- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-112-544/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00458-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- J. E.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-112-544/2023
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3422-758/2022 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui J. E. dėl administraciniu nusižengimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. R. prašė priteisti iš atsakovo J. E. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas 2022 m. kovo 26 d. 15.00 val. tyčia viešai jį įžeidė, pažemino garbę ir orumą, tuo padarydamas neturtinę žalą, t. y. viešoje erdvėje – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ viešai matomoje įrašo komentarų skiltyje parašė šiuos necenzūrinius ir tikrovės neatitinkančius žodžius apie ieškovą: „(duomenys neskelbtini)“.
3. Paaiškino, kad jis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o atsakovui 2022 m. gegužės 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo) padarymo. Atsakovas su pažeidimu sutiko, pripažino 2022 m. kovo 26 d. minėtais įrašais pažeidęs viešąją tvarką ir administracinį nurodymą sumokėti 15 Eur baudą įvykdė. 2022 m. birželio 2 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatas ieškovui atsiuntė pranešimą, kad ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo galima reikšti civilinio proceso tvarka.
4. Ieškovo teigimu, socialinis tinklas „Facebook“ yra viešas, juo gali naudotis neribotas skaičius asmenų, o šio tinklo grupėje „(duomenys neskelbtini)“ viešus įrašus gali daryti ir skaityti neribotas skaičius pilnamečių grupės narių. Todėl mano, kad atsakovo parašytas minėtas žinias perskaitė ne vienas šio tinklo naudotojas ir grupės narys. Atsakovas viešai matomoje įrašo komentarų skiltyje paskleisdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą pažemino ieškovo garbę ir orumą, sumenkino jį kitų asmenų akivaizdoje. Perskaitęs minėtus nemalonius atsakovo įrašus patyrė emocinį ir psichologinį šoką, moralinį diskomfortą, pasijuto pažemintas, paniekintas, nes juos priėmė asmeniškai. Atsakovo elgesys sukėlė neigiamus padarinius fizinei ir psichinei sveikatai, asmeniniam, visuomeniniam gyvenimui, dėl išgyvento streso sutriko miegas, tapo jautrus, nuolat įsitempęs, jaučia emocinį nuovargį ir įtampą. Vyriškos garbės ir orumo pažeminimas neigiamai veikia intymų gyvenimą, vengia vyriškų draugų kompanijų, skaudžiai reaguoja į bet kokius juokelius apie vyrus. Jaučia kaltę ir gėdą, kad dėl sveikatos būklės negali atlikti kario tarnybos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 26 d. apie 15 val. atsakovas J. E. į pateiktą klausimą, ką reiškia raidė „Z“, parašė komentarą „(duomenys neskelbtini)“, į šį komentarą ieškovas M. R., įvardintas pseudonimu „M. R.“, parašė „(duomenys neskelbtini)“, į šį komentarą J. E. parašė „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio komentaro J. E. 2022 m. gegužės 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir jis nubaustas 15 Eur bauda.
7. Teismas konstatavo, jog nėra abejonių, kad atsakovas išreiškė neigiamą nuomonę apie ieškovą. Teismo vertinimu, ieškovo komentaras „(duomenys neskelbtini)“, negali būti vertinamas priežastimi aukščiau nurodytais teiginiais nepagrįstai pulti ieškovą, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su teise į saviraiškos laisvę. Atsižvelgdamas į tai, kad, nors socialinio tinklo „Facebook“ grupė „(duomenys neskelbtini)“ yra uždara, tačiau jai priklauso ir kiti asmenys, ne tik ieškovas ir atsakovas, teismas darė išvadą, jog informacija buvo paskleista, kadangi atsakovo komentarą perskaitė ir tretieji asmenys.
8. Teismas laikė, kad pateikti medicininių dokumentų išrašai/siuntimai, kuriuose užfiksuoti ieškovo sveikatos sutrikimai, nesietini su atsakovo parašytu komentaru, nes ieškovas nesikreipė į medicinos įstaigas, psichologą dėl sutrikusios emocinės ir fizinės sveikatos, tačiau vėliau pateikė išrašus iš medicinos dokumentų, kad padidėjęs kraujospūdis yra nustatyta juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos radikolupatija. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuose dokumentuose užfiksuoti sutrikimai praėjus keturiems mėnesiams po nagrinėjamo įvykio, todėl teismas juos atmetė kaip neturinčius sąsajos su ginčo dalyku.
9. Nurodė, kad teismui nekyla abejonių, jog dėl atsakovo paskleistos nuomonės ieškovas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, nes atsakovas viešoje erdvėje – socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ parašė komentarą, kuriuo ieškovas apibūdinamas „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau iš byloje esančių įrodytų aplinkybių teismas sprendė, kad tai buvo trumpalaikiai nepatogumai, ieškovas nepatyrė tokių pasekmių, kaip kad nurodo, o jo teiginiai apie pakrikusią emocinę sveikatą, pakilusį kraujospūdį, nepilnavertiškumą ir pan. yra iš dalies neadekvati reakcija. Pažymėjo, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovo ištarti žodžiai privertė kitus šio socialinio tinklo uždaros grupės bendruomenės narius pakeisti nuomonę apie ieškovą, kad tai turėjo įtakos ieškovo profesinei, darbinei ar visuomeninei veiklai, kad atsakovui kilo kitos neigiamos pasekmės. Tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie informacijos paskleidimo difamacinį (asmens garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkanti informacijos skleidimas) pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas rašinio ar kitos šalies žodžių.
10. Teismas sprendė, kad, nors atsakovo elgesys yra nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis bendro gyvenimo taisyklėmis, etikos ar moralės normomis, tačiau ieškovas neįrodė garbės ir orumo pažeidimo fakto. Nagrinėjamu atveju nenustatyti visi būtini kriterijai sprendžiant dėl garbės ir orumo įžeidimo gynimo. Nenustačius vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – fakto, kad buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas – nėra pagrindo taikyti ir šiame straipsnyje numatytos teisinės atsakomybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas M. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad teismas bylos įrodymus vertino neobjektyviai ir ne visus, išnagrinėjo ne visas byloje įrodinėtas faktines aplinkybes, rėmėsi byloje nenustatytomis ir neįrodytomis aplinkybėmis. Neįvertino 2022 m. liepos 29 d. kreipimesi į medikus nurodytos faktinės aplinkybės, jog, nepaisant vaistų vartojimo, ieškovui kraujospūdis epizodiškai užkyla, o nugaros skausmai paūmėjo nuo 2022 m. kovo mėn., bei faktinės aplinkybės, kad pastarieji sveikatos sutrikimai ieškovą vargina 4 mėnesius po nagrinėjamo įvykio, kas patvirtina, jog atsakovo viešas melas nuo jo paskleidimo momento sukėlė trunkamus neigiamus padarinius ieškovo sveikatai.
13. Teigia, jog teismas nenagrinėjo faktinės aplinkybės, kad atsakovo išsakytos (parašytos) neigiamos, necenzūrinės frazės ir išsireiškimai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ daro paskleistas žinias absoliučiai žeminančiomis, pažeidžiančiomis ne tik ieškovo kaip asmens bei vyro garbę ir orumą, bet ir kaip piliečio, kaip kario bei pareigūno garbę ir orumą. Teismas nevertino byloje esančioje pažymoje apie ieškovo savanorišką nenuolatinę karo tarnybą patvirtintos faktinės aplinkybės, kad 10 metų jis buvo karys savanoris, už pavyzdingą kario savanorio tarnybą buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu. Nevertino, kad iš pataisos namų pareigūnų ir karių ieškovas buvo atleistas dėl sveikatos būklės, kurią patvirtina byloje esantis pensijos gavėjo pažymėjimas, bei teismo posėdyje duoti parodymai, jog dėl atsakovo išsakyto (parašyto) kaltinimo „(duomenys neskelbtini)“ jis jaučia kaltę ir gėdą, kad neatlieka karo tarnybos, patiria neigiamus išgyvenimus, o visi socialinio tinklo „Facebook“ grupės „(duomenys neskelbtini)“ nariai laiko jį tėvynės išdaviku.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad bendraudamas interneto svetainėse, o ypač socialinio tinklo „Facebook“ minėtoje grupėje, ieškovas iki šiol patiria įtampą, nes atsakovo paskleistą neigiamą melą perskaitė neapibrėžtas ratas grupės narių, nuogąstauja, jog atsakovas ar bet kas kitas bet kada vėl gali jį užsipulti necenzūriniais žodžiais bei viešai įžeidinėti. Teismas formaliai konstatavo, kad ieškovas vengia vyriškų kompanijų dėl diskomforto, bet nevertino, jog nepatogumas dėl galimų pašaipių, paniekinančių, intymaus pobūdžio juokelių, replikų ar kaltinimų jam kilo dėl atsakovo apie jį paskleistų vulgarių frazių „(duomenys neskelbtini)“, kurias jis priėmė asmeniškai.
15. Mano, jog byloje be pagrindo nebuvo atliktas jo intelekto lygio vertinimo tyrimas ir išvada dėl jo į bylą nepateikta bei teismo posėdyje netirta. Dėl to teismo argumentas, kad į atsakovo viešai paskleistą melą ieškovo reakcijos iš dalies neadekvačios, yra tik subjektyvi nepagrįsta prielaida, kuria negali būti pagrįstas teismo sprendimas.
16. Tvirtina, jog teismas, konstatavęs, kad ieškovas patyrė tam tikrus nepatogumus, pasijuto nejaukiai, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Pats teismas nustatė, kad ieškovo atžvilgiu atsakovo išsakyti (parašyti) žodžiai patys savaime yra akivaizdžiai įžeidžiantys, žeminantys garbę ir orumą. Dėl to teismo sprendimas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo žodžiai pažemino ieškovo garbę ir orumą, prieštarauja logikos dėsniams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai vienodai teismų praktikai.
17. Teigia, jog teismas nepagrįstai ir neteisingai priteisė iš ieškovo atsakovui 300 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, Toks teismo sprendimas yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir pažeidžia vieną iš pamatinių principų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos. Atsižvelgdamas į bylos esmę, taip pat į tai, jog iš esmės pripažinta, kad atsakovo žodžiai patys savaime pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis).
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas J. E. prašo apeliacinį skundą atmesti.
19. Tvirtina, jog grupė, kurioje buvo parašytas komentaras, yra žemo kultūrinio lygio, joje dažnai publikuojami įrašai ir komentarai kritikuojantys ar žeminantys Lietuvą ir jos valstybingumą, taip pat atskirtus politikus, dalis įrašų yra akivaizdžiai palaikantys Rusijos rėžimą ir jo vykdomą karą Ukrainoje. Atsakovas kritiškai atsiliepė apie vieną iš tokių įrašų, susijusių su Rusijos vykdomo karo simboliu “Z”, po ko ieškovas negatyviai ir įžeidžiai atsiliepė apie atsakovą, dėl ko ir parašė komentarą, esantį šios bylos nagrinėjimo objektu. Komentaro tekstas savaime yra itin absurdiškas, todėl tikėti, kad jame rašoma informacija gali būti objektyviai teisinga, nėra jokio pagrindo.
20. Teigia, jog apelianto teiginiai apie tai, kad po komentaro sutriko jo sveikata, nepagrįsti, visiškai neaptariamas priežastinio ryšio tarp tariamų sveikatos sutrikimų ir parašyto komentaro egzistavimas. Nagrinėjamu atveju objektyviai garbės ir orumo pažeidimas nebuvo padarytas, o, jei ir būtų laikoma, kad toks pažeidimas padarytas, juo apeliantui nebuvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, apelianto dėstomi argumentai apie galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijų yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Ieškovo M. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
23. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju pripažintam ieškovui, kai administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta atsakovo neteisėta veika dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimo (necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį) padarymo.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 26 d. apie 15 val. atsakovas į pateiktą klausimą, ką reiškia raidė „Z“, parašė komentarą „(duomenys neskelbtini)“, į ką ieškovas, įvardintas pseudonimu „M. R.“, parašė „(duomenys neskelbtini)“, į šį komentarą atsakovas parašė „(duomenys neskelbtini)“. Ši atsakovo veika buvo pripažinta administraciniu pažeidimu, numatytu ANK 481 straipsnio 1 dalyje, o atsakovas už tai, kad jis viešojoje erdvėje viešai matomoje įrašų komentarų skiltyje parašė necenzūrinius žodžius apie ieškovą M. R., tuo įžeisdamas viešą tvarką ir žmonių rimtį, buvo nubaustas 15 Eur bauda, nes su pažeidimu sutiko, gailėjosi, paaiškino komentarą parašęs emocinėje būsenoje, įtakotoje aplinkybės, kad jo sūnus gyvena Ukrainoje ir mato karo siaubą. Ieškovas M. R. administracinio nusižengimo byloje 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu buvo pripažintas nuketėjusiuoju, nes tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kad jam administraciniu nusižengimu padaryta moralinė žala. 2022 m. birželio 2 d. pranešimu ieškovui buvo pranešta, kad kaltas asmuo administracinį nurodymą įvykdė, o ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo jis gali reikšti civilinio proceso tvarka.
25. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų reikalaujant administraciniu nusižengimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, bei kad neįrodė CK 2.24 straipsnio 1 dalies sąlygos - fakto, kad buvo pažeminta jo garbė ir orumas, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė byloje reikšmingų aplinkybių, rėmėsi nenustatytomis ir neįrodytomis aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto skundo argumentais iš dalies sutinka.
26. Pažymėtina, kad ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 265 straipsnyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.
27. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
28. Ieškovas byloje pagal procesiniuose dokumentuose nurodytą faktinį pagrindą įrodinėjo aplinkybes, kad administracinio nusižengimo byloje jis buvo pripažintas nuketėjusiuoju, kad atsakovas savo neteisėta, administraciniu nusižengimu pripažinta veika pažemino jo garbę, orumą, sumenkino, įžeidė, sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, todėl pagal ANK 578 straipsnį turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurią prašė priteisti remdamasis ir CK 2.24, 6.250 straipsniu. Taigi, ieškovas iš esmės prašė taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę, kurios taikymui reikia nustatyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos bei kaltę (CK 6.2469- 6.249 straipsnis).
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė tik tuo pagrindu, kad, nenustačius vienos iš CK 2.24 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos – fakto, kad buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas, nėra pagrindo taikyti šiame straipsnyje numatytos teisinės atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių ir įrodymų, susijusių su atsakovui taikytina civiline atsakomybe, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje nustatytus jo neteisėtus veiksmus bei kaltę, taip pat į ieškovo procesinį nukentėjusiojo statusą toje byloje, todėl be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo visiškai atmetė ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
30. CK 1.114 straipsnis pateikia nebaigtinį asmeninių neturtinių teisių ir vertybių sąrašą. CK 2.20 – 2.27 straipsniuose numatyta šių teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarka. Asmuo, kurio neturtinės teisės pažeistos, turi teisę reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, tokią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kt. (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
31. Minėta, kad administracinio pažeidimo byloje atsakovas administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkios pažeidimą, nes viešoje erdvėje parašė įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius apie ieškovą. Nustačius, kad asmuo, pažeidęs viešąją tvarką, nukreipė kaltus neteisėtus veiksmus į konkretaus asmens teisių pažeidimą, kyla deliktinė atsakomybė, kuri skirta nubausti asmenis už neteisėtas veikas, kuriomis padaroma žala ne tik viešai tvarkai, bet materialioms kito asmens teisėms. Ieškovas teigia, kad atsakovo parašyti teiginiai (24 nutarties punktas) yra žeminantys, pažeidžiantys jo kaip asmens, vyro, piliečio, kario savanorio, buvusio pareigūno garbę ir orumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta atsakovo neteisėta veika yra padaryta jam tyčia parašius minėtą komentarą, iš kurio turinio aišku, kad jis yra apie ieškovą, kas yra nustatyta ir administracinio nusižengimo byloje.
32. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal ANK 664 straipsnio 3 dalį, kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Taigi administracinių nusižengimų bylose nuketėjusiaisiais pripažinti asmenys pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
33. Minėta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju tiriamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, teisenoje ((duomenys neskelbtini)), o atsakovas administracinio nusižengimo 2022 m. gegužės 9 d. protokolu dėl šio pažeidimo padarymo pripažintas kaltu (24 nutarties punktas). Atsakovo administracinio nusižengimo bylą tyrę pareigūnai 2022 m. gegužės 6 d. nutarime ieškovą pripažinti nukentėjusiuoju konstatavo, kad jam padaryta moralinė žala, tačiau nesprendė dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio. Todėl šį klausimą turėjo išspręsti pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovo ieškinį.
34. ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai yra administracinis nusižengimas, susijęs su viešąja tvarka. Nagrinėjamoje ir administracinio nusižengimo bylose esantys duomenys patvirtina, kad necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius atsakovas viešoje erdvėje parašė ieškovui ir apie ieškovą. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar atsakovui taikytina deliktinė atsakomybė pagal CK 6.263 straipsnį, pagal kurio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje konstatuotos aplinkybės bei bylos šalių pripažintos aplinkybės patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus bei jo kaltę – atsakovas ieškovą vadino akivaizdžiai įžeidžiančiais ir nepagarbiais žodžiais. Dėl atsakovo neteisėtos veikos, pripažintos neteisėta pagal ANK normas, ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus prieš kitus asmenis, dvasinį sukrėtimą, stresą, tai suprato kaip jo reputacijos žeminimą, taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246 – 6.248 straipsniai).
36. Sprendžiant dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos dydžio, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą.
37. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
38. Nagrinėjamoje byloje viešojoje erdvėje – “Facebook“ grupėje paskelbtas minėto turinio įrašas patvirtina, kad dėl atsakovo pasakytų (parašytų) įžeidžiančių žodžių ieškovas objektyviai aptariamo įvykio metu turėjo patirti pažeminimą ir tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taigi neturtinė žala jam buvo padaryta. Tačiau apeliantas nepateikė patikimų ir objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė būtent tokios apimties ir pobūdžio žalą, kokią įrodinėja, t. y. kad, be neigiamų išgyvenimų, streso, nepatogumų prieš trečiuosius asmenis, pablogėjo jo fizinė ir psichinė sveikata ar kad kaimynai, socialinės grupės nariai pradėjo jo vengti ir iš jo šaipytis.
39. Nors apeliantas skunde akcentuoja pateiktų medicininių dokumentų išrašų svarbą žalos fakto ir dydžio nustatymui, tačiau iš 2022 m. liepos 29 d. ieškovo kreipimosi į gydymo įstaigą matyti, kad nuo įvykio buvo praėję beveik 4 mėnesiai, aplinkybes, kad kraujospūdis epizodiškai užkyla, o nugaros skausmai paūmėjo nuo 2022 m. kovo mėnesio, nurodo tik pats ieškovas. Byloje nėra patikimų duomenų, kad tokias pačias išvadas dėl apelianto sveikatos galimo pablogėjimo priežasties yra padarę ir sveikatos priežiūros specialistai. Todėl pateiktų dokumentų, susijusių su apelianto sveikatos galimais pasikeitimais, turinys niekaip nepatvirtina esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtos veikos ir ieškovo sveikatos sutrikimų ar pablogėjimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo sveikatai atsakovo neteisėtais veiksmais žala padaryta nebuvo, o žala, už kurią priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, pasireiškė pažeminimu ir neigiamais išgyvenimais paties įvykio metu.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).
41. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio įvertinimo, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nepatogumus, diskomfortą, pasijuto nejaukiai, tačiau iš byloje esančių įrodytų aplinkybių matyti, kad tai buvo trumpalaikiai nepatogumai. Sutiktina, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovo komentaras privertė kitus šio socialinio tinklo uždaros grupės bendruomenės narius pakeisti nuomonę apie ieškovą, kad tai turėjo įtakos ieškovo profesinei, darbinei ar visuomeninei veiklai. Kita vertus, labai tikėtina, kad ieškovas nepatogumas dėl galimų pašaipių, paniekinančių, intymaus pobūdžio juokelių, replikų ar kaltinimų galimai patyrė būtent dėl atsakovo apie ieškovą viešoje erdvėje paskleistų vulgarių frazių.
42. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
43. Įvertinus aukščiau nurodytas nustatytas aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos dydžiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dydis pagal šioje byloje nustatytas konkrečias bylos aplinkybes, atsakovo neteisėtos veikos trukmę, pobūdį, pavojingumą, intensyvumą, pasekmes ir pan. yra aiškiai per didelis. Nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtas neigiamas emocijas visiškai kompensuojančia ir pakankama neturtinės žalos suma pripažintina 400 Eur (CPK 185 straipsnis).
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, dėl to nenustatė arba netinkamai nustatė faktines aplinkybes apie deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų buvimą, nepriėmė sprendimo dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų faktinių pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė minėtas materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ieškinį visiškai atmesti, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
45. Minėta, kad šioje byloje kolegija nusprendė skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nebeaktualūs.
46. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
48. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021).
49. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl, net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies, vis dėlto ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo iš esmės patenkintas, todėl jam iš atsakovo priteistinos visos jo patirtinos bylinėjimosi išlaidos.
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė 400 Eur neturtinę žalą, sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 700 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Ieškovo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Todėl šios išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo, o atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos vertinant, kad teismo sprendimas priimamas ieškovo naudai ir jis laikomas laimėjusiu bylą. Byloje buvo 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurie valstybei priteisiami iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
51. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Ieškovas turėjo 350 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo rengimą, kurias patvirtina mokėjimo dokumentai, ir kurios taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. E., gim. (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo J. E., gim. (duomenys neskelbtini), 9,00 Eur (devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660). .
Priteisti ieškovui M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. E., gim. (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.