Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui O. B. (O. B.), trečiasis asmuo T. Ž. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės D. B. atstovė advokatė Galina Korabliova paaiškino, kad ieškovė neturi galimybės dirbti dienos metu, kadangi ji turi prižiūrėti neįgalią senelę, kurios rūpintoja yra paskirta teismo nutartimi. Kadangi ieškovė ir atsakovas yra Vokietijos piliečiai, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vadovaujamasi Diuseldorfo lentele. Prašomas priteisti sumas sieja su atsakovo gaunamomis pajamomis. Poreikiams patenkinti reikia apie 800 Eur. Pragyvenimui ieškovė skolinasi iš draugų ir pažįstamų, labai minimaliai padeda senelė. Į teismą ieškovė dėl išlaikymo nesikreipė anksčiau, nes atsakovas buvo pažadėjęs, kad pusę turto, kurio turi Lietuvoje, perleis ieškovei, tačiau žadėtą turtą šiuo metu teisminiu būdu jis nori prisiteisti sau. Paaiškino, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi tėvas visiškai nebendravo.

Teismo posėdžio metu atsakovo O. B. atstovas advokato padėjėjas Aurimas Grudikis paaiškino, kad atsakovas teikė išlaikymą iki ieškovė tapo pilnamete. Ieškovė negali reikalauti išlaikymo priteisimo, kadangi mokosi vakariniame skyriuje. Ieškovė nepateikė duomenų apie mokymosi pažangumą, lankomumą, užklasinę veiklą, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, turėtas išlaidas, tik deklaratyviais duomenimis grindžia ieškinio reikalavimus. Atsakovo pajamos negali būti sutapatinamos su įmonės veiklos rezultatais, be to įmonės veikla sustabdyta. Mano, kad ieškovė gyvena ne pagal gaunamas pajamas. Pažymėjo, kad vaiką privalo išlaikyti abu tėvai.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. Ž. nurodė, kad yra ieškovės D. B. mama. Atsakovas visiškai neteikė išlaikymo ieškovei ir byloje pateikti duomenys yra melagingi. Šiuo metu jos finansinė padėtis yra labai bloga, turi daug skolų, yra užvestų vykdomųjų bylų, šiuo metu niekur nedirba. Dukra gyvena iš močiutės duodamų apie 100 Eur per mėnesį, senelis po mirties paliko pinigų, kiek trūksta skolinasi. Ji pati yra kreditorė keturiose civilinėse bylose, kurių kreditoriniai reikalavimai sudaro apie 50000 Eur, tačiau įmonės bankrutuojančios, todėl ji negali išsiieškoti nurodytų sumų. Atsakovas įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pavogė turtą bei santaupas, kas dar labiau pablogino jos ir dukros padėtį. Dukra mokėsi keliose mokyklose, tačiau dėl šeimyninių priežasčių nebaigė jų, buvo įstojusi į profesinę mokyklą, tačiau negalėjo suderinti su senelės priežiūra, nes pamokos vyko dienos metu, todėl turėjo mesti. Nuo ryto iki pamokų pradžios senelę prižiūri dukra, po to vyksta į mokslus, naktį prižiūri ji. Pažymėjo, kad dukra senelę prižiūrėti pradėjo kur kas anksčiau, nei yra priimta teismo nutartis. Šiuo metu dukra gyvena pas draugą Smiltelės gatvėje.

Teismas 2017-12-05 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių- areštavo atsakovui O. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Atsakovas O. B. yra ieškovės D. B. tėvas. Ieškovės tėvų – atsakovo O. B. ir trečiojo asmens T. Ž. santuoka nutraukta. Ieškovei (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų. Ieškovė nuo 2016-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, kasdienine vakarine mokymosi forma, mokslų pabaiga 2018-06-30. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutartimi ieškovė D. B. paskirta I. Ž. rūpintoja. Ieškovė nepateikė duomenų, kad gauna savarankiškų pajamų, turi nuosavybės teise priklausančio turto.

Dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.Teismų praktikoje yra įvardytos sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013). Paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes taikant CK 3.192¹ straipsnį sprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t. y. sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiui vaikui, turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, tai pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos jai būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą. Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo, teismas įvertina ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007-06-07 nutarime konstatavo, jog paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalies nuostatas pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad tėvų pareiga išlaikyti pilnametystės sulaukusius savo vaikus nėra absoliuti ir priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir kitų CK 3.192¹ straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-123-479/2016). Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). CK 3.192¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.Atsakovas pateikė išrašus iš kurių matyti, kad nuo 2008-01-02 iki 2013-02-01 pervedė T. Ž. 8850 Eur, laikotarpiu nuo 2013-02-11 iki 2015-07-27 D. B. pervedė 4780 Eur. Posėdžio metu trečiasis asmuo T. Ž. teigė, kad atsakovas pateikė melagingus duomenis, iki pat dukros pilnametystės neteikė visiškai jokio išlaikymo, tačiau nepateikė nei banko išrašų, nei kitų duomenų paneigiančių ieškovo pervestas pinigines lėšas. Teismas pažymi, kad byloje nagrinėjamas reikalavimas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, todėl aplinkybė ar atsakovas išlaikė dukrą iki pilnametystės neturi esminės reikšmės sprendžiant ieškinio reikalavimo patenkinimo klausimą. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas būtų skyręs išlaikymą dukrai D. B. kai ši pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 14000 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo to momento kai pradėjo mokintis (duomenys neskelbtini) (2016-09-01) iki kreipimosi į teismą dienos bei 1000 Eur kasmėnesinį išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki baigs mokymo įstaigą (2018-06-30), tokį poreikį grindžia tuo, kad ji mokosi gimnazijoje, nors ir vakariniame skyriuje, tačiau tik dėl tos priežasties, jog turi prižiūrėti neįgalią senelę, ir jos nurodytų poreikių patenkinimui reikalingas tokio dydžio išlaikymas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, turi teisę į paramą, kol mokysis (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo metu dirbti negali, kadangi neturi įgijusi specialybės, be to turi prižiūrėti neįgalią močiutę, kurios rūpintoja paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutartimi. Teismas nelaiko tinkamais įrodymais ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ balansus už 2006-2012 metus, duomenys pateikti iš internetinės svetainės, be to balansai už labai senus laikotarpius. Teismas sutinka su atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad įmonės pelnas, veiklos rezultatai nėra tapatūs atsakovo pajamoms. Pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė, kad jam priklauso įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad paprašius O. B. pateikti duomenis apie jo finansinę padėti, pastarasis atsisakė juos teikti. Ieškovė nepateikė teismui prašymo tokius duomenis išreikalauti, trečiajam asmeniui nurodant, kad atsakovas kitoje nagrinėjamoje byloje net po baudos skyrimo tokių duomenų nepateikė. Teismas sutinka su ieškovės atstovės nuomone, kad atsakovas pats pasirinko neįrodinėti, kad jo finansinės padėtis bloga. Ieškovės mama T. Ž. turi sveikatos sutrikimų, tačiau nepateikė duomenų, kad jai būtų nustatytas nedarbingumo lygis ir ji negalėtų dirbti. Sąskaitos už komunalines paslaugas teiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), išrašytos trečiajam asmeniui T. Ž.. Iš jų matyti, kad yra ne maži įsiskolinimai už suteiktas paslaugas. Trečiojo asmens vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam yra taikyti areštai. T. Ž. šiuo metu niekur nedirba.Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu, nei atsakovas, nei ieškovės motina – trečiasis asmuo T. Ž. - nepateikė visų duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus, todėl teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti ieškovės tėvų turtinės padėties. Kaip nurodė atsakovo atstovas, atsakovas apskritai atsisakė tokius duomenis pateikti. Tačiau išlaikymo priteisimui, ypač pilnamečio vaiko, tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), yra pilnametė, tačiau dar nėra sulaukusi 24 metų amžiaus, nors pamokos vyksta nuo 16 val., tačiau ji teismo nutartimi yra paskirta savo senelės rūpintoja ir dėl šios priežasties negali mokintis dieniniame skyriuje, ji negali dirbti ir užsidirbti pajamų, nors ieškovės pažymių vidurkis nėra labai aukštas (1 tomas, b.l. 102), tačiau nenuginčyta, kad ieškovė gimnazijoje mokosi ir mokyklą baigs, konstatuotina, jog ieškovei yra reikalinga parama.Konstatavus, kad ieškovei būtina finansinė parama kol ji baigs gimnaziją, spręstina dėl išlaikymo dydžio. Ieškovė prašo priteisti 1000 Eur išlaikymo dydį vadovaujantis Diuseldorfo lentele. Diuseldorfo lentelė yra rekomendacinio pobūdžio ir parengta kaip gairės nustatinėjant išlaikymo dydį Vokietijoje. Nors atsakovo atstovo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-2470-467/2014 teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, bet teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad šia teismo nutartimi teismas pasisakė apie rekomendacinį Diuseldorfo lentelės pobūdį ir taikomumą vaikams, dėl kurių išlaikymo sprendžiama, gyvenant Vokietijoje. Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti Diuseldorfo lentelę kaip vieną iš papildomų kriterijų nustatant išlaikymo dydį, nėra. Ieškovė gyvena, mokosi Lietuvoje, todėl teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais (tame tarpe ir tarptautiniais), įvertindamas Lietuvoje esančių paslaugų kainas, pragyvenimo lygį ir pan.Ieškovė nurodo, kad per mėnesį ji patiria šias išlaidas: 500 Eur maistui, 100 Eur sportui, baseinui, kosmetikai, aprangai, avalynei, 40 Eur vaistams, vitaminams, gydymui, procedūroms, 60 Eur telefonui, internetui, mokslams, 50 Eur transportui, 250 Eur komunaliniams mokesčiams (vanduo, elektra, šildymas ir kt.), buto nuomai (1 tomas, b.l. 108).Ieškovės pateikti kvitai dėl maisto prekių pirkimo neįrodo, kad šiuos maisto produktus perka ji, o ne jos mama, be to neaišku ar šie maisto produktai nėra perkami prižiūrimai senelei ar vartojami visų kartu. Ieškovė nepateikė duomenų, kad lanko kokius nors užsiėmimus, už kuriuos reikia mokėti. Ieškovė nepateikė duomenų, jog turi kokių nors sveikatos sutrikimų dėl kurių reikėtų nuolat patirti išlaidų medikamentams. Ieškovė nurodo, kad mėnesiui transportui išleidžia 50 Eur, tačiau byloje pateikti duomenys, kad ji yra įsigijusi iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ metinį vardinį bilietą už 260 Eur (per mėnesį 21,67 Eur), kitų duomenų, jog papildomai naudojasi kokiu nors transportu byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė nuomotųsi butą, ar mokėtų už komunalines paslaugas (įskaitant interneto paslaugas). Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis negali būti siejamas su nerealiais poreikiais. Iš ieškovės pateiktų įrodymų (1 tomas, b.l. 109) matyti, kad ieškovė naują avalynę perka kas mėnesį, telefonui įsigyti ji skiria apie 800 Eur (1tomas, b.l. 110). Teismas sutinka ir su trečiojo asmens, ieškovės atstovės argumentais, kad jaunai merginai reikia gražių rūbų, kosmetikos, tam tikro laisvalaikio leidimo, tačiau tokiems poreikiams neskiriama finansinė parama. Ieškovės atstovės argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir atsakovas yra Vokietijos piliečiai turi būti priteistas padidintas išlaikymas, apskritai nepagrįstas įstatymu.Įvertinus, kad atsakovės motinos finansinė padėtis nėra labai gera, o atsakovas nepateikė duomenų, kad negali teikti dukrai finansinės paramos, siekiant, kad nė vienos šalies interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti, siekiant interesų pusiausvyros, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamos paramos nuo 2017-11-02, t.y. nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol ieškovė D. B. baigs mokytis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 4 dalį vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomas 3.200 straipsnio nuostatos, kuriame nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Todėl atsakovo atstovo argumentas, kad ieškovė turėjo kreiptis į teismą anksčiau, laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad teismo konstatuota jog ieškovei mokantis gimnazijoje reikalinga finansinė parama, nesant duomenų apie kitokią šalių turtinę padėtį už įsiskolinimo laikotarpį, iš atsakovo priteistinas 2800 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-11-01.Ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos 2800 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 20000 Eur neturtinės žalos, kadangi atsakovas 20 metų nesirūpino, nebendravo su ja, materialiai nepadėdavo ir dėl to ji turėjo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013, 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017).Ieškovė deklaratyviai nurodo, jog dėl to, kad tėvas 20 metų nesirūpino, nebendravo su ja, materialiai nepadėdavo, ji turėjo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog jai kilo nurodytos pasekmės (pvz. buvo paskirtas gydymas, buvo teikiamos psichologo paslaugos ir pan.), taip pat nenurodė, dėl kokių konkrečių tėvo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė nesistengė kokiais nors būdais bendrauti su tėvu, palaikyti ryšį. Išklausius tiek šalių per atstovus duotus paaiškinimus, tiek trečiojo asmens paaiškinimus, matyti, kad visi trys jaučia tam tikras nuoskaudas.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis), tuo pagrindu šis reikalavimas bei reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmestinas.Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų bei trečiojo asmens posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įrodymų apie ieškovės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nėra pateikta.

Šioje byloje dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo ieškinio pateikimo teismui dieną mokėtinas žyminis mokestis buvo 960 Eur (600 Eur dėl neturtinės žalos ir 360 Eur dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies (7 procentai) iš atsakovo priteisina 67 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės D. B. ieškinį atsakovui O. B. (O. B.) dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo, neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies:

- priteisti ieškovei D. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo O. B. (O. B.), gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki ieškovė D. B. baigs mokytis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai;

- priteisti ieškovei D. B. 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų Eur) išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo O. B. (O. B.) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo O. B. (O. B.) 67 Eur (šešiasdešimt septynis Eur) žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.