- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1272-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01587-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- I. S., E. S.
- Atsakovas
- O. F.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. S. ir jos atstovaujamosios nepilnametės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1675-559/2022 pagal ieškovių E. S. ir I. S. ieškinį atsakovei O. F. dėl servituto nustatymo ir atsakovės O. F. priešieškinį ieškovėms E. S. ir I. S. dėl servituto nustatymo; trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės E. S. ir I. S. ieškiniu prašo: 1) nustatyti atsakovei O. F. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) 178 kv. m ploto neatlygintiną servitutą naudotis šiame sklype esančiu pravažiavimu privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki ieškovėms I. S. ir E. S. priklausančių 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taku prieiti prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), o taip pat servitutą 1 metro pločio juosta prieiti prie sienų aplinkui šiuos pastatus (statinius), jų aptarnavimui pagal matininko V. R. paruoštą servituto planą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. mirė I. S. sutuoktinis ir E. S. tėvas V. S.. Po V. S. mirties sutuoktinė I. S. paveldėjo 1/8 dalį V. S. turto, o duktė E. S. paveldėjo 3/8 dalis tėvo V. S. turto, kurį sudaro gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo metu likusioji to turto dalis (pusė jo) priklausė mirusiojo motinai G. S., kuri 2021 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartimi Nr. 191 padovanojo jį atsakovei O. F.. Nors pusė gyvenamojo namo ir ūkio pastatų priklauso I. S. ir E. S., tačiau visas 0,0641 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei O. F.. Šiuo atveju viešpataujantis daiktas – statinių dalys, priklausančios I. S. ir E. S., yra tarnaujančiame daikte – žemės sklype, priklausančiame atsakovei, todėl reikalinga nustatyti servitutą. Šiuo atveju yra nustatytinas neatlygintinas servitutas, kadangi jis niekaip netrukdys atsakovei ir niekaip neapribos jos teisių disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Visa numatytoji servituto teritorija ir dabar yra naudojama atsakovės pagal tą pačią paskirtį, ji niekaip negali būti naudojama kitiems tikslams.
3. Atsakovė O. F. priešieškiniu prašo: 1) įpareigoti ieškoves savo lėšomis įrengti betono trinkelių dangą (ilgis 10 m, plotis 3,5 m), atitinkančią Lietuvos Respublikos statybos techninių reglamentų reikalavimus pravažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki ieškovėms priklausančios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies; 2) nustatyti atlygintiną servitutą pagal ieškovių parengtą servituto planą ir priteisti iš ieškovių solidariai atsakovei kompensaciją, mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį už 178 kv. m. ploto kelio ir statinių servitutą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovių naudai nustatomas servitutinis kelias ir statinių servitutas iš esmės atima atsakovės teisę pilnavertiškai naudoti trečiąją dalį jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, bei atima galimybę atsakovei įrengti suplanuotus statinius: baseiną, pavėsinę, šiltnamį ir kitus lauko įrenginius. Nustačius neatlygintiną servitutą, nebūtų kompensuojami dėl servituto patiriami netekimai ir būtų pažeisti atsakovės interesai, nes civiliniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, nustatytas CK 4.129 straipsnyje.
Atsiliepimas
4. Trečiojo asmens atstovė R. B. paaiškino, kad ieškovės negali naudoti dalies statinių ir jų eksploatuoti, todėl būtinas servitutas, dėl kurio ginčo kaip ir nėra. Ginčas kyla dėl jo atlygintinumo, nes ieškovės nori, kad servitutas būtų neatlygintinis, o atsakovė nori atlygintinio servituto. Dėl paties atlyginimo dydžio šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, tačiau remiantis CK ir teismo praktika šiuo atveju turi būti abiejų pusių pusiausvyra ir teismas turi įvertinti dėl servituto atsiradusius nuostolius, kuriuos turėtų atlyginti viešpataujančio daikto savininkas, todėl turėtų būti nustatytas atlygintinas servitutas. Atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl išklojimo kelio betono trinkelių danga yra nepagrįstas, nes CK 4.129 straipsnio nustatyta tvarka atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl servituto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:
5.1. nustatė O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) pastatams aptarnauti atlygintiną servitutą 178 kv. m. naudotis šiame sklype esančiu pravažiavimu, privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki I. S. priklausančios 1/8 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir E. S. priklausančių 3/8 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taku prieiti prie I. S. priklausančios 1/8 dalies ir E. S. priklausančių 3/8 dalių pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), I. S. ir E. S. servitutą 1 metro pločio juosta prieiti prie sienų aplinkui gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jų aptarnavimui pagal matininko V. R. paruoštą 2021 m. spalio 26 d. servituto planą, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis;
5.2. priteisė O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą;
5.3. priteisė O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą, o E. S. neturint turto, ar uždarbio, šią sumą turi atlyginti I. S.;
5.4. priteisė I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 505,25 Eur (penkis šimtus penkis eurus dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų;
5.5. priteisė O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, o E. S. neturint turto, ar uždarbio, šią sumą turi atlyginti I. S.;
5.6. priteisė iš O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 28,22 Eur (dvidešimt aštuonis eurus dvidešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5662).
6. Teismas nustatė, kad ieškovė I. S. nuosavybės teise valdo 1/8 dalį, o E. S. valdo 3/8 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių, esančių Jonava, (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypas, kuriame stovi šie pastatai, nuosavybės teise priklauso atsakovei O. F. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovės neturi galimybių eksploatuoti, naudotis joms priklausančiomis dalimis pastatų bei tinkamai vykdyti su pastatų eksploatavimu susijusius įsipareigojimus.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovių prašomu nustatyti servitutu ir jo dydžiu sutinka, tačiau prašo nustatyti atlygintinį servitutą. Nustačius servitutą atsakovė neabejotinai patirs nepatogumų dėl servituto nustatymo, nes servituto nustatymas yra susijęs su pastatų aptarnavimu, servitutas nustatytinas 178 kv. m, o tai sudaro 27,77 proc. visos atsakovės O. F. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Jonava, (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo vertės, servituto plotą, šalių konfliktiškus santykius, sprendė, kad atsakovės prašoma priteisti suma, kuri kiekvienais metais sudarytų 600 Eur už naudojimąsi servitutu, kuris yra 178 kv. m., o į šį plotą patenka viso gyvenamojo namo ir viso ūkinio pastato ir kitų statinių plotai, yra aiškiai per didelė, ir laiko, jog 600 Eur vienkartinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui yra proporcinga jos patiriamiems suvaržymams. Ši kompensacija priteistina iš ieškovių proporcingai jų nuosavybės teise turimoms nekilnojamojo turto dalims: iš ieškovės I. S. priteistina atsakovei O. F. 150 Eur vienkartinė kompensacija, O. F. priteistina 450 Eur vienkartinė kompensacija iš E. S., o jai neturint turto, ar uždarbio, šią sumą turi atlyginti I. S. (CK 6.276 straipsnis). Šioje dalyje atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies.
8. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu ji prašo, kad ieškovės savo lėšomis atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje turi įrengti betono trinkelių dangą ir tokiu būdu pagerintų jos turtą, atsakovė neįrodė, kad ieškovės privalo pagerinti atsakovės turtą, o dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai, kompensuojami tarnaujančio daikto savininkui pinigine vienkartine ar periodine kompensacija, todėl šioje dalyje atsakovės priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
9. Teismas sprendė, kad ieškovių ieškinys tenkinamas 75 proc., o atsakovės priešieškinis tenkinamas 25 proc., todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovei I. S. iš atsakovės O. F. priteistina 581, 25 Eur (775 Eur x 75 proc.) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės I. S. priteistina O. F. 76 Eur (606 Eur x 25 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų, šie priteisimai yra priešpriešiniai, todėl teismas, vadovaudamasis bylos koncentracijos ir ekonomiškumo principu, taiko įskaitymą ir iš atsakovės O. F. ieškovei I. S. priteistina 505,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei O. F. iš ieškovės E. S. priteistina 76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o jai neturint turto, ar uždarbio, šią sumą turi atlyginti I. S. (CK 6.276 straipsnis).
10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 37,63 Eur. Iš atsakovės O. F. priteisė valstybei 28,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovių I. S. ir E. S. šių išlaidos nepriteisė, nes iš jų turėtų būti priteista po 4,70 Eur iš kiekvienos, o ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo teismo sprendimą pakeisti: 1) ieškinį patenkinti pilnai, o atsakovės O. F. priešieškinį atmesti; 2) priteisti ieškovėms iš atsakovės O. F. visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. pirmosios instancijos teismas faktiškai pilnai patenkino ieškinį - nustatė prašomą servitutą visa apimtimi, pagal pateiktą matininko V. R. paruoštą 2021 m. spalio 26 d. servituto planą, kaip ir buvo prašoma ieškinyje, tačiau iš dalies tenkino priešieškinį, priteisdamas atsakovei iš ieškovių vienkartinę kompensaciją už nustatomą servitutą. Dalyje dėl kompensacijos priteisimo teismas priėmė neteisingą sprendimą, kuris turėtų būti pakeistas, o taip pat turėtų būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių;
11.2. teismas a priori (iš anksto, nepatikrinus) nusprendė, kad „Nustačius servitutą atsakovė neabejotinai patirs nepatogumų dėl servituto nustatymo, nes servituto nustatymas yra susijęs su pastatų aptarnavimu“. Tačiau tai yra tiktai teismo teiginys, kuris niekuo neargumentuojamas ir nemotyvuojamas, visiškai nekonkretizuojant, kokie tai bus nepatogumai, o kartu visiškai nemotyvuojant, kodėl ir kokią žalą dėl nustatyto servituto patirs atsakovė. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pastatai lygiomis dalimis priklauso ir pačiai atsakovei, todėl jų aptarnavimas kartu yra ir pačios atsakovės interesas, ir todėl jokių papildomų nepatogumų jai tai negali sukelti;
11.3. atsakovė, bandydama motyvuoti savo priešieškinio reikalavimą dėl atlygintino servituto nustatymo, nepateikė jokių konkrečių argumentų. Jos teiginiai, kad dėl nustatyto servituto ji negalės savo sklype statyti baseino, šiltadaržio, pavėsinės ir kitų lauko įrenginių, buvo paneigti objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis - nustatytame servitutinės žemės plote pagal galiojančius norminius aktus, reglamentuojančius bet kokias statybas, dėl nepakankamų atstumų iki statinių ir sklypo ribų, bet kuriuo atveju negalima statyti jokių statinių, nepriklausomai nuo to, būtų ten nustatytas servitutas, ar jo nebūtų;
11.4. nustatytasis servitutas yra visiškai sutampantis su atsakovės dabar tame plote vykdomu žemės sklypo naudojimu pagal jo paskirtį. Metro pločio žemės plotas aplink pastatus, praėjimo takas iki ūkinio pastato, įvažiavimas į kiemą yra tam naudojami atsakovės, ir negali būti panaudoti jokiai kitai paskirčiai. Jeigu jais kartu naudosis ir ieškovės, tai niekaip neapribos atsakovės teisių ir galimybių jais naudotis, o kartu nesukels ir jokių nepatogumų. Taigi, jokių savo teisų suvaržymų ir nuostolių šiuo atveju atsakovė nepatiria, todėl jos reikalavimas nustatyti atlygintiną servitutą yra ne kas kita, kaip siekis nepagrįstai praturtėti ieškovių sąskaita;
11.5. teismo sprendime taip pat yra visiškai nemotyvuotas teismo teiginys, kad „teismas laiko, kad ieškovių ieškinys tenkinamas 75 proc., o atsakovės priešieškinis tenkinamas 25 proc.“, ir todėl tokia proporcija paskirstomos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių. Kokiu pagrindu teismas taip nusprendė, lieka visiškai nesuprantama.
Atsiliepimas
12. Atsakovė prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos esminius argumentus:
12.1. nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas. Savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu, apribojus daikto savininko veiksmus. Tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimtimi naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis;
12.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį. vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009);
12.3. kadangi abi šalys buvo suinteresuotos servituto nustatymu, tik apeliantės siekė nemokamo servituto, o atsakovė siekė, kad servitutas būtų tinkamai įformintas (parengtas grafinis planas) ir už servituto nustatymu patirtą žalą būtų atlyginta, galima teigti, kad lokiu būdu, nors ir iš dalies teismas patenkino priešieškinį, o ne ieškinį. Todėl teisingas teismo sprendimas būtų buvęs visas bylos vedimo išlaidas priteisti iš ieškovių (apeliančių).
13. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo:
13.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019). Teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019). Sutiktina su apeliančių teiginiu, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nagrinėjamu atveju atsakovė kaip tarnaujančio daikto savininkė turi įrodyti konkrečius nuostolius, kurie atsiras nustačius apeliančių prašomą servitutą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. http://www.egtl.org/PETLEnglish.html, Principles of European Tort Law). Pagal Europos deliktų teisės principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009);
Žemesnės instancijos teismas
13.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atlygintiną servitutą, tinkamai taikė teisės aktų normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti 2022 m. birželio 9 d. teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
17. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai nustatytas atlygintinis servitutas.
18. Nustatyta, kad byloje nėra ginčo, kad turi būti nustatytas servitutas, t. y. atsakovė su tuo sutinka, tik nesutinka su apeliančių pozicija, jog turėtų būti nustatytas neatlygintinis servitutas. Tuo tarpu apeliantės mano, kad nėra pagrindo (atsakovė to neįrodė) atlygintinam servitutui nustatyti.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
20. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019).
22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019).
23. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais atvejais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz.: atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019).
24. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip (Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis Nr. e2A-1004-945/2022). Todėl, atsakovei reikalaujant atlygintinio servituto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atlygintinį servitutą.
25. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas atlyginimo už nustatytą servitutą dydis (600 Eur vienkartinė išmoka), apeliantės nenurodė, koks atlyginimo dydis, jų manymu, galėtų būti teisingas, atsakovė teismo sprendimo neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas nustatyto skundžiamu teismo sprendimu atlyginimo dydžio nekvestionuoja.
26. Nepagrįstu laikytini apeliančių argumentai, kad jokių savo teisų suvaržymų ir nuostolių dėl nustatyto servituto atsakovė nepatiria (nepatirs). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tarnaujančio daikto savininkas (atsakovė) dėl nustatyto servituto neabejotinai patiria savo nuosavybės teisių suvaržymus, t. y. netenka teisės viena naudotis savo daiktu, o turi suteikti galimybę juo naudotis ir kitiems asmenims; netenka teisės servitutiniame žemės sklypo plote laikyti tam tikrus daiktus, statyti statinius (pagal galimybes), kurie trukdytų kitiems asmenims (ieškovėms) naudotis servitutu, ir pan. O tai, kad nustatytas servitutas galimai sutampa su iki jo nustatymo faktine žemės naudojimo paskirtimi (atitinka jau naudojamą įvažiavimą, priėjimą prie ūkinio pastato ir pan.), nėra pagrindas (ir negali būti pagrindu) teigti, jog servituto nustatymas nesuvaržo tarnaujančio daikto savininko (atsakovės) teisių (vien jau dėl to, kad iki servituto nustatymo atsakovė viena galėjo naudotis į servitutą patenkančia žemės sklypo dalimi, o po servituto nustatymo atsakovė privalo leisti šia žemės sklypo dalimi naudotis ir kitiems asmenims).
27. Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Kaip matyti iš apeliacinio skundo apeliantės kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti nustatytų proporcijų, t. y. nurodo, kad nėra aišku, kodėl laikoma, kad ieškinys patenkintas 75 proc., o priešieškinis patenkintas 25 proc.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės, išreiškusios abejones dėl pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti nustatytų proporcijų, niekaip neargumentavo (kodėl gi nustatytos proporcijos nėra teisingos, kokios jos, apeliančių manymu, turėjo būti nustatytos), todėl vien dėl to šioje dalyje nėra pagrindo kvestionuoti nustatytas proporcijas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklauso nuo to, kokia dalimi yra patenkinami/atmetami šalių reikalavimai, todėl teismas atsižvelgdamas į tai ir nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis, neturi pagrindo pripažinti, jog apeliančių reikalavimai patenkinti didesne, negu 75 proc. dalimi (esminis reikalavimas – suteikti neatlygintinį servitutą, – atmestas).
31. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tačiau ji nėra pateikusi apeliacinio skundo, todėl teismas neturi pagrindo vertinti šių aplinkybių ir kvestionuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Kauno apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.