Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13201-291/2022 pagal pareiškėjos individualios „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis T. U., S. V., Š. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nesutinka su antstolio motyvais 2022 m. spalio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kad antstolis, neradęs bendro jungtinio sutuoktinių turto, neturi pagrindo pradėti turto, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą. Skolininkės sutuoktinis turi bent vieną banko sąskaitą, todėl į ją bet kada gali patekti lėšos. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį ir pakeitę jų bendro turto preziumuojamą teisinį režimą, todėl preziumuojamą, jog lėšos, gaunamos į skolininkės sutuoktinio sąskaitą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, antstolis 2022 m. spalio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo nepagrįstai atsisakė tenkinti išieškotojos pakartotinį prašymą dėl skolininkės turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūros pradėjimo.

4. Suinteresuotas asmuo antstolis T. U. 2022 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundo ir vykdomąją bylą Nr. 0136/22/00228 persiuntė kartu su skundu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Nustatyta, kad antstolis T. U. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0136/22/00228, užvesta pagal išieškotojo IĮ „Aujama-credit“ pateiktą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-23312-451/2021, kuriuo iš skolininkės S. V. išieškoma 2 697,64 Eur skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (vykd. b. l. 2–3). 2022 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja kreipėsi prašymu į antstolį, kuriuo prašė pradėti procedūrą dėl turto dalies nustatymo skolininkės S. V. atžvilgiu (vykd. b. l. 31).

12. 2022 m. rugsėjo 2 d. antstolis nurodymu nutraukti piniginių lėšų išieškojimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė nutraukti piniginių lėšų išieškojimą iš skolininkės sutuoktinio Š. V. visų sąskaitų (vykd. b. l. 35–36). Antstolis siekdamas atidalinti sutuoktinių turtą, 2022 m. rugsėjo 2 d. priėmė patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais prašė NEO Finance, AB ir AB SEB banką pateikti Š. V. sąskaitų likučius (vykd. b. l. 37–40). 2022 m. rugsėjo 6 d. NEO Finance, AB pateikė antstoliui informaciją, kad Š. V. elektroninėje pinigų sąskaitos likutis – 0 Eur ir patikslino, kad elektroninėje pinigų sąskaitoje nebuvo vykdomos transakcijos nuo 2017 m. gegužės 23 d (vykd. b. l. 41–42). 2022 m. rugsėjo 22 d. AB SEB bankas pateikė antstoliui informaciją, kad Š. V. sąskaitų likučiai – 0 Eur (vykd. b. l. 44). 2022 m. rugsėjo 28 d. antstolis panaikino apribojimus taikytus 2022 m. rugsėjo 2 d. taikytus skolininkės sutuoktiniui (vykd. b. l. 45). Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 29 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į antstolį, kuriuo prašė apriboti disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir pradėti skolininkės turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą (vykd. b. l. 46–48). Antstolis 2022 m. spalio 4 d. raštu Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatęs, kad nebuvo rastas bendras jungtinis sutuoktinių turtas, pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi pradėti skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą, nėra pagrindo (vykd. b. l. 49–50)

Dėl antstolio veiksmų

13. Antstolio veiksmų atlikimą lemia vykdymo procesą grindžiantys bendrieji teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-421/2021, 16 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktas).

14. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdydamas išieškojimą, antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, be kita ko, vykdyti išieškojimą tiek iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, tiek iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; ir kt. (624 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininkės ir jos sutuoktinio turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, sutiktina su apeliante, kad preziumuojama, jog lėšos esančios skolininkės sutuoktinio sąskaitoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas).

18. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turtą ir jo dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam, kad būtų pagrindas antstoliui inicijuoti skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą, turi būti nustatyta, kad toks turtas egzistuoja, t. y. negalima inicijuoti šios procedūros, jeigu skolininkas realiai neturi turto bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju antstolis, pradėdamas turto dalies nustatymo procedūrą patikrino registrus, 2022 m. rugsėjo 2 d. patvarkymais kreipėsi į kredito įstaigas, kuriais prašė NEO Finance, AB ir AB SEB banką pateikti Š. V. sąskaitų likučius ir gavo atsakymus, jog sąskaitų likučiai yra nuliniai (vykd. b. l. 37–40, 41–42, 44), ir nustatė, kad skolininkės sutuoktinis turto į, kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Taip pat antstolis nustatė, kad skolininkės sutuoktinio atžvilgiu kiti antstoliai vykdo aštuonias vykdomąsias bylas, kuriose yra taikyti apribojimai sąskaitoms, tačiau pagal taikytus apribojimus nėra nurašytų lėšų, t. y. sąskaitose lėšų nėra.

19. Konkrečiu atveju apeliacinio teismo vertinimu, tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokiu atveju neegzistuoja teisinis pagrindas inicijuoti skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad ateityje pasikeitus aplinkybėms ir nustačius, kad skolininkės sutuoktinio sąskaitose yra lėšų, antstolis turės pagrindą pradėti skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą.

20. Apeliantės argumentai, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkės sutuoktinio sąskaitose lėšų nėra, neturėjo pagrindo panaikinti apribojimą disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, o gavęs pakartotinį išieškotojos prašymą turėjo apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) nepagrįsti.

21. Jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria antstolio atsiliepime į atskirąjį skunde nurodytam argumentui, kad antstolis negali skolininkės sutuoktiniui priklausančioms sąskaitoms taikyti areštą visa apimtimi, atsižvelgiant, jog galimai sutuoktinis ateityje į sąskaitas, esančias kreditų įstaigose gali gauti lėšų, kadangi tokie veiksmai skolininkės sutuoktinį prilygintu solidariu skolininku vykdomojoje byloje ir tai reikštų antstolio įgaliojimo ribų peržengimą, nes prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, o ne antstolio prerogatyva.

22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. 0136/22/00228 esamus dokumentus, antstolio atliktus veiksmus vykdymo procese, sprendžia, kad antstolis atliko visus būtinus vykdymo proceso veiksmus siekdamas nustatyti, ar skolininkės sutuoktinis turi turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, ir, jų neradęs, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. spalio 4 d. raštu Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 29 d. pakartotinio prašymo apriboti disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir pradėti skolininkės turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą, netenkino, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo naikinti minėtą antstolio raštą.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, apeliantės atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.