Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo bei pagal atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei T. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Swedbank, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

5. Trečiasis asmuo AB Swedbank atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9–10 dalys).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

11. Trečiojo asmens AB Swedbank atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimai jam įteikti tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta trečiojo asmens AB Swedbank atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė T. J. ir atsakovas A. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (El. bylos priedas, b. l. 5). Santuokos metu šalys susilaukė vaikų: M. J. (M. J.), gimusio (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas, b. l. 15), kuris yra pilnametis, ir A. J. (A. J.), gimusio (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas, b. l. 115A), kuris yra nepilnametis. Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, jog šalys gyvena atskirai nuo 2020 m. lapkričio mėn., nepilnametis vaikas A. J. gyvena su motina T. J. adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio – ieškovės kaltės.

16. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

17. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 32 punktas).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

20. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

21. Pažymėtina, jog įvertinus byloje esančių įrodymų visumą matyti, kad šalys vienas kitą kaltina iš esmės panašiais argumentais, pavyzdžiui, abu sutuoktiniai vienas kitą kaltina psichologinio smurto naudojimu kito atžvilgiu. Taigi, abi šalys viena kitą kaltina netinkamu elgesiu vienas kito atžvilgiu. Atsakovas papildomai kaltina ieškovę, jog santuoka iširo dėl jos neištikimybės su I. J.

22. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, jog ji pažinojo I. J. (atsakovo pusbrolį) dar iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo. I. J. jai padėjo susirasti advokatą, taip pat parėmė ją emociškai. Ieškovė taip pat pripažino, jog nuo 2021 m. vasaros su I. J. pradėjo bendrauti artimai, šiuo metu jiedu kuria bendros ateities planus.

23. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 19 d. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė išdėstė santuokos iširimo priežastis, nurodė, jog šalys jau nuo 2020 m. nustojo gyventi kartu, šalių santuoka tapo formali ir ieškovė nemato galimybių išsaugoti šeimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šalių santuoka faktiškai jau buvo iširusi kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo metu. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad I. J. teikė emocinę (moralinę) paramą ieškovei dėl skyrybų ar palaikė santuokos nutraukimo procese ieškovės poziciją, nesudaro savaiminio pagrindo preziumuoti, jog I. J. įkalbėjo ieškovę skirtis su atsakovu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė turėjo artimų santykių su I. J. iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme, t. y., kad ieškovė buvo neištikima atsakovui. Tuo tarpu pati ieškovė pripažino, jog pradėjo artimai bendrauti su I. J. nuo 2021 m. vasaros, t. y., kai šalių santuoka jau buvo iširusi. Atsakovas šios aplinkybės nenuginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto (CPK 178 straipsnis).

24. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus ir išsakytus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl sutuoktinių nepakankamo vienas kito poreikių paisymo, nepakankamos pagarbos ir tolerancijos vienas kito atžvilgiu, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, šeimines vertybes, tarpusavio teises ir pareigas, taip pat abi šalys nedėjo pakankamų pastangų, siekdami išsaugoti šeimą.

25. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė savo pareigas, nepakankamai atsakingai žiūrėjo į šeimą, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, reikiamu metu nesugebėjo rasti sprendimo, todėl konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

27. Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei T. J. paliekama jos pavardė – J., o atsakovui A. J. paliekama pavardė – J. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

28. Šalys viena iš kitos išlaikymo neprašo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

29. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

30. Bylos duomenimis ir iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokoje neįgijo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Tarp šalių ginčo šioje dalyje byloje nėra.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas, b. l. 11–12). Ginčo tarp šalių dėl minėto turto nėra, todėl minėtas turtas santuokos nutraukimo byloje nėra dalinamas. Atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (el. b. apyrašas, b. l. 12A).

32. Ieškovė savo vardu yra įregistravusi transporto priemonę Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šalių įvertinta 500,00 Eur (el. b. apyrašas, b. l. 10). Abi šalys prašo priteisti minėtą transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise ieškovei. Taigi, ginčo dėl minėtos transporto priemonės padalijimo byloje tarp šalių nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad atsakovas nurodė, jog nereikalauja priteisti iš ieškovės kompensacijos už šio turto priteisimą ieškovės asmeninėn nuosavybėn, atsižvelgiant į nedidelę minėto turto vertę, vadovaujantis šalių dispozityvumo principu, atsakovo naudai iš ieškovės nepriteistina kompensacija už minėtą transporto priemonę (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.118 straipsnio 3 dalis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

33. Bylos duomenimis, ieškovė 2018 m. sausio 12 d. su AB Swedbank sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-002000-GV, kredito suma – 7 000,00 Eur, kredito paskirtis – nekilnojamajam turtui remontuoti (el. b. apyrašas, b. l. 16–21). Kreditorė AB Swedbank į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, apie bylą informuota tinkamai, tačiau atsiliepimo dėl ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutartį su AB Swedbank ieškovė sudarė vienasmeniškai, abi šalys pripažino, kad minėta paskola buvo paimta išimtinai ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui, nesant duomenų, kad paskolos davėjas prieš suteikdamas paskolą vertino ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat nesant kreditorės prieštaravimų, prievolė pagal 2018 m. sausio 12 d. su AB Swedbank sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-002000-GV po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovės T. J. asmeniniu įsipareigojimu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

34. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų M. J. ir A. J. gyvenamąją vietą su ja. Įvertinus tai, kad šalių vaikas M. J. yra pilnametis, t. y. įgijo visišką veiksnumą, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl M. J. gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

37. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium ir byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos. Tarnyba nepateikė teismui duomenų, jog ieškovė ar atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip motinos ar tėvo pareigas, todėl pateikė išvadą, jog reikalavimas dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atitiktų geriausius vaiko interesus. Atsakovas teismui taip pat patvirtino, jog neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui A. J. priteisimo

39. Byloje nustatyta, jog šalys iki 2020 m. lapkričio mėn. gyveno kartu, vėliau pradėjo gyventi skyrium. Bylos duomenimis, atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme yra pervedęs vaikų išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį (el. b. apyrašas, b. l. 44, 67). Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 250,00 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, t. y. M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepilnamečiai vaikai yra išlaikymo teisinio santykio dalyviai, o tėvai procese veikia kaip savo vaikų atstovai pagal įstatymą. Tačiau pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant, be to, ji taikytina ir teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausiose Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

41. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas M. J. bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini), sulaukė pilnametystės ir įgijo visišką procesinį veiksnumą, konstatuotina, kad M. J. sulaukus pilnametystės, ieškovė prarado procesines teises atstovauti M. J. interesams (CPK 38 straipsnis). Kadangi M. J. nebuvo pareiškęs valios įstoti į bylą su savarankišku reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, o ieškovė šiuo atveju, kaip minėta neturi M. J. atstovavimo teisių, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo šalių vaikui M. J. paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

42. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog sutinka teikti savo nepilnamečiam vaikui A. J. išlaikymą, mokamą po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, jog, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

43. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

44. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

45. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialinius poreikius taip pat yra būtina patenkinti, užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

46. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovė kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi A. J., pilnametystės sulaukusiu sūnumi M. J. ir ieškovės motina bei broliu gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nenurodė aplinkybių apie specialius vaiko poreikius ar sveikatos problemas. Ieškovė nepilnamečio sūnaus A. J. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašas, b. l. 81) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga bendra apie 510,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro mėnesinės išlaidos (415,00 Eur): maistui – 200,00 Eur, mokesčiams už butą ir internetą – 30,00 Eur, pietums mokykloje – 50,00 Eur, higienos prekėms – 10,00 Eur, laisvalaikiui – 40,00 Eur, kišenpinigiams – 60,00 Eur, kirpyklai – 10,00 Eur, telefonui – 15,00 Eur, bei metinės išlaidos (1 130,00 Eur): viršutiniams rūbams – 200,00 Eur, batams (4 poros) – 150,00 Eur, sportinei aprangai – 50,00 Eur, striukėms (2 vnt.) – 100,00 Eur, apatiniams – 50,00 Eur, kojinėms – 10,00 Eur, uniformai – 100,00 Eur, kepurėms, pirštinėms – 20,00 Eur, kuprinei – 50,00 Eur, mokyklinėms prekėms ir mokyklinėms rinkliavoms – 150,00 Eur, orgtechnikos dalis metams (kompiuteris, planšetė) – 100,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 50,00 Eur, patalynei – 50,00 Eur. Iš ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdyje spręstina, kad ieškovė nurodytus sūnaus poreikius patenkina tam skirdama racionalias pinigų sumas. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio, atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (sveikatos priežiūrai, šventėms ir pan.) patenkinti reikalinga apie 510,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį.

47. Pažymėtina, jog teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro apie 518,00 Eur atskaičius mokesčius (730,00 Eur neatskaičius mokesčių). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) net neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

48. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovės paskaičiuoto sūnaus išlaikymo dydžio, kuris atitinka minimaliosios mėnesinės algos dydį, neginčijo ir sutiko kas mėnesį mokėti sūnaus išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi ir šalių dispozityvumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

49. Šalys bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybių dėl savo turtinės padėtis ir galimybių teikti vaikui išlaikymą, nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, sveikatos būklę. Tačiau, minėta, atsakovas sutinka su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma, taigi pripažino, jog yra pajėgus ją mokėti. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

50. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

51. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį (510,00 Eur), į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio dydžio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-276/2013; kt.), o atsakovas šio dydžio neginčija, ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. J., mokamas po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

52. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

53. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

54. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

55. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnis 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

56. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. J., priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu A. J. tvarką pagal kurią: 1. atsakovas praneša ieškovei jos nurodytu elektroninio pašto adresu apie savo susitikimą su sūnumi prieš vieną dieną; 2. atsakovas turi teisę pasiimti sūnų pas save savo buvimo Lietuvoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip septynioms paroms, užtikrindamas, kad A. J. lankys mokyklą ir paruoš pamokas.

58. Teismas įvertinęs atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat Tarnybos poziciją, sprendžia, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka šiuo konkrečiu atveju yra pakankamai užtikrinanti pilnavertišką vaiko bendravimą su tėvu, taigi, atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus.

59. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas patvirtinti šio sprendimo 59 punkte išdėstytą atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. tvarką. Nors tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, tačiau atsižvelgiant į ieškovės nurodytą poziciją dėl vaiko nuvežimo ir (ar) paėmimo iš ugdymo įstaigos ir Tarnybos nuomonę, atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka papildytina, nustatant, jog:

1. atsakovas praneša ieškovei jos nurodytu elektroninio pašto adresu apie savo susitikimą su sūnumi ne mažiau, nei prieš tris dienas;

2. atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su sūnumi pasiimant jį pas save, tačiau ne ilgiau kaip septynias dienas iš eilės, užtikrindamas, kad A. J. lankys mokyklą ir paruoš pamokas, taip pat užtikrindamas sūnaus nuvežimą bei paėmimą iš ugdymo įstaigos.

60. Nors teismas ir papildė (patikslino) atsakovo prašomą nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau teismo vertinimu iš esmės atsakovo priešieškinis yra patenkintas visiškai.

61. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

62. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

64. Bylos duomenimis, ieškovė už ieškinį iš viso sumokėjo 90,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, b. l. 4, 24), taip pat ieškovė patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašas, b. l. 72). Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 390,00 Eur (90,00 + 300,00) bylinėjimosi išlaidų.

65. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, b. l. 56).

66. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio maksimalių dydžių.

67. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis yra patenkinti visiškai, t. y. 100 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti visiškai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei iš atsakovo priteistina 390,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 315,00 Eur (390,00 - 75,00) bylinėjimosi išlaidų.

68. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 68,00 Eur (250,00 x 12) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

69. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti visiškai ir iš šalių į valstybės biudžetą turėtų būti priteista po ½ dalį minėtų išlaidų, t. y. po 2,59 Eur (5,18 / 2). Kadangi iš ieškovės priteistinų teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (2,59 Eur) neviršija 5,00 Eur dydžio (CPK 96 str., 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos iš ieškovės į valstybės biudžetą nepriteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo valstybės naudai yra priteistas žyminis mokestis, papildomai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 2,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 70,59 Eur (68,00 + 2,59) dydžio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį dalyje dėl M. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo M. J. priteisimo palikti nenagrinėtu.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį visiškai, atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo T. J. palikti pavardę „J.“, A. J. palikti pavardę „J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1. A. J. praneša T. J. jos nurodytu elektroninio pašto adresu apie savo susitikimą su sūnumi A. J. ne mažiau, nei prieš tris dienas;

2. A. J. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su sūnumi A. J. pasiimant jį pas save, tačiau ne ilgiau kaip septynias dienas iš eilės, užtikrindamas, kad A. J. lankys mokyklą ir paruoš pamokas, taip pat užtikrindamas sūnaus nuvežimą bei paėmimą iš ugdymo įstaigos.

Priteisti ieškovei T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500,00 Eur.

Pripažinti ieškovės T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolę AB Swedbank pagal 2018 m. sausio 12 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-002000-GV po santuokos nutraukimo asmenine T. J. prievole iki visiško jos įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 70,59 Eur (septyniasdešimties eurų 59 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.