Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi priimtas ieškovo L. Š. atsisakymas nuo dalies patikslinto ieškinio atsakovei A. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir / ar be pagrindo įgyto turto grąžinimo dėl 5 500,00 Eur reikalavimo dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ir dėl reikalavimo grąžinti daiktus arba jų vertę už 905,00 Eur sumą, t. y. dėl 90 vnt. žvejybai skirtų, labai senų blizgių–vartiklių kolekcijos už 450,00 Eur; drabužiams pakabinti skirto metalinio stovo už 50,00 Eur; 700 vnt. statybinių plytų paletės už 155,00 Eur su atvežimu; ūkinio pastato poilsio zonoje esančios kampinės sofos už 100,00 Eur, padovanotos ieškovo draugo E. P.; 2 vnt. (3 m ilgio, d-250 mm skersmens) plastmasinių vamzdžių už 50,00 Eur; sofos–lovos už 100 Eur, padovanotos ieškovui V. D., ir civilinė byla dalyje dėl atsisakytų reikalavimų atsakovės A. S. atžvilgiu nutraukta (2 t., e. b. l. 173-175).

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo L. Š. atsakovei A. S. 1 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė iš ieškovo L. Š. 463,00 žyminio mokesčio valstybei (3 t., e. b. l. 13-27).

5. Teismas pažymėjo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovė praturtėjo jo sąskaita (CPK 178 straipsnis). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog šalys gyveno kaip sugyventiniai, tačiau skiriasi šalių nurodomos aplinkybės dėl kartu gyvento laikotarpio tuo metu, kai atsakovė įsigijo ginčo valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Šalys skirtingai aiškina ir kitas aplinkybes dėl buvusių jų tarpusavio susitarimų turtiniais ir kitais su nagrinėjamo ginčo esme susijusiais klausimais, tačiau ieškovas neginčija ir pripažįsta, kad atsakovė ginčo valdą įsigijo už paskolą be jo, viena pati ir šalims tuo metu negyvenant kartu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad jokių rašytinių įrodymų dėl patikslintame ieškinyje nurodytų medžiagų, darbų, jų kiekių, pirkimo laiko bei kainų ir kas už tai mokėjo byloje nepateikta. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais.

8. Teismas, vertindamas liudytojų J. P., V. S., T. M., R. D., O. Š., V. Š. parodymus, nurodė, kad nei vienas iš jų konkrečiai nepatvirtino, kad ieškovas savo lėšomis finansavo visus patikslintame ieškinyje nurodytus statybinius darbus ar medžiagas, kiek, kam ir kada ieškovas mokėjo pinigus. Kaip matyti, liudytojas J. P. patvirtino, jog ieškovas mokėjo pinigus už atvežtą paruoštą betoną (apie 3–4 kub. metrai), tačiau kada ir kiek buvo mokėta neaišku, be to, reikalavimas dėl pinigų už betoną nereiškiamas. Liudytojas T. M. patvirtino, kad ieškovas mokėjo už vartuose sumontuotą elektrinę dalį, tačiau taip pat nežino, kiek buvo sumokėta. Liudytojas R. D. patvirtino, kad ieškovas pirko grindų plyteles, kurios buvo keičiamos, 3 pakuotes kryžiukų, 4 maišus klijų, fugavimo (plytelių siūlių glaistymo) medžiagą, o kiek ieškovas mokėjo nežino. Ieškovo mama liudytoja O. Š. nurodė mokėjusi pinigus kažkokiems darbininkams, firmoms, bet jokių bent kiek konkretesnių aplinkybių dėl sumų, kam, kiek ir už ką mokėta ji nenurodė. Ši liudytoja parodė, kad ieškovas (jos sūnus) yra atlikęs jai puikius remontus, o iš bylos medžiagos matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas ieškovo vardu 2017 m. gruodžio 20 d. už 5 000,00 Eur, ir kurį liudytoja O. Š. nurodė pirkusi sau, buvo parduotas 2019 m. gegužės 9 d. jau už 17 500,00 Eur. Toks kainų skirtumas leidžia manyti, kad minėtas butas buvo suremontuotas ar kitaip pagerintas, todėl teismas vertino, kad liudytoja O. Š. galimai ir mokėjo pinigus jį remontavusiems statybininkams, kuriuos nurodė jai remontą organizavęs ieškovas.

9. Teismas pažymėjo, kad jokių kitų bent kiek tikslesnių aplinkybių, duomenų ar įrodymų apie būtent ieškovo atliktus mokėjimus už ginčo valdoje atliktus statybinius darbus ir medžiagas, nurodytus patikslintame ieškinyje, nėra. Įrodymų apie atsakovės ginčo valdos vertės padidėjimą dėl ieškovo sąskaita atliktų darbų ar pirktų medžiagų taip pat nėra. Ieškovas nėra pateikęs rašytinių įrodymų išlaidoms dėl visų pirktų medžiagų, priemonių pagrįsti, todėl nepaneigti atsakovės argumentai, kad darbai ir medžiagos vykdyti ne ieškovo, bet atsakovės lėšomis ir jėgomis su savo giminaičių pagalba.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad statybinių ar kitų gerbūvio darbų atlikimas pats savaime nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti turto pagerinimo ir kainos padidėjimo, tuo pačiu turto savininko praturtėjimo ar sutaupymo fakto, nes tokie darbai gali būti atlikti nekokybiškai. Be to, statybiniai darbai gali būti atliekami ne tik gyvenamosios valdos pagerinimo tikslu, bet ir siekiant išlaikyti esamą valdos ir joje esančių statinių būklę, nes be priežiūros dėl natūralaus gamtinio poveikio statiniai ir aplinka gali prarasti turėtą fizinę būklę (pasikeisti, sulūžti, nusidėvėti ir kt.) tiek juose gyvenant, tiek negyvenant. Iš byloje pateiktos 2010 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Latmas“ turto vertinimo ataskaitos ir fotonuotraukų prie jos matyti, kad ginčo valdos ir statinių būklė, atsakovei juos įsigijus, buvo gera–patenkinama, sklype buvo komunikacijos – vandentiekis, elektra ir kanalizacija, statiniai ir aplinka tvarkingi. 2019 m. liepos 22 d. antstolio R. Stanislausko Faktinių aplinkybių protokolo Nr. 70/19/63 107 nuotraukose užfiksuotas tuometinis ginčo valdos aplinkos ir statinių stovis. Kadangi šalys gyveno atsakovei priklausančioje ginčo valdoje netrumpą laiką (apie 8 metus), tai statinius ir aplinką neabejotinai pritaikė (keitė) pagal savo poreikius, nors kardinalių ginčo valdos pokyčių iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, o ir ne visi užfiksuoti pokyčiai atlikti profesionaliai. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad: 1) atlikti ginčo valdos pokyčiai padidino jos vertę; 2) jeigu padidino, tai kokia sumine verte padėjimas įvyko; 3) namų valdos vertė padidėjo būtent dėl ieškovo sąskaita atliktų darbų (pagerinimų) (CPK 177, 178 straipsniai).

11. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų, nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, teismas negali padaryti išvados, jog ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas medžiagas už jo nurodytą kainą pirko būtent ieškovas. Be to, atsakovei pateikus fotonuotrauką, kurioje matyti, jog pirties pečius ne fabrikinės gamybos, bet savadarbis, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 400,00 Eur priteisimo už pirties pečių. Atsakovei paklausus, kur yra betoniniai kūdros laiptai, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl mašinos žvyro jų įrengimui. Kur ginčo valdoje yra ąžuolinės ieškovo pirktos durys ieškovas nenurodė. Virtuvės spintelės, kurioms ieškovas nurodė pirkęs medieną, akivaizdžiai ne medinės, bet iš faneros ir tos pačios spintelės yra užfiksuotos dar 2010 metų nuotraukose. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tvoros tinklą laikantys stulpai nėra nauji ir vienodi (57 vienetai 3 m ilgio, 50 mm skersmens), kaip teigia ieškovas, bet iš senų skirtingo diametro vamzdžių ir tai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jo pirktų ir ginčo valdai gerinti panaudotų medžiagų. Bylos nagrinėjimo metu aiškinantis aplinkybes dėl visų patikslintame ieškinyje nurodytų medžiagų ir darbų, už kuriuos prašoma priteisti pinigines lėšas, paaiškėjo, kad jie netikslūs ir neteisingi, todėl vėliau ieškovas dalies savo reikalavimų atsisakė, dalį reikalavimų tikslino. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, teigęs puikiai atsimenantis, kiek ir už ką mokėjo, negalėjo įvardinti konkrečiai statybinių darbų atlikimo laiko, negalėjo nurodyti statybinių medžiagų, kurios turėjo būti pirktos iki euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, kainos. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad, pasikeitus valstybėje naudojamai valiutai, prekių ir paslaugų kainos pasikeitė – padidėjo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas spendė, jog negali padaryti išvados, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų medžiagų ir darbų kiekiai bei kainos nurodytos teisingai.

12. Vertindamas šalių argumentus apie jų galimybes įsigyti patikslintame ieškinyje nurodytas medžiagas bei darbus, teismas analizavo šalių finansinę padėtį tuo laiku, kai jos gyveno kartu. Iš Sodros duomenų nustatyta, kad ieškovo pajamos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo iš viso 9 549,37 Eur. Pagal patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita (po dalies reikalavimų atsisakymo, pakeitimo) 15 516,61 Eur suma, tačiau įrodymų, kad ieškovas tokio dydžio lėšas turėjo, byloje nepateikta. Nors Sodros duomenimis 2004–2007 metais ieškovas uždirbo 47 821,30 Lt (arba 13 850,00 Eur), tačiau byloje nėra įrodymų, kad iki pradedant šalių bendrą gyvenimą 2008 metais jis turėjo kokių nors santaupų, o juolab virš 40 000,00 Lt. Duomenų, kad ieškovą kas nors išlaikė, nėra, o bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino kitokių pajamų iš niekur negavęs. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pajamos vienais metais trumpesniu laikotarpiu – nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 43 065,45 Eur. Taigi, atsakovė per šalių bendro gyvenimo laikotarpį uždirbo 4,5 karto daugiau už ieškovą. Atsakovė yra pateikusi duomenis apie gautas pinigines lėšas iš giminaičių – 22 000,00 Lt (6 371,64 Eur), gautas 931,60 Lt (269,91 Eur) pajamas iš metalo laužo pardavimo, pirktą (už 1 000,00 Eur), o vėliau parduotą (už 200,00 Eur) transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina išvada, jog atsakovė negalėjo praturtėti tuo ar sutaupyti tai, ko ieškovas neturėjo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės turėtas galimybes, lyginant su ieškovu, finansuoti statybinius darbus ginčo valdoje ir jiems reikalingų statybinių medžiagų pirkimą. Ieškovui neįrodžius, o teismui nenustačius atsakovės turto vertės padidėjimo dėl ieškovo veiksmų (darbų atlikimo, jų finansavimo), nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės praturtėjimo ar sutaupymo ieškovo sąskaita. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo iš atsakovės atmetamas kaip neįrodytas, kadangi neįrodytos būtinos prielaidos – atsakovės nepagrįstas praturtėjimas dėl ieškovo veiksmų, atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (CK 6.237–6.242 straipsniai, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo atstovo argumentai dėl galimybės sugyventinių turtą, kuris įregistruotas vieno iš šių asmenų asmenine nuosavybe, pripažinti bendrai sukurtu jungtinėje veikloje nagrinėjamam ginčui neaktualūs, nes tokio reikalavimo ieškovas nereiškė, neprašė pripažinti atsakovei priklausančio turto sugyventinių bendrąja daline nuosavybe ir neįrodinėjo, kad šalys buvo sudarę susitarimą įgyti tą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o liudytojai tokių aplinkybių neparodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju, reikalaudamas priteisti iš atsakovės lėšas už statybines medžiagas ir darbus, ieškovas iš esmės pats pripažįsta, kad šalių nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir susitarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Be to, bylos nagrinėjimo metu šalys neneigė ir savo paaiškinimais patvirtino, jog savo uždirbamus ar kitaip gaunamus pinigus ir turtą valdė atskirai, dėl savo pirkinių ar išlaidų kiekviena šalis sprendė savo nuožiūra. Šalių turto atskirumą iš esmės patvirtina ir tai, kad 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovas buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), kuriuo disponavo savo nuožiūra be atsakovės žinios. Nors ieškovas teigė, kad šį butą pirko jo motina liudytoja O. Š., kuri pati ir liudytojas V. Š. tokias aplinkybes patvirtino, tačiau tai rodo, jog ir ieškovo tėvams buvo žinoma apie šalių turto atskirumą. Jokių įrodymų dėl buvusio šalių susitarimo dėl ginčo valdos nuosavybės formos ieškovas nepateikė ir tokių aplinkybių nenurodė, o atsakovė kategoriškai neigė tokio susitarimo buvimą ir net kalbas šia tema.

14. Vertindamas ieškinio reikalavimas dėl daiktų grąžinimo, teismas nurodė, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis), tačiau tam, kad ši teisė galėtų būti apginta, turi būti pateikti įrodymai, kad reiškiantis reikalavimą asmuo yra to daikto savininkas, o asmuo, iš kurio reikalaujama daikto, jį turi. Tai, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. už 2 500,00 Eur atsakovė pirko ir įregistravo savo vardu ginčo automobilį BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina rašytiniai įrodymai – šio automobilio pirkimo–pardavimo sutartis ir transporto priemonės registracijos liudijimas. Ginčo automobilio įsigijimo metu šalys nebuvo padavę pareiškimo tuoktis, todėl ieškovo argumentas dėl automobilio įforminimo atsakovės, kaip būsimos sutuoktinės, vardu nepatvirtintas. Be to, mažai tikėtina, kad ieškovas, padavęs ginčo automobilio pardavėjui pinigus, būtų nekontroliavęs kas yra įrašyta į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė neigia, kad ieškovas pirko ginčo automobilį, nurodo pati jį pirkusi už sutartyje nurodytą kainą už gautus po savo močiutės mirties pinigus. Tai, kad ieškovo tėvai gaudavo lėšų ir 2016 m. balandžio 2 d. ieškovo tėvas V. Š. iš savo sąskaitos buvo išsiėmęs 3 549,61 Eur, patvirtina į bylą pateikti ieškovo tėvų sąskaitų banke išrašai. Faktą, kad prieš savaitę iki ginčo automobilio pirkimo ieškovas skolinosi 5 500,00 Eur tikslu pirkti automobilį BMW, patvirtino liudytojais apklausti ieškovo tėvai O. ir V. Š., tačiau ginčo automobilio pirkimo sandoryje jie nedalyvavo, apie ieškovo ketinimus dėl automobilio šie liudytojai, kaip ir kiti liudytojai, girdėjo tik iš ieškovo. Nors ieškovas liudytojams O. ir V. Š. sakė ketinantis pirkti automobilį iš savo draugo, tačiau šio asmens liudytoju teisme apklausti neprašė. Įrodymų, paneigiančių rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad ginčo automobilį pirko atsakovė už 2 500,00 Eur, nėra. Tai, kad ieškovas atvažiuodavo pas savo tėvus ginčo automobiliu, juos pavėžėdavo, nepatvirtina, jog šį ginčo automobilį pirko ieškovas, kad pirko jį sau ar bendram su atsakove naudojimui. Taigi, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo automobilis yra būtent ieškovo nuosavybė, šis patikslinto ieškinio reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas. Be to, net jei būtų įrodytos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl ginčo automobilio pirkimo atsakovei, kurią jis nurodo mylėjęs, tai labiau atitiktų dovanojimo santykių egzistavimą.

15. Sprendžiant reikalavimą dėl kitų patikslintame ieškinyje nurodytų daiktų grąžinimo ieškovui, teismas pažymėjo, kad be paties ieškovo paaiškinimų byloje nėra jokių rašytinių ar kitų įrodymų, kad ieškovas nuosavybės teise turėjo automobilio „Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinius ledinius žibintus, 5 senovinius staliaus įrankius (oblius), senovinį verpimo ratelį, 2 garso kolonėles namams „Pioneer”, automobiliui skirtą garso stiprintuvą, automobiliui skirtas garso kolonėles, 80 vnt. medinių kuolelių (130 cm ilgio, 50 mm pločio, 50 mm storio, nutašytu vienos pusės galu), karutį, 1 m³ vieno pjovimo uosinių blankių, 1 m³ pušies statybinės medienos, pilną ritę (1 000 m) šešių gyslų kompiuterinio tinklo internetinį kabelį ir dujinę krosnį, o šių daiktų vertė atitinka ieškovo nurodytą vertę. Taip pat nėra įrodymų, kad visus tuos daiktus turi atsakovė. Atsakovė neneigia karučio ir dujinės krosnies turėjimo, tačiau neigia, kad juos pirko ieškovas, taip pat neigia kitų ieškovo nurodytų daiktų, išskyrus akvariumą su įranga, žuvimis ir akvariumui pritaikyta spintele, turėjimą. Akvariumo su įranga, žuvimis ir spintele, atsakovės teigimu, ieškovas atsisako pasiimti. Atsakovės teigimu, išsikraustydamas iš ginčo valdos, ieškovas per 3 kartus pasiėmė ir išsivežė visa ką norėjo, o jokių oblių, ratelio, internetinio kabelio, medienos pušies, blankių pas ieškovą nėra net mačiusi. Byloje yra pateikti atsakovės raginimai ieškovui pasiimti iš ginčo valdos ieškovui priklausančius daiktus ir dalį jų ieškovas pasiėmė. Taip pat yra pateikti duomenys apie pranešimus ginčo valdos adresu policijai, o šalys patvirtino, kad aiškindamiesi santykius ir atsiimant daiktus policiją kvietė. Kadangi net raginamas ieškovas atsisako pasiimti savo daiktus, kuriuos yra palikęs pas atsakovę, tai laikoma savanorišku atsisakymu nuo teisės minėtą daiktą išreikalauti. Taigi, atsakovui pačiam neimant pas atsakovę esančių daiktų, kurių priklausymas ieškovui neginčijamas, ir nepateikus įrodymų apie kitų daiktų, kurių reikalaujama iš atsakovės, priklausymą ieškovui nuosavybės teise, jų vertę kreipimosi į teismą metu ir jų buvimą pas atsakovę, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 4.95 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teismas papildomai pažymėjo, kad kad reikalavimas priteisti už naudotus daiktus jų įsigijimo kainą negali būti laikomas sąžiningu.

16. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovės 816,00 Eur, kuriuos jis išleido ginčo automobilio priežiūrai, teismas pažymėjo, kad šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė tik 2017 m. lapkričio 27 d. transporto priemonei BMW 530 pirkto akumuliatoriaus garantinį taloną su čekiu, iš kurio matyti, kad jis kainavo 140,00 Eur. Atsakovė neigia, kad ieškovas pirko ginčo automobiliui akumuliatorių ar patyrė išlaidų ginčo automobilio priežiūrai, nurodo, jog išsikraustydamas ieškovas pasiėmė jos pirkto akumuliatoriaus taloną. Įrodymų kas konkrečiai mokėjo pinigus už nurodytą akumuliatorių nėra. Jokių įrodymų dėl kitų išlaidų – 176,00 Eur padangoms ir 40,00 Eur jų montavimui, 260,00 Eur tepalų bei filtrų keitimui. Ieškovas nurodė šias aplinkybes įrodinėsiantis liudytojų parodymais, tačiau nei vienas byloje apklaustas liudytojas tokių aplinkybių nepatvirtino. Už ką prašoma priteisti dar 200,00 Eur ieškovas nenurodė ir įrodymų nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje neginčijama, jog gyvenant šalims kartu ieškovas pats kartais naudojosi ginčo automobiliu – paveždavo savo tėvus ir tokias aplinkybes patvirtino liudytojai O. ir V. Š.. Taigi, naudodamasis automobiliu ieškovas turėjo pareigą prisidėti prie to automobilio išlaikymo, priežiūros. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl lėšų ginčo automobilio priežiūrai priteisimo netenkinamas kaip neįrodytas.

17. Patikslinto ieškinio netenkinus, iš ieškovo atsakovei ir valstybei priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 1) atsakovei – 1 350,00 Eur (1 100,00 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 250,00 Eur už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes); 2) valstybei – 463,00 Eur žyminio mokesčio, kuris paduodant ieškinį buvo atidėtas, taip pat įvertinus, kad dalies reikalavimų buvo atsisakyta.

Žemesnės instancijos teismas

18.3. Pirmosios instancijos teismas priimtu skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovo ir atsakovės gyvenimas kartu nesudarius santuokos ir jų šeimoje sukurtas turtas nelaikytinas bendrąja nuosavybe, dėl to toks pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniui, 18 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 12 straipsniui, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 straipsniui, nes tokiu būdu labiau ginamos šeimos, kurios yra įregistravusios santuoką. Priimdamas minėtą sprendimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad teismai yra nustatę daugybę kriterijų, kuriuos turi įrodyti pareiškėjas, prašantis jį pripažinti bendrasavininkiu.

Žemesnės instancijos teismas

19.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad nagrinėjamam ginčui neaktualūs ieškovo ir jo atstovo argumentai dėl galimybės sugyventinių turtą, kuris įregistruotas vieno iš šių asmenų asmenine nuosavybe, pripažinti bendrai sukurtu jungtinėje veikloje, nes tokio reikalavimo ieškovas nereiškė, neprašė pripažinti atsakovei priklausančio turto sugyventinių bendrąja daline nuosavybe ir neįrodinėjo, kad šalys buvo sudarę susitarimą įgyti tą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o liudytojai tokių aplinkybių nenurodė. Nagrinėjamu atveju, reikalaudamas priteisti iš atsakovės lėšas už statybines medžiagas ir darbus, ieškovas pats pripažino, kad šalių nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir susitarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas neneigė ir savo paaiškinimais patvirtino, jog savo uždirbamus ar kitaip gaunamus pinigus ir turtą valdė atskirai, dėl savo pirkinių ar išlaidų sprendė savo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

19.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog nupirko atsakovei automobilį BMW 530. Automobilį atsakovė įsigijo už savo asmenines lėšas, t.y. prieš ginčo automobilio įsigijimą, pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį VW GOLF, todėl liko be transporto priemonės. Kadangi ieškovas tuo metu turėjo transporto priemonę, todėl buvo nuspręsta, kad kitos transporto priemonės, kurį laiką atsakovė nepirks ir naudojosi ieškovo transporto priemone arba ieškovas atsakovę nuveždavo į darbą. 2016-09-11 mirus atsakovės močiutei, atsakovės mama kaip palikimo priklausančią dalį davė 5 000,00 Eur, kurie ir panaudoti 2016-09-26 įsigyti transporto priemonę BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 500,00 Eur. Esant šioms aplinkybėms kyla klausimas, kam ieškovui reikėjo iš tėvų pasiimti 5 500,00 Eur. Taip pat ieškovui žinoma, kad iki santuokos įgytas turtas nėra dalintinas, todėl tikrai nelogiška, kad pirkimo - pardavimo sutartį ieškovas būtų sudaręs ne savo, o atsakovės visai svetimo jam žmogaus vardu. Todėl šis ieškovo reikalavimas visiškai nepagrįstas, nelogiškas ir pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

19.7. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisėtai atmetė reikalavimą ir dėl transporto priemonės priežiūros išlaidų padengimo. Ieškovas nepaneigė ir nepateikė jokių įrodymų, kad išeidamas iš namų nepasiėmė garantinio, taip pat jis nepateikė jokių įrodymų, kad mokėjo už atsakovės automobilio remontą, detales, padangas, filtrus, tepalus. Tai, kad transporto priemonė priklausė būtent atsakovei, o ne ieškovui patvirtina ir eilė sąskaitų už transporto priemonės remontą bei atlikta tech. apžiūra, kurią atliko atsakovės draugas liudytoju teisme apklaustas M. M., kurio parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti, nes jie yra nuoseklūs, jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos.

19.8. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė nešališkumo principą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visų liudytojų parodymus, priimdamas sprendimą rėmėsi ir ieškovo tėvų parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Pirmosios instancijos teismas vertino tik tai, kas susiję su byla, t.y. ar nors vienas iš apklaustų liudytojų matė, kad ieškovas būtų kažką pirkęs ar už kažką mokėjęs, šių aplinkybių nei vienas iš apklaustų liudytojų patvirtinti negalėjo, tik nurodė, kad visos medžiagos jau buvo vietoje. Todėl pirmosios instancijos teismas tikrai nepažeidė nešališkumo principo.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.