Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-11-21 · Civilinė byla Nr. e2-175-909/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-21
Bylos Nr.
e2-175-909/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34069-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
V. J., G. J.
Atsakovas
I. P.
Trečiasis asmuo
Ž. P.
Advokatai
Tomas Jaugelavičius, Andrius Juonys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-175-909/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34069-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.10; (S) 2.4.2.12.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Vasarei Kašinskei, Katažynai Grinevič,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant ieškovui V. J. ir ieškovų G. J. ir V. J. atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,

atsakovės I. P. atstovui advokatui Andriui Juoniui,trečiajam asmeniui Ž. P.,liudytojui K. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. ir G. J. ieškinius atsakovei I. P. dėl pažeistų savininkų nuosavybės teisų gynimo – tvoros atraminės sienos iškėlimo ir žemės sklypo reljefo atstatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Ž. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2014 m. rugpjūčio 28 d. ieškovai V. J. ir G. J. su atsakove I. P. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) sudarė pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi ieškovai atsakovės asmeninėn nuosavybėn pardavė 100/259 dalis (kas sudaro 0,0600 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas). Sutarties 6.1. p. nustatyta Žemės sklypu naudojimosi tvarka: 1) ieškovams priskirta atskirai naudotis 159/259 dalimis – 954 kv. m. ploto dalimi, Sutarties priede Nr. 2 pažymėta indeksu „1“, linijomis ir taškais 1-2-18-10-19-20-7-8-9-17-1; 2) atsakovei priskirta naudotis 100/259 dalimis – 600 kv. m. ploto dalimi, Sutarties priede Nr. 2 pažymėta indeksu „2“, linijomis ir taškais 19-11-12-5-6-20-19.

Šalies argumentai

2. Ieškovai pateikė teismui ieškinį atsakovei I. P. dėl pažeistų savininkų nuosavybės teisių gynimo (tvoros atraminės sienos iškėlimo) (DOK-33950, toliau – Ieškinys-1), prašydami įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti atraminę sieną su poliais, esančią žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, riboje, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties priede Nr. 2 pažymėtoje linija ir taškais: 19-20. Atsakovei nustatytu terminu neišsikėlus atraminės sienos su poliais iš žemės sklypo ribos, ieškovai prašo skirti 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje-1 ieškovai nurodė, kad atsakovė ieškovams priskirtoje Žemės sklypo dalyje pastatė tvorą su atramine sienele. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi palikus sprendimą nepakeistą, įpareigojo atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ir išsikelti metalinę tvorą su pamatu, Žemės sklypo plane pažymėtomis linijomis ir taškais 22-21-24-23, esančią ieškovams priskirtose atskirai naudotis 159/259 dalyse. 2019 m. gegužės mėnesį atsakovė pradėjo naujos tvoros su atramine siena statybas. Šį kartą tvora buvo statoma ant ribos, skiriančios ieškovams ir atsakovei priskirtas naudotis Žemės sklypo dalis. Pridūrė, kad ieškovai sutiko dėl tvoros statybos, tačiau niekada nesutiko dėl atraminės sienos statybos, o atsakovė dėl to į ieškovus nesikreipė. Atraminė siena pakeitė Žemės sklypo reljefą, iškeliant atsakovei priskirtą Žemės sklypo dalį bei pablogindama ieškovams priskirtą Žemės sklypo dalį. Ieškovai kreipėsi į atsakovę statybų pradžioje, pareiškė nesutikimą su tvoros atramine siena ir reikalavo ją pašalinti. Atsakovė į ieškovų prašymus ir vėlesnes pretenzijas nereagavo ir užbaigė tvoros su atramine siena statybas.

4. Ieškovai akcentavo, kad remiantis Sutarties 8.1.11. p. ieškovai sutiko dėl Žemės sklypo dalių atsitvėrimu būtent tvora. Atsakovė pastatė ne tik tvorą, bet ir didelę atraminę sieną su poliais, dėl kurios atsakovė nesikreipė į ieškovus, sutikimo ir nebuvo. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė, statydama Žemės sklypo dalių naudojimosi ribos atraminę sieną, privalėjo gauti ir rašytinį ieškovų sutikimą. Ieškovai įspėjo atsakovę geranoriškai nutraukti atraminės sienos statybas, tačiau atsakovė darbus užbaigė, o vėliau – nepašalino ieškovų teisių pažeidimo ir neiškėlė atraminės sienos iš Žemės sklypo dalių naudojimosi ribų. Anot ieškovų, nuosavybės teisių pažeidimas yra akivaizdus, t. y. atsakovė be rašytinio ieškovų sutikimo ant Žemės sklypo dalių naudojimosi ribos pastatė atraminę sieną su poliais. Todėl, ieškovų teigimu, atsakovė turėtų būti įpareigota pašalinti tokį pažeidimą, išdėstytų Ieškinio-1 reikalavimų pagrindu.

Šalies argumentai

5. Ieškovai taip pat pateikė ieškinį atsakovei I. P. dėl pažeistų savininkų nuosavybės teisių gynimo – žemės sklypo reljefo atstatymo (supilto žemės grunto pašalinimo) (DOK-35167, toliau – Ieškinys-2), prašydami įpareigoti atsakovę I. P. savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovams priskirtos atskirai naudotis 159/259 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodeziniai ir topografiniai planai“ esamos situacijos plane pažymėtomis linijomis ir taškais: 1-2-3-4-5-6, pašalinti žemės gruntą ir atstatyti žemės sklypo reljefą iki buvusių altitudžių: taške Nr. 1 - 120.63, taške Nr. 2 – 119.85, taške Nr. 3 - 119.85, taške Nr. 4 - 119.85, taške Nr. 5 – 119.80, taške Nr. 6 - 120.66. Atsakovei nurodytu terminu neatlikus įpareigojimų, ieškovai prašo skirti atsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

6. Ieškinyje-2 ieškovai nurodė, kad atsakovė, neturėdama ieškovų sutikimo, supylė žemės gruntą ir pakeitė žemės sklypo reljefą ieškovams priklausančioje Žemės sklypo dalyje. Ieškovų įspėta, atsakovė geranoriškai nepašalino ieškovų teisių pažeidimo ir neatstatė Žemės sklypo reljefo į buvusią padėtį. Paaiškino, jog buvusią Žemės sklypo padėtį atspindi 2014 m. rugsėjo 12 d. Žemės sklypo planas su nurodytomis aukščio altitudėmis. Atsakovė ieškovų teisių pažeidimą pripažino ir 2018 m. vasario 20 d. elektroniniame laiške tai nurodė. Ieškovai teigė, kad atsakovė ne tik pakeitė ieškovų Žemės sklypo dalie reljefą, tačiau ir jį subjaurojo, kai išsikėlusi savo tvorą su atramine sienele, nesutvarkė statybvietės ir ieškovų dalyje paliko supiltą grunto krūvą. Atsakovė atsisakė pašalinti nuosavybės teisių pažeidimą. Todėl atsakovė, anot ieškovų, turėtų būti įpareigota pašalinti ieškovų teisių pažeidimą, remiantis Ieškinyje-2 pareikštų reikalavimų pagrindu.

7. 2019 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi, dvi atskiros civilinės bylos pagal abu ieškovų ieškinius buvo sujungtos į vieną civilinę bylą (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34069-2019-3).

Atsiliepimas

8. Atsakovė I. P. pateikė atsiliepimą (DOK-30733) į abu ieškinius, nurodė, kad ieškiniai pareikšti nesąžiningai ir nepagrįstai, ieškovams piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Atsakovė prašė abu ieškinius atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsiliepime atsakovė paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė iš savo sutuoktinio Ž. P. sužinojo, kad ieškovas V. J. išreiškė pageidavimą parduoti papildomai 170 kv. m. ploto Žemės sklypo dalį. Ž. P. nusprendė įsigyti. Atsakovės žiniomis, ieškovas susitarė su Ž. P., kad parduodamo Žemės sklypo dalies kaina sudarys 29 130,95 Eur. Ž. P. ir ieškovas sutarė, kad mokėjimas už įsigyjamą dalį bus atliktas 2020 m., tai atitiko šalių valią, buvo sutarta sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o vėliau ją įforminti notarine tvarka. Kiek atsakovė žinojo iš Ž. P. paaiškinimų, ieškovas neprieštaravo ir sutiko su tuo, kad būtų įrengta 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu įpareigota atsakovę nugriauti tvora su betoniniu pamatu, kuri skyrė ketinamo parduoti sklypo dalį nuo ieškovams nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo dalies (toliau – Buvusi tvora), sutvarkytų parduodamo sklypo dalies gerbūvį, užpiltų esamą gruntinį sluoksnį juodžemio sluoksniu bei pasodintų veją. Pažymėjo, jog atsakovė su ieškovu niekuomet nesitarė dėl Buvusios tvoros statybos ar parduodamo sklypo dalies gerbūvio - savo asmeninėmis lėšomis, padedant ieškovui, statė ir tvarkė Ž. P.. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. vykstant atsakovės Žemės sklypo dalyje namo statyboms, iš Ž. P. atsakovė sužinojo, jog ieškovas ketino tvarkyti ieškovams priklausančio Žemės sklypo dalies gerbūvį: nupjauti ieškovų sklypo dalyje esančius medžius bei nukasti maždaug 2 m aukščio kalną, buvusį ieškovų žemės sklypo dalyje, grafiškai atvaizduotą 2014 m. rugsėjo 12 d. plane virš koordinačių taško „7“. Atsakovė, remdamasi Ž. P. pasakojimu, nurodė, kad ieškovas, siekdamas sutaupyti pinigų nukasto grunto išvežimui, pasiūlė visą iš ieškovų sklypo dalies iškastą gruntą supilti parduodamo sklypo dalyje ir taip iš esmės sulyginti parduodamo sklypo dalį su atsakovės sklypo dalies riba. Tuo metu esant šalių draugiškiems santykiams, buvo neprieštaraujama tokiam ieškovo sumanymui, juolab, kai parduodamo sklypo dalis nuosavybės teise priklausė ieškovams. Pridūrė, kad šiuo metu ieškovo nukasto kalno vietoje, ieškovas įsirengė betoninę atraminę sieną. Praėjus kuriam laikui, atsakovė pastebėjo, kad ieškovas nupjovė medžius ir ėmėsi nukasinėti kalną ir visą iš ieškovų sklypo dalies susidariusį perteklinį gruntą vežti į parduodamo sklypo dalį ir jį lyginti. Suvežus gruntą, Ž. P. pagal esamą grunto aukštį pastatė Buvusią tvorą ir parduodamo sklypo dalį užpylė apytikriai 10 cm storio juodžemiu ir užsodino veją.

10. Atsakovė, remdamasi Ž. P. pasakojimu, nurodė, kad 2017 m. pabaigoje ieškovas apsilankė atsakovės name ir teigė, kad jam reikalingi pinigai dėl asmeninių reikmių, užsiminė apie galimybę anksčiau sutarto laiko sumokėti parduodamo Žemės sklypo dalies kainą. Šie atsakė, kad sutartį pasirengę sudaryti neatidėliojant, tačiau dalies kainą galės sumokėti tik 2020 m. Kiek žinoma atsakovei, ieškovas buvo pasirengęs vykdyti įsipareigojimus, sudaryti notarinės formos sutartį. Visgi tokiai formai sudaryti, buvo reikalinga parengti naują Žemės sklypo brėžinį, kuriame užfiksuotų esamą ir patikslintą naudojimosi visu Žemės sklypu tvarką bei būtų tinkamas naudoti Žemės sklypo padalinimo procese. 2018 m. sausio pabaigoje, vasario mėnesio pradžioje, ieškovas į atsakovės namus atnešė ir Ž. P. perdavė UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtą viso Žemės sklypo planą, kuriame buvo atskirai išskirta bei indeksu „B“ pažymėta parduodamo sklypo dalis aptverta Buvusia tvora, kartu nurodant, kad atsakovė atskirai nuo ieškovų naudosis ir valdys „B“ ir „C“ indeksais pažymėtomis 170 kv. m ir 600 kv. m plotų žemės sklypo dalimis, o ieškovai kartu naudosis ir valdys 784 kv. m ploto žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „A“. Už plano parengimą ieškovui sumokėjo 200 Eur. Ieškovas dar kartą pareikalavo, kad būtų sumokami pinigai už parduodamo Žemės sklypo dalį. Tačiau ieškovui priminus apie šalių įvykusį susitarimą dar 2016 m., ieškovas supyko ir teigė, kad privers atsakovę ir/ar Ž. P. sumokėti parduodamo Žemės sklypo dalies kainą. Vėliau atsakovė sulaukė ieškovų elektroninio laiško ir registruoto laiško, kuriais ragino atsakovę nugriauti buvusią tvorą ar sumokėti ieškovams pinigų sumą už naudojimąsi parduodamo sklypo dalimi. Vėliau ieškovai pateikė teismui ir ieškinį, kuriame iškėlė reikalavimą įpareigoti atsakovę nugriauti Buvusią tvorą.

11. Atsakovė pridūrė, kad gera valia įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įpareigojimą nugriauti Buvusią tvorą ir atstatyti gerbūvį. Tvorą nugriovus, pats ieškovas kastuvu supylė žemių kalną parduodamo sklypo dalyje, ėmėsi pilti žemes iš parduodamo sklypo dalies į valstybinio miško teritoriją ir kasinėti gruntą bei kartu nuardė parduodamo sklypo dalies veją. Siekiant minimaliai komunikuoti su ieškovu, Ž. P. pagal Buvusios tvoros griovimo metu esamą ieškovo parduodamo sklypo dalyje supilto grunto lygį pastatė naują tvorą su betoniniu pamatu, ją atitraukdamas nuo ieškovų žemės sklypo dalies skiriančios ribos. Ieškovas teikė skundus įvairioms institucijoms dėl naujai pastatytos tvoros, o šios atlikusios patikrinimus, pažeidimų statant tvorą nenustatė. Paaiškino, kad nei atsakovė, nei Ž. P., grunto, išskyrus Ž. P. supilto apytikriai 10 cm storio juodžemio sluoksnį, į parduodamą sklypą nevežė ir dalies reljefo nekeitė. Tvorą pastatė ne ieškovų sklypo dalis skiriančioje riboje, o atsakovės sklypo dalyje ir atsižvelgiant į žemės aukštį parduodamo sklypo ir atsakovės sklypo dalyse.

Atsiliepimas

12. Atsakovė nesutiko su ieškovų ieškiniais, kadangi atsakovė nestatė apskritai jokios tvoros, o naują tvorą pastatė Ž. P., o anot jo, tvorą pastatė ne ant ribos, skiriančios šalių Žemės sklypo dalis, o atsakovės Žemės sklypo dalyje. Taip pat pridūrė, kad pagal institucijas, nauja tvora laikytina I grupės nesudėtingu statiniu, kuriam statyti statybą leidžiantis dokumentas nėra būtinas. Taipogi, jokios atraminės sienos nei atsakovė, nei Ž. P. nestatė. Iš ieškovų pateiktų fotonuotraukų Ž. P. įrengtas statinys yra metalinė tvora su cokoliu (pamatu). Todėl ieškovų ieškinys dėl tvoros atraminės sienos iškėlimo yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nepažeidė teisės aktuose numatytų reikalavimų, nepažeidė ieškovų nuosavybės teisių.

13. Teismui pateiktame dublike (DOK-58452) ieškovai iš esmės palaikė ieškiniuose nurodytus reikalavimus. Akcentavo, kad atsakovė 2018 m. vasario 20 d. elektroniniame laiške nurodė realybės neatitinkančias aplinkybes. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį pasiekė su atsakove susitarimą dėl Žemės sklypo dalies įsigijimo tik 2020 m. Paminėjo, jog 2014 m. šalys susitarė dėl parduodamos Žemės sklypo dalies įsigijimo iki 2016 m., 2016 m. terminą pratęsė iki 2018 m. pradžios. Atsakovė, pasibaigus terminui, siūlė šį pratęsti iki 2020 m., tačiau ieškovai su termino pratęsimu trečią kartą nesutiko, t. y. atsakovė siūlė pratęsti iki 2020 m. pradžios. Taipogi atsakovė 2018 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku bandė pakartotinai pratęsti parduodamo Žemės sklypo pirkimo-pardavimo terminus – iki 2021 m. sausio 1 d. Taip pat tai, kad pasibaigus 2018 m. sausio 1 d. terminui, susitarimo tarp šalių dėl parduodamo Žemės sklypo dalies perdavimo nebeliko. Ieškovai siekė kompromiso, taikaus sprendimo, pasiūlė 2018 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku pratęsti parduodamo Žemės sklypo dalies perdavimo terminą iki 2020 m. sausio 1 d., jei atsakovė apmokėtų už naudojimą ieškovų Žemės sklypo dalimi iki parduodamo sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos 6 proc. metinių palūkanų nuo šalių sutartos papildomos Žemės sklypo dalies kainos. Atsakovė į ieškovų pasiūlymą neatsakė. Pridūrė, kad ieškovai niekada nesitarė su Ž. P., kad jis asmeniškai bet kokiomis sąlygomis įsigytų Žemės sklypo dalį. Ž. P. derybose, pokalbiuose dalyvavo tik kaip tuometinis atsakovės sugyventinis, jai padedantis asmuo. Teigė, kad Ž. P. jokių 200 Eur už parengtą Žemės sklypo planą nemokėjo. Mokėjimams nebuvo pagrindo, kadangi ieškovai su atsakove nepasiekė susitarimo dėl parduodamos Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo.

Atsiliepimas

14. Atsakovė atsiliepime neneigė supylusi apytikriai 10 cm storio juodžemio sluoksnį, tačiau neigė supylusi ginčo Žemės sklypo dalyje papildomą gruntą. Tokiu būdu bando paneigti savo pačios pripažintus faktus, t. y. nurodytus 2018 m. vasario 20 d. atsakovės elektroniniame laiške. Ieškovai nurodė, kad atsakovė nepaaiškino, kodėl ji, turėjusi nugriauti tvorą ir sutvarkyti gerbūvį, nugriovusi, nepasirūpino iškastos žemės pašalinimu iš ieškovams priklausančios Žemės sklypo. Kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, ar kilo įpareigojimas pašalinti iškastas žemes, atsakove tam prieštaravo ir nebandė teigti, kad ji, nugriovusi tvorą, po to pašalino ir iškastas žemes.

15. Ieškovai mano, kad atsakovė atsiliepime bando teigti, kad pastatė tik tvorą su pamatu, bet ne atraminę sienelę. Tačiau anot ieškovų, tokie atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės. Pagal išmatavimus ir paskirtį, ieškovų teigimu, akivaizdu, kad tai atraminė sienelė, o ne tvoros pamatas, kuriai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovai nurodė, kad atsakovė iškraipo Sutarties sąlygas, interpretuoja jai naudingu būdu, taip pateisinant ieškovų nuosavybės teisių pažeidimą.

16. Atsakovė teismui pateikė tripliką (DOK-87567), kuriuo prašė ieškovų ieškinius atmesti. Atsakovė sutiko, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. plane pateikta buvusi viso šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo reljefo padėtis. Tačiau atsakovė pridūrė, jog parduodamo sklypo dalies reljefo esmingai nekeitė, kaip priešingai teigė ieškovai. Nurodė, kad dublike ieškovai apskritai nepasisakė dėl atsakovės motyvo, kad gruntą parduodamame sklypo dalyje supylė ne atsakovė ar Ž. P., o būtent ieškovai, tokiu būdu esmingai pakeisdami jiems priklausančios Žemės sklypo dalies reljefą. Pažymėjo, kad dublike minimą elektroninį laišką ieškovams rašė Ž. P., naudodamasis atsakovės paskyra, kaip ir ieškovas rašė atsakovei elektroninius laiškus naudodamasis ieškovės paskyra. Paaiškino, jog Ž. P. rašytame elektroniniame laiške nurodydamas, kad supylė gruntą, turėjo omeny į parduodamo sklypo dalį ieškovų sustumto grunto kalno išlyginimą iki buvusios tvoros pamato viršaus, taip ieškovų sustumtu gruntu apipilant Ž. P. įrengtus buvusios tvoros pamatus. Papildomo nei iš ieškovų Žemės sklypo grunto į parduodamo sklypo dalį nei atsakovė, nei Ž. P. nevežė ir nepylė, išskyrus 10 cm storio juodžemio sluoksnį. Paaiškino ir tai, kad Ž. P. ėmus demontuoti buvusią tvorą, ieškovas iš parduodamo sklypo dalies pats kastuvu nusikasė visą augalinį sluoksnį su Ž. P. supiltu juodžemio sluoksniu ir jį išsivežė, o vėliau parduodamo sklypo dalyje sukasė grunto kalną. Todėl priešingai nei teigė ieškovas, parduodamo sklypo reljefą buvusį po Buvusios tvoros išardymo pakeitė pats ieškovas, supildamas gruntą iš gretimo valstybinio žemės sklypo bei iš ieškovams priklausančios Žemės sklypo dalies ir taip dirbtinai suformavo grunto kalną parduodamo sklypo dalyje.

17. Triplike nurodė, kad ieškovų teiginį, kad tvoros sudėtinė dalis yra didelio aukščio atraminė siena su poliais, kuriai statyti, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, anot atsakovės, paneigia rašytinis įrodymas ir ieškovų kartu su Ieškiniu-1 pateiktas tvoros atraminės sienos iškėlimo priedas Nr. 7, ieškovų pateiktas 2019 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus raštas Nr. A51-85022/19(2.15.2.52-MP7) – jame tvora, įskaitant pamatą, įvardinama I grupės nesudėtingu statiniu, kuriam statyti leidžiantis dokumentas nėra išduodamas. Atsakovė teigė, jog priešingai nei teigė dublike, jokios atraminės sienos su poliais atsakovė, nei Ž. P. nestatė. Ž. P. įrengtas statinys yra metalinė tvora su cokoliu (pamatais). Paminėjo, kad tvorą Ž. P. statė pagal esamą sklypo reljefą, kurį suformavo ieškovas. Atsakovės manymu, net ir darant prielaidą, kad tvoros cokolis (pamatas) galėtų būti laikomas atramine siena, ieškovai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys visą Žemės sklypą, nelaikytini besiribojančių Žemės sklypų (teritorijų) savininkais. Todėl atsakovė teigė, kad bendros dalinės nuosavybės teise valdomame Žemės sklype statant atraminę sienelę, sutikimai nereikalingi.

18. Triplike pažymėjo, kad Sutarties 7.1. p. ieškovai notarine forma suteikė atsakovei sutikimą atsakovės sklypo dalyje vykdyti statinių statybos darbus ir santykyje tarp atsakovės ir ieškovų joks atskiras papildomas ieškovų rašytinis sutikimas atsakovei statyti statinius, įskaitant atraminę sienelę nereikalingas. Sutarties 8.1.11. p. ieškovai išskyrė atskirą statinį, t. y. tvorą, kurios įrengimui ieškovai suteikė atsakovei sutikimą. Atsakovė darė prielaidą, kad atraminės sienos įrengimui būtinas ieškovų sutikimas, tokia atraminė siena nėra savarankiškas statinys, o yra tvoros sudėtinė dalis, kuri kartu su metaline tvoros dalimi bendrai yra laikytina tvora. Pridūrė, kad ieškovai Sutartimi suteikė atsakovei sutikimus dėl dalies atsitvėrimo tvora bei statinių statymo atsakovės sklypo dalyje ir nedetalizavo tvoros ir/ar statinių tipo, ir/ar jų matmenų. Tad ieškovai, teikdami reikalavimą atsakovei nugriauti tvoros atraminę sieną, iš esmės siekia modifikuoti Sutartį, atšaukti ar detalizuoti ieškovų sutikimus, numatytus Sutarties 7.1. ir 8.1.11. p. Atsakovės teigimu, toks reikalavimas pažeidžia sutarties laisvės bei sutarčių laikymosi principus.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi tenkino šalių prašymus ir į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukė trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų: Ž. P., Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ir Valstybinę miškų tarnybą.

Atsiliepimas

20. Trečiasis asmuo Inspekcija teismui pateiktu atsiliepimu (DOK-123457) prašė sprendimą dėl ieškovų pareikštų ieškinių pagrįstumo priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 17 d. gavo ieškovo skundą dėl galimai neteisėtai pastatytos tvoros Žemės sklype. Inspekcija 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2D-13109 informavo ieškovą, kad patikrino faktinius duomenis vietoje ir nustatė, jog tvora su atramine siena priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, o tvoros su atramine siena statybai Žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Taipogi, aptariamu raštu Inspekcija ieškovo skundo nagrinėjimą nutraukė, kadangi Inspekcija įstatymų numatyta tvarka nenagrinėja prašymų ir skundų dėl mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. 2019 m. lapkričio 13 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos (toliau – Valdyba) pranešimą Nr. (18.1)-AD5-20452, kuriuo informavo, kad 2019 m. spalio 29 d. gavo ieškovo skundą Nr. 14653 dėl išpilto grunto miško žemėje šalia Žemės sklypo, ir kad aptvertas tvora, kurios konstrukcijos (atramos) yra valstybinio miško žemėje bei prašė Inspekcijos pagal kompetenciją atlikti patikrinimą dėl nurodytos tvoros ir jos konstrukcijos teisėtumo. 2020 m. kovo 10 d. atliko statybos patikrinimą vietoje, statytojui Ž. P. surašė 2020 m. balandžio 1 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-200401-00017, 2020 m. balandžio 2 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200402-00020 ir tos pačios dienos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200402-00023. Inspekcija 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 2D-4591 informavo ieškovą ir Valdybą apie nustatytą savavališką tvoros su atramine siena statybą ir statytojui Ž. P. surašytus Inspekcijos administracinius aktus. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad administraciniai aktai surašyti ne dėl ieškovų ieškinyje nurodytos ginčo tvoros su atramine siena, esančios Žemės sklype, o dėl kito savavališkai pastatyto statinio, patenkančio į valstybinę miško žemę, kuri nurodytas Valdybos 2019 m. lapkričio 13 d. pranešime.

21. Inspekcija nurodė, kad 2019 m. spalio 11 d. raštu ir 2019 m. spalio 29 d. raštu informavo ieškovą apie organizuojamą faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu nustatė, jog tvoros su atramine siena aukščiausia vieta apie 2,4 m. Todėl tokiu atveju, statinys priskirtas II grupės nesudėtingiems statiniams. 2019 m. rugsėjo 26 d. statytojas pateikė paaiškinimą, tad 2019 m. spalio 9 d. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje. Nustatė, kad tvoros aukščiausia dalis yra apie 2 m. Tad statinį priskyrė I grupės nesudėtingiems statiniams ir šios statybai Žemės sklype nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, kad Inspekcija, atsižvelgdama į tai, jog tvoros su atramine siena statybai Žemės sklype nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2D-13109 nutraukė ieškovo skundo dėl tvoros su atramine siena statybos Žemės sklype nagrinėjimą. Pasisakydami dėl ieškovų reikalavimo, susijusio su supiltu žemės gruntu bei pakeistu reljefu, nurodė, kad jeigu nevykdomi statybos darbai, o performuojamas žemės sklypo reljefas, teisės aktai, reglamentai, netaikomi, todėl, kai žemės sklypo reljefas formuojamas ne statybos tikslais, žemės sklypo savininkas privalo užtikrinti tokį reljefo formavimą, kuris nepažeistų kitų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

22. Trečiasis asmuo Ž. P. teismui pateiktu atsiliepimu (DOK-124317) prašė ieškovų ieškinius atmesti. Patvirtino, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė pirko ieškovų sklypo dalį ir susitarė dėl žemės naudojimosi tvarkos. Už 6 arus sodo paskirties sklypą, atsakovė sumokėjo 355 000 Lt, o tai pagal vertinimus, visu 100 000 Lt daugiau nei rinkos kaina. Už tokį skirtumą, teigė, ieškovas prisižadėjo gauti leidimus jo paties suformuotam įvažiavimui per valstybinę žemę į parduotą atsakovei sklypo dalį, gauti reikiamus sutikimus statyti namą ties valstybinės žemės riba, nes jis pats nori, kad statomas namas būtų kaip galima toliau nuo jo sklypo dalies, pasirūpinti sklypų dalių atidalinimu. 2015 m. ieškovas pradėjo įkalbinėti pirkti iš jo apie 1,7 aro dydžio žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su anksčiau atsakovės įsigyta dalimi. Dalis parduodamo sklypo, žemiausioji dalis buvo užpilta gruntu, kurį ieškovas persivežė nupjovęs tris didžiules pušis ir nukasęs sklypo dalyje buvusią didžiulę kalvą. Ieškovas siūlėsi palaukti atsiskaitymo tiek, kiek reikės ir dėl to prašė nemažinti kainos, mokėti už arą tiek, kiek ir mokėjo atsakovė. Sutarė, kad notarinę pirkimo sutartį pasirašys, o Ž. P. atsiskaitys 2020 m. Ieškovas prašė pastatyti tvorą, kuri atitvertų ir papildomai perkamą 1,7 aro sklypo dalį. Tvoros pamatus betonavo 2015 m. rudenį, dalyvaujant ir padedant pačiam ieškovui. Tvoros segmentai pabaigti virinti 2016 m. Tvoros pamatai, atraminė siena pastatyta atsižvelgiant į tą grunto lygį, kurį suformavo pats ieškovas, kuomet 2015 m. vasarą nupjovė pušis ir nusikasė po jomis buvusią kalvą, o gruntą perstūmė į Ž. P. siūlytą pirkti sklypo dalį. Ž. P. manymu, taip buvo daroma, kad nereikėtų mokėti už grunto išvežimą. Kartu su gruntu ieškovas po žeme užkasė ir dalį senų betono luitų, kitos dalys tebeguli šalia ieškovų sklypo valstybinėje miško žemėje, o viena nuridenta nuo šlaito.

23. Paaiškino, kad 2017 m. sparčiai brangstant nekilnojamajam turtui, ieškovas vis užsimindavo, kad ta sklypo dalimi, dėl kurios pardavimo susitarė, domisi kiti asmenys. Ieškovas sakė, kad jo sūnui reikia pinigų, pradėjo reikalauti atsiskaityti anksčiau nei buvo sutarta. Ž. P. nesutiko, nes neturėjo galimybės gauti papildomo kredito iš banko ir žinojo, kad 2020 m. pradžioje sumokėti galės pardavęs savo namą. Po to ieškovas kreipėsi į teismą, keldamas bylą atsakovei, kad ji nusigriautų savo tvorą, esančią jo sklype, nors atsakovė nieko bendro su tvora neturėjo. Nei Ž. P., nei atsakovė nesutiko su pasiūlymu ir Sutarties sąlygų laužymu. Teigė, kad ieškovui pavyko suklaidinti teismą, kuris įpareigojo atsakovę nugriauti tvorą su betoniniais pamatais, nors atsakovė nei jų, nei tvoros nestatė. Teismui patenkinus ieškinį dėl tvoros griovimo, ieškovas stengėsi pasinaudoti nutartimi, kad gautų nemenką sumą pinigų, prašė iš Ž. P. 10 000 Eur ir jam padovanoti dviejose pusėse esančią tvorą, kuri skyrė jo Žemės sklypą nuo valstybinės žemės. Terorizavo, kad atsakovės sklypo dalį juosianti tvora peržengia sklypo ribas ir dėl to teiks skundus, sieks išregistruoti namą, nes neatitinka projekto (pastatytas mažesnis), jog atsakovė ir Ž. P. neturi įvažiavimo prie sklypo, važiuoja valstybiniu mišku, kad šlaite pastatyta atraminė siena per aukšta, kreipsis į teismą. Tai vyko ne tik skundais, bet ir statant priešais atsakovės langus įvairias kompozicijas iš šiukšlių, komposto dėžių, vaikštinėjant po atsakovės sklypo dalį be jokio sutikimo, einant į atsakovės darbovietę, siuntinėjant elektroninius laiškus, žinutes, laužant vaikų žaislus, vagiant ir pan. Todėl, anot Ž. P., šis procesas tik vien iš ieškovo inicijuoto terorizavimo formų. Pridūrė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo priėmė sprendimą išsikelti ir išsikraustė į kitą gyvenamąją vietą. Ž. P. teismo prašė įvertinti, kad ne atsakovė, o pats ieškovas pakeitė sklypo reljefą, o statant tvorą gavo abiejų ieškovų sutikimą, patvirtintą notaro. Visos problemos prasidėjo, kai buvo atsisakyta sumokėti 10 000 Eur už tai, kad nereikėtų vykdyti teismo sprendimo.

24. Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

25. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Tomas Jaugelavičius palaikė ieškinius ir dubliką pilnai juose išdėstytomis aplinkybėmis, prašė ieškinius tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovė pakeitė sklypo reljefą, o vėliau po pirmos tvoros iškėlimo buvo paliktos žemės, tokiu būdu pažeistas ieškovų sklypo reljefas. Atsakovės teorija dėl žemių atsiradimo neatitinka tikrovės, nes pušys buvo nupjautos 2014 m. Atsakovė 2018 m. gruodžio 20 d. laiške pripažino, kad žemę supylė, o dabar keičia poziciją. Tiek fotonuotraukos, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad supilta žemė atsirado atsakovės sklypo valdymo metu, po teismo sprendimo iškasus buvusią tvorą. Dėl atraminės sienos statymo ieškovai nebuvo davę sutikimo, o buvo davę sutikimą tik dėl tvoros (užtvaros) statymui. STR numato, kad turi būti sutikimas tokios atraminės sienelės statymui. Per atraminę sieną dabar iš atsakovės žemės sklypo byra žemės ir tai kelia grėsmę ieškovui, todėl atsakovė privalo demontuoti sieną. Atraminė sienelė su poliais ne tik skiria sklypus, bet jos galas yra valstybinėje žemėje, dėl to yra priimtas sprendimas – atsakovė įpareigota nugriauti valstybinėje žemėje esančią tvoros dalį. Ieškovai neprieštarauja dėl atitvaro, tačiau atraminė siena turi būti pašalinta iš sklypo ribos. Nurodė, kad atsakovė yra tinkama bylos šalis, nes visa atsakomybė kyla žemės savininkui, o ne šiuo atveju – trečiajam asmeniui.

26. Teismo posėdžio metu ieškovas V. J. paaiškino, kad atsakovės ant supilto grunto pastatyta atraminė siena yra pavojinga, nes supiltas gruntas (smėlis) slenka, iš po atraminės sienos byrantis smėlis patenka į ieškovų žemės sklypą, tokiam statiniui (atraminei sienai) turi būti statybą leidžiantis dokumentas. Paminėjo, kad atsakovei pardavė žemės sklypą, su sklypo technine padėtimi atsakovė supažindinta, pretenzijų nebuvo. Sklypo ribų planas ir topografinė nuotrauka buvo padaryta praėjus vienam mėnesiui po sklypo pardavimo ir joje nėra jokio supilto grunto. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu iš atsakovės pusės buvo pageidavimas įsigyti ir kitą dalį žemės sklypo. Atsakovė, kasdama pamatus, dalį grunto supylė tame sklype, dalis grunto buvo ir valstybiniame miške, nes ten (valstybiniame miške) neteisėtai įsirengė 44 m sieną. Patvirtina, kad topografinėje nuotraukoje užfiksuota žemių kalva buvo nukasta. Po to, kai buvo nugriauta buvusi tvora, jis pats atliko kasimo darbus toje vietoje, kur dabar prašo pašalinti gruntą, kurie matyti atsakovės filmuotoje medžiagoje, tuo metu jis valstybiniame miške paliktą žemę perkasė gilyn į savo žemės sklypą, viską sutvarkė. Gruntą, likusį po dviejų nupjautų pušų, jis pervežė į tą savo sklypo vietą, kur buvo žalias ūkinis namelis, į ten buvusią duobę, likusią po nugriauto namelio, pervežė pats karučiu per vieną dieną suvežiojo ir supylė keletą kubų žemės, dabar ten yra užveistas avietynas. Buvusios kalvos aukštis buvo apie 1,40 m, o perimetras – 47,72 m. Šią visą kalvą jis nusikasė karučiais pats per vieną dieną, nes perimetras yra tik apačioje tokio ilgio, o pati kalva siaurėja į viršų ir užsibaigė dviem 30 metrų dydžio pušimis, kurias jis nupjovė, savivaldybės leidimas pjauti pušis jo sklype nebuvo reikalingas. Po pušų nupjovimo jis ėmėsi kasimo darbų, iškasė šaknis, kurios buvo dviejų metrų gylyje, įvertinus siaurėjančią kalvą buvo likę keli kubai žemių, kurias buvo įmanoma pašalinti pačiam su karučiu. 2020 m. spalio 15 d. darytose fotonuotraukose matosi atkastas pamatas, kurį atkasė atsakovės samdyti darbininkai kasdami tranšėją, siekdami demontuoti tvorą. Gręžtiniai pamatai (poliai) yra valstybiniame miške, juos atsakovė turės nugriauti pagal jau priimtą teismo sprendimą. Pro atsakovės pastatytą atraminę sienelę sunkiasi smėlis į ieškovų žemės sklypą, kadangi nukasta yra vertikaliai, smėlis džiūva ir byra, statinys nėra saugus, kelia problemas ieškovui. Ieškovas, kai pamato iš atsakovės sklypo į jo pusę patekusį nubyrėjusį smėlį šalia valstybinio sklypo ribos, jis, kaip atsakingas savo sklypo savininkas, tą nubyrėjusį smėlį nukasa kastuvu, permeta smėlį į tą nukasto grunto kaubrę ant viršaus, kurią yra supylę atsakovės samdyti darbininkai, iškasdami buvusią tvorą. Ieškovas ant jau esančio kauburio yra tik keletą kartų supylęs kelis kastuvus nubyrėjusio smėlio. Augalinį sluoksnį, buvusį tarp pirmosios ir antrosios tvoros ir kuris buvo atsakovė užpiltas, nusikasė ieškovas ir persivežė sau, kaip kompensaciją už jam padarytą sklypo žalą. Nes sklypas buvo sutvarkytas, buvo užpiltas juodžemis, pasėta veja, o atsakovė viską užpylė, todėl ieškovui teisinga pasirodė tą užpiltą sugadintą augalinį sluoksnį susigrąžinti ir persivežti sau. K. U. statė atsakovei namą, tačiau buvusios tvoros statybą, demontavimą ir naujos tvoros statybą atliko skirtingi darbininkai. Kai atsakovė įsipareigojo pirkti sklypą, tai ji darė savo sklypo perimetro tvarkymo darbus ir pastatė valstybiniame sklype 40 m tvorą, kurią statė vieni darbininkai, tie patys darbininkai statė ir antrą tvorą ant jau supilto grunto. Antrą tvorą su atramine siena kai statė, tai ieškovas buvo priėjęs prie darbininkų ir sakė jiems, kad be reikalo atsakovė stato tvorą su atramine siena ant supilto grunto, prieš tai nepašalinus buvusio grunto, todėl ją gali tekti vėl griauti, kadangi ieškovas sakė norėsiąs, kad būtų atstatytas autentiškas reljefas, toks, koks buvo topografinėje nuotraukoje. Nes turėjo būti daroma taip: pašalinama atraminė siena, išsivežamas gruntas ir tada daroma atitvarą, t. y. tai, ką ieškovas buvo leidęs daryti pirkimo-pardavimo sutartyje. Tikri poliai turi būti žemiau autentiško sklypo altitudės, gręžiami į stabilų gruntą, o šiuo atveju taip vadinami „poliai“ pastatyti ant supilto grunto, tai saviveiklos rezultatas, tai tiesiog gręžiniai pripildyti betono ir tai negali būti laikoma atraminės sienos dalis, jie net nepasiekia reikiamo gylio, t. y. 1,20 m kaip yra reikalaujama pagal statybos reikalavimus įrengiant atraminę sieną. Pasirašinėjant pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove apie tai, kokia konkreti tvora bus statoma, nebuvo žodžiu aptarta, notarė sutartyje nurodė ribą kaip tvorą (atitvarą), ieškovas sutiko, kad būtų įrengta tik atitvara be jokių atraminių sienų. Savo tvorą, padedamas darbininko K. U., jis pasistatė lygiai toje pačioje vietoje, kur buvo sena surūdijusi tvora, toje vietoje galėjo būti gelžbetoninių liekanų-atramų, bet jis tų liekanų niekur nerideno. J. N. žemės tarnyba nustatys, kad jo statyta tvora yra ne toje vietoje, kur turi būti, jis tikrai ją pašalins savo lėšomis.

27. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas A. J. palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinius atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad pastačius pirminę tvorą, sklypo reljefas buvo lygus. Ieškovų sklype 2015-2016 m. buvo natūrali kalva su trimis pušimis. Dabar matosi, kad sklypas toje vietoje yra išlygintas, įrengta aikštelė. Lyginant su topografine nuotrauka, ieškovų reljefas pakeistas. Kalną nusikasė pats ieškovas, visas gruntas buvo suvežtas „bobcatu“. Ž. P. įrengė pirmąją tvorą, turėdamas ieškovų sutikimą. Po teismo sprendimo atsakovė nugriovė tvorą. Iš vaizdo įrašų matyti, kad griovimo procese dalyvavo ir pats ieškovas, griovimo darbų metu ieškovas nenurodė, kad kažkas yra blogai su reljefu. Visas statybinis laužas buvo išvežtas. Tuomet po atsakovės pritarimo Ž. P. pagal tuo metu buvusį reljefą pastatė tvorą ant gręžtinių polių, o ne atraminę sieną. Po tvoros sumontavimo ieškovas pradėjo kasinėti žemę, nusikasė augalinį sluoksnį, ieškovas elgėsi kaip su savo žemės krūva. Žemių krūva atsirado lyginant reljefą, išlyginus kalną ir tą padarė ieškovas, 1,5 aukščio žemių krūva atsirado dar prieš statant pirmą tvorą – pradžioje atsirado gruntas, o po to - pirmoji tvora su atramine siena tam gruntui sulaikyti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė supylė žemės krūvą, kurią ieškiniu prašo pašalinti ieškovai. Atsakovė tik užpylė 10 cm gruntą - augalinį sluoksnį, kurį ieškovas paskui pats nusikasė, todėl neaišku, ką atsakovė turi nusikasti. Nurodė, kad statybos leidimas tvorai statyti nebuvo reikalingas, statant tvorą ieškovas matė visą procesą ir prieštaravimų nereiškė, ieškovų sutikimų statyti tvorą atsakovės sklypo dalyje (o ne ant ribos) taip pat nereikėjo, nes taip numatė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 7.1, 7.2, 8.1.11 punktai. Geodeziniai matavimai patvirtina, kad tvora yra ne ant ribos, o atsakovės sklypo dalyje. Byloje nėra įrodymų, kad sienelė yra nestabili.

28. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Ž. P. su ieškiniais nesutiko, prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad pats tiesiogiai dalyvavo ir buvo sklypo pirkimo iniciatorius. Atsakovė, pardavusi turtą Pavilnyje, susirado ieškovo sklypą, kurį iš ieškovo įsigijo, statėsi namą, statybos leidimą savo vardu gavo ieškovas, statybos vyko ieškovei jau esant sklypo savininkei. Pasistačius namą ir į jį įsikėlus, ieškovas pasiūlė pirkti laisvą žemę, esančią tarp abiejų sklypų, sutarė, kad atsiskaitys iki 2020 m. Sklypo aptvėrimo iniciatorius buvo ieškovas. Pirmoji pastatyta tvora buvo su didele atramine siena. Po teismo sprendimo tvorą nugriovė, tai kainavo apie 7 000 Eur vien dėl ieškovo trukdymo, nes ieškovas neleisdavo per jo sklypą eiti statybininkams. Supilto grunto krūvą apie 50-60 kubų, su karučiu tokio kiekio pervežti neįmanoma. Pats ieškovas tą krūvą traktavo kaip savo žemę, naudojo savo reikmėms. Nauja tvora buvo formuojama pagal jau esamą reljefo aukštį, nauji aukščiai nebuvo kuriami, tvora yra patraukta į ieškovės sklypo pusę apie 6-8 cm tam, kad nebūtų reikalingas ieškovų sutikimas. Teismo sprendime dėl tvoros nugriovimo nebuvo nurodyta pašalinti gruntą ar atkurti reljefą, pirmoji tvora buvo pastatyta toje vietoje, kur buvo aukščio perkritimas.

29. Į teismo posėdį tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba neatvyko, apie teismo posėdžio laiko ir vietą jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – (duomenys neskelbtini) straipsnis).

30. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas K. U., kuris nurodė, kad pažįsta tiek ieškovus, tiek atsakovę ir trečiąjį asmenį, nes pas ieškovus dirbo, o atsakovei statė namą ir tvorą. Jis statė atsakovei pirmąją tvorą, ieškovo sklypas buvo žemiau, o paskui perstūmė žemę iš sklypo ir išlygino. Statant antrąją tvorą, ieškovas vis prižiūrėjo, kad nebūtų metamos šiukšlės į jo teritoriją, ateidavo kas pusvalandį. Ieškovo teritorijoje darbininkai nieko nepaliko. Ieškovas pretenzijų, kad reiktų prieš tai žemes išvežti ir pan. nereiškė, nors visąlaik ateidavo statybų metu. Statant antrą tvorą atraminė sienelė nebuvo statoma, tvorą statė apie 10 cm arčiau atsakovės sklypo, kad netrukdytų ieškovui, buvo statoma ant atraminių gręžinių. Antrai tvorai statyti jį samdė ne atsakovė, o Ž. P., jis ir mokėjo pinigus. Pirmą tvorą griovė jis su kitu darbininku, kuris jau miręs. Nugriovus tvorą, iškastų žemių neliko, viskas buvo išlyginta, visos statybinės šiukšlės (smėlis, akmenys, betonas, žemė), kas buvo jų, buvo išvežtos. Ieškovas apie 2014 m. iškasė pušis, nes norėjo ten statyti aikštelę, pušys buvo iškastos dar prieš tvoros statymą. Matė, kaip ieškovas vežė gruntą, ieškovas pasiimdavo betono likučius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų ieškiniai atmestini.

31. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

32. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovai byloje pareiškė su negatorinius ieškinius. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

34. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai V. J. ir G. J. 2014 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pagrindu atsakovei I. P. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) pardavė 100/259 dalių (0,0600 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir nusistatė naudojimosi tvarką: 1) ieškovai atskirai naudosis 159/259 dalimis žemės sklypo – 954 kv. m. ploto dalimi, Priede Nr. 2 pažymėta indeksu „1“, linijomis ir taškais 1-2-18-10-19-20-7-8-9-17-1 (Sutarties 6.1.1. p.); 2) atsakovė atskirai naudosis 100/259 dalimis žemės sklypo – 600 kv. m. ploto dalimi, Priede Nr. 2 pažymėta indeksu „2“, linijomis ir taškais 19-11-12-5-6-20-19 (Sutarties 6.1.2. p.). Sutartyje numatytos ir kitos šalių teisės ir pareigos, pareiškimai bei garantijos, juridiniai faktai, sudaryti priedai. Kartu pridėtas Žemės sklypo planas M 1:500, sklypo plotas 1554 kv. m., naudojimosi žemės sklypų tvarka tarp bendraturčių, kuriame indeksu „A“ nurodyta ieškovų sklypo ribos, indeksu „B“ atsakovės.

35. Byloje pateiktas 2014 m. rugsėjo 12 d. Žemės sklypo planas – sklypo taškų ir ašių susikirtimo koordinačių žiniaraštis, sudarytas UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“. Pateiktas ir UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2018 m. lapkričio 7 d. planas, matavimai, iš ginčo situacijos, t. y. atvaizduota situacija dėl aukščių skirtumo tarp 2014 m. gegužės mėnesio grunto viršaus ir atraminės sienos viršaus, pažymėtos supilto grunto vietos. 2019 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra Serija TD Nr. 02489 patvirtina, kad prekių (paslaugų) pirkėjas V. J. iš tiekėjo UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ užsisakė 2018 m. lapkričio 7 d. planą, sumokėjo 50 Eur sumą.

36. 2017 m. liepos 17 d. V. J. pateikė skundą Inspekcijai dėl atsakovės galimo pažeidimo 2019 m. birželio mėnesį dėl tvoros skiriančios sklypus, kuri privalo atitikti statybos reikalavimų normas, reikalaujant, kad tvora būtų pastatyta tinkamai.

37. 2017 m. spalio 11 d. suformuotas I. F. duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.53)FAK-2135 su priedais. Patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys, kad: pastatyta metalinių segmentų ant metalinių stulpų su atramine siena (šlaituota pagal reljefą), ilgis 20,62 m, aukščiausia tvoros dalis 2,40 m.; 2019 m. rugsėjo 26 d. statytojo (Ž. P.) pateiktas paaiškinimas dėl tvoros su atramine siena pertvarkymo ir atliktas 2019 m. spalio 9 d. pakartotinis patikrinimas, nustatyta, kad aukščiausia dalis 2 m. Ta pačia data, Inspekcija ieškovui teikė Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. 2D-13899 „Dėl 2019-07-17 skundo“, kuriame nurodė, kad patikrinus faktinius duomenis vietoje nustatė, jog tvora su atramine siena yra priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams ir statybą leidžiančio dokumento nereikia.

38. 2019 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius V. J. išsiuntė raštą Nr. A51.85022/19(2.15.2.52-MP7) „Dėl tvoros ant atraminės sienelės statybos“. Rašte atsakoma, kad teisės aktuose nenustatomi apribojimai sienelės ar tvoros aukščiui ir jos konstrukcijoms, tačiau nuo parametrų priklauso, kokiai statinio kategorijai priskiriami inžineriniai statiniai, ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

39. Byloje pateikti duomenys, iš kurių nustatyta, kad tarp šalių vyko susirašinėjimai elektroniniais laiškais. 2019 m. rugsėjo 6 d. laišku V. J. (rašydamas iš G. J. elektroninio pašto adreso, taip pat ir tolimesniuose laiškuose) kreipėsi į atsakovę, nurodė, kad pagal sutartį atsakovė privalo įsirengti atskirą privažiavimą į naudojamą sklypą ir priminė, jog apsilankys statybos inspektorius dėl atraminių sienučių įrengimo šalis skiriančio sklypo ribos, prašė ieškovams paruošti rašytinius leidimus atraminei sienai įrengti. 2019 m. rugsėjo 9 d. Ž. P. atrašė, kad atskirą įvažiavimą parduodamo sklypo dalį įrenginėjo pats ieškovas, dėl tvoros sutikimus ieškovas pasirašė pas notarą, aptarė aplinkybes dėl tvoros, atraminės sienos darbus. Tą pačią dieną V. J. nurodė, kad atsakovė, kaip sklypo bendrasavininkė, 5 metus nevykdo Sutarties 8.1.10. p., teigė, jog antra kartą tvorą statė ant atraminės sienos viršijančios 1 100 mm, priminė apie teismo sprendimą dėl tvoros demontavimo ir pamatų išardymo. 2019 m. rugsėjo 17 d. V. J. rašė atsakovei prašė peržiūrėti Sutarties pakeitimus, prašė pirkimo sutartyje pradėti atskiro įvažiavimo leidimo gavimo procedūrą, visa tai baigti sklypų atskyrimu, įvykdyti tvoros įrengimą. 2019 m. rugsėjo 23 d. V. J. kreipėsi į atsakovę išreikšdamas nepasitenkinimą esama situacija, kvietė geranoriškai įsirengti sklypus skiriančią tvorą.

40. 2019 m. spalio 29 d. Inspekcija ieškovui teikė Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. 2D-13899 „Dėl 2019-10-11 atsakymo Nr. 2D-13109 papildymo“. Rašte paaiškinama, kad gavus statytojo paaiškinimą dėl tvoros su atramine siena pertvarkymo, atlikus 2019 m. spalio 9 d. pakartotinį patikrinimą, nustatyta, kad tvoros aukščiausia dalis apie 2 m., o statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams.

41. 2019 m. lapkričio 13 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba pranešimu Nr. 3D-3638, siuntė ieškovo skundą nagrinėti pagal kompetenciją Valstybinei miškų tarnybai ir Vilniaus miesto savivaldybei – dėl išpilto grunto miško žemėje, šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

42. Inspekcija 2020 m. kovo 10 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta fotofiksacija, t. y. pavaizduota ant šlaito, esančio Valstybinio miško žemėje, supiltas gruntas ir toliau matomos tvoros atramos.

43. 2020 m. balandžio 1 d. Inspekcija privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200402-00020 Ž. P. konstatuota savavališka statyba – tvoros su atramine siena. 2020 m. balandžio 2 d. Inspekcija Ž. P. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200402-00020. Taip pat, 2022 m. balandžio 2 d. Inspekcija pateikė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200402-00023. 2020 m. balandžio 8 d. Inspekcija ieškovui ir kopiją Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pateikė raštą Nr. 2D-4591, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 10 d. atlikus statybos patikrinimą, dėl nustatytų pažeidimų žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), šalia suformuoto valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatyto kitos paskirties inžinerinio statinio (tvoros iš suvirintų armatūros segmentų su atramine siena), surašė anksčiau minėtus raštus ir nurodymus.

44. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2020 m. liepos 28 d. surašė ieškovui adresuotą raštą „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“. Rašte nurodė, kad surašė žemės naudojimo patikrinimą Nr. 49ŽN-335-(14.49.81.) (dalyvaujant ieškovui), kurio metu užfiksavo, jog Žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, o pietrytinėje dalyje aptvertas metaline tvora su pamatu, šiaurės rytinėje dalyje aptvertas metaline tvora su įrengta (apie 2 m aukščio) atramine siena, pietvakarinėje dalyje auga krūmų eilė. Vietoje atliko fotofiksaciją (patikrinimo akto Priedas Nr. 1) ir pamatavo tvoros bei krūmų eilę, nustatė, kad tvora su pamatu, tvora su atramine siena ir aikštelė įrengti valstybinės žemės sklype.

45. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo Miesto architekto skyriaus statybų leidimų poskyris 2021 m. balandžio 9 d. ieškovui siuntė raštą Nr. A51-31422/21(3.3.2.26E-VMA) „Dėl prašymo pateikti informaciją“, kuriuo atsakė į 2021 m. kovo 10 d. prašymą pateikti informaciją ir nurodė, kad ieškovo vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas LNS-01-140925-01114 statyti vienbutį gyvenamąjį namą. Projekte tvoros ant atraminės sienutės statyba nenumatyta bei daugiau, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybą leidžiančių dokumentų neišdavė.

46. Pagal 2021 m. gruodžio 28 d. teismo išduotą liudijimą apie teisę gauti įrodymus, atsakovė pateikė teismui šiuos duomenis: 1) 2022 m. sausio mėnesio UAB „Inžinerinė geodezija“ parengtą situacijos brėžinį, nurodantį ginčo tvoros buvimo vietą, žemės krūvos, ieškovų sklypo dalyje buvusios kalvos buvimo vietas ir jų matmenis; 2) 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus raštą Nr. A51-14763/22(3.3.2.26-MTA) „Dėl informacijos pateikimo“. Kuriame nurodyta, kad ieškovams laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. leidimai saugotinų medžių kirtimui ar kitokiam tvarkymui nebuvo išduoti. Pranešė, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d. išdavė leidimą Nr. A320-730/16(2.3.1.20-UK2) tvarkyti medžius sklype, numatant pjauti pavojingai pasvirusius medžius (pušis, kurių skersmuo 40 ir 46 cm ir beržą, kurio skersmuo 40 cm).

47. Pridėti atsakovės ir Ž. P. santuokos sudarymo, su tuo susiję dokumentai, t. y. 2018 m. spalio 13 d. santuokos sudarymo išrašas, 2018 m. rugsėjo 21 d. vedybų (ikivedybinė) sutartis. Šie dokumentai įrodo, kad ginčo Žemės sklypo dalis asmeniškai priklausė ir šiuo metu priklauso tik atsakovei asmeninės nuosavybės teise, net ir sudarius santuoką.

48. Prašymu prijungti prie civilinės bylos papildomus įrodymus (DOK-134956), pateikta USB atmintinė, kurioje yra du vaizdo įrašai. Pirmuoju atveju tarp šalių, ieškovo, kuris tuo metu atliko kasimo darbus ir atsakovės bei Ž. P., vyko konfliktas, kurio metu atsakovė kaltino ieškovą terorizavimu (už tvoros nugriovimą, pastatymą), pinigų prašymu ir lindimu į svetimą teritoriją (atliekant kasimo darbus), nepagrįstų skundų teikimu. Tuo tarpu ieškovas viso vaizdo įrašo metu reikalavo nesikišti, reikalavo kompensacijos už jo žemės sklypui padarytą žalą, kaltino atsakovę apgaudinėjimu. Matomi ir kiti asmenys – samdyti darbuotojai. Antrame vaizdo įrašė atsakovė filmuoja darbuotojus, kurie tuo metu atliko statybos darbus atsakovės žemės sklype ir ieškovas, kuris su jais kalbėjosi. Atsakovė įrašė pareiškė ieškovui, kad šis trukdo darbininkams dirbti, ieškovui atsakant, kad jis yra žemės sklypo savininkas ir gali daryti ką nori.

49. Iš Lietuvos teismų informacinės duomenų bazės (CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-12853-959/2018 (proceso Nr. 2-68-3-07322-2018-4). Teismas sprendimu patenkino ieškovų V. J. ir G. J. ieškinį atsakovei I. P. ir įpareigojo atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ir išsikelti metalinę tvorą su pamatu, žemės sklypo plane pažymėtą linijomis 22-21-24-23, esančią ieškovams priskirtose atskirai naudotis 159/259 dalyse žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1291-430/2019, išnagrinėjęs atsakovės I. P. apeliacinį skundą, nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl Ieškinio-1 reikalavimo – tvoros atraminės sienos iškėlimo

50. Ieškovai byloje Ieškinyje-1 keliamais reikalavimais siekia apginti savo galimai pažeistas savininkų nuosavybės teises ir prašo įpareigoti atsakovę iškelti tvoros atraminę sieną su poliais. Ieškovai teigia, kad atsakovė, neturėdama ieškovų rašytinio sutikimo, atraminę sieną pastatė žemės sklypo riboje, skiriančioje ieškovams ir atsakovei priskirtas naudotis žemės sklypo dalis (2014 m. rugpjūčio 28 d. sutarties priede Nr. 2 pažymėtoje linija ir taškais 19-20), tokiu būdu buvo pakeistas žemės sklypo reljefas (iškelta atsakovei priskirta žemės sklypo dalis) ir pabloginta ieškovams priskirta naudotis prie šios atraminės sienos esanti žemės sklypo dalis. Ieškovai teigia, kad sutikimą davė tik dėl tvoros statybos, tačiau ne dėl didelio aukščio atraminės sienos su poliais statybos. Tuo tarpu atsakovė su tokiu ieškovų reikalavimu nesutinka, iš esmės nurodydama, kad tvorą statė ne ji, o jos sutuoktinis Ž. P., tvora pastatyta ne ant ribos, o atsakovės žemės sklypo dalyje, todėl rašytinis sutikimas nebuvo reikalingas, be to, ieškovai notarinėje sutartyje buvo davę sutikimą vykdyti statinių statybos darbus. Atsakovė teigė, kad tvora yra nesudėtingas statinys ir statybą leidžiantis dokumentas nėra būtinas, atsakovė nesutinka, kad buvo pastatyta atraminė siena, nes teigia, kad buvo pastatyta metalinė tvora su pamatu (cokoliu) ir ji buvo pastatyta ant esamo reljefo, kurį suformavo pats ieškovas V. J.. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovų Ieškinyje-1 išdėstytais argumentais dėl žemiau išdėstytų motyvų.

Žemesnės instancijos teismas

51. Pirmiausia pasisakytina dėl atsakovės argumento, kad ji yra netinkama atsakovė byloje, o tinkamas atsakovas byloje turėtų būti jos sutuoktinis Ž. P., kadangi jis de facto atliko tvoros statybos darbus. Teismas su šiuo atsakovės argumentu neturi pagrindo sutikti. Byloje nėra ginčo, kad 0,06 ha žemės sklypo dalį atsakovė I. P. 2014 m. rugpjūčio 28 d. sutartimi įgijo iš ieškovų ir įregistravo savo vardu. 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovės ir Ž. P. vedybų sutartimi susitarta, kad turtą, įgytą iki santuokos, laiko asmenine šalių nuosavybe, o turtas, įgytas santuokos metu, bus nuosavybė to asmens, kurio vardu bus įregistruotas viešajame registre. Ginčo tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šia tvora aptverta atsakovei priklausančio žemės sklypo dalies teritorija. Nors, kaip byloje nustatyta ir teigė tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, tvoros statybomis išimtinai rūpinosi Ž. P., kuris yra atsakovės sutuoktinis, tačiau spręstina, kad atsakovė, vesdama bendrą ūkį su Ž. P., žinojo apie tvoros statymą, šioms statyboms, kaip sklypo savininkė, pritarė, vadinasi, Ž. P. veikė atsakovės vardu ir interesais. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė, yra tinkama atsakovė byloje, o argumentai dėl atsakovės netinkamumo, laikytini kaip gynybinė atsakovės pozicija.

52. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl tvoros su atramine sienele faktinės buvimo vietos. Ieškovai byloje teigia, kad tvora buvo pastatyta žemės sklypo riboje, skiriančioje ieškovams ir atsakovei priskirtas naudotis žemės sklypo dalis (2014 m. rugpjūčio 28 d. sutarties priede Nr. 2 pažymėtoje linija ir taškais 19-20). Tuo tarpu atsakovė teigia, kad tvora yra pastatyta ne ant ribos, o jai priklausančioje žemės sklypo dalyje. Šiam argumentui pagrįsti atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus – 2022 m. sausio mėnesį UAB „Inžinerinė geodezija“ parengtus situacijos brėžinius, fiksuojančius ginčo tvoros buvimo vietą (DOK- 21926). Iš šio brėžinio matyti, kad ginčo tvorą, kurią Ieškiniu-1 prašo iškelti ieškovai, yra atsakovės žemės sklypo dalyje, nurodyta, kad atstumas nuo sklypo ribos iki tvoros centro, matuojant trijuose taškuose, yra atitinkamai 0,12 m, 0,15 m, 0,18 m. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti pateiktų duomenų tikslumu, ar brėžinio neatitikimu faktinei situacijai. Juolab, kad šias aplinkybes, t. y. kad ginčo tvora yra pastatyta atsakovės sklypo dalyje, o ne ant ribos, patvirtina tiek atsakovės atstovo žodiniai paaiškinimai, tiek trečiojo asmens Ž. P. žodiniai paaiškinimai, taip pat liudytojo K. U. paaiškinimai. Liudytojas nurodė, kad „tvorą statė apie 10 cm arčiau atsakovės sklypo, kad netrukdytų ieškovui”, o Ž. P. nurodė, kad „tvora yra patraukta į ieškovės sklypo pusę apie 6-8 cm tam, kad nebūtų reikalingas ieškovų sutikimas“. Nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad tvora pastatyta ne ant žemės sklypo ribos, o atsakovei priklausančioje sklypo dalyje.

53. Ieškovai teigia, kad tvora su atramine siena buvo pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento. Teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2D-13109 „Dėl 2019-07-17 skundo“ ir 2019 m. spalio 29 d. Raštu Nr. 2D-13899 „Dėl 2019-10-11 atsakymo Nr. 2D-13109 papildymo“ informavo ieškovą V. J., kad 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo organizuotas faktinių duomenų patikrinimas ginčo vietoje bei nustatyta, kad tvoros su atramine sienute aukščiausia vieta yra apie 2,4 m, taigi statinys priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams. Tačiau 2019 m. rugsėjo 26 d. statytojui pateikus paaiškinimą dėl tvoros su atramine sienute pertvarkymo, 2019 m. spalio 9 d. atliktas pakartotinis patikrinimas vietoje, jo metu nustatyta, kad tvoros aukščiausia dalis yra apie 2 m, taigi statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams.

54. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antrojo skirsnio nesudėtingų statinių sąrašo trečios lentelės 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytais inžinerinių statinių požymiais tvoros, kurių aukštis nuo 1 metro iki 2 metrų ir atraminės sienelės, kurių aukštis nuo 0,2 metro iki 1 metro yra priskiriamos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o tvoros, kurių aukštis nuo 2 metrų iki 5 metrų ir atraminės sienelės, kurių aukštis nuo 1 metro iki 2 metrų priskiriamos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statybą leidžiantis dokumentas privalomas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai reglamentuoti statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priede. P. R. 3 priedo 1.2 papunktį leidimas statyti naują statinį ginčo žemės sklype yra privalomas statant II grupės nesudėtingąjį statinį. P. R. 3 priedą, leidimas statyti neišduodamas ginčo žemės sklype statant I grupės nesudėtingąjį statinį (atraminę sienelę, kurios aukštis iki 1 metro ir ant atraminės sienelės tvorą, kurios aukštis iki 2 metrų).

55. Kaip jau buvo minėta, 2019 m. spalio 9 d. Inspekcijai atlikus patikrinimą, nustatyta, kad tvoros aukščiausia dalis yra apie 2 m, taigi statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, vadinasi, darytina išvada, kad pagal teismo aukščiau nurodytus teisės aktus šiuo atveju tvoros su atramine sienute statybai atsakovės žemės sklype nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

56. Ieškovai byloje teigė, kad atsakovė atraminę sieną pastatė neturėdama ieškovų rašytinio sutikimo. Tačiau teismas su šia ieškovų pozicija neturi pagrindo sutikti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

57. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl statytojas (vienas iš žemės sklypo bendraturčių), norėdamas statyti šiame žemės sklype inžinerinį statinį, turi gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimus. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) statant tvorą ar atramine sienelę nurodyta Statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 1 ir 2 punktuose. Taigi statant tvorą bendraturčių valdomame žemės sklype privaloma gauti visų šio žemės sklypo bendraturčių sutikimą, nepriklausomai nuo statomos tvoros parametrų ir vietos sklype, nebent bendraturčių sudarytoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje nustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės argumentu, kad bylos šalys nelaikytinos besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkais, nes ginčo sklypą šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, kad sklypai būtų atidalinti atskiriant juos į atskirus turto vienetus. Tai, kad, anot ieškovų, šalys yra išreiškusios valią ateityje atidalinti sklypus, savaime nereiškia, kad šalys galėtų būti laikomos besiribojančių žemės sklypų savininkais. Taigi, teismo vertinimu, aukščiau paminėtame teisės akte įtvirtintas reikalavimas privalomai gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus statant tvorą ar atraminę sienelę šiuo ginčo atveju netaikytinas.

58. Tačiau, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju valdant bei naudojantis ginčo sklypu bendrąja daline nuosavybe, yra būtinas bendraturčių susitarimas (CK 4.75 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 7.1 punkte šalys, be kita ko, susitarė, kad kiekviena šalis jai priklausančioje (jos atskirai naudojamoje) žemės sklypo dalyje savo nuožiūra gali atlikti šiuos veiksmus bei kitų žemės sklypo savininkų (naudotojų) sutikimo: <...> sudaryti rangos sutartis ir statyti statinius <...>. Sutarties 7.2 punkte šalys susitarė bei garantavo, kad esant reikalui, šalys viena kitai suteiks visus reikiamus sutikimus, susijusius su statybos darbų žemės sklype atlikimu ir jų registravimu savininko vardu. Sutarties 8.1.11. punkte šalys susitarė, kad ieškovai sutinka, kad atsakovė savo lėšomis atsitvertų tvora jam priklausančią žemės sklypo dalį <...>. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyje nėra konkretizuota, kokio tipo, kokių matmenų tvorą atsakovė gali statyti ir nors ieškovas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutikimą davė tik lengvai atitvarai statyti, tačiau vis tik ši jo valia nebuvo konkretizuota notarinėje sutartyje, nėra duomenų, kad šalys būtų papildomai raštu ar žodžiu susitarusios dėl tvoros vaizdo, matmenų ir pan. Pažymėtina, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta notarine forma, yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl šalims turi įstatymo galią. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą nugriauti tvoros atraminę sieną, iš esmės siekia modifikuoti notarine forma šalių laisva valia sudarytą sutartį, vienašališkai detalizuoti ar apskritai atšaukti statiniams (tame tarpe ir tvorai su atramine siena) išduotus sutikimus, kas reiškia, kad tokiu atveju pažeidžiami sutarties laisvės bei sutarties privalomumo principai. Apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovė tvorą su atramine sienute jai priklausančioje sklypo dalyje pastatė turėdama ieškovų sutikimą, įtvirtintą notarinėje Sutartyje, ir papildomas rašytinis sutikimas nebuvo reikalingas.

59. Šiame kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ginčo sklypas nėra lygus, o turi reljefą, kas reiškia, kad šiuo atveju tvoros statybai buvo būtina atraminė sienutė, kurios paskirtis – sulaikyti už jos esantį gruntą, kad šis nenugriūtų ar nenušliaužtų. Ieškovai nurodė, kad atsakovė, statydama tvorą, pakeitė jai priskirto sklypo reljefą, nes buvo iškelta atsakovei priskirta žemės sklypo dalis bei tokiu būdu pabloginta ieškovams priskirta naudotis prie šios atraminės sienos esanti žemės sklypo dalis. Byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad susidaręs žemės aukščio skirtumas atsirado būtent dėl atsakovės ar trečiojo asmens veiksmų. Tiek atsakovės atstovas, tiek trečiasis asmuo Ž. P. teismui paaiškino, kad atsakovė jokio papildomo grunto nepylė, o ginčo tvorą pastatė ant jau esamo sklypo reljefo, kurį suformavo pats ieškovas, nukasinėdamas beveik dviejų metrų aukščio kalną, buvusį ieškovų žemės sklype, paaiškino, kad iškastą gruntą ieškovas pylė papildomoje sklypo dalyje bei jį lygino, taip iš esmės siekdamas sulyginti papildomo žemės sklypo dalį su atsakovės sklypo dalies riba. Atsakovė bei trečiasis asmuo Ž. P. nurodė, kad buvusi pirmoji tvora buvo pastatyta pagal esamą grunto aukštį bei byloje pripažino faktą, kad papildomą žemės sklypo dalį užpylė maždaug 10 cm storio juodžemiu ir užsodino veja, tačiau šie veiksmai, teismo vertinimu, negali būti laikomi kaip veiksmai, kuriais buvo iš esmės pakeistas žemės sklypo reljefas. Vis tik ieškovai byloje nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad statant tiek pirmąją, tiek antrąją tvorą būtent atsakovė pakeitė sklypo reljefą. Šių aplinkybių nepatvirtino ir byloje liudytoju apklaustas K. U..

60. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovų Ieškinio-1 reikalavimas dėl tvoros atraminės sienos iškėlimo negali būti tenkinamas, nes ieškovai byloje neįrodė, kad atsakovei pastačius tvoros atraminę sieną, buvo pažeistos ieškovų nuosavybės teisės, taipogi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atraminė siena yra pavojinga, kelia grėsmę ieškovams (CPK 178 straipsnis, CK 4.98 straipsnis). Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimo dėl baudos skyrimo, todėl Ieškinys-1 atmestinas kaip nepagrįstas pilna apimtimi.

Dėl Ieškinio-2 reikalavimo - žemės sklypo reljefo atstatymo ir supilto žemės grunto pašalinimo

61. Ieškovai Ieškinio-2 reikalavimu siekia apginti savo galimai pažeistas nuosavybės teises ir prašo įpareigoti atsakovę iš ieškovams priskirtos atskirai naudotis žemės sklypo dalies pašalinti žemės gruntą ir atstatyti žemės sklypo reljefą iki buvusių altitudžių. Ieškovai teigia, kad atsakovė, neturėdama ieškovų sutikimo, supylė žemės gruntą ir pakeitė atsakovų sklypo reljefą, nurodė, kad šie atsakovės veiksmai buvo atlikti vykdant teismo sprendimą iškėlus buvusią metalinę tvorą su pamatu. Ieškovai teigia, kad atsakovė subjaurojo jiems priklausančio žemės sklypo reljefą, nesutvarkė statybvietės. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovų Ieškinyje-2 išdėstytais argumentais dėl žemiau išdėstytų motyvų.

62. Ieškovai nurodė, kad buvusią žemės sklypo padėtį atspindi 2014 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo planas su nurodytomis aukščio altitudėmis. Iš šio teismui pateikto plano nustatyta, kad ieškovams priskirtos atskirai naudotis žemės sklypo dalies esamos situacijos plane pažymėtos linijomis ir taškais:1-2-3-4-5-6 altitudės yra šios: taške Nr. 1 - 120.63, taške Nr. 2 - 119.85, taške Nr. 3 - 119.85, taške Nr. 4 - 119.85, taške Nr. 5 - 119.80, taške Nr. 6 - 120.66. Pasikeitusiam sklypo reljefui patvirtinti ieškovas pateikė 2019 m. lapkričio mėnesį sudarytą brėžinio schemą, iš kurios matyti, kad minėtų taškų altitudės yra didesnės, t. y. taške Nr. 1 -121.04, taške Nr. 2 – 121.11, taške Nr. 3 – 120.63, taške Nr. 4 – 120.77, taške Nr. 5 – 121.16, taške Nr. 6 – 121.27. Ieškovai teigė, kad atsakovė 2018 m. vasario 20 d. elektroniniame laiške pripažino faktą, kad pakeitė sklypo reljefą. Iš teismui pateikto laiško turinio matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo laiške nurodė, kad „mūsų lėšomis buvo pastatyta tvoros atraminė sienelė, atlikti žemės tvarkymo/formavimo darbai – užpiltas gruntas, juodžemis, pasėta žolė. Šie darbai tęsėsi iki 2017 m. pavasario“. Tačiau teismo vertinimu, vien iš šio laiško turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovė esmingai pakeitė ieškovų sklypo reljefą, juolab, kad laiške nėra nurodoma jokių daugiau grunto atvežimo faktą detalizuojančių aplinkybių. Pažymėtina, kad triplike atsakovė nurodė, kad šiame laiške nurodydama, jog yra supiltas gruntas, turėjo omenyje į papildomą sklypo dalį ieškovų sustumto grunto kalno išlyginimą iki buvusios tvoros pamato viršaus, taip ieškovų sustumtu gruntu apipilant buvusios tvoros pamatus. Atsakovė teigė, kad jokio papildomo nei iš ieškovų žemės sklypo grunto į papildomą sklypo dalį atsakovė ar jo sutuoktinis nevežė ir nepylė, išskyrus 10 cm storio juodžemio sluoksnį, kurį ieškovas pats nusikasė ir išsivežė. Šiuos paaiškinimus patvirtino ir trečiasis asmuo Ž. P. teismo posėdžio metu nuosekliai išdėstydamas aplinkybes dėl papildomoje sklypo dalyje sukasto grunto kalno atsiradimo. Faktą, kad po buvusios tvoros pašalinimo, pats ieškovas kastuvu nusikasė visą augalinį sluoksnį su atsakovės supiltu juodžemio sluoksniu ir jį išsivežė, patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad tą padarė kaip kompensaciją už jam padarytą sklypo žalą. Atsakovė teiginį, kad po buvusios tvoros nugriovimo ieškovas pats kasė gruntą į papildomą sklypo dalį, byloje įrodinėjo pateiktu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kaip ieškovas pats kastuvu kasa gruntą į papildomą sklypo dalį. Ieškovas posėdžio metu taip pat pripažino faktą, kad jis nusikasė buvusią kalvą, nuo kurios nupjovė/iškasė dvi ant kalvos viršus buvusias pušis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad buvusios kalvos perimetras sudarė apie 47 m, o kalvos aukštis apie 1,40 m. Ieškovas teigė, kad tokią kalvą jis nusikasė pats suvežiodamas gruntą į savo sklype buvusią duobę karučiais per vieną dieną, tačiau vis tik teismo neįtikino šios ieškovo nurodytos aplinkybės. Teismas šiame kontekste neturi pagrindo nesutikti su trečiojo asmens argumentais, kad sunkiai tikėtina, kad tokio dydžio kalvą galima nusikasti pačiam, nepaisant to, kad ši kalva į aukštį siaurėja. Atsakovės atstovas teigė, kad iš 2022 m. sausio mėn. situacijos brėžinio matyti, kad kalva, kurią ieškovas nusikasė, faktiškai savo dydžiu (perimetru) panaši į žemių krūvą, kurią prašo įpareigoti pašalinti atsakovę. Nors ieškovas teigė, kad žemių krūva atsirado po buvusios tvoros pašalinimo, tačiau šie jo teiginiai nėra patvirtinti kitais duomenimis. Priešingai, byloje liudytoju apklaustas K. U. patvirtino, kad po buvusios tvoros pašalinimo, visas statybinis laužas buvo išvežtas, nurodė, kad nugriovus tvorą, iškastų žemių neliko, viskas buvo išlyginta, visos statybinės šiukšlės (smėlis, akmenys, betonas, žemė), kas buvo jų, buvo išvežtos, o pastačius antrą tvorą, atsakovė jokių žemės darbų neatlikinėjo. Be kita ko, liudytojas taip pat patvirtino, kad matė, kaip ieškovas vežė gruntą, matė, kad lyginimo darbams buvo naudojama technika „Bobcat“. Taigi, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių, trečiojo asmens, liudytojo paaiškinimai nesudaro pagrindo teismui daryti neginčijamą išvadą, kad būtent atsakovė pakeitė ieškovų žemės sklypo reljefą bei supylė žemės krūvą ieškovų žemės sklype. Ieškovams neįrodžius Ieškinio-2 reikalavimų pagrįstumo, teismas ieškovų reikalavimo dėl sklypo reljefo atstatymo ir grunto pašalinimo netenkina ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimo dėl baudos skyrimo, todėl Ieškinys-2 atmestinas kaip nepagrįstas pilna apimtimi.

63. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65. Ieškovų V. J. ir G. J. ieškinius atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 000 Eur atstovavimo išlaidos ir 150 Eur žyminis mokestis) neatlyginamos.

66. Atsakovė byloje patyrė 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra Serija AJ Nr. 20035 bei 2020 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimas 1 331 Eur sumai (susipažinimas su byla, prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ruošimas, atsiliepimo į ieškinius ruošimas, triplikas, prašymų dėl įrodymų prijungimo surašymo); 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija AJ Nr. 21062 ir 2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pavedimas 363 Eur sumai (dalyvavimas teismo posėdžiuose); 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija GD Nr. 0000001006 ir 2022 m. vasario 2 d. mokėjimo pavedimas 242 Eur sumai (už UAB „Inžinerinė geodezija“ situacijos brėžinį); 2022 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija AJ Nr. 22011 ir 2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas 544,50 Eur sumai (dalyvavimas teisminės mediacijos procese, prašymo perkelti teismo posėdį surašymas, pranešimo apie teismo įpareigojimo įvykdymą surašymas, prašymo adresuoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai surašymas, prašymo priimti papildomus įrodymus, gautus teismo liudijimo pagrindu, surašymas). Taigi iš viso atsakovė patyrė 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

67. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinius atmetus, atsakovė turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei iš ieškovų priteistina 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), paskirstant lygiomis dalimis – iš kiekvieno ieškovo priteisiant atsakovės naudai po 1 240,25 Eur sumą.

68. Tretieji asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimo neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių ir buvo, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl pašto išlaidų

69. Pašto išlaidos byloje sudaro 7,44 Eur. Susidariusias pašto išlaidas padalinus abiem ieškovams, gaunama suma (iš kiekvieno po 3,72 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš ieškovų nepriteistinos.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovų V. J. ir G. J. ieškinius, pareikštus atsakovei I. P., dėl pažeistų savininkų nuosavybės teisių gynimo – tvoros atraminės sienos iškėlimo (Ieškinys-1) ir dėl žemės sklypo reljefo atstatymo bei supilto žemės grunto pašalinimo (Ieškinys-2).

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų V. J. ir G. J. atsakovės I. P. naudai 2 480,50 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant atsakovei po 1 240,25 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 25 centų) bylinėjimosi išlaidų sumą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė