Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Donald McArthy Trading Pte. Ltd. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties ir ieškovo Multi-Alloys GmbH ir atsakovo Donald McArthy Trading Pte. Ltd. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Multi-Alloys GmbH ieškinį atsakovui Donald Mcarthy Trading Pte. Ltd. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovo atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties tenkintinas iš dalies. Atsakovo atskirieji skundai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties bei Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties atmestini.

10. Visų pirma pažymėtina, jog apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2S-1539-796/2018 skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis. O apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2S-1540-796/2018 skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis. Tačiau kadangi šios abi skundžiamos nutartys yra priimtos toje pačioje pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-10505-676/2018, siekiant nuoseklumo ir išvengiant pasikartojimų, atskirieji skundai dėl minėtų dviejų nutarčių nagrinėjami ir dėl jų pasisakoma bendrai šioje nutartyje.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamų teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio, kurį Klaipėdos apylinkės teisme pareiškė ieškovas (Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotas juridinis asmuo) atsakovui (Singapūro Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui), teismingumo ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo.

13. Nors laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos ankstesne, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, dėl kurios buvo paduotas atsakovo atskirasis skundas, o ieškinio priėmimo klausimas išspręstas tik 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, dėl kurios paduoti abiejų šalių atskirieji skundai, tačiau, siekiant nuoseklumo, visų pirma pasisakoma dėl atskirųjų skundų argumentų, kurie susiję su bylos teismingumu ir ieškinio priėmimu, po to – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl bylos teismingumo ir ieškinio priėmimo

14. Nustatyta, jog nagrinėjama civilinė byla turi tarptautinį elementą – abi ginčo šalys yra skirtingose užsienio valstybėse įsikūrę juridiniai asmenys, todėl teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 straipsnis).

15. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo pozicijai, atsisakė priimti ieškovo ieškinį konstatavęs, jog šalys yra sudariusios susitarimą perduoti bet kokį tarp jų iš sutarties kilusį ginčą spręsti arbitražui, t. y. Singapūro Tarptautinio Arbitražo Centrui. Su tokia teismo išvada ieškovas kategoriškai nesutinka, neigia tarp jo ir atsakovo buvus susitarimą dėl ginčų perdavimo nagrinėti Singapūro Tarptautinio Arbitražo Centrui ar kitai institucijai.

16. Tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir vadovaujantis visuotinai įprastais tarptautinio komercinio arbitražo standartais, pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas yra sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016). Taigi, sprendžiant klausimą dėl arbitražinio susitarimo galiojimo atsižvelgiama į bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu, būtent: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Vertinant arbitražinius susitarimus, būtina nustatyti, kokia buvo principinė šalių valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo, t. y. ar šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl arbitražinės išlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-976-823/2018).

17. Įrodinėdamas, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl arbitražinės išlygos, atsakovas nurodo, jog šalims sudarant pirkimo–pardavimo sandorį ir pasirašant ieškovo ginčijamą Pirkimo partvirtinimą (b. l. 6–8), jame net du kartus buvo nurodyta, kad taikomos ir atsakovo Bendrosios pirkimo sąlygos. Taip pat į bylą atsakovas pateikė Bendrąsias pirkimo sąlygas (b. l. 81–83), kurių 14 punkte nustatyta, jog visi ginčai, kylantys dėl sutarties ar susiję su ja, įskaitant visus klausimus dėl jos egzistavimo, galiojimo ar nutraukimo, turi būti galutinai sprendžiami arbitraže. Arbitražo procesą administruoja Singapūro Tarptautinis Arbitražo Centras pagal šiuo metu galiojančias Singapūro Tarptautinis Arbitražo Centro arbitražo taisykles. Arbitražo vieta yra Singapūro Respublika. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, tokios išvados padaryti negali.

18. Pažymėtina, jog šalių pasirašytame ginčijamame Pirkimo partvirtinime (b. l. 6–8) arbitražinė išlyga tiesiogiai neaptarta, o tik nurodytas teisės aktas, kuris kartu su Pirkimo patvirtinimu taikomas šalims, t. y. atsakovo Bendrosios pirkimo sąlygos. Bendrąsias pirkimo sąlygas šiuo metu galima rasti atsakovo tinklalapyje www.donaldmcarthy.com skiltyje „Susisiekite su mumis“ (angl. – Contact us) ant nuorodos „Mūsų bendrosios pirkimo sąlygos, kurios taikomos visoms pirkimo sutartims, gali būti atsisiųstos čia“ (angl. – Our General Terms and Conditions of Purchase, which apply to all of our contracts for purchase, can be downloaded here) paspaudus žodį „čia“ (angl. – here). Apie Bendrųjų pirkimo sąlygų buvimą atsakovo interneto svetainėje Pirkimo patvirtinime taip pat neužsiminta. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovui buvo žinoma, kur konkrečiai yra paskelbtos atsakovo Bendrosios pirkimo sąlygos ir kad pastarasis su jomis buvo susipažinęs.

19. Byloje kilo ginčas ir dėl atsakovo interneto svetainėje šiuo metu esančių Bendrųjų pirkimo sąlygų sukūrimo. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, iš kurių matyti, kad Bendrosios pirkimo sąlygos buvo sukurtos 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir tą pačią dieną pakeistos (t. y. jau po ieškovo kreipimosi į Klaipėdos apylinkės teismą) (b. l. 126). Anot atsakovo, tą dieną Bendrosiose pirkimo sąlygose buvo pakeistas tik įmonės logotipas. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalių sandorio sudarymo metu 2018 m. gegužės 15 d. atsakovo Bendrųjų pirkimo sąlygų turinys buvo analogiškas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sukurtoms ir pakeistoms Bendrosioms pirkimo sąlygoms, kurias šiuo metu galima rasti atsakovo interneto svetainėje, ir kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo pakeistas tik įmonės logotipas, o ne Bendrųjų pirkimo sąlygų turinys.

20. Nepagrįstas ir tas atsakovo argumentas, neva ieškovo atstovo advokato Olandijoje B. S. siųstas el. laiškas atsakovui (b. l. 20–22) patvirtina, kad ieškovas žinojo, jog bet koks ginčas, kylantis iš ginčijamo sandorio, turi būti nagrinėjamas Singapūre. Minėtame el. laiške, kuris atsakovui išsiųstas 2018 m. liepos 26 d., be kita ko, advokatas pažymėjo: „Klientams negavus apmokėjimo iki rytojaus, 2018 m. liepos 27 d. 10.00 val. (Vokietijos laiku), imsiuosi teisinių veiksmų prieš jūsų bendrovę. Be kita ko, konsultuosiuosi su kolegomis iš Singapūro, kad jie imtųsi veiksmų prieš jūsų bendrovę ir jus asmeniškai.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtame el. laiške neužsimenama apie tai, kad bus kreiptasi į arbitražą Singapūre, o tik tai, kad advokatas konsultuosis su Singapūre esančiais kolegomis, labiausiai tikėtina – su advokatais.

21. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, jog ieškovo atstovas Olandijoje jokių veiksmų prieš atsakovą Olandijoje neinicijavo, nors krovinys ir buvo Olandijos uoste, taip elgėsi suprasdamas, jog ginčas nėra teismingas Olandijos teismams. Pažymėtina, jog, pagal byloje esančius duomenis, metalo laužas į Roterdamo uostą buvo pristatytas 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje, kaip nurodo ieškovas, ir perduotas atsakovo pasamdytam ekspeditoriui. Atsakovas to neginčija. Konteineriai į laivą buvo pakrauti 2018 m. liepos 20–21 d., o Klaipėdos uoste iškrauti 2018 m. liepos 30 d. (b. l. 9–19). Byloje nėra duomenų, kad 2018 m. liepos 26 d., kai advokatas iš Olandijos pareiškė pretenzijas atsakovui, ginčo krovinys tebebuvo Roterdamo uoste.

22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalių sudaryta sutartis, kurioje įtvirtinta nuoroda į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu tame dokumente, į kurį nukreipiama, esanti arbitražinė išlyga atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016). Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog arbitražinis susitarimas sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu, jeigu: 1) įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu arba 2) sudarytas šalims apsikeičiant raštais (kurie gali būti siunčiami elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) šalys apsikeičia ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena šalis tvirtina, o kita šalis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimą; arba 5) yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nė viena sąlyga neegzistuoja, kadangi ieškovas ir atsakovas arbitražinio susitarimo neįformino bendru šalių pasirašytu dokumentu, šalys taip pat neapsikeitė raštais ar kitais dokumentais, kuriuose būtų buvęs užfiksuotas arbitražinio susitarimo sudarymo faktas, arbitražinis susitarimas nebuvo sudarytas šalims naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais. Nors šalys apsikeitė ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, tačiau ieškovas kategoriškai neigia buvus arbitražinį susitarimą. Kaip anksčiau aptarta, ieškovas kategoriškai nepripažįsta buvus arbitražinį susitarimą, o abejonių nekeliančių, aiškių ir nedviprasmiškų rašytinių įrodymų, kad šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą, byloje taip pat nėra.

23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčus, kylančius iš 2018 m. gegužės 15 d. Pirkimo patvirtinimo, spręsti arbitražui, t. y. Singapūro Tarptautinio Arbitražo Centrui. Todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6 punktu, 782 straipsniu, 788 straipsniu, yra neteisėta ir nepagrįsta, ji naikintina ir ieškovo ieškinio atsakovui priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Kadangi atskiruoju skundu ieškovas prašė 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškinį priimti, o šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, laikytina, jog ieškovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog siekdamas nedaryti įtakos ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovo argumentų, kad ginčas teismingas Klaipėdos apylinkės teismui remiantis CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, dėl šių ieškovo argumentų nieko nepasisakė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

26. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo Multi-Alloys GmbH reikalavimams užtikrinti nutarė areštuoti atsakovui Donald McArthy Trading Pte. Ltd. perduotą ir atsakovo Donald McArthy Trading Pte. Ltd. disponuojamą turtą – metalo laužą, esantį konteineriuose Nr. CRXU9781896, Nr. MEDU4885085, Nr. MEDU8200121, Nr. MSCU7258267, kurie laikomi LK AB „Klaipėdos Smeltė“ terminale.

27. Atskiruoju skundu dėl šios nutarties atsakovas prašė laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir leisti nutartį vykdyti skubiai. Priimdamas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, kuria ieškinį buvo atsisakyta priimti, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, jog ieškovas nepateikė duomenų bei įrodymų, kad kreipėsi į kompetentingą teismą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino ne tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir sutikdamas su atsakovo argumentais, jog nėra pagrindo jas taikyti, o kitu pagrindu – per teismo nustatytą terminą nepareiškus ieškinio kompetentingam organui (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikoma, jog atsakovo atskirasis skundas dėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties nebuvo išnagrinėtas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tiek dėl minėtame atsakovo atskirajame skunde esančių argumentų, tiek dėl atsakovo ir ieškovo atskirųjų skundų, kuriais skundžiama 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, kurių motyvai susiję būtent su laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

28. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykimas gali būti apsunkintas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

29. Pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

30. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas.

31. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

32. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vienu iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti ieškovo pateikiami konkretūs ar daugiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui (turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma). Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018).

33. Pažymėtina, jog ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs ne dėl skolos priteisimo iš atsakovo, o dėl ginčo krovinio – metalo laužo, kurį ieškovas siekia susigrąžinti savo nuosavybėn. Todėl atsakovo argumentai apie itin gerą atsakovo finansinę padėtį šiuo atveju neturi lemiamos įtakos.

34. Atsakovo atskiruosiuose skunduose ne kartą akcentuota, jog atsakovas iš ieškovo nupirktą metalo laužą jau yra pardavęs Rusijos įmonei (pastarosios įmonės duomenis atsakovas atsisako atskleisti motyvuodamas konfidencialia komercine įmonės informacija), nors, kaip teigia ieškovas, atsakovas už ginčo metalo laužą iki šiol nėra su juo atsiskaitęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai – ginčo daikto, kurį siekia susigrąžinti ieškovas, perleidimas trečiajam asmeniui, kurio duomenų atsakovas neatskleidžia, galimai neatsiskaičius su ieškovu, rodo atsakovo nesąžiningumą. Tuo atveju, jeigu taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ginčo krovinys bus perduotas trečiajam asmeniui, esančiam dar kitoje užsienio valstybėje.

35. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai, todėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis paliekama galioti.

36. Kiti atskirųjų skundų argumentai, kurie nėra aptarti, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

37. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje stadijoje nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo Multi-Alloys GmbH atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties tenkinti iš dalies, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir ieškovo Multi-Alloys GmbH 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškinio atsakovui Donald Mcarthy Trading Pte. Ltd. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atsakovo Donald Mcarthy Trading Pte. Ltd. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties panaikinimo ir atskirąjį skundą dėl leidimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį vykdyti skubiai atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.