- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-88-896/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12208-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- L. V.-B.
- Atsakovas
- M. B.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V.-B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. V.-B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovė L. V.-B. pateikė ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove L. V.-B.; 2) priteisti iš atsakovo M. B. 367 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. A. B., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę L. V.-B. priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti šią laikinąją atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovas M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, t. y. nuo kas antro penktadienio 16 valandos iki artimiausio sekmadienio 19 valandos, pasiimdamas sūnų ir grąžindamas jį ieškovei į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais tėvas su sūnumi S. A. B. praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus, o poriniais – Šv. Velykų šventes, taip pat tėvas turi teisę praleisti su sūnumi savo gimimo dieną ir Tėvo dieną. Likusias šventes, įskaitant Motinos dieną, ieškovės gimimo dieną sūnus praleidžia su ieškove L. V.-B.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nesutiko tik su ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka su sūnumi, kadangi nebuvo neatsižvelgta į tą aplinkybę, jog atsakovas didelę laiko dalį praleidžia užsienio valstybėje, ten dirba. Su vaiku bendrauti atsakovas gali tik tuomet, kai būna Lietuvoje. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas siūlė nustatyti tokią M. B. bendravimo su sūnumi S. A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, kad atsakovas turi teisę iš L. V.-B. gyvenamosios vietos pasiimti sūnų S. A. B.:
1.1. per šešių savaičių laikotarpį M. B. nuožiūra pasirinktus tris savaitgalius nuo penktadienio 8 valandos iki sekmadienio 19 valandos;
1.2. kiekvienų nelyginių metų krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) pirmąją dieną;
1.3. kiekvienų lyginių metų krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) antrąją dieną;
1.4. kiekvienų nelyginių metų gruodžio 24-ąją, grąžinant vaiką iki gruodžio 25 d. 15 valandos;
1.5. kiekvienų lyginių metų gruodžio 25-ąją nuo 15 val., ir gruodžio 26 d.;
1.6. kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31-ąją iki sekančios dienos 12 valandos;
1.7. kiekvienų nelyginių metų sausio 1-ąją nuo 12 valandos;
1.8. kiekvienų metų šeštadienį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį;
1.9. kiekvienų metų sausio 19 dieną;
1.10. kiekvienų nelyginių metų (duomenys neskelbtini) d.
2. Jeigu 1.1 punkte nurodytas laikas sutampa su 1.2 -1.10 punktuose nurodytu laiku, taikomos taisyklės nurodytos 1.2-1.10 punktuose.
3. M. B. negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta teise, jei bent viena šiame punkte nurodyta diena yra rugpjūčio 30 d. Taip pat, jeigu L. V.-B. nenusprendžia kitaip, tai M. B. negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta bendravimo su vaiku teise, kai šiame punkte nurodytomis dienomis vaikas serga ir jam reikalinga priežiūra, arba šios dienos sutampa su formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose vaikas yra ugdomas, vedamais užsiėmimais (pamokomis) ar organizuojamais renginiais (konkursais, sporto varžybomis, mokomųjų dalykų olimpiadomis, koncertais, išvykomis, ekskursijomis ir kt.).
4. Apie tai, kokia apimtimi ketina pasinaudoti nustatyta teise, M. B. turi informuoti L. V.-B. ne vėliau kaip prieš 24 valandas.
5. M. B. teisė matytis su vaiku jo nepasiimant iš L. V.-B. gyvenamosios vietos taip pat bendrauti su juo elektroninio ryšio priemonėmis neribojama, nebent toks bendravimas iš esmės trikdytų vaiko dienos režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų vaiko interesų.
6. Abu tėvai bendru sutarimu, gali nustatyti ir kitokią abiejų tėvų ar vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, nei numatyta 1–4 punktuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. V.-B. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas; priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 367,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Paskyrė ieškovę L. V.-B. nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-20777-1160/2022 nustatė laikiną M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku S, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad M. B. turi teisę iš L. V.-B, gyvenamosios vietos pasiimti S. A. B.:
1.1. per šešių savaičių laikotarpį M. B. nuožiūra pasirinktus tris savaitgalius nuo penktadienio 8 valandos iki sekmadienio 19 valandos;
1.2. kiekvienų nelyginių metų krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) pirmąją dieną;
1.3. kiekvienų lyginių metų krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) antrąją dieną;
1.4. kiekvienų nelyginių metų gruodžio 24-ąją, grąžinant vaiką iki gruodžio 25 d. 15 valandos;
1.5. kiekvienų lyginių metų gruodžio 25-ąją nuo 15 val., ir gruodžio 26 d.;
1.6. kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31-ąją iki sekančios dienos 12 valandos;
1.7. kiekvienų nelyginių metų sausio 1-ąją nuo 12 valandos;
1.8. kiekvienų metų šeštadienį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį;
1.9. kiekvienų metų sausio 19 dieną;
1.10. kiekvienų nelyginių metų (duomenys neskelbtini) d.
2. Jeigu 1.1 punkte nurodytas laikas sutampa su 1.2 -1.10 punktuose nurodytu laiku, taikomos taisyklės nurodytos 1.2 -1.10 punktuose.
3. M. B. negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta teise, jei bent viena šiame punkte nurodyta diena yra rugpjūčio 30 d. Taip pat, jeigu L. V.-B. nenusprendžia kitaip, tai M. B. negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta bendravimo su vaiku teise, kai šiame punkte nurodytomis dienomis vaikas serga ir jam reikalinga priežiūra, arba šios dienos sutampa su formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose vaikas yra ugdomas, vedamais užsiėmimais (pamokomis) ar organizuojamais renginiais (konkursais, sporto varžybomis, mokomųjų dalykų olimpiadomis, koncertais, išvykomis, ekskursijomis ir kt.).
4. Apie tai, kokia apimtimi ketina pasinaudoti nustatyta teise, M. B. turi informuoti L. V.-B. ne vėliau kaip prieš 24 valandas.
5. M. B. teisė matytis su vaiku jo nepasiimant iš L. V.-B. gyvenamosios vietos, taip pat bendrauti su juo elektroninio ryšio priemonėmis neribojama, nebent toks bendravimas iš esmės trikdytų vaiko dienos režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų vaiko interesų.
6. Abu tėvai bendru sutarimu gali nustatyti ir kitokią abiejų tėvų ar vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką nei numatyta 1–4 punktuose.
5. Teismas nustatė, kad šalių sūnus gyvena su motina (ieškove), kuri nuolat rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, o atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje. Ieškovė, prašydama nustatyti atsakovo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką, neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovas šiuo metu dirba Norvegijoje. Nors atsakovas nepateikė savo darbo grafiko, teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad dirbant užsienyje kas antrą savaitgalį atsakovui sugrįžti į Lietuvą gali būti apsunkintos galimybės. Teismo vertinimu, minėtų aplinkybių kontekste galėtų susidaryti šalims ir vaikui nepalanki situacija, kai nustačius atitinkamą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką atsakovas turėtų rinktis ar tinkamai vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir išeiti iš darbo, ar pažeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu dėl bendravimo tvarkos laikymosi atsakovui tektų išeiti iš darbo, t. y. atsakovas prarastų pajamų šaltinį, galėtų nukentėti ne tik atsakovo, bet ir vaiko teisėti interesai. Teismo vertinimu, atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra artima ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai, tik ne kas antrą savaitgalį, o tris savaitgalius per šešias savaites, prieš tai atsakovui suderinus vaiko pasiėmimo laiką su ieškove. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų, o atsakovas pagal savo galimybes galėtų lygiavertiškai bendrauti su sūnumi, siūloma bendravimo tvarka yra optimali, racionali pereinamuoju laikotarpiu, iki bus išnagrinėta civilinė byla, laikinai sureguliuojanti ginčo situaciją. Teismas, atsižvelgęs į tėvų lygiateisiškumo principus bei vengdamas deklaratyvių ar priverstine tvarka neįvykdytinų sąlygų, sprendė, kad labiausiai vaiko interesus atitiks atsakovo pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė L. V.-B., atstovaujama advokato Dominyko Varno, prašo panaikinti 2022 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dalį dėl laikinosios bendravimo tvarkos su šalių vaiku ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti ieškovės 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškinyje nurodytą laikinąją bendravimo su šalių sūnumi tvarką, arba nustatyti šią atsakovo bendravimo su šalių sūnumi tvarką:
Žemesnės instancijos teismas
1. M. B. turi teisę iš L. V.-B. gyvenamosios vietos pasiimti S. A. B. ir turi pareigą jį grąžinti atgal į tą pačią vietą tokiomis dienomis ir valandomis:
1.1. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 valandos iki artimiausio sekmadienio 18 valandos, grąžindamas sūnų L. V.-B. į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių susitartą vietą;
1.2. Neporiniais metais atsakovas su sūnumi S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus nuo gruodžio 24 val. 12 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 18 val.;
1.3. Poriniais metais atsakovas su sūnumi S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Velykų šventes nuo šventinio šeštadienio 12 val. iki artimiausio pirmadienio 18 valandos;
1.4. Atsakovas su sūnumi S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleidžia savo gimimo dieną nuo 10 valandos iki 21 valandos ir Tėvo dieną nuo 10 valandos iki 21 valandos.
1.5. ieškovė su sūnumi S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleidžia sūnaus gimimo dieną (duomenys neskelbtini) dieną;
1.6. Likusias šventes, įskaitant Motinos dieną, ieškovės gimimo dieną sūnus praleidžia su mama (ieškove) L. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
2. Jeigu 1.1 punkte nurodytas laikas sutampa su 1.2 – 1.6 punktuose nurodytu laiku, tuomet taikomos taisyklės, nurodytos 1.2 – 1.6 punktuose.
3. M. B. negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta teise, jei bent viena šiame punkte nurodyta diena yra ieškovės rugpjūčio 30 d. Tuo atveju, jeigu sūnus S. A. B. suserga, bendravimo su tėvu M. B. metu jis užtikrina visą vaikui reikalingą priežiūrą ir gydymą pats. Taip pat M. B. iš dalies negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta bendravimo su vaiku teise, kai 1 punkte nurodytomis dienomis vaikas serga ir jam reikalinga priežiūra arba 1 punkte nurodytos valandos sutampa su formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose vaikas yra ugdomas, vedamais užsiėmimais (pamokomis) ar organizuojamais renginiais (konkursais, sporto varžybomis, mokomųjų dalykų olimpiadomis, koncertais, išvykomis, ekskursijomis ir kt.). Tokiu atveju 1 punkte nurodytas tėvo bendravimo su vaiku laikas prasideda ir/ar baigiasi tada, kai pasibaigia ar prasideda atitinkamas renginys ar kitas sūnaus užsiėmimas mokykloje ar kitoje vietoje.
4. Apie tai, ar ir kokia apimtimi ketina pasinaudoti šioje tvarkoje nustatyta teise, M. B. turi el. paštu ar SMS žinute informuoti L. V.-B. kuo anksčiau, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo laiko pradžios. Nepranešus per šį terminą ieškovei el. paštu ar SMS žinute, visuomet laikoma, kad M. B. negali ir nenori atvykti nustatytu laiku pasinaudoti jam nustatyta bendravimo su vaiku teise.
5. M. B. teisė bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis neribojama, nebent toks bendravimas iš esmės trikdytų vaiko dienos režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų vaiko interesų. Normaliu bendravimu su šalių sūnumi elektroninio ryšio priemonėmis šalys laiko ne daugiau kaip 1 valandą kas savaitę, kiekvieną ketvirtadienį nuo 19 valandos, arba šalių iš anksto sutartu kitu laiku. Visomis šalių sūnui reikiamomis elektroninio ryšio priemonėmis bei su tuo susijusiomis išlaidomis pasirūpina ir iš anksto jas pateikia atsakovas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teikiant ieškinį, ieškovė buvo įsitikinusi, kad atsakovas į Lietuvą yra grįžęs trumpam, galimai atostogų. Tačiau paaiškėjo, kad Norvegijoje jis jau kuris laikas nebedirba ir nebegyvena, gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), pas savo mamą. Jo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje. Jokių ryšių su Norvegija atsakovas nebeturi. Atsakovas Lietuvoje nuolat yra ir nuolat gyvena vėliausiai nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas 2022 m. rugsėjo mėnesį su šalių vaiku praleido tik nuo rugsėjo 30 iki spalio 2 dienos, o rugsėjo 16–18 dienomis neėmė, pranešęs, kad nenori. Sužinojęs apie skundžiamą nutartį, atsakovas pageidauja paimti vaiką tik spalio 28–30 dienomis, nors jis pats jau ištisai būna Lietuvoje.
6.2. Ieškovė yra biomedicinos mokslų daktarė, dirbanti privačioje šeimos klinikoje Kaune ir taip pat didesniu krūviu - akademinį darbą (duomenys neskelbtini) kolegijoje, jos laikas yra planuojamas iš anksto dėl savaitgaliais taip pat dažnai pasitaikančių stažuočių, konferencijų ir/ar mokslinės veiklos, todėl šalių vaiko nuolatinei ar laikinai priežiūrai, auklėjimui ir jo maksimaliam bendravimui su tėvais reikalingas konkretus bendravimo su tėvu grafikas.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Teismo nutartimi aptartas bendravimas su vaiku šventinėmis dienomis neturėtų būti išskaidomas, nes šalių vaikas yra dar labai mažas, dažnas jo perdavinėjimas kelioms valandoms ar 1–2 dienoms yra netinkamas jo miego ir poilsio režimui, taip pat be jokio pagrindo ieškovę tai įpareigotų visas šventes sutikti tik savo namuose Kaune, kai tuo tarpu visas šventes ji dažniausiai praleidžia pas savo tėvus, kurie gyvena ne Kaune. Kalėdinių ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas turėtų vaiką pasiimti ir grąžinti netgi po du kartus, gruodžio ir sekančio sausio mėnesiais. Racionalus šventinių laikotarpių bendravimo tvarkos nustatymas būtų toks, kuriame būtų numatomos ištisai su vienu iš tėvų praleidžiamos šventės poriniais metais, o su kitu iš tėvų – neporiniais metais. Tokia praktika yra nusistovėjusi absoliučioje daugumoje teismo ir ne tik teismo tvarka nustatomų tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkų. Byloje nėra duomenų, kad ji galėtų pakenkti šalių sūnui ar būtų nepatogi šalims. Svarbiausias tokios tvarkos elementas – vaikas nėra kilnojamas viduryje švenčių (pvz., per Kalėdų rytmetį – „...kiekvienų lyginių metų gruodžio 25-ąją nuo 15 val., ir gruodžio 26 d.“) iš vietos į vietą, o po to grąžinamas atgal, iki sausio 1-osios dienos ryto, 5–6 valandoms, ir po to vėl grąžinamas ieškovei. Dėl to ieškinyje ieškovė ir siūlė nustatyti, kad ... Neporiniais metais tėvas su sūnumi S. A. B. praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus, o poriniais – Šv. Velykų šventes, taip pat tėvas turi teisę praleisti su sūnumi savo gimimo dieną ir Tėvo dieną. Likusias šventes, įskaitant Motinos dieną, ieškovės gimimo dieną sūnus praleidžia su mama L. V.-B.
6.4. Nustatyta bendravimo tvarka visiškai neatitinka nei mažamečio vaiko interesų, nei Lietuvoje nuolat gyvenančio atsakovo poreikių, nei ieškovės teisių bei interesų, kadangi per du darbus dirbančiai atsakovei tikrai ne prieš 24 valandas reikėtų sužinoti, kada gi atsakovas pageidaus bendrauti su savo sūnumi per šešių savaičių laikotarpį pasirinktus tris savaitgalius nuo penktadienio 8 valandos iki sekmadienio 19 valandos.
6.5. Ieškovės darbo laikas yra kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 18 valandos, iš jų 2 kartus per savaitę ji vyksta į (duomenys neskelbtini), o visi jos šeštadieniai taip pat būna užimti, kuomet reikia dalyvauti projektinėse veiklose, seminaruose, mokymuose ar konferencijose dėl kvalifikacijos tobulinimo, siekiamai licencijai išlaikyti. Pvz., artimiausia konferencija yra numatyta 2022 m. spalio 22 d., be to, ieškovei būna ir stažuočių pagal „Erasmus+“ programą. Kiekvieną darbo dieną ieškovė iš namų išvyksta su sūnumi 7 val. ryto, į namus grįžta apie 19 val. Akivaizdu, kad dėl ieškovės didelio darbinio krūvio Kaune, VšĮ „duomenys neskelbtini“ klinikoje („duomenys neskelbtini“) 0,53 etato ir (duomenys neskelbtini) kolegijoje pilnu etatu (abi ieškovės jau realiai vykdomos darbo sutartys yra pateiktos kartu su 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškinio 22 ir 23 priedais) Biomedicinos mokslų fakulteto docentės pareigose nėra protinga derinti jos užimtumą prie Lietuvoje gyvenančio ir už gautus norvegiškus „vaiko pinigus“ sau pačiam automobilį BMW 120 savo motinos vardu nusipirkusio, dykai laiką leidžiančio, bedarbio atsakovo pageidavimų matytis ar nesimatyti su savo vaiku, be to, perspėjus ieškovę vos „prieš 24 valandas“.
6.6. Ieškovės būstas nėra atsakovo viešbutis ir ji nepageidauja, kad atsakovas jame kada nors lankytųsi, be to, neribotai. Galiausiai yra visiškai nesuprantama, koks konkrečiai atsakovo elgesys teismo nuomone galėtų būti „nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų vaiko interesų“. Tai neturėtų būti palikta šalių susitarimui ar antstolio diskrecijai, kadangi šalių konfliktiški santykiai neduoda protingo pagrindo tikėtis, jog bus prieita abipusio supratimo dėl šių jautrias, tačiau subjektyvias šalių nuostatas liečiančių vertybinių sąvokų. Teismas neturėtų nustatyti bet kokius neaiškumus keliančios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos.
6.7. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakovo advokatui kontraofertą, t. y. atsakymą ir nežymiai pakoreguotą jo parengto susitarimo projektą (su pakeitimais), tačiau apie tai teismo neinformavo, kadangi laukė atsakovo atsakymo ar nepritarimo, paties atsakovo iniciatyva derindama atitinkamas sąlygas, tikėjosi susitarti dėl to greičiau ir apskritai netrukdant teismo. Atsakovui apie ieškovės pageidavimus buvo žinoma, taip pat jam buvo žinoma ir apie tai, kad ieškovė nepritaria kai kurioms jo pasiūlytoms bendravimo tvarkos sąlygoms.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas M. B. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinosios bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje. Iki ginčijamos nutarties priėmimo tarp šalių ginčo dėl šio fakto nebuvo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas jokių ryšių su Norvegija nebeturi ir kad šiuo metu gyvena Lietuvoje, neatitinka tikrovės. Atsakovas teikia duomenis, patvirtinančius, jog atsakovas 2022 m. spalio 27 d. skrido iš Oslo į Vilnių, o 2022 m. lapkričio 1 d. skrido atgal. Atsakovas buvo Lietuvoje spalio 28–30 dienomis. Atsakovas iš Norvegijos grįžta kelioms dienoms iš esmės tik dėl to, kad galėtų pasimatyti su vaiku.
7.2. Paros laikas, kada vaikas turi būti paimamas arba grąžinamas, yra 15 arba 12 valanda. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tokiu laiku paimant arba grąžinant vaiką bus pažeidžiamas vaiko miego ir poilsio režimas. Ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka nėra nei geresnė, nei pagal ją vaikas taip pat turi būti perduodamas tėvui ir vėliau grąžintas į motinos gyvenamąją vietą. Tai, kad buvimo su vaiku laikas per tokias metines šventes kaip Kalėdos ir Velykos, kurių šventinis laikotarpis tęsiasi dvi dienas, yra dalijamas abiem tėvams, taip pat negali būti pripažinta kaip trūkumas. Atvirkščiai, tai labiau bendravimo su vaiku tvarkos privalumas, nes ypatingomis progomis suteikiama vaikui galimybė pabūti su abiem tėvais. Ieškovės tokia tvarka neįpareigoja šventes sutikti tik savo namuose Kaune. Tuo laiku, kai tėvas bendrauja su vaiku, ieškovė gali būti ir leisti laiką kur tinkama.
7.3. Ieškovės teiginiai apie gautus ir automobilio BMW 120 pirkimui išleistus norvegiškus „vaiko pinigus“ yra nepagrįsti.
7.4. Nė viena iš šalių nėra pajėgi numatyti visų ateityje galinčių atsirasti aplinkybių, kurios bus reikšmingos įgyvendinant tėvų bendravimo su vaiku teisę ir pareigą. Tuo labiau yra sunku visas įmanomas situacijas aprašyti išreiškiant tai konkrečia objektyvizuota forma. Įpareigojimas atsakovui bendraujant su vaiku užtikrinti savo elgesio atitiktį įprastoms elgesio ir moralės normoms ir vaiko interesams yra atsakovo elgesį varžanti nuostata, kuri negali būti pripažinta ydinga, o ją įtvirtinanti teismo nutartis dėl to negali būti traktuojama kaip nepagrįsta ir naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. 2023 m. sausio 9 d. ieškovės atstovas Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Prašė prijungti sekančius įrodymus: 1) 2022 m. lapkričio 27 d. ieškovės pareiškimą policijai ir 2022 m. gruodžio 2 d. policijos patvirtinimą apie administracinės teisenos pradėjimą; 2) 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovo skundą; 3) 2022 m. gruodžio 7 d. anketą; 4) 2022 m. gruodžio 18 d. el. susirašinėjimą su atsakovu ir Institucija dėl 2022 m. gruodžio 17 d. įvykio, negrąžinant ieškovei sūnaus numatytu laiku; 5) 2022 m. gruodžio 28 d. Institucijos atsakymą.
10. CPK 314 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus prijungti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjant šeimos bylas taikomos procesinių taisyklių išimtys numatytos CPK 376 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Aiškinant abi teisės normas sistemiškai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir sprendžiant klausimą dėl įrodymų prijungimo apeliaciniame procese reikalinga įvertinti ne tik CPK 314 straipsnio apribojimus, bet ir įrodymų reikalingumą tam, kad byla būtų teisingai išspręsta.
11. Įvertinus aplinkybę, jog byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio teisėmis ir interesais, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovės atstovo pateikti rašytiniai įrodymai prijungti prie nagrinėjamos bylos ir vertintini kartu su bylos medžiaga.
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties dalies, kuria nustatyta laikina atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka.
13. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
14. Atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties pateikė ieškovė, ji prašo panaikinti nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka ir nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką. Ieškovė nesutinka su bendravimo tvarkos 1.1. punktu, kuriuo nustatyta, kad M. B. turi teisę iš L. V.-B. gyvenamosios vietos pasiimti S. A. B. per šešių savaičių laikotarpį M. B. nuožiūra pasirinktus tris savaitgalius nuo penktadienio 8 valandos iki sekmadienio 19 valandos. Apeliantė nurodo, kad šalių vaiko nuolatinei ar laikinai priežiūrai, auklėjimui ir jo maksimaliam bendravimui su tėvais reikalingas konkretus bendravimo su tėvu grafikas.
15. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus pripažįsta pagrįstais. Tokios bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet atsakovas turi teisę per šešių savaičių laikotarpį savo nuožiūra pasirinkti tris savaitgalius bendravimui su sūnumi, bei apie tokį bendravimą ieškovę informuoti prieš 24 val., yra nekonkretus, pažeidžiantis ieškovės teises, kadangi ieškovė negali planuoti savo darbo ir poilsio savaitgaliais. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, ji dirba ir akademinį darbą (duomenys neskelbtini) kolegijoje, jos laikas yra planuojamas iš anksto dėl savaitgaliais vykstančių stažuočių, konferencijų ir/ar mokslinės veiklos. Atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-2436-1160/2023 2022 m. gruodžio 16 d. yra pateikęs darbo sutartį (DOK-154137 priedas), sudarytą 2022 m. spalio 26 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (įdarbinimo data 2021 m. sausio 26 d.), iš kurios matyti, kad atsakovui nustatomas įprastas darbo laikas yra darbo dienomis nuo 7.00 val. iki 15 val., t. y. 8 valandų darbo diena. Konkretaus darbo grafiko atsakovas nėra pateikęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus nustatytas aplinkybes, jog atsakovas savaitgaliais nedirba, jog atsakovas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų, patvirtinančių, jog dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių negalėtų atvykti į Lietuvą, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybę su sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį.
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, nurodo, jog teismo nutartimi aptartas bendravimas su vaiku šventinėmis dienomis neturėtų būti išskaidomas, nes šalių vaikas yra dar labai mažas, dažnas jo perdavinėjimas kelioms valandoms ar 1–2 dienoms yra netinkamas jo miego ir poilsio režimui, taip pat be jokio pagrindo ieškovę tai įpareigotų visas šventes sutikti tik savo namuose Kaune, kai tuo tarpu visas šventes ji dažniausiai praleidžia pas savo tėvus, kurie gyvena ne Kaune.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka švenčių dienomis: „1.2. Neporiniais metais atsakovas su sūnumi S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus nuo gruodžio 24 val. 12 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 18 val.; 1.3. Poriniais metais atsakovas su sūnumi S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Velykų šventes nuo šventinio šeštadienio 12 val. iki artimiausio pirmadienio 18 valandos“, nepažeistų vaiko ir atsakovo teisių maksimaliai bendrauti šventiniu laikotarpiu, užtikrintų tinkamą vaiko miego ir poilsio režimą bei leistų ieškovei planuoti savo laiką šventiniu laikotarpiu.
18. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, t. y. tvarkos 5 punktu, nustatyta, jog M. B. teisė matytis su vaiku jo nepasiimant iš L. V.-B. gyvenamosios vietos, taip pat bendrauti su juo elektroninio ryšio priemonėmis neribojama, nebent toks bendravimas iš esmės trikdytų vaiko dienos režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų vaiko interesų. Apeliantė, nesutikdama su nustatyta bendravimo tvarkos sąlyga nurodo, kad ieškovės būstas nėra atsakovo viešbutis ir ji nepageidauja, kad atsakovas jame kada nors lankytųsi, be to, neribotai.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Iš ieškovės atstovo 2023 m. sausio 9 d. Kauno apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 27 d. grąžindamas sūnų ieškovei su ja sukonfliktavo, kadangi ieškovė neleido atsakovui įeiti į jos namą ir laikyti atsakovo daiktų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei nepageidaujant, jog atsakovas su sūnumi bendrautų jos gyvenamojoje patalpoje, atsakovas turi paisyti ieškovės nuomonės, todėl bendravimo tvarkos sąlyga dėl atsakovo neriboto bendravimo su sūnumi ieškovės gyvenamojoje vietoje neturėtų būti nustatyta.
20. Pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarkos bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad labiausiai vaiko ir šalių interesus atitiks ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-20777-1160/2022 nustatyti laikiną M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad M. B. turi teisę iš L. V.-B. gyvenamosios vietos pasiimti S. A. B.:
1. M. B. turi teisę iš L. V.-B. gyvenamosios vietos pasiimti S. A. B. ir turi pareigą jį grąžinti atgal į tą pačią vietą tokiomis dienomis ir valandomis:
1.1. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 valandos iki artimiausio sekmadienio 18 valandos, grąžindamas sūnų L. V.-B. į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių susitartą vietą;
1.2. Neporiniais metais atsakovas su sūnumi S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus nuo gruodžio 24 val. 12 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 18 val.;
1.3. Poriniais metais atsakovas su sūnumi S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Velykų šventes nuo šventinio šeštadienio 12 val. iki artimiausio pirmadienio 18 valandos;
1.4. Atsakovas su sūnumi S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleidžia savo gimimo dieną nuo 10 valandos iki 21 valandos ir Tėvo dieną nuo 10 valandos iki 21 valandos.
1.5. ieškovė su sūnumi S. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleidžia sūnaus gimimo dieną (duomenys neskelbtini) dieną;
1.6. Likusias šventes, įskaitant Motinos dieną, ieškovės gimimo dieną sūnus praleidžia su mama (ieškove) L. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
2. Jeigu 1.1 punkte nurodytas laikas sutampa su 1.2 – 1.6 punktuose nurodytu laiku, tuomet taikomos taisyklės, nurodytos 1.2 – 1.6 punktuose.
3. M. B. negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta teise, jei bent viena šiame punkte nurodyta diena yra ieškovės rugpjūčio 30 d. Tuo atveju, jeigu sūnus S. A. B. suserga, bendravimo su tėvu M. B. metu jis užtikrina visą vaikui reikalingą priežiūrą ir gydymą pats. Taip pat M. B. iš dalies negali pasinaudoti 1 punkte nustatyta bendravimo su vaiku teise, kai 1 punkte nurodytomis dienomis vaikas serga ir jam reikalinga priežiūra arba 1 punkte nurodytos valandos sutampa su formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose vaikas yra ugdomas, vedamais užsiėmimais (pamokomis) ar organizuojamais renginiais (konkursais, sporto varžybomis, mokomųjų dalykų olimpiadomis, koncertais, išvykomis, ekskursijomis ir kt.). Tokiu atveju 1 punkte nurodytas tėvo bendravimo su vaiku laikas prasideda ir/ar baigiasi tada, kai pasibaigia ar prasideda atitinkamas renginys ar kitas sūnaus užsiėmimas mokykloje ar kitoje vietoje.
4. Apie tai, ar ir kokia apimtimi ketina pasinaudoti šioje tvarkoje nustatyta teise, M. B. turi el. paštu ar SMS žinute informuoti L. V.-B. kuo anksčiau, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo laiko pradžios. Nepranešus per šį terminą ieškovei el. paštu ar SMS žinute, visuomet laikoma, kad M. B. negali ir nenori atvykti nustatytu laiku pasinaudoti jam nustatyta bendravimo su vaiku teise.
5. M. B. teisė bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis neribojama, nebent toks bendravimas iš esmės trikdytų vaiko dienos režimą, būtų nesuderinamas su įprastomis elgesio ir moralės normomis ar kitaip neatitiktų vaiko interesų. Normaliu bendravimu su šalių sūnumi elektroninio ryšio priemonėmis šalys laiko ne daugiau kaip 1 valandą kas savaitę, kiekvieną ketvirtadienį nuo 19 valandos, arba šalių iš anksto sutartu kitu laiku. Visomis šalių sūnui reikiamomis elektroninio ryšio priemonėmis bei su tuo susijusiomis išlaidomis pasirūpina ir iš anksto jas pateikia atsakovas“.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.