Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-598-314/2019

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-28
Bylos Nr.: e2-598-314/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00258-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Antanas Šeštokas
Ieškovas: S. B.
Atsakovas: A. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-598-314/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00258-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,dalyvaujant ieškovei S. B., jos atstovui advokatui Antanui Skomantui,institucijos teikiančios išvadą atstovei Vaivai Kirkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“, antstolis Eduardas Sergėjevas, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo: 1) nutraukti santuoką, tarp jos ir atsakovo A. B. sudarytą (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 46, dėl sutuoktinio A. B. kaltės; 2) priteisti jai šaldytuvą „Snaigė“ 50,00 Eur vertės; 3) po santuokos nutraukimo palikti B. pavardę; 4) kreditą UAB „Julianus Inkaso“ su 292,73 Eur skola ir 3,04 Eur palūkanomis bei 169,60 Eur vykdymo išlaidas antstoliui Eduardui Sergėjevui palikti asmenine atsakovo A. B. prievole; 5) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamąja vietą su ieškove; 6) nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu A. B. be apribojimų; 7) priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečio A. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 8) nustatyti, kad A. B. mokamu išlaikymu uzufrukto teise disponuoja ieškovė; 9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad paskutinius kelis metus sutuoktinis nusišalino nuo šeimos ūkio reikalų tvarkymo, pradėjo nepaisyti šeimos interesų, nustojo ją gerbti, girtauja, pradėjo smurtauti, pasidarė agresyvus, meluoja, sako, kad sumokėjo už komunalinę paslaugą, bet išaiškėja, jog nesumokėjo. Sutuoktinis per metus pakeičia kelias darbovietes, tačiau gavęs darbą nesistengia dirbti ir netenka darbo. Sutuoktinis kelis kartus yra ją sužalojęs, 2016 m. gruodžio 16 d. vakare sukėlė konfliktą, sudavė vieną smūgį į kairę ausį ir vieną smūgį į kairį petį, tuo sukėlė fizinį skausmą, dėl ko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58473-16. Be to, 2017 m. gegužės 1 d., matant nepilnamečiui sūnui, plūdo necenzūriniais žodžiais, mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo laidu sudavė į dešinės kojos blauzdą bei rankų delnais ne mažiau kaip tris smūgius į priekines rankų dilbio sritis, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamoji byla Nr. 01-1-20800-2017). Nuo 2016 m. gruodžio mėn. kaip sutuoktiniai nebegyvena, mano, kad šeima iširusi dėl atsakovo kaltės. Antstolis Eduardas Sergėjevas 2018 m. sausio 18 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0190/17/01975 pradėjo išieškojimą dėl 292,73 Eur skolos, 3,04 Eur palūkanų ir 169,60 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš sutuoktinio UAB „Julianus Inkaso“ naudai. Atsakovas telefoną įsigijo be jos žinios, sau asmeniškai, todėl skola yra atsakovo. Nekilnojamojo turto santuokoje nėra įgiję, namų apyvokos daiktai seni, prašo priteisti jai šaldytuvą „Snaigė“ 50 Eur vertės, nes jis yra būtinas daiktas buityje. Sūnus A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena su ja, sūnaus išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 400 Eur.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad pradžioje santuokinis gyvenimas buvo normalus, be didesnių problemų, tačiau prieš paskutinius 3 metus prasidėjo atsakovo nusišalinimas nuo šeimos reikalų, biudžeto, sūnaus išlaikymo, jo ugdymo. Atsakovas yra lengvabūdis, nuėjęs pasiimdavo paskolą ir sakydavo, jog pirks mašiną, nors nežinodavo, ar turės iš ko paskolą grąžinti. Iš antstolio E. Sergėjevo 2018 m. sausio 18 d. gavo pranešimą ir sužinojo, kad sutuoktinis pasiėmęs išsimokėtinai brangų telefoną, tačiau įmokų nemoka, nors visada sakydavo, kad skolų neturi. Atsakovas pastoviai konfliktuodavo su darbdaviais, supykęs mesdavo darbus, dėl ko per metus pakeisdavo dvi-tris darbo vietas, o atsakovui neturint darbo šeimą išlaikydavo ji. Atsakovas 2016 m. gruodžio 16 d. grįžęs iš „reiso“ gėrė, buvo agresyvus ir įvykus konfliktui pakėlė prieš ją ranką – sužalojo kairę ausį ir kairį petį. Visa tai matė nepilnametis sūnus, kuris buvo traumuojamas, tai atsiliepė jo mokslams, psichinei ir emocinei būsenai. Šeimoje 2017 m. balandžio 2 d. taip pat įvyko konfliktas, kuriame dalyvavo sūnus, kas irgi sukėlė neigiamas pasekmes vaikui. Be to, 2017 m. gegužės 1 d. šeimoje įvykus konfliktui atsakovas vėl pakėlė ranką – telefono pakrovėjo laidu jai sudavė į dešinės kojos blauzdą, sukėlė fizinį skausmą, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018 m. vasario vidury grįžus namo sūnus pasakojo, jog grįžęs iš mokyklos ir būdamas savo kambaryje su draugais girdėjo, kaip tėvas žiūrėjo pornografinio turinio medžiagą. Pasakiusi atsakovui dėl to priekaištą sulaukė atsakymo, jog viskas normalu, juk vaikai viską žino. Dėl pastovių ginčų gyveno nuolatinėje įtampoje, namuose buvo betvarkė, todėl norėdama apsaugoti save ir vaiką nusprendė santuoką nutraukti. Šeimoje gyvendami bendro dalintino turto neįgijo, butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Bendrai yra įgiję šaldytuvą, kuris yra reikalingas gyvenant su sūnumi, kad turėtų kur padėti maistą, todėl prašo šaldytuvą priteisti jai. Kadangi sūnus gyvena su ja, norėtų kad sūnus ir toliau liktų gyventi su ja, o atsakovo lankymosi pas sūnų neriboja, tam neprieštarauja, jeigu tik sūnus norės. Sūnaus išlaikymui reikia lėšų mokyklos reikmėms, komunalinėms išlaidoms, higienos ir maisto prekėms, drabužiams, vaistams, todėl prašo priteisti iš atsakovo 180 Eur išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis.

Atsiliepimas

Priėmus ieškinį ir išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais nuorašus bei teismo pranešimą apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2018 m. gegužės 10 d. asmeniškai, tačiau teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. birželio 19 d. Teismo posėdžio metu atsakovas pateikė prašymą suteikti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsakovo prašymas tenkintas ir posėdis atidėtas 2018 m. rugpjūčio 22 d. Į atidėtą teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką atsakovas buvo informuotas asmeniškai, neatvyko. Byloje nustačius, kad tuo metu atsakovas gydėsi VšĮ „Druskininkų ligoninė“, teismo šaukimai į 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdį buvo siunčiami gydymo įstaigos adresu, prašant juos įteikti atsakovui asmeniškai, tačiau grąžinti teismui pažymint, kad dėl sveikatos būklės atsakovas jų pasirašyti negali. Teisme 2018 m. lapkričio 23 d. gautas VšĮ „Druskininkų ligoninė“ raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovo gydymas baigėsi 2018 m. spalio 2 d. ir tą dieną atsakovas išrašytas, tačiau į 2019 m. sausio 17 d. vykusį teismo posėdį, apie kurį buvo informuotas asmeniškai, neatvyko, todėl teismo posėdis atidėtas 2019 m. vasario 27 d. Išsiuntus atsakovui teismo šaukimą į atidėtą teismo posėdį gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), teismo šaukimas atsakovui neįteiktas ir grąžintas teismui su pašto darbuotojo žyma „gavėjas atsisako ir laiško, ir pasirašyti“, todėl bylos nagrinėjimas atidėtas 2019 m. kovo 28 d. Išsiuntus atsakovui teismo šaukimą į atidėtą teismo posėdį ir pranešimą apie atsisakymo priimti procesinį dokumentą pasekmes, teismo šaukimas grąžintas teismui su pašto darbuotojo žyma „gavėjas atsisako ir laiško, ir pasirašyti“. Atsakovas į 2019 m. kovo 28 d. vykusį posėdį neatvyko. Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, jog atsakovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 124 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje susilaukė sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2018 m. kovo 1 d. nebegyvena su šeima, ieškovė su sūnumi gyvena ieškovei priklausančiame 3 kambarių bute, kuris yra su visais komunaliniais patogumais, erdvus, tvarkingas, su visais reikalingais baldais, buitine technika, namų apyvokos daiktais. Sūnus turi atskirą kambarį, kuris pritaikytas vaiko poreikiams. Vaiko motina yra užtikrinusi saugias ir tinkamas sąlygas vaikui, duomenų, kad netinkamai atliktų savo pareigas, elgtųsi pavojingai ar rizikingai, keltų grėsmę vaiko saugumui, nėra, sūnus nori gyventi su mama, jų santykiai geri, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovės prašoma suma nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Taip pat mano, kad paliekant laisvą bendravimo su vaiku tvarką ir nesant ginčo tarp šalių šiuo klausimu bei sudarant vaiko tėvui sąlygas nevaržomai ir betarpiškai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo ugdyme, vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

Trečiojo asmens UAB „Julianus Inkaso“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo antstolis Eduardas Sergėjevas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovės, jos atstovo, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 46. Gyvendami santuokoje susilaukė sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), atsakovas dirba UAB „M.“, duomenų apie jo gaunamą darbo užmokestį byloje nėra. Šalys santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neįgijo, jų bendrą turtą sudaro šaldytuvas „Snaigė“ 50 Eur vertės. Antstolio Eduardo Sergėjevo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0190/17/01975 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. teismo įsakymą dėl 292,73 Eur skolos, 3,04 Eur palūkanų ir 169,60 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. ieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate (toliau – Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK) 2016 m. gruodžio 16 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58473-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kuriame ieškovė S. B. pripažinta nukentėjusiąja. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 24.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, už tai, kad 2016 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 19.20 val. iki 19.42 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu buto koridoriuje tyčia ranka sudavė vieną smūgį sutuoktinei S. B. į kairę ausį ir vieną smūgį į kairį petį, tuo nukentėjusiajai S. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės ausies ir kairio žasto sumušimu, tokiu būdu šeimos nariui – sutuoktinei S. B. sukėlė fizinį skausmą ir ją nežymiai sužalojo. Be to, Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK 2017 m. gegužės 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01‑1‑20800-17 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuriame ieškovė S. B. pripažinta nukentėjusiąja. Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. birželio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35 straipsnyje, 3.36 straipsnyje, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. B. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje už tai, kad 2016 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 19.20 val. iki 19.42 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu buto koridoriuje tyčia ranka sudavė vieną smūgį sutuoktinei S. B. į kairę ausį ir vieną smūgį į kairį petį, tuo nukentėjusiajai S. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės ausies ir kairio žasto sumušimu, tokiu būdu šeimos nariui – sutuoktinei S. B. sukėlė fizinį skausmą ir ją nežymiai sužalojo. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas gyvendamas šeimoje vartojo alkoholį, kėlė konfliktus, nuolat keisdavo darbą, neprisidėdavo prie šeimos gerovės kūrimo, nepadėdavo buityje, buvo nusišalinęs nuo šeimos reikalų, biudžeto, sūnaus išlaikymo ir jo ugdymo, daugiau nei metus laiko gyvena atskirai. Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, daroma išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė sutuoktinės ir šalių nepilnamečio vaiko, paliko šeimą ir nesirūpina nei ieškove, nei šalių nepilnamečiu sūnumi, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, todėl pripažintina, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis). Tai, kad atsakovas yra teistas už ieškovės sužalojimą, paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus, ieškovei vienai tenka pareiga rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

Ieškovei pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, be to, ginčo šalims turint bendrą vaiką, ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo paliktinos jų santuokinės pavardės: B. ir B..

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo priteisti neprašo, o kaltam dėl santuokos iširimo asmeniui išlaikymas nepriklauso, todėl šalių tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 ir 3.78 straipsniai).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus A. B. gyvena kartu su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas šiam ieškovės reikalavimui prieštaravimų nepareiškė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko poreikius ir vaiko teisių bei teisėtų interesų nepažeistų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, su juo nebendrauja, berniukas nori augti su mama, byloje duomenų, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, nėra, todėl nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove S. B..

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 ir 3.159 straipsniai). Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, ar kad šalių nepilnamečio vaiko bendravimas su atsakovu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Priešingai, ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jei atsakovas norės bendrauti su sūnumi, ji nedraus ir leis. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, šalių nepilnamečio sūnaus amžių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad konkreti bendravimo tvarka tarp atsakovo ir nepilnamečio sūnaus nenustatoma, ją šalys užtikrins bendru sutarimu. Iškilus ginčui dėl bendravimo su vaiku, tėvas, nuo kurio skyrium gyvena vaikas, turi teisę pateikti ieškinį, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.170 straipsnio 4–5 dalys, Vaikų teisių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 400 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 555 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 1 d. mokamų periodinių išmokų, pateikė skaičiavimus, kuriais grindžia sūnaus poreikiams tenkinti reikalingas sumas, atsakovas ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, savo pozicijos dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Bylos duomenimis atsakovas nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, dirba, ir nors duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra, tačiau tai atsakovo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad, vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečio vaiko fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jų nepilnamečio vaiko išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinys teisme gautas 2018 m. balandžio 6 d., tačiau Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo A. B. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečiui sūnui A. B. po 110 Eur nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 180 Eur priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. kovo 28 d. Tokiu būdu, priteisus iš atsakovo nurodyto dydžio išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, susiklostė situacija, jog už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. išlaikymas iš atsakovo priteistas nebuvo, o nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo vaikui priteistas ne 180,00 Eur išlaikymas, o tik 110,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Todėl iš atsakovo papildomai vaikui išlaikyti priteistina 150 Eur (180 Eur / 30 d. X 25 d.) už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., 1 080 Eur (180 Eur X 6 mėn.) už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 150,97 Eur (180 Eur / 31 d. X 26 d.) už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., t. y. iš viso 1 380,97 Eur, o už likusį laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. kovo 28 d. – po 70,00 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

Iš atsakovo priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Spendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto padalijimo

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal 3.118 straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neįgijo, ieškovė santuokos metu asmeninės nuosavybės teise, dovanojimo sutarties pagrindu, įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė butą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nėra dalintinas tarp sutuoktinių ir po santuokos nutraukimo paliktinas asmenine ieškovės nuosavybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo kilnojamąjį daiktą – šaldytuvą „Snaigė“ 50 Eur vertės, kurį ieškovė prašo priteisti jai, nes šaldytuvas yra reikalingas buityje auginant nepilnametį vaiką. Pagal CK 3.120 straipsnio 1 dalį į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. CK 3.120 straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui (CK 3.120 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su motina, o ieškovės prašomas priteisti daiktas – šaldytuvas yra neabejotinai skirtas šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, šaldytuvas „Snaigė“ 50 Eur vertės priteistinas ieškovei, atsakovui kompensacijos nepriteisiant.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė prašo kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ dėl 292,73 Eur skolos ir 3,04 Eur palūkanų bei169,60 Eur įsipareigojimą antstoliui E. Sergėjevui pripažinti asmenine atsakovo prievole. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo sudaręs telefono pirkimo išsimokėtinai sutartį, telefoną naudoja išimtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl kreditorinis įsipareigojimas turėtų likti atsakovo asmenine prievole. Įvertinus tai, kad tretieji asmenys prieštaravimų, jog atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai jiems būtų pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis nepareiškė, pripažintina, jog byloje ginčo dėl to nėra ir ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo prievoles UAB „Julianus Inkaso“ bei antstoliui Eduardui Sergėjevui vykdomojoje byloje Nr. 0190/17/01975 asmeninėmis, tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-2365-9495 ieškovei byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šio VGTPT Kauno skyriaus sprendimo pagrindu ieškovė, paduodama ieškinį, būdama 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sumokėjo pusė mokėtino 220 Eur žyminio mokesčio už ieškinyje keliamus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo, t. y. 110 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 110 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo likusios žyminio mokesčio dalies už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo buvo atleista VGTPT sprendimo pagrindu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 110 Eur žyminio mokesčio. Be to, ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taip pat buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai už šį reikalavimą priteistina 49 Eur žyminio mokesčio (180 Eur X 12 mėn. X 3 proc. X 75 proc.), t. y. iš atsakovo valstybės naudai iš viso priteistina 159 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 20,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu iš atsakovo iš viso valstybei priteistina 179,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Be to, byloje pateikta VGTPT Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. NTP‑7‑7739, iš kurios matyti, jog valstybės išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei šioje byloje sudaro 355,25 Eur. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 355,25 Eur išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 46, tarp ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. B. kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti jo pavardę – B..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja bendru ieškovės S. B. ir atsakovo A. B. sutarimu.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2019 m. kovo 28 d., iki sūnaus A. B. pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), 1 380,97 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų 97 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d.

Paskirti ieškovę S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų, skirtų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti, tvarkytoja uzufrukto teise.

Šaldytuvą „Snaigė“ 50 Eur (penkiasdešimties eurų) vertės priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti prievolę kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. teismo įsakymą Nr. eL2-1256-418/2017 asmenine atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui antstoliui Eduardui Sergėjevui dėl 169,60 Eur vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0190/17/01975 asmenine atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 179,60 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 355,25 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 25 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai (apskaičiusiai) civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos apskaitos įrašo panaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas Antanas Šeštokas