Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo V. R. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde teigiama, kad V. R. taikant BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, teismai nekonstatavo, kad veikos padarymo metu jis būtų suvokęs, jog į svetimą jam turtą jis kėsinasi būtent prieš jo savininko valią, t. y., kad būtų suvokęs savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl V. R. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, dėl V. R. veiksmų tyčinės kaltės ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, tai, kad V. R. pavojingai veikė tyčia ir veiksmai atlikti jam svetimo turto atžvilgiu, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 31-37 punktuose. Kasatoriaus teiginiai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo yra deklaratyvūs, išsamiais teisiniais argumentais apeliacinės instancijos teismo išvados nėra ginčijamos, jas siekiama paneigti pasitelkiant subjektyvią, V. R. palankią įvykio interpretaciją.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo V. R. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.