Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. J. ir ieškovų G. J. ir V. J. atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. ir G. J. ieškinius atsakovei I. P. dėl pažeistų savininkų nuosavybės teisų gynimo – tvoros atraminės sienos iškėlimo ir žemės sklypo reljefo atstatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Ž. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2014 m. rugpjūčio 28 d. ieškovai V. J. ir G. J. su atsakove I. P. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) sudarė pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi ieškovai atsakovės asmeninėn nuosavybėn pardavė 100/259 dalis (kas sudaro 0,0600 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas). Sutarties 6.1. p. nustatyta Žemės sklypu naudojimosi tvarka: 1) ieškovams priskirta atskirai naudotis 159/259 dalimis – 954 kv. m. ploto dalimi, Sutarties priede Nr. 2 pažymėta indeksu „1“, linijomis ir taškais 1-2-18-10-19-20-7-8-9-17-1; 2) atsakovei priskirta naudotis 100/259 dalimis – 600 kv. m. ploto dalimi, Sutarties priede Nr. 2 pažymėta indeksu „2“, linijomis ir taškais 19-11-12-5-6-20-19.

4. Ieškovai akcentavo, kad remiantis Sutarties 8.1.11. p. ieškovai sutiko dėl Žemės sklypo dalių atsitvėrimu būtent tvora. Atsakovė pastatė ne tik tvorą, bet ir didelę atraminę sieną su poliais, dėl kurios atsakovė nesikreipė į ieškovus, sutikimo ir nebuvo. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė, statydama Žemės sklypo dalių naudojimosi ribos atraminę sieną, privalėjo gauti ir rašytinį ieškovų sutikimą. Ieškovai įspėjo atsakovę geranoriškai nutraukti atraminės sienos statybas, tačiau atsakovė darbus užbaigė, o vėliau – nepašalino ieškovų teisių pažeidimo ir neiškėlė atraminės sienos iš Žemės sklypo dalių naudojimosi ribų. Anot ieškovų, nuosavybės teisių pažeidimas yra akivaizdus, t. y. atsakovė be rašytinio ieškovų sutikimo ant Žemės sklypo dalių naudojimosi ribos pastatė atraminę sieną su poliais. Todėl, ieškovų teigimu, atsakovė turėtų būti įpareigota pašalinti tokį pažeidimą, išdėstytų Ieškinio-1 reikalavimų pagrindu.

7. 2019 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi, dvi atskiros civilinės bylos pagal abu ieškovų ieškinius buvo sujungtos į vieną civilinę bylą (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34069-2019-3).

11. Atsakovė pridūrė, kad gera valia įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įpareigojimą nugriauti Buvusią tvorą ir atstatyti gerbūvį. Tvorą nugriovus, pats ieškovas kastuvu supylė žemių kalną parduodamo sklypo dalyje, ėmėsi pilti žemes iš parduodamo sklypo dalies į valstybinio miško teritoriją ir kasinėti gruntą bei kartu nuardė parduodamo sklypo dalies veją. Siekiant minimaliai komunikuoti su ieškovu, Ž. P. pagal Buvusios tvoros griovimo metu esamą ieškovo parduodamo sklypo dalyje supilto grunto lygį pastatė naują tvorą su betoniniu pamatu, ją atitraukdamas nuo ieškovų žemės sklypo dalies skiriančios ribos. Ieškovas teikė skundus įvairioms institucijoms dėl naujai pastatytos tvoros, o šios atlikusios patikrinimus, pažeidimų statant tvorą nenustatė. Paaiškino, kad nei atsakovė, nei Ž. P., grunto, išskyrus Ž. P. supilto apytikriai 10 cm storio juodžemio sluoksnį, į parduodamą sklypą nevežė ir dalies reljefo nekeitė. Tvorą pastatė ne ieškovų sklypo dalis skiriančioje riboje, o atsakovės sklypo dalyje ir atsižvelgiant į žemės aukštį parduodamo sklypo ir atsakovės sklypo dalyse.

13. Teismui pateiktame dublike (DOK-58452) ieškovai iš esmės palaikė ieškiniuose nurodytus reikalavimus. Akcentavo, kad atsakovė 2018 m. vasario 20 d. elektroniniame laiške nurodė realybės neatitinkančias aplinkybes. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį pasiekė su atsakove susitarimą dėl Žemės sklypo dalies įsigijimo tik 2020 m. Paminėjo, jog 2014 m. šalys susitarė dėl parduodamos Žemės sklypo dalies įsigijimo iki 2016 m., 2016 m. terminą pratęsė iki 2018 m. pradžios. Atsakovė, pasibaigus terminui, siūlė šį pratęsti iki 2020 m., tačiau ieškovai su termino pratęsimu trečią kartą nesutiko, t. y. atsakovė siūlė pratęsti iki 2020 m. pradžios. Taipogi atsakovė 2018 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku bandė pakartotinai pratęsti parduodamo Žemės sklypo pirkimo-pardavimo terminus – iki 2021 m. sausio 1 d. Taip pat tai, kad pasibaigus 2018 m. sausio 1 d. terminui, susitarimo tarp šalių dėl parduodamo Žemės sklypo dalies perdavimo nebeliko. Ieškovai siekė kompromiso, taikaus sprendimo, pasiūlė 2018 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku pratęsti parduodamo Žemės sklypo dalies perdavimo terminą iki 2020 m. sausio 1 d., jei atsakovė apmokėtų už naudojimą ieškovų Žemės sklypo dalimi iki parduodamo sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos 6 proc. metinių palūkanų nuo šalių sutartos papildomos Žemės sklypo dalies kainos. Atsakovė į ieškovų pasiūlymą neatsakė. Pridūrė, kad ieškovai niekada nesitarė su Ž. P., kad jis asmeniškai bet kokiomis sąlygomis įsigytų Žemės sklypo dalį. Ž. P. derybose, pokalbiuose dalyvavo tik kaip tuometinis atsakovės sugyventinis, jai padedantis asmuo. Teigė, kad Ž. P. jokių 200 Eur už parengtą Žemės sklypo planą nemokėjo. Mokėjimams nebuvo pagrindo, kadangi ieškovai su atsakove nepasiekė susitarimo dėl parduodamos Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi tenkino šalių prašymus ir į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukė trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų: Ž. P., Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ir Valstybinę miškų tarnybą.

24. Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

25. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Tomas Jaugelavičius palaikė ieškinius ir dubliką pilnai juose išdėstytomis aplinkybėmis, prašė ieškinius tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovė pakeitė sklypo reljefą, o vėliau po pirmos tvoros iškėlimo buvo paliktos žemės, tokiu būdu pažeistas ieškovų sklypo reljefas. Atsakovės teorija dėl žemių atsiradimo neatitinka tikrovės, nes pušys buvo nupjautos 2014 m. Atsakovė 2018 m. gruodžio 20 d. laiške pripažino, kad žemę supylė, o dabar keičia poziciją. Tiek fotonuotraukos, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad supilta žemė atsirado atsakovės sklypo valdymo metu, po teismo sprendimo iškasus buvusią tvorą. Dėl atraminės sienos statymo ieškovai nebuvo davę sutikimo, o buvo davę sutikimą tik dėl tvoros (užtvaros) statymui. STR numato, kad turi būti sutikimas tokios atraminės sienelės statymui. Per atraminę sieną dabar iš atsakovės žemės sklypo byra žemės ir tai kelia grėsmę ieškovui, todėl atsakovė privalo demontuoti sieną. Atraminė sienelė su poliais ne tik skiria sklypus, bet jos galas yra valstybinėje žemėje, dėl to yra priimtas sprendimas – atsakovė įpareigota nugriauti valstybinėje žemėje esančią tvoros dalį. Ieškovai neprieštarauja dėl atitvaro, tačiau atraminė siena turi būti pašalinta iš sklypo ribos. Nurodė, kad atsakovė yra tinkama bylos šalis, nes visa atsakomybė kyla žemės savininkui, o ne šiuo atveju – trečiajam asmeniui.

26. Teismo posėdžio metu ieškovas V. J. paaiškino, kad atsakovės ant supilto grunto pastatyta atraminė siena yra pavojinga, nes supiltas gruntas (smėlis) slenka, iš po atraminės sienos byrantis smėlis patenka į ieškovų žemės sklypą, tokiam statiniui (atraminei sienai) turi būti statybą leidžiantis dokumentas. Paminėjo, kad atsakovei pardavė žemės sklypą, su sklypo technine padėtimi atsakovė supažindinta, pretenzijų nebuvo. Sklypo ribų planas ir topografinė nuotrauka buvo padaryta praėjus vienam mėnesiui po sklypo pardavimo ir joje nėra jokio supilto grunto. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu iš atsakovės pusės buvo pageidavimas įsigyti ir kitą dalį žemės sklypo. Atsakovė, kasdama pamatus, dalį grunto supylė tame sklype, dalis grunto buvo ir valstybiniame miške, nes ten (valstybiniame miške) neteisėtai įsirengė 44 m sieną. Patvirtina, kad topografinėje nuotraukoje užfiksuota žemių kalva buvo nukasta. Po to, kai buvo nugriauta buvusi tvora, jis pats atliko kasimo darbus toje vietoje, kur dabar prašo pašalinti gruntą, kurie matyti atsakovės filmuotoje medžiagoje, tuo metu jis valstybiniame miške paliktą žemę perkasė gilyn į savo žemės sklypą, viską sutvarkė. Gruntą, likusį po dviejų nupjautų pušų, jis pervežė į tą savo sklypo vietą, kur buvo žalias ūkinis namelis, į ten buvusią duobę, likusią po nugriauto namelio, pervežė pats karučiu per vieną dieną suvežiojo ir supylė keletą kubų žemės, dabar ten yra užveistas avietynas. Buvusios kalvos aukštis buvo apie 1,40 m, o perimetras – 47,72 m. Šią visą kalvą jis nusikasė karučiais pats per vieną dieną, nes perimetras yra tik apačioje tokio ilgio, o pati kalva siaurėja į viršų ir užsibaigė dviem 30 metrų dydžio pušimis, kurias jis nupjovė, savivaldybės leidimas pjauti pušis jo sklype nebuvo reikalingas. Po pušų nupjovimo jis ėmėsi kasimo darbų, iškasė šaknis, kurios buvo dviejų metrų gylyje, įvertinus siaurėjančią kalvą buvo likę keli kubai žemių, kurias buvo įmanoma pašalinti pačiam su karučiu. 2020 m. spalio 15 d. darytose fotonuotraukose matosi atkastas pamatas, kurį atkasė atsakovės samdyti darbininkai kasdami tranšėją, siekdami demontuoti tvorą. Gręžtiniai pamatai (poliai) yra valstybiniame miške, juos atsakovė turės nugriauti pagal jau priimtą teismo sprendimą. Pro atsakovės pastatytą atraminę sienelę sunkiasi smėlis į ieškovų žemės sklypą, kadangi nukasta yra vertikaliai, smėlis džiūva ir byra, statinys nėra saugus, kelia problemas ieškovui. Ieškovas, kai pamato iš atsakovės sklypo į jo pusę patekusį nubyrėjusį smėlį šalia valstybinio sklypo ribos, jis, kaip atsakingas savo sklypo savininkas, tą nubyrėjusį smėlį nukasa kastuvu, permeta smėlį į tą nukasto grunto kaubrę ant viršaus, kurią yra supylę atsakovės samdyti darbininkai, iškasdami buvusią tvorą. Ieškovas ant jau esančio kauburio yra tik keletą kartų supylęs kelis kastuvus nubyrėjusio smėlio. Augalinį sluoksnį, buvusį tarp pirmosios ir antrosios tvoros ir kuris buvo atsakovė užpiltas, nusikasė ieškovas ir persivežė sau, kaip kompensaciją už jam padarytą sklypo žalą. Nes sklypas buvo sutvarkytas, buvo užpiltas juodžemis, pasėta veja, o atsakovė viską užpylė, todėl ieškovui teisinga pasirodė tą užpiltą sugadintą augalinį sluoksnį susigrąžinti ir persivežti sau. K. U. statė atsakovei namą, tačiau buvusios tvoros statybą, demontavimą ir naujos tvoros statybą atliko skirtingi darbininkai. Kai atsakovė įsipareigojo pirkti sklypą, tai ji darė savo sklypo perimetro tvarkymo darbus ir pastatė valstybiniame sklype 40 m tvorą, kurią statė vieni darbininkai, tie patys darbininkai statė ir antrą tvorą ant jau supilto grunto. Antrą tvorą su atramine siena kai statė, tai ieškovas buvo priėjęs prie darbininkų ir sakė jiems, kad be reikalo atsakovė stato tvorą su atramine siena ant supilto grunto, prieš tai nepašalinus buvusio grunto, todėl ją gali tekti vėl griauti, kadangi ieškovas sakė norėsiąs, kad būtų atstatytas autentiškas reljefas, toks, koks buvo topografinėje nuotraukoje. Nes turėjo būti daroma taip: pašalinama atraminė siena, išsivežamas gruntas ir tada daroma atitvarą, t. y. tai, ką ieškovas buvo leidęs daryti pirkimo-pardavimo sutartyje. Tikri poliai turi būti žemiau autentiško sklypo altitudės, gręžiami į stabilų gruntą, o šiuo atveju taip vadinami „poliai“ pastatyti ant supilto grunto, tai saviveiklos rezultatas, tai tiesiog gręžiniai pripildyti betono ir tai negali būti laikoma atraminės sienos dalis, jie net nepasiekia reikiamo gylio, t. y. 1,20 m kaip yra reikalaujama pagal statybos reikalavimus įrengiant atraminę sieną. Pasirašinėjant pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove apie tai, kokia konkreti tvora bus statoma, nebuvo žodžiu aptarta, notarė sutartyje nurodė ribą kaip tvorą (atitvarą), ieškovas sutiko, kad būtų įrengta tik atitvara be jokių atraminių sienų. Savo tvorą, padedamas darbininko K. U., jis pasistatė lygiai toje pačioje vietoje, kur buvo sena surūdijusi tvora, toje vietoje galėjo būti gelžbetoninių liekanų-atramų, bet jis tų liekanų niekur nerideno. J. N. žemės tarnyba nustatys, kad jo statyta tvora yra ne toje vietoje, kur turi būti, jis tikrai ją pašalins savo lėšomis.

27. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas A. J. palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinius atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad pastačius pirminę tvorą, sklypo reljefas buvo lygus. Ieškovų sklype 2015-2016 m. buvo natūrali kalva su trimis pušimis. Dabar matosi, kad sklypas toje vietoje yra išlygintas, įrengta aikštelė. Lyginant su topografine nuotrauka, ieškovų reljefas pakeistas. Kalną nusikasė pats ieškovas, visas gruntas buvo suvežtas „bobcatu“. Ž. P. įrengė pirmąją tvorą, turėdamas ieškovų sutikimą. Po teismo sprendimo atsakovė nugriovė tvorą. Iš vaizdo įrašų matyti, kad griovimo procese dalyvavo ir pats ieškovas, griovimo darbų metu ieškovas nenurodė, kad kažkas yra blogai su reljefu. Visas statybinis laužas buvo išvežtas. Tuomet po atsakovės pritarimo Ž. P. pagal tuo metu buvusį reljefą pastatė tvorą ant gręžtinių polių, o ne atraminę sieną. Po tvoros sumontavimo ieškovas pradėjo kasinėti žemę, nusikasė augalinį sluoksnį, ieškovas elgėsi kaip su savo žemės krūva. Žemių krūva atsirado lyginant reljefą, išlyginus kalną ir tą padarė ieškovas, 1,5 aukščio žemių krūva atsirado dar prieš statant pirmą tvorą – pradžioje atsirado gruntas, o po to - pirmoji tvora su atramine siena tam gruntui sulaikyti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė supylė žemės krūvą, kurią ieškiniu prašo pašalinti ieškovai. Atsakovė tik užpylė 10 cm gruntą - augalinį sluoksnį, kurį ieškovas paskui pats nusikasė, todėl neaišku, ką atsakovė turi nusikasti. Nurodė, kad statybos leidimas tvorai statyti nebuvo reikalingas, statant tvorą ieškovas matė visą procesą ir prieštaravimų nereiškė, ieškovų sutikimų statyti tvorą atsakovės sklypo dalyje (o ne ant ribos) taip pat nereikėjo, nes taip numatė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 7.1, 7.2, 8.1.11 punktai. Geodeziniai matavimai patvirtina, kad tvora yra ne ant ribos, o atsakovės sklypo dalyje. Byloje nėra įrodymų, kad sienelė yra nestabili.

28. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Ž. P. su ieškiniais nesutiko, prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad pats tiesiogiai dalyvavo ir buvo sklypo pirkimo iniciatorius. Atsakovė, pardavusi turtą Pavilnyje, susirado ieškovo sklypą, kurį iš ieškovo įsigijo, statėsi namą, statybos leidimą savo vardu gavo ieškovas, statybos vyko ieškovei jau esant sklypo savininkei. Pasistačius namą ir į jį įsikėlus, ieškovas pasiūlė pirkti laisvą žemę, esančią tarp abiejų sklypų, sutarė, kad atsiskaitys iki 2020 m. Sklypo aptvėrimo iniciatorius buvo ieškovas. Pirmoji pastatyta tvora buvo su didele atramine siena. Po teismo sprendimo tvorą nugriovė, tai kainavo apie 7 000 Eur vien dėl ieškovo trukdymo, nes ieškovas neleisdavo per jo sklypą eiti statybininkams. Supilto grunto krūvą apie 50-60 kubų, su karučiu tokio kiekio pervežti neįmanoma. Pats ieškovas tą krūvą traktavo kaip savo žemę, naudojo savo reikmėms. Nauja tvora buvo formuojama pagal jau esamą reljefo aukštį, nauji aukščiai nebuvo kuriami, tvora yra patraukta į ieškovės sklypo pusę apie 6-8 cm tam, kad nebūtų reikalingas ieškovų sutikimas. Teismo sprendime dėl tvoros nugriovimo nebuvo nurodyta pašalinti gruntą ar atkurti reljefą, pirmoji tvora buvo pastatyta toje vietoje, kur buvo aukščio perkritimas.

29. Į teismo posėdį tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba neatvyko, apie teismo posėdžio laiko ir vietą jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – (duomenys neskelbtini) straipsnis).

30. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas K. U., kuris nurodė, kad pažįsta tiek ieškovus, tiek atsakovę ir trečiąjį asmenį, nes pas ieškovus dirbo, o atsakovei statė namą ir tvorą. Jis statė atsakovei pirmąją tvorą, ieškovo sklypas buvo žemiau, o paskui perstūmė žemę iš sklypo ir išlygino. Statant antrąją tvorą, ieškovas vis prižiūrėjo, kad nebūtų metamos šiukšlės į jo teritoriją, ateidavo kas pusvalandį. Ieškovo teritorijoje darbininkai nieko nepaliko. Ieškovas pretenzijų, kad reiktų prieš tai žemes išvežti ir pan. nereiškė, nors visąlaik ateidavo statybų metu. Statant antrą tvorą atraminė sienelė nebuvo statoma, tvorą statė apie 10 cm arčiau atsakovės sklypo, kad netrukdytų ieškovui, buvo statoma ant atraminių gręžinių. Antrai tvorai statyti jį samdė ne atsakovė, o Ž. P., jis ir mokėjo pinigus. Pirmą tvorą griovė jis su kitu darbininku, kuris jau miręs. Nugriovus tvorą, iškastų žemių neliko, viskas buvo išlyginta, visos statybinės šiukšlės (smėlis, akmenys, betonas, žemė), kas buvo jų, buvo išvežtos. Ieškovas apie 2014 m. iškasė pušis, nes norėjo ten statyti aikštelę, pušys buvo iškastos dar prieš tvoros statymą. Matė, kaip ieškovas vežė gruntą, ieškovas pasiimdavo betono likučius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų ieškiniai atmestini.

31. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

32. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovai byloje pareiškė su negatorinius ieškinius. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

34. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai V. J. ir G. J. 2014 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pagrindu atsakovei I. P. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) pardavė 100/259 dalių (0,0600 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir nusistatė naudojimosi tvarką: 1) ieškovai atskirai naudosis 159/259 dalimis žemės sklypo – 954 kv. m. ploto dalimi, Priede Nr. 2 pažymėta indeksu „1“, linijomis ir taškais 1-2-18-10-19-20-7-8-9-17-1 (Sutarties 6.1.1. p.); 2) atsakovė atskirai naudosis 100/259 dalimis žemės sklypo – 600 kv. m. ploto dalimi, Priede Nr. 2 pažymėta indeksu „2“, linijomis ir taškais 19-11-12-5-6-20-19 (Sutarties 6.1.2. p.). Sutartyje numatytos ir kitos šalių teisės ir pareigos, pareiškimai bei garantijos, juridiniai faktai, sudaryti priedai. Kartu pridėtas Žemės sklypo planas M 1:500, sklypo plotas 1554 kv. m., naudojimosi žemės sklypų tvarka tarp bendraturčių, kuriame indeksu „A“ nurodyta ieškovų sklypo ribos, indeksu „B“ atsakovės.

35. Byloje pateiktas 2014 m. rugsėjo 12 d. Žemės sklypo planas – sklypo taškų ir ašių susikirtimo koordinačių žiniaraštis, sudarytas UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“. Pateiktas ir UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2018 m. lapkričio 7 d. planas, matavimai, iš ginčo situacijos, t. y. atvaizduota situacija dėl aukščių skirtumo tarp 2014 m. gegužės mėnesio grunto viršaus ir atraminės sienos viršaus, pažymėtos supilto grunto vietos. 2019 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra Serija TD Nr. 02489 patvirtina, kad prekių (paslaugų) pirkėjas V. J. iš tiekėjo UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ užsisakė 2018 m. lapkričio 7 d. planą, sumokėjo 50 Eur sumą.

36. 2017 m. liepos 17 d. V. J. pateikė skundą Inspekcijai dėl atsakovės galimo pažeidimo 2019 m. birželio mėnesį dėl tvoros skiriančios sklypus, kuri privalo atitikti statybos reikalavimų normas, reikalaujant, kad tvora būtų pastatyta tinkamai.

37. 2017 m. spalio 11 d. suformuotas I. F. duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.53)FAK-2135 su priedais. Patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys, kad: pastatyta metalinių segmentų ant metalinių stulpų su atramine siena (šlaituota pagal reljefą), ilgis 20,62 m, aukščiausia tvoros dalis 2,40 m.; 2019 m. rugsėjo 26 d. statytojo (Ž. P.) pateiktas paaiškinimas dėl tvoros su atramine siena pertvarkymo ir atliktas 2019 m. spalio 9 d. pakartotinis patikrinimas, nustatyta, kad aukščiausia dalis 2 m. Ta pačia data, Inspekcija ieškovui teikė Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. 2D-13899 „Dėl 2019-07-17 skundo“, kuriame nurodė, kad patikrinus faktinius duomenis vietoje nustatė, jog tvora su atramine siena yra priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams ir statybą leidžiančio dokumento nereikia.

38. 2019 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius V. J. išsiuntė raštą Nr. A51.85022/19(2.15.2.52-MP7) „Dėl tvoros ant atraminės sienelės statybos“. Rašte atsakoma, kad teisės aktuose nenustatomi apribojimai sienelės ar tvoros aukščiui ir jos konstrukcijoms, tačiau nuo parametrų priklauso, kokiai statinio kategorijai priskiriami inžineriniai statiniai, ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

39. Byloje pateikti duomenys, iš kurių nustatyta, kad tarp šalių vyko susirašinėjimai elektroniniais laiškais. 2019 m. rugsėjo 6 d. laišku V. J. (rašydamas iš G. J. elektroninio pašto adreso, taip pat ir tolimesniuose laiškuose) kreipėsi į atsakovę, nurodė, kad pagal sutartį atsakovė privalo įsirengti atskirą privažiavimą į naudojamą sklypą ir priminė, jog apsilankys statybos inspektorius dėl atraminių sienučių įrengimo šalis skiriančio sklypo ribos, prašė ieškovams paruošti rašytinius leidimus atraminei sienai įrengti. 2019 m. rugsėjo 9 d. Ž. P. atrašė, kad atskirą įvažiavimą parduodamo sklypo dalį įrenginėjo pats ieškovas, dėl tvoros sutikimus ieškovas pasirašė pas notarą, aptarė aplinkybes dėl tvoros, atraminės sienos darbus. Tą pačią dieną V. J. nurodė, kad atsakovė, kaip sklypo bendrasavininkė, 5 metus nevykdo Sutarties 8.1.10. p., teigė, jog antra kartą tvorą statė ant atraminės sienos viršijančios 1 100 mm, priminė apie teismo sprendimą dėl tvoros demontavimo ir pamatų išardymo. 2019 m. rugsėjo 17 d. V. J. rašė atsakovei prašė peržiūrėti Sutarties pakeitimus, prašė pirkimo sutartyje pradėti atskiro įvažiavimo leidimo gavimo procedūrą, visa tai baigti sklypų atskyrimu, įvykdyti tvoros įrengimą. 2019 m. rugsėjo 23 d. V. J. kreipėsi į atsakovę išreikšdamas nepasitenkinimą esama situacija, kvietė geranoriškai įsirengti sklypus skiriančią tvorą.

40. 2019 m. spalio 29 d. Inspekcija ieškovui teikė Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. 2D-13899 „Dėl 2019-10-11 atsakymo Nr. 2D-13109 papildymo“. Rašte paaiškinama, kad gavus statytojo paaiškinimą dėl tvoros su atramine siena pertvarkymo, atlikus 2019 m. spalio 9 d. pakartotinį patikrinimą, nustatyta, kad tvoros aukščiausia dalis apie 2 m., o statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams.

41. 2019 m. lapkričio 13 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba pranešimu Nr. 3D-3638, siuntė ieškovo skundą nagrinėti pagal kompetenciją Valstybinei miškų tarnybai ir Vilniaus miesto savivaldybei – dėl išpilto grunto miško žemėje, šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

42. Inspekcija 2020 m. kovo 10 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta fotofiksacija, t. y. pavaizduota ant šlaito, esančio Valstybinio miško žemėje, supiltas gruntas ir toliau matomos tvoros atramos.

43. 2020 m. balandžio 1 d. Inspekcija privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200402-00020 Ž. P. konstatuota savavališka statyba – tvoros su atramine siena. 2020 m. balandžio 2 d. Inspekcija Ž. P. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200402-00020. Taip pat, 2022 m. balandžio 2 d. Inspekcija pateikė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200402-00023. 2020 m. balandžio 8 d. Inspekcija ieškovui ir kopiją Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pateikė raštą Nr. 2D-4591, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 10 d. atlikus statybos patikrinimą, dėl nustatytų pažeidimų žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), šalia suformuoto valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatyto kitos paskirties inžinerinio statinio (tvoros iš suvirintų armatūros segmentų su atramine siena), surašė anksčiau minėtus raštus ir nurodymus.

44. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2020 m. liepos 28 d. surašė ieškovui adresuotą raštą „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“. Rašte nurodė, kad surašė žemės naudojimo patikrinimą Nr. 49ŽN-335-(14.49.81.) (dalyvaujant ieškovui), kurio metu užfiksavo, jog Žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, o pietrytinėje dalyje aptvertas metaline tvora su pamatu, šiaurės rytinėje dalyje aptvertas metaline tvora su įrengta (apie 2 m aukščio) atramine siena, pietvakarinėje dalyje auga krūmų eilė. Vietoje atliko fotofiksaciją (patikrinimo akto Priedas Nr. 1) ir pamatavo tvoros bei krūmų eilę, nustatė, kad tvora su pamatu, tvora su atramine siena ir aikštelė įrengti valstybinės žemės sklype.

45. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo Miesto architekto skyriaus statybų leidimų poskyris 2021 m. balandžio 9 d. ieškovui siuntė raštą Nr. A51-31422/21(3.3.2.26E-VMA) „Dėl prašymo pateikti informaciją“, kuriuo atsakė į 2021 m. kovo 10 d. prašymą pateikti informaciją ir nurodė, kad ieškovo vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas LNS-01-140925-01114 statyti vienbutį gyvenamąjį namą. Projekte tvoros ant atraminės sienutės statyba nenumatyta bei daugiau, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybą leidžiančių dokumentų neišdavė.

46. Pagal 2021 m. gruodžio 28 d. teismo išduotą liudijimą apie teisę gauti įrodymus, atsakovė pateikė teismui šiuos duomenis: 1) 2022 m. sausio mėnesio UAB „Inžinerinė geodezija“ parengtą situacijos brėžinį, nurodantį ginčo tvoros buvimo vietą, žemės krūvos, ieškovų sklypo dalyje buvusios kalvos buvimo vietas ir jų matmenis; 2) 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus raštą Nr. A51-14763/22(3.3.2.26-MTA) „Dėl informacijos pateikimo“. Kuriame nurodyta, kad ieškovams laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. leidimai saugotinų medžių kirtimui ar kitokiam tvarkymui nebuvo išduoti. Pranešė, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d. išdavė leidimą Nr. A320-730/16(2.3.1.20-UK2) tvarkyti medžius sklype, numatant pjauti pavojingai pasvirusius medžius (pušis, kurių skersmuo 40 ir 46 cm ir beržą, kurio skersmuo 40 cm).

47. Pridėti atsakovės ir Ž. P. santuokos sudarymo, su tuo susiję dokumentai, t. y. 2018 m. spalio 13 d. santuokos sudarymo išrašas, 2018 m. rugsėjo 21 d. vedybų (ikivedybinė) sutartis. Šie dokumentai įrodo, kad ginčo Žemės sklypo dalis asmeniškai priklausė ir šiuo metu priklauso tik atsakovei asmeninės nuosavybės teise, net ir sudarius santuoką.

48. Prašymu prijungti prie civilinės bylos papildomus įrodymus (DOK-134956), pateikta USB atmintinė, kurioje yra du vaizdo įrašai. Pirmuoju atveju tarp šalių, ieškovo, kuris tuo metu atliko kasimo darbus ir atsakovės bei Ž. P., vyko konfliktas, kurio metu atsakovė kaltino ieškovą terorizavimu (už tvoros nugriovimą, pastatymą), pinigų prašymu ir lindimu į svetimą teritoriją (atliekant kasimo darbus), nepagrįstų skundų teikimu. Tuo tarpu ieškovas viso vaizdo įrašo metu reikalavo nesikišti, reikalavo kompensacijos už jo žemės sklypui padarytą žalą, kaltino atsakovę apgaudinėjimu. Matomi ir kiti asmenys – samdyti darbuotojai. Antrame vaizdo įrašė atsakovė filmuoja darbuotojus, kurie tuo metu atliko statybos darbus atsakovės žemės sklype ir ieškovas, kuris su jais kalbėjosi. Atsakovė įrašė pareiškė ieškovui, kad šis trukdo darbininkams dirbti, ieškovui atsakant, kad jis yra žemės sklypo savininkas ir gali daryti ką nori.

49. Iš Lietuvos teismų informacinės duomenų bazės (CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-12853-959/2018 (proceso Nr. 2-68-3-07322-2018-4). Teismas sprendimu patenkino ieškovų V. J. ir G. J. ieškinį atsakovei I. P. ir įpareigojo atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ir išsikelti metalinę tvorą su pamatu, žemės sklypo plane pažymėtą linijomis 22-21-24-23, esančią ieškovams priskirtose atskirai naudotis 159/259 dalyse žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1291-430/2019, išnagrinėjęs atsakovės I. P. apeliacinį skundą, nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl Ieškinio-1 reikalavimo – tvoros atraminės sienos iškėlimo

53. Ieškovai teigia, kad tvora su atramine siena buvo pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento. Teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2D-13109 „Dėl 2019-07-17 skundo“ ir 2019 m. spalio 29 d. Raštu Nr. 2D-13899 „Dėl 2019-10-11 atsakymo Nr. 2D-13109 papildymo“ informavo ieškovą V. J., kad 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo organizuotas faktinių duomenų patikrinimas ginčo vietoje bei nustatyta, kad tvoros su atramine sienute aukščiausia vieta yra apie 2,4 m, taigi statinys priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams. Tačiau 2019 m. rugsėjo 26 d. statytojui pateikus paaiškinimą dėl tvoros su atramine sienute pertvarkymo, 2019 m. spalio 9 d. atliktas pakartotinis patikrinimas vietoje, jo metu nustatyta, kad tvoros aukščiausia dalis yra apie 2 m, taigi statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams.

54. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antrojo skirsnio nesudėtingų statinių sąrašo trečios lentelės 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytais inžinerinių statinių požymiais tvoros, kurių aukštis nuo 1 metro iki 2 metrų ir atraminės sienelės, kurių aukštis nuo 0,2 metro iki 1 metro yra priskiriamos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o tvoros, kurių aukštis nuo 2 metrų iki 5 metrų ir atraminės sienelės, kurių aukštis nuo 1 metro iki 2 metrų priskiriamos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statybą leidžiantis dokumentas privalomas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai reglamentuoti statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priede. P. R. 3 priedo 1.2 papunktį leidimas statyti naują statinį ginčo žemės sklype yra privalomas statant II grupės nesudėtingąjį statinį. P. R. 3 priedą, leidimas statyti neišduodamas ginčo žemės sklype statant I grupės nesudėtingąjį statinį (atraminę sienelę, kurios aukštis iki 1 metro ir ant atraminės sienelės tvorą, kurios aukštis iki 2 metrų).

55. Kaip jau buvo minėta, 2019 m. spalio 9 d. Inspekcijai atlikus patikrinimą, nustatyta, kad tvoros aukščiausia dalis yra apie 2 m, taigi statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, vadinasi, darytina išvada, kad pagal teismo aukščiau nurodytus teisės aktus šiuo atveju tvoros su atramine sienute statybai atsakovės žemės sklype nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

60. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovų Ieškinio-1 reikalavimas dėl tvoros atraminės sienos iškėlimo negali būti tenkinamas, nes ieškovai byloje neįrodė, kad atsakovei pastačius tvoros atraminę sieną, buvo pažeistos ieškovų nuosavybės teisės, taipogi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atraminė siena yra pavojinga, kelia grėsmę ieškovams (CPK 178 straipsnis, CK 4.98 straipsnis). Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimo dėl baudos skyrimo, todėl Ieškinys-1 atmestinas kaip nepagrįstas pilna apimtimi.

Dėl Ieškinio-2 reikalavimo - žemės sklypo reljefo atstatymo ir supilto žemės grunto pašalinimo

63. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Ieškovų V. J. ir G. J. ieškinius atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 000 Eur atstovavimo išlaidos ir 150 Eur žyminis mokestis) neatlyginamos.

67. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinius atmetus, atsakovė turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei iš ieškovų priteistina 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), paskirstant lygiomis dalimis – iš kiekvieno ieškovo priteisiant atsakovės naudai po 1 240,25 Eur sumą.

68. Tretieji asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimo neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių ir buvo, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl pašto išlaidų

69. Pašto išlaidos byloje sudaro 7,44 Eur. Susidariusias pašto išlaidas padalinus abiem ieškovams, gaunama suma (iš kiekvieno po 3,72 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš ieškovų nepriteistinos.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovų V. J. ir G. J. ieškinius, pareikštus atsakovei I. P., dėl pažeistų savininkų nuosavybės teisių gynimo – tvoros atraminės sienos iškėlimo (Ieškinys-1) ir dėl žemės sklypo reljefo atstatymo bei supilto žemės grunto pašalinimo (Ieškinys-2).

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų V. J. ir G. J. atsakovės I. P. naudai 2 480,50 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant atsakovei po 1 240,25 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 25 centų) bylinėjimosi išlaidų sumą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.