Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-11-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-28876-1041/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
e2YT-28876-1041/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21746-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Simona Dementavičienė
Pareiškėjas
S. D.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-28876-1041/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21746-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19 (S)
Kauno apyLINKĖS teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė,sekretoriaujant Renatai Spirinai,dalyvaujant pareiškėjai S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymu nustatytą terminą E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.Pareiškėja yra E. B. (toliau – palikėja), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra ir vienintelė pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Palikėja kitų vaikų neturėjo, jos sutuoktinis mirė 1965 metais. Po palikėjos mirties, palikėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes tuo metu nebuvo jokio paveldimo turto.Panevėžio miesto valdybos 1994 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 799v, palikėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį sklypą palikėja padovanojo 1995 m. spalio 15 d. sutartimi pareiškėjai.Panevėžio miesto valdybos nekilnojamojo turto grąžinimo tarnyba 1993 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 6V informavo palikėją, kad grąžinamos žemės plotas bus mažinamas 70 proc., nes Panevėžio mieste neužtenka tinkamų grąžinimui teritorijų. Atkūrus nuosavybės teises į 0,0600 ha ploto žemės sklypą Panevėžio mieste, pareiškėja manė, kad nuosavybės teisės į likusius 0,0492 ha žemės nebus atkuriamos.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius 2016 m. gegužės 4 d. raštu informavo, kad 2016 m. balandžio 29 d. priimtas sprendimas Nr. 23S-231-(14.23.3) dėl nuosavybės teisių atkūrimo palikėjai, kuriuo už 0,0492 ha buvusio savininko J. B. iki nacionalizacijos turėtos žemės Panevėžio mieste bus atlyginamos pinigais, todėl palikėjos įpėdiniai turi kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.Pareiškėja negali kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į palikėjos turtą – piniginę kompensaciją už žemę, nes yra praleidusi įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo palikėjai į 0,0492 ha žemės atlyginant jos vertę pinigais buvo priimtas praėjus daugiau negu 17 metų po jos mirties, o iškart po palikėjos mirties jokio palikimo, dėl kurio priėmimo palikėja būtų galėjusi kreiptis į notarą, nebuvo.

Suinteresuoto asmens argumentai

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo teismo pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimu prašo teismo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.Byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, nes apie posėdį jiems pranešta tinkamai, be to, dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimą tenkinti.

Dėl faktinių aplinkybių

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. B. (toliau – palikėja). Palikėjos sutuoktinis S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (valstybės įmonės Registrų centro pažyma apie asmens duomenis). Pareiškėja yra palikėjos dukra ir vienintelė pirmos eilės įpėdinė po palikėjos mirties.Panevėžio miesto valdybos Nekilnojamojo turto grąžinimo tarnyba 1993 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 6V informavo palikėją, kad grąžinamos žemės plotas bus mažinamas 70 proc., nes Panevėžio mieste neužtenka tinkamų grąžinimui teritorijų. Panevėžio miesto valdybos 1994 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 799v palikėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sutartimi šį žemės sklypą padovanojo pareiškėjai.Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 23S-231-(14.23.3) atkūrė nuosavybės teises į palikėjai tenkančią likusią nekilnojamojo turto dalį – 0,0492 ha žemės (vertė 513 Eur). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 23SD-3680-(14.23.104) dėl dokumentų perdavimo informavo pareiškėją, apie 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo palikėjai, kuriuo už 0,0492 ha buvusio savininko J. B. iki nacionalizacijos turėtos žemės Panevėžio mieste bus atlyginamos pinigais, todėl palikėjos įpėdiniai turi kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Po palikėjos mirties pareiškėja per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalis). Po palikėjos mirties jokie įpėdiniai nėra padavę pareiškimų dėl palikimo priėmimo ir nėra užvesta paveldėjimo byla, šias aplinkybes patvirtina valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. spalio 2 d. testamentų registro išras Nr. SR10-7004(17).

Dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 2 ir 3 dalys). Galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (1964 m. CK 588 straipsnis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).Dėl pirmosios sąlygos, t. y. ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, palikėjai buvo sumažintas grąžinamas žemės plotas 70 proc., todėl pareiškėja pagrįstai galvojo, kad nuosavybės teisės į likusį 0,0492 ha žemės plotą nebus atkurtos. Mirus palikėjai, paveldimo turto nebuvo, todėl pareiškėja sąmoningai savalaikiai nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Priešingų aplinkybių nenustatyta ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2017 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 23PD-178-(14.23.9).Dėl antrosios sąlygos, t. y. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Vertinant pareiškėjo elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014;). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016). Vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo palikėjai į 0,0492 ha žemės atlyginant jos vertę pinigais buvo priimtas praėjus daugiau negu 17 metų po palikėjos mirties. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad savalaikiai, gavusi 2016 m. gegužės 4 d. raštą apie kompensacijos išmokėjimą, iškarto nesikreipė, nes tam neturėjo lėšų, maniusi, kad teisinės išlaidos kainuos daugiau nei jos gaunamos mėnesinės pajamos. Pareiškėja yra 72 metai, jai nuo 1992 metų nustatytas invalidumas, o nuo 1999 metų trečia grupė – neterminuotai, ji yra pripažinta nukentėjusi nuo 1991 metų sausio 11–13 d. įvykių (b. l. 34). Todėl teismas nemato pagrindo užkirsti kelią pareiškėjai realizuoti savo teises į likusią palikimo dalį – kompensaciją už neatkurtą žemę.Pasisakant dėl trečiosios sąlygos, t. y. teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių / nepriėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, nurodytina, kad pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė po palikėjos mirties, jokie kiti įpėdiniai po palikėjos mirties nėra padavę pareiškimų dėl palikimo priėmimo ir nėra užvesta paveldėjimo byla.Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano, kad pareiškėja per 6 mėnesių įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, teismas šios sumos iš pareiškėjos nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po motinos E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turėtų per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Ši Kauno apylinkės teismo nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Simona Dementavičienė