Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.1; 1.1.4.2; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.4; 1.1.4.7; 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.5.2; 1.2.14.10.2.4; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. balandžio 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenanis (duomenys neskelbtini), nevedęs, atliekantis bausmę, teistas:

1) 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) – 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimas, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams;

2) 2020 m. kovo 2 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str.– 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 9 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams;

3) 2022 m. vasario 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos subendrintos 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, atlieka bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, šiuo metu atlieka bausmę, teistas:

1) 2001-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 206 str., 271 str. 3d. ( BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. su ½ turto dalies konfiskavimu;

2) 2005-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. (2 epizodai.), BK 22 str.1d. ir 260 str.1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

3) 2008-06-06 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 metams. Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-19 nuosprendžiu 2008-06-06 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., panaikinta ir išteisintas, nuosprendžio dalis, kurioje nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pakeista į 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2010-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme. 2019-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 59-266, taikyti Ž. V. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 2019-02-04 paleistas iš Vilniaus pataisos namų;

5) 2022-04-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu pagal 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį – devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-26 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, atlieka bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, turintis neįgalumą, teistas:

1) 1991-09-05 Šilutės raj. teismo pagal 1961 m. BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1991-11-22 Šilutės raj. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 16 str. ir 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 1993-09-23 Šilutės raj. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d., 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, subendrinus su 1991-11-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams. Pritaikius 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, 1994-02-14 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikęs 1 m. 6 mėn. 24 d. paskirtos bausmės;

4) 1997-04-14 Klaipėdos apygardos teismo (su to paties teismo 2003-07-16 nutartimi padarytais pakeitimais) pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 1 d., 159 str., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 180 str. 2 d. bausmę subendrinus su 1993-09-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams 4 mėnesiams, bausmę atliko 2003-11-14;

5)1997-08-08 Šilutės raj. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 278 str. 1d. 1800 Lt bauda;

6) 2006-05-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2017-12-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

7) 2008-07-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2006-05-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 10 metų 6 mėn. laisvės atėmimą. 2017-04-21 lygtinai paleistas remiantis 2017-04-05 teismo nutartimi;

8) 2018-04-19 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2008-07-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2019-08-06 paleistas iš Vilniaus pataisos namų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, teista:

1) 2010-11-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, - 200 MGL dydžio (26 000 litų) bauda. 2019-11-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-08 nuosprendžiu paskirta ir neišieškota 200 MGL dydžio bauda pakeista 480 valandų trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant juos atlikti per 1 metus. 2020-11-20 išregistruota iš probuojamųjų asmenų registro;

2) 2010-12-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – 196 MGL dydžio (25 480 Lt) bauda, ją sumokant iki 2011-07-16. 2014-05-02 duomenims bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. R., J. B., K. B., V. R., veikdami bendrininkų grupėje, sukurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, o kaltinamieji T. A., Ž. V. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, veikdami bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, A. R. pasikėsino kito asmens naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, kaltinamieji J. B., K. B., V. R., T. A., Ž. V. ir asmuo, kuriam byla nutraukta mirus, pasirengė apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y.: 2020 m. kovo mėnesį, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. R., turėdama tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, paprašė V. R. už piniginį atlygį surasti asmenis, kurie sutiktų padegti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020-02-03 draudimo sutartį Nr. TIA 598928401, ir taip gauti draudimo išmoką. 2020 m. kovo mėnesį, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, V. R., veikdamas kartu su A. R., žinodamas, kad pastaroji ketina apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padegant UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020-02-03 draudimo sutartį Nr. TIA 598928401, ir taip gaunant draudimo išmoką, A. R. paprašytas už piniginį atlygį surasti asmenis, kurie sutiktų padegti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), sutiko padėti įvykdyti nusikalstamą veiką. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. R. pasiūlė J. B. už 3 000 eurų piniginį atlygį padegti namą, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pastarasis su pasiūlymu sutiko. Po to, J. B., kelių dienų laikotarpiu, tiksli data nenustatyta, siekdamas, kad būtų įvykdyta nusikalstama veika, susitikęs su K. B., prie parduotuvės „Grūstė“, Klaipėdos mieste, adresu Miško g. 9, Klaipėda, pasiūlė pastarajam 1000 Eur piniginį atlygį, už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padegimo suorganizavimą. K. B. sutikus su pasiūlymu, pastarasis, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio pabaigos iki 2020-04-02, paskambino Ž. V., ir jam už nurodyto namo padegimą pasiūlė sumokėti 1000 Eur, nurodydamas, kad namo rūsio durys yra paliktos neužrakintos. Ž. V., vykdydamas K. B. nurodymus, pasiūlė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už piniginį atlygį padėti padegti namą, pastarasis sutiko. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, pasiūlė T. A. už piniginį atlygį padėti padegti namą, T. A. sutiko. 2020-04-03, apie 19 val., Ž. V., veikiant bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, bei T. A., tęsdami nusikalstamą veiką, ir vykdydant K. B. nurodymus, Ž. V. vairuojamu automobiliu „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvyko prie gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), per rūsio duris įėjo į namo vidų, kur atsineštu degiu skysčiu – benzinu, aplaistė namo grindis ir tyčia jas padegė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes namo viduje gaisro židiniai užgeso. Po to, V. R., sužinojus, jog namas nesudegė, pastarasis telefonu susisiekė su J. B. ir susitarė susitikti prie parduotuvės „Rimi“, Dangaus g. 34, Slengių k., Klaipėdos r. 2020-04-04 J. B. atvykus kartu su K. B. į parduotuvės „Rimi“, esančios Dangaus g. 34, Slengių k., Klaipėdos r., automobilių stovėjimo aikštelę, kur atvykęs V. R., būdamas įsiutęs, kad jie susitarimo iki galo neįvykdė, pateikė jiems savo telefone esančią padegto namo nuotrauką ir pasakė, kad jie pinigų negaus, nes namas nebuvo tinkamai padegtas. Po to V. R. jiems nurodė šį darbą sutvarkyti iki galo. K. B., tęsdamas nusikalstamą veiką paskambino Ž. V., nurodydamas, kad pastarasis netinkamai padegė namą, po ko Ž. V., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, ir T. A., 2020-04-05, apie 9 val., Ž. V. vairuojamu automobiliu BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vėl atvyko prie gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir per namo centrines duris įėję į namo vidų, visuose namo aukštuose atsineštu degiu skysčiu – benzinu, aplaistė baldus, kiliminę grindų dangą, kitus namų apyvokos daiktus ir tyčia juos padegė. Po to, A. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, 2020-04-10 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nurodant draudimo išmoką pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 42 551 Eur dydžio draudimo išmoka nebuvo išmokėta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gaisro priežasčiai nustatyti. Taip T. A., J. B., A. R., V. R., K. B., Ž. V. ir asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, veikiant bendrininkų grupe, buvo visuotinai pavojingu būdu sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 355 eurų vertės turtas, ir taip A. R. pasikėsino kitų asmenų naudai apgaule įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl namo sugadinimo įvertintą didelės vertės 42 551 Eur dydžio išmoką, o T. A., J. B., V. R., K. B., Ž. V. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, pasirengė kito tyčinio nusikaltimo padarymui, tai yra sudarė sąlygas A. R. panaudojant apgaulę kitų asmenų naudai įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl namo sugadinimo įvertintą didelės vertės 42 551 Eur dydžio išmoką.

Be to, kaltinamasis K. B., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino psichotropines medžiagas, t. y. jis, 2021-02-10, apie 18.11 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, turėdamas tikslą platinti, iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą, įgijo psichotropinės medžiagos – du paketėlius amfetamino, supakuotus į foliją, ir laikydamas juos prie savęs, kito asmens, kuriam byla buvo atskirta, vairuojamu automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno šias psichotropinės medžiagas. 2021-02-10, 18.15 val. prie (duomenys neskelbtini), namo, automobilyje „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė šiam automobilio vairuotojui 0,165 g psichotropinės medžiagos – amfetamino (1 paketėlį). Taip K. B. neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas platino.

Be to, kaltinamasis K. B., neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jų platinti, laikė pakuotę 22,807 g masės baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje nustatyta narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,0017 g (0,008 %), buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambario indaujoje iki 2021-02-11, 16.00 val., kol kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, kaltinamasis J. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2019-10-15, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., kilusio žodinio konflikto su taksi automobilio vairuotoju K. Ž. metu, tyčia ne mažiau nei 8 kartus kumščiu sudavė K. Ž. į veidą, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir odos nubrozdinimą dešinės alkūnės sąnario srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis T. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, jog 2020 m. M. Š. pasiūlė užsidirbti pinigų padegant namą. Su M. Š. buvo pažįstami, bendravo. Pažįsta taip pat ir Ž. V.. Jam reikėjo pinigų, ir jis sutiko. Jie nuvažiavo prie to namo, pripylė benzino ir padegė. Važiavo su M. Š. ir Ž. V. Nieko per daug nesiaiškino, nesigilino, jam davė 100 eurų ir viskas. Jam M. Š. telefonu pasiūlė užsidirbti. Gavo 100 eurų kai tik susitiko, paskui už kelių dienų jam paskambino, jie nuvažiavo, įėjo į vidų, padegė ir išvažiavo. Pripylė benzino ir padegė, neprisimena, kas degtuką uždegė. Važiavo kažkur į Palangą prie nuosavo namo. Ž. V. vairavo, M. Š. sėdėjo šalia jo. 100 eurų gavo dar iki nuvažiuojant prie to namo. Kai susitiko, tą pačią dieną, prieš važiuojant, padavė pinigus. Visi trys įėjo į rūsį, pripylė benzino, padegė ir išėjo. Iš rūsio vykdė padegimą, užsidegė, ir jie greitai sėdo į mašiną ir išvažiavo į Klaipėdą. Po kelių dienų vėl jam telefonu paskambino M. Š. ir pasakė, kad dar kartą reikės nuvažiuoti iki to namo, nes kažką negerai padarė. Ž. V. jį su M. Š. paėmė ir jie trise dar kartą nuvažiavo prie namo (duomenys neskelbtini). Daugiau jam pinigų nemokėjo, nes pirmą kartą neužsidegė namas. Įėjo į namą per priekines duris, vėl pripylė benzino, padegė ir išvažiavo. Turbūt užsidegė namas. Antrą kartą kuomet atvažiavo, per duris įėjo į namą. Abu kartus visi trys buvo apsirengę kombinezonais. Ž. V. padavė kombinezonus ir pirštines. Su M. Š. nelabai bendravo po įvykio. Benziną naudojo padegimui, vežė kelis litrus. Nežinojo kam tas namas priklauso, nepasakojo apie namo priklausomybę. Po pusės metų atvažiavo pareigūnai ir išsivežė į komisariatą. Jis nesidomėjo, ar namas sudegė. Gavo iš viso 100 eurų. Ž. V., turbūt, sumokėjo jam 100 eurų, tiksliai neprisimena. Su Ž. V. apie įvykį nesikalbėjo. Kodėl reikėjo padegti namą, nesidomėjo. Jam reikėjo pinigų, buvo karantinas, o čia pasiūlė 100 eurų. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Dėl sukčiavimo nieko nežino, kad padegė prisipažįsta. Viską darė trise. Nesuprato, kodėl reikėjo padegti namą. Negalvojo dėl kokių priežasčių savininkai prašė padegti namą, jam tai nerūpėjo, jam tik reikėjo pinigų. Kaltinamasis T. A. patvirtino savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis (12 t., b.l. 61-65, 12 t., b.l. 72-74).

Kaltinamasis Ž. V. teisiamojo posėdžiu metu parodė, kad jam paskambino pažįstamas K. B. ir pasiūlė uždirbti 1000 eurų. T. A. žinojo kaip M. Š. pažįstamą. J. B. nepažįsta, V. R. nepažįsta, tik yra matęs, A. R. nepažįsta. Paskambinęs K. B. pasiūlė užsidirbti ir jis sutiko. Jie susitiko po kelių dienų, K. B. pasakė, kad reikės padegti namą. Tuo metu bendravo su M. Š., todėl ir jam pasiūlė užsidirbti, pakvietė į pagalbą. K. B. jam vienam pasiūlė užsidirbti 1000 eurų. K. B. neprašė surasti daugiau žmonių, jis pasiūlė M. Š., o M. Š. pasiūlė T. A.. Trise nuvažiavo iki namo (duomenys neskelbtini), žinojo, kad name nebus žmonių, K. B. buvo minėjęs, kad nieko name nebus. Apsivilko kombinezonus. Apačioje buvo neužrakintos durys, įėjo į namą, pripylė benzino, padegė ir išvažiavo. Buvo trise: jis, M. Š. ir T. A.. K. B. nedalyvavo. Adresą buvo gavęs iš K. B.. Jam vienam siūlė 1000 eurų atlygį už padegimą. Benziną pirko jis degalinėje, įpylė į 3-4 plastikinius butelius. Nuvažiavo prie to namo, apsivilko kombinezonus, įėjo per verandą į apačią, padegė ir išvažiavo į Klaipėdą. Vairavo jis, važiavo jo automobiliu „BMW“. Kombinezonus turėjo jis. Pirštines, ar buvo užsidėję, neprisimena. Tą patį vakarą, kuomet padegė, ar kitą dieną, paskambino K. B. ir pasakė, kad blogai padegė- niekas neužsidegė, todėl pinigų neduos. Pasakė, kad turi padaryti darbą iki galo. Dabar tiksliai neprisimena, gal pats nusprendė padaryti darbą iki galo. Paskambino M. Š., pasakė, kad reikės dar kartą važiuoti ir padaryti darbą iki galo, nes kitaip neduos pinigų. Vėl prisipylė benzino, nuvažiavo prie namo. Namo durys nebuvo užrakintos, įėjo į vidų, pripilstė benzino, jis pats padegė, laikraščius uždegdamas, išbėgo iš namo ir išvažiavo į Klaipėdą. Nežino, ar sudegė, ar nesudegė, bet vėliau paskambino K. B. ir pasakė, kad viskas gerai. Vėliau susitiko su K. B., kad perduotų pinigus, ir jis gavo 1000 ar 800 eurų, lyg 200 eurų pasiliko K. B.. Susitiko kažkur benzino kolonėlėje tą pačią dieną, ar kitą dieną po antro gaisro. Paskambino M. Š., pasidalino pinigus, T. A. pats jau buvo davęs prieš antrą padegimą 100 eurų. Su M. Š. pinigus pasidalino per pusę. Namo durų nelaužė, jos buvo neužrakintos. Namas 2-3 aukštų. Pirmą kartą ėjo į rūsį per langelį, antrą kartą ėjo per pagrindines duris. Durys buvo neužrakintos, nieko laužti nereikėjo. Padegus buvo didelė liepsna, ir jie išvažiavo. Nesitarė kas ką degs, spontaniškai padegė. Turėjo su M. Š. dviese tai padaryti, nežino, kodėl M. Š. pasiūlė T. A.. Su M. Š. buvo sutarę, kad pinigus pasidalins dviese, per pusę. Tarėsi, kad 800 eurų dalinsis. Jis nesigilino, kodėl reikėjo padegti namą, jam tiesiog reikėjo pinigų. Buvo vartojantis narkotikus. Ar M. Š., T. A., K. B., vartojo narkotikus, nežino. Patį padegimo faktą pripažįsta. Pinigus gavo už padegimą, vėliau nesidomėjo tuo namu. Jis nesigilino, kodėl reikėjo padegti tą namą, klausė, ar žmonės nenukentės, pasakė, kad ne, o jam reikėjo tik pinigų, todėl sutiko. Jam nesakė, kad savininkas nori, kad padegtų, K. B. lyg sakė, kad savininkas sutinka ar neprieštarauja. Nežinojo, kad namą padegti reikia dėl draudimo. Apie namo savininką galimai buvo pokalbis su K. B., kažką gal minėjo. T. A. buvo pakviestas M. Š. iniciatyva, nežino dėl kokių priežasčių. Jis pasiūlė tik M. Š.. Jam pasiūlė K. B., jis sutiko, pasiūlė M. Š., M. Š. pasiūlė T. A.. Kokiu tikslu reikia padegti namą, nesakė, jis tuo nesidomėjo. Apie jokį sukčiavimą negalvojo. Jis nežino, kodėl savininkas norėjo, kad padegtų namą. Kad dėl draudimo, buvo jo nuomonė išsakyta, bet tai ne faktas. K. B. sakė, kad negaus pinigų, jei nepadarys darbo iki galo. Kaltinamasis Ž. V. patvirtino savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis (11 t., b.l. 152-155, 156-159, 166-169).

Kaltinamasis J. B. teisiamojo posėdžiu metu parodė, kad pirmą kaltinimą pripažįsta, jie susitaikė su nukentėjusiuoju. 2019-10-15 buvo su draugu bare, nusprendė parvažiuoti namo. Buvo keletas žingsnių iki namų, bet taksistas paprašė 5 ar 10 eurų sumokėti. Jis pasakė, kad labai brangiai, gali sumokėti tik 2 eurus, taksistas pradėjo ant jo rėkti, pasikvietė į lauką išsiaiškinti ir jie susimušė. Muštynes pradėjo taksistas, taksistas išlipo iš mašinos, jis taksisto iš mašinos netraukė. Taksistas galvojo, kad jis yra visiškai girtas, pradėjo jį stumdyti, jis jam davė atgal. Taksistas jam pirmas sudavė, į kurią vietą, neprisimena. Jis atgal sudavė delnu porą kartų ir nuėjo namo. Taksistas išsikvietė policiją. Po to jie su taksistu susitaikė, jis atlygino žalą taksistui. Šį kaltinimą pripažįsta, bet jis sudavė, nes gynėsi. Jis pats buvo sužalotas, bet niekur nesikreipė. Gavosi nesusipratimas, buvo išgėręs, taksistas pasikarščiavo, jis pasikarščiavo. Viską pripažįsta.

Dėl antro epizodo nurodė, kad paskambino V. R., privažiavo su žmogumi ir pasakė, kad tas žmogus turi jam pasiūlymą. V. R. paėjo į šoną, ir tas žmogus pasakė, kad reikia sudeginti namą. Jis jam atsakė, kad tuo neužsiima. Paklausus, kodėl reikia sudeginti, atsakė, kad pykstasi, ar dar kažkas, jis nesigilino, nes jis tokių darbų nedaro. Jis pasakė, kad nenori tuo užsiimti, tas žmogus jį įkalbinėjo. Nežino to žmogaus vardo ar pavardės. Tai buvo vyras, jis buvo su kauke ir kepure. Tuo metu buvo prasidėjęs karantinas. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), ir pokalbis vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. V. R. jam paskambino ir susitarė susitikti. Jis atvažiavo su tuo žmogumi automobiliu, lyg juodos spalvos. Kol kalbėjo su tuo žmogumi, V. R. buvo nuėjęs į šoną, negirdėjo jo pokalbio su tuo vyru. Jų pokalbis vyko 10-15 min. Tas žmogus pasakė, kad reikia sudeginti namą, nes pykstasi su kažkuo. Buvo bloga finansinė situacija, todėl jis pasiūlė ir K. B.. Po to nuvažiavo susitikti su K. B.. Neprisimena, ar tą pačią dieną susitiko su K. B. prie „Grūstės“ parduotuvės. K. B. pasiūlė, nes žinojo apie jo teistumus. K. B. jis pasakė, kad jam tai neįdomu, pasakė: „jei tu nori, apsiimk“. Tam žmogui, kuris atvažiavo su V. R., jis pasakė, kad jis nesutinka, tuo neužsiims, bet pabandys rasti žmogų. Tas žmogus po to rašė į telefoną SMS žinutes. Nežino, iš kur jis jo numerį gavo, gal V. R. davė, pats jis nedavė. Už namo padegimą lyg 3000 eurų buvo pažadėjęs tas žmogus. Kai susitiko su K. B., pasakė, kad yra žmogus, kuris nori, kad būtų padegtas namas, jie ten pykstasi, bet jis nesigilino, nes nenori to daryti, o K. B. sutiko, pasakė, kad viską padarys ir jam niekuo nereikės rūpintis. K. B. jis pasakė, kad už padegimą pažadėjo sumokėti 2000 eurų. Sau norėjo kažkiek pasilikti, uždirbti iš to. K. B. sakė, kad suras žmones, kurie padegtų. Terminas lyg nebuvo nurodytas- kada galės, tada padegs. Buvo nurodyta, kad namą (duomenys neskelbtini) reikia padegti, to namo adresą gavo SMS žinute iš to žmogaus. Turėjo labai daug telefono numerių tuo metu, kad jam skambučiai nesimaišytų ir į asmeninį numerį neskambintų, nes prekiaudavo internetu. Namo adresą pasakė K. B., jis surado žmones, jis pats nepažįsta tų žmonių. Nuvažiavo vieną kartą, blogai padegė. Pats į įvykio vietą jis nevažiavo. Jam parašė SMS, kad namo nepadegė. Turbūt tas vyras parašė, kuris prašė padegti. To vyro kontaktų nebuvo įsivedęs. Po kiek laiko, gal po savaitės po jų susitikimo, gavo pranešimą, kad namas nepadegtas. Atrodo, kad K. B. pats pasirinko laiką kada padegti. Buvo lyg pranešta, kad vartai bus atidaryti, ar namo durys, ir taip galės patekti į namą. Gavęs SMS iš to žmogaus apie tai, kad nepavyko padegti, važiavo susitikti su V. R.. Jo iniciatyva susitiko su V. R., paklausė V. , kas ten per žmogus, nes jam nepavyksta su juo susisiekti. Tas vyras jam daugiau neberašė, gal supyko. Su V. R. susitiko Ginduliuose prie „Rimi“ parduotuvės. K. B. buvo kartu su juo. Paklausė V. R., kodėl tas žmogus nekontaktuoja, neatrašo. Gal tas žmogus su K. B. susirašinėjo, nežino. Kai gavo SMS, paklausė K. B., jis pasakė, kad nežino, reikia važiuoti aiškintis. Sakė, kad turėjo būti padegimas. Nežino, ar K. B. išsiaiškino su padegėjais– jis pats su jais nebendravo, jų nepažįsta. Kai susitiko su V. R., paklausė, kas yra, kad žmogus nieko neatrašo, paklausė, ar nebereikia, gal jie susitaikė. V. R. parodė nuotraukas, pasakė, kad blogai padegtas, jam kažkas atsiuntė nuotraukas, pasakė važiuoti antrą kartą. V. R. nustebo, matyt turėjo kontaktus to žmogaus, nes jam parodė nuotrauką, kad blogai sudegintas, tas žmogus užpyko ir nebeatrašo. Kai paskambino V. R., pasakė, kad reikia pakalbėti. Kai susitiko su juo, paklausė, kur dingo tas žmogus, kodėl jis jam neatrašo. V. R. tada pasakė, ko tas žmogus jo prašė. V. R. pasakė, kad nieko nežino, kad reikia susisiekti su tuo žmogumi. V. R. su juo susisiekė telefonu, V. R. paėjo į šoną, jis nematė ką darė V. R.. Per telefono galeriją nuotrauką parodė. Prie „Rimi“ jis paklausė V. R., kur dingo tas žmogus, V. R. kažkam parašė ar paskambino, gal į „Rimi“ nuėjo, gal jis (tas žmogus) ten galėjo būti ir V. R. perdavė nuotraukas, nes V. R. priėjo ir parodė nuotraukas telefone. Tiksliai neprisimena, kas buvo nuotraukose. Pažiūrėjo, sakė tada reikia daryti toliau. V. R. nuo to žmogaus perdavė žodžius, kad reikia sudeginti namą iki galo. Buvo pasakyta: „kada sudeginsi, tada ir bus pinigai“. Dabar jau V. R. pasakė apie pinigus. Jis V. R. pasakė, kad 3000 eurų pažadėjo žmogus. K. B. buvo šalia, girdėjo pokalbį. Jis paaiškino V. R., kas čia per žmogus, kaltino K. B., kad nepadegė namo. K. B. pasakė, kad važiuoja namo, išsiaiškins, susiskambins su jais. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo V. R., padavė jam pinigus 2500 eurų. Susitiko su V. R. dviese, kažkas dar jo mašinoje sėdėjo. Paskambino K. B., jis atvažiavo tą pačią dieną, jam padavė 2000 eurų, sau pasiliko 500 eurų ir išsiskyrė. Po to nei su V. R., nei su K. B. nebendravo, nes atsirado darbų, jis pradėjo internetu prekiauti. Jis nenorėjo bendrauti su tokiais žmonėmis. 500 eurų jis pasiėmė už suvedimą. A. R. nepažįsta. Ž. V. gal yra matęs, bet bendrauti su juo neteko. T. A., M. Š. nepažinojo, tik dabar, bylos eigoje, sužinojo ir apie moterį A. R.. Jam tyrėja sakė, ką sakyti, ką rašyti. Kai davė parodymus, jam tyrėja pasakė, kad gal tai darė dėl draudimo. Pasakė, kad galima sakyti, kad dėl draudimo. Nesuprato, kodėl reikėjo padegti namą, tas žmogus pasakė, kad pykstasi kažkas, o jis labai neklausinėjo. Jis nežinojo, ar su žmonėmis tas namas, dėl to ir nelindo. Aplinkybės nebuvo aiškios. Nenorėjo kištis. K. B. įkalbėjo užsiimti, o jis K. B. pasiūlė. Kaltę pripažįsta. Tyrėja ir kriminalistas jam sakė sakyti ant V. R.. Advokatas ką veikė, jis nesuprato. Jis buvo pasimetęs, jam klaustrofobija, bijo uždarų patalpų. Jam kriminalistas pasakė, kad sakytų ant V. R., bus geriau, nieko negaus. Ant V. R. ir sakė, pagalvojo, kam tas trečias, nes to žmogaus nežinojo. Jam po to buvo daug grasinta, rašyta iš nežinomų numerių. Nepažinojo A. R., pirmą kartą mato, nedavė jos telefono numerio dėl baldų. Apklausų metu tyrėja sakė, kad sakyk, jog tikslas padegti namą dėl draudimo. Tyrėjos pavardės neprisimena, kriminalistas buvo vienas, jo pavardės neprisimena. Iš V. R. 2500 eurų gavo Debreceno rajone. Tyrėja pateikė versijas, paklausė, gal dėl draudimo, jis pasakė– gal ir dėl draudimo, nes baisiai skamba, kad dėl kažkokių pykčių. Jis išreiškė nuomonę, ne faktą. Tas žmogus, kuris buvo su V. R., paaiškino, kad kažkuo dalinosi, nepasidalino, lyg verslo partneriai kažkuo nepasidalino. Jis labai nesigilino. Prašė padegti, apgadinti namą, ne visiškai sudeginti, nemano, kad norėjo visiškai sunaikinti namą. Mano, jog turėjo kažkokį interesą, norėjo apgadinti tą namą. Nuotrauką parodė V. R., buvo viena nuotrauka, lyg koridorius apdegęs. Pasakė, kad reikia daugiau padegti. V. R. pirmo pokalbio metu buvo pasitraukęs, pokalbio negirdėjo. Antro susitikimo metu V. R. kažkur nubėgo, pasakė palaukti, tuoj grįš, o grįžęs parodė tą nuotrauką. Mano, kad V. R. nežinojo, kad reikia kažką padegti. Jam yra negerai su sveikata, serga depresija, klaustrofobija, negali lėktuvu skristi, gydosi, tačiau dokumentų neturi. Sulaikytas buvo 2 paras. Kai buvo sulaikytas, buvo tyrėjas užėjęs, ir pažadėjo, kad jis bus slaptas liudytojas, nieko negaus, prašė sakyti ant V. R., o jie paskui išsiaiškins. Tyrėjas sakė liudyti abiem ant V. R. ir nieko negaus. Jam pasakė, kad nieko nebus, nes K. B. viską padarė, jei jis nori greičiau išeiti, tada reikia duoti parodymus, kitaip važiuos į Šiaulius, bus uždarytas. Kadangi jam yra klaustrofobija, jam jau tos 2 paros buvo kažkas baisaus, todėl sutiko su pareigūnu. Kai V. R. perdavė pinigus, jis buvo atvažiavęs ne vienas, kažkas sėdėjo automobilyje, kas jis toks, jis nematė, nes sėdėjo asmuo su kauke. V. R., perduodamas pinigus, pasakė, kad čia už tą namą. Nežino, iš ko gavo grasinančių žinučių, pagalvojo, kad nuo jo. Kad buvo sumuštas K. B., jis žinojo. Kai užsiimi tokiais reikalais, gali bet kada sumušti. V. R. sakė, kad reikia draugui padėti, perdavė pinigus ir viskas. Jam atrodo, kad suinteresuotas asmuo buvo tas, su kuriuo pirmą kartą susitiko. Su V. R. seniai pažįstami. Narkotikų jis nevartoja, K. B. vartoja. Žino, kad K. B. yra vėžys, kiek žino jam yra dar bylų dėl narkotikų iškelta. Šiuo metu su K. B. nebendrauja, dėl to, kad įvėlė į tą nesąmonę. Kokiu automobiliu V. R. buvo pirmą kartą atvažiavęs su tuo žmogumi, neprisimena. V. R. vis su kita mašina važinėja. Ne viena apklausa buvo. Kartais ir kriminalistas važiuodavo kartu su juo. Nenorėjo, kad jį vėl uždarytų, nenorėjo važiuoti į Šiaulius, todėl davė tokius parodymus. Tvirtina, kad dabar geriau atsimena. Neveikė kortelė, telefonu negalėjo susisiekti su tuo žmogumi, todėl kreipėsi į V. R., norėdamas išsiaiškinti. Kadangi V. R. tą žmogų buvo atvežęs, tai jis į V. R. ir kreipėsi. Tas žmogus jam nebeatrašė. Savo iniciatyva kreipėsi į V. R., nes kainavo ir važiavimas padegimui. Kažką K. B. sumokėjo jiems ( padegėjams).K. B. pasakė: „ieškok to žmogaus“. Kadangi V. R. tą žmogų buvo atvežęs, todėl ir kreipėsi į V. R.. K. B. iniciatyva buvo surasti tą žmogų. Bijojo to žmogaus, kuris buvo su V. R.. K. B. įkalbėjo padegti. Jis pats nesutiko, sakė, kad nenori, bet pasiūlė K. B.. Jis buvo tik tarpininkas, jokių žmonių neieškojo. Kai jį apklausė, sužinojo viską iš tyrėjos, tai ir sakė, kad moteris sugalvojo. Tyrėja viską pasakė. A. R. nežinojo, apie senelių namus nežinojo. Naują asmenį nurodė teismui, nes dabar jau nebebijo, niekas negrasina. Su K. B. ir V. R. kažkiek bendravo, po to nebendravo, dabar bendrauja, pasisveikina, įtakos nedaro. Tas dabar nurodytas žmogus buvo su kepure, kauke. Ar su barzda, nežino, nes buvo su kauke, pagal akis jam galėjo būti apie 50 m. Kalbėjo lyg be akcento. Apsirengęs su megztuku. Daugiau to žmogaus nematė, Debreceno gatvėje kuomet buvo susitikę, kažkas buvo mašinoje, ar tas asmuo buvo, nežino. Jo parodymus įtakojo tyrėja ir kriminalistas.

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, jog nieko apie įvykį nežinojo. Buvo davęs kontaktus žmogaus, kuris ieškojo darbo statybose. A. R. žino, nebendrauja su ja. J. B. žino, jis mokėsi pas jį vairuoti. K. B. kartą ar du buvo matęs, iki įvykio jo nežinojo. Ž. V., T. A., M. Š. nepažinojo. Mano, kad žmonės gavo kažkokį spaudimą iš policijos, todėl pasakė tą, ką turėjo pasakyti. Girdėjo J. B. parodymus. Su J. B. jis suvedė asmenį, tas asmuo buvo V. R.. Su juo susipažino kai buvo atvežęs kažkokį draugą ar giminaitį į pravažiavimus. Jis pats turi sklypų (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) važiuojant, su broliu bandė juos parduoti. Buvo patalpinti skelbimai, kad ieško investuotojų, arba parduoti žemę. V. R. pasakė, kad tuo užsiima, kad turi pažinčių, pasakė, kad gali padėti parduoti viską. Pasikeitė telefonų numeriais, bendravo.Po to V. R. parašė ir paklausė, ar turi kokių statybininkų pažįstamų, nes reikia jo draugams. Su J. B. norėjo vieną projektą laimėti Nidoje, tačiau neišėjo, žinojo, kad J. B. buvo be darbo. Nežino, ką V. R. norėjo statyti ar renovuoti. J. B. buvo sakęs, kad yra be darbo, buvo sunkus laikas, karantinas, todėl pasiūlė jam J. B., davė J. B. numerį. Jam nebuvo jokio intereso, nesidomėjo, ar J. B. kažką pastatė ar renovavo- tiesiog padėjo žmogui. 2020 m. buvo Amerikoje, tvarkė laivus, prieš pandemiją grįžo. Lietuvoje dirba vairavimo instruktoriumi, turi vairavimo mokyklą. K. B. nepažinojo. Su juo buvo kartą prie „Rimi“ sutikęs, kai atvažiavo su J. B., tada pirmą kartą jį matė. J. B. jo prašė, kad padėtų susitikti su V. R., nes jam neatsiliepia. Bandė jam paskambinti, bandė padėti susitikti. J. B. prašė padėti susitikti su žmogumi, su kuriuo buvo susitikę (duomenys neskelbtini), nežino, kokiu tikslu, nežino, apie ką jie buvo kalbėję, nes jo šalia nebuvo. Kai J. B. jo paprašė padėti surasti tą žmogų, jis jam paskambino. V. R. gal turėjo ne vieną numerį. Nežino, kokį V. R. numerį turėjo J. B., nežinojo dėl kokios priežasties jo ieško. Jo J. B. paklausė, ar gali padėti surasti V. R., jis pažadėjo surasti ir pradėjo ieškoti. Susisiekė telefonu su V. R., pasakė, kad jo ieško žmogus, su kuriuo buvo susitikę. Kad jie buvo susitikę su J. B., žinojo, nes pats buvo atvežęs į (duomenys neskelbtini) Kai paskambino V. R., pasakė, kad jo ieško žmogus, su kuriuo buvo sutikęs, kad neranda, tada jis atsiuntė nuotrauką, joje kažkas buvo apsvilę, buvo piktas, paklausė, ką jis čia pridirbo. J. B. parodė tą nuotrauką, paklausė, ką pridirbo ir išsiskyrė. Neprisimena, gal dar davė J. B. kitą V. R. numerį, negali dabar tiksliai pasakyti. Apie namą (duomenys neskelbtini), nieko nežino. Dėl savo parodymų ikiteisminiame tyrime, nurodė, kad iš pradžių nieko nesuprato apie ką kalba. Buvo vaikas namuose virtuvę padegęs, buvo gavęs draudimą, pagalvojo, kad kalba apie tai eina, todėl pasakė: „kreipkitės į draudimą ir aiškinkitės“. Advokato pradžioje neturėjo, bet kai pamatė, kad pareigūnai pradėjo „presuoti“, tada pasiėmė advokatą. Nesuprato, apie ką kalba vyksta, todėl anksčiau nepapasakojo šių aplinkybių. 2021-05-18 dirbo, J. B. paskambino, pasakė, kad buvo suimtas. Paklausė, kas, kaip, dėl ko, pasakė, kad jį išleido ir atvažiuoja. Atsakė: „gerai, atvažiuok“. Atvažiavo, parodė dokumentus, pasakė, kad jam iškėlė bylą. Jis J. B. V. R. pavardės nebuvo sakęs. Pokalbis baigėsi prie „Studlendo“, pasiūlė paimti advokatą. Apie V. R. nieko nekalbėjo susitikimo prie „Studlendo“ metu. Nežinojo, dėl ko J. B. buvo suimtas, kad dėl įtarimo padegimu buvo suimtas, nesakė. Su K. B. buvo prie „Rimi“ susitikę vieną kartą, tada jį pirmą kartą pamatė. K. B. gyveno (duomenys neskelbtini), netoli mokyklos, kur sunkvežimius laiko, matydavo kartais. Nebendravo su juo, po kurio laiko K. B. buvo į „Mesengerį“ pradėjęs rašyti ir skambinti. Pradžioje, kiek atsimena, parašė: „labas, ką veiki?“ Paklausė, kas čia rašo, būdavo žinutės dingstančios per „Mesengerį“, paskui paskambino, paklausė, ką prisidirbo, kodėl čia taip reikėjo daryti, kad jį sumušė ir visa kita. Paklausė, kokius vėjus čia kalba, pasakė, kad guli ligoninėje, jis pasisiūlė ateiti aplankyti. Kaip matyti, policija stovėjo jam, K. B., už nugaros ir paėmė tą, ką reikėjo paimti. Ką jie bendravo nuo 2 val. iki 5 val.– viso to nėra. K. B. kaltina, kad sumušė. Jis nežino, kas jį sumušė. K. B. nurodė į jį, nes buvo sulaikytas su narkotikais, o dabar tokia politika– kalbėk ant kažko, ir tau duos 1/3. Jis pats patyrė spaudimą. Dėl pinigų perdavimo J. B. paaiškino, kad V. R. jo prašė nuvežti J. B. pinigus už darbą. V. R. kartu nebuvo. Pinigus J. B. perdavė (duomenys neskelbtini) Perdavė apie 2500 eurų. Neklausė, už ką pinigai, padavė pinigus J. B. ir išvažiavo. Galvojo gal už renovaciją kažkokią. Buvo pasiūlyta atlikti poligrafinį tyrimą, jis sutiko, bet nebuvo padarytas, nes paklausus tyrėjos, ar nutrauks bylą, tyrėja nurodė, kad tai nieko nekeis, tai kam jam važiuoti į Vilnių ir gaišti laiką, jei tai neturės įtakos. J. B. numerį seniai buvo davęs A. R., gal metai laiko iki įvykio. Ji buvo sakiusi, kad šaldytuvą išnešti iš buto reikia, ar perkraustyti, todėl davė jo kontaktus. Neklausė, ar darbai buvo atlikti. Neprisimena, ar J. B. A. R. telefono numerį davė. Prisimena, kad prašė A. R. žmogaus, kuris padėtų šaldytuvą išnešti, o davė ar nedavė J. B. kontaktus, neprisimena. K. B. jam parašė, jis paklausė, kas rašo, po to paskambino dėl sumušimo. Iš provokacijos kilo žinutės turinys. Jo paklausė, kam prikluso tas namas, tai ir atsakė tomis žinutėmis. Neatsimena, kiek žinučių parašė. Po kiekvieno klausimo buvo atsakymas. Kaip A. R. susijusi su padegimu, nežino. Po padegimo A. R. lyg buvo atvažiavusi giminaitę į aikštelę paimti, bet apie namą nekalbėjo. Apie įvykį nežinojo, tai negali pasakyti iki ar po įvykio atvažiavo. Kad suvedė žmones, tai reiškia, kad davė numerius. Žodžiai :„Tie žmonės nepažinojo moteriškės“- reiškė tai, kad gal žmonos R. ar draugės, gal advokatės nepažinojo. Apie gaisrą sužinojo tik tada, kuomet policija jį iš darbo pasiėmė. Duodamas pinigus J. B. jis galvojo, kad už medžiagas perdavė. K. B. jį apkalba, K. B. su J. B. pas jį nebuvo atėję prašyti pinigų už padegimą. R. iki įvykio apie metus pažinojo. Jis užsiiminėjo nekilnojamo turto prekyba, buvo architektas. R. lyg buvo minėjęs, kad kažką draugui norėjo padėti nupirkti (duomenys neskelbtini). V. R. 50-60 m., jis su akiniais, gal jo ūgio, gal kiek aukštesnis ir stambesnis. Normalus žmogus, verslininkas. Buvo sulaikytas apie 2 paras, tada apie įvykį pasakė kriminalistas ir tyrėja. Kriminalistas ateina, kalba, po to ateina moteris ir surašo, iš areštinės nusiveda į kambariuką ir po to parveda. Pareigūnas sakė, kad ant jo visi kalba, jis mato, kad yra nekaltas, tai liepė nurodyti A. R., tada sakė, nebus bylos. Kai pasakė, kad galimai R. tas visas darbas, tai jie paklausė, kaip jiems sužinoti, pasakė, kad jie yra bendri pažįstami su A. R., prašė jos paklausti, kur ji yra įsivėlusi.V. R. pavardę pareigūnams paminėjo po kurio laiko, išėjęs iš areštinės. Kalbėjo ne apie padegimą, jam tik pasakė, kad jie įtaria tokius žmones, kalbėk ant šitų žmonių. Pareigūnai davė skaityti įtarimus, buvo parašyti vardai, pavardės, bet V. R. pavardės nebuvo. K. B. pirmas jam parašė žinutę, o po to paskambino. Gal valandą susirašinėjo su pertraukomis. Ne visos žinutės yra byloje. Ne visi K. B. klausimai pridėti prie bylos. Žinučių neturi, jos dingsta gal po 30 sek. Byloje yra tik jo žinutės, o ką rašė K. B., nėra. K. B. iki įvykio nežinojo. Nežino, kuo jis užsiima, jei byla iškelta - gal iš narkotikų gyvena. Turi 4 vaikus, visi nepilnamečiai. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra direktorius, vairavimo instruktorius ir teorijos dėstytojas. Taip pat dirba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju vadybininku ir kruizinius laivus tvarko. „BMW“ automobilio neturėjo. Įvykio metu turėjo ir dabar turi automobilį „Ford focus“. Prie „Rimi“ susitikęs J. B. parodė nuotrauką, jam ją atsiuntė, jis suprato, kad kažką dirbo, nes ir jiems ant laivo prieš tai buvo, kad pjovė ir užsidegė. Jis nesakė J. B., kad blogai uždegė. Jis parodė nuotrauką, paklausė, ką čia pridirbo ir viskas. Nežinojo, apie kokį namą kalba, kam namas priklauso, nežinojo. Kai pirmą kartą suvedė V. R. ir J. B., jis pats nuėjo nuo jų toliau, gal mašinoje sėdėjo. Prieš jiems su V. R. važiuojant susitikti su J. B., jis nesakė apie ką šnekės su J. B.. Kai V. R. grįžo į mašiną pasikalbėjęs, nepasakojo apie ką su J. B. kalbėjo. Gavo iš pareigūnų spaudimą duoti parodymus ant A. R.. Nežino, iš kur tai ištraukta, kad A. R. jo paprašė už atlygį surasti žmones, kurie padegtų namą. A. R. jo šito neprašė. V. R. jo paprašė paskolinti pinigų, paklausė, ar turi pinigų paskolinti statyboms, jis po to žadėjo jam atvežti. J. B. jis savo pinigus davė. Nepasirašė jokio raštelio. Jis pats sąžiningas žmogus, mano, kad ir kiti sąžiningi. R. jam pinigų negrąžino. V. R. dabar yra miręs. Kai buvo įteiktas įtarimas, bandė R. skambinti, jo ieškoti. Neturi jo numerio išsaugojęs, nes jo telefonas buvo sudaužytas. V. R. buvo įsivedęs kaip „architektas“. Nebandė jo ieškoti per Googl ar pažįstamus. Kiek žinojo, A. R. R. pažinojo. Jie su V. R. bendravo telefonu, žinojo, kad kažkur (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gyveno, kad dirbo savivaldybėje buvo sakęs. Visą laiką jis klausė, kas yra tas „nenustatytas asmuo“, jam niekas taip ir nepaaiškino. V. R. įvardino tik šiandien, nes bijojo jo. Galvojo, kad gali pinigų negrąžinti, finansiškai pakenkti.

Kaltinamoji A. R. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, jog 2020 m. kovo mėn. dukra kreipėsi į draudimo bendrovę. Buvo didelė vėtra ir išvertė tvorą. Neįvertino draudimas tiek, kiek prašė, nes buvo visa tvora išversta. Draudimas tada išmokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Kretingoje senelių namus iš varžytinių įsigijo. Kredito unija „Memelio taupomoji kasa“ suteikė kreditą. Iki gaisro buvo įsigyti nauji senelių namai Kretingoje. Pastatas Kretingoje buvo parduodamas iš varžytinių. Ji dalyvavo konkurse, gavo kreditą iš „Memelio taupomoji kasa“, ir nupirko pastatą. A. S. yra jos draugas. Kieno sąskaita nurodyta (3 t., 6 b. l.), negali atsakyti, sąskaitų numerių neprisimena. Čia galimai įmonės sąskaita. Ji naudojasi A. S. el. paštu. R. R. buvo labai geras draugas. Su R. R. bendravo tik dėl pusseserės, nieko blogo apie jį negali pasakyti. Jo pavardė ir vardas yra R. R., ne V., matė jo dokumentus, su juo bendravo. Nežino, ko jis prie jos buvo prikibęs, bet jis pas ją sėdėdavo kabinete. Kai atvažiavo policija, ji labai išsigando. Namas (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji su dukra įsigijo tą namą. Tiksliau, dukra įsigijo ir norėjo atidaryti senelių namus. Neleido atidaryti senelių namų, kadangi reikėjo lifto, o jo nebuvo galima įrengti iš lauko pusės, ir joms pasakė pardavinėti tą namą. Namo vidus kaip ir standartus atitiko, tik neatitiko dėl to, kad nėra lifto. Namas buvo 4 aukštų, su rūsiu. Lyg už 130000 eurų pirko šį namą su paskola. Ji mokėjo paskolą, paskui paprašė atidėjimo, jai atidėjo, paskui prasidėjo pandemija, o per pandemiją „(duomenys neskelbtini)“ nebendravo su ja. Paskui perdavė R. R. namo raktus, ir jis pardavinėjo tą namą. Nusipirkusi namą į jį investavo. Kai nutarė parduoti šį namą, kreipėsi į R. R.. R. R. buvo architektas, užsiėmė su nekilnojamu turtu, dirbo žuvininkystėje, paprašė jo, kad pardavinėtų. Taip pat namą pardavinėjo R. S. ir I. Š.. M. V. su R. R. buvo kaip viena ranka, M. V. per visą tvorą skelbimą buvo uždėjęs, kad namas parduodamas, ir telefoną nurodęs. Ji pardavinėjo namą, paskui visiškai nesikišo į to namo reikalus, nes Kretingoje įsigijo iš varžytinių darželį ir ten pradėjo atidarinėti senelių namus. Pasamdė rangovus, remontą darė. Namą (duomenys neskelbtini) perdavė pardavinėti R. R.. Už namą (duomenys neskelbtini) kreditą mokėjo apie pusę metų, paskui kreipėsi dėl atidėjimo. Turėjo ir pirkėjus jau, bet sutrukdė pandemija. Moteris iš Naujosios Akmenės turėjo transporto įmonę, labai norėjo nupirkti šitą namą, kad apgyvendinti darbuotojus, bet nenupirko, nes prasidėjo pandemija ir ji negavo paskolos. Ji su I. Š. buvo kaimynės. Keista, kad per posėdį ji sakė, kad jos nepažįstamos, I. Š. jai ant rankų užaugusi, I. Š. viską žinojo apie ją. Nieko negali pasakyti dėl kaltinimo. Ji nežinojo, kad namas yra padegtas. Jai V. R. paskambino ir pasakė kad avarija atsitiko. Ji net nevažiavo, prašė, kad R. R. tvarkytųsi, nes ten vanduo buvo išsiliejęs. R. R. buvo davusi dokumentus. Juo pasitikėjo, jis sakė, gal išnuomos statybininkams, gal vidų tvarkys. Įgaliojimo jam neparašė, jis neprašė, R. R. kasdien sėdėjo pas ją. Kreditą jai atidėjo, todėl ji jo nebemokėjo. Ji nežino, kieno iniciatyva buvo namas padegtas. Ji turėjo įgaliojimą viską daryti su šita bendrove. Savininkė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ iš pradžių buvo iš Vilniaus, įgaliojimas buvo jai parašytas, nes dukra buvo į Olandiją išvažiavusi darbuotis. Ji pateikė prašymą dėl žalos. Namą draudė bankas, kitaip neduoda paskolos. Kartą V. R. klausė dėl žmonių, buvo nupirkusi šaldytuvus Klaipėdoje, galvojo per vasarą pabandys namą išnuomoti, tai vieną kartą jam paskambino ir pasakė, kad reikia žmogaus. Jis nurodė žmogų, ji jam paskambino, bet jis buvo išgėręs, todėl ji atsisakė.V. R. žinojo, jis turi vairavimo mokyklą, labai daug jos giminių mokėsi pas jį, ir pusseserė tuo metu mokėsi vairuoti sunkvežimį. Su V. R. bendravo tik dėl vairavimo, prašė papildomų pamokų pusseserei, nes ji gyvena Švedijoje. Nežino, ar J. B. numerį V. R. buvo davęs, ji jam paskambino, bet jis buvo išgėręs. Nuo 2019 m. turėjo įgaliojimą tvarkyti senelių namų reikalus. Jos dukra dar mokėsi universitete, negalėjo atidaryti tokios įmonės nebaigusi universiteto, nes negauna licencijos. Ji pateikė, kad ji nebaigusi, jai pasakė, kai baigs universitetą, tada galės direktoriauti. Tada pasamdė direktorę. Tuo metu nežinojo, kad reikalinga baigti aukštąją, kad gauti licenciją. Atliko nedaug mokėjimų už paskolą ir paprašė atidėjimo. Turėjo kitą verslą pradėti ir iš to pelno planavo atsiskaityti. „Kredito unija“ leido jai pardavinėti tą namą. Gali būti, kad tik dvi įmokas padarė, neprisimena. „(duomenys neskelbtini)“ paskambino R. R., jis ir jai paskambino. R. R. jokių įgaliojimų neturėjo, jis turėjo raktus, visus dokumentus. Ji neprašė padegti namo. Jie pykosi su R. R., nes jis liepė parduoti namą už bet kokią kainą, jis buvo atvedęs daug pirkėjų. Paskutiniu metu santykiai tarp jų buvo pašliję. Ikiteisminiame sakė, kad tvarkė viską R. R., kad jis turėjo raktus, buvo apgyvendinęs žmones. Jis apie 6 mėn. iki gaisro viską valdė, jam padavė raktus, nes jis žadėjo apgyvendinti žmones. Ilgą laiką tų žmonių nebuvo, paskui jam paskambino kaimynai, ir pasakė, kad rūsyje dega šviesa. Ji gyveno (duomenys neskelbtini), už 200 km, todėl paskambino R. R., paprašė, kad jis nuvažiuotų išjungti šviesą. Bet jis kažkodėl nevažiavo. R. R. gyveno (duomenys neskelbtini). Apie gaisrą nieko nežinojo, buvo namuose, ruošėsi važiuoti į savivaldybę, atvažiavo policininkai, susirinko kompiuterius ir ją išsivežė į (duomenys neskelbtini). Iki tol ji nieko nežinojo. Tyrėją J. pažinojo, paklausė jos, kas darosi, ji pasakė, kad paskui pamatys. Teisingai V. R. sakė, kad tyrėjai darė spaudimą, jai taip pat darė spaudimą. Tyrėjos pavardės neprisimena, tyrėja jai teisybę pasakė iš karto. Ji tyrėjai viską paaiškino. Tyrėja J. nedarė jai spaudimo, iš jos kabineto ją išsivedė du vyrai į kitą kabinetą ir pasakė: „prisipažink, tau bus lengviau“. Ji klausė, ką reikia prisipažinti. Atsistojo vienas jai už nugaros, ji jam pasakė: „ nebandyk suduoti, nes duosiu atgal“. Taip ir baigėsi– ji atsistojo ir nuėjo pas J.. J. papasakojo viską, kaip buvo. Suprato, kad kalba apie gaisrą. Viską papasakojo, sakė, kad norėjo iš pradžių senelių namus atidaryti, kai neleido, norėjo nuomoti. Apie tai, kad pusę metų buvo namas paliktas R. R. žinioje, ji nesakė, nes to niekas neklausė. Kriminalistai jai liepė prisipažinti, kad padegė namą. Kai važiavo iš Pagėgių, tyrėja pasakė, kad yra padegtas namas. Neprisimena tiksliai, gal jai gaisrininkai prieš tai buvo paskambinę. Kam reikėjo padegti namą, nežino. Ponas R. R. buvo labai suinteresuotas, jis norėjo šitų senelių namų, kuriuos dabar turi, jis norėjo labai būti savininku, spaudimą darė, pastoviai sėdėdavo. Ko pas moterį kasdien reikia atvažinėti kiekvieną dieną? Jis gal norėjo kaip ir atimti namą (duomenys neskelbtini) iš jos, kad ji mokės kreditą, o jis pasiims namą. Čia toks pamąstymas. Ji yra našlė. R. R. šeimą turėjo, jis seksualiai nepriekabiavo, jį domino nekilnojamas turtas, jis buvo gudrus. Jis nei cento neinvestavo, finansiškai nepadėjo, tik moraliai labai palaikė. Jis 10 metų dirbo savivaldybėje, ir buvo projektuotojas. Kai norėjo atidaryti senelių namus, jis suprojektavo maketą. V. R. su R. R. buvo suvedusi dėl žuvies, V. R. sužinojo, kad jis yra nepatikimas, kad jis neinvestuos. R. R. R. R. pažinojo, jie dėl žuvies bendravo. V. R. apie tą patį R. R. kalbėjo, ne V.. R. R. iki šiol dokumentų nėra atidavęs, ji pasidarė naujus dokumentus. R. R. mirė, jam sustojo širdis. V. R. pažįsta apie 3-4 metus. Susipažino kuomet atvažiavo į vairavimo mokyklą, kažkokia moteris, turbūt jo mama, davė jo kontaktus. Su V. R. bendravo asmeniškai, prašė dėl pusseserės, ji žiopla buvo, nemokėjo vairuoti, ją atveždavo iš Šilutės, palikdavo ir išvažiuodavo. Tai buvo 2020 m. ar 2021 m. V. R. pasirodė geras žmogus. Bendravo su V. R. tik dėl vairavimo, jam keletą žmonių buvo atsiuntusi. Dar kartą V. R. prašė žmogaus, nes nieko nepažinojo Klaipėdoje, kuomet norėjo šaldytuvą persivežti. Su V. R. nebesusisiekė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Po padegimo nei vienos žinutės nerašė. V. R. nepadarė jokio nusikaltimo. V. R. ji nerašė žinučių. Nebuvo susitikę, nekalbėjo apie įvykį, ir neskambino. R. R. labai norėjo šito namo, jis siūlė, parduoti už bet kokią kainą, bet ji nesutiko, sakė, kad nori sąžiningai užbaigti, susitars su „(duomenys neskelbtini)“, kad atidėtų, ir tikrai susitarė. Paskui „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo slapstytis ir dabar slapstosi. Ji yra atstovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie perėmė paskolą, liko 50 000 eurų skoloje „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų nepateiks, nes viskas yra „(duomenys neskelbtini)“, galima jų užsiklausti. „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nebendrauja su ja. Moka sąžiningai šitokią sumą. Viską draudė „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, kas mokėjo įmokas už draudimo paslaugas. Ne ji, o kredito davėjai, „(duomenys neskelbtini)“, turėjo paraišką teikti dėl draudimo išmokos. „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nieko nepapasakojo. Ji kreditą įsipareigojo grąžinti per vienerius metus, kadangi tokie jų įstatymai. Jie pasakė pasiimti metams, o paskui sutartį perrašyti. Sakė, kad ieškos refinansavimo. „(duomenys neskelbtini)“ nustatė tokias sąlygas. Dukra į tai nesikišo, nieko nežinojo. Pats bankas kiek reikėjo, tiek ir draudė, ji nesikišo. Vieną kartą ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas, po to ji kreipėsi į draudimo bendrovę, kad „(duomenys neskelbtini)“ grąžintų kažką, kad jiems liktų mažiau mokėti. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo kreipėsi į draudimo bendrovę, kadangi ją terorizavo „(duomenys neskelbtini)“, kad grąžintų pinigus, kurių negavo iš draudimo. Ji kreipėsi į draudimą, kad jie susisiektų su „(duomenys neskelbtini)“ ir atiduotų jiems draudimo išmoką. Nežino, kokia suma buvo apskaičiuota, jai nieko nepranešė, jie bendravo su „(duomenys neskelbtini)“. Turtą draudė bankas. Mokėjo draudimą už tai, kad davė bankas paskolą. Jei kilo gaisras, draudimas turi sumokėti bankui, bankas yra naudos gavėjas. Draudimas yra tam, jei kas atsitiktų, „(duomenys neskelbtini)“ gautų pinigus iš draudimo bendrovės. Negavo jokio atsakymo iš draudimo bendrovės po to, kai kreipėsi. Jie sakė, kad išmoka laikinai sustabdyta. Naudos gavėjas, pagal draudimo sutartį, buvo „(duomenys neskelbtini)“. Išmoką galėjo gauti tik „(duomenys neskelbtini)“. Ji kreipėsi į draudimą dėl to, kad būtų sumažinta „(duomenys neskelbtini)“ skola. R. R. buvo suinteresuotas, kad namas būtų parduotas. Jis sakė, kad padarys du butus, nes buvo du įėjimai, jie žadėjo kažkokius butus daryti. Ji sakė, daryk ką nori. Turbūt blogai padarė, kad leido daryti ką nori, labai juo pasitikėjo, nes jis jai labai padėjo šituos senelių namus įsigyti. Jis jai pasiūlė už kapeikas parduoti namą. Jis turėjo tikslą nupirkti už mažesnę kainą. R. R. sėdėdavo ištisai pas ją, todėl žinojo visą informaciją. Buvo jam davusi visus dokumentus, susijusius su namo įsigijimu, kreditu, draudimu. Jo net buvo prašiusi, kad jis už ją nueitų į „(duomenys neskelbtini)“, nes „(duomenys neskelbtini)“ nebendravo su ja. Anksčiau ji bendravo su G. iš „(duomenys neskelbtini)“, bet G. išėjo, tada su ja niekas nebendravo. Namas buvo pardavinėjamas, buvo atlikti keli vertinimai, buvo pateikti dokumentai „Memelio taupomoji kasa“, (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“. Pardavimui turėjo labai didelę įtaką pandemija, nes sustojo pardavimai. R. R. visą laiką turėjo raktus nuo namo, ir vieni raktai buvo palikti po akmeniu. Buvo daug susidomėjusių pirkėjų, atvažiuodavo agentė parodyti. Buvo ir dar M. agentė. Karantinuotis į namą nieko nebuvo įleidusi. Kažką R. R. buvo įleidęs savaitei ar dviem. Kartą buvo su I. nuvažiavusi, rado apleistą, prirūkytą namą, dar rado pagalį aprūkusį. R. R. paskambino gaisrininkai, o jis jai pranešė. Bendravimas su R. R. nepasibaigė, tik sumažėjo. Ikiteisminio tyrimo metu su R. R. nebendravo, nebeatvažinėjo, gal kelis kartus trumpam buvo užvažiavęs. Dar kartais paskambindavo paklausti kaip sekasi, prašė dokumentus grąžinti. Ji prašė, kad R. R. parduotų namą, nes jai reikėjo didelius pinigus mokėti bankui. R. R. norėjo dalyvauti senelių namų veikloje, bet ji nepriėmė. Kriminalistai jai darė poveikį, jie ją išsivedė, liepė jai prisipažinti, kad ji padegė namą. Neatsimena, ar liepė ir ant V. R. sakyti. Jie kažkaip taip sakė: „ prisipažink, tau pačiai bus geriau, nutrauks tyrimą“. Kuo yra įtariama, ji nežinojo. R. R. liko skoloje, nenori jo prisiminti. Nežino, kas galėjo padegti namą. R. R. viską galėjo. R. R. po padegimo pradėjo labai sirgti, todėl mažai bendravo. Jis buvo atvažiavęs iki jos porą kartų, atsisėsdavo ir užmigdavo, klausė, kas yra, gal su širdimi negerai. Materialinės naudos jai iš padegimo jokio, tik nuostolis. Jau turėjo pirkėją namui, būtų ir su „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičiusi ir dar senelių namams likę, bet „(duomenys neskelbtini)“ slapstėsi. Kratos metu buvo paimti telefonai, kompiuteriai, bet nieko nerado, kas susiję su padegimu, net tų dokumentų nerado, nes ji buvo padavusi R. R., jos klausė, ji sakė, kur yra dokumentai. V. R. įvardino kaip gerą žmogų, nes jis nieko blogo nepadarė. Kaltinime nurodyta visiška neteisybė. V. R. pažinojo R. R., juos suvedė dėl žuvies. R. R. užsiėmė viskuo, kur kvepia pinigais. R. R. tikėjosi, kad jį priims į verslą. Visus dokumentus jam padavė, nes jis sakė, kad turi pardavėją, bandys greičiau parduoti. Namas buvo pardavinėjamas kaip namas, ne kaip senelių namai. „(duomenys neskelbtini)“ slapstėsi ir iki gaisro, ir po gaisro, slapstosi ir dabar. „(duomenys neskelbtini)“ su ja nesitarė, ji norėjo tartis dėl atidėjimo, norėjo refinansuoti. Jie atidėjo, bet paskui uždėjo areštus. Buvo klientai surasti, bet „(duomenys neskelbtini)“ jiems nedavė kredito, o paskui prasidėjo karantinas ir jie visai užsidarė. Paskui gavo raštus, kad skolą perdavė antstoliams. Po truputį mokėjo antstoliams, paskui pasirašė taikos sutartį su antstoliais. Šiandien namas parduotas, likusią sumą sutarė su antstoliu, kad leistų išmokėti dalimis, kad nebūtų skoloje, kad galėtų darbuotojams išmokėti algas ir panašiai. Dabar sekasi gerai su (duomenys neskelbtini) esančiais senelių namais. Nežino, kodėl R. R. nenurodė tokių aplinkybių, bet pas jį namo dokumentai buvo. R. R. raktus turėjo, ji raktų neturėjo. Jis visą laiką turėjo raktus, nuo pirmos dienos. Anksčiau yra teista už kontrabandą, baudas moka. Dukra į bendrovės reikalus nesikišo, ji mokėsi ir dirbo, išvažiavo į Olandiją dirbti, todėl jai parašė įgaliojimą. Ji buvo paskirta direktore, nes dukra neturėjo išsilavinimo. Ji rašė raštą, nes galvojo, kad draudimas vengia atlyginti žalą, kad sumokėtų „(duomenys neskelbtini)“, kad jis sumažintų įmokas. Perkant namą reikėjo įnešti savo pinigų, kokią sumą, nepamena. Ten buvo vadinamas pajus, ir iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo 115000 eurų. Jiems „(duomenys neskelbtini)“ liepė rašyti laiškus draudimui, kad jiems grąžintų pinigus draudimas, tai jie ir rašė. Kol bendravo su „(duomenys neskelbtini)“, ten vienas dirbantis žmogus sakė rašyti policijai, rašyti draudimui, kad atlygintų žalą „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ paskui pardavinės tą namą iš varžytinių ir gal jiems mažiau reikės mokėti, liks mažesnė skola. Namą nupirko už 82000. Prašė kredito 10 metų, bet jie sakė pirmais metais duoda metams, paskui pratęs. Dėl gaisro ji paskambino draudėjui, lyg draudimas pats užpildo viską. Jai nepavyko su „(duomenys neskelbtini)“ susisiekti. Poligrafo tyrimą jai pasiūlė, ji sutiko, manė, kad Klaipėdoje atliks, bet tyrėja pasakė, kad reikia važiuoti į Vilnių, paklausė, ar tai turės įtakos, atsakė, kad jokios įtakos nebus, tai ji pasakė, kad neturi laiko ir nevažiavo. Jų įmonės sąskaita buvo areštuota, jiems rankos buvo surištos, dėl „(duomenys neskelbtini)“ skolos tarėsi su antstoliu. Nuvažiavo pas antstolį, parašė pareiškimą, antstolis išdėstė per kiek laiko. Nežino, kas galėjo inicijuoti padegimą. Gaisru žala jiems buvo padaryta. Nežinojo, kad buvo du padegimai. Su I., kai buvo nuvažiavusios į namą, matė, jog buvo prirūkyta, ir rado nuodėgulį. Gal pora savaičių iki gaisro tai buvo. Nieko nepagalvojo, lentą įkalė ir išvažiavo. Gaisro metu sudegė viduje daug kas, visas vidus.

Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžiu metu kaltu prisipažino ir parodė, kad susitiko su J. B., kuris pasiūlė už atlygį surasti žmones, kas padegtų namą. Kam padegti namą, jis iš pradžių nežinojo. Paskambino pažįstamam Ž. V. ir pasiūlė už 1000 eurų padegti namą. Kokį namą, nežinojo, žinojo, kad negyvenamą namą. Ž. V. nuvažiavo, pirmą kartą nesudegino, antrą kartą nuvažiavo ir sudegino. Po pirmo padegimo jis su J. B. laukė, kol paskambins V. R. ir atsiskaitys. Bet paskui nuvažiavę su J. B. iki „Rimi“ parduotuvės sužinojo, kad namas nesudegė. Jis paskambino Ž. V., pasakė, kad namas nesudegė, todėl jis antrą kartą nuvažiavo ir padegė. T. A. iš matymo pažįsta. J. B. pažįsta, su juo per pažįstamus susipažino. A. R. nepažįsta, su V. R. susipažino darant nusikaltimą, kai nuvažiavo su J. B. pasiimti pinigų už padegimą. Su Ž. V. kartu atlikinėjo bausmę, M. Š. irgi pažinojo, susipažino su juo per kažkokį draugą. Jis nežinojo, dėl ko reikia padegti namą, jam pasakė, kad negyvenamas namas. Jo pamąstymas tiesiog, kad padegti dėl draudimo. Jam pasiūlė 1000 eurų. Jis paklausė Ž. V., ar galėtų sudeginti namą. Pats nebuvo prie namo nuvažiavęs, žino tiek, kad yra namas (duomenys neskelbtini). Po pirmo padegimo J. B. iniciavo susitikimą su V. R.. Prie „Rimi“ parduotuvės Ginduliuose nuvažiavo su J. B. jo automobiliu. V. R. jų laukė prie parduotuvės. V. R. parodė namo nuotraukas, jose aprūkusias sienas, pasakė, kad niekas nesudegė ir už tai nesumokės. Pažįstami su V. R. nebuvo. Jis pasiūlė padaryti darbą iki galo. V. R. turėjo sumokėti už darbą, apie sumas neminėjo. Po susitikimo aikštelėje jis paskambino Ž. V., pasakė, kad darbo iki galo nepadarė, todėl negaus pinigų. Ž. V. pasakė, kad padarys darbą iki galo. Iš J. B. pinigus gavo po antro padegimo ir padavė Ž. V.. Jam buvo pasakyta, kad namas negyvenamas ir per galą galima įeiti, jis neužrakintas. J. B. sakė, kad namas neužrakintas. Su V. R. jokių santykių neturėjo. Su V. R. bendravo kai gulėjo ligoninėje, nes buvo užsakymas jį primušti po padegimo. Buvo pasakyta prieš teismą pakeisti savo parodymus. Kas jį mušė, tas nurodė pakeisti parodymus. Sumuštas jis buvo prie savo namų. Gulėdamas ligoninėje gal jis V. R. parašė žinutę, gal V. R. jam parašė. V. R. nurodė, kad užsakė padegimą moteris, jam buvo atsiųsta nuotrauka, kokia moteris užsakė. Moters, kuri sėdi salėje (A. R.), buvo parodyta nuotrauka. Jam buvo nurodyta, kad užsakymą davė ne V. R., o moteris. Jo manymu, prašymas padegti namą buvo dėl draudimo. Tuo metu nežinojo, kad dėl draudimo reikia sudeginti. Po pirmo padegimo J. B. buvo pas jį, J. B. laukė skambučio iš V. R.. Jie kartu nuvažiavo prie „Rimi“. J. B. V. R. nuolat skambinėjo. Su V. R. žmonių daugiau nebuvo, jis buvo vienas. Kalbėjosi 5-10 min. Gulėdamas ligoninėje jis turėjo 2 telefonus, abiem buvo pajungtas internetas. Nedirbo tuo metu, gaudavo neįgalumo išmokas, draugė dirbo, šeima padėjo materialiai. Po sumušimo pareigūnai buvo atvykę į ligoninę. Iki susirašinėjimo su V. R. buvo pareigūnai atvažiavę. Pareigūnai klausinėjo apie bylą. Nesakė jam pareigūnai, kad turi pabandyti susisiekti su V. R.. Susirašinėjimo su V. R. metu pareigūnų nebuvo palatoje. Pareigūnai paprašė pateikti susirašinėjimą su V. R.- jau po susirašinėjimo paprašė. Darė nuotraukas susirašinėjimo, nors to niekas neprašė. Daug nuotraukų darė. Jis pats galvojo, kad V. R. užsakė padegimą. Kodėl turi nurodyti kažkokią moterį, kurios jis nepažįsta. Nuotraukas pareigūnams perdavė su telefonu į rankas. Nežino, kaip perkėlė pareigūnai nuotraukas. Susirašinėjimo nuotraukų pareigūnams nesiuntė, padavė tyrėjai į rankas. Su moterimi dėl namo padegimo nekalbėjo. Jis galvojo, kad dėl draudimo buvo reikalingas padegimas. Gal buvo kažkur pasakyta kas namo savininkai. Moters nežinojo ir šiai dienai jos nepažįsta. Iš kaltinamojo akto sužinojo, kad tai A. R.. V. R. buvo atsiuntęs moters „Facebook“ profilį ir pasakęs, kad A. R. užsakė namą padegti, o ne V. R.. Apklaustas buvo keletą kartų. Savo parodymuose V. R. nurodė gal tik trečioje apklausoje. Kodėl pirmose apklausose nepasakė apie V. R., neprisimena. Pirmo susitikimo metu J. B. nesakė kokiu tikslu reikia padegti namą, nesakė, kas prašo padegti namą, kam priklauso namas taip pat nesakė. Vėliau J. B. gal sakė apie V. R., gal nesakė, neprisimena. Gal jam ir nesakė, kad dėl draudimo reikia padegti, jo prielaida buvo tokia. Iš įtarimo sužinojo, kad tai buvo senelių namai.

Jis yra neįgalus, serga vėžiu. Narkotikų nevartoja, bet buvo atvejų, kad gėrė amfetaminą, bet priklausomas nėra. K.paklausė, gal jis žino, kur gauti amfetamino. Su Kirkicku nuvažiavo pas tokį „vaiką“, nusipirko narkotikus ir nuvažiavo namo. K.buvo atvažiavęs iki jo su savo mašina ir jie nuvažiavo į vietą, kur pardavinėja narkotikus. Pirko amfetamino 2 gramus, ir jį parvežė namo K.. Gal ir padėjo K. amfetaminą mašinoje, nes K.tuo metu vartojo. Jis pats atsigerdavo kartais amfetamino dėl sveikatos. Pripažįsta šį kaltinimą. Kokainas bute rastas. (duomenys neskelbtini) nuomavosi butą. Buvo rastas kreatinas, skirtas sportui, gal ir kokainas buvo, neįsivaizduoja, kaip jis galėjo pakliūti. Pripažįsta kaltinimą, nes pas jį rado medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, susiję su narkotinėmis medžiagomis, yra teisingi.

Liudytojas A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas. Buvo sudaryta paskolos sutartis, išmokėtas kreditas, kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamas turtas. Įmonė vykdė įsipareigojimus netinkamai, turtas buvo apgadintas, apdegė, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio padegimo. Po to namas buvo parduotas iš varžytinių. Pinigų pardavus namą padengti visai skolai neužteko. Įmonės vadovė S. R. buvo laiduotoja. Buvo priimtas teismo įsakymas ir jie sutarė, kad suma dalimis bus sumokėta. Suma 56000-57000 eurų. Civilinio ieškinio nereiškia, nes neįžvelgia jiems padarytos žalos dėl tos nusikalstamos veikos. Kadangi buvo laiduotojas, jie nusprendė tuo keliu eiti. Už kiek buvo namas parduotas, neturi informacijos. Varžytinių procesas per antstolius vyko. Pinigų neužteko, kokia tiksliai skola liko, duomenų neturi. Sutartyje numatyta 115 000 eurų paskola, ši suma ir turėjo būti išmokėta. Skola susidarė už palūkanas, netesybas. Nežino draudimo sutarties aplinkybių. Nekilnojamąjį turtą turėtų apdrausti klientas jų reikalavimu, iki pinigų išmokėjimo. Draudimo sąlygų nežino. Žadėjo padengti skolą, vyko bendravimas. Bendravimas vyko su E. A. arba G., pavardės neprisimena, jis dabar nebedirba. Negali atsakyti, su kuo iš įmonės buvo bendrauta, greičiausiai su direktore. R. S. nepažįsta. Sutartį pasirašė E., tai turbūt ji galėtų papasakoti. Standartiškai susisiekia su jais draudimo kompanija, praneša, kad buvo draudiminis įvykis, gauna pranešimą iš draudimo kompanijos, kadangi yra nurodyti kaip naudos gavėjai, draudimo kompanija klausia, kokia žala paskaičiuota, paklausia kaip pageidauja, kad būtų išmokėta. Šiuo konkrečiu atveju buvo draudimo išmoka paskaičiuota nedidelė. Padaryta žala nebuvo išmokėta. Ar kas kreipėsi, negali atsakyti, nežino šių aplinkybių, į jį nesikreipė. Kad draudikui būtų išmokėta jiems nežinant, nebuvo tokio atvejo. Kiekvienu atveju yra individualiai sprendžiamas klausimas. Dažniausiai jie prašo pervesti jiems išmoką, kad padengti skolą, o kitas skolas duoda klientui turto atstatymui. Kiekvienu atveju individualiai žiūrima. Nuo kredito sutarties sudarymo buvo sumokėta 3400 eurų įmoka administravimo mokesčio, gruodžio mėn. buvo sumokėta 1031 euras, ir sausio mėn. buvo įmoka. Iš sistemos mato, kad buvo 3 mokėjimai ir administracinis mokestis. Iki 2019-03-25 vyko kažkokie mokėjimai. Apie 4300 eurų įmokų padaryta ir administracinis mokestis 3400 eurų. Pagal kredito sutartį kiekvieną mėn. turėjo būti mokama po 1629,16 palūkanų, o visa suma turėjo būti grąžinta 2019-11-15. Yra sudarytas grafikas ir klientai turi vykdyti įsipareigojimus. Jei klientai nemoka, su jais bendrauja vadybininkai ir sprendžia ką daryti. Ar buvo iš įmonės pareikalauti dokumentai dėl įsipareigojimų nevykdymo, šią informaciją galėtų suteikti vadybininkė. Jis neturi tokios informacijos. Negali atsakyti, ar prieš suteikiant kreditą buvo atliktas turto vertinimas. Tai priklauso nuo turto, kolegos turi tam tikrų žinių, kaip tai daryti, jie daro palyginimą su kitais parduodamais objektais. Jei nekilnojamo turto vertė nekelia abejonių, vertinimo nereikia. Pagal sutartį kas mėnesį turėjo būti mokamos palūkanos, o paskutine įmoka, pasibaigus sutarčiai, turėjo būti sumokama pati paskola. Ar 2019-2020 m. buvo pateikta paraiška kito juridinio asmens suteikti kreditą šito turto įsigijimui, neturi tokios informacijos. Turėtų būti sistemoje, jei būtų kreipęsi. Jei kažkas kreipėsi dėl kredito suteikimo, dokumentai turi būti. Jei nebuvo suteiktas kreditas, kažkurį laikotarpį šie duomenys saugomi. Tokia situacija galėtų būti, tačiau šiuo atveju negali atsakyti, nežino aplinkybių. Neturi turto bylų. Yra sistemoje suvesta byla UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei ir kreipėsi kažkokia kita įmonė, to jis neprisimena.

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo pavasaris, galėjo būti apie 9-10 val., jis dažė medelius ir pamatė kylančius dūmus. Iš pradžių mažesnis dūmas buvo, paskui pasidarė aitrus. Priėjo, buvo durys pradarytos, matėsi atvira liepsna. Iškvietė gaisrinę, bet pasirodė, kad jau prieš tai kažkas buvo iškvietęs. Vėjas pūtė į jo namo pusę. Manė, kad naujas kaimynas yra įsikėlęs, nes namas lyg buvo pardavinėjamas. Ponia, kuri buvo įsigijusi, labai aplaidžiai žiūrėjo namą. Ėjo pažiūrėti ką veikia kaimynai, buvo praviros durys, pamatė liepsnas ir paskambino gaisrinei. Nematė, kad kas būtų įėjęs į namą. Apie valandą buvo kieme, bet nieko įeinant nematė. Kai kvietė gaisrinę, kaimynas Z. jau buvo iškvietęs. Girdėjo, kaip viena kaimynė sakė, kad jau prieš tai matė kažką vaikštinėjant po tą namą, ir tai ne pirmas kartas, kad padega. Jis gyvena šalia. Prieš tai buvusius savininkus žinojo gerai. Naujos savininkės pirkimo veiksmų nesuprato, atvažiavo, kažką padažė, patepliojo pijokėliai. Atvažiuodavo ten kartais kelioms dienoms, kažkas apsistodavo. Namas buvo negyvenamas kokius 2 m. ir buvo pardavinėjamas. Dažnai atvažiuodavo apžiūrėti, apeidavo aplink, klausinėdavo. Klausdavo ir jo, jei būdavo šalia. Nepamena, ar buvo skelbimas prie namo, kad parduodamas. Namo viduje jis yra buvęs kuomet buvo senieji savininkai, kadangi jie kartu statėsi namus. Senasis savininkas prieš kokius 6-7 m. išsikėlė į Vilnių gyventi, bet jis atvažiuodavo, nupjaudavo žolę, apsitvarkydavo ir išvažiuodavo. Įsigijus namą naujai savininkei, pastaroji visiškai netvarkė, atvažiuodavo gal kartą per pusę metų. Kam ji nusipirko tą namą, neįsivaizduoja, bet tikrai ne gyvenimui. R. R. nepažįsta. Matydavo, kad apeidavo kažkas aplinkui ir išvažiuodavo. Konkrečiai, kad vienas ir tas pats žmogus kelis kartus būtų atvažiavęs, nepastebėjo. Daugiau atvažiuodavo savaitgaliais ir vakarais. Karantino metu, kad kas nors būtų name izoliavęsis, negirdėjo, nematė, nebent kas nors slapta buvo. Jis dirba Klaipėdoje, ne visada būna namuose. Pati naujoji šeimininkė neatvažiuodavo ir neprižiūrėjo namo, patys ėjo žolę nupjauti. Reikia ir žolę pjauti kas savaitę, medžius prižiūrėti, ten jokios priežiūros nebuvo. Per 2-3 metus, kol ji namą turėjo, ją matė kartą ar du. Su namo savininke kartą kalbėjo, kai pirmą kartą atvyko prie namo. Ji sakė, kad namas negeras, apleistas. Ši ponia buvo savininkė, buvo šviesiais plaukais, su kuodu visą laiką (parodo į kaltinamąją A. R.). 1991 metais pradėjo statyti tuos namus, visi patys statė.

Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pavasarį, kovo pabaigoje ar balandžio pradžia, darbavosi savo kieme, buvo pavakarys. Atvažiavo prie kaimynų namo pilkos spalvos mašina ir išlipo 3 vyrai, apsirengę baltais kombinezonais, užsidėję gobtuvus, su kaukėmis, ir įėjo į kaimynų namą. Buvo tik prasidėjusi covid pandemija, tai labiausiai atkreipė dėmesį į tuos rūbus, gal kitaip net nebūtų pastebėjusi. Galvojo, kad tas namas dar yra A.. Įėjus vyrams į tą namą pasigirdo kažkoks garsas, ir tie vyrai išlėkė, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Tada pamatė, kad pradėjo rūkti balti dūmai. Nuėjo pas kaimynę I. K., nes vienai nedrąsu buvo eiti, galvojo, gal bus jos vyras, su juo nueis pažiūrėti. I. K. pasakė, kad jos vyro nėra. Pasakė jai, pažiūrėk kas pas kaimyną A. darosi, ką čia kas daro. I. K. pagalvojo, gal izoliavosi, gal dezinfekavo namą. Dar paklausė, ką ji toliau darys, atsakė, kad jeigu degs, tai kvies gaisrinę. Tą dieną tuo viskas ir pasibaigė. Parūko balti dūmai kokias 3-5 min ir viskas, todėl gaisrinės nekvietė. Paskui lyg tą pačią savaitę, gal savaitgalį, grįžusi po darbo, po naktinės pamainos, pamatė gaisrinę, policiją, kaimynus susirinkusius. Tada tai jau degė, pokšėjo langai. Tai buvo ryte. Jau buvo gesinamas gaisras, ji arti nėjo, kaimynai kalbėjo, kad buvo padegtas namas. Ji nuėjo namo. Daugiau su kaimynais nieko nekalbėjo. Name niekas negyveno. Ji gyvena kitoje gatvės pusėje per vieną namą. Ji visą laiką galvojo, kad namo savininkas A., jie daug metų pardavinėjo namą. Kad namas buvo parduotas, tik vėliau sužinojo, po gaisro, kai tyrėja ją pasikvietė. Nepastebėjo, kad name kas gyventų, nuomininkai gyveno vienu metu, prieš kelis metus iki gaisro. 2-3 metai iki gaisro namą nuomavosi jauna pora. Grįžusi į namus ji būdavo kambariuose, kurių langai į kitą pusę. Nematydavo nei šviesos padegto namo languose, nei žmonių. Su I. K. po antro gaisro nekalbėjo. Labiausiai buvo įsiminusi tuos žmones su kombinezonais. Buvo trys žmonės skirtingo ūgio, vienas aukštesnis, kitas mažesnis. Akcentavo, kad vyrai, bet dabar galvoja, jei moteris apsirengtų kombinezoną, nepasakytų, kad tai yra moteris, negali pasakyti tikslios lyties. Automobilis šviesiai pilkos spalvos. Kai pakalbėjo su I. K., pagalvojo, kad jie atvažiavo dezinfekuoti namo. I. K. minėjo, kad lyg kažkas buvo saviizoliacijoje tame name, todėl ir padarė išvadą, kad dezinfekavo. Dūmai balti kai kilo, galvojo, kad iš kamino rūksta. Kai buvo antras gaisras, nematė nieko daug, nes kai grįžo po darbo, jau buvo susirinkusios tarnybos ir kaimynai aplink vaikščiojo, sakė, kad padegimas. Ji nematė jokių svetimų žmonių, kad prieš tai gyventų name. Paskutiniu metu namas nebuvo gyvenamas, nematė jokių žmonių, kad privažiuotų kokia mašina, kad vaikščiotų žmonės. Kokį pusmetį nuo rudens, per žiemą iki gaisro niekas negyveno, nesimatė žmonių ir šviesos languose. Nepastebėjo, kad kas būtų važiavęs apžiūrėti namo, skelbimo ant tvoros nepastebėjo, net nežinojo, kad namas parduotas, visada sakydavo, kad A. namas. Po to kaimynai pasakė, kad A. namą yra pardavęs. Mažai bendrauja su kaimynais, tik su K. daugiau bendrauja. Tame name nėra buvusi. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), toliau nuo gaisro vietos. Pamatė, kaip vieną dieną pradėjo rūkti dūmai iš verandos pusės ir po to namas pradėjo degti, dūmai ėjo per kaminą. Ji išėjo į kiemą, kažkas iškvietė gaisrinę, gaisras matėsi iš toli. Atvažiavo gaisrinė ir pradėjo gesinti. Gaisras buvo didžiulis. Kam namas priklausė, nežino, nes keitėsi namo savininkai. Ar kas įėjo į namą, ar kas padegė, ar dėl elektros trukdžių kilo gaisras, nežino. Įdomiausia, kad dūmai ėjo kažkur iš verandos, tik vėliau pradėjo per kaminą rūkti. Kadangi dūmai pradėjo kilti verandoje, nemano, kad gaisras kilo nuo elektros sujungimo. Kažkurį laiką buvo namas nuomojamas. Kartą su vyru matė, kad karantino metu degė šviesos. Iš to, kad šviesos degė name, padarė išvadas, kad kažkas karantinavosi tame name. Tai galėjo būti iki gaisro gal pusė metų. Namas buvo negyvenamas, kaip užkonservuotas. Ar namas buvo pardavinėjamas iki gaisro, nežino. Po gaisro buvo namas pardavinėjamas. Išėjusi į kiemą sutiko A. K., nusistebėjo, iš kur galėjo kilti gaisras, jei niekas negyveno. Vieną kartą tik ji matė gaisrą, kai atvažiavo tarnybos ir užgesino. Kažkas iš kaimynų iškvietė tarnybas. Pažįstamų veidų, atvykstančių į tą namą, nematė. Ji vaikšto kitoje pusėje, nežino, ar ten buvo koks skelbimas, kad parduodamas. Jie atsikraustė gyventi į savo namą prieš 16 m. Nežinojo, kas tame name gyveno, nėra labai bendraujantis žmogus. Pirmą namo savininką ji žinojo. Buvo kaip poilsiautojai jauni žmonės apsistojęs iki gaisro.

Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. R. pažįsta seniai. Yra nekilnojamo turto agentė, dirba šį darbą apie 19 m. Dirba visoje Lietuvoje, yra įmonės direktorė. Namą (duomenys neskelbtini) A. R. įsigijo jos pagalba. Kad galėtų įsigyti šitą namą, buvo tvarkoma paskola. Paskui sugalvojo tą namą parduoti, kadangi neatitiko standartų, nes buvo ieškomas namas senelių namams įsteigti. Paskui, kuomet buvo laimėtas aukcionas (duomenys neskelbtini), ir buvo įsigytos patalpos, tinkančios senelių namams, šį pastatą (duomenys neskelbtini) pardavinėjo ir jos paprašė padėti parduoti. Jie buvo suradę klientus- transporto įmonę. Buvo rimtas susidomėjimas, buvo paraiškos pildomos (duomenys neskelbtini), o paskui A. paskambino ir pasakė, kad namas dega. Namą pardavinėjo už 250 000 ar 240 000 eurų. Kad sudegė namas, jai A. R. paskambino ir pasakė, kad įvyko toks įvykis. Be abejo, A. R. buvo nusiminusi. A. R. pasakė, kad dega namas, paskui nuvažiavo pasižiūrėti, buvo atvažiavęs ekspertas apžiūrėti. Buvo kaip ir šokas joms, buvo kaip ir klientai surasti, liko atlikti tam tikrus veiksmus, o čia gaisras. Norėjo namą nupirkti transporto įmonė, įmonės savininkė gyveno Naujoje Akmenėje. Avansas nebuvo sumokėtas, nebuvo sutartis sudaryta, bet buvo pildoma paraiška (duomenys neskelbtini), buvo tvarkomi dokumentai, buvo padarytas turto vertinimas ir laukė sprendimo. Ta įmonė kreipėsi į kredito uniją, kad pasiskolinti pinigų. A. R. norėjo įsteigti senelių namus. Ji padėjo A. R. tvarkytis dokumentus. Ji, kaip nekilnojamo turto agentūros darbuotoja, tarpininkauja perkant, parduodant, tvarko dokumentus. Namas buvo perkamas lyg A. R. dukros įmonės vardu, dabar tikrai neatsakys, nemažas laiko tarpas praėjo, ir ne vieną klientę turi. Namą nupirko už 110000-115000 eurų. Pardavėjai buvo iš Vilniaus. Apie porą metų turėjo tą namą iki pardavimo. Kiek žino, turėjo būti nuomojamas namas, bet, ar buvo nuomojamas, nežino. A. R. Tauragėje gyveno tuo metu. Pirko namą ne gyvenimui, o norėdama įkurti senelių namams. Namas (duomenys neskelbtini) neatitiko reikalavimų. A. R. paraleliai dalyvavo aukcione (duomenys neskelbtini)ir laimėjo jį. Buvęs vaikų darželis, kuris dabar yra pertvarkytas į senelių namus. Šis variantas jai pasirodė geresnis, o namas (duomenys neskelbtini) buvo pardavinėjamas. Kiek žino, namo išorę A. R. buvo sutvarkiusi, ar vidus buvo tvarkomas, nežino. Ne tik ji viena pardavinėjo tą namą. Kai ji su savo klientu atvažiuodavo, raktas būdavo padėtas po akmeniu prie durų, kairėje pusėje. Buvo dar toks R. R., kuris taip pat pardavinėjo tą namą. Raktas buvo paliktas, kad galėtų atrakinti ir klientams parodyti. Ar namas buvo apdraustas, nežino. Kai perkamas namas su paskola, tai turėjo būti apdraustas. Nežino, kas mokėjo už kreditą. Pirkėjas buvo atsiradęs, parduodamas namas buvo už didesnę sumą, nei buvo nupirktas. Tuo metu namo tokia rinkos kaina buvo. Matė namą prieš nupirkimą ir po. Buvo namo išorė sutvarkyta, dekoratyvinis tinkas pakeistas, ar apšiltintas buvo, neprisimena, bet iš išorės buvo pakeistas. Kadangi ji padėjo įsigyti pastatą, žino kaip jis atrodė iki įsigijimo. Namas buvo plytinis, po to buvo uždėtas tinkas. Jos įmonė turi susitarimą su „(duomenys neskelbtini)“ ir su Palangos unija, ji rekomendavo paimti iš ten paskolą. Nekilnojamas turtas turėjo būti apdraustas. Po gaisro išmoka išmokama kredito davėjui. Jei yra išduodama paskola, daromas hipotekos įkeitimas. Su A. R. yra pažįstamos gal 10 m., susipažino per nekilnojamą turtą. A. R. yra dirbusi toje srityje. Namą be jos pardavinėjo R. R. ir viena jauna mergaitė. Žino, kad buvo iškaba ant tvoros su numeriu. M. V. pavardė jai nežinoma. R. R. kaip fizinis asmuo pardavinėjo. Kiekvienas turi pažįstamų ir tiesiog parekomenduoja, kad jo pažįstamas parduoda, kad gali padėti nupirkti, gal kokį papildomą atlygį gauna už tai. A. R. R. R. pažinojo. Su R. R. ji bendravo ne dėl vieno projekto. Gal ir yra su R. R. kalbėjusi apie tą namą, yra sakiusi, kad jį pardavinėja. Gali būti, kad R. R. turėjo raktus nuo namo, jis buvo padėtas po akmeniu. Gali būti, kad R. R. turėjo savo klientą tam namui, jis yra dirbęs su projektais. Gali būti, kad R. R. turėjo asmeninį interesą įsigyti, jis netoliese gyveno. Tai nėra susiję su šia byla, bet yra buvę, kad tam tikri projektai „išeidavo“ po jų pokalbio su R. R., pasižiūri, kad objektas dingo iš pardavimo. Gali būti, kad jis turėjo interesą į (duomenys neskelbtini) namą. Yra buvę, kad pasidalindavo savo informacija, ką turi pardavime, ką gali iš jo padaryti, kokį projektą, paskui pasižiūri, kad tas pats padaryta, ką sakė apie tam tikrą projektą. Kai nupirko tą namą, jis atitiko kainą, buvo reikalinga jį aptvarkyti. Vienas kambarys, kuriame jie bendravo, buvo tvarkingas, su baldais. Vidinės patalpos buvo aptvarkytos, išorė buvo visiškai ne tokia, kokia buvo įsigijus. Kai buvo kredito unijai teikiama paraiška dėl kredito, turėjo būti atliktas turto vertinimas- negalima gauti paskolos, kol nėra padarytas turto vertinimas. Bankas duoda kreditą nuo nekilnojamo turto vertės. Yra buvęs atvejis, kad matė name degančias šviesas iki gaisro. Po gaisro nekilnojamo turto kaina krenta automatiškai. A. R. žinojo, kad yra klientas, kuris nori pirkti tą namą, kai dirba su klientais nuolat informuoja. R. R. buvo susijęs su projektavimo darbais. Jis nedirbo su nekilnojamu turtu, nebuvo agentas. Nekilnojamo turto agentu dirbama kuomet oficialiai turi dokumentus, o R. R. neturėjo dokumentų. Tam tikra prasme R. R. užsiėmė nekilnojamo turto pardavimu. A. R. sakė, kad namą pardavinėja ir kiti tarpininkai. Namas buvo pirktas per „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo draustas, naudos gavėjas kreditorius, tai kam A. R. reikėtų padegti namą, jei ji draudimo pinigų negauna, o gauna kredito davėjas. Kad kredito davėjas perleistų išmoką namo suremontavimui, neteko susidurti. Namą pardavinėjo apie metus laiko. Kaina buvo 250000 eurų, kaina nebuvo mažinama. Kiek žino, A. R. po gaisro namą toliau pardavinėjo. Daromas būsto vertinimas pagal tos dienos rinką. Su „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašę tarpininkavimo sutartį, iki šiol turi tą sutartį, būna, kad paskambina ir pasako, kad tavo klientas yra nemokus. Šiuo atveju nebuvo jokio signalo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nes jie duoti po įvykio.

Liudytoja I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba nekilnojamojo turto brokere. Prieš 2 metus teko pasirašyti sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini) pardavimo. Pasirašė sutartį, padarė fotosesiją. Namui klientų neturėjo nei vieno, vėliau sužinojo, kad tas namas degė. Kai tai sužinojo, namo nebepardavinėjo, išėmė skelbimą iš skelbimų puslapio Aruodas.lt. Brokere dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dabar ten nebedirba. Dėl namo pardavimo kreipėsi A. R.. A. R. buvo šiek tiek pažįstama. Per „Facebook“ kreipėsi, kadangi ji ten skelbėsi, kad yra nekilnojamo turto brokerė. Ją susirado A. R.. Namas pardavinėjamas buvo už daugiau nei 100 000 eurų. Nepamena, kas pranešė apie gaisrą. Nebuvo nei vieno kliento, susidomėjusio namu. Buvo karantino laikotarpis, gal kovo mėnuo, rinka buvo visiškai kitokia, o nekilnojamo turto rinka atsigavo gegužės mėnesį. Tai buvo 3 aukštų namas, 1990-1991 m. statybos, negyvenamas, nešildomas namas. Buvo 2020 m. vasario galas, kovo pradžia. Namas apleistas, dar lyg mediniai langai, reikėjo investicijų, norint parduoti tą namą už gerą kainą. A. R. lyg turėjo dukters įgaliojimą. Be A. R. daugiau su niekuo nebendravo dėl namo pardavimo. Visada patikrina, ar namas įkeistas, kiek pamena, buvo hipoteka. Ji privalo patikrinti, kas nori nekilnojamą turtą parduoti, ar yra hipoteka, nes tai aktualu. Kodėl parduodamas namas, nesigilino. Kiek pamena, namo raktai buvo palikti po akmeniu šiltnamyje. Du kartus buvo name- vieną kartą atliko fotosesiją, ir kartą buvo kartu su A. R., kai ji aprodė namą. Kur yra padėtas raktas, pasakė A. R.. Ji tik patikrina dokumentus, ar yra turtas įkeistas. Visą namą apžiūrėjo, buvo visuose 3 aukštuose. Kažkiek buvo remontas darytas, lyg trečiame aukšte buvo iškalta OSB plokštėmis, baldai jau „pagyvenę“, kiek pamena, buvo dušo kabinos kiekviename aukšte. Nuotraukas namo jau yra ištrynusi. Vieną kartą su A. R. vaikščiojo po namą. Nuodėgulių, degėsių name nematė. „Pagyvenę“ baldai - tai išėję iš mados. Apie porą metų (duomenys neskelbtini) užsiėmė nekilnojamo turto pardavimu. R. R. nepažįsta, kai dirbo, jis nesilankydavo biure. Sutartį pasirašė vasarį ar kovą, karantinas paskelbtas nuo kovo mėn. vidurio. Kadangi besidominčių namu pirkėjų nebuvo, neteko name dažniau lankytis. Nematė gyvenančių name žmonių. Kai buvo su A. R. apžiūrėti turto, neprisimena, ar buvo dar kartu koks vyras. Namą lyg ir už 140000 eurų pardavinėjo, nelabai tokių namų norėjo pirkti tuo metu. Namo vertė tuo metu galėjo būti 900-1000 eurų už kvadratą. Tokie individualūs namai vertinami kitaip, atsižvelgiant kokie langai, koks fasadas, sanitariniai mazgai kada daryti, ar reikalingas remontas. Nebuvo susidomėjimo tuo namu. Iš pačios A. R. sužinojo, kad katilas sprogo. Namo raktą iš po akmens paėmė, kai antrą kartą atvyko fotografuoti su fotografu, nes buvo pasakyta, kad bus paliktas. Gal ir sutartyje buvo įtraukta, kur bus raktas paliktas. A. R. nepažįsta asmeniškai, žinojo iš matymo, nes gyveno šalia jos močiutės.

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam buvo tas namas duotas pardavinėti, yra NT brokeris. Tame name buvo vieną kartą. Su savininke supažindino R. R., kuris yra miręs maždaug prieš 1,5 m. (duomenys neskelbtini) namas. Buvo dalis namo sutvarkyta, dalis nesutvarkyta, aplinka, gerbūvis sutvarkytas. Kaina buvo apie 130000-135000eurų. R. R. sakė, kad jo pažįstama nori parduoti namą. Neprisimena tos R. R. pažįstamos moters pavardės, tai pagyvenusi moteris. Su namo savininke bendravo, ji aprodė namą, buvo nuotraukas pasidaręs dėl pardavimo. Garbaus amžiaus, lyg ir ši, salėje sėdinti moteris ( A. R.). Namo nepardavė. Su moterimi vieną kartą pas R. R. susitikęs buvo, ir kartą su ja iki namo buvo nuvažiavę, daugiau jos nematė. Kaina buvo derinama, namas su komunikacijomis, reikėjo vidų sutvarkyti, sklypas apie 40 000 eurų galėjo kainuoti. Nesigilino, kodėl parduodamas namas buvo, čia kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Kai atvyko, savininkė atrakino namą, lyg iš kišenės išsitraukė raktus. Namo savininkė lyg ta pati moteris buvo. Lyg buvo įkeistas namas. Tuo metu namas buvo tuščias, niekas negyveno. Baldai buvo menkaverčiai. Vienas, be A. R., iki namo atvykęs nebuvo. Buvo sutarę, jei bus klientas, jis paskambins savininkei, ir ji ar pati privažiuos, ar raktą paliks. Su R. R. buvo draugai. R. R. organizuodavo detaliuosius planus, su NT projektais užsiimdavo. Jis daugiau dirbo su juridiniais asmenimis ir platesne prasme, kaip NT brokeris ar agentas nebuvo. Su A. R. R. R. supažindino tik dėl namo pardavimo. Dėl kilusio gaisro informavo R. R., nes su juo artimiau bendravo, o jis daugiau su A. R. bendravo nei jis. R. R. neturėjo interesų šį namą įsigyti. Nešnekėjo su R. R., ar jis turėjo kitų bendrų interesų su A. R.. Kad bendrą verslą-senelių namus, su A. R. R. R. turėjo, buvo girdėjęs tokias kalbas, tačiau ne tiesiogiai iš R. R.. Tame name buvo gal 2019 m. pavasarį. Namas buvo ne tai kad nugyventas- dalis buvo įrengta, dalis ne visai įrengta. Kažkiek baldų buvo, gyventi galėjai atėjęs. Virtuvinis komplektas buvo. Buitinė technika ar buvo, nepamena, šaldytuvas buvo, lyg viryklė dar buvo. Svetainės minkštas komplektas lyg gobeleninis buvo. Sekcijos, spintos, komodos, televizoriaus, kilimų neprisimena. A. R. nesakė apie tai, kad yra finansinės problemos, tai žmogaus asmeninės problemos. Ar namas buvo draustas, nežino. Neprisimena, kur buvo paliktas raktas, lyg šiltnamyje po akmeniu. Kartu su R. R. nei name, nei prie namo privažiavę nebuvo. Galėjo būti namo kaina 125000-130000 eurų. Namo vertė pardavimo metu buvo reali. Nežino, kodėl pirkėjai nesidomėjo namu, tuo metu nebuvo pirkimo bumo. Nežino, dėl ko name kilo gaisras. Jei turtas apgadintas, apdegęs vidus, turėtų sumažėti jo vertė.

Liudytojas J. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. buvo vėlai atsikėlęs, gal 10-11 val., praeidamas pro savo kambario langą, pamatė iš kaimyninio namo (duomenys neskelbtini) besiveržiančius dūmus. Dūmai veržėsi per langą. Paskambino 112, iškvietė gaisrinę. Mašina jo stovėjo kieme prie tvoros, greitai ją išsivarė. Išėjo į gatvę, sutiko kaimyną iš gretimo namo, pasikalbėjo, jis pasakė, kad taip pat iškvietė gaisrinę. Matė per langą liepsną. Name senokai negyveno niekas. Jo namas visiškai šalia. Kokius 4-5 m. buvo negyvenamas tas namas. Žinojo kaimynus, D. M. buvo gavusi sklypą, ji ir jos vyras A. M. statėsi namą, dabar jie išvykę gyventi į Vilnių. Kuomet iškvietė gaisrinę, skambino M., bet niekas nepakėlė. Nežinojo, ar jie dar namo savininkai buvo, ar buvo pardavę, nes internete matė, kad buvo namas pardavinėjamas. Vėliau M. jam neperskambino. Kaimynas B. iš gretimo namo buvo išėjęs. Internete buvo matęs skelbimą, kad namas parduodamas. Gal ir tuo metu buvo lentelė pakabinta „(duomenys neskelbtini)“, kad namas parduodamas. Liepsna iš pirmo aukšto sklido. Dar buvo nusifotografavęs, kaip dūmai sklido. Tai buvo nedarbo diena, rytas. Nieko prieš tai nebuvo pastebėjęs prie namo, jo namo langas tik vienas į kaimynų pusę, jie tame kambaryje mažai būna. Kažkas lyg nuomojosi namą, po to, kai M. išvažiavo. Iki gaisro jau nieko nebebuvo name, tikrai negali prisiminti, kokiu metu buvo išnuomotas namas, ar M. jau išvykus, ar dar gyvenant. Yra lankęsis tame name, gal prieš kokį 10 m. Buvo normaliai sutvarkyti kambariukai. Gaisras buvo užgesintas, daugiau niekas nenukentėjo. Kažkokie senukai lyg šiemet ir pernai buvo atvažiavę pasirinkti obuolių, vyras ir moteris, bet neklausė jų, kas jie tokie yra. Negali pasakyti, ar buvo nuomojamas namas, bet kažkas kažkiek tame name gyveno-tuo metu, kai M. išvažinėjo, ar dar kol jie gyveno. Iki gaisro ar kas gyveno, nežino. Nežino, ar karantino metu kas nors name izoliavosi. Prie namo atvykstančių nei vyro, nei moters nepastebėjo. Turi kabinetą namuose, dirba ir iš namų. Dirba prie statybų, tai ir išvažiuoti tenka. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t. 80 b. l.).

Liudytoja K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra K. B. sugyventinė, su juo gyvena nuo 2019 m., (duomenys neskelbtini). Ji dirbo Olandijoje 2017-2019 m., sugrįžusi į Lietuvą susigrąžino mokesčius. Ką uždirbdavo, parsiveždavo iš Olandijos, tuos pinigus gal ir išleido, bet ji susigrąžino mokesčius. Ką mokesčiai grąžindavo, tuos pinigus ji taupydavo. Kratos metu viską paėmė, vasario 10 d. dar buvo gavusi algą, ir tuos pinigus buvo pridėjusi. 2000 eurų yra jos pinigai. Jie gyveno kartu su K. B. ir ji juos ten laikė. K. B. padėjo giminaičiai. Anglijoje, Vokietijoje yra jo broliai, seserys, jie jam padeda. Padeda, nes K. B. iš pašalpos gyvena. Padėjo ir ji, dirbo Lietuvoje tuo metu. Ji dalyvavo kratos metu, pinigai buvo rasti miegamojo spintelėje. Dalį pinigų prokuroras grąžino K. B., nes ten buvo jo pinigai, juos buvo jam atsiuntusi dukterėčia. Jie pinigus dėjo į vieną vietą bendrai. Kokius dokumentus turėjo, tokius ji pateikė į bylą. Ką Lietuvoje uždirbo, tuos pinigus išleisdavo pragyvenimui. Olandijoje uždirbdavo daugiau, buvo atsidėjusi 2000 eurų. Nuoma kainavo 200 eurų ir mokesčiai. Taupė pinigus, nes norėjo nusipirkti mašiną ir įsigyti vairuotojo pažymėjimą. Lietuvoje dirbo „(duomenys neskelbtini)“, ką uždirbdavo, iš to gyveno. Apie 600 eurų uždirbdavo. Kai susipažino, K. B. pradžioje dirbo, gaudavo pajamas. Iki šiol gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Jų pinigai yra bendri. Kai reikia, ji padeda jam. K. B. turi neįgalumą, gyvena iš pašalpos. Žino, kad jis kaltinamas namo padegimu ir už narkotikus. Apie narkotikus ji nieko nežino. Buvo gavusi algą vasario 10 d. ir paėmė visus pinigus iš spintelės, iš piniginės paėmė. Pragyvenimui paliko 70 eurų, daugiau viską paėmė. Iš kratos metu paimtų pinigų jos buvo 2000 eurų, buvo juos pasidėjusi. 1300 eurų, kuriuos grąžino prokuroras, išleido maistui, mokesčiams.

Liudytoja N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ turto žalų vertintoja. Prisimena, kad buvo gaisras (duomenys neskelbtini), buvo užregistruota žala turtui ir jai teko įvertinti žalos dydį. Jų ekspertas nuvažiavo prie namo, apžiūrėjo sudegusį namą ir padarė išsamų aprašymą su nuotraukomis, užfiksavo visus sugadinimus, kiek buvo padaryta per gaisrą. Ji paskaičiavo žalos dydį vadovaudamasi nuotraukomis ir apžiūros aktu su sąmatine programa. Visus skaičiavimus atlieka su programa „Sistela“. Ji paskaičiavo, kad žala 59402,53 eurų su PVM. Žala buvo skaičiuojama 2020 m. balandžio 15 d. „Sistelos“ programa duoda kainų koregavimą Lietuvos Respublikoje 2 kartus per metus - spalio mėn. ir balandžio mėn. Kadangi 2020 m. balandžio 15 d. dar nebuvo gavę kainų patikslinimo, teko skaičiuoti 2019 m. spalio mėn. kainomis. Buvo apžiūros aktas ir nuotraukos, pagal kuriuos vertino. Prie žalos yra prisegtos visos nuotraukos ir apžiūros aktas. Ant to apžiūros akto paprastai rašosi ir draudėjas. Apžiūros akte surašomi esminiai sugadinimai, bet atliekant tam tikrą darbą, atsiranda papildomų darbų. Lokalinę sąmatą atiduoda ekspertui, kuris administruoja tą žalą ir nustato išmokos dydį, nes ne vien sąmatinis skaičiavimas yra, o pas juos būna dar papildomų sąlygų, jie tikrina, ar viskas atitinka pagal draudimo polisą, pagal draudimo sąlygas ir tokiu būdu jie sprendžia, ar ši sąmata galutinė, ar dar pas juos būna kažkokių papildymų prie tos sąmatos. Ar šią jos sąmatą patvirtino ekspertas, negali pasakyti. Šios sąmatos eilutėse yra išlaidos, kurios neišvengiamai atsiranda, kai reikia atstatyti objektą. Yra objekto organizavimo, transporto išlaidos, kurios atsiranda transportuojant darbininkus, pervežimus, medžiagų transportavimo kaštai atsiranda, taip pat reikalingos ryšio priemonės, valymo darbai, viskas per pridėtines išlaidas ir papildomas išlaidas. Viskas sueina į priskaitymus, kurie būna sąmatos gale. Paprastai, jei pateikia atliktų darbų aktus, tada išmokama visa suma. Jei nepateikia aktų, yra gale sąmatos eilutė: „tiesioginės išlaidos“. Į tiesiogines išlaidas įskaičiuojama Sodra ir papildomos medžiagos 3 proc. Pridėtinių nėra, pelno nėra. Tiesioginės išlaidos būtų išmokamos, kam- negali atsakyti, nes išlaidas administruoja ekspertas.

Dėl „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo, rengimasis ir pasikėsinimas sukčiauti

Iš 2020-04-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo P. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-04-05 gautas Klaipėdos apskr. VPK Palangos m. PK RS vyriausiojo patrulio R. A. tarnybinis pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), name yra gaisras. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje jau buvo gaisrininkai. Įvykio patikrinimo metu name rasti keli ugnies židiniai, namas galimai padegtas. Apžiūrint namą buvo rastos įsilaužimo žymės ant durų iš kiemo pusės. Namas šiuo metu negyvenamas, pardavinėjamas. Apie įvykį pranešta namo savininkei, kuri paaiškino, kad namas draustas. Iškviestas ekspertas. Teritorija nefilmuojama. Įvykis filmuotas body kamera Nr. B0F1EC619636 (1 t., b. l. 1-7).

Iš 2020-04-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, elektroniniu paštu išsiųsto Palangos policijai, matyti, kad šiame direktorės S. R. įgaliotos A. R. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 5 d. apie 12 val. gavo žinią, kad pastate (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra įvykęs gaisras. Pastatas yra parduodamas per nekilnojamo turto agentūras, pastaruoju metu niekas jame negyveno ir nebuvo vykdoma jokia veikla. Paskutinį kartą lankėsi kovo 18 d. po įvykusios audros (dėl išgriautos tvoros sutvirtinimo). Pareiškimas išsiųstas iš A. S. ( A. R. nurodė, kad tai jos draugo) elektroninio pašto (1 t., b.l. 8-9).

Iš 2020-04-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-04-05 dirbant ekipaže 5004, apie 11.33 val., buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), name yra gaisras. Atvykus nurodytu adresu gaisrininkai jau buvo užgesinę ugnį. Gaisrininkų vyresnysis paaiškino, kad į namą pateko pro neužrakintas priekines namo duris, kiemo vartai buvo praviri. Užgesinus ugnį buvo matyti, kad gaisras sukeltas tyčia, skirtinguose kambariuose buvo ugnies židiniai. Apžiūrint namą buvo rastos įsilaužimo žymės ant durų iš kiemo pusės. Namas šiuo metu negyvenamas, tačiau neapleistas. Gaisrininkų vyresnysis taip pat nurodė, kad kalbėjo su kaimyne iš (duomenys neskelbtini) šalia esančio namo, kuri nurodė, jog prieš kelias dienas matė iš šio namo išeinančius 3 vyriškius, iš kamino rūko dūmai. Susisiekus su namo savininke A. R., paaiškinus situaciją, nurodė, kad name lankėsi prieš keletą savaičių, įtariamųjų neturi. Namas yra draustas, pareiškimą rašys per epolicija.lt, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini). Bendraujant su kaimynu R. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, šis nurodė, kad ryte apie 9.00 val. buvo praviros priekinės namo durys, vartai praviri, tačiau jokių asmenų nematė. Apie 11.00 val. pastebėjo rūkstančius dūmus, todėl nuėjo paprašyti kaimyno, kad nedegintų šiukšlių, priėjęs prie priekinių durų pastebėjo atvirą liepsną, grįžęs namo skambino 112. Iškviestas ekspertas. Teritorija nefilmuojama. Įvykis filmuotas body kamera Nr. B0F1EC619636 (1 t., b. l. 120).

Iš 2020-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta - gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) . Name yra įėjimai į pirmą aukštą iš pietų pusės ir įėjimas šiaurės pusės. Iš pietų pusės rakinamos dvi durys be laužimo pėdsakų. Iš šiaurės pusės durys su stakta su laužimo pėdsakais. Durys atrakintoje būsenoje. Ant staktos laužimo pėdsakas nuo durų rankenos nerakinamos velkės. Durys išlaužtos atrakintoje būsenoje, nenuspaudus rankenos, todėl rankenos velkė išlaužė staktą. Mikrosilo pagalba nuo durų krašto, kur matomi slydimo spaudimo pėdsakai, buvo išlieta laužimo pėdsakų atlieja. Pastato viduje yra vanduo ir suodžiai. Pirmame aukšte ant grindų, kur matyti degimo pėdsakai, paimti sudegusios kiliminės dangos nuodėguliai. Antrame aukšte ant žalios spalvos minkšto kampo grindų, kur matyti degimo pėdsakai, paimti nuodėguliai. Pastato pusrūsyje durys be laužimo pėdsakų. Viduje matosi degimo pėdsakai (1 t., b.l. 121-123, 124-133).

Iš 2020-05-12 Lietuvos teismo ekspertizių centro išvados Nr. 11-863 (20) matyti, kad tirti pateiktuose degėsių pavyzdžiuose yra ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų (1 t. b. l. 141-142).

Iš 2020-04-06 Priešgaisrinėse apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorės vidaus tarnybos leitenantės E. M. tarnybinio pranešimo Nr. 96.3-890 dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisro patikrinimo ir fotolentelių, 2020-04-06 akto dėl kilusio gaisro matyti, kad 2020 m. balandžio 5 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2020 m. balandžio 5 d. gyvenamosios paskirties name, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pranešimą apie kilusį gaisrą gavo balandžio 5 d. apie 10.36 val. iš pil. J. Z.. Gaisro metu išdegė virtuvė ir viduje buvę namų apyvokos daiktai bei pirmojo aukšto laiptinė, antro aukšto laiptinė aprūko. Atsižvelgiant į gaisro židinį, gaisro faktines aplinkybes nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmonių veikla (padegimai). Iš 2020-04-06 surašyto akto dėl kilusio gaisro matyti, kad dalyvavo įgaliotas asmuo A. R., kuri teigė, jog pastatas esantis, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastate niekas negyvena, buvo ruošiamasi įrengti senelių namus, bet dėl to, kad neatitiko reikalavimų, nusipirko kitur, o šį namą pardavinėjo. Kas galėjo padegti namą, negali pasakyti, nes priešų neturėjo, grasinimų taip pat jokių nebuvo, dėl padegimo parašė pareiškimą policijai. Turtas yra draustas banko naudai, nes buvo paimtas kreditas pirkimui. 2020-04-06 surašytas paaiškinimas/patikslinimas, dalyvaujant kaimynei A. K.. Jos teigimu, balandžio 3 d. apie 19.30 val. ji pamatė iš sidabrinės spalvos mašinos išlipant 3 vyrus, vilkinčius baltus kombinezonus su kapišonais ir kaukėmis bei įeinančius per vartelius, po kelių minučių jie išėjo, sėdo į automobilį ir paskubomis išvažiavo, tuomet iš dviejų kaminų ir šiltnamio pradėjo veržtis juodi dūmai. Moteris bandė skambinti aplink gyvenusiems kaimynams, bet nepavyko. Kaimynė perskambinusi pasakė, kad išvykusi. A. K. dar valandą dirbo lauke ir matė rimstančius dūmus, jų matėsi tik vos vos. Balandžio 5 d. ryte apie 9 val. grįžusi po darbo pamatė iš kaminų baltus dūmus ir pagalvojo, jog tikrai ten kažkas gyvena ir kūrena. Prie tarnybinio pranešimo pridedama foto lentelė bei skyrininko, vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. B. tarnybinis pranešimas, kuriame pateikiama informacija dėl kilusio gaisro bei incidento likvidavimo schema (1 t., b.l. 148, 149, 150-160).

Iš 2021-02-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavaduotojos A. R. pateikto rašto ( informacijos) matyti, kad (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro metu sudegė, aprūko rūsyje buvę dušo kabina su įranga, tualetas, veidrodis, vonios kilimėlių komplektas, vonios komplektas, virtuvinis komplektas su buitine technika (indaplove, dujine), odinis minkštas kampas su miegama dalimi ir foteliu, sekcija, miegamasis komplektas, 2 vnt. spintų, komoda, kavos staliukas, televizorius, kilimas, 3 vnt. patalynės komplektų, 3 vnt. durų ir 6 vnt. dušo kabinų su įrangom, 6 vnt. tualetų, 6 vnt. veidrodžių, 6 vnt. vonios kilimėlių komplektų, 6 vnt. vonios komplektų, skalbimo mašiną, 6 vnt. virtuvinių komplektų su buitine technika (indaplovėmis, dujinėmis), dvigulė lova su čiužiniu, minkštas kampas su miegama dalimi, odinis minkštas kampas su miegama dalimi, 2 vnt. minkštų kampų su miegama dalimi ir foteliu, 6 vnt. sekcijų, 10 vnt. spintų, 6 vnt. komodų, 6 vnt. kavos staliukų, 6 vnt. televizorių, 7 vnt. kilimų, 21 vnt. patalynės komplektų, 18 vnt. durų, 2 vnt. stalų, 8 vnt. kėdžių, miegamasis komplektas, rašomas stalas, biuro kėdė, namų apyvokos daiktai – indai (puodukai, gilios lėkštės, lėkštės, peiliai, šakutės, šaukštai, šaukšteliai, stiklinės, taurės, stikliukai), puodai, keptuvės, arbatinukai, džiovyklės, lyginimo lentos, lygintuvai. Be remonto darbų įmonei padaryta žala 41 355 eurų. Atstatymo darbų ir su remonto darbais įmonei padaryta žala 110 043,57 eurai ( 2 t., b.l. 3-7). Iš 2020-12-08 S. R. elektroniniu paštu pateiktos informacijos matyti, kad pateikta namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro byla ir namo vidaus nuotraukos iki gaisro ( 2 t., b.l. 3-37).

Iš Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro 2019-09-16 įgaliojimo kopijos matyti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini)*** (toliau - Įgaliotojas), kuriai Įgaliotojo įstatų pagrindu atstovauja direktorė S. R., įgaliojo A. R., remiantis Įgaliotojo organų sprendimais (jeigu tokie sprendimai reikalingi pagal Įgaliotojo įstatus ar galiojančius įstatymus): Įgaliotojo vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) Kredito unijoje ,,Mėmelio taupomoji kasa“, „Swedbank“, AB, Luminor Bank AS, AB SEB banke, ir/ar bet kuriame kitame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke ar kitoje kredito įstaigoje savo nuožiūra ir t. t.; Įgaliotojo, kaip vekselio davėjo (skolininko ir/ar laiduotojo), vardu pasirašyti ir išduoti visų rūšių vekselius savo nuožiūra pasirinktai pinigų sumai ir t. t.; Įgaliotojo vardu įsigyti bet kurį kredito unijos pajų, tapti kredito unijos nariu/nariais, savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti bet kuriuo pajumi; atidaryti Įgaliotojo vardu sąskaitas bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke ar kitoje kredito įstaigoje, savo nuožiūra naudotis, valdyti šias sąskaitas ir t.t.; valdyti, naudotis, disponuoti, atlikti Įgaliotojo vardu visus teisinius veiksmus, susijusius su bet kuriais pajais ir t.t.; atstovauti Įgaliotojui bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke ir/ar kitoje kredito įstaigoje Įgaliotojo vardu ir t.t.; atstovauti Įgaliotojui santykiuose su bet kuriuo Lietuvos Respublikoje veikiančiu banku ir/ar kita kredito įstaiga visais klausimais, susijusiais su elektroninės bankininkystės paslaugų teikimu ir t.t.; Įgaliotojo vardu laiduoti už bet kurių trečiųjų asmenų ir/ar savo prievoles bet kuriems tretiesiems asmenims ir t.t.; savo nuožiūra aptartomis sąlygomis parduoti, perleisti už skolą ir/ar kitaip atlygintinai perleisti Įgaliotojo vardu bet kuriuos kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus ir t.t.; atstovauti Įgaliotojui valstybės įmonėje Registrų centre ir/ar visose kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, institucijose ir t.t.; atstovauti Įgaliotojui bet kuriose draudimo bendrovėse savo nuožiūra ir t.t.; užtikrinant bet kurių Įgaliotojo ir/arba bet kurių kitų asmenų prievolių įvykdymą savo nuožiūra įkeisti nuosavybes teise priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus ir t.t.; savo nuožiūra ir aptartomis sąlygomis keisti, pildyti, panaikinti su bet kuriuo Lietuvos Respublikoje veikiančiu banku ir/ar kitomis kredito įstaigomis ir/ar trečiaisiais asmenimis sudarytos bet kurios kredito (paskolos) sutarties sąlygas ir t.t.; savo nuožiūra aptartomis sąlygomis keisti ir pildyti bet kurių sudarytų hipotekos ir įkeitimo lakštų / sutarčių sąlygas ir t.t.; atstovauti Įgaliotojui visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose savo nuožiūra sudarant Įgaliotojo vardu bet kurias sutartis ir susitarimus, susijusius su bet kurių Įgaliotojui priklausančių nekilnojamųjų daiktų eksploatacija ir aptarnavimu ir t.t.; atstovauti Įgaliotojo vardu visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, institucijose ir t.t.; atstovauti Įgaliotojui bet kurioje migracijos tarnyboje, savivaldybėje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriuose ir visose kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose ir t.t.; bet kuriame pašto skyriuje, kurjerių tarnyboje ir kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje gauti Įgaliotojui priklausančią korespondenciją ir t.t.; pasirašyti sutikimus dėl Įgaliotojo duomenų tikrinimo apie finansinius ir/ar kitus įsipareigojimus ir t.t.; atstovauti Įgaliotojui valstybinėse įmonėse ir t.t. Šis įgaliojimas kartu yra laikomas Įgaliotojo direktoriaus sprendimu atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus ir sudaryti šiame įgaliojime nurodytus sandorius. Įgaliojimas galioja iki 2024-09-16 (2 t., b. l. 49-52).

Iš 2022 m. sausio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto elektroninio laiško, adresuoto policijai, matyti, kad namas, priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“), po gaisro nebuvo remontuotas. Namui įsigyti buvo imtas kreditas iš „(duomenys neskelbtini)“, po gaisro nebesugebėjo padengti įmokų, todėl namas buvo areštuotas ir parduodamas varžytinėse. Namas parduotas už 115 169 Eur, o nustatyta vertė 191 949,30 Eur, patirti nuostoliai pastebimi ir vis dar patiriami, kadangi dėl negalėjimo atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) skola dar išaugo ir ją dengia iki šiol, nes „(duomenys neskelbtini)“ vengia atlyginti žalą. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja A. R. ( 2 t., b. l. 63).

Iš VĮ registrų centro duomenų matyti, kad žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( 2 t., b.l. 40-41, 42-45, 46-48).

2020-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko S. R. sprendimas pakeisti Bendrovės pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad nuo 2020-06-18 įregistruotas pagrindinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( 1 t., b.l. 180, 2 t., b.l. 56).

Iš 2021-07-13 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad paskolos sutartis Nr. 29117, sudaryta 2018-11-27. Sutartis sudaryta tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovaujamos direktorės S. R.. Paskola suteikta 115 000 eurų. Dokumente nurodytas įkeičiamas turtas - žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos panaudojimo paskirtis - įkeičiamo turto įsigijimui. Paskolos gražinimo pradžios data - 2018-12-15. Galutinis paskolos gražinimo terminas - 2019-11-15. Grafoje paskolos gavėjas parašyta UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė S. R. ir pasirašyta parašu. Kiekviename sutarties lape, apačioje pasirašyta abiejų paskolos sutarties šalių parašais. Dokumentą sudaro 8 lapai ir priedas Nr. 1 - įmokų grafikas ( 2 t., b. l. 129-138, 1 -141).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ būsto draudimo liudijimo matyti, kad draudėjas UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), draudimo būsto adresas (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis 2020-02-03 08.31 val. - 2025-02-03 24.00 val. Draudžiamas objektas - gyvenamasis pastatas : gyvenamasis namas, 2014 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo suma 320 000 Eur ( 2 t., b.l. 153, 154-155).

Iš 2020-10-28 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 2385688 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal surinktą informaciją apskaičiavo sugadinto pastato remonto sąmatą. Būsto draudimo taisyklių Nr. 6 nuostatomis nuostolio dydis laikoma 42 551 EUR. Jei būtų pateikti remontą ir išlaidas patvirtinantys dokumentai, Draudimo išmoka galėtų siekti sąmatos bendrą vertę su PVM 59 402,53 EUR. Prie rašto pateikta nuostolio apskaičiavimo sąmata (2 t., b.l. 168, 169-185).

Iš 2021-06-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 2385688 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2020-04-05 kilusio gaisro adresu (duomenys neskelbtini), įmonei UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančiame name draudimo išmoka nėra išmokėta (2 t., b.l. 192).

Iš 2021-08-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 2385688 su priedais matyti, kad gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Draudimo sutartis TIA598928401 sudaryta ir pradėjo galioti nuo 2020-02-03. Apie gaisro įvykį name, adresu (duomenys neskelbtini), pranešta per savitarnos svetainę www. savasld.lt. Apžiūros metu pateikta Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla ir elektroniniu paštu atsiųsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita. Raštiškas prašymas išmokėti draudimo išmoką atskirai nepildomas, kadangi apžiūros akte yra pildoma atskira eilutė dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pranešime nurodyta nukentėjusiosios A. R. telefono numeris, elektroninis paštas A. S. ( A. R. draugo) (3 t., b. l. 3, 5-6, 7-14).

Iš 2020-04-10 pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad A. R. nurodė draudimo išmoką pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 5-14).

Iš 2021-10-12 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 2385688 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro žaloje Nr. 2385688 nėra išmokėjusi išmokos ar jos dalies draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar naudos gavėjui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ ( 3 t., b. l. 20).

Iš 2021-12-29 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 2385688 matyti, kad 2021-12-08 AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo elektroninį laišką iš (duomenys neskelbtini), kuriame tarp laiško gavėjų yra pridėta S. R. (duomenys neskelbtini). Pagal draudimo sutartį TIA 598928401 naudos gavėjas yra kredito unija „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu būtų mokama draudimo išmoka, prieš išmokant išmoką siunčiamas raštiškas paklausimas naudos gavėjui, kuris, atsakydamas į paklausimą, turi nurodyti kam ir į kokią banko sąskaitą mokėti draudimo išmoką ( 3 t., b. l. 23-24).

Iš 2021-12-09 Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. N. tarnybinio pranešimo su prokuroro N. Šiaulio rezoliucija „Dėl ikiteisminio tyrimo bylos duomenų panaudojimo kitoje ikiteisminio tyrimo byloje“ matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41063-21 pridėtos procesinių dokumentų kopijos (3 t., b.l. 26-29).

Iš 2021-11-25 K. B. pareiškimo matyti, kad 2021-11-24 d. apie 14.30 val. prie pirmos laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini) 5, Klaipėda jį sumušė 3 asmenys, kurie buvo apie 25-30 m., vienas asmuo apie 1,95 m. ūgio, o kiti apie 1,85 m. ūgio, apsirengę tamsiais sportiniais rūbais. Dviejų asmenų akys buvo rudos. Visi asmenys dėvėjo medžiagines kaukes, kurios dengė visą veidą. Visi asmenys rėkė : „ per dvi dienas turi pakeisti parodymus, kitaip tau bus pyzdiec“. Po įvykio buvo pristatytas į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, kurioje jam nustatytas dešinės blauzdos šeivikaulio lūžis. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju ( 3 t., b.l. 32-37).

Iš 2021-12-06 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. pateikė „Messenger“ susirašinėjimo nuotraukas (3 t., b. l. 47-49).

Iš 2021-12-09 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad nuotraukoje matyti vyras, vilkintis juodos spalvos su pilkomis detalėmis ir gobtuvu, kurį yra užsidėjęs ant galvos. Vyras yra užsidėjęs kepurę ant veido, matyti tik akys ir dalis kaktos ir nosies nugarėlės. Šalia nuotraukos dešinėje yra „facebook“ profilio užrašas „T. B.“ lapkričio 18 d. Nuotrauka, kurioje yra nufotografuotas mobiliojo ryšio telefono ekranas. Pažymėta, kad messanger žinutė išsitrins po 10 sekundžių. Nuotraukoje matyti V. R. K. B. atsiųstos messanger žinutės turinys :„Turi ką pasakyti man? Vėjų prišnekėjęs? Boba kažką darė, nei man atsiskaitė su skolom savo nei ką, aš gavau iš savęs paduoti kad neturėt blogo žodžio o jūs bl** ant manęs viską“. Kitos K. B. V. R. atsiųstos messanger žinutės turinys „šaunuoliai“. Siųstų žinučių datos ir laikas nėra nurodytas. Nuotrauka, kurioje 15.55 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta messanger žinutė, kurios tekstas yra „A. R.“. Nuotrauka, kurioje 15.56 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta messanger žinutė, kurios tekstas yra : „Maladec kad radai“. K. B. V. R. išsiųsta žinutė, kurios tekstas: „Supratau foto jos gali“. V. R. K. B. atsiųstos dvi žinutės, kurių tekstas yra : „Tai per ft“ ir „Parašyk ismes“. Nuotrauka, kurioje 15.57 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųstos dvi messanger žinutės, kurių tekstas yra :„Man rytoj šaukimas, vėl į antrus namus“ ir „Dažniau nei į darbą varyt jau reik“. Nuotrauka, kurioje 16.02 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta messanger žinutė, kurios tekstas yra :„Tuo labiau tam pačiam mieste gyvena juk nebus pas mamą pastoviai. ir nedirbs su sengdaiciais, o ir sengdaiciai suzinotu kas pas juos dirba nes draugas gerai pazysta savininką, nebedirbtu ir ten“. Nuotrauka, kurioje 16.04 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta messanger žinutė, kurios tekstas yra : „Bet mano biški mąstymas kitoks, nes aš nekenkiu žmonėm, jie patys sau pasikenks gyvenime ;-) Nes n žinai kada gali prireikt pagalbos ar dar jo gyvenime“. Nuotrauka, kurioje 16.10 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta messanger žinutė, kurios tekstas yra „Sakiau buvau atostogų ir daiktai surinkti ir dar neatiduoti“. K. B. V. R. išsiųsta žinutė su tekstu „Aa“. Nuotrauka, kurioje 16.26 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta messanger žinutė, kurios tekstas yra „(duomenys neskelbtini)“ . K. B. V. R. nusiųsta žinutė su tekstu :„Aa“. Nuotrauka, kurioje 16.27 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta messanger žinutė, kurios tekstas yra :„Is taurrag“ K. B. V. R. išsiųsta žinutė su tekstu: „Aa“. Nuotrauka, kurioje 14.46 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta messanger žinutė, kurioje yra pranešimo apie įtarimą pirmas lapas ir dvi žinutės su tekstais: „Va gavau“, „Lauksime teismo, o po to matysim“ ( 3 t., b. l. 54-56, 57-67).

Iš 2022-01-05 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. apžiūrai pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 74-76).

Iš 2022-01-05 apžiūros protokolo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J 5“ aukso spalvos dangteliu. Telefono faile „Galerija“ yra išsaugotos nuotraukos. Nuotraukoje matyti siuntėjas, pasivadinęs „V. R.“. Parašyta, kad gautos žinutės išsitrins po 10, 30 sekundžių (užrašyta angliškai). Žinutėje parašyta „A. R.“. Žinutė išsiųsta 15.55 val. Nuotraukoje (antroje) matyti, kad V. R. siuntė žinutę su tekstu „Maladec kad radai“. K. B. išsiųsta žinutė su tekstu :„Supratau foto gal turi“. V. R. siųstos žinutės K. B. :„Aa“, „Tai per ft“ ir „Parašyk ismes“. Žinutės išsiųstos 15.56 val. Nuotraukoje (trečioje) matyti, kad V. R. 15.56 val. atsiuntė K. B. žinutę, kurioje parašyta : „Parašyk išmes“ K. B. išsiuntė žinutę : „ Ok bandysiu tada“. Nuotraukoje matyti, kad 15.57 val. V. R. K. B. atsiuntė žinutę : „Man rytoj šaukimas, vėl į policiją į antrus namus“. Sekanti žinutė : „Dažniau nei į darbą varyt jau reikia“. Nuotraukoje matyti V. R., kurioje 16.27 siuntė žinutę su tekstu : „Iš Taurag“ ( 3 t., b. l. 77- 80, 81-86).

Iš 2021-12-09 asmens kratos protokolo matyti, kad iš V. R. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 9“ ( 3 t., b.l. 89).

Iš 2021-12-09 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2021-12-09 asmens kratos metu, Klaipėdos AVPK, Kauno g. 6, Klaipėda, iš V. R. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 9“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas nėra užrakintas. Paspaudus telefone esančią „Facebook“ ikoną, atsidaro socialinės programėlės „Facebook“ profilis pavadinimu „V. R.“. Apžiūrime V. R. socialinių tinklų programėlės „Facebook“ profilį, profilio fone matyti foto nuotrauka, kurioje matyti stovintys vilkikai, lengvieji automobiliai, ant kurių matyti užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Žiūrint profilio nuotrauką, joje matyti V. R., apsirengęs baltos spalvos palaidine trumpomis rankovėmis, ant pečių galimai užsidėjęs Lietuvos Respublikos vėliavą (matyti spalvos – geltona, žalia, raudona), dėvi pusilges šviesios spalvos kelnes. Nuotraukos apačioje matyti užrašas :„Palaikau prezidentą“. Toliau apžiūrint profilį matyti nurodytos darbo vietos :„ (duomenys neskelbtini)“, „Direktorius įmonėje (duomenys neskelbtini)“, mokėsi - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, susižadėjęs su A. L.. Išėjus iš socialinės programėlės „Facebook“, paspaudžiame tame pačiame telefone esančią „Messenger“ ikoną. Ją paspaudus, atsidaro programėlė „Messenger“, kurios profilyje matome aukščiau nurodytą aprašytą V. R. socialinių tinklų programėlės „Facebook“ profilio nuotrauką, po nuotrauka taip pat užrašas „V. R.“. Apžiūra baigta ( 3 t., b.l. 90-92, 93-96).

Iš 2021-12-09 Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. J. tarnybinio pranešimo „Dėl Facebook" paskyrų sulyginimo“ matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš K. B. buvo gautos 10 fotografijų, kuriose buvo užfiksuotas pokalbis su V. R.. Taip pat 2021-12-09 buvo apžiūrėtas V. R. priklausantis telefonas, kuriame buvo jo sukurta „Facebook“ paskyra. Peržiūrėjus ir sulyginus nuotraukas bei „Facebook“ paskyrą, matyti, kad K. B. siųstos nuotraukos yra tikrai iš susirašinėjimo su V. R., kadangi atitinka profilio nuotrauka bei asmeninis aprašymas (3 t., b.l. 97-98).

Iš 2020-11-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. Š. pateikė mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy A21S“, ir „Nokia 1616-2“ ( 4 t., b.l. 1-3).

Iš 2020-12-21 specialisto išvados Nr. IBPS-V-3037036-20 matyti, kad iš mobiliojo ryšio telefono MT1 (Samsung SM-A217f Galaxy A21s“, IMEI1: (duomenys neskelbtini) IMEI2: (duomenys neskelbtini) gauti duomenys (kontaktai, SMS žinutės, skambučių išklotinė, nuotraukų failai, internetiniai susirašinėjimai ir kiti duomenys) buvo suarchyvuoti į failus „MT1. Zip.“, „MT1.z01“ ir pateikti prie specialisto išvados pridedamose DVD-R optinėse duomenų laikmenose Nr. 1, Nr. 2 ( 4 t., b. l. 9-11).

Iš 2021-06-22 Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje 2020-11-26 M. Š. pateikė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY A21 s, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su specialisto išvada Nr. IBPS-V-3037036-20 buvo pateiktos dvi DVD-R duomenų laikmenos Nr. 1 ir Nr. 2, į kurias iš mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG GALAXY A21 s, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perkelti telefone buvę duomenys (kontaktai, SMS žinutės, skambučių išklotinė, nuotraukų failai, vaizdo failai, internetiniai susirašinėjimai ir kiti duomenys. 2021-06-22 programa 7zip išskleidus DVD-R laikmenose esančius failus "MT1.zip" ir "MT1.z01". Nustatyta, kad pagal telefone esančius susirašinėjimus skambučius, M. Š. šiuo mobiliojo ryšio telefono aparatu „SAMSUNG GALAXY A21 s“ naudojosi nuo 2020-09-27. Susirašinėjimas susirašinėjimo programėlėje "Messenger" tarp M. Š. T. A. prasideda nuo 2020-09-27 16.53 val. susirašinėjimas su T. A. vyksta iki 2020-11-28 . Sms žinutės tekstas yra asmeninio turinio :“užsuksiu vėliau, paimk čiužinį“. Visos SMS žinutės yra asmeninio turinio, tyrimui reikšmingos informacijos negauta (4 t., b.l. 12-13).

Iš 2020-11-27 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties ir kratos protokolo matyti, kad Ž. V. gyvenamosiose patalpose atlikta krata. Kratos metu iš spintos paimtas maišelis su dviem kostiumais ir guminės pirštinės ( 4 t., b.l. 38- , 40-43).

Iš 2020-12-02 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad geltoname maišelyje (krepšyje) su rankenomis yra įdėti 2 kostiumai/kombinezonai ir geltonos pirštinės. Kostiumas/kombinezonas - geltonos spalvos, per visą ilgį užtraukiamas užtrauktuku, su gobtuvu. Ant rūbo yra nešvarumų - dėmių. Kombinezono dydis 52-54. Ant kombinezono priekinės dalies kairėje pusėje, krūtinės srityje yra oranžinės spalvos lipdukas su užrašu „AlphaTec 3000“. Kostiumas/kombinezonas - baltos spalvos, per visą ilgį užtraukiamas užtrauktuku, su gobtuvu. Kombinezono dydis 50-52. Guminės geltonos spalvos pirštinės su baltos spalvos pašiltinimu vidinėje pusėje. Ant pirštinių yra juodos spalvos dėmių, panašių į degėsių ( 4 t., b.l. 44-46, 47-52).

Iš 2020-12-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2823 (20) matyti, kad yra tikimybė, kad ant tyrimui pateiktų geltonos spalvos kombinezono ir guminių pirštinių yra degaus skysčio - benzino - pėdsakų. Kitų degių skysčių pėdsakų ant šių objektų nėra (4 t., b.l. 58- 60).

Iš 2021-07-27 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties ir kratos protokolo matyti, kad 2021-07- 28 atlikta krata A. R. namuose (5 t., b. l. 125-130).

Iš 2021-07-28 Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. N. nutarimo daryti kratą matyti, kad atlikta krata įtariamosios A. R. darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Kratos metu paimtas nešiojamas kompiuteris HP ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A52“. Kratos teisėtumas patvirtintas 2021-07-29 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (5 t., b. l. 131-132, 133-136, 144- 146).

Iš 2021-07-30 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. IBPS-V-1750530-21, matyti, kad tyrimo metu buvo padaryti tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio HP duomenų laikmenos duomenų tiksli kopija, kuri įrašyta į optines duomenų laikmenas BD-R Nr. ir BD-R Nr. 2. (5 t., b. l. 160-162).

Iš Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos AVPK KP NNTV 2-ajame skyriuje atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13379-20, buvo gauta Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos vyriausiojo specialisto A. R. specialisto išvada Nr. IBPS-V-750530-21, kurioje teigiama, kad buvo padaryta tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio NK (HP serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų laikmenos tiksli kopija, kuri įrašyta į optines duomenų laikmenas. Gauta kopija atidaroma su programa Magnet Forensics AXION v 5.30, paleidus failą "OpenCase.bat". Atsidarius minėtą programą, einama į langą "Palces to start". Minėtame lange yra šios programos "Refinet Results", "Web related", " Documents", "Application Urage", "Peer to Peer, Connected Devices", "Location & travel". Peržiūrėjus šiuose failuose esančią informaciją, reikšmingos informacijos, susijusios su minėtu ikiteisminiu tyrimu, negauta ( 5 t., b. l. 163-164).

Iš 2021-08-03 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. IBPS-V-1774109-21 matyti, kad iš mobilaus ryšio telefono „Samsung SM-A525F“ ir SIM kortelės gauti duomenys (kontaktai, skambučių išklotinė, SMS žinutės, internetiniai susirašinėjimai, vaizdo ir nuotraukų failai ir kiti duomenys) buvo suarchyvuoti į failus „MT1.zip“, „MT1.z01“ ir perkelti į DVD-R optines laikmenas Nr. 1, ir Nr. 2 ( 5 t., b. l. 170-172).

Iš Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo gauta Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų vyresniojo specialisto M. B. išvada Nr. IBPS-V-1774109. Išvadoje teigiama, kad iš mobiliojo telefono Samsung SM-A525F, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini)ir SIM kortelės duomenys (kontaktai, Skambučių išklotinė, SMS žinutės, internetiniai susirašinėjimai, vaizdo ir nuotraukų failai bei kiti duomenys buvo suarchyvuoti į failus ir pateikti optinėje laikmenoje. Visa gauta informacija iš optinės laikmenos, peržiūrima atidarant naudojant programą "Cellebrite Reader.exe". Atidarius minėtą programą matyti telefono Samsung (duomenys neskelbtini) charakteristikos duomenys. Taip pat, "Content" yra gauti duomenys, suskirstyti į atskirus failus: „ Autofil“, „ Calendar“, „ Call Log“, „Chats“, „Contacts“, „ Cookies“, „Device Connectivity“, „Device events“, „Device lokations“, „Device users“, „Devices“, „Dowloads“, „Emails“, „Instant messages“, „Notes“, „Passwords“, „Searchd Items“, „Social media“, „User Acounts“, „User Dictionary“, „Web bookmarks“, „Web History“, „Wirales networks“, bei „Archives“, „Audio“, „Configurations“, „Datebases“, „Documents“, „Images“, „Shorcuts“, „Text“, „Uncategorized“, „Videos“. Buvo peržiūrėti visi aplankai, atidarant kiekviename jų esančius failus atskirai. Aplanke „Chats“ rastas susirašinėjimas socialinėje erdvėje „Facebook messenger“ su asmeniu pasivadinusiu „V. R.“. Susirašinėjimas 2021-05-13 dienos nuo 12.47 val. iki 13.07 val. Viso penkios žinutės. V. R. rašo A. R.: „Labas. Kas gero?“; „Kada pasimatom“. A. R. atrašo: „Laba kita sav“. V. R. atsiunčia paveiksliuką ir A. R. siunčia paveiksliuką. Paveiksliuko nesimato, tik parašyta, kad paveiksliukas. Įvedus V. R. į „Contacts“ paieškos laukelį, rodo jį kaip kontaktą „Facebook Messenger“. Taip pat, į paieškos laukelius buvo įvestos kitų įtariamųjų pavardės, bet jų tarp A. R. kontaktų nebuvo rasta. Daugiau reikšmingos informacijos susijusios su ikiteisminiu tyrimu, negauta (5 t., b.l. 173- 174).

Iš 2020-11-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties matyti, kad leista nuo 2020-11-20 iki 2021-02-20 klausytis K. B. ir M. Š. pokalbių ( 6 t., b. l. 116-118).

Iš 2021-03-10 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties matyti, kad nutarta leisti nuo 2021-03-10 iki 2021-06-10 atlikti J. B. ir V. R. slaptą sekimą, leista slapto sekimo metu techninėmis priemonėmis fiksuoti asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, fotografuoti, filmuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus ( 7 t., b.l. 4-6).

Iš 2021-05-18 pažymos dėl slapto sekimo matyti, kad 2021-05-14 nuo 10.30 val. buvo stebimas daugiabutis namas, adresu: (duomenys neskelbtini), norint slaptai sekti J. B.. 11.00 val. J. B. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). 11.28 val. J. B. išėjo iš stebimo namo ir, įlipęs į pilkos spalvos automobilį „Saab 9-3“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) išvažiavo. 11.42 val. J. B. pilkos spalvos automobiliu „Saab 9~3", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) grįžo prie namo (duomenys neskelbtini). Čia iš pilkos spalvos automobilio „Peugeot 807“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sekamasis paėmė du raudonos spalvos balionus, padėjo į savo automobilį ir išvažiavo. 12.05 val. I. B. pilkos spalvos automobiliu „Saab 9-3“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), kur lankėsi garaže pagal nurodymą. 12.13 val. J. B. savo automobiliu išvažiavo iš garažų masyvo. 12.24 val. sekamasis pilkos spalvos automobiliu „Saab 9-3“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie PC „Studlendas“, Herkaus Manto g. 90-1, Klaipėda. Čia išlipo iš automobilio ir užėjo į minėtą prekybos centrą. Po kelių minučių J. B. išėjo iš prekybos centro ir, įsėdęs į savo automobilį, išvažiavo. 12.45 val. J. B. pilkos spalvos automobiliu „Saab 9-3“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur bendravo su nežinomu vyru Nr. 1. 13.09 val. J. B. pilkos spalvos automobiliu „Saab 9-3“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) išvažiavo, o nežinomas vyras Nr. 1 liko prie minėto adreso. 13.21 val. J. B. savo automobiliu atvažiavo į prekybos centrą „Studlendas“ automobilių stovėjimo aikštelę ir sėdėjo automobilyje. 13.31 val. į minėtą automobilių aikštelę raudonos spalvos sunkvežimiu „Renault“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (priklauso (duomenys neskelbtini)i), atvažiavo nežinomas vyras Nr. 2 ( vairavo sunkvežimį) ir vyras, atpažintas kaip V. R.. Nežinomas vyras Nr. 2 nuėjo prekybos centro link, o V. R. susitiko su J. B. ir ėmė kalbėtis. 13.43 val. prie J. B. ir V. R. geltonos spalvos automobiliu „Chrysler Town & Cotmtry“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), privažiavo moteris, atpažinta kaip I. M., su mažamečiu vaiku, ir išlipusi iš savo automobilio, pradėjo bendrauti su J. B. ir V. R.. 13.45 val. prie J. B., V. R. ir I. M. pilkos spalvos automobiliu "Audi A8", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), atvažiavo vyras, kuriam buvo suteikta A. pravarde, A. išlipo iš automobilio ir pradėjo bendrauti su V. R., o J. B. su su I. M. stovėjo nuošalyje. 13.50 val. A. savo automobiliu išvažiavo, o V. R. toliau bendravo su J. B. bei I. M.. 13.51 val. I. M. su mažamečiu vaiku geltonos spalvos automobiliu „Chrysler“ Town & Country“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), išvažiavo. 13.55 val. J. B. ir V. R. išsiskyrė: I. B. įsėdo į pilkos spalvos automobilį „Saab 9~3“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo, o V. R. įsėdo į raudonos spalvos sunkvežimį „Renault“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (priklauso „(duomenys neskelbtini). 14.00 val. iniciatoriaus nurodymu, J. B. slaptas sekimas buvo baigtas. A. požymiai: 30~40-ies metų amžiaus, aukšto ūgio, atletiško kūno sudėjimo vyras, veidas ovalus, plaukai juodi, trumpai kirpti, užsiauginęs barzda. Ant kaklo - tatuiruote. Vilkėjo juodu džemperiu, juodomis sportinėmis kelnėmis. Naudojosi pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (7 t., b.l. 9-10).

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutarties (baudžiamosios bylos ankstesnis Nr. 1-415-718/2022) matyti, jog baudžiamoji byla, kurioje M. Š. kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, jo atžvilgiu nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta tvarka, 2022-05-18 mirus kaltinamajam (18 t., b. l. 73-75, 50).

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties (baudžiamosios bylos ankstesnis Nr. 1-415-718/2022) matyti, jog baudžiamoji byla, kurioje R. K. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bei M. L. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, išskirta į atskirą bylą. Kaltinamųjų T. A., J. B., K. B., A. R., V. R., Ž. V. baudžiamoji byla nagrinėjama atskirai (18t., b. l. 113-115).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-01-13 rašto į prokuroro Nerijaus Šiaulio 2023-01-10 užklausimą matyti, jog atsako į prokuroro nurodytus klausimus ( nuo 1 iki 11) eilės tvarka : 1. Sudarant paskolos sutartį, turtas buvo apdraustas AAS ,,BTA Baltic Insurance Company", atstovaujama filialo Lietuvoje gyventojų turto draudimu. Draudimo laikotarpis nuo 2018-11-26 iki 2019-11-25. Draudimo liudijimas pridedamas. 2. Draudimą, vadovaujantis paskolos sutarties 7 skyriumi, privalo sudaryti ir pateikti paskolos gavėjas. Tai yra standartinė praktika taikoma visiems klientams. 3. Į prokuroro klausimą, ar jums žinoma, dėl kokių priežasčių 115 000 Eur vertės paskolos grąžinimas buvo numatytas tik nuo 2018-11-27 iki 2019-11-15, kas mėnesį mokant tik palūkas, o paskutinę įmoką – visą likusią 116 629,16 Eur sumą, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakė : „Tokios paskolos grąžinimo tvarkos pageidavo paskolos gavėjas. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro sutartis tiek nustatydamas, kad paskolos grąžinimo įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, tiek ir nustatydamas, kad visa paskola grąžinama termino pabaigoje, o paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu mokamos tik palūkanos. Kokio konkretaus grąžinimo grafiko pageidauja paskolos gavėjas, nurodo pats paskolos gavėjas“. 4. Į prokuroro klausimą, kiek iš viso ir kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos teisių perėmėjai sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-11-27 sudarytą paskolos sutartį ir prašoma pateikti tai patvirtinančius dokumentus, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakė : „Iki paskolos sutartyje nustatyto termino pabaigos buvo sumokėta 7 740,13 EUR, iš kurių 3 450,00 EUR sudarė paskolos sutarties sudarymo mokestis, 4 290,13 EUR įmokos pagal mokėjimų grafiką. Taip pat pateikė informaciją apie visus mokėjimus, kokius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iki šios dienos yra gavęs pagal paskolos sutartį (draudimo išmokos, antstolio pervesto lėšos, paskolos gavėjo atlikti mokėjimai). 5. Apie vėlavimą vykdyti įsipareigojimus buvo pastebėta iškart, kai sutriko mokėjimų vykdymas, t. y. 2019 m. vasario mėn. Vėliau buvo atliktas mokėjimas 2019 m. kovo mėn. Su paskolos gavėju buvo nuolat bendraujama. Paskolos gavėjas nesislapstė, bendravo su paskolos gavėjo darbuotoju (G. V. (šiuo metu nebedirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“)). Paskolos gavėjui buvo siųstos pretenzijos raštu. Su paskolos gavėjo atstovais buvo tariamasi dėl paskolos grąžinimo tvarkos, mokėjimų pertvarkymo, buvo svarstoma sudaryti naują paskolos sutartį, kad būtų refinansuoti pradelsti įsipareigojimai, taip pat paskolos gavėjas svarstė galimybę parduoti turtą kitai įmonei, tačiau galiausiai susitarti su paskolos gavėju nepavyko ir buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 6. Bendravimas vyko gyvai, paaiškinimai taip pat buvo teikiami gyvai. Su paskolos gavėju tiesiogiai bendravo G. V.. 7. Susisiekus su G. V., pastarasis paaiškino, kad, jei gerai prisimena, apie gaisrą informavo tarpininkė, atstovavusi paskolos gavėjui, taip pat buvo gautas pranešimas iš policijos apie įvykusį gaisrą su prašymu pateikti dokumentus. Tikslių datų, kada tapo žinoma apie gaisrą, G. V. nurodyti negalėjo. 8. Į prokuroro klausimus, ar jums, kitam UAB ,,(duomenys neskelbtini)" darbuotojui yra žinomos A. R., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ igalioto atstovo, 2020-04-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašyto turto sunaikinimo, sugadinimo akto, kuriame nurodyta draudimo išmoką pervesti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikimo aplinkybės, jei taip, kokios? Ar jums, kitam įmonės darbuotojui, buvo žinoma, jog A. R., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas, 2021 m. gruodžio mėnesį vėl kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)" darbuotojams tokios aplinkybės nebuvo žinomos. Susisiekus su G. V., pastarasis taip pat nurodė, kad apie šias aplinkybes nieko nežinojo, nepamena. Pagal paskolos sutarties sąlygas, draudimo sutartyse naudos gavėju turi būti nurodytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o išmokos turėtų būti išmokamos naudos gavėjui, jei pastarasis neduoda sutikimo jas išmokėti kita tvarka“. 9. Į prokuroro klausimus, jei apie šias draudimo išmokos pervedimo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą aplinkybės ar kitam įmonės darbuotojui buvo žinoma, kas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar kitas asmuo susisiekė su jūsų įmone ir pranešė apie kreipimąsi į draudimo įmonę, jeigu toks kreipimasis buvo, ar buvo duotas įmonės sutikimas dėl šios draudimo išmokos pervedimo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, jei taip, tai kokiu būdu, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakė : „Apie tokias aplinkybes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma. 10. Su paskolos gavėjo atstove buvo sutarta, kad paskolos gavėjas kiekvieną mėnesį mokės po 1 500,00 EUR iki visiško skolos padengimo. Tuo tarpu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kol bus tinkamai vykdomi mokėjimai, sutiko nuimti areštą nuo paskolos gavėjo sąskaitos, kad paskolos gavėjas galėtų vykdyti veiklą, ir nepradėti priverstinio skolos išieškojimo proceso iš laiduotojo. 11. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis paskolos sutarties sąlygomis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įkeistas turtas turi būti apdraustas, o draudimo sutartyje naudos gavėju turi būti nurodytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Apdraudus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įkeistą turtą, draudimo kompanija turėtų užsiklausti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip naudos gavėjo, kur pervesti mokėtiną draudimo išmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-03-31 AB (duomenys neskelbtini) 2 (dvi) draudimo išmokas 2020-03-31 išmokėjo tiesiogiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Todėl darytina išvada, kad ir dėl kitų draudimo išmokų išmokėjimo turėjo būti kreiptasi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ( 19 t., b. l. 88-90, 91-107).

Iš 2023-01-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto į prokuroro Nerijaus Šiaulio pakartotinį 2023-01-10 užklausimą (prokuroras nurodo, kad nebuvo išsamiai atsakyta į 10 ir 11 klausimus 2023-01-13 rašte) matyti, jog atsako į prokuroro nurodytus klausimus (nuo 1 iki 2) eilės tvarka, jog :1. Į prokuroro klausimus, kokie šiuo metu yra priimti sprendimai, sudarytos sutartys tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jos teisių perėmėjų (laiduotojų) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl nurodytos paskolos grąžinimo, koks šiuo metu yra šios paskolos likutis ir kokių dokumentų pagrindu paskola bus padengta, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakė : „ UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priėmęs sprendimą (atskiras rašytinis sprendimas priimtas nebuvo) sustabdyti vykdymo veiksmus, nuimti areštą nuo paskolos gavėjo sąskaitos, kad paskolos gavėjas galėtų vykdyti veiklą, bei nepradėti priverstinio skolos išieškojimo proceso iš laiduotojo, tol kol bus vykdomi sutarti mokėjimai - po 1500 EUR per mėnesį. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į paskolos gavėjo pasiūlymą mokėti įsiskolinimą dalimis. Rašytinis susitarimas nebuvo pasirašomas. Tuo atveju, jei paskolos gavėjas arba laiduotojas nemokės sutartos sumos kiekvieną mėnesį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atnaujins vykdymo veiksmus. Šiuo metu negrąžintos paskolos, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių likutis yra 10 919,58 eurų. Įsiskolinimą dengia paskolos gavėjas paskolos sutarties pagrindu“. 2. Prokuroro klausimai: „Ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasibaigus draudiminio įvykio tyrimui (dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčinio padegimo) kreipsis į AB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl paskaičiuotos 42 551 Eur dydžio draudimo išmokos, gavimo? Jei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipsis dėl draudimo išmokos ir ją gaus, ar šios aplinkybės turės įtakos UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)", jos teisių perėmėjo (laiduotojo) sutartiniams įsipareigojimams? Jei taip, tai kokiu dyžiu ir sąlygomis“. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakė : „Tuo atveju, jei bus pagrindas kreiptis dėl draudiminės išmokos iš draudimo kompanijos išmokėjimo ir tuo metu nebus padengtas įsiskolinimas pagal paskolos sutartį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasinaudos savo teise ir paprašys draudiminę išmoką pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo atveju, jei įsiskolinimo likutis pagal paskolos sutartį bus mažesnis nei draudiminė išmoka, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paprašys išmokėti tik tokią draudimo išmokos dalį, kurios reikės įsiskolinimui padengti “( 19 t., b. l. 129, 143-144).

Liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo 2020-10-08 apklausos metu parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini), buvusios UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Įmonė pakeitė pavadinimą ir veiklos kryptį galimai prieš kelis mėnesius, po (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), sudegimo. Įmonė namą įsigijo 2018 metų lapkričio mėn. tikslu vykdyti nuomą, t.y. teikti nuomos paslaugas trumpalaikės ir ilgalaikės. Namas buvo įsigytas įmonės vardu, įmonės veiklai vykdyti. Tuo metu buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Šiuo meta yra įmonės akcininkė, nes teko keisti vadovą dėl to, kad ji neturi medicininio išsilavinimo, kurio reikėjo licenzijai gauti norint vykdyti veiklą - senelių priežiūrą. Namą (duomenys neskelbtini), apie kurį yra apklausiama, prižiūrėjo jos motina A. R.. Mama gyvena Tauragės rajone, tačiau darbo reikalais mama dažnai lankydavosi Klaipėdoje. Kelis kartus namas buvo išnuomotas, o tiksliau jo kambariai, tačiau suprato, kad gyvenant ne šalia sudėtinga vykdyti tokią veiklą, nes reikia namą prižiūrėti. 2019 m rugpjūčio mėnesį buvo pradėtas namo pardavimo vykdymas. Iki tol name būdavo patys, jis buvo negyvenamas, namą remontavo. Name nuo jo pardavimo vykdymo iki gaisro niekas negyveno. Name lankydavosi motina kas kelis mėnesius, apžiūrėdavo jį. Taip pat buvo paprašyta kaimynų prižiūrėti namą, pranešti jeigu kas nutiktų. Ji asmeniškai su kaimynais nebendravo ir su jais nekontaktavo. Negali nurodyti jų tikslesnių duomenų. Su kaimynais bendravo jos motina, todėl apie juos ji ir galėtų parodyti išsamiau. Ji asmeniškai paskutinį kartą name lankėsi 2019 metų vasarą, galimai rugpjūčio mėnesio pradžioje, nusprendus namą parduoti. Name buvo ji su savo draugu ir draugais, iš viso šeši asmenys. Buvo visi apsistoję kelioms dienoms. Nieko neįprasto nepastebėjo, viskas buvo taip kaip visada. Nebuvo jokių pažeidimų ar laužimo žymių. Visada atvažiavus apeidavo, apžiūrėdavo, nes namas visgi negyvenamas. Tačiau visada ir tą paskutinį kartą, kuomet lankėsi, namas buvo tvarkingas. Namas buvo parduodamas už 130 000 Eur. Rimtai susidomėjusių namo pirkimu buvo keturi asmenys. Pardavimo klausimus sprendė ir su asmenimis, susidomėjusiais, bendravo Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros brokerė R. S.. Ji pati pirkėjų duomenų nežino, su jais nebendravo. Šiuos klausimus tvarkė jos motina. Ant namo kiemo vartų buvo iškabintas brokerės telefono numeris. Kiek pamena, buvo pirkėjas iš Latvijos, tačiau namo neįsigijo, nes bankas nesuteikė kredito. Visi keturi pirkėjai, kiek jai žinoma, kaip tik dėl šios priežasties namo ir nenupirko. Kiek jai žinoma, brokerei paskambino specialiosios tarnybos. Nežino, ar tai buvo gaisrininkai, ar policijos pareigūnai. Brokerė pranešė jos motinai, ir motina, kiek jai žinoma, nuvyko į įvykio vietą. Kaip greitai motina nuvyko į vietą, nežino. Kada tiksliai buvo paskambinta brokerei dėl gaisro, nežino. Apskritai įvykių eigą tiksliau nurodytų jos motina, nes jai situacija labiau žinoma. Po gaisro ji asmeniškai nuvykusi į įvykio vietą nebuvo. Kokia gaisro metu buvo padaryta turtinė žala įmonei, nežino. Draudimas žalos nepateikia, aiškina, kad laukia žinios ir policijos apie atliekamą tyrimą, išvados dėl gaisro priežasties taip pat dar nėra. Dėl kokių priežasčių dar nenustatyta gaisro priežastis, nežino. Draudimo ekspertas nuvyko į įvykio vietą, tačiau dar prieš mėnesį su juo susisiekus, šis paaiškino, kad nieko daryti negali, kol neturi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvados ir žinių iš policijos. Draudimo išmokos neišmokėtos. Namas buvo 400 kvadratinių metrų. Buvo kambarių, kurie įrengti kaip butai, kiti kambariai buvo tiesiog atskirai. Apskritai visas namas buvo pilnai įrengtas, apstatytas baldais, buitine įranga ir kita technika, buvo indai, įrankiai. Kiek kokių baldų tiksliai buvo name, nurodyti negali, nes nepamena, tačiau kaip namas atrodė po gaisro, šie duomenys byloje yra. Kokie ir kiek baldų buvo name, gali nurodyti tik apytikriai, tačiau jų rinkos kainų tikrai nežino. Draudžiant namą, kiek pamena, nebuvo reikalaujama pateikti namo vidaus ir apskritai namo nuotraukas. Namas pirmą kartą buvo apdraustas 2018 m., kuomet buvo paimta paskola namui įsigyti. Draudimas buvo įmonės vardu. Draudimas nebuvo visiškai bazinis. Buvo informuota apie tai, kokia bus vykdoma veikla, t.y. nuoma, taip pat kai namas buvo negyvenamas, buvo pakeistos draudimo sąlygos, kad atitiktų reikalavimus. Draudimo klausimais buvo bendrauta su draudimo specialiste, kuri buvo paskirta, taip pat su žalų administratoriumi po įvykio. Su draudimo atstovais daugiau bendravo jos motina, tačiau teko bendrauti ir jai. Jos motina, kai ji buvo įmonės (duomenys neskelbtini) vadove, įmonėje jokių pareigų neužėmė ir funkcijų nevykdė. Nei iki gaisro name, nei šiuo metu nėra sulaukusi jokių grasinimų iš jokių asmenų. Su niekuo nekonfliktuoja, santykius su aplinkiniais palaiko draugiškus, šiltus. Kas galėjo keršyti ir už ką tokiu būdu (padegant), nežino. Kas galėjo padegti namą, nežino ir nieko neįtaria. Apskritai nežino net, ar tai buvo padegimas. Motina minėjo, kad kaimynai, kurie, tiksliai nežino, neva matė kažkokius du asmenis, kurie lankėsi name iki įvykio, kad jie name buvo, nes namo viduje degė šviesos. Kiek laiko tai tęsėsi, nežino. Asmenys į namo vidų galėjo patekti pro kiemo medines duris. Motina minėjo, kad pastebėjo durų laužimo žymes. Ar tai buvo specialiųjų tarnybų veiksmų pasekmė, ar pašalinių asmenų, nežino. Apskritai apie tuos name prieš įvykį besilankiusius asmenis plačiau gali nurodyti jos motina ir kaimynai, kurie tuos asmenis matė (1 t., b.l. 172-175). Teisme liudytoja R. R. atsisakė duoti parodymus pasinaudodama BPK 278 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo 2021-02-04 apklausos metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje, bet ne visai priešais tą namą, kuris 2020 m. pavasarį sudegė. Apie tai, kas nupirko namą, adresu (duomenys neskelbtini), ji nežino, jau keletą metų tame name niekas negyveno, tik girdėjo, kad namą nuomodavo. Su naujais namo savininkais nebendravo, jų nepažįsta ir nieko apie juos negali pasakyti, gatvėje jų neatpažintų. Ar dažnai kas atvažiuodavo prie to namo, ji nematė. 2020-04-03 apie 19.00 val. ji būdama namo kieme pastebėjo, kad prie kaimynų namo (duomenys neskelbtini) Nr. , kitoje gatvės pusėje, prie vartų sustojo automobilis šviesiai pilkos spalvos (sidabrinis). Iš jo išlipo trys vyrai. Visi jie buvo apsirengę su baltos spalvos kostiumais (apsaugantys nuo bakterinio užkrėtimo). Kostiumai storesnės medžiagos, nepermatomi. Visi buvo užsidėję ant veidų baltos spalvos kaukes. Jei jie nebūtų vilkėję baltų kombinezonų, nebūtų dėmesio atkreipusi, bet tada buvo pradžia pirmojo karantino, todėl pagalvojo, kad rastas Covid -19 užkratas, nes tada buvo aktuali tema. Už vairo sėdėjęs vyras buvo aukštas apie 180 cm ūgio, stambesnis, kitas aukštas vidutinio kūno sudėjimo (kur jis automobilyje sėdėjo, nematė), trečias vyras buvo neaukštas, smulkaus kūno sudėjimo. Automobilio markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilis atrodė neaukštas, ilgesniu priekiu, iš senesnių modelių. Vyrai automobilį buvo pasistatę taip, kad galėtų greitai išvažiuoti, tai yra priekiu į kelią, prie pat augančių pušelių pagal namo tvorą. Ar vyrai rankose ką turėjo, nepastebėjo. Vyrai į kiemą suėjo pro vartelius. Kur jie nuėjo, tai yra ar už namo, ar tiesiai pro duris, nematė. Ji truputį pastovėjo, pažiūrėjo, paskui nuėjo toliau darbuotis. Už kokių dešimties minučių, gal mažiau, išgirdo garsą kaimynų kieme, todėl vėl pažiūrėjo kas ten vyksta. Tas garsas buvo lyg stiklo dužimas. Pamatė, kad vyrai greitai išbėgo iš kiemo susėdo į automobilį ir labai greitai nuvažiavo. Vyrams nuvažiavus pastebėjo, kad iš namo kaminų rūsta dūmai juodos spalvos, taip pat dūmai rūko ir iš oranžerijos, esančios pusrūsyje. Ji prie namo tvoros nuėjo pažiūrėti kas ten darosi. Priėjusi prie vartelių pamatė, kad varteliai yra praviri, kad dūmai rūksta pro oranžerijos išdaužtą langą. Kad būtų praviros įėjimo durys, nepastebėjo. Kad išbėgdami vyrai iš namo, būtų ką nors turėję rankose, taip pat nepastebėjo. Dūmai rūko neilgai, apie valandą laiko. Apie tai ji papasakojo kaimynei I. K., kuri taip pat matė, kaip rūksta dūmai iš kaimynų kamino. Ji sakė, kad jos vyras girdėjęs, kad kažkas tame name buvo saviizoliacijoje dėl Covid -19. Jos abi dar pakalbėjo, kad turbūt dezinfekavo patalpas, todėl nekvietė priešgaisrinės. Daugiau tą vakarą nieko įtartino nematė. Balandžio 5 d., ryte apie devintą valandą grįžusi iš darbo pastebėjo, kad iš tų pačių kaimynų namo kamino vėl rūksta dūmai baltos spalvos. Tada pagalvojo, kad kaimynų name kažkas apsigyveno. Tada nuėjo miegoti, nes buvo dirbusi naktinėje pamainoje. Vėliau jai paskambino I. K. ir pasakė, kad tas namas, adresu (duomenys neskelbtini) , dega. Apie tai, kad tas namas buvo padegtas, pasakė priešgaisrinės darbuotojas, kuris įvykio vietoje mane apklausė. Jis sakė, kad jie įtaria padegimą. Tų vyrų, kurie 2020-04-03 vakare ėjo į namą, kuris vėliau buvo padegtas, ji neatpažintų. Kaip ir sakė, jie ant veido buvo užsidėję kaukes, o ant galvos kombinezonų kapišonus (2 t., b.l. 74-77).

Iš K. B. 2021-11-25 pareiškimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-41063-21 Klaipėdos AVPK matyti, kad jis nurodė, kad 2021-11-24 eidamas laiptais į namo pirmą laiptinę adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo bėgančius 3 asmenis, kurie buvo apie 25-30 m., vienas asmuo apie 1,95 m. ūgio, o kiti apie 1,85 m. – 1,80 m. ūgio, apsirengę tamsiais sportiniais rūbais. Dviejų asmenų akys buvo rudos. Visi asmenys dėvėjo medžiagines kaukes, kurios dengė visą veidą. Kai minėti asmenys prie jo pribėgo, jis paklausė :,,kur čia bėgate?“, ir vienas iš asmenų pasakė :,,ne pas tavęs“, ir tada vienas iš asmenų, žemiausio ūgio, papurškė ašarinių dujų jam į akis ir visi pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Įvykio metu visi asmenys jam rėkė, kad :“ turi dvi dienas pakeisti parodymus, kitaip bus tau pizdiec“. Praeitais metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl namo padegimo (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nurodė, kad V. R. taip pat yra prisidėjęs prie minėto įvykio. Ar tarp minėtų asmenų, kurie jį sumušė, buvo minėtas asmuo V. R., nežino, kadangi viskas įvyko greitai, nors vienas asmuo buvo ganėtinai panašus. Po įvykio buvo pristatytas į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, kurioje jam nustatytas dešinės blauzdos šeivikaulio lūžis (3 t., b.l. 32-36).

K. B. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-41063-21 liudytojo papildomos apklausos metu 2021-12-06 parodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. buvo atvykęs į policijos komisariatą užsiregistruoti pagal jam paskirtą kardomąją priemonę. Grįžtant iš policijos pajuto, kad yra sekamas. Priėjus prie laiptinės durų ir renkant laiptinės durų telefonspynės kodą, jis pajuto smūgį į veido sritį, toliau sekė smūgis į galvos sritį. Smūgiai buvo suduoti spiriant kojomis. Prie jo pribėgo 3 asmenys. Du iš jų jo atžvilgiu smurtavo, o trečias jam pripurškė ašarinių dujų į akis. Vyrai buvo su kaukėmis ant veido. Kaukės buvo užmaunamos ant galvos, iškirptomis angomis akims. Jam suklupus prie jo priėjęs vyras pasakė, kad pakeistų parodymus, kad duoda dvi dienas laiko. 2021 m. gruodžio 5 d., apie 12 val., jam per „Messenger“ programėlę paskambino V. R. ir iš karto pasakė, „K. tai ne aš“, nepasidomėjęs kas jam atsitiko. V. R. sakė, kad jis paskambintų savo draugui J. B. ir jie kalbėtų apie moterį, tą, kuri užsakė. Jis konkrečiai nepasakė, kad padegti namą, bet kalba buvo apie tai. Dar V. R. sakė, kad jie turi kalbėti apie tai, kad jis toje byloje būtų nei prie ko, kad jie turi sakyti, kad kontaktavo su moterimi, namo savininke, o ne su juo. Jis V. R. sakė, kad nepažįsta tos moters (3 t., b. l. 42-46).

K. B. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-41063-21, 2022-01-05 parodė, kad kai jis dėl sumušimo gydėsi ligoninėje V. R. siuntė žinutes per „Messenger“ į jo tuo metu naudotą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“. V. R. buvo pasidaręs taip, kad jo siųstos žinutės po 30 sekundžių išsitrintų. V. R. siųstose žinutėse buvo rašoma apie tai, kad jis duotų parodymus ant namo savininkės. Kitoje žinutėje buvo parašytas moters vardas ir pavardė. Kaip dabar jau žino, A. R., iš (duomenys neskelbtini). Apžiūrai jis pateikia savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“ su jame išsaugotomis žinutėmis. Prieš atsiųsdamas žinutes V. R. jam paskambino. Pokalbis buvo apie tai, kad jiedu su J. B. turi sakyti, kad moteris yra užsakovė (ar tada sakė jos pavardę, neatsimena). Jis V. R. sakė, kad tos moters jis nepažįsta, kad su ja nėra buvęs susitikęs. V. R. liepė sakyti policijai, kad namo padegimą užsakė moteris ir viskas, kad jis su tuo nėra susijęs ( 3 t., b. l. 71-73).

Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo 2020-06-09 apklausos metu parodė, kad su A. R. yra pažįstamas apie metai laiko. Juos su A. R. supažindino bendra jų pažįstama R. S.. R. S. paprašė jo pakonsultuoti A. R. dėl senelių namų įrengimo. Kiek jam žinoma, R. S. ir tarpininkavo dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. A. R. tada jam ir pasakė, kad turi namą, (duomenys neskelbtini). Pradžioje A. R. (duomenys neskelbtini) tame name norėjo įrengti senelių namus, bet namas neatitiko reikalavimų, jį reikėjo rekonstruoti. Tada nutarė tą namą (duomenys neskelbtini) pardavinėti. Buvo atsiradęs pirkėjas iš Naujosios Akmenės, bet dėl kažkokių priežasčių namo nebenupirko. Tame name niekas negyveno. Namo raktus A. R. buvo padėjusi sutartoje vietoje. Tiksliai dienos jis nežino, bet tai buvo gerokai prieš gaisro name kilimą, jam A. R. paskambino ir paprašė nuvažiuoti prie jos namo ir įėjus į namo vidų užgesinti namo pirmame aukšte paliktą įjungtą elektros lemputę. Jis nuvyko prie A. R. namo ir išjungė paliktą įjungtą elektros lemputę. Patikslina, kad namas yra pirktas A. R. dukros įmonės, o A. R. turi įgaliojimą tvarkyti visus įmonės reikalus kas liečia tą namą. Išeidamas namą užrakino, namo durų raktą paliko toje pačioje sutartoje vietoje. Name įjungtą lemputę galimai paliko pati A. R. ar jos agentė, kuri užsiėmė namo pardavimu. Jis žino, kad namas buvo pardavinėjamas už apie 140 000 eurų. Žino, kad namas buvo pirktas paėmus paskolą iš banko. Namas buvo draustas. Žino, kad draudimo bendrovė nėra išmokėjusi draudimo išmokos A. R.. 2020 m. balandžio mėnėsio pradžioje, tiksliai dienos negali pasakyti, jam paskambino nekilnojamo turto agentas M. ir pranešė, kad kilo gaisras A. R. name, adresu (duomenys neskelbtini). Jis M. rekomendavo A. R. dėl namo pardavimo. M. telefono numeris buvo užrašytas prie tvoros pritvirtintoje lentelėje. A. R. neturi piktumų su niekuo, todėl negali pasakyti, kas galėjo padegti namą Palangos mieste. Kai nuvykdavo prie A. R. dukros įmonei priklausančios įmonės dienos metu, ten benamių nerasdavo. Nakties metu prie to namo nevažiuodavo. Jie su A. R. nėra bendraturčiai (duomenys neskelbtini) mieste esančių senelių namų „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 91-94). (Iš gyventojų registro duomenų matyti, jog liudytojas R. R. mirė 2020-09-10).

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo 2020-12-10 apklausos metu parodė, kad su M. Š. yra pažįstama kiek daugiau nei metai laiko. Su juo susipažino ir pradėjo kartu gyventi kai jis išėjo į laisvę, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, prieš tai kai M. Š. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, su juo išsiskyrė. Tuo metu kai ji su M. Š. gyveno kartu, jis kažkur dirbo, bet nelegaliai, nes kaip jis pats sakė, turi daug įsiskolinimų antstoliams, todėl negali dirbti legaliai. Kur jis dirbo, nežino. Jis tada turėjo pajamų ir prisidėjo prie jų bendrų išlaidų. Jis jai sakydavo, kad vyksta į policiją atsižymėti, sakė, kad už senas nesąmones, bet nepasakojo kokias, o ir pati neklausinėjo. Jis jai nieko nepasakodavo apie savo gyvenimą. Su T. A. ir jo drauge ji bendravo. Apie tai, kad M. Š. su T. A. padegė namą Palangos mieste, ji nežino. Po to, kai T. A. buvo policijoje, jo draugė jai telefonu sakė, kad jos T. (T. A.) buvo pristatytas į policijos komisariatą, bet jį po apklausos išleido į namus, nes jis prisipažino, kad kažką prisidirbo su M. Š.. Ji pati nežinojo ką jie prisidirbo. Su M. Š. ji nekalbėjo ir jis jai nepasakė nieko apie tai, kad jis padegė namą Palangos mieste. Ar 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje su M. Š. gyveno kartu, nepasakys, nes jie keletą kartų buvo susipykę ir išsiskyrę, tai tada ir negyvendavo kartu. Per tą laiką, kol jie kartu gyveno, M. Š. į namus nebuvo parsinešęs baltų kombinezonų, pirštinių, nėra užuodusi, kad jo rūbai smirdėtų benzinu. Ir nebuvo taip, kad jis staiga turėtų pinigų ir kažką nupirktų ar duotų pinigų jai. Nepastebėjo, kad jis turėtų pinigų, nes visada trūkdavo pinigų arba jų visai neturėdavo. Ji ryte, kiek po 7 val., išeidavo iš namų, nuvesdavo vaiką į darželį, tada pati eidavau į darbą, kur dirba iki 17 val., tada vėl į darželį, iš kur pasiimdavo vaiką ir į namus grįždavo prieš 18 valandą. Kur tuo metu būdavo M. Š. ir ką jis darydavo dienos metu, ji nežino. Apie tai, kad jis yra padaręs nusikaltimą ir kas jo paprašė, ji nieko nežino. M. Š. automobilio neturi, ji irgi neturi automobilio. Ji pažįsta Ž. V.. Kiek jai žinoma, jie su M. Š. buvo draugai. Ž. V. turėjo BMW markės automobilį, pilkos spalvos. Kokios klasės ir kokie automobilio valstybiniai numeriai, nežino. Jie kartas nuo karto susitikdavo. Apie tai, kad Ž. V. siūlė M. Š. užsidirbti, ji nieko nežino. M. Š. sakydavo, kad buvo susitikęs su Ž. V.. Ką jie darė ar kur važiavo, jis nepasakodavo, o ji pati neklausinėjo ( 2 t., b.l. 112-115).

Pateikus A. R. pranešimą apie įtarimą pastaroji ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-29 parodė, kad su jai pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino pilnai, pateikto pranešimo apie įtarimą esmę supranta. Parodymus dėl pateikto pranešimo apie įtarimą parodymų neduos. Nesijaučia gerai galinti duoti parodymus apie įtarimo esmę (8 t., b.l. 91-93). A. R. įtariamojo papildomos apklausos metu 2021-09-13 parodė, kad 2018 m. jos dukros S. R. vardu registruota įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo namą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos įmonės direktorė yra jos dukra S. R.. Dukra dirba Olandijoje, todėl daug laiko būna išvykusi. Ji yra parašiusi įgaliojimą jai tvarkyti visus įmonės reikalus. Perkant pastatą S. R. buvo Lietuvoje ir pati pasirašė pirkimo - pardavimo dokumentus. Pastatas buvo įsigytas senelių namų įrengimui. Ji surado šį namą per nekilnojamojo turto agentūrą. Ji vyko apžiūrėti šį namą, derino jo kainą. Įsigijo už 115 000 eurų. Įmonė ėmė paskolą iš „(duomenys neskelbtini)“ namo įsigijimui. Norėjo įkurti tame name senelių namus, bet tik įgijusi sužinojo, kad namas netinkamas senelių namams, nes negali įrengti lifto. Namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), bandė iš pradžių nuomoti per „Booking“ programą, bet nepavyko, buvo nepelninga. 2018-2019 žiemą, name gyveno pavieniai poilsiautojai, ilgalaikės nuomos nebuvo. Per 2019 m. vasarą šiame name niekas negyveno. Šį namą pardavinėja kelios agentūros, viena jų „(duomenys neskelbtinbi)“. Kai kurių pavadinimų agentūrų nežino, neprisimena. Buvo agentas M. iš Palangos, jį nurodė draugas R. R.. Buvo atsiradę keletas pirkėjų, be kadangi jiems nebuvo suteikta būsto paskola, namo jie nenupirko. Prieš tai, kai namas buvo padegtas, ji paskutinį kartą tame name buvo prieš savaitę laiko dėl trūkusio vandentekio vamzdžio. Buvo susitikusi su agente I. Š. dėl namo pardavimo. Kai susitiko su agente, namo pusrūsyje, ant oranžerijos laiptų rado medžio malkos nuodėgulį. Tada pasirodė keista, iš kur jis atsirado. Nežino, ar agentei I. tada jį parodė. Iš kur tas nuodėgulis galėjo atsirasti, ji nežino. Apėjo visus namus, bet neatrodė, kad juose kas gyventų. Tada namo nuodugniai neapžiūrėjo, nes I. Š. tada labai skubėjo. Patikslina, kad atvykusi su I. Š. nerado namų rakto. Įprastai visada išvykdama namo lauko durų raktą palikdavo šiltnamyje, oranžerijoje po akmeniu. Tada rakto nerado, bet ir nesigilino, kur tas raktas yra. Tada paskambino R. R. ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir atvežtų namo raktą, nes vieną raktą buvo davusi jam. Kad namo raktas yra paliktas šiltnamyje po akmeniu, žinojo nekilnojamo turto agentai R. S., M., R. R.. Prieš tai, kai buvo padegtas namas, kelių dienų bėgyje jai paskambino R. R. ir pasakė, kad važiuoja prie namo išjungti degančios lemputės. Jis dar pasiteiravo, ar ne ji buvo namo viduje ir paliko degančią šviesą. Ji prieš tai prie namo nebuvo nuvažiavusi ir šviesos nepaliko įjungtos. Jis tada nuvažiavo pats vienas ir išjungė šviesą. Kas tą įjungtą lemputę paliko, ji nežino. Lemputė buvo palikta įjungta pusrūsyje. Į pusrūsį galima patekti per oranžeriją. Norint patekti į namo pusrūsį rakto nereikia, tačiau į namo pirmą aukštą norint patekti reikia rakto. Durų raktas tiko tas pats, durims iš rūsio ir pagrindinėms namo durims. Namas buvo padegtas per visus namo aukštus, išskyrus rūsį. Kai po gaisro atvyko prie namo, namo duris rado atrakintas. Apie gaisrą buvo pranešta R. R. ir jis tada nuvyko prie namo, galimai jis ir atrakino namo duris, turėtu raktu. R. R. buvo davusi namo raktą, kai jam perdavė pardavinėti šį namą, kad jis galėtų įvesti pirkėjus apžiūrėti namo vidų. V. R. jai žinomas tik tiek, kad savo giminaitę nuvežė pas jį kaip vairavimo mokyklos savininką. Jos giminaitė 2020 m. vasarą, tiksliau negali pasakyti, buvo grįžusi iš Švedijos ir norėjo pasimokyti vairuoti. Pasirinko V. R. vairavimo mokyklą, nes jį žinojo jau kiek anksčiau, iš savo draugės R. S.. Ji paskambino V. R. ir susitarė dėl vairavimo užsiėmimų. V. R. telefono numerį buvo gavusi iš R. S.. Su V. R. yra bendravusi keletą kartų, bet tik dėl savo giminaitės praktinio vairavimo pamokų. Vieno bendravimo metu V. R. paklausė jos, gal jis žino kas norėtų investuoti į bendrą žuvininkystės verslą. Tada su R. R. galvojo Priekulėje pirkti žuvies perdirbimo įmonę. Bet tada investuotojų nerado ir žuvies perdirbimo įmonės nepirko. V. R. telefono numeris yra jos telefono kontaktuose. 2020 m. vasaros pradžioje jai reikėjo žmonių spintų pakrovimui. Jai reikėjo pervežti spintas iš Palangos į Kretingą, kur tada atsidarinėjo senelių namus. Kadangi tada ji nieko Klaipėdoje nepažinojo, paklausė V. R., gal jis turi pažįstamų žmonių, kurie galėtų padėti sukrauti spintas. V. R. sakė, kad jis žino kas galėtų padėti. Ar jis davė telefono numerį, ar jos numerį kažkam duoti turės, neatsimena. V. R. sakė, kad žmonės, kurie turėjo jai padėti, buvo neblaivūs, bet jis žadėjo surasti kitus žmones. Bet taip ir nesurado kas jai galėtų padėti sukrauti spintas pervežimui į senelių namus. Bendraudama su nekilnojamo turto agentais ji sakydavo, kad namas priklauso įmonei. Ji buvo UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonės direktorės pavaduotoja. Namą tik įsigijus buvo apdraudę, kadangi pastatas buvo įsigytas paėmus kreditą iš banko. Kokia sumai buvo draustas namas, ji nežino. Namas draustas AB „(duomenys neskelbtini)“. Išmokos/naudos gavėju buvo nurodyta kredito įstaiga. Sudarant draudimo sutartį ji nurodė, kad namas gyvenamas, nes tokia buvo namo paskirtis, ir iki parduodant namą jį nuomodavo. Sudarant sutartį su draudimo bendrove jos faktiškai neklausė, ar namas tuo metu buvo gyvenamas. Draudimo bendrovę apie namo padegimą ji informavo telefonu. Vėliau jiems pateikė reikiamus dokumentus apie padarytą žalą. Buvo paprašyta dokumentų apie įmonę, apie draudimo išmokos gavėją, priešgaisrinės atlikto tyrimo išvados. Draudimo išmoka nebuvo išmokėta. Kadangi įmonė nebepajėgė mokėti paskolos palūkanų, kredito bendrovė namą perdavė antstoliui. Vėliau, susitarus su kredito bendrove, pradėjo pardavinėti namą. Jei būtų pavykę parduoti šį namą iki jo padegimo, gautos sumos būtų užtekę padengti paimtą kreditą. Pranešime apie įtarimą nei vieno iš nurodytų žmonių nepažįsta, išskyrus V. R.. Ji jokiu būdu neprašė V. R. padegti šį namą. V. R. ne tas žmogus, kad užsiimtų tokiais darbais. Ji net realius namo pirkėjus turėjo, kurie norėjo įsigyti šį namą ir ten ofisą įsikurti ( 8 t., b. l. 94-98). Pateikus patikslintą pranešimą apie įtarimą 2022-01-19 A. R. parodė, kad jai pateikto pranešimo apie įtarimą esmę ji supranta ir apie šią nusikalstamą veiką parodymus yra davusi ankstesnės įtariamojo apklausos metu ir pasilieka prie šių parodymų, jų nekartos dar kartą. Ji atsisako būti tiriama melo detektoriumi, nes nepasitiki šiuo tyrimu. V. R. telefono numerį ji turėjo tik dėl to, kad jos pusseserė norėjo įgyti vairuotojo pažymėjimą ir pas V. R., kaip instruktorių, mokėsi vairuoti. Todėl su juo bendravo tik dėl vairavimo klausimų ir dar kartą yra jo prašiusi paslaugos, gal žino žmonių, kurie galėtų padėti pernešti baldus. Daugiau ji su V. R. kitais klausimais nėra bendravusi. Daugiau jie visiškai nebendravo nei gyvai susitikę, nei ryšio priemonėmis. V. R. nerašė jai sms žinučių, ji jam nėra rašiusi sms žinučių ir neskambino. Kodėl V. R. gali sakyti, kad ji yra susijusi su namo, adresu (duomenys neskelbtini) padegimu, ji negali pasakyti. Ar jis nori ją apkalbėti, negali pasakyti, nes jie visiškai nebendrauja ir nėra susipykę. Ankstesniu teistumu jai buvo paskirta bauda. Baudos sumokėjimas buvo išdalintas periodinėmis išmokomis. Paskirtą baudą ji moka dalimis ( 8 t., b.l. 102-105).

V. R. įtariamuoju apklaustas 2021-08-10 parodė, kad A. R. pažįsta. Su ja susipažino, nes ji kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba instruktoriumi. A. R. buvo atvykusi į vairavimo mokyklą užregistruoti savo pusseserę L., grįžusią iš užsienio. Su A. R. gyvai bendravo du kartus. Antras jų susitikimas buvo kai A. R. atvežė arba atvyko pasiimti pusseserę iš vairavimo mokyklos aikštelės. Tai buvo galimai 2021 m. kovo mėnuo. Anksčiau su A. R. nebuvo pažįstamas. Antro susitikimo su A. R. metu ji paklausė, ar jis nežino kas norėtų investuoti į bendrą verslą - žuvininkystę. Ji minėjo Priekulės mst., ar Kintus. Jis pažadėjęs paklausinėti savo pažįstamų. Po kurio laiko vienas iš jo pažįstamų jam papasakojo apie bendrą verslą su A. R. ir pasakė, kad ji yra nepatikimas asmuo, kad nuo jos reikia eiti kuo toliau. Pats daugiau su A. R. susitikęs nebuvo. Ji yra jo „Facebook“ drauguose. Todėl reikalui esant galėtų jai paskambinti naudojantis „Messenger“ susirašinėjimo programėle. Apie tai, kad ji dirba senelių namuose, jis žinojo. Ar tie senelių namai yra jos, nežinojo. Apie tai, kad A. R. turi namą Palangos mieste, kur žadėjo atidaryti senelių namus, bet negavo leidimų jų įrengimui, jis nieko nežino. Apie tai, kad tas namas buvo pardavinėjamas ir kad jo niekas nepirko, dėl ko buvo padegtas, jis nieko nežino. J. B. yra jo pažįstamas, nes jis taip pat pas jį, kaip vairavimo instruktorių, mokėsi vairuoti. Jį pažįsta apie 4 metai laiko. Žino, kad jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Jis pas jo prašydavo darbo, norėjo, kad priimtų į instruktorius. Kada paskutinį kartą su juo bendravo gyvai, tiksliai neatsimena. Per J. B. jis yra pažįstamas su K. B.. Bet pastaruoju metu su juo nebendrauja, jo kontaktų neturi. M. Š., T. A., Ž. V. jis nepažįsta, tokios pavardės jam nėra žinomos. Jam niekas neskambino ir nesakė, kad namas nėra padegtas ir jis niekam nedavė nurodymų padegti namą Palangos mieste. A. R. jo telefonu yra klaususi, ar jis turi kokių žmonių, kurie padėtų perkraustyti, konkrečiau prašė darbo jėgos. Tai galėjo būti 2020 m. pavasaris, tiksliai laiko negali pasakyti. Jis tada paskambino J. B. ir paklausė, ar jis nori darbo. Jis J. B. nusiuntė A. R. telefono numerį. Galimai nusiuntė per „Messenger“ programėlę. J. B. tuo metu buvo neblaivus. Ar J. B. buvo susisiekęs su A. R., ar pas ją dirbo, jis nežino (9 t., b.l. 40-43). V. R. papildomos įtariamojo apklausos metu 2021-10-25 į tyrėjos klausimą, kokiu tikslu jis 2021 m., gegužės mėnesį rašė A. R. sms žinutes, paaiškino, kad A. R. jam buvo sakiusi, kad ji turi žmonių, kurie nori pas jį mokytis vairuoti. Arba galėjo jis su A. R. susirašinėti dėl žuvies perdirbimo įmonės Priekulės mst. A. R. domėjosi, ar jis žino, kas galėtų nupirkti žuvies perdirbimo įmonę. Kai jam buvo pasiūlyta tirtis poligrafu, jis iš karto sutiko, bet paskui, pasikonsultavęs su teisininku, atsisakė būti tiriamas poligrafu. Pagal Lietuvos įstatymą jei tyrimo atsakymas bus neigiamas, tyrimas jo atžvilgiu nebus nutrauktas. Todėl atsisako tirtis poligrafu. Apie tai yra parašęs raštą. Ar jis 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje buvo susitikęs prie parduotuvės „Rimi“, Slengių k., Klaipėdos r., su J. B. ir dar vienu asmeniu ir savo telefone rodė nuotraukas, kur buvo namo sienos aprūkusios ir sakė, kad namas nepadegtas tinkamai, jis neturi ką pasakyti, nes praėjo ilgas laiko tarpas, ir kam susitikinėti prie parduotuvės „Rimi“, jei visi žino kur jis gyvena ir gali atvykti pas jį į namus (9 t., b.l. 44-47). V. R. papildomos apklausos metu 2021-12-07 parodė, kad susipažinęs su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą, jis paaiškina, kad įtarime parašyta „tyrimo metu nenustatytas asmuo“. Kas tas „tyrimo metu nenustatytas asmuo“? Koks jam tikslas būtų organizuoti šito namo padegimą? Juk ne jis buvo naudos gavėjęs. Taip pat nesutinka, kad parašyta, kad pasiūlė J. B. 3000 eurų. Jis pinigų jam nesiūlė, tik davė kontaktus, konkrečiau J. B. davė A. R. telefono numerį, o A. R. davė ar nusiuntė J. B. telefono numerį. Jis yra davęs parodymus ankstesnės apklausos metu, pasilieka prie šių parodymų ( 9 t., b.l. 51-53). Pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą V. R. 2022-01-14 pastarasis parodė, kad su pranešimu apie įtarimą jis susipažino. Parodymus apie jam pateiktą pranešimą apie įtarimą duos teisme ( 9 t., b.l. 58-60).

Pateikus K. B. pranešimą apie įtarimą 2021-02-12 pastarasis parodė, kad kaltės nepripažįsta, dėl jam pateikto pranešimo apie įtarimą paaiškina, kad pirmos nusikalstamos veikos jis nepadarė, su tuo nusikaltimu neturi nieko bendro. Tokio adreso (duomenys neskelbtini) mieste jis nežino. Jis pastoviai būna namuose ir mano, kad 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje jis buvo namuose. Kokiu telefono numeriu jis naudojosi 2020 m. balandžio mėnesį, tiksliai negali pasakyti, bet galimai tuo pačiu dabar turimu numeriu (duomenys neskelbtini). Ž. V. jis pažįsta eilę metų. Jie kartu yra atlikę laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini)pataisos namuose ir (duomenys neskelbtini)pataisos namuose. Su Ž. V. bendravo iki jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir išvežtas į tardymo izoliatorių. Šiuo metu su juo nesukontaktuoja. M. Š. taip pat pažįsta, kažkas jį su juo supažindino prieš metus laiko, bet kas, neatsimena. T. A. jis nepažįsta, tokia pavardė jam nežinoma. Su Ž. V. ir M. Š. nekonfliktavo. Jie jį gali apkalbėti dėl skolų. Ž. V. jam yra skolingas už tai, kad sudaužė automobilį eismo įvykio metu. Jo išnuomotą automobilį jis gražino sunaikintą. M. Š. yra skolingas už narkotines medžiagas. Bet jam jie negrasino. T. Š. jam vis primindavo gražinti skolą. Skola siekia 70 eurų. Ž. V. yra keletą kartų priminęs gražinti skolą už sugadintą automobilį. Ar tai yra pagrindas jiems jį apkalbėti, nežino. Jokių kitų asmeninių nesutarimų su jais neturi. Kam, priklauso namas (duomenys neskelbtini), kuris pagal pranešimą apie įtarimą buvo padegtas, jis nežino (10 t., b.l. 45-49). Papildomos įtariamojo apklausos metu 2021-02-18 K. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Kad jį užgraužė sąžinė, kad padegti senelių namai, todėl nori duoti parodymus apie namo padegimą. Jis pažinojo J. B. apie pusę metų laiko iki to įvykio, kuomet buvo padegtas namas. Su juo bendravo telefonu, susitikdavo. Savo telefone buvo išsisaugojęs jo telefono numerį užvadindamas „B.“. Jo telefono numerio jis nežino mintinai. Su juo bendraudavo programėlėmis „Telegram“. 2020 m. kovo mėnesį, tikslios mėnesio dienos nežino, jam paskambino J. B.. Galimai jis paskambino per minėtą programėlę. Jie retai bendraudavo susiskambindami su juo. J. B. jį pasikvietė ateiti prie parduotuvės „Grūstė“. Ta parduotuvė yra netoli jo gyvenamosios vietos. Ši parduotuvė yra Miško kvartale, Miško g. 9, Klaipėda. Sutartu laiku jis atvažiavo automobiliu „Rower“, mėlynos spalvos. Tada jis su tuo automobiliu važinėjo. Jis gyvena ten netoli, todėl pėsčias nuėjo. J. B. iš karto paklausė, ar žino kas galėtų padegti namą ir pasakė namo adresą. Kaip dabar jau žino, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) mieste. Tą adresą jis įsiminė, jo niekur neužsirašė. Jis pažadėjo už namo padegimą sumokėti 1000 eurų. Jis sakė, kad namą reikia padegti, nes gaus draudimo išmoką. Apie tai, kokią pinigų sumą sumokės draudimas, nieko nesakė. Kam tas namas priklausė, jis nežino, bet tikrai žino, kad namas ne J. B.. Jis jam nesakė nieko apie tai, kad jį kas pasamdė. Pats to darbo nesiėmė, nes sveikata jam neleidžia (serga), o be to, nenorėjo užsiimti tokiais dalykais. J. B. jam pasakė, kad namo durys į rūsį bus paliktos neužrakintos. Pats nebuvo nuvažiavęs prie to namo, todėl apibūdinti durų jis negali, o J. B. jam daugiau nieko nepasakojo.J. B. jam paaiškino, kad per neužrakintas duris į namo rūsį reikia įeiti į namo vidų ir padegti namą. Jis neaiškino kaip padegti namą. Daugiau jie apie tai nekalbėjo. Jis galvojo kam pasiūlyti šį darbą. Po kelių dienų jis paskambino Ž. V.. Negali pasakyti, ar jam skambino į jo telefono numerį, ar per programėlę. Su Ž. V. jie bendraudavo, nes yra daug metų kartu atlikę laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Ir išėję į laisvę susitikdavo, bendraudavo. Su Ž. V. susitiko ir pasakė, kad reikia padegti namą (duomenys neskelbtini). Jam pasakė, kad sumokės 800 eurų. Jam nedavė jokių kitų nurodymų kaip ką daryti, tai yra, ar namą padegti vienam, ar susirasti pagalbininkų. Ž. V. tik pasakė, kad bus paliktos namo durys į rūsį atrakintos, ir, kad per šias duris jis turi įeiti į namo vidų. Pinigų tada Ž. V. nedavė, nes jam dar nebuvo sumokėję. Po kelių dienų jam paskambino J. B. ir pasakė, kad namas nepadegtas, kad tik sienos pirmame namo aukšte aprūko, kad pinigų jis jam už namo padegimą nesumokės. Tada jis paskambino Ž. V. ir pasakė, kad jis netinkamai padegė namą. Ž. V. pasakė, kad viską sutvarkys, kad sekančią dieną jis nuvažiuos ir padegs tą namą. Sekančią dieną jam vėl paskambino J. B. ir pasakė, kad viskas gerai, darbas padarytas ir susitarė kur jis jam paduos pinigus. Jis tada su J. B. susitiko (duomenys neskelbtini) rajone (jis ten tada netoli gyveno). Dabar jau gyvena (duomenys neskelbtini). J. B. jam padavė 1000 eurų. Tai buvo buvo užmokestis už tai, kad buvo padegtas namas (duomenys neskelbtini) mieste. Ž. V. jam paskambino, nes jam labai reikėjo pinigų. Ž. V. pinigus - 800 eurų, padavė taip pat (duomenys neskelbtini) rajone. Ž. V., paimdamas pinigus, sakė, kad jam padegus namą kažkas viduje sprogo. Jis gyrėsi, kad dabar jau 100 procentų viską padarė. Tik po kurio laiko, tai yra tada, kuomet M. Š. buvo paleistas iš policijos, atėjęs pas jį pasakė, kad Ž. V. duoda parodymus toje byloje apie namo padegimą. M. Š. pats daugiau nieko nepasakojo, o ir pats neklausinėjo. O apie tai, kad dar kartu dalyvavo toks A., jis sužinojo kai jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą ( 10 t., b.l.50-53).

K. B. 2021-02-22 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad balandžio mėn. susitiko su J. B. prie Kretingos g. esančios „Grūstės“ parduotuvės. Jis paklausė, gal žino žmogų, kuris galėtų padegti namą už 1000 eurų atlygį. Jis surado V. Ž.. Jis iš karto sutiko už 1000 eurų padegti tą namą, nes jis vartoja narkotikus. Jis padegė tą namą. Davė jam pinigus. Tas namas, kiek žino, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš pradžių nežinojo, kad tai senelių namai. Jį susirado J. B.. Jis sakė, kad reikia padegti namą dėl draudimo. Su B. susipažino prieš metus, gal prieš pusantrų. Jis paprašė surasti žmogų, kuris padegtų namą. Su Ž. V. senai pažįstami, sėdėjo kartu. Kai pasiūlė padegti namą, jis iš karto sutiko, jis vartojantis narkotikus. Jam davė 800 eurų, sau pasiliko 200 eurų už suradimą. Pats nevažiavo į Palangą prie to namo. Kas su juo važiavo tuo metu prie to namo, nežino. Dabar tik žino. Ikiteisminio tyrimo metu davė tyrėjai parodymus dėl namo padegimo, kurie yra teisingi. Prieš sulaikymą prieš kelias dienas bendravo su B.. Po padegimo kalbėjo su B.. Tiesiogiai apie padegimą nekalbėjo, buvo kalbėta užuominomis. Kaip susijęs B. su padegta namu, nežino. B. daug turi pažįstamų, jis bendrauja su klasiokais. Pavardžių nežino, reikia pagalvoti. M. Š. pažįsta, kai jį paleido, jis buvo atėjęs pas jį ir sakė, kas V.davė parodymus. 4-5 kartus buvo įsigijęs narkotikus prie to namo, adresu (duomenys neskelbtini). Iš 22-24 metų vaikino pirko narkotikus. Tas vaikinas mažas, smulkus, apie 1, 70 cm. ūgio. Pirko amfetaminą, kokainą nedideliais kiekiais, l g, 2 g, 3 g. Pusmečio laikotarpyje kokius 4-5 kartus iki sulaikymo. Bendravo su K., jis jam paskambino ir paklausė, gal žino, kur rasti anfetanino. Jis paskambino tam vaikiui, paklausė, ar yra amfetamino. Tada jis paskambino K., nuvažiavo pas tą vaikį. Paėmė narkotikų, padavė K.. Narkotikus K. perdavė iš karto įlipęs į mašiną. Pinigų K.nedavė, gal po kiek laiko jis jam būtų nupirkęs. Serga žarnos vėžiu, pavartoja amfetamino, jam tada geriau (10 t., b.l. 57-58). K. B. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2021-03-08 parodė, kad ankstesnių apklausų metu ne viską papasakojo dėl to, kad nenorėjo išduoti vieno asmens. Kad, kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu, J. B. paklausė, ar jis žino kas galėtų padegti namą (duomenys neskelbtini)mieste, (duomenys neskelbtini) , už piniginį atlygį. Jis surado žmogų - Ž. V., o jis susirado dar kelis, kurie bandė padegti namą. Bet tą vakarą namo jiems nepavyko padegti. J. B. dar tą patį vakarą sužinojo, kad namo nepadegė ir pinigų jie negaus. J. B. paskambino toks V. R.. Sekančią dieną, apie 16 val. po to kai buvo bandyta padegti namą Palangos mieste, su J. B. vairuojamu mėlynos spalvos automobiliu, markės nežino, nuvažiavo prie RIMI parduotuvės, kuri yra prie Slengių kaimo, Klaipėdos r. Ten tuoj pat atvažiavo V. R.. Jis vairavo BMW X markės automobilį (naują, prailgintu galu). V. R. jis pažįsta apie metus laiko. J. B. jam jau buvo pasakęs, kad namo padegimą užsakė V. R.. Ar paties V. R. tas namas, ar jo geros pažįstamos, nežino. Kai susitiko su V. R., jis buvo nepatenkintas, kad nepadegė namo.V. R. savo telefone rodė namo vidaus nuotraukas. Nuotraukose matėsi, kad namo vidaus sienos yra aprūkusios. Jis paaiškino, kad į namo vidų patekti per pagrindines namo duris, kurios bus neužrakintos. Tada jis paskambino Ž. V. ir pasakė, kad neįvykdė darbo, kad pinigų jis negaus. Ž. V. pažadėjo sutvarkyti reikalą iki galo. Tada sekančią dieną Ž. V. padegė namą, pinigus jam sumokėjo J. B.. Su V. R. susitikęs nebuvo. V. R. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini). V. yra apie 33 metai. Jie su juo bendrauja per programėlę „Wichi rimi“ (10 t., b.l.64-67). Akistatos tarp įtariamųjų K. B. ir V. R. metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų, duotų apklausų metu ( 10 t., 77-80). K. B. apklausiamas įtariamuoju kai jam buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, 2022-01-13 parodė kad 2020 m. pavasarį J. B. paprašytas surado Ž. V., kuris su dar dviem asmenims padegė namą (duomenys neskelbtini). Namas buvo padegtas dėl draudimo išmokos gavimo. J. B. paprašė surasti, kas padės namą V. R.. O V. R. prašė A. R.. Ji tuo metu buvo namo, kuris buvo padegtas (duomenys neskelbtini), savininkė. Su šia moterimis jis nėra bendravę ir susitikęs. Pats padegti namo jis nevažiavo. V. R. per J. B. davė nurodymus padegti namą (10 t., b.l. 85-87).

J. B. 2021-05-13 apklausimas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino pilnai. Galvos traumą buvo patyręs muštynių meta prieš du metus laiko, dėl ko yra susilpnėjęs regėjimas, taip pat susilpnėjusi atmintis. Dėl ko daugelio dalykų neatsimena praėjus neilgam laiko tarpui. 2020 m. kovo mėnesį, bet datos jis jau neatsimena, Klaipėdos mieste susitiko asmenį, kurio jis nenori įvardinti dėl savo saugumo. Su šiuo asmeniniu yra pažįstamas jau kuris laikas asmeniškai. Šio asmens vardo ir pavardės nenori pasakyti, nes bijo, kad jis gali jam keršyti, panaudoti smurtą jis pats, arba per kitus asmenis. Bijo būti sumuštas. Su juo bendraudavo per TELEGRAMA programėlę. Kaip jį buvo užvadinęs šioje programėlėje jis neatsimena. TELEGRAMA programėle su šiuo asmeniniu, kurio negali įvardinti, ir skambinosi, ir susirašinėdavo žinutėmis. Jo naudojamame telefone su juo susirašinėjimo žinučių nėra likę. Žinutės savaime yra išsitrynusios, arba tas asmuo jas yra ištrynęs. Tas vyras, kurio nenori įvardinti, jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Tuo metu buvo išsikraustęs iš tėvų buto, kur anksčiau su jais gyveno, kad jų neapkrėstų COVID 19 virusu, neturėjo darbo, dėl prasidėjusio COVID-19, nebegalėjo važinėti į turgų, kur pardavinėjo sendaikčius, dėl ko, neturėdamas pinigų, jis sutiko su to asmens pasiūlymu. Jis jam pasakė, kad surastų žmones, kurie padegtų namą (duomenys neskelbtini). Dėl kokių priežasčių reikia padegti namą, jam daug neaiškino, tik pasakė, kad namas turi sudegti. Jis tada jam pasakė namo, kurį reikia padegti, adresą, bet dabar jis jau jo neatsimena. Tik žino, kad namas buvo (duomenys neskelbtini). Prie namo jie nenuvažiavo. Jis pažadėjo sumokėti 3000 eurų. Iš šitų pinigų jam reikėjo sumokėti tiems, kas padegs namą, o kas liks jam kaip užmokestis už asmenų suradimą. Tas asmuo, kurio jis neįvardina, apibūdino, kaip atrodo tas namas, kurį reikia padegti. Tiksliai neatsimena kaip namas atrodė pagal jo apibūdinimą. Jis jau neatsimena, kaip jis jam paaiškino kaip įeiti į namą, tik atsimena, kad sakė, jog namo durys bus neužrakintos. Iš kurio namo pusės namo durys, jis neatsimena, nes nebuvo ten nuvykęs. Ar namas aptvertas tvora, jam nesakė. Kelių dienų bėgyje, ar tą pačią dieną, jis paskambino savo senam pažįstamam K. B. ir paprašė susitikti. K. B. jo geras pažįstamas ir galvojo, kad jis gali surasti kas galėtų padegti namą. Su K. B. susitiko prie parduotuvės „Grūstė“, Klaipėdos mieste. K. B. paklausė, gal jis žino, kas gali už piniginį atlygį padegti namą (duomenys neskelbtini). K. B. pasiūlė 1000 eurų. Ką surado namo padegimui K. B., nežino, su tais asmenimis susitikęs nebuvo. Keli asmenys padegė namą, jis nežino. Asmenų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, jis nei vieno nepažįsta, tos pavardės jam nėra žinomos. Po to įvykio jam paskambino tas asmuo, kuris jo prašė surasti kas gali padegti namą, ir pasakė, kad namas nesudegė ir, kad pinigų jam neduos. Jis tada skambino K. B. ir pasakė, kad jis sutvarkytų darbą iki galo, ir pasakė, kad namas nesudegė. Po dienos, ar kelių, jam paskambino K. B. ir pasakė, kad namas sudegė. Tada jis paskambino tam asmeniui, kurio nenori įvardinti, ir pasakė, kad darbas padarytas iki galo. Jis tada jam atvežė pinigus. Visų žadėtų 3000 eurų, kaip buvo žadėjęs, nedavė. Pinigai buvo įvairiomis kupiūromis (500, 100 eurų). Jie susitiko prie jo namų. Tada jis gyveno (duomenys neskelbtini)gatvėje. Jis pinigų dalį perdavė K. B., sau pasiliko 600 eurų, o likusius 2000 eurų atidavė K. B.. Po to, kai K. B. buvo sulaikytas policijoje dėl šio nusikaltimo įvykdymo, jis užblokavo telefone visus kontaktus su K. B.. Apie jo sulaikymą jam pranešė jo gyvenimo draugė (jos vardo, pavardės neatsimena). Jis nebenorėjo turėti jokių reikalų ir palaikyti ryšį su K. B.. Susitikęs su K. B. nebuvo. Labai gailisi dėl to, ką padarė, tai padarė dėl tuo metu buvusios sunkios jo materialinės padėties (11 t., b.l. 42-45). J. B. apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-22 parodė, kad nori patikslinti savo parodymus, nori nuoširdžiai duoti parodymus, prisipažinti ir taip palengvinti sau padėtį. Paaiškina, kad tas asmuo, su kuriuo 2020 m. kovo mėn. buvo susitikęs Klaipėdos mieste, buvo V. R.. Tuo meta, kai įvykdė nusikaltimą - namo padegimą Palangos mieste, pagal užsakymą su juo bendravo. Šiuo metu su juo nebendrauja. V. R. yra apie 36 metų amžiaus, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis važinėja BMW X5 markės automobiliu, kurių valstybinių numerių nežino, baltos spalvos. Jis turi savo (duomenys neskelbtini). Kaip ir yra sakęs ankstesnės apklausos metu, su juo bendravo per programėlę TELEGRAMA. Kaip jį buvo užsivadinęs, jis neatsimena. Šioje programėlėje jų susirašinėjimo žinutės automatiškai išsitrina. Jis juo pasitikėjo, todėl ir pasiūlė jam užsidirbti pinigų. Klaipėdos mieste, kurioje vietoje jau neatsimena, jis jam pasiūlė surasti žmonių, kuris gali padegti namą Palangos mieste. Tuo metu, kai su juo kalbėjosi, jie buvo vieni du. Jis buvo atvykęs tuo pačiu automobiliu BMW X5 markės. V. R. jam sakė, kad namą reikia padegti dėl draudimo. Kokiais žodžiais jis tai pasakė, neatsimena. Jis tik užsiminė, kad namą užsakė padegti namo savininkė, bet jos nei vardo, nei pavardės nesakė. V. R. buvo pažadėjęs sumokėti 3000 eurų, bet visų pažadėtų pinigų jam neatidavė. Kiek jis gavo pinigų iš namo savininkės, jis jam nesakė ( 11 t., b.l. 46-49). J. B. apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-29 parodė, kad patikslina keletą aplinkybių dėl anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos. 2021 m. gegužės 14 d. po to, kai buvo išleistas iš policijos komisariato po laikino sulaikymo, jis dienos metu, tai galėjo būti 12-13 val., tiksliai laiko minučių tikslumu nepasakys, buvo susitikęs su V. R.. Prieš susitikimą su V. R. jie susirašė per programėlę, bet per kurią, jau neatsimena. Jis pats parašė V. R. ir paprašė atvažiuoti, pasikalbėti. Pats prie prekybos centro „Studlendas“ nuvažiavo tėvo vardu registruotu automobiliu SAAB, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) V. R. buvo atvykęs su „fura“ (galimai su ta, su kuria jis moko vairuoti). Jų su V. R. susitikimas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje. Tiksliai nepasakys kurioje vietoje, pasistatė automobilius, bet ten lyg iš tos pusės yra parkas „Kar kar“. Su V. R. jie kalbėjo keletą minučių, kol surūkė po cigaretę. Jis V. R. pasakė, kad buvo sulaikytas policijoje, kad K. B. policijos pareigūnams yra pripasakojęs kažkokių nesąmonių, kad K. B. yra davęs parodymus byloje dėl padegimo. Pats K. B. jam prieš jo sulaikymą jau buvo apie tai pasakęs. Jis V. R. nesakė, kad ir jis yra toje byloje paminėtas. V. R. susinervino, pasikarčiavo ir išvažiavo. V. R. jam nedavė jokių nurodymų ką sakyti policijai ar ko nesakyti. Dar patikslina, kad galėjo būti toks atvejis, kad jis su K. B. kartu vyko susitikti su V. R.. Kuri mėnesio diena buvo, nepasakys, bet tai buvo po to, kai tie vyrai bandė padegti namą (duomenys neskelbtini), bet nepavyko padegti, nes namas nesudegė, tik aprūko sienos. Vyko dienos metu, bet jau praėjus tiek laiko jis nepasakys, kuri tiksliai valanda tada buvo. Jis su K. B. vyko jo vairuojamu automobiliu, galimai su tuo pačiu SAAB, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) arba savo motinos vardu registruotu automobiliu. Jis nuvažiavo prie parduotuvės „Rimi“, Slengių k., Klaipėdos r. Su V. R. susitiko automobilių aikštelėje, bet iš kurios pusės, nepasakys, nes praėjo ilgas laiko tarpas. V. R. tada atvažiavo savo automobiliu (gal ir ne jo vardu registruotu, bet jis tuo BMW markės automobiliu važinėja). V. R. tada buvo įsiutęs, pasakė, kad jis neįvykdo susitarimo, planų, priekaištavo. Jis rankose turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir rodė aprūkusio namo nuotraukas. Tiksliai negali pasakyti kas nuotraukose buvo, nes neprisimena. Patikslina, kad jis rodė vieną nuotrauką. Toje nuotraukoje matėsi, kad tik truputį padegta siena, na, tokia aprūkusi. Tada pats V. R. pasikvietė jį atvažiuoti. V. R. tada pasakė darbą sutvarkyti iki galo. Jam nėra jokia moteris skambinusi ir prašiusi pakrauti baldus. V. R. jam sakė, kad namą reikia padegti tam, kad gauti draudimo išmoką. Bet jis jam nesakė kokioje draudimo bendrovėje buvo draustas namas ir kokia draudimo išmoka turėjo būti išmokėta už sudegusį namą. V. R. sakė, kad namo padegimą užsakė moteris, jo pažįstama. Bet daugiau apie ją nieko nepasakojo, tai yra nei vardo, nei pareigų, nei jos amžiaus. Tik pasakė, kad namo savininkė ir tiek. Tik gavęs pranešimą apie įtarimą sužinojo, kad ta moteris turi senelių namus. Pats su jokia moterimi dėl namo padegimo nėra bendravęs ( 11 t., b.l. 50-53). J. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021-10-11 parodė, kad prasidėjus karantinui viskas įvyko, jo tėvai yra senyvo amžiaus ir jį išsiuntė gyventi į kitą vietą, tada aš išsinuomavo bendrabutį. Jis pats sendaikčiais prekiauja, kada prasidėjo karantinas, nebuvo pajamų. Bendrabutyje buvo sunku gyventi. Viena dieną atvažiavo V. R. ir jo paprašė surasti žmones, kad galėtų padegti namą, kad moteris gautų draudimo išmoką. Dar paklausė, gal jis pats norėtų tai padaryti. Iš pradžių jis nesutiko. Pats tuo metu neturėjo pinigų pragyvenimui. Jis pasiūlė pažįstamam K. padegti namą. R. jam žadėjo duoti 3000 eurų už darbą. Jis viską papasakojo K., o šis surado žmones. V. R. pasakė adresą, žmonės ten važiavo padegti namą. Pirmą kartą nepavyko padegti, o antrą kartą pavyko. Namas sudegė. Po poros dienų V. R. atvažiavo pas jį ir padavė pinigus. Dalį pinigų padavė K.. Jam nuo visos sumos liko apie 600 eurų. Su V. R. susipažino mokydamasis vairuoti automobilį. V. R. anksčiau jokių užduočių neatlikdavo. Su V. šiuo metu jis nebendrauja. V. atvažiavo ir pasiūlė jam atlikti užduotį - padegti namą. Su V. buvo draugai anksčiau, praleisdavo laisvalaikį. V. sakė, kad namą reikia padegti dėl draudimo išmokos. Adresą, kur yra namas, jis užsirašė. V. su K. nebuvo anksčiau pažįstami. V. su K. pirmą kartą susitiko po pirmo padegimo. Jie susitiko Ginduliuose prie „Rimi“ parduotuvės. Jis V. sakė, kad jie su K. dviese atvažiuos su juo susitikti. V. pristatė K.. Po pirmo padegimo V. R. parodė namo nuotraukas, kad namas nėra sudegęs. Iš nuotraukos matėsi, kad namas yra aprūkęs, bet nesudegęs. V. sakė važiuoti ir padegti namą dar kartą. K. susinervino tuo metu, pasimetė. Jis tada K. parvežė namo. Apie antrą namo padegimą jam pranešė K.. V. jam atvežė pinigus į bendrabutį. Sutarta užmokesčio suma buvo 3000 eurų. Jis K. atidavė didesne dalį pinigų. Sau pasiliko tik apie 600 eurų. Jis labai gailisi dėl to kas įvyko. K. pasakė, kad čia draudimas, nieko tokio, vos ne mašiną sudaužytí. V. R. neužsiminė, kiek jis gaus už visą padegimo organizavimą. V. sakė, kad padarys paslaugą draugui, jis atlygio negaus. Prie „Studlendo“ susitiko, jis organizavo susitikimą. V. R. yra atsidaręs (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Jis V. pasakė, kad buvo sulaikytas. Sakė, kad K. yra nesąmonių pripasakojęs apie jį ( J. B.). V. siūlė susitiki su K.. Tada jis nutarė nebendrauti su V. ir K.. Jis ( J. B.) prisibijo V. (11 t., b.l. 57-58). J. B., kai jam 2022-01-13 buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą parodė, kad 2020 m. pavasarį paprašytas V. R. pasiūlė K. B. už piniginį atlygį surasti žmones, kurie galėtų padegti namą, (duomenys neskelbtini). K. B. surado vyrus, kurie nuvykę į Palangą padegė namą. Namą reikėjo sudeginti, nes už tai turėjo būti išmokėta draudimo išmoka. Kiek jam yra žinoma, namo savininkė V. R. paprašė surasti žmogų, galėsiantį padegti namą. Moters pavardės jis nežino. Kokio dydžio draudimo išmoka turėjo būti išmokėta, nežino. Pats su namo savininke susitikęs nebuvo, jos kontaktų neturi. Su ja niekada nebendravo nei gyvai, susitikęs, nei ryšio priemonėmis. Jis visus parodymus apie jam pateiktą įtarimą yra davęs ankstesnių apklausų metu. Visi parodymai buvo duoti laisva valia. Parodymai buvo teisingi. Prašo šiais parodymais remtis tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu teisme. Kaltę pripažįsta visiškai ir dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi, nes vykdydamas nusikaltimą nežinojo jo pasekmių ( apklausose dalyvavo advokatas A. L.) ( 11 t., b.l. 62-64).

Iš 2021-10-25 akistatos tarp įtariamųjų J. B. ir V. R. protokolo matyti, kad kiekvienas liko prie savo parodymų (11 t., b.l. 65-69).

Iš Ž. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš atpažinimui pateiktų nuotraukų, 2020-11-16 jis atpažino V. R., kaip asmenį vardu V. ( 11 t. b.l. 134-136, 137-1 ).

Iš Ž. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš atpažinimui pateiktų 6 nuotraukų, 2020-11-18 jis atpažino K. B., kaip asmenį, kuris pasiūlė padegti namą ir po padegimo sumokėjo 1000 eurų (11 t. b.l. 172-174, 175-177).

Iš Ž. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš atpažinimui pateiktų 6 nuotraukų, 2020-12-03 jis atpažino T. A., kaip asmenį vardu T., kuris kartu su juo ir M. Š. padegė namą (duomenys neskelbtini) (11 t., b.l. 178-180, 181-183).

Iš Ž. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš atpažinimui pateiktų 6 nuotraukų 2020-11-18 jis atpažino M. Š., kaip asmenį, kurį surado ir pasiūlė padegti namą (duomenys neskelbtini) ir po padegimo jam sumokėjo pinigus (11 t., b.l. 186-188, 189-191).

T. A. ikiteisminio tyrimo 2020-12-04 apklausos metu parodė, kad kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad M. Š. jis pažįsta, jie šeimomis su juo bendrauja. Ž. V. jis nepažįsta, yra matęs jį du kartus, tada, kuomet važiavo padegti namo Palangos mieste. 2020 m. pavasarį, tiksliai mėnesio ar dienos nepasakys, bet tai galėjo būti tuo laiku, kaip pateikta pranešime apie įtarimą, jam paskambino draugas M. Š.. Koks M. Š. telefono numeris tada buvo, negali pasakyti. M. Š. jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis sako, kad yra reikalas, reikia padegti namą. M. Š. sakė, kad nieko nebus, nes pats savininkas nori, patys savininkai prašo padegti namą. Ar jis sakė vienaskaitoje - savininkas, ar daugiskaitoje – savininkai, negali dabar jau pasakyti, nes neatsimena. Apie draudimo išmoką jam M. Š. nesakė. Kas užsakė padegti namą jam nei M. Š., nei Ž. nesakė. Kitą dieną M. Š. vėl jam paskambino ir pasakė, kad reikia jau važiuoti padegti namą, ir, kad tuoj pat jie atvažiuos pas jį. Vakare, galėjo 19 valanda, lauke dar buvo šviesu, prie jo namų, (duomenys neskelbtini) namo, atvažiavo BMW markės pilkos spalvos automobilis. Jo vairuotojo jis nepažinojo asmeniškai, jis paspaudė ranką, pasakė, kad vardu Ž.. Kartu su juo buvo M. Š.. Jie iš karto išvažiavo link Palangos miesto. Važiuojant jie sustojo degalinėje, bet kurioje, neatsimena. Ž. nupirko benzino. Benziną supylė į plastikinius „bambalius“ (butelius), 5 litrų talpos, gal 3 ar 4 vnt. Už benziną sumokėjo Ž.. Važiuojant sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės. Jie atvažiavo į Palangos miestą, adreso jis nežino. Automobilį jie paliko ant gatvės, prie pat namo. Namas buvo aptvertas tvora, bet tvoros vartai neužrakinti. Namas trijų aukštų. Ant namo buvo užrašas „Parduodama“. Visi trys, tai yra : M. Š., Ž. ir jis, nuėjo prie namo. Kažkuris iš jų sakė, kad į namus įeis kaip į savo, kad durys bus neužrakintos. Jie priėjo prie durų, kurios buvo į rūsį. Durys buvo medinės, neužrakintos. Įėjo į namo vidų, iš tos patalpos nėjo nueiti į kitas namo patalpas, nes iš rūsio buvusios durys į aukštesnius namo aukštus buvo užrakintos. Toje patalpoje buvo sofa, spinta, iš ko suprato, kad gyvenama patalpa. Tada Ž. atsuko plastikinį butelį ir benzinu apipylė sofą, spintą ir uždegė. Ar degtuku, uždegikliu, ar žiebtuvėliu, nepamena. Abu su M. Š. tada stovėjo toje pačioje patalpoje ir nieko nedarė. Niekas iš jų „ant šūkerio nestovėjo“. Tada jie visi išėjo iš namo ir išvažiavo. Ar juos galėjo kas matyti, nežino, jis pats žmonių nematė. Dar patikslina, kad važiuojant į Palangą Ž. jiems padavė baltus kombinezinus, tokius, kur dezinfekuodami patalpas rengiasi. Jie visi trys juos ir apsimovė. O grįždami automobilyje juos nusivilko ir paliko automobilyje, sukištus į maišą. Tada mane jie parvežė į Klaipėdos miestą, kur prie jo namų Ž. sumokėjo pinigus- padavė jam 100 eurų popierinę kupiūrą. Kitą dieną jam vėl paskambino M. Š. ir pasakė, kad reikia vėl važiuoti prie to paties namo, nes namas nesudegė. Tada jie sutarė kurią dieną važiuos. Antrą kartą jau važiavo ryte, galėjo būti apie 7 valanda. Tai buvo po dviejų dienų nuo pirmo važiavimo padegti namą. Vėl Ž. atvažiavo prie jo namų ir jie visi trys - Ž., M. Š. ir jis, išvažiavo į Palangą. Vėl degalinėje Ž. nupirko benzino. Važiuojant automobilyje vėl Ž. jiems padavė baltus kombinezonus. Ž., eidamas į namą, apsimovė pirštines. Jie visi movėsi baltas medžiagines pirštines. Prie namo privažiavę vėl, kaip pirmą kartą, automobilį paliko ant gatvės. Šį kartą ėjo prie kitų durų - paradinių. Ar buvo laiptai, neatsimena. Į namo vidų atsinešė 3 ar 4 butelius po 5 litrus talpos. Namo durys buvo neužrakintos. Į namo vidų suėjo visi trys. Tik įėjus į namo vidų užlipo laiptais į patį viršutinį aukštą, kur buvo keli kambariai. Kiek kambarių, nežino, neskaičiavo. Ėjo per kambarius ir ten buvusius baldus (sofas, spintas), kilimus ant grindų aplaistė benzinu. Šį kartą benziną jau laistė visi trys. Tada nulipo į antrą namo aukštą ir ten taip pat apipylė baldus. Tada padegė numesdami degantį popierių ant išlaistyto benzino. Tiksliai neatsimena, bet turbūt Ž. numetė degantį popierių. Ir tada jau skubėjo išeiti iš namo. Dar patikslina, kad kažkuris- Ž. ar M. Š., atsuko du dujų balionus, kurie po vieną kiekviename namo aukšte. Jie vos spėjo išeiti iš to namo. Atidarant duris buvo trauka stipri. Iš karto išvažiavo į Klaipėdą. Pats nematė nueidamas, ar namas stipriai liepsnojo. Jį parvežė namo. Daugiau pinigų Ž. nedavė. Važiuojant iš Palangos į Klaipėdą jie nusimovė pirštines ir kombinezonus ir paliko Ž. automobilyje sukišę į maišą. Kiek atsimena, visų kombinezonai buvo baltos spalvos. Jis gali atpažinti kuris konkrečiai (M. Š.) jam pasiūlė padegti namą ir buvo kartu su juo. Jo tikrai nesumaišys su niekuo. Pažįsta tik vieną M. Š.. Jie nesusipykę ir jam nėra reikalo jo šmeižti ar apkalbėti. M. Š. jis atpažinti gali pagal jo individualius jo veido bruožus. Mano, kad Palangos mieste galės parodyti, kurį namą padegė, bet kaip ten tiksliai nuvažiuoti, nežino ar atsimena, bet pabandys parodyti. (12 t. b.l. 61-65). T. A. 2020-12-17 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad praeitais metais jam pasiūlė važiuoti kartu padėti padegti namą. Jam reikėjo pinigų, todėl sutiko. Jam sakė, kad atsakomybės nebus, nes viską reguliuoja savininkai. Važiavo su M. ir Ž., pavardžių nežino. Jam pasiūlė važiuoti M.kartu. Įėjo į namą, apipylė benzinu viską, padegė ir išėjo. Namas (duomenys neskelbtini), adreso neatsimena. Įvažiavus į Palangą reikia sukti į dešinę. Į Palangą važiavo su Ž. BMW automobiliu. Į namą įėjo pro duris, pirmiausia ėjo pro apatinės duris, antrą kartą atvažiavus- pro pagrindines. Pirmą kartą uždegė tik apatinį aukštą, nes pagrindinės durys buvo užrakintos, tada namas nesudegė. Ž. apipylė viską su benzinu. Jie jam padėjo. Pirmą kartą padegė rūsį. Vėliau Ž. jam paskambino, po vienos ar dviejų dienų, ir pasakė, kad vėl reikia važiuoti, nes namas neužsidegė. Antrą kartą važiavo vėl trise. Antrą kartą įėjo pro pagrindines duris, viską apipylė benzinu, ir Ž. uždegė. Jie su M. Š. bendrauja šeimomis. Jis turi sugyventinę, jis irgi turi draugę. Bendraujama apie du metus su juo. M.jam siūlė 100 eurų už šį įvykį. Buvo susitikę tiesiogiai, atrodo. M. Š. tada gyveno (duomenys neskelbtini)gatvėje su drauge S. Pirmą kartą atvažiavus buvo tik vienas 5 l indas benzino, jį nešė Ž.. Jis nieko nedarė, apžiūrėjo, kad neina aukščiau užlipti, Ž. apipylė daiktus benzinu, padegė ir išėjo. Antrą kartą galėjo jam ir Ž. paskambinti, po pirmo karto jau turėjo jo kontaktus. Jį pasiėmė iš (duomenys neskelbtini), tada ten gyveno. Nežino, kiek M. Š. gavo už tai, galvojo, kad padeda Ž.. Iš namų aplinkos nelabai kas įsiminė, atrodo buvo 3 aukštų namas. Antra kartą užlipo į patį viršų ir pradėjo pilstyti benziną, buvo skirtingose kambariuose. Iš viso, atrodo, turėjo 3-4 benzino talpas, kiekvienas po vieną mažiausiai turėjo. Nulipo į apačią, Ž. uždegė laikraštį ir numetė. Tuo metu, kai pilstė benziną, bendravo ne per daugiausiai. Antrą kartą važiavo anksti, apie 7-8 val. ryto. Namas atrodė gyvenamas, buvo užrašyta, kad parduodamas. Buvo 2 dujų balionai trečiame aukšte. Juos atsuko turbūt Ž.. Padegimas įvyko jiems nulipus žemyn. M. Š. jam pasiūlė turbūt dėl to, kad reikėjo pinigų tada. Ž. jam aiškino, kad jokių problemų nebus, namo savininkų jis neminėjo. Įeinant į namą įsilaužimo žymių nepastebėjo. Su juo atsiskaitė Ž. dar prieš važiuojant pirmą kartą. Ž. liepė apsivilkti baltus kombinezonus, juos apsivilko mašinoje važiuodami. Po visko kombinezonus paliko Ž. mašinoje. Namo durys nebuvo užrakintos, kas jas atrakino, nekalbėjo. Pirmą kartą buvo atrakintos rūsio durys, antrą kartą buvo atrakintos ir pagrindinės durys. Tai vyko anksti ryte, apie pusę aštuntos valandos. Aplink namą yra kaimyninių namų, jie galėjo viską matyti. Jis nežino, kiek namas turėjo būti sudegęs. Po pirmo karto išvažiuojant jis nematė liepsnos. Pirmą kartą užtruko gal 5 minutes. Pirmą kartą viskas buvo paprastai. Ž. apipylė viską, bandė nueiti į viršų, bet buvo užrakinta. Ž. viską žinojo. Antrą kartą nuvažiavus į antrą aukštą durys buvo atrakintos. Nežino, ar namas turėjo pilnai sudegti. Antrą kartą nelaukė, ar namas pradės degti. Sprogimo nebuvo viduje, kuomet Ž. numetė uždegtą laikraštį. Ugnis viską pradėjo traukti, buvo sunku atidaryti duris (12 t., b.l. 72-74). Įtariamasis T. A., 2022-01-18 pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą parodė, kad su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino pilnai. Įtarimas jam suprantamas. Jis yra davęs išsamius parodymus apie šį nusikaltimą ankstesnių apklausų metu. Parodymai buvo teisingi, prašo šiais parodymais ir remtis. Prieš šių parodymų ir pasilieka. 2020 m. pavasarį, tiksliai mėnesio nei dienos neatsimena, M. Š. jam pasiūlė užsidirbti pinigų, padegant namą (duomenys neskelbtini). Vakare jie trise ( jis, Ž. ir M. Š.) nuvažiavo į Palangą, kur aplaistė namo grindis ir padegė namo vidų. Kartu važiavo ir automobilį vairavo M. Š. pažįstamas vyras, vardu Ž.. Į namo vidų jie įėjo per rūsio duris, kurios buvo paliktos neužrakintos. Ž. jiems buvo davęs apsivilkti baltus kombinezonus, su jais ir ėjo į namo vidų. Benziną, kuriuo jie aplaistė sienas, važiuojant į Palangą degalinėje pirko Ž.. Kitą dieną, ar tą patį vakarą, jam paskambino M. Š. ir pasakė, kad namo nesudegino, kad reikės važiuoti dar kartą padegti tą patį namą. Tada sekantį rytą jie vėl visi trys, tie patys vyrai, važiavo į Palangą. Vėl buvo apsivilkę Ž. duotais baltais kombinezonais. Automobilį vairavo Ž.. Įėję į namus vidų per duris, kurios, kaip ir pirmą kartą buvo paliktos neužrakintos, aplaistė visuose namo aukštuose sienas, grindis, baldus ir padegė degtukais. Ž. jam už padėjimą padegti namą davė 100 eurų. Apie tai, kas Ž. prašė padegti namą ir kokie buvo motyvai, apie tai, kad namą reikėjo padegti dėl draudimo išmokos, jis tada nežinojo. Tik susipažinęs su pranešimu apie įtarimą suprato, kad buvo užsakyta padegti namą, nes norėjo gauti draudimo išmoką (12 t., b.l. 85-88).

Iš T. A. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad 2020-12-04 iš atpažinimui pateiktų 6 nuotraukų jis atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, M. Š. (12 t., b.l. 91-93, 94- 96).

T. A. parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu, patvirtino 2020-12-04 atliekant parodymų patikrinimą vietoje, padarytos fotolentelės ( 12 t., b.l. 98-100 101-104).

M. Š. 2020-11-26 įtariamojo apklausos metu parodė, kad kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad Ž. V. jis nepažįsta. Jokio draugo vardu T. jis neturi. 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje nei vieną dieną Palangos mieste jis nebuvo ir namo nepadegė. 2020 m. balandžio 3 d. vakare ir balandžio 5 d. ryte jis buvo namuose, arba darbe. Jam niekas pinigų nesumokėjo ir neprašė padegti namą ( 12 t., b.l. 158-160).

M. Š. 2021-01-25 pildomos apklausos metu parodė, kad psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių medžiagų nevartoja. Pasitaręs su savo advokatu parodymus dėl bylos duos teisme, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo byla. Kaltės klausimą taip pat pasisakys teisme ( 12 t., b.l. 170-172).

M. Š., pateikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą 2022-01-28 parodė, kad su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmė jam suprantama. Psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra, priklausomybės ligų centro įskaitoje registruotas dėl narkotinių medžiagų ir alkoholinių gėrimų vartojimo nėra. Galvos traumų nėra turėjęs. Pats paskutines 4 savaites buvo išvykęs į Vokietijoje kur gyveno ir dirbo. Apie išvykimą į kitą šalį nepranešė, nes turėjo asmeninių problemų. Tik sužinojęs, kad jam paskelbta paieška, iš karto grįžo į Lietuvą ir atvyko apklausai. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą parodo, kad kaltės nepripažįsta. Šiandien parodymų neduos. Tik kai teisme susipažins su visa bylos medžiaga, parodymus duos teisme (12 t., b.l. 186-188).

Dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo („(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas, rengimasis ir pasikėsinimas sukčiauti )

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.‏‏‎

Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-895/2018, 2K-32/2015, 2K-514/2014, 2K-329/2011, 2K-225-303/2019). Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.); kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-108-788/2018). Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 5 dalis).

Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad konstatuojant, kad veiką padarė keli asmenys veikdami kartu, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

Byloje esančiais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji A. R., veikdama bendrininkų grupėje, sukurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, ir pasikėsino apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą.

Be to, įrodyta ir tai, kad kaltinamieji J. B., K. B., V. R. veikdami bendrininkų grupėje, sukurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, ir pasirengė apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o kaltinamieji T. A., Ž. V. ir asmuo, kuriam byla nutraukta mirus, veikdami bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, ir pasirengė apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis T. A. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad M. Š. jam pasiūlė užsidirbti padegant namą, kadangi jam reikėjo pinigų, jis sutiko. Po kelių dienų, kartu su M. Š. ir Ž. V. nuvažiavo prie namo, kurį reikėjo padegti. Prieš įgyvendinant nusikalstamą veiką, M. Š. ar Ž. V., tiksliai neprisimena kuris, jam davė 100 Eur. Ž. V. padavė jam ir M. Š. kombinezonus bei pirštines. Apsirengę visi trys nuėjo į rūsį, pripylė benzino, padegė ir išėjo. Po kelių dienų jam paskambino kažkuris ir pasakė, kad dar kartą reikės nuvažiuoti iki namo, nes namas nesudegė. Ž. V. su M. Š. jį paėmė ir visi kartu nuvažiavo dar kartą prie namo (duomenys neskelbtini). Vėl apsivilko kombinezonus, užsidėjo pirštines, įėjo į namo vidų per priekines duris, pripylė benzino, padegė ir išvažiavo. Kam priklauso namas, nežino. Kodėl reikėjo padegti namą, nesidomėjo.

Kaltinamasis Ž. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, nurodė, kad jam paskambino K. B. ir pasiūlė užsidirbti 1 000 eurų padegant namą, ir jis sutiko. Tuo metu bendravo su M. Š., todėl pasiūlė užsidirbti ir jam. M. Š. pasiūlė T. A.. Kartu su M. Š. ir T. A. jo paties vairuojamu automobiliu „BMW“ nuvažiavo iki namo (duomenys neskelbtini), apsivilko kombinezonus, kuriuos jis turėjo. Namo apačioje durys buvo neužrakintos, įėjo į namą per verandą į apačią, pripylė benzino, padegė ir išvažiavo. Benziną pirko jis, pirko apie 3-4 plastikinius butelius. Po to paskambino K. B. ir pasakė, kad namas neužsidegė, todėl pinigų neduos. Paskambino M. Š., pasakė, kad reikės dar kartą važiuoti iki namo (duomenys neskelbtini), nes kitaip negaus pinigų. Vėl prisipylė benzino, nuvažiavo prie namo, durys nebuvo užrakintos, įėjo į vidų, pripilstė benzino, padegė laikraščius, išbėgo iš namo ir išvažiavo į Klaipėdą. Vėliau paskambino K. B. ir pasakė, kad viskas gerai atlikta. Vėliau susitiko su K. B., kad perduotų pinigus, ir jis gavo 1000-800 eurų, 200 eurų pasiliko K. B.. Paskambino M. Š. ir gautus pinigus pasidalino per pusę. T. A. jis jau buvo davęs prieš antrą padegimą 100 eurų. Nesigilino, kodėl reikėjo padegti namą, jam tiesiog reikėjo pinigų.

Kaltinamasis K. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad susitikus su J. B., šis pasiūlė už 1 000 Eur surasti žmones, kurie padegtų namą. Jis pasiūlė Ž. V.. Jam buvo pasakyta, kad namas negyvenamas ir bus neužrakintas. Ž. V. nuvažiavo pirmą kartą, tačiau namo nesudegino. Po pirmo padegimo jis su J. B. laukė, kol paskambins V. R. ir atsiskaitys, tačiau nuvažiavęs kartu su J. B., pastarojo automobiliu iki „Rimi“ parduotuvės, esančios Ginduliuose, sužinojo, kad namas nesudegė. V. R. parodė jam namo nuotraukas, parodė aprūkusias sienas, pasakė, kad niekas nesudegė ir už tai nemokės. Po susitikimo aikštelėje, jis paskambino Ž. V., pasakė, kad namas nesudegė, todėl Ž. V. antrą kartą nuvažiavo ir padegė. Iš J. B. pinigus gavo po antro padegimo ir padavė Ž. V.. J. B. sakė, kad namas bus neužrakintas. V. R. nurodė, kad užsakė padegimą moteris, jos nepažįsta, jam buvo siųsta moters nuotrauka, ta nuotrauka A. R.. Jis galvojo, kad V. R. užsakė padegimą.

Kaltinamasis J. B. savo kaltę dėl sukurstymo visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą ir pasirengimo apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą pripažino iš dalies, nurodė, jog V. R. kartu su kitu vyrišku, kuris buvo maždaug 50 metų amžiaus, su kepure bei kauke, atvažiavo prie jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis su tuo vyriškiu nuėjo toliau nuo V. R., ir šis vyras jam pasiūlė už 3 000 Eur sudeginti namą. Jis pats tai daryti atsisakė, tačiau pasakė, kad pabandys surasti asmenį, kuris tai galės įgyvendinti. Dėl tos priežasties, tą pačią dieną susitikus su K. B., pastarajam pasiūlė užsidirbti 2 000 Eur. K. B. sutiko surasti asmenis, kurie padegtų namą. SMS žinute tas vyriškis nurodė namo adresą. Žino, jog asmenims pirmą kartą padegti namą nepavyko, nes jis gavo SMS žinutę iš to vyro, kad namas nepadegtas. Tada prie „Rimi“ parduotuvės, esančios Ginduliuose, kartu su K. B. nuvyko susitikti su V. R.. V. R. nuo to žmogaus pasakė, jog namas buvo blogai padegtas ir parodė namo nuotraukas, dėl to tas vyriškis supyko ir nebebendrauja su juo (J. B.). V. R. pasakė, kad reikia sudeginti namą iki galo. V. R. pasakė, kad pinigai bus tuomet, kai sudegins namą. Po kurio laiko V. R. atvažiavo į Debreceno gatvę ir padavė jam 2 500 Eur, pasakė, jog tai yra už namo padegimą. Tą pačią dieną jis 2 000 Eur perdavė K. B., o sau pasiliko 500 Eur.

Kaltinamasis V. R. savo kaltės dėl sukurstymo visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, ir pasirengimo apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą nepripažino ir nurodė, jog R. ( jį savo apklausoje vadino V.) suvedė su J. B., tačiau apie ką jiedu kalbėjo, jis nežino, kadangi buvo nuėjęs toliau nuo jų. Po kurio laiko J. B. paprašė padėti susitikti su R., kadangi R. neatsiliepėa J. B. į skambučius. Susitiko su J. B. ir K. B. prie „Rimi“ parduotuvės. R. R. atsiuntė nuotrauką, o jis paklausė J. B. ir K. B., ką jie pridarė ir išsiskirstė. Po to, R. paprašė paskolinti 2 500 Eur ir juos perduoti J. B. už darbą. Minėtus pinigus perdavė Debreceno gatvėje, R. tuo metu kartu nebuvo. R. R. jam skolos negrąžino. Galvojo, kad pinigus R. perdavė ( skolino) už renovaciją, statybai. Paskolos raštelio nepasirašė.

Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pasitvirtino kaltinamiesiems T. A., Ž. V., J. B., K. B., V. R. inkriminuoti veiksmai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio pabaigos iki 2020 m. balandžio 2 d. K. B. paskambino Ž. V., kuriam už UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), padegimą pasiūlė sumokėti 1 000 Eur. Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog paprašytas J. B. surasti asmenis, kurie galėtų įvykdyti namo padegimą, jis pasiūlė Ž. V. bei nurodė, kad namo rūsio durys bus neužrakintos. Kaip matyti, Ž. V. sutiko su K. B. pasiūlymu bei pasiūlė ir M. Š. užsidirbti darant nusikalstamą veiką, o M. Š. pasiūlė T. A..

Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pavasarį, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, vakare, darbuodamasi savo kieme pamatė, kaip atvažiavo prie kaimynų pilkos spalvos mašina, iš kurios išlipo trys vyrai, apsirengę baltais kombinezonais, užsidėję gobtuvus bei su kaukėmis. Vyrai įėjo į namą, tuomet pasigirdo kažkoks garsas, ir tie vyrai išlėkė, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Tada pamatė, kad pradėjo rūkti balti dūmai. Balti dūmai rūko 3-5 minutes, tačiau niekas nedegė. Gaisrinės nekvietė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. nurodė, jog 2020-04-03, apie 19.00 val., ji būdama namo kieme pastebėjo, kad prie kaimynų namo, (duomenys neskelbtini) Nr. , kitoje gatvės pusėje, prie vartų sustojo automobilis šviesiai pilkos spalvos (sidabrinis). Iš jo išlipo trys vyrai. Visi jie buvo apsirengę su baltos spalvos kostiumais (apsaugantys nuo bakterinio užkrėtimo). Kostiumai storesnės medžiagos, nepermatomi. Visi buvo užsidėję ant veidų baltos spalvos kaukes. Už vairo sėdėjęs vyras buvo aukštas, apie 180 cm ūgio, stambesnis, kitas aukštas vidutinio kūno sudėjimo (kur jis automobilyje sėdėjo, ji nematė), trečias vyras buvo neaukštas, smulkaus kūno sudėjimo. Vyrai automobilį buvo pasistatę taip, kad galėtų greitai išvažiuoti, tai yra priekiu į kelią, prie pat augančių pušelių palei namo tvorą. Vyrai į kiemą suėjo pro vartelius. Už kokių dešimties minučių, gal mažiau, išgirdo garsą kaimynų kieme, todėl vėl pažiūrėjo kas ten vyksta. Tas garsas buvo lyg stiklo dūžimas. Pamatė, kad vyrai greitai išbėgo iš kiemo susėdo į automobilį ir labai greitai nuvažiavo. Vyrams nuvažiavus, pastebėjo, kad iš namo kaminų rūksta dūmai juodos spalvos, taip pat dūmai rūko ir iš oranžerijos, esančios pusrūsyje. Priėjusi prie vartelių pamatė, kad varteliai yra praviri, kad dūmai rūksta pro oranžerijos išdaužtą langą. Dūmai rūko neilgai, apie valandą laiko (2 t., b.l. 74-77). Liudytojos A. K. parodymus patvirtina ir kaltinamųjų T. A. bei Ž. V. teisiamojo posėdžiu metu duoti parodymai, pastarieji pripažino, jog Ž. V. vairuojamu automobiliu, kartu su M. Š., nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), per rūsio duris įėjo į namo vidų, aplaisčius degiu skysčiu – benzinu, tyčia padegė namą. Kaip matyti, pirmą kartą kaltinamiesiems padegti namą, esantį (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), nepavyko, namas neužsidegė, tik dūmai rūko kurį laiką. Ž. V. liudytojos apibūdintas kaip aukštas ir stambus.

J. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gavęs SMS žinutę, jog namas nepadegtas, kartu su K. B. nuvyko susitikti su V. R.. V. R. pasakė, jog namas buvo blogai padegtas ir parodė namo nuotraukas. V. R. pasakė, kad pinigai bus sumokėti tuomet, kai namas bus sudegęs. J. B. 2021-10-11 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad atvažiavo V. R. ir jo paprašė surasti žmones, kurie galėtų padegti namą, kad moteris gautų draudimo išmoką. Dar paklausė, gal jis pats norėtų tai padaryti. Jis pasiūlė savo pažįstamam K. B. padegti namą. V. R. žadėjo už darbą sumokėti 3 000 Eur. Jis viską papasakojo K. B., o šis surado žmones, kurie galėtų įvykdyti padegimą. V. R. pasakė adresą ir žmonės ten važiavo padegti namą. Pirmą kartą nepavyko sudeginti namo. Po pirmo padegimo jis, V. R. ir K. B. susitiko Ginduliuose, prie „Rimi“ parduotuvės. V. R. parodė namo nuotraukas, kad namas nesudegęs, o aprūkęs, todėl V. R. liepė važiuoti ir padegti namą dar kartą (11 t. b. l. 57-58). K. B. 2021-02-22 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad susitiko su J. B. prie Kretingos g. esančios „Grūstės“ parduotuvės. J. B. paklausė, gal žino žmogų, kuris galėtų padegti namą už 1 000 Eur. Jis surado Ž. V.. Ž. V. iš karto sutiko už 1 000 eurų padegti tą namą, nes jis vartoja narkotikus. J. B. sakė, kad reikia padegti namą dėl draudimo. Ž. V. už įvykdytą padegimą davė 800 eurų, sau pasiliko 200 eurų už suradimą (10 t., b.l. 57-58). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. B. 2021-03-08 nurodė, jog po pirmo bandymo padegti namą, sužinojo, jog nepavyko padegti namo, dėl to, sekančią dieną, apie 16 val., su J. B. vairuojamu mėlynos spalvos automobiliu nuvažiavo prie „RIMI“ parduotuvės, kuri yra prie Slengių kaimo, Klaipėdos r. Ten tuoj pat atvažiavo V. R.. Jis vairavo „BMW X“ markės automobilį. J. B. jam jau buvo pasakęs, kad namo padegimą užsakė V. R.. Kai susitiko su V. R., pastarasis buvo nepatenkintas, kad nepadegė namo. V. R. savo telefone rodė namo vidaus nuotraukas. Nuotraukose matėsi, kad namo vidaus sienos yra aprūkusios. Jis paaiškino, kad į namo vidų reikės patekti per pagrindines namo duris, kurios bus neužrakintos (10 t., b.l.64-67). K. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog kartu su J. B. susitiko su V. R. prie „Rimi“ parduotuvės Ginduliuose. V. R. parodė namo nuotraukas, parodė aprūkusias sienas, pasakė, kad niekas nesudegė ir už tai nesumokės. Po susitikimo aikštelėje jis paskambino Ž. V., pasakė, kad darbo iki galo nepadarė, todėl negaus pinigų. Ž. V. pasakė, kad padarys darbą iki galo. V. R. teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės, nurodė, jog R. R. viską derino su J. B., jis tik juos suvedė, apie ką jiedu kalbėjosi, jis nežino. Kartą susitikus su J. B. ir K. B. prie „Rimi“ parduotuvės, jis parodė jiems R. siųstas nuotraukas. Nors J. B. ir V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog būtent R. R. kurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, tačiau bylos duomenys paneigia šią kaltinamųjų versiją. Byloje nenustatyta, kad R. R. buvo kartu su V. R. pirmo susitikimo su J. B. metu, kuomet buvo siūloma už piniginį atlygį įvykdyti padegimą. Priešingai, J. B. parodymai, duoti apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtina, jog pirmojo susitikimo metu būtent V. R. jo prašė surasti asmenis, kurie galėtų padegti namą, kad moteris gautų draudimo išmoką. Po pirmojo nesėkmingo bandymo padegti namą (duomenys neskelbtini) jie trise (V. R., K. B. ir J. B.) susitiko prie „Rimi“ parduotuvės Ginduliuose, V. R. jiems savo mobiliojo ryšio telefone rodė namo nuotraukas, iš kurių buvo matyti, kad namas nėra sudegęs, o tik aprūkęs, dėl to V. R. pasakė važiuoti ir padegti namą dar kartą (11 t., b.l. 57-58). Be to, kai J. B. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, šis patvirtino, jog visi parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti laisva valia ir prašė jais remtis ir bylos nagrinėjimo teisme metu, jo apklausose dalyvavo gynėjas (11 t., b.l. 62-64). J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis konkrečiai nurodė, jog susitikimo prie parduotuvės „Rimi“ metu dalyvavo V. R., kuris pasakė, jog nemokės pinigų, nes ne iki galo įvykdė padegimą, jokio kito žmogaus jis nematė. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog V. R. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad pirmojo susitikimo metu su J. B. dalyvavo ir R., taip pat nenurodė tos aplinkybės savo parodymuose apie antrąjį susitikimą. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. buvo apklaustas liudytoju, jis taip pat savo parodymuose nenurodė, kad buvo susitikęs su V. R. ir J. B.. Teisiamojo posėdžio metu V. R. nurodė visiškai naujas aplinkybes, tai yra, jog R. jo paprašė paskolinti pinigų ir juos paduoti J. B., ir jis J. B. perdavė apie 2500 Eur Debreceno gatvėje už renovaciją. Nurodė, kad R. tuo metu kartu nebuvo. Taip pat nurodė teismui, kad J. B. jis padavė savo pinigus, skolos raštelio nepasirašė, vėliau R. pinigų jam negrąžino.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-67-699/2018). Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009).

Teismas pažymi, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019).

Teismas ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo – R. R., teismo posėdžio metu apklausto kaltinamojo K. B. parodymais tiki, o atmeta J. B. teisiamojo posėdžio metu pakeistus parodymus apie nenustatyto asmens dalyvavimą organizuojant gaisrą, nes jais kaltinamasis J. B. siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės V. R., todėl teismas jais nesivadovauja priimdamas nuosprendį. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių duoda pagrindą teismui konstatuoti, kad K. B. 2021-03-08, 2022-01-13 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei J. B. 2021-10-11ikiteisminio tyrimo teisėjai, po to 2022-01-13 ikiteisminio tyrimo tyrėjai duoti parodymai atitinka bylos aplinkybes, yra įtikinantys, jų nurodyti duomenys sudaro įtikinančią, neprieštaringą loginę įvykių grandinę (seką), įrodymai sutampa tarpusavyje ir su kaltinamųjų T. A. ir Ž. V. parodymais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu J. B. apklausiamas įtariamuoju iš karto nenurodė, jog būtent V. R. prašė jo surasti žmonės, kurie galėtų padegti namą, J. B. šio asmens vardo ir pavardės nenurodė, teigdamas, jog bijo, kad jis gali jam keršyti, prieš jį panaudoti smurtą pats arba per kitus asmenis, bijo būti sumuštas (11 t., b.l. 42-45). Iš 2021-11-25 K. B. pareiškimo bei ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2021-11-24, apie 14.30 val., jį sumušė 3 asmenys, kurie dėvėjo medžiagines kaukes, kurios dengė visą veidą, papurškė ašarinių dujų jam į akis ir visi pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Įvykio metu visi asmenys jam rėkė : „turi dvi dienas pakeisti parodymus, kitaip bus tau pizdiec“ (3 t., b.l. 26-29, 32-37). Kaip matyti, K. B. sumušimas įvyko po to, kai K. B. davė parodymus apie V. R., nurodė jį kaip asmenį, užsakiusį namo (duomenys neskelbtini) padegimą. Tai patvirtina K. B. parodymus apie tai, kad jis mėgino aiškintis, kodėl jam reikia sakyti ant kitų, keisti parodymus ir ką jam parodyti. Iš K. B. ir V. R. žinučių turinio matyti, kad V. R. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bet kokio ryšio su namo padegimu, ir žinutėse nurodė K. B. nurodyti A. R. kaip šio nusikaltimo tiesioginę užsakovę. Šios aplinkybės yra patvirtintos ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsintais duomenimis. Nors ikiteisminis tyrimas dėl K. B. sužalojimo 2022-06-15 buvo nutrauktas įtariamųjų, tame tarpe ir V. R., atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jų kaltę, ir 2022-06-23 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl K. B. sužalojimo sustabdytas ( 19 t., b.l. 65-80), ši nusikalstsma veika ( K. B. tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas) patvirtina, kad 2021-11-24 galėjo būti daromas poveikis K. B., kad pastarasis pakeistų parodymus, o kaltinamasis V. R. galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras N.Šiaulys rezoliucija leido panaudoti ikiteisminio tyrimo duomenis kitoje byloje ( 3 t., b.l. 26-29). Tą aplinkybę, kad bijo V. R., 2021-10-11 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė ir J. B. ( 11 t., b.l. 57-58). Ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-18 įtariamuoju apklaustas Ž. V. nurodė, kad K. B. jam pasakė, kad reikia padegti namą, nes namo šeimininkas prašo padegti namą dėl draudimo. K. B. neminėjo namo savininko vardo ir pavardės, bet jis pats galvoja, kad galėjo būti toks V. , vadinamas V., 30 m. amžiaus, auginantis mažą vaiką ( 11 t., b.l. 152-155). Teismo nuomone, šioje byloje surinkti ir netiesioginiai įrodymai patvirtina kaltinamųjų kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų.

Kaltinamieji T. A. ir Ž. V. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog kartu su M. Š. antrą kartą važiavo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvykdyti jo padegimą. Vėl apsivilko kombinezonus bei pirštines, įėjo į namo vidų per priekines neužrakintas duris, pripylė benzino, padegė namą ir išvažiavo. 2020-05-12 Lietuvos teismo ekspertizių centro išvada Nr. 11-863 (20) patvirtino, jog tirti pateiktuose degėsių pavyzdžiuose, 2020-04-05 paimtuose iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų (1 t. b. l. 141-142). Atlikus kratą Ž. V. gyvenamosiose patalpose iš spintos paimtas maišelis su dviem kostiumais (baltos ir geltonos spalvos) ir geltonomis guminėmis pirštinėmis (4 t., b.l. 38- , 40-43). Iš 2020-12-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad geltoname maišelyje (krepšyje) su rankenomis yra įdėti 2 kostiumai/kombinezonai ir geltonos pirštinės. Kostiumas/kombinezonas – geltonos spalvos, per visą ilgį užtraukiamas užtrauktuku, su gobtuvu. Ant rūbo yra nešvarumų – dėmių. Kombinezono dydis 52-54. Ant kombinezono priekinės dalies kairėje pusėje, krūtinės srityje yra oranžinės spalvos lipdukas su užrašu „AlphaTec 3000“. Kostiumas/kombinezonas – baltos spalvos, per visą ilgį užtraukiamas užtrauktuku, su gobtuvu. Kombinezono dydis 50-52. Guminės geltonos spalvos pirštinės su baltos spalvos pašiltinimu vidinėje pusėje. Ant pirštinių yra juodos spalvos dėmių, panašių į degėsių (4 t., b.l. 44-46, 47-52). 2020-12-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2823 (20) nustatyta, kad yra tikimybė, kad ant tyrimui pateiktų geltonos spalvos kombinezono ir guminių pirštinių yra degaus skysčio – benzino – pėdsakų. Kitų degių skysčių pėdsakų ant šių objektų nėra (4 t., b.l. 58-60).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad T. A. ir Ž. V. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Kaltinamieji dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltais prisipažino. Jų parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti liudytojų parodymai, įvykio vietos ir apžiūros protokolai, specialisto išvados, kuriuose užfiksuotas sunaikintas ir sugadintas turtas. Bylos duomenys patvirtina, jog netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), yra kitų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų, kurie taip pat galėjo užsidegti. Turtas sugadintas visuotinai pavojingu būdu, tai yra jį padegus. Kaltinamieji aiškiai suvokė, kad dėl jų pavojingos veikos gali būti sunaikintas ar sugadintas ne tik šis namas, (duomenys neskelbtini), bet ir šalia stovėję namai, automobiliai, gali nukentėti šalia esantys asmenys bei kitas turtas. Turtas sugadintas mieste, šalia kitų namų, kas sudarė pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nuosavybei. Tai rodo, kad kaltinamieji žinojo, kad veikia visuotinai pavojingu būdu. Nusikalstamos veikos padarytos visų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais. Aptartų įrodymų analizė kartu apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad T. A., Ž. V. ir asmuo, kuriam byla nutraukta mirus, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, apipildami degiu skysčiu ir padegdami, dėl ko galėjo nukentėti žmonės ir kitas turtas, sugadino svetimą turtą, kurio bendra vertė 42 551 Eur, ir buvo šio nusikaltimo vykdytojai. Turtas buvo sugadintas visuotinai pavojingu būdu – apipilant degiu skysčiu ir jį padegant, T. A. ir Ž. V. veikos kvalifikuotinos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas su kvalifikuojančiu požymiu, kaip kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis.

BK 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kurstytojas – tai asmuo palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstytojas yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) ir kurstytojas suvokia, kokią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) padaryti kursto kitą asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Byloje turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iš tikrųjų skatino kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, tokią išvadą turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs (įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.), jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-489/2019).‏‏‎ ‏‏‎

Byloje nustatyta, jog nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 187 straipsnio 2 dalyje, asmuo, kuriam byla nutraukta mirus, T. A. ir Ž. V. padarė sukurstyti kitų kaltinamųjų, t. y. A. R., V. R., J. B. ir K. B.. Byloje nustatyta, kad A. R. paprašė V. R., kad šis už piniginį atlygį surastų žmones, kurie sutiktų padegti namą. V. R. pasiūlė už 3 000 Eur piniginį atlygį J. B. padegti namą. J. B. už padegimo suorganizavimą pasiūlė K. B. 1 000 Eur piniginį atlygį. K. B. pasiūlė Ž. V. už namo padegimą sumokėti 1 000 Eur. Ž. V., vykdydamas K. B. nurodymus, pasiūlė M. Š. už piniginį atlygį padėti padegti namą, o M. Š. į pagalbą pasikvietė T. A., taip trise padegė namą.

Kaltinamųjų A. R., V. R., J. B. ir K. B. veiksmai aptariamoje situacijoje kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, nes byloje nustatyta, kad A. R. paprašė V. R. už piniginį atlygį surasti žmones, kurie sutiktų padegti namą, V. R. paprašė J. B. už atlygį padegti namą, J. B. paprašė K. B. už atlygį padegti namą, K. B. paprašė Ž. V. už atlygį padegti namą, taip sukurstė T. A., Ž. V. ir asmenį, kurio atžvilgiu bylą nutraukta jam mirus, visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą.

Teismas pažymi, kad, pagal BK 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies sisteminį aiškinimą, nusikalstama yra ne tik tokia veika, kuri atitinka tiesiogiai BK specialiojoje dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir veika, kuria tik rengiamasi tokią veiką padaryti, su sąlyga, kad rengiamasi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sunkų nusikaltimą). Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį rengimusi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Kurstytojų A. R., V. R., J. B., K. B. atlikti veiksmai (sukurstymas visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegant, sugadinti svetimą turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini)) ir vykdytojų Ž. V., T. A. ir asmens, kuriam byla nutraukta mirus, atlikti veiksmai-namo, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), padegimas- sudarė dalį kaltinamosios A. R. sumanymo, kuriuo siekta, įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl namo sugadinimo įvertintą didelės vertės 42 551 Eur dydžio išmoką.

Veiksmai, kurių imamasi sudarant lengvinančias sąlygas padaryti sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, BK 21 straipsnio prasme jau laikytini rengimusi padaryti tokį nusikaltimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 21 straipsnio 1 dalyje nenustatytas baigtinis rengimosi veiksmų sąrašas – šių veiksmų pobūdis priklauso nuo ketinamo įvykdyti nusikaltimo ypatumų; dėl konkrečių veiksmų pripažinimo rengimusi sprendžiama įvertinus, ar jie sudaro nusikaltimo padarymą lengvinančias sąlygas. Byloje nustatyta, kad A. R. paprašė V. R., kad šis už piniginį atlygį surastų žmones, kurie sutiktų padegti namą, esantį (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). V. R., žinodamas, kad A. R. ketina apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą padegant namą, kuris buvo apdraustas, pasiūlė J. B. už 3 000 Eur piniginį atlygį padegti namą. J. B., siekdamas, kad nusikalstama veika būtų įvykdyta, susitikęs su K. B., pastarajam pasiūlė 1 000 Eur piniginį atlygį už padegimo suorganizavimą. K. B. sutiko su pasiūlymu ir paskambinęs Ž. V. už namo padegimą pasiūlė sumokėti 1 000 Eur. Ž. V., vykdydamas K. B. nurodymus, pasiūlė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už piniginį atlygį kartu su juo padegti namą, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, pasiūlė T. A. už piniginį atlygį kartu padegti namą. 2020-04-03, apie 19 val., Ž. V., T. A. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, atvyko prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur degiu skysčiu – benzinu, aplaistė namo grindis ir jas padegė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes namo viduje gaisro židinys užgeso. V. R. sužinojus, kad namas nesudegė, pastarasis susitiko su J. B. ir K. B., ir V. R. pasakė, kad pinigų nebus tol, kol namas nebus tinkamai padegtas. 2020-04-05, apie 9 val., Ž. V., T. A. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, atvyko prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), degiu skysčiu – benzinu, aplaistė baldus bei kitus daiktus, ir juos padegė. Po to, 2020-04-10 A. R. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nurodydama draudimo išmoką pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Taigi buvo imtasi veiksmų, kuriais realiai buvo sudaromos sąlygos įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, t. y. sudegintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“, ir A. R. turėjo įgaliojimą veikti įmonės vardu. T. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jam reikėjo pinigų, todėl sutiko padegti namą. Nieko per daug nesiaiškino, nesigilino. Kodėl reikėjo padegti namą, nesidomėjo, jam tai nerūpėjo, jam tik reikėjo pinigų. T. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog, kai M. Š. jam siūlė padegti namą, informavo, jog atsakomybės jis nesulauks, kadangi pats savininkas nori ir prašo padegti namą, ir būtent savininkas viską reguliuoja. Apie tai, kad namą reikėjo padegti dėl draudimo išmokos, jis padegimo metu nežinojo. Tik susipažinęs su pranešimu apie įtarimą suprato, kad buvo užsakyta padegti namą, nes buvo siekiama gauti draudimo išmoką (12 t. b.l. 61-65, 72-74). Ž. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis nesigilino, kodėl reikėjo padegti namą, jam tiesiog reikėjo pinigų, nes vartojo narkotikus. Jam reikėjo tik pinigų, todėl sutiko. K. B. jam lyg sakė, kad savininkas sutinka ar neprieštarauja. Nežinojo, kad namą padegti reikia dėl draudimo. Nežinojo, kodėl savininkas norėjo, padegti namą. Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog K. B. jam sakė, kad reikia padegti namą, nes namo šeimininkas prašo padegti namą dėl draudimo, jis pats galvojo, kad savinkas yra V. (11 t., b.l. 152-155). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji T. A. ir Ž. V. nurodė, jog nežinojo, jog namą reikėjo padegti siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau byloje nustatyti duomenys suponuoja pagrįstą manymą, kad T. A. ir Ž. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato neteisėtą savo veiksmų pobūdį, numatė galimas tokio elgesio pasekmes ir jų norėjo. Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, jog jo prašė padegti namą tam, kad savininkas galėtų gauti draudimo išmoką. T. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog savininkas prašo padegti namą ir viską kontroliuoja. Taigi, abu kaltinamieji suvokė, jog vykdo namo padegimą su savininko žinia, jo pritarimu. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog pirmą kartą atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), namo rūsio durys buvo neužrakintos, antrą kartą atvykus buvo neužrakintos namo durys, ir apie tai jie buvo perspėti iš anksto, be to, namo padegimai buvo vykdomi, dienos metu– 19 val. ir 9 val. T. A. parodymai patvirtina, jog jie buvo informuoti, kad atsakomybės nesulauks, kadangi pats savininkas prašo padegti namą. Gyvendamas visuomenėje žmogus pažįsta gamtos ir visuomenės dėsnius, pažįsta pasaulį ir vadovaudamasis praktika gali numatyti, kokių padarinių sukels koks poelgis. Kaltinamieji T. A. ir Ž. V., turėdami gyvenimiškos patirties, būdami normalaus protinio išsivystymo, suprato, jog namo savininkas prašo padegti namą siekdamas gauti materialinės naudos. Taigi kaltinamieji žinojo, kokias pasekmes sukels jų tyčinis namo padegimas, ir norėjo pavojingų pasekmių. Už namo padegimą jiems buvo pažadėtas piniginis atlygis, kurį jie gavo po sukelto gaisro. Byloje konstatuoti konkretūs į nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą nukreipti V. R., J. B., K. B., Ž. V., T. A. veiksmai. Nustatyti išoriškai pasireiškę aktyvūs veiksmai BK 21 straipsnio 1 dalies prasme pripažintini tyčiniu nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymu, siekiant apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, todėl laikytini nusikalstamais. Kaltinamųjų psichinis santykis su padaryta pavojinga veika pasireiškė tuo, kad jie suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamieji suvokė, kad rengiamasi pasisavinti turtą, suvokė, kad tai bus daroma apgaule, ir kad tas turtas jiems svetimas. Nagrinėjamu atveju, kaltinamieji žinojo, dėl ko tas namas padegamas- būtent dėl kito sunkaus nusikaltimo- draudimo išmokos gavimo apgaule, namą padegė visuotinai pavojingu būdu, per du kartus, keliose namo vietose. Iš to daroma išvada, kad kaltinamiesiems tiko visos sąlygos, ir jie sutiko bet kokiomis aplinkybėmis padėti asmeniui už atitinkamą atlygį gauti draudimo išmoką. Nustačius, kad draudimo išmoka viršijo didelę svertimo turto vertę, veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip sunkus nusikaltimas. Visi kaltinamieji, išskyrus A. R., nedalyvavo pateikiant paraišką draudimo išmokai gauti, todėl jie tik rengėsi padaryti sunkų nusikaltimą, o A. R. pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nes ji pateikė paraišką, tai yra tiesiogiai pradėjo veiksmus, prašydama paskaičiuotą draudimo išmoką pervesti į įmonės sąskaitą, tai yra kito asmens naudai.

Kaltinamoji A. R. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės pagal jai pareikštą kaltinimą, kad veikdama bendrininkų grupėje sukurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą bei pasikėsino kito asmens naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė kreditą įsigyjant namą, esantį (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Namas buvo apdraustas. Paskolą kurį laiką mokėjo, po to paskolos mokėjimas buvo atidėtas, o vėliau perdavė išieškojimą antstoliams. Kadangi jai neleido atidaryti senelių namų, nusprendė šį namą parduoti, pardavimą vykdė R. S. ir R. R., pastarasis turėjo namo raktus, jis turėjo ir namo dokumentus, tačiau įgaliojimo R. R. nebuvo parašiusi. Jie pykosi su R. R., santykiai tarp jų buvo pašliję. R. R. buvo labai suinteresuotas, jis norėjo tų senelių namų, kuriuos dabar ji turi, jis norėjo labai būti savininku, darė jai spaudimą. Kaltinamoji nurodė, kad buvo rasti namo, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), pirkėjai, tačiau jie negavo paskolos, todėl nenupirko šito namo. Nežino, kieno iniciatyva buvo padegtas namas, ji neprašė padegti namo. Prašymą dėl žalos atlyginimo pateikė ji. Žalos išmoką galėjo gauti tik „(duomenys neskelbtini)“. Ji kreipėsi į draudimo bendrovę tam, kad būtų sumažinta „(duomenys neskelbtini)“ skola. V. R. pažįsta 3-4 metus, kartą prašė jo pagalbos, kad surastų žmogų, kuris galėtų padėti šaldytuvą pervežti.

Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, A. R. kaltė įrodyta kaltinamųjų K. B., Ž. V. bei J. B. parodymais, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad namas buvo padegtas tyčia, jį padegė T. A., Ž. V. ir vėliau miręs asmuo. Kaltinamasis J. B. teisme teigė, kad padegimo įvykdymą kurstė jam nepažįstams vyras, su kuriuo supažindimo V. R., o pinigus už namo padegimą davė V. R., tačiau šiuos parodymus apie išgalvotą asmenį paneigia jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kaltinamųjų K. B., Ž. V., T. A. parodymai. Šie parodymai vieni kitus papildo ir sudaro vieningą įvykių seką. J. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2021-09-29, po to 2021-10-11 nurodė, jog V. R. sakė, kad namo padegimą užsakė moteris, jo pažįstama namo savininkė. Padegimas reikalingas, kad moteris gautų draudimo išmoką (11 t., b. l. 50-53, 57-58). K. B. ikiteisminio tyrimo metu 2021-01-13 nurodė, jog namas buvo padegtas dėl draudimo išmokos gavimo. V. R. paprašė J. B. surasti žmones, galinčius padegti namą, o V. R. prašė A. R., tuo metu buvusi namo savininkė. Su šia moterimi jis nėra bendravęs ar susitikęs (10 t., b.l. 85-87). Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. R. jam parašė žinutę, jog padegimą užsakė moteris A. R. bei atsiuntė jos „Facebook“ profilį. Tai ta pati moteris yra kaltinamoji A. R.. Iš 2021-12-09 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtos K. B. pateiktos „Messenger“ susirašinėjimo nuotraukos, kuriose užfiksuota, jog V. R. parašė K. B. :„Turi ką pasakyti man? Vėjų prišnekėjęs? Boba kažką darė, nei man atsiskaitė su skolom savo nei ką, aš gavau iš savęs paduoti kad neturėt blogo žodžio o jūs bl** ant manęs viską“. Siųstų žinučių data ir laikas nėra nurodytas. Kitoje nuotraukoje, kurioje 15.55 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta Messenger žinutė, kurios tekstas yra :„A. R.“. Nuotraukoje, kurioje 15.56 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta Messenger žinutė, kurios tekstas yra :„Maladec kad radai“. K. B. V. R. išsiųsta žinutė, kurios tekstas :„Supratau foto jos gali“. V. R. K. B. atsiųstos dvi žinutės, kurių tekstas yra :„Tai per ft“ ir „Parašyk ismes“ (3 t., b. l. 54-56, 57-67). Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-18 nurodė, jog K. B., siūlydamas įvykdyti namo padegimą, jam sakė, kad namo šeimininkas prašo padegti namą dėl draudimo. Namo durys buvo neužrakintos, jų laužti nereikėjo, apie tai buvo įspėtas dar prieš padegimą (11 t., b. l. 152-155). T. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog jam M. Š. sakė, kad pats savininkas nori ir prašo padegti namą. Namo durys buvo neužrakintos (12 t. b. l. 61-65). Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog V. R. 2021-12-10 Klaipėdos apylinkės teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas pastarojo suėmimo klausimas, nurodė, jog jis nieko neorganizavo, tik suvedė žmones, asmenys tos moteriškės nepažinojo (t. 9, b. l. 107), tuo iš dalies patvirtino savo, kaip nusikaltimų bendrininko, veikmus.

Liudytoja I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. R. paprašyta pardavinėjo namą, tačiau nei vieno kliento nebuvo. Namas buvo apleistas, su mediniais langais, negyvenamas, nešildomas, baldai pasenę, reikėjo investicijų norint jį už gerą kainą parduoti, paanalizavus rinką, su kolegomis pasikonsultavus, buvo aišku, kad nelabai tokių namų norėjo pirkti tuo metu. Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad namas nebuvo apleistas, tačiau jam reikėjo remonto. Namas buvo įkeistas (hipoteka), buvo pirktas iš banko paėmus paskolą. A. R. jos paprašė parduoti namą, minėjo, jog namą nori parduoti, nes neturės iš ko mokėti kredito, ar tai jau nebeturi iš ko mokėti kredito už namą. A. R. turėjo įgaliojimą tvarkyti visus namo reikalus. Parduodamu namu niekas nesidomėjo, nes buvo neadekvati kaina namo stoviui (2 t., b. l. 100-103). Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. R. jį suvedė su A. R. dėl namo pardavimo. Dalis namo buvo sutvarkyta, kita dalis – ne. Namas su komunikacijomis, tačiau vidų reikėjo remontuoti. Baldai buvo menkaverčiai. Tuo metu namas buvo tuščias, niekas negyveno. Pirkėjai nesidomėjo namu. R. R. neturėjo interesų tą namą įsigyti. Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. R. namą įsigijo jos pagalba, namas buvo perkamas senelių namams įsteigti, tačiau namas neatitiko keliamų standartų. Dėl tos priežasties buvo laimėtas aukcionas (duomenys neskelbtini) ir buvo įsigytos kitos patalpos, tinkančios senelių namams. Tuomet A. R. paprašė jos padėti parduoti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Po namo nupirkimo buvo namo išorė sutvarkyta, tačiau buvo reikalinga jį labiau aptvarkyti. R. R. taip pat pardavinėjo tą namą, gali būti, kad R. R. turėjo asmeninį interesą įsigyti namą, kadangi jis netoliese gyveno. Namą pardavinėjo apie metus laiko. Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad buvo atsiradę namo pirkėjai iš Naujosios Akmenės, bet pirkėja turėjo teisinių problemų, dėl ko namo ji nebepirko, nes jai nebuvo suteikta banko paskola namo įsigijimui. A. R. turėjo įgaliojimą tvarkyti visus reikalus su tuo namu. A. R. namą norėjo parduoti, nes jis stovėjo be naudos, o be to buvo paimtas kreditas namo įsigijimui (2 t., b.l.106-109). Kai matyti iš liudytojų parodymų, A. R. namas, esantis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), kėlė didelių finansinių nepatogumų. Iš bylos duomenų matyti, jog 2018-11-27 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 29117 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės S. R.. Buvo suteikta 115 000 eurų paskola. Paskolos grąžinimo pradžios data – 2018-12-15. Galutinis paskolos gražinimo terminas – 2019-11-15 (2 t., b. l. 1 -141). Nors paskolos sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore S. R., tačiau bylos rašytiniai duomenys bei kaltinamosios A. R., liudytojų S. R., R. S. parodymai patvirtina, jog kaltinamoji A. R. turėjo įgaliojimą tvarkyti visus įmonės reikalus, taip pat ir susijusius su namu, esančiu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), atstovauti draudimo bendrovėse, be to, tik su A. R. vyko bendravimas dėl namo pardavimo. Pati A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji maždaug pusę metų mokėjo paskolą, tačiau po to kreipėsi dėl mokėjimo atidėjimo. Kai atidėjo kredito mokėjimą, ji toliau nebemokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. taip pat pripažino, jog įmonė buvo nebepajėgi mokėti paskolos palūkanų, todėl kredito bendrovė namą perdavė antstoliui. Vėliau, susitarus su kredito bendrove, pradėjo pardavinėti namą. Jei būtų pavykę parduoti šį namą iki jo padegimo, gautos sumos būtų užtekę padengti paimtą kreditą (8 t., b. l. 94-98). Iš 2022 m. sausio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos A. R. gauto elektroninio laiško, adresuoto policijai, matyti, kad namas, priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (po to UAB „(duomenys neskelbtini)“), po gaisro nebuvo remontuotas. Namui įsigyti buvo imtas kreditas iš „(duomenys neskelbtini)“, po gaisro nebesugebėjo padengti įmokų, todėl namas buvo areštuotas ir parduodamas varžytinėse. Patirti nuostoliai pastebimi ir vis dar patiriami, kadangi dėl negalėjimo atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) skola dar išaugo ir ją dengia iki šiol, nes „(duomenys neskelbtini)“ vengia atlyginti žalą ( 2 t., b. l. 63). Iš „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-18 prašymo dėl mokėjimų atidėjimo matyti, jog bendrovės direktorė S. R. kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kredito mokėjimų atidėjimo, nes dėl ekstremalios situacijos bendrovė nevykdo savo pagrindinės globos namų veiklos ir negauna pajamų, dėl to yra nepajėgūs vykdyti įsipareigojimų, atlikti paskolos gražinimo ir palūkanų mokėjimo (19 t., b. l. 98). Iš liudytojų I. Š. ir M. V. parodymų matyti, jog namas nebuvo geros būklės, jam buvo reikalingas remontas, dėl to nebuvo klientų, kurie norėtų įsigyti namą, esantį (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog moteris, kuri įsigijo namą, atvykdavo retai, jį prižiūrėjo aplaidžiai, aplinka buvo apleista, kartą kažkokie asmenys šiek tiek padažė namą. Pats eidavo žolę pjauti, medžius prižiūrėti. Namas buvo pardavinėjamas, matė skelbimą internete, klientai atvažiuodavo apžiūrėti namą, apeidavo aplink namą, jei jis būdavo šalia, teiraudavosi apie namą. Nors A. R. nurodo, jog buvo atsiradęs pirkėjas iš Naujosios Akmenės ir ji neturėjo motyvo padegti namą, kadangi jau turėjo pirkėją, visgi iš pačios A. R. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš liudytojos R. S. parodymų matyti, jog tam asmeniui, kuris norėjo įsigyti namą, nebuvo suteikta paskola. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog A. R. dar iki namo, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), padegimo, įsigijo kitą pastatą (duomenys neskelbtini), tinkamą senelių namams. Taigi, namas, esantis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), buvo nereikalingas, jis stovėjo tuščias, jame niekas negyveno, jau buvo įsigytas kitas pastatas, tinkantis įkurti senelių namus, o senelių namus įkurti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , nepavyko. Už namą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , 115 000 Eur paskola buvo suteikta vienerių metų laikotarpiui, namo parduoti už tokią kainą, kuri padengtų paimtą paskolą, nepavyko. Svarbu ir tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog 2020-03-31 AB „(duomenys neskelbtini)“ dvi draudimo išmokas 2020-03-31 išmokėjo tiesiogiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ informavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jog sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2020-03-13 įvykiu. Paskaičiavo 542,47 Eur dydžio draudimo išmoką už įvykį „audra“ (19 t., b. l. 96). AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-30 pranešimas patvirtina, jog buvo išmokėta 442,47 Eur dydžio draudimo išmoka už 2020-03-13 atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini), ir per kurį buvo sugadinta tvora ( 19t., b. l. 97). Taip pat AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2020-03-31 AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 100 Eur dydžio išmoką (byl. 2380667) ir 442,47 Eur dydžio išmoką (byl. 2377878) (19t., b. l. 105). Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ gyventojų turto draudimo liudijimo/poliso matyti, jog sudarant paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2018-11-26 iki 2019-11-25 buvo apdraustas namas, esantis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (19 t., b. l. 99-101). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ būsto draudimo liudijimo matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), apdraustas laikotarpiu nuo 2020-02-03 08.31 val. iki 2025-02-03 24.00 val. (2 t., b.l. 153, 154-155). Atkreipiamas dėmesys, jog buvo laikas, kai namas, esantis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas, o draudimas atnaujintas 2020-02-03, t. y. likus dviem mėnesiams iki gaisro (draudiminio įvykio), jau buvo gautos iš „ Lietuvos draudimo“ išmokos už sugadintą tvorą . Iš 2023-01-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog tuo atveju, jei bus pagrindas kreiptis dėl draudiminės išmokos iš draudimo kompanijos išmokėjimo, ir tuo metu nebus padengtas įsiskolinimas pagal paskolos sutartį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasinaudos savo teise ir paprašys draudiminę išmoką pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo atveju, jei įsiskolinimo likutis pagal paskolos sutartį bus mažesnis nei draudiminė išmoka, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paprašys išmokėti tik tokią draudimo išmokos dalį, kurios reikės įsiskolinimui padengti (19 t., b. l. 145). Taigi, pati kaltinamoji A. R. patvirtino, jog už draudiminį įvykį išmokėti pinigai būtų pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip būtų sumažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola. Taip pat iš 2021-02-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavaduotojos A. R. pateikto rašto policijai matyti, kad (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro metu, be remonto darbų įmonei padaryta žala – 41 355 eurų. Atstatymo darbų ir su remonto darbais įmonei padaryta žala – 110 043,57 eurai. Raštas pasirašytas A. R. (2 t., b.l. 3-7). Kaip matyti A. R. padarytą žalą įvertino žymiai didesnę.

Kaltinamoji A. R. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog R. R. turėjo namo raktus bei dokumentus, jie tarpusavyje pykosi, santykiai tarp jų buvo pašliję, R. R. buvo labai suinteresuotas, jis norėjo senelių namų, kuriuos dabar turi, norėjo būti savininku, darė spaudimą. Jis nuolat būdavo pas ją kabinete, todėl žinojo visą informaciją. Namą (duomenys neskelbtini) perdavė pardavinėti R. R., jis apie 6 mėn. iki gaisro viską valdė. Mano, jog R. R. norėjo, kad ji mokėtų kreditą, o jis pasiimtų namą. R. R. domino nekilnojamas turtas, jis buvo gudrus. Jis jai pasiūlė labai pigiai parduoti namą, kadangi turėjo tikslą nupirkti už mažesnę kainą. Nežino, kas galėjo padegti namą, tačiau R. R. galėjo viską padaryti. R. R. užsiėmė viskuo, kur kvepia pinigais, jis tikėjosi, kad jį priims į verslą, tačiau ji nepriėmė. R. R. jai liko skoloje. Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog R. R. taip pat pardavinėjo namą, gali būti, kad R. R. turėjo asmeninį interesą įsigyti namą, kadangi jis netoliese gyveno. Tačiau šie kaltinamosios A. R. ir liudytojos R. S. parodymai yra paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad R. R. būtų turėjęs kokį nors interesą į namą, esantį (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), ir būtų suinteresuotas, kad šis namas sudegtų. Kaltinamoji A. R. ir liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su R. R., kaip jų nenurodė ir V. R. su J. B.. Iš kaltinamosios A. R. parodymų analizės matyti, jog jos parodymai nėra nuoseklūs ir prieštarauja bylos aplinkybėms. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog R. R. neturėjo interesų įsigyti namą. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį, jog R. R. namo pardavimą perdavė vykdyti M. V., o ne pats pardavinėjo, kaip teigė kaltinamoji ir liudytoja R. S.. Be to, R. R. 2020-09-10 mirė. Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, jog A. R., kaip ir kaltinamasis V. R., klaidina teismą keldami išgalvotas, neįtikinamas naujas versijas, taip bandydami perkelti kaltę mirusiam R. R.. Šie jų parodymai teismo neįtikino, teismas juos atmeta kaip nepatikimus, neatitinkančius tikrovės, duotus siekiant palengvinti savo teisinę padėti ir išvengti atsakomybės. Svarbu pažymėti ir tai, kad, nors kaltinamieji A. R. ir J. B. teismui nurodė, kad, bijodami R. R., jie 2021-2022 metais apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad R. R. galėjo turėti ar turėjo interesą namą padegti, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. R. mirė 2020-09-10, taigi jokios įtakos jų parodymams daryti negalėjo, kaip ir negalėjo būti užfiksuotas 2021-05-14 slapto sekimo metu kartu su V. R. ir J. B. ( nenustytas asmuo, pavadintas Artūru).

Iš 2021-08-16 AB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 2385688 matyti, kad apie gaisro įvykį name, adresu (duomenys neskelbtini), pranešta per savitarnos svetainę www. savasld.lt. Apžiūros metu pateikta Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla ir elektroniniu paštu atsiųsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita (3 t., b. l. 3, 5-6, 7-14). Kaltinamoji A. R. pripažino, jog ji teikė paraišką dėl draudimo išmokos gavimo, turėjo tam įgaliojimą. 2021-10-12 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 2385688, patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro žaloje Nr. 2385688 nėra išmokėjusi išmokos ar jos dalies draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar naudos gavėjui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ ( 3 t., b. l. 20). Svarbu ir tai, kad A. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė, pateikdama turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nurodė draudimo išmoką pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ( 3 t., b. l. 6-14). Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė žinomai melagingos informacijos apie turto ( namo) sugadinimą, kurį ji pati sukurstė padaryti, draudimo bendrovei pateikimu. Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, būdama suklaidinta, į nurodytą banko sąskaitą būtų pervedusi 42 551 Eur išmoką, tačiau draudimo išmoka nebuvo išmokėta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gaisro priežasčiai nustatyti. Šios apgaulės, iš esmės paveikusios draudimo bendrovės apsisprendimą, įtakoje draudimo bendrovė būtų pervedusi savo pinigus į kaltinamosios A. R. nurodytą banko sąskaitą. A. R. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nes ji pateikė paraišką, tai yra tiesiogiai pradėjo veiksmus, prašydama paskaičiuotą draudimo išmoką pervesti į įmonės sąskaitą, tai yra kito asmens naudai.

Nusikalstamų veikų kvalifikacija teisinga, kadangi A. R., neišgalėdama sumokėti paimtą kreditą, siekė apgaule kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – draudimo išmoką už UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė buvo jos dukra, o A. R. turėjo įgaliojimą, sukurstė namo, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, namą padegant. V. R. perdavė A. R. pasiūlymą J. B. už atlygį sugadinti namą, esantį (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), J. B. pasiūlymą už atlygį sugadinti namą perdavė K. B.. Tokiu būdu A. R., V. R., J. B. ir K. B. sukurstė Ž. V., T. A. ir asmenį, kuriam byla nutraukta mirus, padaryti nusikalstamą veiką – didelės vertės turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, padegant UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Liudytoja S. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad namą (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo ir visus klausimus, susijusius su namo pardavimu, sprendė mama A. R.. Teisme liudytoja R. R. atsisakė duoti parodymus pasinaudodama BPK 278 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Šioje byloje apklaustos liudytojos S. R. parodymai buvo perskaityti ir vertinami kaip dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kuriame užfiksuota informacija, susijusi su nusikalstamomis veikomis ( BPK 290 str.). Kaltinamoji A. R. pripažino, kad namas (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji su dukra įsigijo tą namą. Ji mokėjo paskolą, paskui paprašė atidėjimo, ir buvo atidėta, paskui prasidėjo pandemija, o per pandemiją „(duomenys neskelbtini)“ nebendravo su ja. Nusipirkusi namą į jį investavo. Ji turėjo įgaliojimą viską daryti su šita bendrove, ji pateikė prašymą dėl žalos. Turėjo kitą verslą pradėti ir iš to pelno planavo atsiskaityti. „Kredito unija“ leido jai pardavinėti tą namą. Gali būti, kad tik dvi įmokas padarė, neprisimena. Ji yra atstovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji perėmė paskolą, liko 50 000 eurų skoloje „(duomenys neskelbtini)“. Dukra nieko nežinojo. Ji kreipėsi į draudimą dėl to, kad būtų sumažinta „(duomenys neskelbtini)“ skola. Ji prašė, kad R. R. parduotų namą, nes jai reikėjo didelius pinigus mokėti bankui. Dukra į bendrovės reikalus nesikišo, mokėsi ir dirbo Olandijoje, todėl jai parašė įgaliojimą. Kaip minėta, 2019-09-16 surašytas įgaliojimas suteikė jai galimybę veikti įmonės vardu.

Iš 2020-10-28 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 2385688 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal surinktą informaciją apskaičiavo sugadinto pastato remonto sąmatą. Būsto draudimo taisyklių Nr. 6 nuostatomis nuostolio dydis laikomas 42 551 EUR. Jei būtų pateikti remontą ir išlaidas patvirtinantys dokumentai, Draudimo išmoka galėtų siekti sąmatos bendrą vertę su PVM 59 402,53 EUR. Prie rašto pateikta nuostolio apskaičiavimo sąmata (2 t., b.l. 168, 169-185). Liudytoja N. V., „(duomenys neskelbtini)“ turto žalų vertintoja, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl gaisro (duomenys neskelbtini) buvo užregistruota žala turtui ir jai teko įvertinti žalos dydį. Ekspertas nuvažiavo prie namo, apžiūrėjo sudegusį namą ir padarė išsamų aprašymą su nuotraukomis, užfiksavo visus sugadinimus, kiek buvo padaryta per gaisrą. Ji paskaičiavo žalos dydį vadovaudamasi nuotraukomis ir apžiūros aktu su sąmatine programa. Visus skaičiavimus atlieka su programa „Sistela“. Paskaičiavo, kad žala 59402,53 eurų su PVM. Žala buvo skaičiuojama 2020 m. balandžio 15 d. „Sistelos“ programa, kuri duoda kainų koregavimą Lietuvos Respublikoje 2 kartus per metus- spalio mėn. ir balandžio mėn. 2022m. balandžio 15 d. dar nebuvo gavę kainų patikslinimo, todėl teko skaičiuoti 2019 m. spalio mėn. kainomis. Buvo apžiūros aktas ir nuotraukos, pagal kuriuos vertino. Apžiūros akte surašomi esminiai sugadinimai, bet atliekant tam tikrą darbą, atsiranda papildomų darbų. Lokalinę sąmatą atiduoda ekspertui, kuris administruoja tą žalą ir nustato išmokos dydį, tikrina, ar viskas atitinka pagal draudimo polisą, pagal draudimo sąlygas ir tokiu būdu jie sprendžia, ar ši sąmata galutinė, ar dar pas juos būna kažkokių papildymų prie tos sąmatos.

Ištyręs ir įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios A. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, veikos kvalifikacija teisinga, kadangi A. R. apgaule kito asmens naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 42 551 Eur draudimo išmoką, kuri A. R. nebuvo išmokėta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios.

Kaltinamajame akte aprašant kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą dėl visuotinai pavojingu būdu „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo, be viso kito buvo nurodyta, kad Ž. V., vykdydamas K. B. nurodymus, pasiūlė M. Š. ir T. A., už piniginį atlygį padėti padegti namą. Kaip matyti teisiamojo posėdžio metu Ž. V. nurodė, jog jis pasiūlė tik M. Š. užsidirbti darant nusikalstamą veiką, o M. Š. pasiūlė T. A.. Teisiamojo posėdžio metu T. A. nurodė, jog jam užsidirbti pasiūlė M. Š.. Atsižvelgiant į išdėstytą, kadangi patys kaltinamieji T. A. ir Ž. V. parodė, jog Ž. V. sutikęs su K. B. pasiūlymu pasiūlė M. Š., o M. Š. pasiūlė T. A., kaltinimas tikslinamas nurodant minėtas faktines aplinkybes, tai yra, kad Ž. V., vykdydamas K. B. nurodymus, pasiūlė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už piniginį atlygį padėti padegti namą, pastarasis sutiko. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, pasiūlė T. A. už piniginį atlygį padėti padegti namą, T. A. sutiko. Šis kaltinimo pakeitimas nesuvaržo kaltinamųjų teisės į gynybą, nes esminės nusikalstamos veikos aplinkybės nėra keičiamos, tokias nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė ir patys kaltinamieji Ž. V. ir T. A..

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti

Iš 2021-02-12 Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. N. tarnybinio pranešimo „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ matyti, kad K. B. 2021 m. vasario 10 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą- amfetaminą, supakuotą į folijos paketą ir laikydamas prie savęs, R. K. vairuojamu automobiliu „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini), gabeno šias narkotines medžiagas. 2021 m. vasario 10 d. 18.10 val. prie (duomenys neskelbtini), namo, automobilyje „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) realizavo - perdavė automobilio vairuotojui R. K. 1 paketėlį narkotinių medžiagų – amfetamino ( 1 t. b.l. 62-63).

2021-02-10 Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. J. tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos“, kuriame pažymėta, kad sekimo metu 2021-02-10 apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), K. B., įsėdo į automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini), ir kaip įtariama, automobilio vairuotojui perdavė maišelį su galimai narkotinėmis. 2021-02-10 apie 18.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas automobilio „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. K.. Automobilio salone buvo rastas maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis, kaip įtariama amfetaminu (1 t., b. l. 64).

2021-02-10 Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. R. nutarimu buvo atlikta krata R. Z. priklausančiame automobilyje „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. ( 4 t. b.l. 77-79).

Kratos metu automobilyje prie pavarų svirties rastas cigarečių „Kent“ pakelyje rasta folijos lankstinukas su baltos spalvos milteliais kaip įtariama narkotine medžiaga, 10 vnt. MINSK SUPER SLIM cigarečių pakelių ir 10 vnt. MINSK CAPITAL cigarečių pakelių (4 t., b.l. 81-84).

2021-02-11 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi patvirtintas 2021-02-10 kratos teisėtumas. ( 4 t., b.l. 90-92).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-661458-21 konstatuota, kad 2021-02-10 rastų ir paimtų automobilyje „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - amfetamino, jo masė 0,165 g ( 4 t., b.l. 115-118).

K. B. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš atpažinimui pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, iš kurio pirko narkotines medžiagas- A. D. (10 t. b.l. 88-90, 91-93).

Iš 2020-11-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmų nutarties matyti, jog buvo klausomasi K. B. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais. ( 6 t., b.l. 116-118).

Iš 2021-04-14 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2021-02-10 dienos ERTIKIS kataloge nr. 201123_tvrm26 užfiksuoti pokalbiai tarp K. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio Nr. 8740, 2021-02-10 12.02 val. R. K. skambina K. B. ir paaiškina, kad turi važiuoti į kaimą ir pas jį atvažiuos tik vakare. Pokalbio Nr. 8799, 2021-02-10 16.42 val. R. K. skambina K. B. ir paaiškina, kad važiuoja autostrada ir greit bus prie K. B. namų. Pokalbio Nr. 8801, 2021-02-10 16.56 val. R. K. skambina K. B. ir paaiškina, kad jau yra šalia, todėl gali rengtis ir išeiti į kiemą. Pokalbio Nr. 8810, 2021-02-10 17.26 val. K. B. skambina R. K. ir paaiškina, kad jau galima važiuoti. R. K. nurodo, kad yra pasiėmęs vaiką ir klausė, ar jis netrukdys. K. B. atsakius, kad ne, liepė privažiuoti prie jo namų, pasiimti jį ir kartu nuvažiuoti į kitą adresą. Pokalbio Nr. 8813, 2021-02-10 17.37 val. K. B. skambina R. K. ir jo klausia, ar toli yra, nes jau laukia apsirengęs. R. K. paaiškino, kad papuolė į kamštį, todėl vėluos. Pokalbio Nr. 8817, 2021-02-10 17.46 val. R. K. skambina K. B. ir jam paaiškina, kad gali išeiti, nes yra prie jo namų ( 6 t., b.l. 119-121).

Iš 2021-02-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmų nutarties matyti, jog leista nuo 2021-02-04 iki 2021-05-04 atlikti K. B. slaptą sekimą, sekimo metu techninėmis priemonėmis fiksuoti asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, fotografuoti, filmuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus (6 t., b.l. 192-193).

Iš 2021-02-12 slapto sekimo protokolo matyti, kad 2021 m. vasario 10 d. buvo atliekamas K. B. slaptas sekimas. Sekimo metu nustatyta, kad 18.03 val. K. B. atėjo prie Šilutės pl. 42 namo ir stoviniavo. 18.11 val. prie K. B. priėjo nežinomas vyras Nr.5, vienas kitam kažką nedidelio perdavė ir išsiskyrė: K. B. nuėjo, o vyras Nr. 5 užėjo adresu (duomenys neskelbtini). 18.13 val. K. B. įsėdo į netoliese stovėjusį J. vairuojamą pilkos spalvos automobilį „Volvo S60“, v/n (duomenys neskelbtini) , kuriame sėdėjo mažametis vaikas, ir išvažiavo. 18.26 val. jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir išsiskyrė: K. B. išlipo iš automobilio ir užėjo adresu (duomenys neskelbtini), o Jonas su mažamečiu vaiku išvažiavo. 2021 m. vasario 10 d. 19.00 val. iniciatoriaus nurodymu K. B. slaptas sekimas buvo baigtas. J. požymiai 53-58 metų amžiaus vyras, apie 165-170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai žili. Vilkėjo pilką striukę, tamsias kelnes, avėjo rudus batus (6 t., b.l.194-196).

R. K. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. K. B. jis pažįsta apie 20 metų, su juo artimai nebendrauja, kartas nuo karto susitinka ir tiek. 2020-02-10 apie 18.00 val. (tikslaus laiko nepamena, nurodyti negali), jam važiuojant automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu jo draugui R. Z., į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino K. B., kuris pakvietė atvažiuoti iki jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adreso nurodyti negali, tačiau jei reikia, gali parodyti. Jis jam telefonu sakė, kad gali gauti geros kokybės amfetamino ir paprašė, kad jis jį nuvežtų iki jo nurodyti adreso. Jis sutiko ir prie K. B. namų, (duomenys neskelbtini), buvo maždaug po 20 minučių, po jo skambučio (tiksliai laiko tikrai nepamena, nurodyti negali). Atvykęs K. B. gyvenamosios vietos adresu, jis jam paskambino į jo mobiliojo ryšio telefoną (jo telefone - K. B. numeris yra įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“) ir pasakė, kad jis nusileistų laiptais žemyn, jis jo laukia kieme. K. B. įsėdus į jo automobilį, pastarasis jam nurodė važiuoti adresu (duomenys neskelbtini). Jis pamena, kad sustojo prie (duomenys neskelbtini)namo, Klaipėdoje, K. B. pasakė, kad (duomenys neskelbtini)namas yra greičiausiai šiek tiek toliau ir jis jam pasakė, kad jis iki to namo eitų pats, o jis jo palauks automobilyje. Matė, kaip K. B. nuėjo per tunelį ir kur paskui jis įėjo, jis tikrai nematė, nežiūrėjo. Atgal į automobilį K. B. grįžo maždaug po 10 minučių (tiksliai laiko nepamena). Pamena, kad įsėdęs į automobilį, K. B. apie narkotines medžiagas - kiek įgijo, kokių narkotinių medžiagų įgijo, iš ko įgijo, už kokią pinigų sumą įgijo - nieko nepasakojo, jis pats asmeniškai jo ir neklausė. Su savimi rankose K. B. nieko neturėjo. Jis K. B. automobiliu parvežė atgal iki jo namų (duomenys neskelbtini), ir prieš išlipdamas iš automobilio K. B. jam padavė folijos paketėlį, sakydamas, kad ten „amfa“. Kaip suprato, tą paketėlį jis jam davė už tai, kad jis jį nuvežė jo prašomu adresu. Pinigų jis jam už tą paketėlį nemokėjo. Jis tada išvažiavo iš K. B. kiemo, nuvažiavo ne daugiau kaip 500 m ir įsuko į degalinę, kad įsipilti į automobilį kuro, Kretingos gatvėje, Klaipėdoje, netoli K. B. namų. Jam tik įvažiavus į kolonėlę, prie jo pribėgo policijos pareigūnai ir sulaikė. Vėliau jo vairuojamame automobilyje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata ir jos metu buvo paimtas folijos paketėlis su narkotine medžiaga amfetaminu. Gali pasakyti, kad jis iš K. B. yra keletą kartų anksčiau (prieš pusę metų, gal ir daugiau - tiksliai nepamena) įsigijęs amfetamino po 1 g (kiek kartų ir kada, jis tikrai nepamena, nurodyti negali) už 15 eurų lankstinukas. Įsigydavo savo reikmėms (t. 14, b.l.190-192).

R. K. įteikus galutinį pranešimą parodė, kad parodymus apie narkotinių medžiagų gavimą jis yra davęs ankstesnės apklausos metu. Šie parodymai buvo tikslūs. Kaip ir yra minėjęs ankstesnės apklausos metu, 2021 m. bet nei mėnesio, nei dienos jau neatsimena, pažįstamas K. B. jam paskambino ir jo paprašė atvažiuoti pas jį. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Jis jam paskambino į tuo metu jo naudoto telefono numerį. Koks tuo metu buvo jo telefono numeris jis neatsimena, bet tikrai ne tas, kuriuo naudojasi dabar. Atvykęs prie K. B. namų, jam paskambino ir pasakė, kad išeitų į kiemą, kad jau yra atvažiavęs. Tada jam įsėdus į jo vairuojamą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. pasakė adresą, kur jį reikia nuvežti. Kiek atsimena, buvo pasakyta, kad reikia nuvažiuoti į Šilutės pl. Jis jau neatsimena prie kurio namo reikėjo nuvažiuoti. Narkotinių medžiagų nevartojo ir jų jam nereikėjo. Todėl jis pats ir nesidomėjo, kur gauti pirkti amfetamino. Jis neatsimena, ką važiuojant sakė K. B. apie tai, kur jį reikia nuvežti. Nuvažiavus nurodytu adresu, K. B. vienas išlipo iš automobilio ir nuėjo. Jis sugrįžo greitai, tai yra 3-5 minučių laike. Važiuojant į K. B. nurodytą adresą - Šilutės pl., namo numerio neatsimena, jie su K. B. šiaip kalbėjo apie visokius dalykus, apie narkotines medžiagas tikrai nebuvo jokios kalbos. Važiuojant K. B. niekam neskambino, bet rankose laikė savo mobiliojo ryšio telefoną ir maigė mygtukus, galimai kažkam rašė žinutes. K. B., įlipęs į jo automobilį, rankose nieko nelaikė. K. B. iš karto parvežė prie jo namų, tai yra į Kretingos gatvę. Išlipdamas jis jo automobilyje porankyje padėjo folijos paketėlį. Ką jis sakė padėdamas tą folijos paketėlį, jis jau neatsimena dėl ilgo laiko tarpo. K. B. išlipus netrukus degalinėje prie jo pripuolė policijos pareigūnai ir jo automobilyje rado folijos paketėlį. Jis net nesuprato, ką K. B. padėjo jo automobilyje. Kad tai psichotropinė medžiaga, jis tuo metu nesuprato. Šiai dienai negali atsakyti, ar yra iš K. B. pirkęs narkotinių medžiagų. Nenori jo apšmeižti. R. Z. yra jo draugas ir jis jam tuo meta buvo davęs naudotis savo automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (15 t., b.l. 3-6).

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-967-718/2022 nuosprendžio matyti, jog R. K. nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2022-02-10 jam telefonu paskambino K. B., kuris paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). Atvažiavus minėtu adresu K. B. išėjo, o jis kartu su anūke liko mašinoje. K. B. sugrįžo po 10 min. Įsėdo į mašiną ir K. B. jis parvežė namo. Išlipdamas K. B. automobilyje numetė lankstinuką su amfetaminu ir nuėjo namo. Kelionės metu K. B. naršė telefone, rašinėjo. Išvažiavus iš K. B. kiemo, įsuko į kolonėlę, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnai rado K. B. lankstinuką. Nežino, kodėl K. B. paliko lankstinuką, gal norėjo atsiskaityti už pavežimą. Narkotikų jis pats nevartoja. Yra neįgalus, turi problemų su širdimi. K. B. minėjo, kad važiuoja pasiimti amfetamino, tik nesakė kokio kiekio ir pas ką. Automobilis, kuriuo tą kartą važiavo, priklauso draugui Z. Suprato ir žinojo, kad kartu su K. B. važiavo įsigyti narkotikų. K. B. pažįsta seniai. Nežino, ar K. B. vartoja narkotikus, nežino, ar jis prekiauja. Kai sulaikė pareigūnai, K. B. jau buvo išlipęs. Sutinka, kad gabeno narkotikus, tačiau į rankas net nepaėmė to lankstinuko. Draugų, vartojančių narkotikus, nebeturi. Kažkada labai seniai yra bandęs narkotinių medžiagų. Anksčiau iš K. B. nėra pirkęs narkotikų ( 18 t., b. l. 148-168.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti)

BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-361/2014). Platinimo esmę sudaro tai, kad psichotropinės ar narkotinės medžiagos perduodamos bent vienam kitam asmeniui, neakcentuojant pelno už tai gavimą. Kitokiu nei pardavimas platinimu teismų praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, paliekant matomoje vietoje, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą, davimas skolon ir pan.

Vertindamas byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad visiškai įrodyta, jog kaltinamasis K. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kurios padarymą patvirtina paties kaltinamojo K. B. parodymai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, R. K. parodymai ikiteisminio tyrimo bei nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-967-718/2022 metu, slapto sekimo protokolas, kratos protokolas, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas bei kiti byloje esantys duomenys. Aptarti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis K. B., turėdamas tikslą perduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno du paketėlius psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotus į foliją, ir kaltinime nurodytu laiku ir vietoje perdavė 0,165 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, R. K.. Kaltinamasis K. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti

Iš 2021-01-13 Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. N. tarnybinio pranešimo „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ matyti, kad K. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jų platinti, laikė pakuotę 22,807 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje nustatyta narkotinės medžiagos - kokaino, kurio masė 0,0017 g (0,008 %) buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio A. P., kambario indaujoje iki 2021 m. vasario 11 d., 16.00 val., kol kratos metu rado ir išėmė policijos pareigūnai ( 1 t., b.l. 65-66).

Iš 2021-02-11 Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. N. nutarimo daryti kratą matyti, jog atlikta krata K. B. gyvenamojoje vietoje, bute, adresu (duomenys neskelbtini) m, priklausančiame A. P.. Kratos metu buvo išimta išimti USB atmintukai, SIM kortelės, atminties kortelė, mobiliojo ryšio telefonai, Kreatino milteliai, baltos spalvos milteliai geltonos spalvos maišelyje, 4 100 eurų, užrašų knygutės, alkoholinio gėrimo butelis, balti vokai, teleskopinė lazdas, 46 vnt. cigarečių "Malboro" pakelių ( 4 t., b.l. 130-134). 2021-02-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi 2021-02-11 kratos teisėtumas patvirtintas (4 t., b.l. 147-149).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-552837-21 matyti, kad baltos spalvos miltelių iš geltonos spalvos plastikinės pakuotės, paimtų 2021-02-11 (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos - kokaino, kurio masė yra 0,0017 g ( 4 t., b.l. 155-160).

Iš 2021-05-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2021-02-11 kratos metu iš K. B. išimtų užrašų knygučių apžiūra. 1. Užrašų knygutė - juodos spalvos viršeliu, ant kurio yra pavaizduotas drakonas. Knygutės pirmame lape yra rankos raštu žaliu rašikliu užrašyta K. B.. Knygutės languotose lapuose yra ranka surašyti mobiliojo ryšio telefonų numeriai ir vardai. Knygutėje tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 2. Užrašų knygutė (darbo kalendorius), pilkos spalvos kietu viršeliu. Ant viršelio dešinio kampo, viršuje yra užrašas 2020. Darbo knygutės rugpjūčio 5 d. lape po teksto, kuris yra užtušuotas juodu flomasteriu yra rankos raštu parašyta „Ž. V. Seb (duomenys neskelbtini)“. Darbo knygutės gruodžio 16 d. lape juodu rašikliu rankos raštu yra užrašas „(duomenys neskelbtini) J. B.“ parašyti vardas ir pavardė nubraukti. Kiek žemiau tame pačiame lape rankos raštu parašyta „J. B. (duomenys neskelbtini)Žuvis 200 kg. Skumbrė 100 50+50“. Darbo knygutės gruodžio 19 d. lape juodu rašikliu rankos tekstu parašyta „Melnaragė Molo 50 M. Š.“ Kiek žemiau eilutėse, tame pačiame lape rankos raštu mėlynu rašikliu parašyta „J. P.“. Kituose darbo kalendoriaus lapuose yra asmeninio turinio užrašai, tiriamam įvykiui neturintys reikšmės. Padarytos kalendoriaus lapų rugpjūčio 5 d., gruodžio 16 d., gruodžio 19 d. kopijos. 3. Užrašų knygutė - pilkos/rudos spalvų viršeliu. Užrašų knygutės lapuose yra rankos raštu surašyti telefonų numeriai, vardai. Užrašų knygutėje tyrimui reikšmingos informacijos negauta. 4. Užrašų knygutė (darbo kalendorius) - pilkos spalvos kietu viršeliu. Ant viršelio dešinio kampo viršuje yra užrašas 2020. darbo kalendoriaus lapuose yra ranka rašyti mobiliojo ryšio telefonų numeriai ir vardai. Darbo kalendoriuje tiriama įvykiui informacijos nėra. 5. 46 vnt. „Malboro gold“ cigarečių pakelių. 15 vnt. cigarečių pakelių yra su Švedijos banderolėmis. 11 vnt. cigarečių pakelių su Italijos banderolėmis ir 20 vnt. cigarečių pakelių be banderolių (5 t., b.l. 35-37, 38-42, 43-45).

Iš 2021-03-05 prokuroro N.Šiaulio nutarimo matyti, kad nutarta K. B. gražinti 1300 eurų. 2021-03-08 Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja J. N. gražino K. B. 1300 eurų ( 5 t., b.l. 86-93).

Iš K. B. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš atpažinimui pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, kuris jam pardavė narkotines medžiagas– A. D. ( 10 t., b.l. 88-93).

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti)

BK 259 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą, nedideliu kiekiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti ir parduoti. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai asmuo neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nusikaltimo objektas – visuomenės sveikata, kuriai kyla pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Komentuojamo nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios turi atitikti medicininį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą ir kurios sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų, ir juridinį – šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu – kriterijus. Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos komentuojamojo nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi būti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto išvada. Esminiai kriterijai veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyto neteisėto gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti neturėjimas ir narkotines ar psichotropines medžiagos nedidelis kiekis. Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.

Vertindamas byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad visiškai įrodyta, jog kaltinamasis K. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kurios padarymą patvirtina paties kaltinamojo K. B. parodymai, ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, apžiūros protokolas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, slapto sekimo protokolas bei kiti byloje esantys duomenys. K. B. įgytos psichotropinės medžiagos grynasis kiekis neviršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-2 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ (su vėlesniais pakeitimais) nedidelį kokaino kiekį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamą veiką K. B. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad neteisėtai laiko narkotinę medžiagą, suprato šios medžiagos žalingą poveikį asmens sveikatai ir norėjo taip veikti.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

Liudytojas K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-10-15, (duomenys neskelbtini), kieme, stovint kieme prie automobilio, vyras jam kumščiu į veidą sudavė ne mažiau nei 8 smūgius. Pirmi smūgiai buvo suduoti į nosies sritį, po ko pradėjo bėgti kraujas, kiti smūgiai pataikė į kaktos ir skruostų dešines ir kaires puses, į kairės akies sritį. Po paskutinio smūgio jis paslydo ir atbulas nukrito ant šlapios žemės ir susidaužė kairę alkūnę, ją susižeidė. Kai vyras jį mušė, jo draugas stovėjo tarp pastarojo ir jo, ir laikė link jo ištiesęs rankas lyg norėtų sulaikyti jį, bet realiai nelaikė, o tuo pačiu trukdė jam gintis. Jis stovėjo pusiau nugara į jį, o priekiu į savo draugą. Jam nebuvo padaryta turtinė žala, civilinio ieškinio nereiškia (15 t., b. l. 169).

Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-10-15, po 22.00 val., jis su pažįstamu vardu J. išėjo iš baro, esančio buvusio prekybos centro „Saturnas“ patalpose. Abu buvo išgėrę alkoholinių gėrimų, tačiau nebuvo stipriai apgirtę. Jis iškvietė taksi automobilį, kuris netrukus atvažiavo. Jis atsisėdo priekyje šalia vairuotojo, o J. atsisėdo ant galinės sėdynės už vairuotojo. Pradėjus važiuoti vairuotojas pasakė, kad reikės mokėti 4 eurus. Jis sutiko. Bet J. pasakė, kad vairuotojas prašo per daug, nes įprastai už tokį atstumą jis mokėdavo mažiau. Tarp J. ir vairuotojo kilo žodinis konfliktas dėl kainos, jis į jų konfliktą nesikišo. Dar važiuojant vairuotojui padavė 4 eurus. Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo taksi sustojo. J. su vairuotoju vis dar konfliktavo dėl kainos, abu išlipo iš automobilio. Jis taip pat lipo lauk iš automobilio. Lipdamas pamatė, kad prie automobilio kairės pusės vairuotojas ir J. rankomis stumia vienas kitą. Jam toks jų stumdymasis neatrodė panašus į muštynes, nes judesiai nebuvo staigūs, stiprūs. Kol jis apėjo automobilį, jie vis dar stumdėsi. Jis atsistojo į jų tarpą, ramino juos ir tokiu būdu juos išskyrė. Kad stumdydamiesi jie tyčia būtų sudavę vienas kitam kokius nors smūgius, jis nematė. Kai jis išskyrė vairuotoją su J., vairuotojas buvo susinervinęs, jis žengė atbulas, tačiau užkliuvo už nelygaus žemės paviršiaus ir krito atbulas, po ko iš karto atsistojo. Tada J. nuėjo namo. Vairuotojas supykęs norėjo kaltinti jį, bet jis jam paaiškino, kad sumokėjo 4 eurus, su juo nekonfliktavo ir dėl nieko neturi jam aiškintis (15 t., b. l. 165-167).

Iš 2019-10-16 specialisto išvado matyti, kad K. Ž. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, padaryti paveikus kietu buku daiktu, 3 trauminiais poveikiais, 1 paros laikotarpiu iki objektyvios teismo medicinos apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (15 t., b. l. 183).

Iš 2019-12-17 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad tariamasis J. B. pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo K. Ž., jam atlygino neturtinę žalą, nukentėjusysis K. Ž. jam atleido. K. Ž. ir J. B. savo valia sutiko susitaikyti (16 t., b. l. 34-36). 2019-12-30 prokurorės nutarimu J. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ( BK 38 str. pagrindais) ( 15 t., b.l. 37-40). 2022-02-23 prokuroro nutarimu atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir tyrimai sujungti ( 15 t., b.l. 51-55, 65-68).

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo ( nežymus sveikatos sutrikdymas)

BK 140 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už tai kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Kaip matyti, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2019-12-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44192-19 buvo nutrauktas, J. B. susitaikius su nukentėjusiuoju K. Ž., J. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (16 t., b.l. 37-40). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalį jeigu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022-02-23 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44192-19 dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo buvo atnaujintas, padarius naujas tyčines nusikalstamas veikas (16 t., b. l. 51-53, 65-68).

Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis 2019-10-15, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., kilusio žodinio konflikto su taksi automobilio vairuotoju K. Ž. metu, tyčia, ne mažiau nei 8 kartus kumščiu sudavė K. Ž. į veidą, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir odos nubrozdinimą dešinės alkūnės sąnario srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. B. kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo prisipažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog važiuojant namo taksi automobiliu, taksi vairuotojas už kelionę paprašė 5-10 Eur, jam tai pasirodė per brangu, todėl pasiūlė sumokėti 2 Eur. Jie susiginčijo, taksi vairuotojas pakvietė į lauką išsiaiškinti, taksi vairuotojas pats išlipo iš automobilio, jis taksi vairuotojo netraukė. Lauke jie susimušė. Muštynes pradėjo taksistas, taksistas pirmas jam trenkė. Jis, gindamasis, porą kartų sudavė taksistui delnu. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. savo kaltę pripažino visiškai nurodė, jog važiuojant namo taksi automobiliu, vairuotojas nurodė, jog reikės sumokėti 4 Eur. Jis ne kartą buvo važiavęs tokiu pat maršrutu ir visada mokėdavo 2 eurus. Jis vairuotojui pasakė, kad jis brangiai prašo, jis atsakė, kad jie važiuoja labai trumpą atstumą. Dėl to tarp jo ir vairuotojo kilo žodinis konfliktas. Tada vairuotojas pasiūlė išlipti iš taksi automobilio į lauką ir išsiaiškinti lauke. Jiems stovint šalia automobilio kairės pusės, taksi vairuotojas jį pastūmė, jis pastūmė vairuotoją atgal ir nuo to prasidėjo muštynės. Viskas įvyko labai greitai, kas pirmas smūgiavo neatsimena. Žino, kad delnu sudavė vairuotojui į veidą, kiek kartų pataikė, nežino, sutinka, kad galėjo suduoti 8 smūgius. Vairuotojas jam taip pat smūgiavo, po keletą kartų pataikė jam į veidą, pakaušį, krūtinę, jis smūgių skaičiaus nežino. Jam tai fizinio skausmo nesukėlė, juto tik fizinį kontaktą, nėra jokių sužalojimo žymių, pretenzijų vairuotojui neturi. Kad taksi vairuotojas būtų nukritęs ant žemės, jis nematė, bet gal tai ir galėjo įvykti ( 16 t., b. l.5-6, 13-15). Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi, tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą.

Kaltinamojo J. B. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo J. B. prisipažinimu, pagarsintais liudytojo A. Z. parodymas, nukentėjusiojo K. Ž. parodymais, 2019-10-16 specialisto išvada, 2019-12-17 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusysis K. Ž. buvo sužalotas kaltinime nurodytu metu, sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto nežymaus kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimą J. B. padarė tiesiogine tyčia: ne mažiau nei 8 kartus kumščiu sudavė K. Ž. į veidą, suvokė, kad naudoja smurtinius veiksmus prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, todėl jais abejoti teismui pagrindo nėra.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. B. mušdamas K. Ž. nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kiekvieno kaltininko vaidmenį nusikaltimų padaryme, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Dėl kaltinamajam T. A. bausmės skyrimo

Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvina, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas recidyvistu.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. A. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą ir pasirengė padaryti vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos įvykdytos veikiant bendrininkų grupe, anksčiau teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei bei sukčiavimą, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamų veikų padarymo metu vykdė individualią veiklą (t. 12, b. l. 36), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 12, b. l. 37-43). Anksčiau paskirtos bausmės kaltinamojo elgesiui ir požiūriui įtakos nedarė, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimų, nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir daryti nusikaltimus, todėl jo poelgis vertintinas kaip sisteminio pobūdžio elgesys. Atsižvelgtina, kad sukčiavimas ( BK 182 stsr. 2 d.) nutrūko rengimosi stadijoje. Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, T. A. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriamos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų trukmes nustatant mažesnes nei sankcijos vidurkiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos apėmimo būdu- griežtesne bausme, paskirta pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog T. A. Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-30 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-30 nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė pagal šiuos nuosprendžius T. A. paskirta – laisvės atėmimas ketveriems metams ir devyniems mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-30 nuosprendis yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, byla Apeliaciniame teisme neišnagrinėta. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-30 nuosprendžiu paskirta bausmė jau subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu paskirta bausme, bei siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama.

T. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl kaltinamajam Ž. V. bausmės skyrimo

Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvina, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe ir nusikaltimus padarė recidyvistas.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Ž. V. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą ir pasirengė padaryti vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos įvykdytos veikiant bendrininkų grupe, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu, pripažintas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (11 t., b. l. 108-109), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (11 t., b. l. 110-114). Atsižvelgtina, kad sukčiavimas nutrūko rengimosi stadijoje. Kaip matyti, anksčiau paskirtos bausmės kaltinamojo elgesiui ir požiūriui įtakos nedarė, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimus, nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir daryti nusikaltimus, todėl jo poelgis vertintinas kaip sisteminio pobūdžio elgesys. Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, Ž. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriama sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų trukmes nustatant mažesnes nei sankcijų vidurkiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis Ž. V. nusikalstamas veikas padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendžio, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu, priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu, paskirta bausme – prie griežčiausios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu, paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 metus laisvės atėmimo). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu.

Ž. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl kaltinamajam J. B. bausmės skyrimo

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir jose dalyvavusius asmenis. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupe.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo J. B. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio veikos, nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdytos veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamasis J. B. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalis), bei pasirengė padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 21 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis). J. B. anksčiau neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu vykdė individualią veiklą (11 t., b. l. 19), šiuo metu dirba, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (11t., b. l. 25-28). Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, J. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę nei sankcijos vidurkis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam maksimaliam dydžiui, skiriamas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismas atkreipia dėmesį, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, už jo padarymą galima skirti tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma teismui nustačius išimtines aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-323/2012). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Šia prasme svarbu įvertinti ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo padėties ypatumus, kaltininko ir jo šeimos narių socialinius ryšius. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, „kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), gali nepasiekti visų tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, netgi atvirkščiai – pasiekti iš esmės tik vieną bausmės tikslą – nubaudimą“. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu.

BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011, 2K-176-222/2019 ir kt.). Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį yra nustatyta tik viena J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šiuo aspektu pagal teisės doktriną ir teismų praktiką, akivaizdu, kad byloje nėra mažiausiai dviejų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors ir nustatyta viena iš būtinų alternatyvių aplinkybių – 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta aplinkybė. Todėl J. B. nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnės nei sankcijoje numatyta bausmės.

Išimtiniais atvejais, nenustačius BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų, bet pripažinus, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Kaltinamasis J. B. yra teisiamas pirmą kartą, yra darbingo amžiaus, dirba, nusikalstamų veikų padarymų metu vykdė individualią veiklą, ikiteisminio tyrimo metu padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo aktyvus, nusikalstama veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą, naujų nusikalstamų veikų per 3 metus po šių veikų padarymo, nėra padaręs. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam J. B. paskyrus vienintelę BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmė būtų aiškiai neproporcinga (neadekvati) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam J. B. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ( nors šio straipsnio nuostatas prašė taikyti prokuroras), šiuo atveju, parenkant bausmės rūšį kaltinamajam J. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, gali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama švelnesnė bausmė, nei numato BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes bei J. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, jog bausmės tikslai šiuo atveju kaltinamojo J. B. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymą bus pasiekti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmę – arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą maksimaliam dydžiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje.

Kaip matyti, nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 5 dalies 1 punktą. Atsižvelgus į tai, jog J. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, o padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, bausmės bendrintinos ir pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 5 dalies 2 punktą, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes bausmes. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos apėmimo būdu- griežtesne bausme, paskirta pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, o BK 75 straipsnio 4 dalis numato, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad J. B. nuteisiamas arešto bausme pirmą kartą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, J. B. paskirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešiems mėnesiams, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant J. B. šiuo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje pagal Probacijos tarnybai nurodytą faktinį gyvenamosios vietos adresą, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be J. B. priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 10 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam J. B. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2019-10-15 23 val. iki 2019-10-16 11.10 val. ( viena diena), kas sudaro 1 arešto parą, ir nuo 2021-05-12 11.20 val. iki 2021-05-14 09.52 val. (dvi dienos), kas sudaro 2 arešto paras (11 t., b. l. 86, 88-89, 16 t., b.l. 24-25, 29-30).

J. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl kaltinamajam K. B. bausmės skyrimo

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvina, tai jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje. Jo atsakomybę lengvina ir tai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, numatytas 24 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir jose dalyvavusius asmenis. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas, numatytas 24 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe, ir visus nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 5 dalis, 187 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas recidyvistu.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo K. B. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio veikos, nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdytos veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamasis K. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), vieną baigtą sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalis) bei pasirengė padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 21 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis). K. B. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (10 t., b. l. 5), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (10 t., b.l. 12-16), gydėsi priklausomybių ligas (10 t., b.l. 11), nurodė, kad yra neįgalus. Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, K. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos trukmę nustatant didesnę nei sankcijos vidurkis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos trukmę nustatant didesnę nei sankcijos vidurkis.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, už jo padarymą galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Įstatymų leidėjas, nustatydamas minimalią bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ribą – dvejus metus, įvertino tai, jog nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, visada keliamas pavojus visuomenės sveikatai ar net gyvybei ir šios vertybės ginamos itin griežtomis priemonėmis. Kaip anksčiau minėta, švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. K. B. nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę, nes nėra mažiausiai dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nenustatyta nei viena iš būtinų alternatyvių aplinkybių (62 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis K. B. anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, bausmes atlikęs. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog serga nepagydoma liga (baudžiamosios bylos Nr. T-693-795/2016), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai, po šių nusikalstamų veikų naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Nustatant bausmės rūšį ir trukmę kaltinamajam K. B. atsižvelgiama į tai, kad jis realizavo nedidelį narkotinės medžiagos kiekį, nėra duomenų, kad už tai būtų gavęs pinigų, byloje nenustatyta duomenų, kad jis aktyviai siūlė kitiems asmenims įsigyti narkotinių medžiagų, jas pardavinėjo dideliais kiekiais, po šios veikos padarymo nėra padaręs analogiškų veikų. Kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi. K. B. teisme davė išsamius parodymus, padėjo nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, paaiškino draudžiamų medžiagų įsigijimo aplinkybes, ir ikiteisminio tyrimo metu neklaidino tyrimo, narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos, todėl jos į apyvartą nepateko. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Valstybės kaltintojas siūlė kaltinamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti bausmę, kadangi BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam K. B. paskyrus vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios vykdymo atidėjimas net iš dalies negalimas, bausmė būtų aiškiai neproporcinga (neadekvati) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms paminėtoms bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam K. B. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam K. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama švelnesnė bausmė, nei numato BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes bei K. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, jog bausmės tikslai šiuo atveju kaltinamojo K. B. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymą bus pasiekti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant artimą maksimaliam dydžiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje.

K. B. ikiteisminio tyrimo metu padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir joje dalyvavusius asmenis, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kritiškai vertina savo elgesį. Ši veika nutūko rengimosi stadijoje. Todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat skiriama arešto bausmė, jos trukmę nustatant didesnę nei sankcijos vidurkis.

Kaip matyti, nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 5 dalies 1 punktą. Atsižvelgus į tai, jog K. B. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, o padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, paskirtos bausmės bendrintinos ir pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes bausmes. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

K. B. padarytos ir apėmimo būdu subendrintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, vertinamos kaip realioji nusikaltimų sutaptis bei priskiriamos toms pačioms ar gretimoms kategorijoms, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies taisykles, jas iš dalies sudedant – prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, pridėtina dalis bausmės, paskirtos už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, sukeltas pasekmes, į tai, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, tačiau neviršijant už nusikaltimą numatyto arešto dydžio (BK 49 straipsnio 3 dalies, 63 straipsnio 7 dalies nuostatos), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pridėtina 10 parų arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam K. B. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo vietoje ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021-02-11 iki 2021-02-26 (10t., b. l. 99-101, 102-104, 136-138).

Teismas daro išvadą, kad trumpalaikis laisvės atėmimas- areštas, nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins kuo labiau keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad K. B. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Ši bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tuo bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

K. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (10 t., b. l. 168-170, 173-175, 178-181).

Dėl kaltinamajai A. R. bausmės skyrimo

Kaltinamosios A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė bei veikdama bendrininkų grupe.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio veikos, nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdytos veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamoji A. R. sukurstė padaryti vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalis) bei pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis). A. R. anksčiau teista, teistumas neišnykęs, kadangi nėra sumokėjusi paskirtos baudos, šiuo metu dirba (8 t., b. l. 76), yra našlė (8 t., b. l. 75), bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (8 t., b. l. 76). Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, A. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriama sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis. Už 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgtina skiriant bausmę už šį nusikaltimą į nustatytą sunkinančią aplinkybę, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ši veika nutrūko pssikėsinimo stadijoje. Nepripažindama kaltės kaltinamoji A. R. nesigailėjo, nebuvo nuoširdi. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąją auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai A. R. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2021-07-28 15.58 iki 2021-07-29 14.05 val., t. y. viena diena (8 t., b. l. 115-116, 118, 120-122).

Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. yra nuteista 2010-12-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 196 MGL dydžio (25 480 Lt) bauda, visa bauda nesumokėta, todėl teistumas neišnykęs. Nuo nusikaltimų padarymo praėjo 3 metai, naujų nusikalstamų veikų ji nepadarė, dirba. Teismas daro išvadą, kad A. R. izoliavimas nuo visuomenės visam paskirtos bausmės laikotarpiui – 2 metams 6 mėnesiams– turės didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jos asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jos vėlesnei integracijai į visuomenę.

Atsižvelgdamas į šias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas A. R. paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant iš dalies, ir nustatant, jog po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o atlikus bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatytą pareigą. Teismas daro išvadą, kad dalinis bausmės vykdymo atidėjimas su pareiga nenutrauks kaltinamosios socialinių ryšių, be to, ne tik ją nubaus, bet ir paskatins kuo labiau keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. R. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. A. R. skiriama BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ribojanti jos elgesį, bet neužkertanti galimybės dirbti. Taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajai tinkamai parinktą įpareigojimą, be to, kaltinamajai atlikus bausmės dalį ir žinant, kad nevykdant įpareigojimo tolesnis bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir ji gali būti pasiųsta atlikti likusią paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (8 t., b. l. 128-130, 134-137).

Dėl kaltinamajam V. R. bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio veikos, nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdytos veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamasis V. R. sukurstė padaryti vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalis) bei pasirengė padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 21 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis). V. R. anksčiau neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, šiuo metu taip pat dirba (9 t., b. l. 7), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (9 t., b. l. 13-20). Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriama sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis. Kaip minėta, už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę už šį nusikaltimą atsižvelgtina į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Nepripažindamas kaltės V. R. gailėtis negalėjo, nebuvo nuoširdus. Atsižvelgtina į tai, kad ši veika nutrūko rengimosi stadijoje. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. R. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2021-12-09 11.50 iki 2021-12-10 12 val., t. y. dvi dienos ( V. R. 2021-12-10 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi neskirtas suėmimas, ir kaip matyti iš teismo poėdžio protokolo, nutartis V. R. paskelbta 12 val.) (9 t., b. l. 75-77, 110-113).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. R. anksčiau neteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nors nuo nusikaltimų padarymo praėjo 3 metai, dirba, augina nepilnamečius vaikus (9 t., b. l. 6). Teismas daro išvadą, kad V. R. izoliavimas nuo visuomenės visam paskirtos bausmės laikotarpiui – 2 metams – turės didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę.

Atsižvelgdamas į šias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas V. R. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant iš dalies ir nustatant, jog po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o atlikus bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatytą pareigą. Teismas daro išvadą, kad dalinis bausmės vykdymo atidėjimas su pareigomis nenutrauks V. R. socialinių ryšių, leis rūpintis šeima, tęsti darbą, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins kuo labiau keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad V. R. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

V. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (9 t., b. l. 115-117, 132-135).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju teismas turi pagrindą taikyti turto vertės konfiskavimą, nes nusikalstamų veikų rezultatą šiuo atveju sudaro pinigų sumos, kurias kaltinamieji T. A., Ž. V., K. B., J. B. gavo už tyčinį svetimo turto sugadinimą. Taigi šis nusikalstamos veiklos rezultatas privalo būti konfiskuotinas tiesiogiai ar vertės pavidalu. Nesant galimybės konfiskuoti šio turto tiesiogiai, teismas taiko BK 72 straipsnio 5 dalį, išieškodamas gautos naudos vertę.

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog J. B. perdavė apie 2 500 Eur. J. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog V. R. jam visų žadėtų 3 000 Eur nepadavė, davė mažiau, sau jis pasiliko 600 Eur, o K. B. padavė likusius 2000 Eur (11 t., b.l. 42-45). J. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. R. jam padavė 2 500 Eur, 500 Eur pasiliko sau, o likusius 2 000 Eur padavė K. B.. K. B. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog J. B. už namo padegimo suorganizavimą atsilygino 1000 Eur, iš šių pinigų 800 Eur jis padavė Ž. V., o 200 Eur pasiliko sau (10 t., b.l. 50-53). Ž. V. pripažino, jog prieš vykdant namo padegimą jis 100 Eur padavė T. A.. K. B. jam už namo padegimą perdavė 800 Eur, K. B. sau pasiliko 200 eurų, o jis 800 Eur pasidalino su M. Š. po 400 Eur. T. A. nurodė, jog prieš vykdant padegimą jam Ž. V. davė 100 Eur. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pirmiau minėtos piniginės lėšos laikytinos kaip nusikalstamos veikos rezultatas, todėl konfiskuotinos iš kaltinamųjų. Kadangi nepavyko tiksliai nustatyti sumos, kurią J. B. kiti kaltinamieji gavo už svetimo turto sugadinimą, nes jų parodymai keitėsi, teismas vadovaujasi J. B. teisiamojo posėdžio metu nurodyta pinigų suma, ir iš J. B. konfiskuotina nusikalstamu būdu gautų pinigų vertę atitinkanti pinigų suma – 500 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Nors J. B. teigė, jog K. B. padavė 2 000 Eur, tačiau K. B. ir Ž. V. nurodė, jog K. B. gavo 1 000 Eur, iš kurių 800 Eur perdavė Ž. V., dėl tos priežasties iš K. B. konfiskuotina nusikalstamu būdu gautų pinigų vertę atitinkanti pinigų suma – 200 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Iš Ž. V. konfiskuotina nusikalstamu būdu gautų pinigų vertę atitinkanti pinigų suma – 400 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Iš T. A. konfiskuotina nusikalstamu būdu gautų pinigų vertę atitinkanti pinigų suma – 100 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Teismo vertinimu toks sprendimas yra logiškas ir pagrįstas, tokių dydžių išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2021-02-11 atlikus kratą K. B. gyvenamojoje vietoje, kratos metu buvo išimta 4 100 eurų (4 t., b.l. 130-132). 2021-03-05 prokuroro Nerijaus Šiaulio nutarimu K. B. gražinta 1 300 eurų (5 t., b.l. 86-93). Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2021-03-05 nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. B. piniginėms lėšoms – 2 800 Eur, kurie saugojimui perduoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą (5 t., b. l. 94-96, 97, 98). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimis minėtos procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas ne kartą. K. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gyvena su K. B. nuomuojamame bute, yra sugyventiniai, o kratos metu paimti pinigai yra jų abiejų. K. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kratos meta rasti pinigai yra jo ir K. M. (10 t., b.l.45-49). Kadangi iš K. B. konfiskuotina nusikalstamu būdu gautų pinigų vertę atitinkanti pinigų suma – 200 Eur, todėl šios pinigų sumos išieškojimas nukreipiamas į pinigines lėšas (2 800 Eur), kurioms yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 2021-03-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro Nerijaus Šiaulio nutarimu K. B. piniginėms lėšoms – 2 800 Eur, pratęstinas iki 200 Eur pinigų dalies konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius turto konfiskavimą – panaikintinas, likę pinigai (2 600 Eur), grąžintini K. B., nes įrodymų, kad šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos, nėra. Sprendžiant pinigų grąžinimą reikšminga aplinkybė, kad krata buvo atliekama dėl K. B. galimai padarytų neteisėtų veikų jo gyvenamoje vietoje, iš jo gyvenamosios vietos buvo paimti pinigai, todėl jie grąžintini K. B.. K. M. pateikti dokumenti apie jos gaunamas 600 Eur pajamas neįrodo, kad būten iš jos vienos atlyginimo buvo pragyvenama ir sutaupyta 2800 Eur. Kita vertus, kaltinamasis K. B. ir liudytoja K. M. nurodė, kad jie veda bendrą ūkį, todėl 2600 Eur grąžintini vienam iš jų.

Įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, joje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 83/2010, Nr. 2K-7-130- 699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltinamojo asmens naudai.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip negu rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas šia baudžiamojo poveikio priemone siekiamiems tikslams. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas.

Byloje nustatyta, kad Ž. V., T. A. bei asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, į nusikaltimo vietą du kartus važiavo Ž. V. automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), bei vežė benziną plastikiniuose bakeliuose, todėl automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kadangi jį kaltininkas naudojo tam, kad būtų galima padaryti nusikalstamą veiką ar palengvintų jos darymą. Nustatyta ir tai, kad transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuria buvo du kartus, t. y. 2020-04-03 ir 2020-04-05 buvo važiuojama įvykdyti namo, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), padegimą, valdytojas ir savininkas buvo Ž. V., tačiau nuo 2020-11-07 įregistruotas naujas savininkas, kadangi buvo pranešta apie transporto priemonės pardavimą (20 t., b. l. 11). Taigi transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), dabar nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, jog konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ir jo tiesiogiai negalima paimti, teismas iš kaltinamojo Ž. V. išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustatyta, kad minėto automobilio rinkos vertė 1 370,00 Eur (t. 20, b. l. 12). Ž. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 300 Eur, tačiau byloje duomenų, jog būtent už tokią sumą Ž. V. pardavė automobilį, nėra. Teismas, laikydamasis suformuotos teismų praktikos, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė būtų proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei tinkamai individualizuota, atsižvelgęs į kaltinamojo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, į tai, kad kaltinamajam skiriama pati griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė, sprendžia, kad išieškoma dalis konfiskuotino turto vertės atitinkanti pinigų suma iš Ž. V. yra 300 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2023-01-02 pažyma Nr. APD-2023-00054 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašo iš kaltinamojo J. B. išieškoti valstybės naudai 636,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. t. 19, b. l. 56-62).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2023-03-15 pažyma Nr. APD-2023-04596 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašo iš kaltinamojo T. A. išieškoti valstybės naudai 1236,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. t. 20, b. l. 3-9).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2023-03-07 pažyma Nr. APD-2023-04766 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašo iš kaltinamojo K. B. išieškoti valstybės naudai 1080,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. t. 20, b. l. 45-53).

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjų dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinkti advokatai, suteikę J. B., T. A., K. B. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, bei, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamųjų teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Be to, T. A. šiuo metu atlieka bausmę, duomenų apie J. B., T. A. bei K. B. turtą nėra. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2020-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolu paimta laužimo pėdsakų atlieja, supakuota pakuotėje Nr. 1, perduota 2021-02-02 nutarimu į Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b.l. 134-135, 136);

2) 2020-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolu paimti nuodėguliai, supakuoti paketuose Nr. 244064 ir 244065, perduoti 2020-06-17 nutarimu į Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b.l. 143-144, 145);

3) 2020-12-02 kratos metu iš Ž. V. išimti du kombinezonai ir pora guminių pirštinių, perduoti 2021-01-05 nutarimu saugoti Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriui daiktinių įrodymų saugyklą ( 4 t., b.l. 61-62, 63);

4) dalis narkotinių medžiagų (miltelių) objektų tyrimo metu buvo sunaudoti, likusios po tyrimo psichotropinės medžiagos – amfetaminas (milteliai), saugomos PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio – sandėlyje – saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius ( 4 t., b. l. 115-118, 119);

5) likę baltos spalvos milteliai, saugomi PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio – sandėlyje – saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius ( 4 t., b. l. 155-158, 160);

6) vokas su tyrimo objekto pakuotėmis (paketas Nr. 4 759, paketas Nr. 330910 su geltonos spalvos plastikine pakuote), saugomas Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje daiktinių įrodymų saugykloje (4 t., b. l. 120-121, 124), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

2021-02-11 kratos metu iš K. B. išimtas alkoholinio gėrimo butelis „Tores15“ su apsaugine plomba, perduotas 2021-06-28 nutarimu saugoti Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriui daiktinių įrodymų saugyklą (5 t., b.l. 48, 51), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas K. B., nes neįrodyta, kad jis gautas iš nusikalstamos veikos.

1 vnt. CD laikmena, saugoma prie 2 tomo bylos viršelio; 1 vnt. CD laikmena, saugoma prie 3 tomo bylos viršelio; 4 vnt. CD laikmenos, saugomos prie 4 tomo bylos viršelio; 4 vnt. CD laikmenos, saugomos prie 5 tomo bylos viršelio; 1 vnt. CD laikmena, saugoma prie 6 tomo bylos viršelio; 7 vnt. CD laikmenos, saugomos prie 7 tomo bylos viršelio; 1 vnt. CD laikmena, saugoma prie 12 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Dėl kitų 2020-08-20 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), išimtų daiktų - 6 vnt. medžiaginių pirštinių, kepurės, diržo tempimo mechanizmo ir 2020-09-03 įtariamojo M. L. automobilio apžiūros metu iš automobilio išimto raudonos spalvos kombinezono, perduotų saugojimui Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriui į daiktinių įrodymų saugyklą ( 7 t., b.l. 166-168), pasisakyta 2022-10-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendyje ( 18 t. b.l.148-168) .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu –griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, ir T. A. paskirti subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš T. A. konfiskuoti 100 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

T. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T. A. valstybės naudai.

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu –griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, ir Ž. V. paskirti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu, paskirta bausme – prie griežčiausios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu, paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę Ž. V. paskirti laisvės atėmimą 12 metų.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu.

Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2,5 dalimis, iš Ž. V. konfiskuoti 400 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą bei išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 300 Eur valstybės naudai.

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbant po 20 valandų visuomenės labui;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, ir J. B. paskirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, J. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant J. B. šiuo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje pagal Probacijos tarnybai nurodytą faktinį gyvenamosios vietos adresą, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be J. B. priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam J. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2019-10-15 23 val. iki 2019-10-16 11.10 val. ( vieną dieną), kas sudaro 1 arešto parą, ir nuo 2021-05-12 11.20 val. iki 2021-05-14 09.52 val. (dvi dienas), kas sudaro 2 arešto paras.

J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1,2,5 dalimis, iš J. B. konfiskuoti 500 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. B. valstybės naudai.

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 80 parų arešto bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 70 parų arešto bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 80 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, ir K. B. paskirti subendrintą 80 parų arešto bausmę.

prie apėmimo būdu subendrintos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalyje, pridėti dalį bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti K. B. 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam K. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021-02-11 iki 2021-02-26.

K. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1,2, 5 dalimis, iš K. B. išieškoti valstybės naudai 200 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Šių lėšų konfiskavimą nukreipti į pinigines lėšas, kurioms 2021-03-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro Nerijaus Šiaulio nutarimu yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2021-03-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro Nerijaus Šiaulio nutarimu, K. B. piniginėms lėšoms – 2 800 Eur, saugomoms Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje, iki 200 Eur dalies konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius turto konfiskavimą – panaikinti, ir 2 600 Eur grąžinti K. B..

Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. B. valstybės naudai.

A. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, ir A. R. paskirti subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, A. R. šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atlikus 6 mėnesių bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įpareigoti A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai A. R. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2021-07-28 15.58 val. iki 2021-07-29 14.05 val., t. y. vieną dieną.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, ir V. R. paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, V. R. šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atlikus 6 mėnesių bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įpareigoti V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. R. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2021-12-09 11.50 val. iki 2021-12-10 12 val., t. y. dvi dienas.

V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2020-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolu paimtą laužimo pėdsakų atlieją, supakuotą pakuotėje Nr. 1, perduotą 2021-02-02 nutarimu į Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą;

2) 2020-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolu paimtus nuodėgulius, supakuotus paketuose Nr. 244064 ir 244065, perduotus 2020-06-17 nutarimu į Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą;

3) 2020-12-02 kratos metu iš Ž. V. išimtus du kombinezonus ir pora guminių pirštinių, perduotus 2021-01-05 nutarimu saugoti Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriui daiktinių įrodymų saugyklą;

4) likusias po tyrimo psichotropines medžiagas – amfetaminą (milteliai), saugomos PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio – sandėlyje – saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius;

5) likusius baltos spalvos miltelius, saugomus PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio – sandėlyje – saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius;

6) voką su tyrimo objekto pakuotėmis (paketas Nr. 4 759, paketas Nr. 330910 su geltonos spalvos plastikine pakuote), saugomą Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2021-02-11 kratos metu iš K. B. išimtą alkoholinio gėrimo butelį „Tores15“ su apsaugine plomba, perduotą 2021-06-28 nutarimu saugoti Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriui daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. B..

1 vnt. CD laikmeną, saugomą prie 2 tomo bylos viršelio; 1 vnt. CD laikmeną, saugomą prie 3 tomo bylos viršelio; 4 vnt. CD laikmenas, saugomas prie 4 tomo bylos viršelio; 4 vnt. CD laikmenas, saugomas prie 5 tomo bylos viršelio; 1 vnt. CD laikmeną, saugomą prie 6 tomo bylos viršelio; 7 vnt. CD laikmenas, saugomas prie 7 tomo bylos viršelio; 1 vnt. CD laikmeną, saugomą prie 12 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.