Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

2023-01-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-1006-1130/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-17
Bylos Nr.
e2YT-1006-1130/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01636-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
Pareiškėjas
S. A.
Suinteresuotas asmuo
O. K., A. N., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1006-1130/2023Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01636-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 17 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,dalyvaujant pareiškėjo S. A. (S. A.) atstovei advokatei Elinai Kolyško,

suinteresuotiems asmenims O. K., A. N. (A. N.), suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovams nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys O. K., A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo teismo atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys O. K., A. N. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelė K. N., po jos mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs registruotas nekilnojamasis daiktas – ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad kita ½ šio buto dalis priklausė jos sutuoktiniui S. N. (S. N.). Pabrėžė, kad po K. N. mirties notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje palikimą siekė priimti pagal įstatymą K. N. sutuoktinis S. N., jos dukterys O. K. ir L. A., kuri yra pareiškėjo motina, K. N. sūnus A. N. 2006 m. gruodžio 28 d. pateikė notaro biurui atsisakymo paveldėti pareiškimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. N. sutuoktinis, pareiškėjo senelis S. N., po kurio mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs registruotas nekilnojamasis daiktas – ½ dalis minėto buto, S. N. 2012 m. vasario 8 d. testamentu jam priklausiusią buto dalį buvo palikęs sūnui A. N.. Paaiškino, kad anksčiau minėta paveldėjimo byla iki S. N. mirties momento nebuvo užbaigta. Pažymėjo, kad 2021 m. spalio 25 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo patvirtinta S. N. kaip pergyvenusio sutuoktinio nuosavybė teisė į ½ dalį buto. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 5 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį S. N. po savo sutuoktinės mirties paveldėjo ¼ dalį buto. Pabrėžė, kad 2021 m. gruodžio 13 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį K. N. ir S. N. sūnus A. N. paveldėjo buto dalį, priklausiusią mirusiajam S. N., tokiu būdu, A. N. iš viso paveldėjo 5/8 dalis buto. Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 17 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį K. N. ir S. N. duktė O. K. paveldėjo ½ dalį jos motinai K. N. priklausiusio turto - 3/8 dalis buto, tokiu būdu, O. K. paveldėjo 3/16 dalis buto. Nurodė, kad 3/16 dalys tebepriklauso nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) mirusiajai K. N.. Teigia, kad K. N. duktė, pareiškėjo motina, L. A., dar 2007 metais kreipėsi į notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau (duomenys neskelbtini) L. A. mirė (duomenys neskelbtini), nespėjusi užbaigti paveldėjimo procedūros ir gauti paveldėjimo bei nuosavybė teisės į visą mamos turtą (konkrečiai – jai priklausiusią buto dalį) liudijimų. Pabrėžė, kad pagal Šalčininkų raj. savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės M. Miliūnienės pateiktą informaciją, 2007 m. sausio 08 d. Šalčininkų rajono 1-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla po K. N. mirties, 2007 m. sausio 08 d. L. S. A. priėmė palikimą po savo motinos K. N. mirties. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 21 d. L. A. kartu su kita įpėdine buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į dalį piniginio indelio, pasak notarės, paveldėjimo teisės liudijimas į dalį buto L. A. nėra išduotas. Teigia, kad tokiu būdu, L. A. po savo motinos K. N. mirties kreipusis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, laikytina, kad ji K. N. palikimą priėmė. Teigia, kad 2022 metų vasarą iš savo giminių, paveldėjusių K. ir S. N. turtą, sužinojo apie tai, kad jo motina L. A. po savo motinos K. N. mirties galimai yra paveldėjusi turto Lietuvoje, jam buvo pranešta, kad ši aplinkybė jo tetai O. K. ir dėdei A. N. paaiškėjo tik 2022 m., po to, kai pastarieji patys paveldėjo jų tėvams priklausiusio buto atitinkamas dalis ir notarė jiems išaiškino, jog šio buto 3/16 dalys pagal viešo registro duomenis tebepriklauso jų mirusiajai mamai K. N., nes jų sesuo L. A. palikimą priėmė, bet paveldėjimo teisės liudijimo negavo. Pažymėjo, kad sužinojęs šiuos faktus, padedamas giminių (anksčiau nurodytos O. K. bei jos sūnaus – pareiškėjo pusbrolio) kreipėsi į notaro biurą, kur buvo informuotas, kad norint priimti mamos palikimą, jis turi teikti pareiškimą teismui, kad būtų atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių kreipimosi į notarų biurą terminas. Teigia, kad jam iki 2022 m. vasaros nieko nebuvo žinoma apie tai, kad jo motina L. A. buvo priėmusi palikimą po savo motinos K. N. mirties, kad L. A. be kita ko paveldėjo ir nekilnojamąjį daiktą – buto dalį, kad ji nebuvo gavusi paveldėjimo teisės liudijimo į šį turtą ir pan., dar daugiau, pareiškėjas savo senelės K. N. mirties metu būdamas jauno amžiaus, gyvenantis su mama kitoje valstybėje, niekada nežinojo ir nesidomėjo, ar mirusi senelė turėjo turto, ar šį turtą kas nors paveldėjo ir pan., jo motina po senelės mirties netrukus ir pati mirė, o jam ji niekada nepasakojo, kad po savo mamos mirties vyko į Lietuvą priimti palikimo, kad paveldėjo dalį senelės buvo ir piniginių lėšų ir pan., visos aplinkybės, susijusios su mamos paveldėtu močiutės turtu (įskaitant ir faktą, kad buto dalies paveldėjimo procedūra nebuvo mamos užbaigta) jam galutinai paaiškėjo tik 2022 m. rugsėjo 26 d. jo atstovei gavus notarės pateiktą informaciją, taigi, nieko nežinodamas nei apie palikimą, likusį po senelės K. N. mirties, nei apie tai, kad jo motina L. A. šį palikimą buvo priėmusi, pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad po mamos mirties turėjo teisę priimti jos palikimą ir tuo tikslu per 3 (trijų) mėnesių terminą privalėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, šios savo teisės neįgyvendino dėl objektyviai susiklosčiusių, nuo jo valios nekaip nepriklausančių, anksčiau šiame pareiškime išdėstytų aplinkybių. Pareiškėjas pabrėžė, kad nors ir gimė Lietuvoje, nuo vaikystės kartu su palikėja gyveno užsienyje, kai mirė jo motina, jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, po mamos mirties jo bendravimas su Lietuvoje bei kitose valstybėse gyvenančiais mamos giminaičiais faktiškai nutrūko, motina nebuvo jo informavusi, kad po savo mamos mirties yra priėmusi palikimą Lietuvoje ir juo labiau apie tai, kad paveldėjimo procedūros tinkamai neužbaigė – negavo paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkančią buto dalį, be to, ji ir pati netrukus mirė, nepalikusi jokių su paveldėtu turtu ar su paveldėjimo procesu susijusių dokumentų, dėl to pats objektyviai neturėjo galimybės sužinoti, kad po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas kitoje valstybėje, ir to pasėkoje jis neturėjo jokio pagrindo pradėti domėtis paveldėjimo sąlygomis ir tvarka. Pažymėjo, kad L. A. mirė nepalikusi jokio registruotino turto (duomenys neskelbtini), todėl po jos mirties paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo užvesta, pareiškėjui nedalyvavus paveldint mamos turtą (duomenys neskelbtini) ir dėl to neturint nei žinių, nei patirties tvarkant paveldėjimo reikalus, jis ne tik galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino ir procedūrų, numatytų kitos valstybės civiliniame kodekse, bet netgi neturėjo pagrindo šiais klausimais pasidomėti. Teigia, kad per praėjusį (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį niekas nesikreipė dėl jos po K. N. mirties paveldėto turto - 3/16 dalių buto paveldėjimo. Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) mirus K. N., dėl jos palikimo priėmimo kreipėsi ne tik pareiškėjo motina L. A., bei ir pareiškėjo senelis ir teta – S. N. ir O. K., tačiau 2006-2007 m. prasidėjęs šių asmenų paveldėjimo procesas pasibaigė tik 2022 m., jau po S. N. mirties, būtent užbaigus paveldėjimo procedūras bei gavus atitinkamus paveldėjimo liudijimus, suinteresuotiems asmenims paaiškėjo, kad po K. N. mirties likusią jos turto dalį (3/16 dalis buto) buvo priėmusi jų sesuo L. A., tačiau ji paveldėjimo procedūros nepabaigė ir savo vardu nurodyto turto neformino, siekdami sutvarkyti jų paveldėto buto nuosavybės dokumentus, šie suinteresuotieji asmenys ir pranešė pareiškėjui apie jo mamos po senelės mirties paveldėtą turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė, patvirtino, kad visi suinteresuoti asmenys įtraukti į bylą, o valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų bazėje tam tikrų asmenų galbūt nėra dėl to, kad jie gyvena užsienyje, taip pat prašė patikslinti palikėjos mirties datą pagal byloje esančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė K. N.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama L. A.. Iš 2017 m. sausio 8 d. Šalčininkų rajono savivaldybės pirmo notaro biuro notarės liudijimo matyti, kad L. A. padavė palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą mirus motinai K. N.. Pareiškėjas, būdamas mirusiosios įstatyminis įpėdinis, dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, tokiu būdu praleisdamas palikimo priėmimo terminą.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Iš pareiškėjo nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjas motinos mirties metu nežinojo, kad palikėjas turėjo turto ir apie tai sužinojo tik 2022 metais, kai į jį kreipėsi senelės, kurios turtą paveldėjo pareiškėjo motina, įpėdiniai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiškėjo neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio ar jo nerūpestingumo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos objektyvaus pobūdžio aplinkybės pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti S. A. (S. A.), gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo motinos L. S. A. (Lietuvos Respublikos valstybės įmonėje „Registrų centras“ registruota kaip L. A.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Palikimui priimti terminą nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis