Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-05-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-15428-545/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
2YT-15428-545/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10364-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
M. Z. V.
Suinteresuotas asmuo
A. V., R. V., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-15428-545/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10364-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 3.2.7.1.; 3.4.4.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal patikslintą pareiškėjos M. Z. V. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – A. V., R. V. ir VĮ Turto bankas, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja M. Z. V. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydama atnaujinti pareiškėjai M. Z. V. terminą, A. V., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Pareiškėjos sutuoktinis, A. V., mirė (duomenys neskelbtini).

1.2. Po sutuoktinio mirties, praleido įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, t. y. per minėtą laiką nepateikė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui.

1.3. Rudenį (prieš sutuoktinio mirtį) pareiškėjai buvo atlikta sudėtinga širdies operacija (šuntavimo ir aortos vožtuvo keitimas). Po operacijos jautėsi labai silpnai, buvo skiriama reabilitacija. Ir staiga, netikėtai mirė pareiškėjos sutuoktinis. Sutuoktinio mirtis paveikė pareiškėjos ir taip silpną sveikatą, todėl vėl lankėsi pas gydytojus. Taip pat buvau palūžusi ir psichologiškai (emociškai), nes su vyru visą gyvenimą puikiai sutarė, ir jo netektį buvo sunku pergyventi.

1.4. Pareiškėjos psichologinė būsena tiek po sutuoktinio mirties, tiek po širdies operacijos, bei neturėjimas teisinių žinių (teisinio išsilavinimo), patirties tokių (paveldėjimo) reikalų tvarkyme, ir įtakojo tai, jog praleido įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Toliau gyvendama su mirusiu sutuoktiniu priklausiusiame bute, manė, kad tas palikimas įsigalios (atsiras) savaime.

Šalies argumentai

1.5. Apie būtinybę priimti palikimą (kreiptis su pareiškimu pas notarą) sužinojo tik tuomet, kai norėjo sudaryti sandorį, pas notarą, todėl nedelsiant kreipėsi į teismą dėl šio termino atnaujinimo.

1.6. Su suinteresuotais asmenis, t. y. pareiškėjos ir palikėjo vaikais R. V. ir A. V., žodžiu sutarė, jog palikimą priims pareiškėja, kaip pergyvenusi palikėjo, sutuoktinė.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą A. V. palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

3. Suinteresuoti asmenys A. V. ir R. V. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas pilnai.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas A. V. gimė (duomenys neskelbtini). Palikėjas ir pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – A. V. ir R. V. Palikėjas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas. Dėl sveikatos būklės pareiškėja negalėjo laiku įgyvendinti A. V. įpėdinio teisių ir pareigų.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. V. palikimo priėmimo faktų, notarų biure paveldėjimo byla nepradėta. Suinteresuoti asmenys A. V. ir R. V. neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų A. V. palikimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po A. V. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė, sutuoktinio mirties dienai ir vėliau, buvo prasta. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių objektyvių priežasčių (pablogėjusios sveikatos būklės).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

nutarė:

pareiškimą tenkinti pilnai.

Atnaujinti pareiškėjai M. Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė