- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- T-23-571/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. R. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. RV-20-9543 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. R. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, jo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos sąlygas, drausminė nuobauda negaliojanti, teismo ar teisėsaugos institucijų įpareigojimų nepažeidęs, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.
Atsiliepime nurodoma, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Nors šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą keisdamas savo elgesį, kad būtų galima kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, kadangi bausmės atlikimo laikotarpiu už įvairius pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos reikalavimų pažeidimus baustas 1 kartą ir nors nuobauda negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika ir ši rizika atliktų trijų vertinimų metu nepakito ir vis tiek išliko vidutinė. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti. Prokuroro teigimu, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už 28 įvykdytus teisės pažeidimus, vyraujant būdingam nusikaltimų modeliui (vagystėms), esant suburtoje organizuotoje grupėje, įsibraunant į negyvenamąsias patalpas bei pagrobiant svetimą turtą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Akivaizdu, jog nuteistasis nėra linkęs keisti savo elgesio, kadangi nepasimokydamas iš savo ankstesnio patyrimo ir nepadarydamas dėl to išvadų ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog Komisija svarstydama galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nebuvo vieninga, t. y. 3 komisijos nariai balsavo „už“, prieš galimybę taikyti lygtinį paleidimą pasisakė 2 komisijos nariai. Prokuroro teigimu, nuteistasis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių. Nuteistajam nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi jo lygtinis paleidimas prieštaraus teisingumo principui. Neatlikta bausmės dalis, t. y. 1 metai 3 mėnesiai 18 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei.
Komisijos nutarimas netvirtinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. R., teistas 2021 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (13 epiz.), 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (11 epiz.), 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis skirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2023 m. birželio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pakeistas 2021 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendis: iš BK 178 straipsnio 3 dalies (13 epiz.) į BK 178 straipsnio 4 dalį (13 epiz.), iš BK 25 straipsnio 3 dalies 187 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 187 straipsnio 2 dalies, į BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio l dalį. Galutinė subendrinta bausmė nepakeista. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 3 mėnesiai 18 dienų.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Nuteistasis šią laisvės atėmimo bausmę atlieka už 28 teisės pažeidimus, nuteistajam būdingų nusikaltimų modelis yra, suburtoje organizuotoje grupėje vagystės, įsibraunant į negyvenamąsias patalpas bei pagrobiant svetimą turtą. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nors padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir pobūdis buvo įvertinti teismui priimant nuosprendį, tačiau pažymėtina jog šie duomenys atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį.
Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką iš viso buvo vertinta tris kartus. Visų vertinimų metu rizika nustatyta vidutinė. Teismo vertinimu, nuteistasis nededa pakankamai pastangų siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai dar nėra pasiekti.
Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti 5 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti: turi būdingą finansinės naudos siekimo nusikalstamu būdu modelį; nuteistasis yra užsienio pilietis, galimybė gyventi Lietuvoje nurodytu adresu neaiški; neturi specialybės bei neaiški oficiali darbinė patirtis; neturi pajamų; netinkamas gyvenimo stilius ir bendravimas su linkusiais nusikalsti draugais. Teismas pažymi, kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu jokio objektyvaus pagrindo nėra. Taip pat, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 3 mėnesiai 18 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2023 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-9543 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. R..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.