Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2470-467/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-20
Bylos Nr.: 2A-2470-467/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-13435-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: J. R.
Atsakovas: R. R.
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

75.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2470-467/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13435-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 75.7.; 75.8.; 8.2.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. ir atsakovo R. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui R. R. ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei J. R. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo civilinės metrikacijos įstaigoje bei kitų, susijusių su tokio įrašo panaikinimu, reikalavimų, dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. R. 2012 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti dėl sutuoktinio R. R. kaltės bažnytinės santuokos apskaitos įrašą, kuriuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS apskaityta (duomenys neskelbtini) Arkikatedroje Bazilikoje sudaryta šalių santuoka; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; 3) nepilnamečių vaikų M., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams – M. po 1 793 Lt, S. - po 1 613 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikai sulauks pilnametystės; 5) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo M. - 64 548 Lt, S.- 58 068 Lt; 6) patvirtinti ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 7) padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nukrypstant nuo lygių dalių principo – ieškovei priteisti 2/3 santuokoje įgyto turto (190 084,72 Lt vertės), atsakovui - 1/3 santuokoje įgyto turto (95 042,36 Lt vertės); 8) ieškovei asmenines nuosavybes teise priteisti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir visas teises bei pareigas pagal 2009-07-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos pakeitimais į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , VšĮ „Gaudium iniciatyva“ 100 Lt vertės dalininko įnašą, skolinius įsipareigojimus pagal 2011-12-13 kredito rekonstruoti būstui sutartį - 95 039,60 Lt, įsiskolinimą I. S. – 9 000 Lt (iš viso turto natūra už 300 900 Lt, skolinių įsipareigojimų už 104 039,60 Lt; turto vertė atėmus skolinius įsipareigojimus – 196 860,40 Lt); 9) atsakovui R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, 1/88 dalį negyvenamosios patalpos–parkingo, 2527/206400 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) , kurių vertė 330 000 Lt; kilnojamąjį turtą, kurio vertė 11 150 Lt; transporto priemones - keleivinius automobilius Audi A6 Avant (vertė 8 000 Lt), Volvo V50 (vertė 20 000 Lt), skolinius įsipareigojimus pagal 2007-07-12 būsto kredito sutartį su AB SEB banku – 280 883,31 Lt (iš viso turto natūra už 369 150 Lt, skolinių įsipareigojimų už 280 883,31 Lt, turto vertė atėmus skolinius įsipareigojimus – 88 266,69 Lt); 10) priteisti ieškovei iš atsakovo R. R. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 11) priteisti iš atsakovo R. R. 22 800,64 Lt kompensaciją už ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą, bendro turto padidinimui; 12) priteisti iš ieškovės 6 775,67 L kompensaciją už atsakovui R. R. tenkančią mažesnę turto dalį; 13) priteisti iš ieškovės 66 837,76 Lt kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto padidinimui; 14) įskaityti iš šalių priteistinas kompensacijų sumas ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 40 792,79 Lt kompensaciją, jos mokėjimą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui, mokant po 1 699,69 Lt sumą per mėnesį; 15) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis nuo santuokos sudarymo pradžios nesirūpino šeima, dažnai keisdavo darbovietes, dėl ko ilgus laikotarpius būdavo be darbo ir pajamų, visiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo nei finansiškai, nei moraliai. 2012 metų birželio mėnesį, ieškovei išvykus į komandiruotę, atsakovas nepasiėmė vaikų iš darželio ir jie nakvojo darželyje. Po šios nakvynės vaikai sirgo visą savaitę, patyrė stresą. Be to atsakovas elgėsi su sutuoktine žeminančiai, be pagrindo priekaištaudavo, aprėkdavo necenzūriniais žodžiais, sukeldavo konfliktus vaikų akivaizdoje. Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena Vokietijoje, kur yra žymiai aukštesnis pragyvenimo lygis, todėl vaikų poreikių tenkinimui reikia skirti kur kas daugiau lėšų. Šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas natūra, ieškovei skirtina didesnė jo dalis, nes su ja lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai.

Atsiliepimas

Atsakovas R. R. atsiliepime sutiko su ieškovės reikalavimais dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo, 2013 m. sausio 4 d. pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė: 1) panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 3) nepilnamečių vaikų M. ir S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 4) priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. ir S. po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikai sulauks pilnametystės; 5) patvirtinti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) nustatyti, kad santuokos iširimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2012-08-01, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu; 7) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, 1/88 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, 2527/206400 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ; pastatą - gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) ir teises bei pareigas pagal 2009-07-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos pakeitimais į žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) ; skolinius įsipareigojimus pagal 2011-12-13 kredito rekonstruoti būstą sutartį; 10 391,76 Lt piniginę kompensaciją pagal ieškovei ir atsakovui tenkančių sumų užskaitymą; 8) ieškovei asmeninės nuosavybes teise priteisti ½ dalį buto, 1/88 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, 2527/206400 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , kilnojamąjį turtą – keleivinį automobilį Volvo V50, VšĮ „Gaudium iniciatyva“ 100 Lt vertės dalininko įnašą, skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2012-08-02 kredito sutartį (292 000 Lt); įsipareigojimą kreditorei I. S. (9 000 Lt ); 9) priteisti ½ atsakovo sumokėtų piniginių lėšų, vykdant solidarias prievoles pagal 2007-07-12 kredito sutartį ir 2011-12-13 kredito rekonstruoti būstą sutartį; 10) priteisti ir ieškovės 146 000 Lt kompensaciją už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, 22 786,67 Lt kompensaciją už solidarių prievolių įvykdymą gyvenant skyrium, 2 229,59 Lt kompensaciją už sumokėtas lėšas bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymui gyvenant skyrium; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepaisė jo nuomonės ir interesų, žemino ir menkino jį, kaip sutuoktinį, ieškovei nuolat buvo mažai pinigų ir atliktų darbų. Ieškovė tenkino savo užgaidas, samdė pagalbininkus prižiūrėti vaikus, tvarkyti namus, gaminti maistą, ravėti gėles ir pan. Didžioji dalis šeimos uždirbtų pinigų buvo išleidžiama samdomiems darbuotojams. Atsakovo šeimos narių ir artimųjų tarpe ieškovė žemino atsakovą, formavo apie jį neigiamą nuomonę. Atskirais laikotarpiais ieškovė tapdavo ypač agresyvi, greitai susinervindavo, keikdavosi ir net buvo pradėjusi muštis. Atsakovas buvo priverstas palikti šeimos namus.

Ieškovė J. R. atsiliepime į priešieškinį su atsakovo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Arkikatedroje Bazilikoje ir (duomenys neskelbtini) . apskaitytos Vilniaus miesto CM skyriuje tarp R. R. ir J. R. apskaitos įrašą; 2) pripažino kaltais dėl santuokos iširimo R. R. ir J. R.; 3) po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę R.; 4) nustatė nepilnamečių vaikų M. R. ir S. R. gyvenamąją vietą su motina – J. R.; 5) nustatė tėvo R. R. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus M. R. ir S. R. tvarką; 6) priteisė iš tėvo R. R. nepilnamečiams vaikams išlaikymą - M. R. po 900 Lt ir S. R. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, kol vaikai sulauks pilnametystės (išskaičiavus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-10-10 ir 2013-12-17 nutartis sumokėtas laikino išlaikymo sumas), pavedant vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaikų įstatyminei atstovei - motinai J. R., priteistas išlaikymo sumas kasmet indeksuojant; 7) padalino santuokoje įgytą turtą, pripažįstant R. R. ir J. R. nuosavybės teisę į ½ turto dalį; 8) J. R. priteisė natūra butą, 1/88 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo, 2527/206400 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , kurių vertė 330 000 Lt; kilnojamąjį turtą, esantį bute(duomenys neskelbtini) , kurio vertė 11 150 Lt; lengvąjį automobilį Volvo V50, kurio vertė 20 000 Lt; VšĮ „Gaudiom iniciatyva“ 100 Lt dalininko įnašą, (viso turto už 361 250 Lt); 9) R. R. priteisė natūra gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 300 800 Lt, ir visas teises bei pareigas pagal 2009-07-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.01/2009-212 su visais jos pakeitimais į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (viso turto už 300 800 Lt); 10) priteisė iš J. R. 120 384 Lt kompensaciją R. R., kompensacijos mokėjimą išdėstant 60 mėnesių laikotarpiui, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokėjimus vykdant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 2 006,40 Lt; 11) pripažino, kad prievoles AB SEB bankui pagal 2007-07-12 kredito sutartį Nr. 1450718013469-35 ir 2011-12-13 kredito sutartį Nr. 15C1118211839-74 R. R. ir J. R. po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turi vykdyti solidariai; 12) pripažino, kad prievolę kreditorei I. S. po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo vykdo J. R. asmeniškai; 13) priteisė iš R. R. 9 965,12 Lt bylinėjimosi išlaidų J. R.; 14) priteisė iš J. R. 9 316,52 Lt bylinėjimosi išlaidų R. R..

Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sutuoktiniai kartu negyvena, ieškovė su vaikais išvyko iš Lietuvos, dabartiniu metu gyvena bei dirba Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atnaujinti vedybinio gyvenimo sutuoktiniai neketina, todėl sprendė, kad bažnytinės santuokos apskaitos įrašas naikintinas, o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nustatęs, kad vaikai su motina gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, lanko darželį, sporto būrelius, nuo išvykimo dienos tėvas nėra matęs savo vaikų, su jais nebendrauja, pripažino, kad geriausiai vaikų interesus atitiktų J. R. pasiūlyta ir teismo posėdyje pakoreguota tėvo bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad ne visos ieškovės nurodytos vaikų išlaidos yra būtinos, o atsakovas gauna vidutiniškai per mėnesį apie 4 000 Lt, grąžina sutuoktinių kreditus bankui, moka mokesčius už bendro turto išlaikymą, ieškovė gauna du kartus didesnį darbo užmokestį, t.y. 8 632 Lt, todėl proporcingai turi skirti du kartus didesnį išlaikymą negu atsakovas. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad laikotarpiu, kuriuo šeima gyveno kartu Lietuvoje, ūkį tvarkė bendrai, atsakovas išlaikymą vaikams teikė, grąžino bankui kreditą, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, pirko maistą ir tenkino kitus šeimos poreikius, todėl reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį atmetė. Teismas pripažino abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo ir nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Aplinkybių, kurioms esant nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, teismas nenustatė, todėl kiekvienam iš sutuoktinių tenka ½ dalis turto už 331 025 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė išvyko iš Lietuvos, nesinaudoja pastatu-gyvenamuoju namu, esančiu(duomenys neskelbtini) . juo nesirūpina ir neišlaiko. Taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas savo sąskaita sudėjo name langus ir atliko kitus darbus, kurie būtini, siekiant išsaugoti nebaigtą rekonstruoti pastatą šaltuoju metų laikotarpiu, todėl jam priteisė natūra šį turtą. Teismas sprendė, kad priteisus ieškovei natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kilnojamuosius daiktus, esančius bute, bus užtikrinti tiek jos pačios, tiek nepilnamečių vaikų interesai. Kadangi ieškovė, gavo didesnę nei jai priklauso turto dalį, privalo kompensuoti atsakovui 30 225 Lt. Įvertinęs surinktus įrodymus teismas sprendė, kad byloje nepaneigti teiginiai, jog automobilį R. R. įgijo už tėvo jam asmeniškai tam tikslui dovanotas lėšas, todėl automobilį AUDI A6 AVANT pripažintino atsakovo asmenine nuosavybe ir neįtraukė į dalintino turto sąrašą. Kadangi kreditorius AB SEB bankas nesutiko modifikuoti kredito sutarčių, visas prievoles AB SEB bankui pagal 2007-07-12 ir 2011-12-13 kredito sutartis šalys po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turi vykdyti solidariai. Ginčo, kad skolą kreditorei I. S. grąžina J. R. iš savo asmeninių lėšų, tarp šalių nekilo. Teismas nustatė, kad 2011-04-15 abu sutuoktiniai pardavė žemės sklypą, pastatą-sodybinį namą ir pastatą-pirtį (duomenys neskelbtini) už 930 000 Lt. Šalys neginčijo, jog šiam turtui sukurti buvo panaudotas atsakovo asmeninis turtas ir ieškovės asmeninės piniginės lėšos. Atsakovas sutiko, kad ieškovei būtų kompensuotos parduoto turto (duomenys neskelbtini) panaudotos 46 628 Lt asmeninės lėšos. Teismas nurodė, kad, padalijus turtą ir pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) priteisus atsakovui, jo investuotos asmeninės lėšos lieka naujai įgytame turte, o ieškovei, kuri įgyto turto netenka, atsakovas privalo kompensuoti 46 628 Lt praradimą. Teismas pažymėjo, jog, nustatant galutinę kompensacijos 46 628 Lt sumą, neatsižvelgiama nei į objekto rinkos kainos padidėjimą arba sumažėjimą, nes abu sutuoktiniai sutarė dėl kompensacijos dydžio. Teismas nustatė, kad santuokos metu buvo įregistruota UAB „Raudonoji linija“, kurios vienintele akcininke ir vadove buvo J. R., vykdant bendrovei ūkinę veiklą, buvo pervedamos piniginės lėšos į UAB „Raudonoji linija“ sąskaitą. Tai vyko šalims gyvenant kartu, bendrai tvarkant ūkį ir finansus. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė pervestas lėšas nuslėpė ar panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš pateiktų J. R. bankų sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad ieškovė prieš pat išvykimą į Vokietiją ir ieškinio teismui pateikimą atsiėmė iš Swedbank AB 80 000 Lt ir iš AB SEB banko 148 000 Lt. Teismas pripažino, kad ieškovė pasisavino 228 000 Lt sutuoktinių santaupų, į dalinamo turto sąrašą santuokoje sukauptų piniginių lėšų neįtraukė, todėl pusę pasisavintų santaupų sumos, t.y. 114 000 Lt turi kompensuoti atsakovui. Teismas nustatė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2012-08-01, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, iki 2014-02-28 kreditus ir lizingo įmokas mokėjo vienas iš asmeninių lėšų, todėl atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 22 787 Lt kompensaciją patenkino. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo už laikotarpį nuo 2012-08-01, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, iki 2014-02-28 m priteisti 4 457,17 Lt kompensaciją bendram turtui išlaikyti. Nurodytu laikotarpiu visu turtu naudojosi vienas ieškovas, į minėtą sumą įskaičiuoti mokesčiai už komunalinius patarnavimus, televiziją, internetą ir pan. Todėl teismas sprendė, kad būtų pažeisti sąžiningumo bei teisingumo principai, jeigu dalį atsakovo patirtų išlaidų turėtų apmokėti kartu negyvenusi ieškovė. Teismas suskaičiavo, jog atsakovui priteistina iš ieškovės 30 225 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, 114 000 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, 22 787 Lt kompensacija už solidariųjų prievolių įvykdymą. Visa kompensacijų suma būtų 167 012 Lt. Ieškovei priteistina iš atsakovo 46 628 Lt kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą. Mokėtinas kompensacijas turi būti įskaitė ir atsakovui iš ieškovės priteisė 120 384 Lt kompensaciją. Atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, pareigą rūpintis ir išlaikyti du vaikus, kompensacijos mokėjimą išdėstė 60 mėnesių laikotarpiui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė J. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 120 384 Lt kompensacija atsakovui R. R., kompensacijos mokėjimą išdėstant 60 mėnesių laikotarpiui, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokėjimus vykdant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 2 006,40 Lt, ir priteisti atsakovui R. R. iš ieškovės J. R. 20 162,92 Lt dydžio kompensaciją, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog teismas nepagrįstai atsakovo naudai priteisė 120 384 Lt piniginę kompensaciją (kurią sudaro 30 225 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį, 114 000 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, 22 787 Lt kompensacija už solidariųjų prievolių vykdymą, 46 628 Lt kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą, didinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę). Ieškovė nesutinka būtent su 114 000 Lt kompensacijos priteisimu už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą ir 30 225 Lt kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį dydžio bei dėl ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos už asmeninio turto panaudojimą, didinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę dydžio. Nurodo, kad teismas, priteisdamas 114 000 Lt kompensaciją, rėmėsi ieškovės banko sąskaitos išrašais, tačiau neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino įrodymų turinį. Ieškovė 228 000 Lt santaupų niekada neturėjo, o tos piniginės lėšos, kurios buvo ieškovės sąskaitose, buvo panaudotos šalims gyvenant kartu. Priešingai, nei nustatė teismas, ieškovė savo sąskaitose, esančiose AB SEB banke, niekada nebuvo sukaupusi 148 000 Lt. Iki 2012 m. kovo mėnesio ieškovė savo sąskaitose AB SEB banke neturėjo jokių santaupų, tik einamąsias lėšas, kurios buvo skiriamos šeimos poreikiams tenkinti. 2012 m. kovo 12 d. į savo banko sąskaitą ieškovė gavo 86 349,54 Lt iš darbdavio (duomenys neskelbtini), nutraukus darbo sutartį, kaip išeitinę išmoką. Teismas, nustatydamas, jog ieškovės AB SEB banke esančiose sąskaitose buvo sukaupta 148 000 Lt suma, ją apskaičiavo sudėdamas visų ieškovės sąskaitų įplaukas, nepaisydamas to, jog piniginės lėšos šiose sąskaitose iš tiesų "sukosi ratu", t.y. iš vienos ieškovės sąskaitos buvo pervedama į kitą jos sąskaitą ir pan. Per visą 2012 m. laikotarpį ieškovė iš savo sąskaitų, esančių AB SEB banke, išgrynino tik 13 100 Lt sumą Šios lėšos buvo skirtos šeimos kasdieniams poreikiams tenkinti. Visas lėšų judėjimas matomas sąskaitose: ieškovės sąskaitose, esančiose AB SEB banke, buvo ne 148 000 Lt, o apie 86 349,54 Lt; apie 20 000 Lt iš AB SEB sąskaitų ieškovė pervedė į „Swedbank“, AB banke esančias savo sąskaitas; apie 31 000 Lt gyvendamos kartu šalys investavo į bendrą šalių Įmonę (UAB „Raudonoji linija“); apie 13 100 Lt buvo išgryninta ir panaudota šeimos poreikiams tenkinti šalims dar gyvenant kartu, kitos lėšos buvo mokamos tiesiogiai paslaugų teikėjams, pvz.: už maistą, drabužius, atostogas, komunalinius mokesčius ir kt. Įrodymų, jog ieškovės vardu AB SEB banke atidarytose sąskaitose buvusios lėšos pasisavintos, nuslėptos, ar panaudos ne šeimos poreikiams tenkinti, nėra. Byloje esantis ieškovės vardu „Swedbank“, AB banke atidarytos sąskaitos išrašas patvirtina, jog per 2012 metus ieškovė išgrynino tik 44 450 Lt, o ne 80 000 Lt kaip nustatė teismas. Pažymėtina, jog šios lėšos buvo išgryninamos palaipsniui ir buvo naudojamos namo (duomenys neskelbtini) remontui, vaikų išlaikymui, automobilio remontui, būsto Vokietijoje nuomai ir pan. Todėl teismas, nustatydamas bendro turto sumažinimo faktą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas nustatė, jog 9 000 Lt prievolę kreditorei I. S. po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo vykdo ieškovė asmeniškai, tačiau teismas minėto kreditorinio įsipareigojimo neįtraukė į bendro sutuoktinių turto balansą. Byloje nekilo ginčas, jog 9 000 Lt dydžio kreditorinis įsipareigojimas I. S. yra bendra šalių prievolė, tačiau tai nereiškia, jog ši skola yra asmeninė. Taigi ieškovei atiteko turto ne už 361 250 Lt kaip nurodė teismas, o už 352 250 Lt (minusavus 9 000 Lt skolinį įsipareigojimą I. S.). Dėl šios priežasties iš ieškovės atsakovo naudai turėtų būti priteista ne 30 225 Lt kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį, o 25 452 Lt. Sprendimo dalyje, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 46 628 Lt piniginę kompensaciją už jos asmeninio turto praradimą didinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybe, teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko ieškovei priteisė jos investuotą lėšų sumą, tačiau neskaičiavo investuotų lėšų vertės padidėjimo. Ieškovė asmenines savo lėšas investavo 2003 metais, tačiau kartu su investuoto turto verte pakilo ir ieškovės asmeninių investicijų vertė. Investavus ieškovės asmenines lėšas ir bendras sutuoktinių lėšas buvo gautas sodybinis pastatas, kurio vertė 2004 metais buvo 205 000 Lt, o ieškovės asmeninių investicijų dalis šiame turte siekė 22,74 proc. 2011 metais, pardavus sodybinį pastatą gautos lėšos (tiek bendros, tiek ieškovės asmeninės), buvo investuotos į dalijamą gyvenamąjį namą, esant į(duomenys neskelbtini) . Santuokos nutraukimo metu šio turto vertė yra 300 800 Lt, o ieškovės asmeninių investicijų dydis 22,74 proc. bendrame turte siekė ne 46 628 Lt kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 68 401,92 Lt. Be to teismas neįvertino ir atsakovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, kuriais jis sutiko, jog ieškovės asmeninių investicijų dydis pakilo apytiksliai iki 70 000 Lt.

Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistas iš tėvo nepilnamečiams vaikams išlaikymas, dalį, kuria iš ieškovės priteista 120 384 Lt kompensacija atsakovui, kompensacijos mokėjimą išdėstant 60 mėnesių laikotarpiui, ir šiose dalyse priteisti iš tėvo R. R. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-09-21), kol vaikai sulauks pilnametystės, išskaičiavus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-10-10 ir 2013-12-17 nutartis sumokėtas laikino išlaikymo sumas, pavedant vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaikų įstatyminei atstovei - motinai J. R., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš J. R. 436 198 Lt dydžio kompensaciją R. R.; nustatyti, kad R. R. ir J. R. su SEB banku sudarytų kredito sutarčių pagrindu paimtus kreditus ir su jais susijusias sumas įsipareigoja dengti kas mėnesį lygiomis dalimis; perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui po 800 Lt ir sūnaus išlaikymui po 900 Lt per mėnesį, nes netinkamai nustatė atsakovo gaunamas pajamas, nepagrįstai pagerindamas jo turtinę padėtį. Atsakovo pastovios mėnesinės pajamos - darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro 3 000 Lt, papildomai gaunamos 1 000 Lt pajamos yra nepastovios. Didelę dalį gaunamų pajamų atsakovas šiuo metu yra priverstas skirti jam su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymui, kredito įmokų bei palūkanų bankui mokėjimui, nes ieškovė visiškai tam neskiria lėšų. Ieškovės patikslintame ieškinyje pateikti vaikų poreikių paskaičiavimai nėra protingi. Teismas netyrė ir nevertino tikrųjų išlaikymui reikalingų vaikų poreikių ir, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą vaikams, rėmėsi išimtinai ieškovės atliktais leistinais įrodymais nepagrįstais skaičiavimais. Didelės vaikų išlaikymo sumos buvo grindžiamos tuo, kad Vokietijoje pragyvenimo lygis yra kelis kartus didesnis nei Lietuvoje, tačiau aprangos ir maisto kainos šioje valstybėje yra panašios kaip Lietuvoje, kai kurios prekės netgi pigesnės. Ieškovei vaikų išlaidas grindžiant rašytiniais įrodymais vokiečių kalba, turėjo būti pateiktas šių įrodymų vertimas į lietuvių kalbą. Paneigti ieškovės nepagrįstiems teiginiams buvo prašoma prijungti prie bylos Diuseldorfo lentelę, kuria vadovaujamasi Vokietijos teismuose, nustatant ten gyvenančių vaikų išlaikymo dydį. Teismas lentelės neprijungė, nors, atsižvelgiant į lentelėje pateiktus duomenis bei į atsakovo gaunamas pajamas, Vokietijoje S. būtinųjų poreikių tenkinimas per mėnesį sudarytų 317 eurų sumą, o M. - 364 eurus. Akivaizdu, kad ieškovės vaikams prašomas išlaikymo dydis neatitinka Vokietijos Federacinėje Respublikoje vaikų būtinųjų poreikių patenkinimo ir nustatyto pajamų dydžio. Teismas šias aplinkybes nepagrįstai ignoravo ir nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą prijungti prie bylos Diuseldorfo lentelę. Todėl atsakovas prašo apeliacinio teismo prijungti prie bylos ir įvertinti minėtą lentelę. Teismo paskirtas 1 700 Lt vaikų išlaikymo dydis prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai šioje srityje. Teismas nepagrįstai vietoj 23 314 Lt kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą priteisė ieškovei 46 628 Lt dydžio kompensaciją ir nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovui 228 500 Lt ir 64 000 Lt kompensaciją. Todėl, atlikus šalių viena kitai mokėtinų kompensacijų įskaitymą, nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo naudai tik 120 384 Lt kompensaciją. Po atlikto įskaitymo, ieškovės atsakovui mokėtina kompensacija turėtų siekti 436 198 Lt sumą. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovei būtų kompensuota už ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą turto, įtraukto į bendrąją jungtinę nuosavybę, įsigijimui. Kadangi ieškovės investuota asmeninių lėšų suma siekė 46 628 Lt, atsakovas, remdamasis CK 3.98 straipsnio 1 dalimi, sutiko, kad ieškovei būtų priteista 23 314 Lt kompensacija. Be to, šalims įsigyjant butą (duomenys neskelbtini) ir namą (duomenys neskelbtini) , buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus žemės sklypą ir namą (duomenys neskelbtini) , į kurį buvo investuotos atsakovo lėšos t.y. 457 000 Lt. Šios aplinkybės šalys neginčijo, jas patvirtina bylos medžiaga. Todėl atsakovas, neginčydamas ieškovės teisės į 23 314 Lt kompensaciją, ieškovei 46 628 Lt dydžio asmeninėmis lėšomis padidinus bendrąją jungtinę nuosavybę, analogiškai prašė teismo 228 500 Lt kompensacijos už jo 457 000 Lt dydžio indėlį, kuriuo buvo padidinta bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo išvada, kad visos atsakovo lėšos, t.y. 457 000 Lt buvo investuotos į pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nepagrįstos, kadangi už dalį lėšų buvo grąžinti kreditai, dalis lėšų kaip indėlis buvo kaupiami ieškovės sąskaitoje ir tik dalis lėšų buvo skirta namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Teismas, priteisdamas atsakovui namą, esantį(duomenys neskelbtini) , jo į bendrąją nuosavybę investuotų asmeninių lėšų, remiantis tuo, kad atsakovui lieka turtas, į kurį buvo investuotos asmeninės lėšos, kompensacijos nepriteisė. Tuo tarpu ieškovei priteisdamas butą, esantį (duomenys neskelbtini) , jos į bendrąją jungtinę nuosavybę, kuri jai buvo priteistas natūra, investuotų asmeninių lėšų kompensaciją priteisė. Ieškovė be atsakovo žinios vykdė nuolatinį bendrų lėšų mažinimą, pervesdama jas į UAB "Raudonoji linija" sąskaitą. Atsakovas apie minėtų sumų pervedimus įmonei sužinojo tik į bylą pateikus ieškovės sąskaitų išrašus. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovui 64 000 Lt kompensaciją. Teismas taip pat nepagrįstai atsakovui priteistos 120 384 Lt kompensacijos mokėjimą išdėstė 60 mėnesių laikotarpiui, nes ieškovė atsakovui mokėtinos kompensacijos išdėstymo neprašė, savo blogos padėties nemotyvavo. Vaikų interesai užtikrinami išlaikymo jiems priteisimu. Ieškovei sprendimu buvo priteista turto, kurį, neturint pakankamai lėšų, ieškovė galės realizuoti, ir padengti įsiskolinimą atsakovui arba ieškovė gali sumokėti atsakovui kompensaciją paimdama paskolą (kreditą). Teismui padarius išvadą, kad ieškovė finansiškai nepajėgi dengti atsakovui priteistinos kompensacijos, turėjo teisę nepriteisti ieškovei turto natūra arba priteisti jo mažiau. Teismas visiškai nevertino atsakovo turtinės padėties, jo finansinių galimybių dengti kreditus, išlaikyti priteistą turtą, save, mokėti išlaikymą vaikams; nurodydamas, kad ieškovė turi pareigą rūpintis ir išlaikyti vaikus, visiškai nevertino, kad tokią pačią pareigą turi ne tik ieškovė, bet ir atsakovas. Be to kompensacijos mokėjimo išdėstymas 60 mėnesių laikotarpiui yra akivaizdžiai per ilgas. Teismas pripažino, kad prievoles AB SEB bankui atsakovas ir ieškovė po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turi vykdyti solidariai. Atsakovas neprieštarauja dėl solidarios atsakomybės, tačiau mano, kad šios kategorijos bylose teismas turi pareigą būti aktyviu ir išspręsti kredito dengimo sąlygas, nurodant, kad su SEB banku sudarytų kredito sutarčių pagrindu šalių paimtus kreditus ir su jais susijusias sumas ieškovė ir atsakovas įsipareigoja dengti kas mėnesį lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

Ieškovė J. R. atsiliepime į atsakovo R. R. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismas pagrįstai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir kitas su pareiga išlaikyti vaikus, susijusias aplinkybes. Ieškovė, įrodinėdama nepilnamečių vaikų poreikius, pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nesivadovavo Vokietijos Federacinėje Respublikoje esančiu pragyvenimo lygiu. Atsakovo teikiama lentelė yra perteklinis, bereikšmis ir nesavalaikis įrodymas byloje. Teismas pagrįstai nepriėmė šių įrodymų, nes jie galėjo būti pateikti ankščiau ir jų priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, kuris ir taip truko beveik dvejus metus. Be to minėta lentelė yra tik rekomendacinio pobūdžio ir parengta tik kaip gairės nustatinėjant išlaikymo dydį. Atsakovo bendravimas su vaikais yra minimalus, visa kasdienės vaikų priežiūros, buities, auklėjimo našta tenka vienai ieškovei, kas riboja jos galimybes dirbti ir uždirbti didesnes pajamas, todėl, vertinant šias aplinkybes, teismo priteista vaikams išlaikymo suma tikrai nelaikytina per didele. Ieškovė nesutinka su apelianto reikalavimu sumažinti ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį iki 23 314 Lt. Atsakovo reikalavimas priteisti ieškovei tik pusę jos investuotų asmeninių lėšų būtų tenkinamas tik tuo atveju, jei gyvenamasis namas po santuokos nutraukimo būtų padalintas natūra lygiomis dalimis. Šiuo atveju ieškovė neteko visos investuotos sumos, nes visas turtas atiteko apeliantui. Teismas tinkamai nustatė, jog UAB „Raudonoji linija“ buvo įregistruota santuokos metu, bendrovei vykdant ūkinę veiklą buvo pervedamos piniginės lėšos į įmonės sąskaitą. Teismas deramai nustatė, jog piniginės lėšos įmonei buvo pervestos šalims gyvenant kartu, bendrai tvarkant ūkį ir finansus. Taip pat atsakovas nepagrįstai ginčija priteistos kompensacijos išdėstymą ir visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas, įvertindamas ieškovės galimybę mokėti kompensaciją, turėjo pirmenybę suteikti turto padalijimui natūra ir priteisti apeliantui didesnę turto dalį, kadangi atsakovas iš esmės neginčija sprendimo dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo.

Atsakovas R. R. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė 114 000 Lt kompensaciją už bendro turto sumažinimą. Ieškovės sąskaitų išrašai patvirtina, kad ji disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis. Dėl nedidelių sumų išgryninimo atsakovas pretenzijų neteikė. Pati ieškovė neginčijo nurodytų sumų jos sąskaitose buvimo. Ieškovės teiginius, kad įvykęs piniginių lėšų judėjimas nepakeitė galutinio lėšų likučio jos sąskaitose, yra paneigtas bylos medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad visus bendrus įsipareigojimus kreditoriams šalys įvykdė dar 2009 m. Šį faktą patvirtino pati ieškovė. Įsiskolinimas I. S. dėl ieškovės asmeninių poreikių tenkinimo negali būti ir nebuvo pripažintas bendra prievole, kurią dengti turėtų abi šalys kartu. I. S. apklausta bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pinigus skolinosi J. R., todėl ji ir privalo atiduoti. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už asmeninio turto praradimą, didinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę priteisimo, vertintinas investuotų lėšų dydis, o ne jų vertės galimas padidėjimas ar sumažėjimas.

Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į atsakovo R. R. apeliacinį skundą visiškai sutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje pasisakoma dėl ieškovės ir atsakovo prievolių pagal kredito sutartis solidarumo. Nurodo, jog atsakovas, formuluodamas savo reikalavimus, teismo prašo įpareigoti ieškovę ir atsakovą iš kredito sutarčių kylančius įsipareigojimus kiekvieną mėnesį vykdyti lygiomis dalimis, o dėl prievolių solidarumo, vienam iš kredito gavėjų netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis, nepagrįstai nebepasisako. Prievolės modifikavimas, išskaidant jos vykdymą lygiomis dalimis, tačiau nenustatant solidarios atsakomybės, pažeistų AB SEB banko, kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus interesus. Ieškovė gyvena ne Lietuvoje ir į Lietuvą grįžti neketina, tad, padalinus prievolę lygiomis dalimis, tikimybė, kad ieškovė tinkamai įvykdys jai tenkančią prievolės dalį ženkliai sumažėja, todėl AB SEB bankas nesutinka su tokiu atsakovo reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – Diuseldorfo lentelę (b.l. 32-44, t.6), AB SEB banko pažymą (b.l. 91-93, t.6).

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama abiejų šalių apeliacinių skundų ribose, t.y. abi šalys skundžia teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o atsakovas – dar ir dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo, todėl neapskųstoje dalyje (dėl santuokos įrašo panaikinimo, sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo įsiskolinimo ir vaikų gyvenamosios vietos bei tėvo bendravimo su jais tvarkos nustatymo) teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai iš esmės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui iš dalies pakeisti.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams – M. po 1 793 Lt, S. - po 1 613 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikai sulauks pilnametystės, motyvavo tuo, kad ji su vaikais gyvena Vokietijoje, kur yra žymiai aukštesnis pragyvenimo lygis, todėl vaikų poreikių tenkinimui reikia skirti kur kas daugiau lėšų. Atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnamečius šalių vaikus neginčijo, tačiau nurodė, jog 500 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui pilnai atitiktų jo nepilnamečių vaikų poreikius. Savo atsikirtimus atsakovas grindė tuo, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra nepagrįstai padidinti, nes, remiantis Diuseldorfo lentele, pragyvenimo lygis Vokietijoje neatitinka ieškovės nurodyto. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Diuseldorfo lentelę ir, įvertinęs šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą - M. R. po 900 Lt ir S. R. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo gaunamas pajamas, nepagrįstai pagerindamas jo turtinę padėtį, o taip pat netyrė ir nevertino tikrųjų išlaikymui reikalingų vaikų poreikių ir, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą vaikams, rėmėsi išimtinai ieškovės atliktais leistinais įrodymais nepagrįstais skaičiavimais. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą su atsakovu nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas pagrįstai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir kitas su pareiga išlaikyti vaikus, susijusias aplinkybes. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

Kaip teisingai nurodo atsakovas ir tvirtina bylos duomenys, atsakovo pastovios mėnesio pajamos – darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro apie 3 000 Lt, papildomai gaunamos 1 000 Lt pajamos yra nepastovios. Dalį gaunamų pajamų atsakovas skiria jam su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymui, kredito įmokų bei palūkanų bankui mokėjimui (AB SEB banko pažyma (b.l. 91-93, t.6), pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino, konstatavęs, jog reikalavimas priteisti iš ieškovės kompensaciją už laikotarpį nuo 2012-08-01 - dalį sumokėtų kreditų ir lizingo įmokų, yra pagrįstas). Taigi, nors atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu ir yra maždaug 4 000 Lt, tačiau atitinkamai jis turi ir pagrįstų išlaidų. Be to teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ieškovės teiginiai apie vaikų poreikių dydį nėra pagrįsti pakankamais įrodymais. Dideles vaikų išlaikymo sumas ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad Vokietijoje pragyvenimo lygis yra kelis kartus didesnis nei Lietuvoje, tačiau tam nepateikia iš esmės jokių įrodymų. Tuo tarpu vieša informacija rodo, kad aprangos ir maisto kainos Vokietijoje yra panašios kaip Lietuvoje. Be to atsakovo pateikta Diuseldorfo lentelė, kurią apeliacinės instancijos teismas prijungė prie bylos, nors ir yra tik rekomendacinio pobūdžio ir parengta kaip gairės nustatinėjant išlaikymo dydį, tvirtina, kad ieškovės nurodytos būtinosios išlaidos vaikų išlaikymui – S. 1119 EUR (3860,55 Lt) ir M. 1223 EUR (4219,35 Lt) yra pernelyg užaukštintos, t.y. ieškovės vaikams prašomas priteisti išlaikymo dydis neatitinka Vokietijos Federacinėje Respublikoje vaikų būtinųjų poreikių patenkinimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, nors nurodyta Diuseldorfo lentele nesivadovavo, tačiau skyrė šalių vaikų išlaikymui iš atsakovo bendrai 1 700 Lt – M. po 900 Lt, S. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y. gerokai mažesnę sumą negu prašė ieškovė, ieškovė šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia, todėl darytina išvada, jog sutinka, kad vaikų išlaikymui reikalinga suma yra žymiai mažesnė negu buvo nurodyta ieškinyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečių vaikų amžių (S, gim. 2009 m., M – 2007 m.) ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas iki 600 Lt dydžio kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų, atsižvelgiant į mažesnius vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas nepažeis proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principo, be to atsakovas turės realią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.

Įstatyme nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai Raudoniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas, kas ir buvo padaryta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 str.). Tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniais skundais iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl turto padalijimo lygiomis dalimis ir turto padalijimo natūra. Abi šalys apeliaciniuose skunduose nesutinka tik su priteistinų kompensacijų dydžiu.

Ieškovė skunde nurodo ir tai matyti iš bylos duomenų, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog 9 000 Lt dydžio kreditorinis įsipareigojimas I. S. yra bendra šalių prievolė, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ši skola yra asmeninė. Ieškovė neginčija, kad šią 9 000 Lt prievolę kreditorei I. S. po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ji vykdys asmeniškai, tačiau teigia, kad minėtas kreditorinis įsipareigojimas turėjo būti įtrauktas į bendro sutuoktinių turto balansą. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais iš esmės sutinka, kadangi abi šalys savo procesiniuose dokumentuose įtraukė šį skolinį įsipareigojimą į bendro turto balansą ir atsakovas neprašė jo pripažinti asmenine ieškovės prievole bei neteikė tam pagrįsti jokių įrodymų ar argumentų (atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą jau teigia priešingai, nors taip pat nepateikia jokių įrodymų). Todėl aplinkybė, jog ieškovė sutiko, kad po turto pasidalijimo prievolę I. S. ji įvykdys, nereiškia, jog ši prievolė yra jos asmeninė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas skolinio įsipareigojimo I. S. į ieškovei tenkančio turto dalį, nepagrįstai sumažino ieškovei tekusio turto vertę ir atsakovui mokėtinos kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį dydį. Taigi, įtraukus 9 000 Lt skolą į ieškovei tenkančio turto vertę, ieškovei tenka turto ne už 361 250 Lt kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o už 352 250 Lt (minusavus 9 000 Lt skolinį įsipareigojimą I. S.). Dėl šios priežasties iš ieškovės atsakovo naudai priteistina ne 30 225 Lt kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį, o 25 452 Lt.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimo dalyje, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 46 628 Lt piniginė kompensacija už jos asmeninio turto praradimą, didinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko ieškovei priteisė jos investuotą lėšų sumą, tačiau neskaičiavo investuotų lėšų vertės padidėjimo. Ieškovė asmenines savo lėšas investavo 2003 metais, tačiau kartu su investuoto turto verte pakilo ir ieškovės asmeninių investicijų vertė, t.y. investavus ieškovės asmenines lėšas ir bendras sutuoktinių lėšas buvo gautas sodybinis pastatas, kurio vertė 2004 metais buvo 205 000 Lt, o ieškovės asmeninių investicijų dalis šiame turte siekė 22,74 proc., 2011 metais, pardavus sodybinį pastatą gautos lėšos (tiek bendros, tiek ieškovės asmeninės), buvo investuotos į dalijamą gyvenamąjį namą, esantį(duomenys neskelbtini) . Santuokos nutraukimo metu šio turto vertė yra 300 800 Lt, todėl ieškovės asmeninių investicijų dydis 22,74 proc. bendrame turte siekė ne 46 628 Lt kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 68 401,92 Lt. Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu šioje dalyje nesutinka ir savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 46 628 Lt dydžio kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą, nes turėjo priteisti tik 23 314 Lt kompensacijos, kadangi būtent tokia suma sudaro ½ dalį ieškovės panaudotos 46 628 Lt asmeninių lėšų sumos, panaudotos didinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Teisėjų kolegija abiejų apeliantų argumentus atmeta.

Byloje nustatyta, kad 2011-04-15 abu sutuoktiniai pardavė žemės sklypą, pastatą-sodybinį namą ir pastatą-pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) , už 930 000 Lt (b.l. 170-179, t.1). Parduotas turtas buvo sukurtas iš abiejų šalių asmeninio turto, o būtent: žemės sklypas ir jame buvusios statybinės medžiagos (neįregistruotas statinys) 2003-11-10 dovanojimo sutarties pagrindu priklausė R. R. asmeninės nuosavybės teise (b.l. 171, t.1), ieškovė J. R., pardavusi iki santuokos turėtą butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini) , gautas 46 628 Lt pinigines lėšas investavo į sodybinio namo ir pirties statybą (b.l. 193-197, t.1; b.l. 31, t.5). Atsakovas pirmosios instancijos teisme sutiko, kad ieškovei būtų kompensuotos jos investuotos 46 628 Lt asmeninės lėšos (b.l. 84, t.5), todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, priteisdamas pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) atsakovui R. R., jo investuotas asmenines lėšas paliekant naujai įgytame turte, ieškovei J. R., kuri įgyto turto netenka, priteisė iš atsakovo 46 628 Lt praradimą (kompensaciją), neatsižvelgdamas į objekto rinkos kainos padidėjimą arba sumažėjimą, nes abu sutuoktiniai sutarė dėl kompensacijos dydžio. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose keldami klausimą dėl kompensacijos už asmeninių lėšų investavimą dydžio (ieškovė prašydama skaičiuoti asmeninių investicijų dydį procentais, atsakovas – sumažinti ją iki ½ dalies), nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl jos nenagrinėtinos ir apeliacinėje instancijoje (CPK 312 str.).

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos atsakovui 114 000 Lt kompensaciją už bendro turto sumažinimą, motyvuodama tuo, kad teismas rėmėsi ieškovės banko sąskaitos išrašais, tačiau neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino įrodymų turinį. Ieškovė 228 000 Lt santaupų niekada neturėjo, o tos piniginės lėšos, kurios buvo ieškovės sąskaitose, buvo panaudotos šalims gyvenant kartu. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų. Iš ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad ji disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis (pvz., 100 000 Lt gauta už namo (duomenys neskelbtini) pardavimą, 86 000 Lt iš (duomenys neskelbtini) ir pan.), tačiau, nutraukiant santuoką ir sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, lėšų, sukauptų santuokoje, nebeliko. Ieškovė teigia, kad vyko lėšų pervedimas iš vienos jos sąskaitos į kitas ir vėl atgal, buvo nuimamos tik nedidelės grynųjų pinigų sumos šeimos reikmėms, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad ji tas lėšas pasisavino. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė pasisavino 228 000 Lt sutuoktinių santaupų prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą ir į dalinamo turto sąrašą santuokoje sukauptų piniginių lėšų neįtraukė, todėl pusę pasisavintų santaupų sumos, t.y. 114 000 Lt, turi kompensuoti atsakovui (CK 3.98 str. 3 d.), nes į bylą nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad didelių sumų nuėmimas (b.l. 215, t.2; b.l. 251, t.2; b.l. 268, t.2 ir t.t.) buvo pagrįstas panaudojimu šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, jog bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas dėl nedidelių sumų nesiekiančių pavedimų ar piniginių lėšų išgryninimo kompensacijos neprašė, sutikdamas, kad tos lėšos buvo arba galėjo būti panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčija, kad jos sąskaitose buvo didelės sumos piniginių lėšų, ką patvirtina ir byloje esantys sąskaitų išrašai, tačiau mėgina įrodyti, jog piniginės lėšos buvusios šiose sąskaitose iš tiesų nebuvo išgrynintos, o "sukosi ratu", t.y. iš vienos ieškovės sąskaitos buvo pervedama į kitą jos sąskaitą ir pan. Iš tikrųjų iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad pinigų judėjimas ieškovės sąskaitose vyko, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės nusavintas lėšas ir vertino ne kaip jų išgryninimą tiesiogine prasme, bet kaip lėšų, kurių dalis vienu ar kitu momentu buvo pervedama iš vienos ieškovės sąskaitos į kitą arba tretiesiems asmenims, praradimą, nes, nutraukiant šalių santuoką ir sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, ieškovės sąskaitose buvusių didelės vertės lėšų jau nebebuvo (sąskaitų likučiai nuliniai), tai reiškia, kad ieškovės teiginys, jog piniginių lėšų judėjimas sąskaitose nepakeitė galutinio lėšų likučio, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes, kaip matyti iš sąskaitų išrašų, tokių lėšų turėjo būti (pvz. 2011-05-25 gauta 100 000 Lt, 2012-03-12 – 86 000 Lt, t.t.). Ieškovė neįrodė, kad pinigai iš jos sąskaitų buvo panaudoti šeimos arba išimtinai vaikų poreikiams tenkinti, kadangi buvo prarastos pakankamai didelės pinigų sumos ir per pakankamai trumpą laikotarpį (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad didelių sumų „dingimas“ iš sąskaitų negali būti pateisinamas vien išvykimo gyventi į kitą šalį faktu ar vaikų poreikiais, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nei kreditų, nei palūkanų bankams nemokėjo, o prie vaikų išlaikymo atsakovas tinkamai prisidėjo, dėl ko nebuvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, ir ieškovė teismo sprendimo šioje dalyje neskundžia.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jam priteisti 64 000 Lt kompensaciją (56 000 Lt už UAB „Raudonoji linija“ pervestas lėšas ir 10 000 Lt už pardavus įmonę prarastą įstatinį kapitalą). Apeliantas teigia, kad ieškovė UAB „Raudonoji linija“ akcijas pardavė be jo leidimo už 1 Lt, todėl privalo kompensuoti įmonės įstatiniam kapitalui lygią sumą, be to piniginės lėšos buvo pervestos įmonei, nenurodant jokio pagrindo ir nepateikiant įrodymų bei slepiant nuo sutuoktinio, todėl negali būti pripažįstamos šeimos poreikių tenkinimo išlaidomis. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kadangi nėra pateikta atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, išskyrus patį pardavimo faktą (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad šalių santuokos metu buvo įregistruota UAB „Raudonoji linija“, kurios vienintele akcininke ir vadove buvo J. R. (b.l. 67-68, t.2). Bendrovė vykdė ūkinę veiklą ir su tuo buvo susiję piniginių lėšų pervedimai į UAB „Raudonoji linija“ sąskaitą. Tai vyko šalims gyvenant kartu, bendrai tvarkant ūkį ir finansus (šalių elektroninis susirašinėjimas rodo, kad bendrovėje sutuoktiniai dirbo bendrai, bendrai ją valdė). Atsakovas neįrodė, kad ieškovė pervestas lėšas nuslėpė ar panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, sudarydamas sandorius, kitas sutuoktinis veikia abiejų vardu, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 3.92 str. 3 d.). Be to byloje nepaneigta, jog visi sandoriai, tame skaičiuje ir dėl akcijų pardavimo, buvo sudaryti bendru šalių sutarimu, atsakovas 2012-08-31 UAB „Raudonoji linija“ akcijų pardavimo-pirkimo sutarčių neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovui 64 000 Lt kompensacijos.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad prievoles AB SEB bankui atsakovas ir ieškovė po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turi vykdyti solidariai. Atsakovas neprieštarauja dėl solidarios atsakomybės, tačiau apeliaciniame skunde tvirtina, kad šios kategorijos bylose teismas turi pareigą būti aktyviu ir išspręsti kredito dengimo sąlygas, nurodant, kad su SEB banku sudarytų kredito sutarčių pagrindu šalių paimtus kreditus ir su jais susijusias sumas ieškovė ir atsakovas įsipareigoja dengti kas mėnesį lygiomis dalimis, t.y. nustatyti, kad R. R. ir J. R. su SEB banku sudarytų kredito sutarčių pagrindu paimtus kreditus ir su jais susijusias sumas įsipareigoja dengti kas mėnesį lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija ir šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip tvirtina bylos duomenys, šalių kreditorius AB SEB bankas nesutiko modifikuoti kredito sutarčių, todėl visas prievoles AB SEB bankui pagal 207-07-12 kredito sutartį Nr.1450718013469-35 ir 2011-12-13 kredito sutartį Nr. 15C1118211839-74 pirmosios instancijos teismas ieškovei ir atsakovui po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priskyrė vykdyti solidariai (CK 109 str. 1 d.). Atsiliepdamas į atsakovo apeliacinį skundą, AB SEB bankas nesutinka su atsakovo reikalavimu nustatyti, kad R. R. ir J. R. su SEB banku sudarytų kredito sutarčių pagrindu paimtus kreditus ir su jais susijusias sumas įsipareigoja dengti kas mėnesį lygiomis dalimis, todėl teisėjų kolegija neturi teisėto ir pagrįsto pagrindo tokį reikalavimą tenkinti.

Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją išdėstė 60 mėnesių laikotarpiui, ir nurodo, kad teismas visiškai nevertino atsakovo turtinės padėties, jo finansinių galimybių dengti kreditus, išlaikyti priteistą turtą, save, mokėti išlaikymą vaikams; nurodydamas, kad ieškovė turi pareigą rūpintis ir išlaikyti vaikus, visiškai nevertino, kad tokią pačią pareigą turi ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, be to kompensacijos mokėjimo išdėstymas 60 mėnesių laikotarpiui yra akivaizdžiai per ilgas. Teismui padarius išvadą, kad ieškovė finansiškai nepajėgi dengti atsakovui priteistinos kompensacijos, turėjo teisę nepriteisti ieškovei turto natūra arba priteisti jo mažiau. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka, kadangi su teismo pasirinktu santuokoje įgyto turto padalinimo būdu pirmosios instancijos teisme sutiko abi šalys, turto padalijimo natūra neskundžia ir apeliaciniais skundais. Teismas, išdėstydamas atsakovui priteistos kompensacijos įvykdymą, atsižvelgė į nepilnamečių šalių vaikų, kurie lieka gyventi su ieškove, interesus ir pagrįstai buvo aktyvus (CPK 376 str.), nes vaikų interesai yra prioritetiniai. Be to atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė gali sumokėti kompensaciją jam, realizavusi jai atitekusį turtą, nes tokiu atveju, pardavus ieškovei atitekusį butą, ji pati ir nepilnamečiai vaikai netektų gyvenamojo būsto Lietuvoje, be to turtas yra įkeistas bankui, todėl jo realizavimui būtų reikalingas banko leidimas, o realizavus – iš gautų lėšų pirmiausia būtų dengiama paskola bankui ir tik po to išmokama kompensacija atsakovui.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, tačiau dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir 9 000 Lt skolos priskyrimo ieškovės asmeninei prievolei netinkamai pritaikė teisės normas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį iki 600 Lt kiekvienam vaikui periodinių išmokų kas mėnesį ir sumažinant iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos kompensacijos dydį iki 115 884 Lt (priteistina ne 30 225 Lt kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį, o 25 452 Lt). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista. Atsižvelgiant į tai, jog iš dalies tenkinami abiejų šalių apeliaciniai skundai, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti:

priteistą iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. R. po 900 Lt ir S. R. po 800 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki 600 Lt dydžio išmokų kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį;

priteistą iš ieškovės J. R. 120 384 Lt kompensacijos sumą atsakovui R. R. sumažinti iki 115 884 Lt (vieno šimto penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėAndžej MaciejevskiAlma Urbanavičienė