Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-569-544/2018

Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00184-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.7.;2.3.2.8.;3.3.2.5.;3.5.21.1.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Visagino energija“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2615-420/2018 pagal pareiškėjos VĮ „Visagino energija“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui K. V. (K. V.), skolininko sutuoktinei S. Y., antstoliui S. O. G. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti, kad skolininko K. V. sutuoktinės S. Y. 1/2 dalis darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų sumų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nustatytą minimalią mėnesinę algą, priklauso skolininkui K. V.. Nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2017 m. kovo 27 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-647-844/2017 kreditorei VĮ „Visagino energija“ iš skolininko K. V. priteista 485,90 Eur skola, 12,93 Eur delspinigiai, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 498,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidos – 3,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Įsiteisėjęs teismo įsakymas 2017 m. birželio 1 d. buvo perduotas vykdymui antstoliui S. O. G., kuris 2018 m. kovo 8 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolininko sutuoktinės S. Y. lėšų (darbo užmokesčio), esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinei S. Y. priklausančią darbo užmokesčio dalį, viršijančią LRV nustatytą minimalią mėnesio algą, esančią (būsiančią) UAB „Visagino linija“. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės buvo sudaryta 2017 m. birželio 16 d., o skolininko sutuoktinė S. Y. nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. dirba UAB „Visagino linija“ ir gauna darbo užmokestį, skolininko sutuoktinės S. Y. darbo užmokesčio dalis priklauso skolininkui K. V., tačiau ši dalis nėra nustatyta. Be to, pareiškėjai VĮ „Visagino energija“ pateiktame pasiūlyme kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo antstolis nurodė, kad skolininkui registruota siunta su įteikimu buvo išsiųstas 2018 m. kovo 8 d. patvarkymas dėl sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau nustatytos formos sutikimas pateiktas nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos VĮ „Visagino energija“ prašymą atmetė.Teismas sprendė, kad skolininko K. V. piniginė prievolė kreditorei VĮ „Visagino energija“ atsirado iki santuokos su S. Y. sudarymo 2017 m. birželio 16 d., todėl prievolė nelaikytina jo ir sutuoktinės solidariąja prievole. Taigi skolininko K. V. piniginė prievolė kreditorei yra asmeninė jo prievolė, jos išieškojimas gali būti nukreiptas tik į K. V. asmeninį turtą arba dalį bendrame su sutuoktine turte.Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog kreipimosi su prašymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo dieną K. V. kreditorei VĮ „Visagino energijai“ nebuvo atlyginęs skolos, kadangi neturėjo turto ir nedirbo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad skolininkas K. V. nuo 2018 m. kovo 24 d. dirba UAB „Elektrolitika“ ir gauna darbo užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo metu iš esmės yra pasikeitusi situacija, nes skolininkui įsidarbinus atsirado jo darbo užmokestis, į kurį gali būti nukreiptas minėtos skolos išieškojimas, o tai sudaro pagrindą netenkinti pareiškėjos VĮ „Visagino energija“ prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja VĮ „Visagino energija“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad skolininko K. V. sutuoktinės S. Y. ½ dalis darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų sumų, viršijančių LRV nustatytą minimalią mėnesinę algą, priklauso skolininkui K. V..Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, pripažįstamos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė iki kol jis nėra padalytas ar tokia teisė pasibaigusi kitokiu būdu. Kartu pažymi, jog CK 3.88 straipsnio 2 dalis bei 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutuoktinių bendro turto, kaip jungtinės nuosavybės, bei lygių dalių prezumpcijas. Atskirajame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką svarbu užtikrinti kreditoriaus teisę į galutinio jo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymą be nepagrįstų delsimų. Taigi pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas išieškotojos pareiškimą, pažeidė jos teisėtą lūkestį į greitą priteistos skolos išieškojimo iš skolininko įgyvendinimą.Atsiliepimu į patektą atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. Y. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir pareiškėjos prašymą atmesti.Nurodo, kad pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Šiuo atveju K. V. piniginė prievolė kreditorei VĮ „Visagino energijai“ atsirado iki santuokos sudarymo. Be to, nuo 2018 m. kovo 24 d. skolininkas pradėjo dirbti ir gauna darbo užmokestį, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas. Papildomai nurodo, kad ji su skolininku santuokoje turto neįgijo, turi finansinių įsipareigojimų, atsiradusių iki santuokos įregistravimo, o taip pat privalo išlaikyti nepilnametį sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl skolininko turto dalies jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs faktinius bylos duomenis, t. y. kad skola yra asmeninė skolininko prievolė, kad skolininkas pradėjo dirbti ir skola gali būti išieškoma iš jo darbo užmokesčio, o taip pat vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis asmenines sutuoktinių prievoles, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos VĮ „Visagino energija“ pareiškimą ir nustatyti dalį skolininko turto jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2017 m. kovo 27 d. procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. eL2-647-844/2017 nutarė kreditorei VĮ „Visagino energijai“ priteisti iš skolininko K. V. 485,90 Eur skolą, 12,93 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjęs teismo įsakymas 2017 m. birželio 1 d. buvo perduotas vykdymui antstoliui S. O. G., kuris 2018 m. kovo 8 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolininko sutuoktinės S. Y. lėšų (darbo užmokesčio), esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinei S. Y. priklausančią darbo užmokesčio dalį, viršijančią LRV nustatytą minimalią mėnesio algą, esančią (būsiančią) UAB „Visagino linija“. Atsižvelgdama į antstolio pateiktą pasiūlymą, pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Nustatyta, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės buvo sudaryta 2017 m. birželio 16 d., kad skolininko sutuoktinė S. Y. nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. dirba UAB „Visagino linija“, o pats skolininkas nuo 2018 m. kovo 24 d. dirba UAB „Elektrolitika“. Pabrėžtina, kad, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Kaip jau minėta pirmiau, skolininko K. V. skola pareiškėjai VĮ „Visagino energijai“ susidarė iki 2017 m. kovo 27 d., kada buvo priteista minėtu teismo sprendimu, t. y. dar prieš skolininkui ir jo sutuoktinei sudarant santuoką 2017 m. birželio 16 d.. Tai patvirtina, jog tai yra asmeninė skolininko prievolė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkas nuo 2018 m. kovo 24 d. dirba bei gauna darbo užmokestį, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, ir tai atitiktų nutarties 17 punkte išdėstytą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Duomenų, jog išieškojimas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio negalimas, byloje nėra. Pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad skolininko skola yra tiesiogiai susijusi ir su skolininko sutuoktine. Šios aplinkybės patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Papildomai pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjos nurodoma teisė į greitą sprendimo įvykdymą, taip užtikrinant kreditoriaus interesus, nesudaro pagrindo esmingai ir neproporcingai riboti skolininko sutuoktinės S. Y. teisių bei turtinių interesų. Kaip jau minėta, skolininko skola asmeninė, sutuoktiniai santuokoje nėra įgiję bendro turto, S. Y. turi asmeninių finansinių įsipareigojimų, privalo išlaikyti nepilnametį vaiką, o pats skolininkas pagal bylos duomenis dirba ir gauna pajamų, iš kurių galimas išieškojimas. Esant tokioms aplinkybėms, vykdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, nors ji prie skolos susidarymo jokia forma nėra nei prisidėjusi, nei iš sutaupymo gavusi naudos, būtų neteisinga ir neprotinga (CK 1.5 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Taigi, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Tam pagrindo nesudaro ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. Y. pateikė naujus įrodymus – sudarytos paskolos sutarties kopiją, NTR išrašą, gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, vaiko gimimo liudijimą ir Panevėžio apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-491-278/2016, kuriais iš dalies grindžia atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti nurodytus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui, kadangi suinteresuotas asmuo atsiliepime nenurodo jokių motyvų, kodėl teikiamų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau ir net neprašo jų priimti, dalis dokumentų yra viešai skelbiami teismui prieinami duomenys, minėtus dokumentus buvo galima pateikti anksčiau, jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.