutarti ir užtikrina kitai šaliai padarytu nuostoliu atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma. Kai preliminariosios sutarties šalis iš kitos šalies yra gavusi pinigų sumą prievolių įvykdymui užtikrinti ir pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pinigus sumokėjusios šalies kaltės, teismas, šaliai atsikirtimų forma reiškiant teisę į netesybas, gali įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus nesant turinčios teisę į netesybas šalies byloje pareikšto atskiro reikalavimo.

LRCK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Kadangi preliminariajai sutarčiai netaikytinos CK 6.217 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, o preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir byloje nustačius, kad ieškovė pagal preliminarią sutartį su atsakovais pirkimo-pardavimo sutartį turėjo sudaryti iki 2013-08-30 ir jokios išlygos nebuvo numatytos, o sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovė negalėjo sumokėti visą sumą už butą sandorio sudarymo dieną, todėl laikytina, kad ieškovė yra atsakinga dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, todėl jai buvo taikyta bauda, kaip numatyta preliminarios sutarties 13 punkte, išskaičiuojant šią sumą iš ieškovės sumokėto avanso (CK 6.165 str. 4 d.). Taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 868,86 Eur negrąžintą avansą nepagrįstas, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovai savo nepagrįstais ar neteisėtais veiksmais atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį 2013-08-30, nors būtent ieškovei tenka tokia pareiga, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimo.

Atsakovai G. G. ir E. G. pateikė prašymą skirti ieškovei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme, 50 procentų iš ieškovei skirtinos baudos įpareigojant sumokėti atsakovams.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kadangi ieškovė teikė ieškinį grįstą teisiniais argumentais, byloje nenustatyta , kad ieškovė teikė procesinius dokumentus, vilkinančius bylos nagrinėjimą ir pan. Tai, kad ieškovė teikė ieškinį byloje savaime nereiškia, kad ieškovė, pateikdama šį procesinį dokumentą, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), todėl atsakovų prašymas skirti ieškovei baudą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą nepakeistą.