Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2A-276-777/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2A-276-777/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04115-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas patikslintas.
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
Atsakovas
V. Č.
Ieškovas
UAB Skuodo šiluma
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-276-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04115-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.1.14.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo šiluma“ ieškinį atsakovei V. Č. dėl skolos už šilumos energiją, šildymo ir karšto vandens teikimo sistemų priežiūrą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. už patiektą į jos butą šilumos energiją buto šildymui 586,74 Eur, 42,30 Eur už šildymo karšto vandens teikimo sistemų priežiūrą, iš viso 629,04 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovės butas yra prijungtas prie centrinio šildymo tiekimo sistemos, todėl atsakovė privalo mokėti mokesčius už jai patiektą šilumos energiją. Atsakovė nėra sudariusi su šilumos tiekėju šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis, galioja standartinės šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos. Iki 2016 m. lapkričio 1 d. atsakovė už suvartotą šiluminę energiją, skirtą buto ir bendro naudojimo patalpų šildymui bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, mokėjo.

2.2. Atsakovė už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. už patiektą į jos butą šilumos energiją naudingo ploto ir bendro naudojimo patalpų šildymui nemokėjo ir yra skolinga 586,74 Eur. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai yra pateikę 2006 m. spalio 3 d. protokolą, kuriame yra nutarę šilumos kiekį paskirstyti pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, todėl ieškovė paskirstant šilumos kiekį butui ar kitai patalpai šildyti taiko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-183 patvirtintą „Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4“ (toliau– Metodas Nr. 4). Šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms šildyti paskirstomas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-184 patvirtintą „Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 5“( toliau – Metodas Nr. 5). Kadangi pastato butų ir kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka nėra priėmę sprendimo dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, o pastato bendro naudojimo patalpose nei iki renovacijos, nei po renovacijos šildymo prietaisai nėra teisėtai įrengti, tai paskirstant šilumos kiekį bendrosioms reikmėms vadovaujamasi Metodo Nr. 5 3.4. punktu ir taikomas 3.1.2. papunktyje įtvirtintas koeficientas – k = 10 %.

2.3. Atsakovė pagal Skuodo rajono savivaldybės tarybos patvirtinus šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros tarifus privalo mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą apskaičiuotas vadovaujantis Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T9- 166 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo“. Šis mokestis už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. sudaro 42,30 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovei 586,74 Eur skolos už tiektą šilumos energiją buto šildymui ir 42,30 Eur skolos už šildymo ir karšto vandens teikimo sistemų priežiūrą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 629,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 25 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Atsakovei nuo 2014 m. gegužės 27 d. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

4.2. Atsakovė pripažįsta, jog nemoka ieškovei už teikiamas paslaugas ir pripažįsta skolą, tačiau nesutinka su skolos apskaičiavimu, dydžiu ir mano, kad skolą reikėtų perskaičiuoti.

4.3. Nustatė, kad tarp šalių susiklostė šilumos energijos pirkimo–pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė teikė atsakovei paslaugas, tačiau atsakovė už teikiamas paslaugas nesumokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusi prievolę. Atsakovė būdama nekilnojamojo daikto bendraturtė privalo šį daiktą tinkamai prižiūrėti ir jį išlaikyti. Atsakovė privalo mokėti mokesčius už suvartotą šilumos energiją, skirtą buto apšildymui, bendrų patalpų šildymą, tiekimo sistemų priežiūrą.

4.4. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad butui, adresu (duomenys neskelbtini), centralizuotai tiekiama šilumos energija, o jo savininkė yra atsakovė. Ieškovas apskaičiavo skolą, proporcingą jos valdomam plotui, pagrįstai apskaičiavo skolos dydį. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas nemoka už tiekiamą šilumos energiją ir sistemų priežiūrą, todėl yra pagrindas susidariusį įsiskolinimą – ieškovės reikalavimą – tenkinti.

4.5. Byloje nėra duomenų, jog taikomas šilumos kiekio patalpoms šildyti paskirstymas namui, adresu (duomenys neskelbtini), nuginčytas teismo tvarka, pripažintas neteisėtu ar pažeidžiančiu paslaugų gavėjo teises. Nurodė, kad nenagrinėjo aplinkybių, kokia visų namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka atskirai kiekvienam namo šilumos vartotojui, ar ieškovė komercinių patalpų suvartotą šilumą skaičiuoja kitiems namo šilumos vartotojams, nes tai peržengia nagrinėjamo ieškinio ribas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą ir sumažinti ieškovės prašomą 600 Eur atstovavimo išlaidų sumą iki 200 Eur.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Skuodo rajono savivaldybė, ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl komercinių patalpų savininkui taikomas 0,10 mokėjimo koeficientas.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktu apskaičiavimu, kurį paruošė ieškovės ekonomistė, neišreikalavo atsakovės prašomų dokumentų, kad būtų aiškiai nustatyta, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka atskirai kiekvienam namo šilumos vartotojui ir kokiu pagrindu ieškovė nekilnojamojo daikto – namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių, komercinių patalpų savininkų suvartotą šilumą skaičiuoja atsakovei ir kitiems namo šilumos vartotojams. Atsakovė, būdama nekilnojamojo daikto bendraturtė, neprivalo mokėti už kitų savininkų suvartotą šilumos energiją, t. y. komercinių patalpų savininkus, kurie taip pat yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

6.3. Ieškovei teikiama teisinė pagalba buvo tik formalumas. Advokatui ieškinio paruošimas, teisinės pagalbos ieškovei teikimas didelių darbo laiko sąnaudų nepareikalavo. Maksimalūs rekomenduojami dydžiai už advokato teikiamą pagalbą negali būti taikomi.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Apeliacinis skundas grindžiamas apeliantės klaidingu įsitikinimu, kad ji tariamai moka už kitų asmenų suvartotą šilumos energiją, įskaitant namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), juridinio asmens turimas patalpas.

8.2. Apeliantei ne kartą tiek savivaldybės administracijos, tiek ieškovės raštais buvo išaiškinta, kaip apskaičiuoti jai taikomi mokesčiai, nurodyti įstatymai ir įstatymo įgyvendinamieji aktai, kuriais vadovaujamasi. Tai išsamiai nurodyta ieškinyje, pirmosios instancijos teismo sprendime.

8.3. Apeliantei mokėjimo pranešimai siunčiami kiekvieną mėnesį. Mokėjimo pranešimuose nurodytas šilumos kiekis, priskiriamas bendrosioms reikmėms. Šilumos kiekis, priskirtas bendrosioms reikmėms, yra paskirstomas visiems namo gyventojams proporcingai jo buto naudingam plotui.

8.4. Šilumos kiekio pastato naudingam plotui Šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms šildyti paskirstomas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-184 patvirtintą „Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 5“. Kadangi pastato butų ir kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka nėra priėmę sprendimo dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, o pastato bendro naudojimo patalpose nei iki renovacijos, nei po renovacijos šilumos apskaitos prietaisai nėra įrengti, tai paskirstant šilumos kiekį bendrosioms reikmėms vadovaujamasi Metodo Nr. 5 3.4. punktu ir taikomas 3.1.2. papunktyje įtvirtintas koeficientas – k = 10%. Šis metodas laikomas visiems šio namo gyventojams ir juridiniams asmenims, turintiems patalpas šiame name. Išskyrus apeliantę, dėl šio metodo taikymo niekas jokių pretenzijų neturi ir atsiskaito pagal teikiamas sąskaitas.

8.5. Apeliantė pagal Skuodo rajono savivaldybės tarybos patvirtinus šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros tarifus privalo mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą apskaičiuotas vadovaujantis Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T9- 166 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo“.

Žemesnės instancijos teismas

8.6. Advokato išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų (toliau – Rekomendacijos). Nepaisant ieškinio reikalavimo sumos, ginčo sprendimui taikomų norminių aktų apimtis yra didelė. Susipažinimui su jais sugaišta daug laiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės atstovas, atsakovė dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš apeliantės (atsakovės) ieškovei priteista už patiektą į jos butą šilumos energiją buto šildymui ir už šildymo karšto vandens teikimo sistemų priežiūrą. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė ir ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ieškovei nemokėjo už patiektą į jos butą šilumos energiją buto šildymui ir už šildymo karšto vandens teikimo sistemų priežiūrą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad apeliantė šių aplinkybių neginčijo, nors ir prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pagrįstai šilumos kiekį patalpoms šildyti name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), paskirsto taikydama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-182 patvirtintą „Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4“. Ieškovė pagrįstai šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms šildyti paskirsto taikydama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-184 patvirtintą „Šilumos kiekio pastato naudingam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 5“ 3.1.2 punktą. Duomenų, paneigiančių šią apeliacinės instancijos teismo išvadą, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Juolab, kad apeliantė 2018 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad neginčija ieškovės taikomų šilumos kiekio patalpoms šildyti name ir šilumos kiekio pastato bendrosioms reikmėms šildyti taikomų metodikų.

14. Apeliantė skunde nurodė, kad Skuodo savivaldybė, ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl komercinių patalpų savininkui taikomas 0,10 mokėjimo koeficientas. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Iš byloje esančių Skuodo rajono savivaldybės mero 2018 m. vasario 8 d. atsakymo apeliantei ir ieškovės 2018 m. vasario 8 d. atsakymo apeliantei nustatyta, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija iš Europos Sąjungos lėšų vykdė daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (Skuodo miesto centrinės dalies daugiabučių namų renovacija). Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninį projektą parengė uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio miestprojketas“, projekto rengimui dėl namo šiluminės dalies iš ieškovės 2011 m. kovo 17 d. buvo gautos pastato šilumos įrenginių rekonstravimo projektavimo techninės sąlygos. Techninis projektas buvo parengtas, projekte buvo išpildyti techninių sąlygų reikalavimai, gauta ieškovės 2012 m. rugpjūčio 14 d. pažyma dėl techninių sąlygų įvykdymo. Užbaigus namo renovacijos darbus buvo gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), sumontuoti, išbandyti šilumos tinklai ir jų priklausiniai. Atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema su šiluminiu mazgu Qb 33KW atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Pagal techninį projektą komercinėse patalpose, esančiose cokoliniame aukšte, nebuvo numatytas šildymas ir per šias patalpas nepereina šilumos sistemos vamzdynai. Komercinių patalpų savininkas už nešildomoms patalpoms tenkantį šilumos kiekį atsiskaito kaip už bendro naudojimo patalpų šildymą.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien apeliantės priešinga deklaratyvi, abstraktaus pobūdžio nuomonė, kad komercinėse patalpose, esančiose cokoliniame aukšte, numatytas šildymas ir per šias patalpas pereina šilumos sistemos vamzdynai, nėra pakankama daryti šią išvadą, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias apeliantės nurodytas aplinkybes. Byloje pateikti priešingi duomenys, t. y. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), cokolinio aukšto planas ir to paties namo renovacijos projekto dalis, kurio 1.3.1 punkte numatytas cokolinio aukšto patalpos (tarp ašių 3–4) atjungimas nuo centrinio šildymo. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė komercinių patalpų suvartotą šilumą skaičiuoja apeliantei, apeliantė moka už komercinių patalpų savininkų suvartotą šilumos energiją, kurie taip pat yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (CPK 178, 185 straipsniai).

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nevertino, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka atskirai kiekvienam namo šilumos vartotojui, ar ieškovė komercinių patalpų suvartotą šilumą skaičiuoja kitiems namo šilumos vartotojams, nes tai peržengia nagrinėjamo ieškinio ribas.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė pagal Skuodo rajono savivaldybės tarybos patvirtintus šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros tarifus privalo mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad apeliantė šių aplinkybių neginčijo, nors ir prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Apeliantė nurodė, kad ieškovei teikiama teisinė pagalba buvo tik formalumas. Advokatui ieškinio paruošimas, teisinės pagalbos ieškovei teikimas didelių darbo laiko sąnaudų nepareikalavo. Maksimalūs rekomenduojami dydžiai už advokato teikiamą pagalbą negali būti taikomi. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima. Ieškovė bylą vedė per atstovą. Atstovavimo sutartis su advokatu A. S. sudaryta 2018 m. gegužės 3 d. Ieškovė turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Ieškovės atstovas byloje atliko šiuos veiksmus: 2018 m. gegužės 7 d. pateikė ieškinį (maksimali galima priteisti suma pagal Rekomendacijas už ieškinio parengimą – 2 212 Eur, kuri apskaičiuojama taip: 884,80 Eur x 2,5 (2017 m. IV ketvirtis) (Rekomendacijų 8.2 punktas); dalyvavo 2018 m. liepos 11 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio trukmė, suapvalinus nustatyta tvarka, 1 val. (maksimali galima priteisti suma pagal rekomendacijas už 1 atstovavimo teisme valandą – 89,52 Eur, kuri apskaičiuojama taip: 895,20 Eur (2018 m. I ketvirtis) x 0,1 x 1 val. (Rekomendacijų 8.19 punktas), 2018 m. rugpjūčio 2 d. pateikė pareiškimą dėl papildomų duomenų pateikimo pagal teismo nurodymą (maksimali galima priteisti suma pagal rekomendacijas už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese parengimą, – 89,52 Eur, kuri apskaičiuojama taip: 895,20 Eur (2018 m. I ketvirtis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas); 2018 m. spalio 8 d. pateikė pareiškimą dėl papildomų duomenų pateikimo (maksimali galima priteisti suma pagal rekomendacijas už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 92,67 Eur, kuri apskaičiuojama taip: 926,70 Eur (2018 m. II ketvirtis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas); dalyvavo 2018 m. spalio 9 d. teismo posėdyje, kurio trukmė suapvalinus nustatyta tvarka 1 val. 30 min. (maksimali galima priteisti suma pagal rekomendacijas už 1 val. 30 min. atstovavimo teisme – 139,01 Eur, kuri apskaičiuojama taip: 926,70 Eur (2018 m. II ketvirtis) x 0,1 x 1,5 val. (Rekomendacijų 8.19 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalaus dydžio reikalavimų (maksimali galima priteisti suma yra 2 622,74 Eur) ir patenkinęs ieškinį ieškovei iš atsakovės priteisė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur.

19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 15 Eur žyminį mokestį, kuris apskaičiuojamas taip: 586,74 Eur skola už šilumos energiją + 42,30 Eur skola už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą = 629,04 Eur x 3 proc. = 19 Eur (suapvalinus nustatyta tvarka), tačiau žyminio mokesčio suma negali būti mažesnė už 20 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) x 75 proc. (ieškinys pateiktas per EPP) = 15 Eur. Ieškovė už paduotą ieškinį sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį. Todėl ieškovei turėjo būti grąžintas permokėtas 10 Eur žyminis mokestis, o iš apeliantės ieškovei priteistas 15 Eur žyminis mokestis. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas nurodant, kad ieškovei grąžintinas permokėtas 10 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2018 m. balandžio 17 lėšų pervedimo nurodymu Luminor banke, bei sumažintinas iš apeliantės (atsakovės) ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas žyminis mokestis iki 15 Eur.

20. Įvertinusi visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

23. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nepriteistinos.

24. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Eur atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalaus dydžio reikalavimų (maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal rekomendacijas – 1675,70 Eur, kuri apskaičiuojama taip: 1,3 x 1289 (2019 m. II ketv.) (Rekomendacijų 8.11 punktas). Apeliacinį skundą atmetus ieškovei iš apeliantės (atsakovės) priteistinas turėtų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą patikslinti nurodant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo šiluma“ grąžinti 10 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. balandžio 17 lėšų pervedimo nurodymu Luminor banke, bei sumažinti iš atsakovės V. Č. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo šiluma“ priteistą žyminį mokestį iki 15 Eur.

Iš atsakovės V. Č. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo šiluma“ priteisti 200 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė