- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-841-555/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12208-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- L. V.-B.
- Atsakovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 2.3.4.3Asmeninės tėvų teisės ir pareigos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V.-B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2736-1160/2023 pagal ieškovės L. V.-B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir pagal atsakovo M. B. patikslintą priešieškinį ieškovei L. V.-B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. V.-B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymu ir kt.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo 367 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti šią laikinąją atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas; priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo po 367,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo; nustatė laikiną M. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. A. B. tvarką.
4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi sujungtos civilinė byla pagal ieškovės L. V.-B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymu ir kt. ir civilinė byla pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei L. V.-B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kt.
5. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-88-896/2023, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, pakeitė ir ją išdėstė sekančiai:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-20777-1160/2022 nustatyti laikiną M. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. A. B. tvarką, nustatant, kad M. B. turi teisę iš L. V.-B. gyvenamosios vietos pasiimti S. A. B.:
Žemesnės instancijos teismas
1. M. B. turi teisę iš L. V.-B. gyvenamosios vietos pasiimti S. A. B. ir turi pareigą jį grąžinti atgal į tą pačią vietą tokiomis dienomis ir valandomis:
1.1. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki artimiausio sekmadienio 18 val., grąžindamas sūnų L. V.-B. į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių susitartą vietą;
1.2. neporiniais metais atsakovas su sūnumi S. A. B. praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus nuo gruodžio 24 val. 12 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 18 val.;
1.3. poriniais metais atsakovas su sūnumi S. A. B. praleidžia Šv. Velykų šventes nuo šventinio šeštadienio 12 val. iki artimiausio pirmadienio 18 val.;
1.4. atsakovas su sūnumi S. A. B. praleidžia savo gimimo dieną nuo 10 val. iki 21 val. ir Tėvo dieną nuo 10 val. iki 21 val.;
1.5. ieškovė su sūnumi S. A. B. praleidžia sūnaus gimimo dieną (duomenys neskelbtini);
1.6. likusias šventes, įskaitant Motinos dieną, ieškovės gimimo dieną sūnus praleidžia su mama (ieškove) L. V.-B.
2. Jeigu 1.1. punkte nurodytas laikas sutampa su 1.2.-1.6. punktuose nurodytu laiku, tuomet taikomos taisyklės, nurodytos 1.2.-1.6. punktuose.
3. M. B. negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta teise, jei bent viena šiame punkte nurodyta diena yra ieškovės rugpjūčio 30 d. Tuo atveju, jeigu sūnus S. A. B. suserga, bendravimo su tėvu M. B. metu jis užtikrina visą vaikui reikalingą priežiūrą ir gydymą pats. Taip pat M. B. iš dalies negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta bendravimo su vaiku teise, kai 1 punkte nurodytomis dienomis vaikas serga ir jam reikalinga priežiūra arba 1 punkte nurodytos valandos sutampa su formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose vaikas yra ugdomas, vedamais užsiėmimais (pamokomis) ar organizuojamais renginiais (konkursais, sporto varžybomis, mokomųjų dalykų olimpiadomis, koncertais, išvykomis, ekskursijomis ir kt.). Tokiu atveju 1 punkte nurodytas tėvo bendravimo su vaiku laikas prasideda ir/ar baigiasi tada, kai pasibaigia ar prasideda atitinkamas renginys ar kitas sūnaus užsiėmimas mokykloje ar kitoje vietoje.
4. Apie tai, ar ir kokia apimtimi ketina pasinaudoti šioje tvarkoje nustatyta teise, M. B. turi el. paštu ar SMS žinute informuoti L. V.-B. kuo anksčiau, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo laiko pradžios. Nepranešus per šį terminą ieškovei el. paštu ar SMS žinute, visuomet laikoma, kad M. B. negali ir nenori atvykti nustatytu laiku pasinaudoti jam nustatyta bendravimo su vaiku teise.
5. M. B. teisė bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis neribojama, nebent toks bendravimas iš esmės trikdytų vaiko dienos režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų vaiko interesų. Normaliu bendravimu su šalių sūnumi elektroninio ryšio priemonėmis šalys laiko ne daugiau kaip 1 valandą kas savaitę, kiekvieną ketvirtadienį nuo 19 valandos, arba šalių iš anksto sutartu kitu laiku. Visomis šalių sūnui reikiamomis elektroninio ryšio priemonėmis bei su tuo susijusiomis išlaidomis pasirūpina ir iš anksto jas pateikia atsakovas“.
Žemesnės instancijos teismas
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
6. Ieškovė L. V.-B. pateikė teismui prašymą pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo laikinos bendravimo tvarkos su šalių sūnumi nustatymo ir šią tvarką nustatyti taip:
1. „M. B. privalo iš L. V.-B. gyvenamosios vietos pasiimti S. A. B. ir privalo jį grąžinti atgal į tą pačią vietą tokiomis dienomis ir valandomis:
1.1. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki artimiausio sekmadienio 18 val., grąžindamas sūnų L. V.-B. į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių susitartą vietą;
1.2. neporiniais metais atsakovas su sūnumi S. A. B. praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus nuo gruodžio 24 val. 12 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 18 val.;
1.3. poriniais metais atsakovas su sūnumi S. A. B. praleidžia Šv. Velykų šventes nuo šventinio šeštadienio 12 val. iki artimiausio pirmadienio 18 val.;
1.4. atsakovas su sūnumi S. A. B., praleidžia savo gimimo dieną nuo 10 valandos iki 21 val. ir Tėvo dieną nuo 10 val. iki 21 val.;
1.5. ieškovė su sūnumi S. A. B., praleidžia sūnaus gimimo dieną (duomenys neskelbtini);
1.6. likusias šventes, įskaitant Motinos dieną, ieškovės gimimo dieną sūnus praleidžia su mama (ieškove) L. V.-B..
2. Jeigu 1.1. punkte nurodytas laikas sutampa su 1.2.-1.6. punktuose nurodytu laiku, tuomet taikomos taisyklės, nurodytos 1.2.-1.6. punktuose.
3. M. B. negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta teise, jei bent viena šiame punkte nurodyta diena yra ieškovės rugpjūčio 30 d. Tuo atveju, jeigu sūnus S. A. B. suserga, bendravimo su tėvu M. B. metu jis privalo užtikrinti visą vaikui reikalingą priežiūrą ir gydymą pats. Taip pat M. B. iš dalies negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta bendravimo su vaiku teise, kai 1 punkte nurodytomis dienomis vaikas serga ir jam reikalinga priežiūra arba 1 punkte nurodytos valandos sutampa su formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose vaikas yra ugdomas, vedamais užsiėmimais (pamokomis) ar organizuojamais renginiais (konkursais, sporto varžybomis, mokomųjų dalykų olimpiadomis, koncertais, išvykomis, ekskursijomis ir kt.). Tokiu atveju 1 punkte nurodytas tėvo bendravimo su vaiku laikas prasideda ir/ar baigiasi tada, kai pasibaigia ar prasideda atitinkamas renginys ar kitas sūnaus užsiėmimas mokykloje ar kitoje vietoje.“
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad po atsakovo ir šalių sūnaus S. buvimo kartu, atsakovui parvežus vaiką į ieškovės namus, ieškovė pastebėjo, kad sūnus būna irzlus, yra atsiradę nežymūs pakitimai ant kūno, išbėrimai, vaikas negali susikaupti, yra išsiblaškęs, neužmiega. Šie neraminantys požymiai ypač suaktyvėja ir po to, kai sūnus pabendrauja su atsakovu nuotolinėmis priemonėmis internetu, t. y. ekranų pagalba. 2023 m. sausio 12 d. ieškovė nuvyko su mažamečiu sūnumi į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jį apžiūrėjusi vaikų gydytoja-neurologė M. D. ambulatorinio apsilankymo apraše nustatė tolimesnio gydymo eigą ir rekomendacijas, kad vaiko miegui įtakos gali turėti alerginis fonas, galima geležes atsargų stoka, ekranai. Dėl tolimesnės gydymo eigos siūloma atsisakyti ekranų (telefono, TV, planšetės, kompiuterio), nes jie gali turėti įtakos dirglumui, miego kokybei, lėtesnei kalbos raidai, taip pat būtina užtikrinti reguliarų fizinį aktyvumą, kasdien išeiti į lauką. Specialistės-logopedės išduotoje pažymoje nurodoma, kad S. A. B. būtina kuo daugiau bendrauti gyvai, leisti laiką lauke, skatinti domėtis aplinka, įtraukti vaiką į aktyvią veiklą, kartu bendradarbiauti. Tai, kad vaiko raidai reikalingas gyvas kontaktas su artimaisiais ir kad būtina drausti technologijų (kompiuterio, telefono, planšetės, telefono) naudojimą, kurios dėl nebrandžios centrinės vaiko nervų sistemos dirginimo lemia kalbinės raidos sulėtėjimą ir turi vaiko bendravimo įgūdžiams, jo miego kokybei, patvirtina ir trečioji vaikų neurologės M. D. išrašyta medicininė pažyma, pateikiama su šiuo prašymo kartu su kitais priedais. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė prašo teismo pakeisti 2023 m. sausio 10 d. teismo nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, panaikinant jos 5 punktą, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, toks nuotolinis vaiko bendravimas su atsakovu trikdo ne tik mažamečio vaiko dienos režimą, bet ir jo raidos normalų vystymąsi. Nustatyta bendravimo tvarka daro žalą vaiko interesams, kadangi atsakovas yra pateikęs minėtą nutartį priverstiniam vykdymui ir nuolat reikalauja jos laikytis. Ieškovė, siekdama kompromisų vaiko sveikatos sąskaita, yra priversta leisti atsakovui, nepaisančiam vaiko geriausių interesų, bendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu. Ieškovė taip pat prašė patikslinti 2023 m. sausio 10 d. teismo nutartyje nustatytą laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, joje nurodant ne tik teisę bendrauti ir matytis su šalių sūnumi, tačiau ir įstatyme numatytą pareigą anksčiau jau nurodytomis dienomis atsakovui dalyvauti šalių mažamečio sūnaus auklėjime ir kasdieniame jo gyvenime. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas labai retai naudojasi teise pasiimti vaiką iš ieškovės. Pažymėjo, kad kuo dažnesnis tėvo gyvas bendravimas su sūnumi yra ne tik teisė bet ir atsakovo pareiga, tačiau atsakovas prioritetu laiko savo norą dirbti užsienyje, tačiau ne pareigų vykdymą savo sūnui. Tai nėra tinkamas atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu. Atsakovas tik kartą per mėnesį gyvai bendrauja su vaiku, tačiau kai vaiką tėvas pasiima juo nesirūpina. Ieškovė prašė pakeisti esamos bendravimo tvarkos 1.1. papunkčio formuluotę ir panaikinti jos 4-5 punktus atsižvelgiant į pateiktas pažymas ir apklaustas liudytojas, kad tokio amžiaus vaikui ekranas turi būti apribotas, o atsakovas turi pareigą su sūnumi bendrauti gyvai.
Atsiliepimas
8. Atsakovas M. B. nesutiko su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nurodė, kad jam netinka ieškovės siūlomas privalomas vaiko pasiėmimas iš motinos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, kadangi atsakovas didelę laiko dalį praleidžia užsienio valstybėje, ten dirba. Dėl to su vaiku bendrauti pasiimdamas jį iš motinos gyvenamosios vietos gali tik tuomet, kai būna Lietuvoje. Atsakovas yra pateikęs į bylą duomenis apie jam darbdavio numatytas suteikti laisvas dienas. Pagal darbdavio suteikiamų laisvų dienų grafiką atsakovas turi galimybę vieną kartą per mėnesį grįžti į Lietuvą 4-5 dienoms. Tokiomis aplinkybėmis atsakovas neturėtų galimybės įvykdyti teismo nustatytos pareigos kas antrą savaitgalį pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos. Tokios pareigos atsakovui nustatymas taptų nesuderinamas su atsakovo darbo pareigų vykdymu, ir lemtų darbo santykių nutraukimą bei pajamų šaltinio praradimą. Tokia situacija neatitiktų ne tik atsakovo bet ir nepilnamečio vaiko interesų. Darbo (duomenys neskelbtini) praradimas ne tik tiesiogiai paveiktų atsakovo galimybes teikti vaikui išlaikymą, bet tuo pačiu reikštų (duomenys neskelbtini) institucijų skiriamų išmokų vaikui praradimą. Gyvenančio (duomenys neskelbtini) atsakovo įpareigojimas pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos tuo metu, kai atsakovui nėra suteiktas laisvas nuo darbo laikas, neatitiktų ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų. Be to, ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas netektų teisės bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai siekia atimti iš atsakovo teisę bendrauti su sūnumi elektroninio ryšio priemonėmis. Toks ieškovės siekis yra nukreiptas sugriausti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu ir yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl skyrium gyvenančio tėvo maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad nei logopedės, nei neurologės išduotos pažymos nesudaro pagrindo keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Neurologės išduotoje pažymoje rekomenduojama vengti ekranų ir logopedė siūlė, kad geriausiai vaiko interesus atitinka betarpiškas vaiko bendravimas su tėvu, tačiau šią situaciją lemia ir kiti dalykai, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas dirba užsienyje ir negali užtikrinti betarpiško bendravimo su vaiku. Pati ieškovė prašo ieškinyje iš atsakovo priteisti 700 Eur išlaikymą, todėl atsakovas ir dirba užsienyje, kad galėtų užtikrinti vaiko prašomą ieškovės išlaikymą sūnui. Teismo posėdyje apklausta neurologė taip pat nurodė, kad ji nemano, kad tėvo bendravimas nuotoliu būdu kelias minutes per dieną daro žalą vaikui, tik nurodė, kad vaikas turi girdėti net tik garsą, bet ir matyti vaizdą. Tuo tarpu logopedė išsakė tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą moksliniu pagrindu.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Išvadoje nurodė, kad ieškovė prašo pakeisti teismo nutartimi nustatytą sūnaus bendravimo su tėvu tvarką ir nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja tik gyvai, t. y. panaikinti nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktą, kuriame numatytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovo bendravimas su sūnumi kas antrą savaitgalį neprieštarauja vaiko interesams. Tačiau, panaikinus nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktą, būtų apribota galimybė vaikui palaikyti ryšį su tėvu tomis savaitėmis, kai atsakovas būna išvykęs iš Lietuvos. Šiuo atveju tikslinga būtų numatyti bent vieną dieną, kada tėvui būtų sudaryta galimybė trumpai pabendrauti su sūnumi vaizdo skambučio pagalba. Atsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko ir tėvo bendravimas galėtų trukti iki 5 minučių ir, tikėtina, neturėtų įtakos vaiko būklei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies: pakeitė Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 5 punktą dalyje, nustatant, kad atsakovas M. B. elektroninio ryšio priemonėmis bendrauja su šalių sūnumi S. A. B. tris kartus per savaitę ne daugiau kaip 5-10 min. nuo 19 val., arba šalių iš anksto sutartu kitu laiku. Šalys gali susitarti ir dėl papildomo bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis laiko, jei tai nepažeis vaiko interesų; pakeitė Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 1.1. punktą, nustatant, kad atsakovas M. B. turi pareigą vieną kartą per mėnesį nuo ketvirtadienio 16 val. iki artimiausio sekmadienio 18 val. iš L. V.-B. gyvenamosios vietos pasiimti sūnų ir turi pareigą jį grąžinti L. V.-B. į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių susitartą vietą. Šalims nedraudžiama susitarti ir dėl bendravimo su vaiku kitu laiku, jei tai atitiks geriausius vaiko interesus. Kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė.
Atsiliepimas
11. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktus duomenis su ieškiniu ir į atsakovo pateiktus duomenis su priešieškiniu, atsakovo atsiliepimą į ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžiu metu, o taip pat vadovaudamasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta išvada dėl ieškovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad ieškovės siūloma laikina bendravimo su vaiku tvarka nevisiškai atitinka nepilnamečio vaiko ir vieno iš skyrium gyvenančio tėvų interesų.
Šalies argumentai
12. Teismas nurodė, kad ieškovė, kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinę dalį dėl atsakovo bendravimo su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis tvarką (5 punktą) bei patikslinti 1.1. papunktį, nurodant pareigą atsakovui matytis su šalių sūnumi ir dalyvauti mažamečio sūnaus auklėjime. Taigi, prašoma pakeisti esamos bendravimo tvarkos 1.1. papunkčio formuluotę ir panaikinti jos 4-5 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas sutiko su išsakyta šalių ir liudytojų nuomone, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų, jog bendravimas vyktų betarpiškai, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir dėl darbo pobūdžio tik kartą per mėnesį gali sugrįžti į Lietuvą. Visiškai patenkinus ieškovės prašymą ir panaikinus nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktą, teismas vertino, kad vaikui būtų apribota galimybė palaikyti ryšį su tėvu tomis savaitėmis dienomis, kai atsakovas nebūna Lietuvoje. Vaikui yra svarbus santykis tiek su motina, tiek su tėvu, todėl santykiai su tėvu turi būti vystomi ir toliau. Vien kilę nesutarimai ar konfliktai tarp sutuoktinių, ar kiti nepatogumai dėl vaiko amžiaus nėra pagrindas riboti bendravimą. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
14. Teismas, atsižvelgęs į vaikų neurologės ir logopedės pateiktas rekomendacijas, šalių išsakytas nuomones ir tai, kad nei viena iš liudytojų neįvardino trumpalaikio vaiko su tėvu bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis žalos vaikui, priešingai, nurodė, kad tokio amžiaus vaikui reikalingas abiejų tėvų dalyvavimas jo gyvenime ir mažesnė blogybė būtų bent jau toks bendravimas nei jokio bendravimo, padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi 5 punkte nustatyta M. B. teisė bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonės paliktina, tačiau tikslinga sutrumpinti vaiko su atsakovu bendravimo trukmę nuotolinio ryšio priemonėmis, nustatant, kad atsakovas turi teisę tris kartus per savaitę ne daugiau kaip 5-10 min. nuo 19 val., arba šalių iš anksto sutartu kitu laiku, bendrauti su šalių sūnumi. Teismas vertino, kad tokiu būdu tėvui būtų sudaryta galimybė trumpai pabendrauti su sūnumi ir, tikėtina, tokia bendravimo trukmė nepadarys žalos vaiko psichinei būklei, o tėvui bus užtikrintas ryšys su sūnumi.
15. Teismas nurodė, kad nors bendravimo tvarkos nustatymas yra sietinas su savanoriškumo principu, toks bendravimas gali užtikrinti ir puoselėti geresnius tėvo ir vaiko artimus ryšius, tačiau skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Bendravimo tvarkos nustatymas pirmiausia turi atitikti vaiko interesus. Būtent to pirmiausia ir siekiama, nustatant skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką. Be to, nustatyta bendravimo tvarka turi būti tokia, kad tiek tėvas, tiek vaikas norėtų (siektų) ja naudotis, kad vaikas būdamas su tėvu jaustųsi saugus ir mylimas, bendravimo tvarka nebūtų itin sudėtinga ir kad ji būtų realiai vykdoma. Būtent ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka pagrindinė pareiga rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais, o įpareigojimų nustatymas atsakovui, kurių jis galimai (dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių) nevykdys, nepašalins ieškovės pareigos rūpintis vaiku ir, juo labiau neskatins skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų ryšių stiprinimo.
16. Teismui nekilo abejonių, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų bendravimas, kuris vyktų betarpiškai, tačiau atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir tik kartą per mėnesį sugrįžta į Lietuvą. Pagal darbo grafiką ir darbo pobūdį, bent jau šiuo metu atsakovas neturi galimybių dažniau sugrįžti į Lietuvą ir matytis su sūnumi. Dėl to akivaizdu, kad, dirbant užsienyje kas antrą savaitgalį atsakovui sugrįžti į Lietuvą gali būti apsunkintos galimybės. Teismas vertino, kad minėtų aplinkybių kontekste galėtų susidaryti šalims ir vaikui nepalanki situacija, kai pagal ieškovės prašymą pakeitus tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, atsakovas turėtų rinktis, ar tinkamai vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir išeiti iš darbo, ar pažeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu dėl bendravimo tvarkos laikymosi atsakovui tektų išeiti iš darbo, t. y. atsakovas prarastų pajamų šaltinį, galėtų nukentėti ne tik atsakovo, bet ir vaiko teisėti interesai.
17. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas nustatyti atsakovui pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi yra pagrįstas, tačiau turi būti koreguojamas pats bendravimo laikas, nes prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės negali būti įgyvendintos dėl objektyvių priežasčių. Nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti, jog atsakovas turi pareigą vieną kartą per mėnesį nuo ketvirtadienio 16 val. iki artimiausio sekmadienio 18 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos pasiimti sūnų ir turi pareigą jį grąžinti ieškovei į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių susitartą vietą. Toks bendravimas šioje susidariusioje situacijoje užtikrins tiek tėvo, tiek vaiko interesus iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Šalims netrukdoma susitarti ir dėl bendravimo kitu laiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
18. Atskiruoju skundu ieškovė L. V.-B. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį pakeisti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovas pripažino ir nutartyje taip pat neneigiama, kad atsakovas faktiškai parvyksta į Lietuvą ir matosi su šalių sūnumi. Dėl to nepagrįstas yra teismo nutarties motyvas, kad bendravimas elektroninio ryšio priemonėmis yra geriau, nei visai jokio bendravimo, kadangi hipotetinė sąlyga „visai jokio“ nutartyje yra vartojama ir liudytojoms – šalių nepilnamečio sveikatos priežiūra besirūpinančioms medikėms neurologei ir logopedei – klausimų forma buvo perteikta bereikalingai ir jas akivaizdžiai suklaidino. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas visiškai nebendrauja su šalių sūnumi tiesioginiu, betarpišku būdu.
18.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti liudytojų parodymus apie tai, kad šalių sūnui yra ypatingai žalingas bendravimas ekranų pagalba, t. y. nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis. Liudytojos išsamiai nurodė, kokią žalą šiame svarbiame vystymosi etape daro nuotolinio ryšio priemonių naudojimas kad ir labai trumpą laiko tarpą. Byloje nėra duomenų, kad jų kvalifikacija ar suinteresuotumas bylos baigtimi neleistų jų perduotų žinių vertinti kaip itin patikimų ir specialiųjų. Teismas ir proceso šalys neturi tokios kompetencijos ir išsilavinimo, kokį turi liudytojos. Atsakovas neprašė apklausti jokių kitų liudytojų, atsiliepime kitų įrodymų nepateikė, tik nurodė, kad ieškovė jį neva nori nutolinti nuo sūnaus. Priešingai, ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovą bendrauti su sūnumi kuo dažniau, betarpišku būdu, t. y. asmeniškai.
18.3. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo prašymo pakeisti bendravimo tvarką, sutrumpinant savaitgalių skaičių iki vieno per mėnesį, kuomet atsakovas praleidžia laiką su sūnumi, ir net atsakovas to teismo neprašė, tačiau, priimdamas siurprizinę nutartį, teismas nutarė sutrumpinti atsakovo prievolės bendrauti su sūnumi laiką iki 3 parų dienų per mėnesį, be to – nuo ketvirtadienio, ko niekas neprašė, ir kuomet ieškovė dirba bei dėl to negali parengti sūnaus tokiai ankstyvai išvykai su tėvu. Teismas rėmėsi nenustatyta ir neįrodyta aplinkybe, kad atsakovas ne tik dirba, bet ir „gyvena“ (duomenys neskelbtini), nors atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2022 m. gegužės 9 d. deklaruota Lietuvoje. Be to, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo pareigą įsidarbinti būtent užsienyje. Pagal gydytojų rekomendacijas prioritetas turėjo būti teikiamas šalių mažamečiui sūnui, o ne suaugusiajam atsakovui, siekiant patenkinti tik jo, įstatymo neginamus interesus.
18.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir ieškovės darbo režimui ypatingai nepatogiai, t. y. neišklausęs jos nuomonės dėl tokio galimo pakeitimo, niekieno neprašomas nustatė 3 parų vieną kartą per mėnesį (vietoje buvusios 4 parų ir 2 kartų per mėnesį) atsakovo bendravimo tvarką su šalių sūnumi. Atsakovas buvo atvykęs į 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdį, ir taip pat yra į Lietuvą atvykęs dabar, 2023 m. balandžio 6 d. pasiėmė šalių sūnų su savimi į (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad atsakovo darbo grafikas nėra jau toks nelankstus, kad jis negalėtų vykdyti maksimalios bendravimo su sūnumi pareigos ir kuo dažniau su juo matytis.
Atsiliepimas
19. Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Ieškovė netinkamai interpretuoja liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė logopedės ir neurologės parodymus. Abi liudytojos sutiko su tuo, kad vaiko su tėvu bendravimas elektroninio ryšio priemonėmis yra geriau, nei visai jokio bendravimo nebuvimas. Atsakovas su vaiku bendrauti pasiimdamas jį iš motinos gyvenamosios vietos gali tik tuomet, kai būna Lietuvoje. Atsakovas yra pateikęs į bylą duomenis apie jam darbdavio numatytas suteikti laisvas dienas. Pagal darbdavio suteikiamų laisvų dienų grafiką atsakovas turi galimybę vieną kartą per mėnesį grįžti į Lietuvą 4-5 dienoms.
19.2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tenkinus ieškovės prašymą ir panaikinus nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktą, vaikui būtų apribota galimybė palaikyti ryšį su tėvu tomis savaitėmis dienomis, kai atsakovas nebūna Lietuvoje. Teismas teisingai pažymėjo, kad vaikui yra svarbus santykis tiek su motina, tiek su tėvu, todėl santykiai su tėvu turi būti vystomi ir toliau. Vien kilę nesutarimai ar konfliktai tarp sutuoktinių, ar kiti nepatogumai dėl vaiko amžiaus nėra pagrindas riboti bendravimą.
19.3. Ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinę nutartį, nutardamas sutrumpinti atsakovo prievolės bendrauti su sūnumi laiką iki 3 parų dienų per mėnesį, ko niekas neprašė, nesudaro pagrindo ginčijamą nutartį laikyti nepagrįsta. Šeimos bylos nėra dispozityvios ir teismas turi teisę išeiti iš pareikštų reikalavimų ribų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į vaiko interesą palaikyti ryšį su tėvu tomis savaitėmis dienomis, kai atsakovas būna Lietuvoje, teismas teisingai padarė.
19.4. Atsakovas yra pateikęs į bylą įrodymus apie tai, kad jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas remdamasis duomenimis apie atsakovo darbo vietą, tuo pačiu turėjo pagrindą spręsti, kad jo gyvenamoji vieta yra ten, kur yra jo darbo vieta
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, ieškovės (apeliantės) L. V.-B. ir atsakovo M. B. pareikštų reikalavimų pagrindu, pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir kt. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka. Ieškovė, po apsilankymų pas atitinkamos srities specialistus, paaiškėjus aplinkybei, kad vaiko ir tėvo bendravimas elektroninio ryšio priemonėmis trikdo mažamečio vaiko dienos režimą bei jo raidos normalų vystymąsi, kreipėsi į teismą dėl nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, t. y. iš esmės prašė pakeisti esamos laikinos bendravimo tvarkos 1.1. papunkčio formuluotę, nurodant pareigą atsakovui matytis su šalių sūnumi ir dalyvauti mažamečio sūnaus auklėjime, bei panaikinti nustatytos tvarkos 4-5 punktus dėl įspėjimo apie nustatytos teisės matytis su šalių sūnumi panaudojimo tvarkos ir dėl bendravimo su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės L. V.-B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies: pakeitė Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 5 punktą dalyje, nustatant, kad atsakovas M. B. elektroninio ryšio priemonėmis bendrauja su šalių sūnumi S. A. B. tris kartus per savaitę ne daugiau kaip 5-10 min. nuo 19 val., arba šalių iš anksto sutartu kitu laiku. Šalys gali susitarti ir dėl papildomo bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis laiko, jei tai nepažeis vaiko interesų; pakeitė Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 1.1. punktą, nustatant, kad atsakovas M. B. turi pareigą vieną kartą per mėnesį nuo ketvirtadienio 16 val. iki artimiausio sekmadienio 18 val. iš L. V.-B. gyvenamosios vietos pasiimti sūnų ir turi pareigą jį grąžinti L. V.-B. į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių susitartą vietą. Šalims nedraudžiama susitarti ir dėl bendravimo su vaiku kitu laiku, jei tai atitiks geriausius vaiko interesus.
24. Atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė ieškovė L. V.-B., prašydama pakeisti nutartį, visiškai tenkinant jos prašymą dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo iniciatyva pakeistu atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku (sūnumi) dažnumu ir trukme bei palikta atsakovui galimybe su vaiku ir toliau bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis.
25. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
26. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
27. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
28. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama pakeisti teismų patvirtintą ir iki šiol galiojusią bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, iš esmės siekė, kad būtų apribota galimybė atsakovui bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis, nustatant atsakovui pareigą (vietoje teisės) su vaiku bendrauti betarpiškai. Skundžiama nutartimi ieškovės reikalavimas dėl pareigos atsakovui tiesiogiai bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatymo buvo patenkintas, tuo pačiu, atsižvelgus į atsakovo nurodytas aplinkybes apie jo darbą užsienyje ir galimybes grįžti į Lietuvą, teismo iniciatyva, buvo pakeistas ir bendravimo su vaiku dažnumas bei trukmė, nustatant atsakovo tiesioginį bendravimą su vaiku kartą per mėnesį (vietoje kas antrą savaitgalį) ir prailginant bendravimo trukmę nuo ketvirtadienio (vietoje penktadienio) iki sekmadienio. Ieškovė, nesutikdama su tokiu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimu, teigia, kad byloje šalys neprašė keisti nustatyto bendravimo dažnumo ir trukmės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo to daryti savo iniciatyva. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi neįrodyta byloje aplinkybe, kad atsakovas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini) ir neišklausė ieškovės nuomonės dėl tokio bendravimo tvarkos pakeitimo, prailginant susitikimų trukmę, jos darbo rėžimui ypatingai nepatogiu būdu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
30. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas dėl atsakovo pareigos bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku betarpiškai buvo tenkintas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo galimybes su vaiku betarpiškai bendrauti kas antrą savaitgalį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai savo iniciatyva pakeitė iki šiol galiojusį atsakovo bendravimo su vaiku dažnumą bei trukmę. Priešingai ieškovės atskirojo skundo argumentams, byloje esantys duomenys patvirtinta, kad atsakovas didelę laiko dalį praleidžia užsienyje, nes ten dirba (duomenys apie gaunamas išmokas vaikui, darbo sutartis, duomenys apie numatytus laisvadienius ir kt.), tą ne kartą savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi ir pati ieškovė (ieškinyje nurodytos aplinkybės: „<...> netrukus emigravo gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), dirbti statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ <...>“, „<...> atsakovas su vaiku negyvena ir niekada nėra gyvenęs, jo gyvenamoji ir darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) <...>“, taip pat 2022 m. balandžio 14 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ieškovės nurodytos aplinkybės: „ <...> moteris paaiškino, kad vaiko tėvas kartu su jais negyvena. Jos teigimu, jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tik grįžta į Lietuvą <...>“ ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant duomenims apie atsakovo darbą užsienyje ir jo galimybes grįžti į Lietuvą, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas ieškovės prašomu būdu, t. y. nustatant atsakovui pareigą su šalių nepilnamečiu vaiku betarpiškai bendrauti kas antrą savaitgalį, šioje proceso stadijoje sudaro pagrįstas abejones dėl tokios tvarkos racionalumo ir vykdymo galimybių. Juolab, kad ieškovei ir atsakovui nėra draudžiama patiems, esant poreikiui bei galimybėms, gera valia tarpusavyje susitarti ir dėl dažnesnio atsakovo tiesioginio bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku, taip padedant vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir ieškovės argumentus dėl atsakovo pareigos (neprivalėjimo) dirbti užsienyje. Visų pirma, pažymėtina, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis). Antra, tėvo, negyvenančio kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, negali būti suabsoliutinama tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus sąskaita. Atsakovui pareigos bendrauti su sūnumi nustatymas kas antrą savaitgalį, kaip to reikalauja ieškovė, būtų nesuderinamas su atsakovo darbinių pareigų vykdymu, kas sąlygotų darbo santykių nutraukimą ir / ar papildomų ginčų tarp ieškovės ir atsakovo kilimą. Minėta, kad atsakovui iš (duomenys neskelbtini) institucijų yra tai pat skiriamos išmokos vaikui, todėl darbo (duomenys neskelbtini) praradimas sąlygotų ir tokių išmokų praradimą. Taigi, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo motyvais, tokia situacija paveiktų tiek atsakovo, tiek ir nepilnamečio vaiko interesus, kadangi darbo praradimas turėtų tiesioginę įtaką atsakovo galimybėms teikti vaikui atitinkamo dydžio išlaikymą, taip pat būtų prarastas ir išmokų vaikui mokėjimas.
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėdamas iš šeimos teisinių santykių kilusias bylas teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 376 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑266‑403/2021, 53, 55 punktai).
33. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę peržengti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ribas ir ex officio (savo iniciatyva) modifikuoti reikalavimus taip, kad jie labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Minėta, kad atsakovo darbo santykių tęstinumas yra tiesiogiai susijęs su jo galimybe teikti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą, atsižlegiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas atsakovo bendravimo su vaiku dažnumą bei trukmę, neturėjo teisės to padaryti savo iniciatyva. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas tiek sprendžiant ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tiek sprendžiant ieškovės prašymą dėl nustatytos tokios tvarkos pakeitimo, laikėsi pozicijos, kad dėl darbinių santykių (duomenys neskelbtini) jis neturi galimybės dažniau, nei kartą per mėnesį, betarpiškai bendrauti su sūnumi. Ieškovei atsakovo argumentai buvo žinomi, ji pati tiek ieškinyje, tiek ir kituose procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė galėjo tikėtis, kad bendravimo su šalių nepilnamečių vaiku tvarka gali būti pakeista, net tik jos prašomoje apimtyje. Tuo tarpu ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl galimybės išleisti vaiką su atsakovu viena diena anksčiau, t. y. vietoje penktadienio – ketvirtadienį, yra deklaratyvūs, atsakovė tokiems argumentams pagrįsti kartu su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių duomenų.
34. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas atsakovui galimybę su sūnumi ir toliau bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis, kad ir sutrumpindamas jo dažnumą bei trukmę, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgė į sūnaus sveikatos priežiūra besirūpinančių medikių neurologės bei logopedės pateiktas išvadas dėl būtinybės riboti ir vengti bet kokių informacinių technologijų naudojimo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, priešingai ieškovės argumentams, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas bendravimo su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis tvarką, t. y apribodamas tokį bendravimą iki trijų kartų per savaitę ne daugiau kaip po 5-10 min., atsižvelgė ir įvertino tiek ieškovės į bylą pateiktas gydytojų pažymas, tiek gydytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, tiek išvadą duodančios institucijos pateiktą poziciją. Iš byloje esančių įrodymų, apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovui galimybė bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku elektroninio ryšio priemonėms turėtų būti visiškai apribota. Tiek byloje esančiose gydytojų pažymose bei išvadą teikiančios institucijos išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tiek liudytojomis apklaustų gydytojų paaiškinimuose nėra pateiktos kategoriškos pozicijos dėl šalių nepilnamečio vaiko bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis su atsakovu absoliutaus draudimo. Apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų gyvas kontaktas su artimaisiais, tačiau byloje esant duomenimis apie tai, kad atsakovas dėl darbinių reikalų ne mažai laiko praleidžia užsienyje ir įvertinus realiais jo galimybes su šalių nepilnamečiu vaiku bendrauti betarpiškai ieškovės pageidaujamu dažnumu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo bendravimas su šalių nepilnamečiu vaiku elektroninėmis priemonėmis keletą kartų per savaitę po kelias minutes, šioje konkrečioje situacijoje geriausiai užtikrins tiek vaiko, tiek ir atsakovo interesus iki kol bus priimtas teismo sprendimas.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Kartu pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Taip pat dar kartą akcentuotina ir tai, kad ieškovei ir atsakovui nėra draudžiama gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje susitarti patiems dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos.
36. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011)
37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti. Nurodytų motyvų pagrindu, ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.