Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo N. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. T. ieškinį atsakovui S. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo grąžinimo, trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. K. ieškinį ieškovui N. T. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, laikinosios globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo formos

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

23. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškovo reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo grąžinimo biologiniam tėvui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės aplinkybės

24. Nustatyta, kad. kad nepilnamečio P. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas N. T. ir R. D.. Atsakovas su R. D. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu faktinėje santuokoje su jos sūnumi P. T.. Atsakovas S. D. ir R. D. (duomenys neskelbtini) susituokė. Vaiko mama R. D. mirė (duomenys neskelbtini) Nepilnametis vaikas P. T. iki (duomenys neskelbtini) gyveno su mama R. D. ir atsakovu S. D.. (duomenys neskelbtini), mirus vaiko motinai R. D., į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi S. D. dėl vaiko P. T. laikinos globos. (duomenys neskelbtini) į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi vaiko tėvas N. T., kuris išreiškė norą pasirūpinti vaiku. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. sausio 23 d. raštu įpareigojo S. D. užtikrinti vaiko bendravimą rašte nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 9 d. rašte nurodoma, kad, įvertinus skyriaus turimą informaciją, pripažįstama, kad vaikas šiuo metu nėra pasirengęs bendrauti su tėvu. 2018 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „D. P. T.“ nurodoma, kad vaikas išreiškė poziciją, jog su ieškovu gyventi nenori. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. balandžio 20 d. rašte nurodė, kad tarp vaiko ir biologinio tėvo nėra artimo ryšio, vaikas bijo tėvo ir jo vengia. 2018 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pokalbio su P. T. senele G. K.“ nurodoma, kad vaiko tėvas jo neaugino, tačiau retkarčiais, tai yra 1–2 kartus per mėnesį, su vaiku susitikdavo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ vaikui P. T. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa G. K. šeimoje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pataikė 2018 m. birželio 18 d. raštą „Dėl bendravimo su vaiku tvarkos“, kuriame nurodo, kad situacija tarp vaiko ir biologinio vaiko tėvo nepasikeitė, o siekiant atkurti vaiko ir biologinio tėvu ryšius būtina psichologo pagalba. 2018 m. liepos 20 d. teismo posėdžio metu vyko vaiko apklausa su psichologe, kurios metu nepilnametis P. T. aiškiai ir tvirtai išdėstė savo poziciją bei norą gyventi su atsakovu S. D.. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Trečiojo asmens G. K., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, ieškinį tenkino iš dalies.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

25. Ieškovas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad šioje byloje teismas turėjo vadovautis CK 3.165 straipsnyje nustatytų tėvų asmeninių teisių ir pareigų turiniu, kur nurodoma, jog, atlikdami savo pareigas, tėvai, palyginti su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Tai reiškia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaiką, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims.

26. Kaip byloje nustatyta, ieškovas neteikė išlaikymo sūnui, tinkamai nedalyvavo jo auklėjime, nesidomėjo vaiko sveikata, laisvalaikiu ir kt. Su vaiku bendraudavo epizodiškai, t. y. pasimatydavo 1-2 kartus per mėnesį, susitikimas vykdavo apie 2 val., laiką leisdavo viešoje vietoje, į namus nesiveždavo, kaip ir nesilankė vaiko namuose. Būdavo laikotarpių kad ieškovas su vaiku nesimatydavo kelis mėnesius iš eilės. Su ieškovu sūnus kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini), todėl per šį laikotarpį ieškovo (tėvo) ir vaiko P. T. ryšys yra visiškai susilpnėjęs. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nebando įsijausti į motinos netekusio mažo berniuko norus, baimes, nes paklaustas teismo kaip įsivaizduoja sūnaus grąžinimo jam procesą, atsakė, kad paprastai – riekia paimti vaiką ir atvežti pas tėvą į namus. Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius tarnybiniame pranešime nurodė, jog vaikas nepageidauja bendrauti su tėvu, su tėvu bendrauja trumpais sakiniais, nenori su juo susitikti. Institucija nuomone, jog vaiko emocinis ryšys su tėvu N. T. nėra toks tamprus, koks turėtų būti vaikui gyvenant šeimoje, nes, pagal pateiktus duomenis, tėvas su vaiku bendravo tik epizodiškai ir tik viešose vietose, berniukas ieškovo nevadina tėvu, tėvo namuose niekada nesilankė, nepažįsta ir jo sugyventinės, vaikas su N. T. nesijaučia saugus, ieško pagalbos iš šalies, jam reikia ramesnės ir stabilesnės aplinkos. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgdamas į nustatytą reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, šių nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu geriausių vaiko interesų neatitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Ieškovas teigia, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad apeliantui nėra taikyta nė viena iš tėvų valdžios apribojimo rūšių, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nustatė apelianto nepilnamečiui sūnui nuolatinę globą ir paskyrė atsakovą nuolatiniu jo globėju.

28. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir perdavė bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti CK 3.179 straipsnį ir atskirti nepilnametį vaiką nuo jo tėvo, yra nepagrįsta. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų. Be to, apeliacinės instancijos teismas CK 3.179 straipsnyje nurodytus atvejus, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, šioje nagrinėjamoje byloje aiškino per siaurai, neatsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo negyvenimas kartu su vaiku yra nulemtas objektyvių aplinkybių – vaiko motinos naujos šeimos sukūrimo ir stabilių vaiko socialinių dvasinių ryšių šioje šeimoje susiformavimo, dėl to šiuo metu vaiko gyvenimas kartu su tėvu lieka negalimas dėl paties vaiko interesų – nors tėvas objektyviai galėtų vaiku pasirūpinti, tačiau vaikas to nepriima. Taip pat nurodė, kad priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl CK 3.179 straipsnio taikymo, per siaurai aiškino šiame straipsnyje apibrėžtas objektyvias aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti dėl vaiko atskyrimo, tai lėmė nevisapusišką ginčo dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo išnagrinėjimą, materialiosios ir proceso teisės normų netinkamą taikymą ir pažeidimą.

29. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; etc.).

30. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, jog tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau turint omenyje CPK 362 straipsnio 2 dalį – jį įpareigoja teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas), akivaizdu, yra žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Taigi pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101-701/2016; etc.).

31. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo G. K. prašė atskirti nepilnametį vaiką P. T. nuo tėvo N. T. ir nustatyti laikinąją globą, globėju paskiriant patėvį (atsakovą) S. D.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo atskirti ieškovo nuo sūnaus, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi.

32. Byloje nustatyta, kad šalys neskundė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalies, kuria trečiojo asmens reikalavimas dėl tėvo (ieškovo N. T.) atskyrimo nuo sūnaus atmestas, todėl atsižvelgdamas į kasacinio teismo nurodymus bei į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisėtais interesais, t. y. byloje yra viešasis interesas, ir neperžengus apeliacinio skundo ribų, galėtų būti pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, apeliacinės instancijos teismas pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims, kad apeliacinės instancijos teismas ketina peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasisakyti dėl aplinkybių, susijusių su CK 3.179 straipsnio taikymu. Todėl 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pasiūlyta byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti savo rašytinius paaiškinimus dėl CK 3.179 straipsnio taikymo.

33. Ieškovas nurodė, kad nepilnamečiui sūnui P. bus maksimaliai sudarytos visos sąlygos pilnaverčiai gyventi savo šeimoje, augti, bręsti, vystytis ir bendrauti ne tik su savo tėvu, bet ir su broliu, būti mylimam ir jaustis tikros šeimos nariu. Svarbu yra tai, kad šioje byloje visų instancijų teismai konstatavo, jog vaiko tėvas N. T. objektyviai gali vaiku pasirūpinti. Tokiu būdu, vienintelė priežastis dėl kurios vaikas negalėtų gyventi kartu su savo biologiniu tėvu yra vaiko nenoras. Teigia, kad byloje nenustatyta jokių kitų objektyvių kliūčių, dėl kurių nepilnametis vaikas negalėtų augti biologinio tėvo šeimoje, todėl šiuo atveju daro išvadą, kad į P. T. išreikštą norą gyventi su S. D. neturi būti atsižvelgiama. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad byloje yra visos teisinės sąlygos taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko atskyrimą nuo biologinio tėvo. Byloje susiklosčiusios aplinkybės, ieškovo elgesys liudija, kad ieškovas nesugeba identifikuoti vaiko emocinių poreikių, vaikas su ieškovu gyventi nenori ir nėra tam pasirengęs. Įvaikinimo tarnyba pažymėjo, kad nepilnametis vaikas ne kartą buvo išreiškęs savo nuoseklią nuomonę tiek vaiko teisių specialistams, tiek per teismo psichologo apklausą teisme, kad nenori gyventi su biologiniu tėvu. Skyrius neturi pagrindo manyti, kad nuosekli vaiko pozicija ir nuomonė dėl jo gyvenimo su patėviu, su kuriuo jis auga daugiau nei pusę savo gyvenimo (nuo (duomenys neskelbtini)), galėtų pažeisti jo teises ar prieštarauti jo teisėtiems interesams gyventi ten, kur jaučiasi saugus ir mylimas.

34. Kasacinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 straipsnį. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų faktinis pagrindas dėl vaiko atskyrimo nuo ieškovo suponuoja išvadą, kad tokiomis objektyviomis aplinkybėmis pripažintinas nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvu, ryšio su juo praradimas, kurį iš dalies lėmė tai, jog vaiko motina sukūrė kitą šeimą ir vaikas joje gyveno. Susiklosčius tokiai situacijai ieškovas nesugebėjo visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime, puoselėti socialinius dvasinius ryšius su vaiku, tokiu būdu sudarydamas sąlygas, jog nepilnamečio vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrino atsakovo ir vaiko motinos šeima. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui poreikis bendrauti su sūnumi atsirado tik po vaiko motinos mirties. Ieškovas ilgą laiką pakankamai nesirūpino vaiku, materialiai jį išlaikė tik iš dalies, bendravo epizodiškai, bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai sudaro prielaidas daryti išvadą apie komplikuotą vaiko santykį su tėvu (ieškovu). Be to, bendravimas tarp ieškovo ir sūnaus nevyko ir teismo proceso metu, vaikas vengia bendrauti su tėvu, jo bijo, jam esant jaučiasi nesaugus. Nesant tėvo ir vaiko ryšio jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas, kol emocinis ryšis nebus atkurtas. Tokia situacija, kai tėvas ir sūnus sunkiai bendrauja, gali būti ir laikina, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, rekomenduotas specialistų, lanko tėvystės įgūdžių kursus, t. y. deda pastangas ryšiui su vaiku atkurti. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui tikslinga spręsti dėl laikino nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo ieškovo (tėvo) ir globos nepilnamečiam vaikui skyrimo, įvertinant tai, kad tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, palengva suartintų tėvą ir sūnų vieną su kitu. N. P. T. išreiškė norą gyventi kartu su patėviu S. D.. Teismas nenustatė duomenų, kad globa S. D. šeimoje prieštarautų vaiko interesams. Tarp atsakovo ir P. T. per (duomenys neskelbtini) metus yra užsimezgęs labai artimas ryšys, berniukas laiko atsakovą socialiniu tėvu, atsakovas berniuką myli ir augina kaip savo vaiką. P. T. taip pat išreiškė poziciją, jog su ieškovu (biologiniu tėvu) gyventi nenori.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė, ta yra, nagrinėjamos bylos atveju ieškovo negyvenimas kartu su vaiku yra nulemtas objektyvių aplinkybių – vaiko motinos naujos šeimos sukūrimo ir stabilių vaiko socialinių dvasinių ryšių šioje šeimoje susiformavimo, dėl to šiuo metu vaiko gyvenimas kartu su tėvu lieka negalimas dėl paties vaiko interesų – nors tėvas objektyviai galėtų vaiku pasirūpinti, tačiau vaikas to nepriima, todėl yra pagrindas atskirti nepilnametį vaiką nuo jo biologinio tėvo. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnamečio vaiko globėju paskirtas atsakovas, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Taigi, ieškovas turės teisę ir pareigą su vaiku bendrauti stengdamasis atkurti su vaiku prarastą ryšį. Pažymėtina, kad vaiko atskyrimas nuo tėvo panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo buvo atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens G. K., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, reikalavimas atskirti nepilnametį vaiką P. T. nuo tėvo N. T. ir šią ieškinio dalį tenkinti - atskirti nepilnametį vaiką P. T. nuo tėvo N. T., kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo ieškinį ir tenkinus trečiojo asmens atsakovo pusėje ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

40. Nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1260 Eur bylinėjimosi išlaidų, tenkinus trečiojo asmens ieškinį visiškai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, ir iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma atsakovui padidintina nuo 945 Eur iki 1 260 Eur.

41. Taip pat nustatyta, kad apeliacinėje instancijoje (byla Nr. e2A-246-265/2020) atsakovas patyrė 600 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, už kasacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. spendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens G. K., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, reikalavimas atskirti nepilnametį vaiką nuo tėvo N. T. ir šią ieškinio dalį tenkinti - atskirti nepilnametį vaiką P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo tėvo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš ieškovo N. T. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovui S. D. padidinti nuo 945 Eur iki 1 260 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo N. T. atsakovui S. D. 675 Eur bylinėjimosi išlaidų.