Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovui advokato padėjėjui V. B., E. S., atstovaujamai ieškovės I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. S. ir I. S. ieškinį atsakovei O. F. dėl servituto nustatymo ir atsakovės O. F. priešieškinį ieškovėms E. S. ir I. S. dėl servituoto nustatymo; trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors pusė gyvenamojo namo ir ūkio pastatų priklauso I. S. ir E. S., tačiau visas 0,0641 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei O. F.. Šiuo atveju viešpataujantis daiktas – statinių dalys, priklausančios I. S. ir E. S., yra tarnaujančiame daikte – žemės sklype, priklausančiame atsakovei. Kai sklypas ir pusė pastatų dar priklausė G. S., ji 2021 m. sausio 11 d. taikos sutartimi, kurią Kauno apylinkės teismas patvirtino 2021m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3284-527/2021, įsipareigojo nustatyti servitutą nekliudomai patekti per jai priklausantį žemės sklypą į E. S. priklausančią nekilnojamo turto dalį. Padovanojusi statinių dalis su visu žemės sklypu O. F., G. S. nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimo, todėl ieškovė kreipėsi į naująją sklypo savininkę O. F. dėl šio servituto nustatymo.

Notarė Vilma Pakaušienė 2021 m. sausio mėnesio pabaigoje paruošė O. F. ir E. S. sutartį dėl servituto nustatymo. O. F., atėjusi į notarės biurą, sutarties nepasirašė. 2021 m. rugsėjo mėnesį O. F. pareiškė, kad sutarties ji nepasirašys, nes neprivalo to daryti ir nėra tuo suinteresuota.

Siekiant užtikrinti 1/2 pastatų dalies savininko teisę į tinkamą šių pastatų naudojimą, yra nustatytinas kelio servitutas – naudotis atsakovei priklausančiame žemės sklype esančiu pravažiavimu privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki ieškovėms priklausančių pastatų, pavyzdžiui, atsivežti baldus ar buitinę techniką į gyvenamąjį namą, ar atvežti malkas į ūkio pastatą, o taip pat būtinas servitutas prieiti prie šių pastatų aplinkui juos, pavyzdžiui, norint nuplauti langus, arba pasistatyti pastolius šių pastatų remonto atveju. Konkrečiau įvardinti šių servitutų apimties nėra galimybės, nes neįmanoma iš anksto nuspėti visų tų pastatų naudojimo poreikių, tačiau įstatymas numato tokį atvejį: „Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.112 straipsnio 3 dalis). Būtini gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų naudojimo pagal paskirtį poreikiai ir yra patekti į tuos pastatus, privežti prie jų daiktus, bei tuos pastatus prižiūrėti ir remontuoti.

Matininkas V. R. 2021 m. spalio 26 d. paruošė atsakovei priklausančio žemės sklypo servituto planą, pagal kurį servitutas nustatytinas 178 kv. m sklypo plotui. Į šį plotą patenka abu pastatai (gyvenamasis namas ir ūkinio pastatas), kurie lygiomis dalimis priklauso ieškovėms ir atsakovei. Taip pat tame plote nustatomas servitutas įvažiuoti per vartus nuo gatvės iki gyvenamojo namo, praeiti takeliu nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato, bei 1 metro pločio teritorija aplink abu pastatus, jų aptarnavimui.

Šiuo atveju yra nustatytinas neatlygintinas servitutas, kadangi jis niekaip netrukdys atsakovei ir niekaip neapribos jos teisių disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Visa numatytoji servituto teritorija ir dabar yra naudojama atsakovės pagal tą pačią paskirtį, ji niekaip negali būti naudojama kitiems tikslams.

Nuosavybės teisė į dalį minėtų pastatų (1/8 pastato) nuosavybės teise priklauso ieškovei I. S. ir 3/8 visų pastatų nuosavybės teise priklauso E. S.. Visi pastatai yra atsakovei priklausančiame žemės sklype.

Atsakovė siekė, kad servitutas būtų tinkamai įformintas, aiškus ir pagrįstas grafine medžiaga, kad ateityje su ieškovėmis nekiltų konfliktas. Pagal visą teismui ieškovių pateiktą medžiagą, servituto nustatymo planas parengtas 2021 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėja su šiuo planu susipažino 2021 m. spalio 27 d. Tą pačią dieną, 2021 m. spalio 27 d., patikslintas ieškinys buvo pateiktas teismui. Darytina išvada, kad minėtas dokumentas atsakovei nei susipažinimui, nei derinimui pateiktas nebuvo.

Ieškovių naudai nustatomas servitutinis kelias ir statinių servitutas iš esmės atima atsakovės teisę pilnavertiškai naudoti trečiąją dalį jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, bei atima galimybę atsakovei įrengti suplanuotus statinius: baseiną, pavėsinę, šiltnamį ir kitus lauko įrenginius.

Ieškovės, įgyvendindamos savo teises, siekdamos, kad joms dėl priklausančių pastatų tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo ir nesiekė išnaudoti visas objektyviai įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti kuo mažiau apribojant atsakovės, kaip sklypo savininkės teises ir interesus, nesvarstė ir nesiūlė galimybės nustatyti mažesnės apimties servitutą, mažiau varžyti atsakovės teises, neįrodė, kad be šio servituto negali įgyvendinti savo teisių, susijusių su statinių naudojimu.

Nustačius neatlygintiną servitutą, nebūtų kompensuojami dėl servituto patiriami netekimai ir būtų pažeisti atsakovės interesai, nes civiliniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, nustatytas CK 4.129 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, bei nustačius kelio servitutą minėtoje vietoje, ieškovės turėtų įsipareigoti savo lėšomis įrengti kelią – 10 m ilgio ir 3,5 m pločio iš betoninių trinkelių dangos, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos techninis reglamentas, pravažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki ieškovėms priklausančios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies.

Ieškovės I. S. ir E. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka visiškai ir prašo jį atmesti. Dėl betono trinkelių dangos įrengimo nurodo, kad šis reikalavimas savo esme neturi nieko bendro su servitutu, kaip ieškinio dalyku. Atsakovė šiuo atveju reiškia savarankišką turtinį reikalavimą, kuriuo visiškai nepagrįstai ir neteisėtai siekia, kad ieškovės iš esmės pagerintų jai priklausantį turtą – pastatytų jai priklausančioje žemėje kelią, skirtą važiuoti transporto priemonėms, t. y. sukurtų atsakovei naują nuosavybės objektą jos žemės sklype. Toks reikalavimas neturi jokio teisėto pagrindo. Tačiau netgi jei toks pagrindas ir būtų, atsakovė savo priešieškinyje visiškai nesukonkretino šio reikalavimo, kad jis bent teoriškai taptų galimas įgyvendinti: neįvardino pageidaujamo pastatyti kelio konkrečių techninių parametrų (skaldos pagrindo storio, sutankinto žvyro sluoksnio storio, trinkelių rūšies ir storio, ir 1.1.), nepateikė jokio šio kelio projekto, jo statybos kaštų sąmatos.

Dabar atsakovės sklype esantis įvažiavimas nuo gatvės yra be jokios kietos dangos, tiesiog veja ant suvažinėto grunto. Ieškoves toks įvažiavimas pilnai tenkina, kadangi jis visada buvo ir yra naudojamas tiktai įvažiuoti malkas ar kokius nors kitus stambesnius daiktus atvežamiems automobiliams, ir ten tuos daiktus iškrauti. Tai akivaizdžiai matosi atsakovės pateiktoje foto nuotraukoje, įvardintoje „2012 m. vizualizacija“. Ieškovėms tas įvažiavimas yra reikalingas tai pačiai paskirčiai. Nors atsakovė priešieškinyje teigia, kad ta vieta jos yra naudojama malkoms sandėliuoti, tačiau tai yra akivaizdi netiesa. Malkos ten visada yra tiktai iškraunamos ir po to sunešamos į ūkinį pastatą. Ieškovės mano, jog nėra jokio poreikio įrenginėti nurodytoje vietoje kažkokią trinkelių dangą. Atsakovė laisva spręsti, ką ir kur jai statyti savo žemės sklype, tai ji turėtų daryti savo sąskaita.

Atsakovė nenurodė jokio konkretaus fakto, kad nustačius prašomą servitutą ji patirs dėl to kažkokius netekimus, nuotolius. Atsakovė teigia, kad ieškovių naudai nustatomas servitutinis kelias ir statinių servitutas iš esmės atima atsakovės teisę pilnavertiškai naudoti trečiąją dalį jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, bei atima galimybę atsakovei įrengti suplanuotus statinius: baseiną, pavėsinę, šiltnamį ir kitus lauko įrenginius.

Prašomas nustatyti servitutas yra visiškai sutampantis su atsakovės dabar vykdomu prašomo nustatyti servituto plote žemės sklypo naudojimu pagal jo, o kartu ir servituto paskirtį. Metro pločio žemės plotas aplink pastatus, praėjimo takas iki ūkinio pastato, įvažiavimas į kiemą yra tam naudojami atsakovės, ir negali būti panaudoti jokiai kitai paskirčiai. Jeigu jais kartu naudosis ir ieškovės, tai niekaip neapribos atsakovės teisių ir galimybių jais naudotis, o kartu nesukels ir jokių nepatogumų, jokių nuostolių.

Atsakovės minimi suplanuoti jos sklype statiniai: baseinas, pavėsinė, šiltnamis ir kiti lauko įrengimai, jeigu tokie iš tiesų yra planuojamai statyti, yra jos asmeninis reikalas, kuriam prašomas nustatyti servitutas niekaip negali trukdyti. Bet kokie statiniai gali ir turi būti statomi laikantis STR, priešgaisrinės saugos ir kitų privalomų reikalavimų, kurie numato konkrečius ir griežtus atstumus iki statinių ir iki sklypo ribos. Prašomo nustatyti servituto plote (1 metras aplink pastatus, praėjimo takas link ūkinio pastato, įvažiavimas į kiemą) atsakovė iš tiesų nieko negalėtų statyti, nepriklausomai nuo to, ar būtų ten nustatytas servitutas, ar jo nebūtų.

Visame likusiame žemės sklypo plote atsakovė, laikydamasi statybos normų, netrukdoma ir neribojama gali statytis bet kokius statinius pagal savo nuožiūrą, ir servitutas tam jokios įtakos negali turėti.

Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie servituto nustatymo atveju galimai jos patiriamus kokius nors nuostolius, o tiktai vardija įvairias teisės normas ir teismų praktikos pavyzdžius, reglamentuojančius galimų nuostolių kompensacijos tvarką.

Atsakovė jokių konkrečių nuostolių negalėjo įvardinti, o tiktai pareiškė, kad jos tikslas yra „apmokestinti“ ieškoves. Rinkti kažkokius mokesčius už servitutui priskiriamos žemės sklypo dalies naudojimą atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje yra kilęs ginčas tarp privačių asmenų ir į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba savo veiksmais ar sprendimais nėra pažeidusi ieškovių ir atsakovės teisių, sprendimą byloje prašome priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodė, kad 1992 m. liepos 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi G. S. įsigijo nuosavybėn gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). 1994 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi G. S. įsigijo nuosavybėn 0,0641 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 20/23888 duomenimis, 1/2 dalį statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartimi Nr. 91 įgijo nuosavybėn atsakovė, o pagal 2021 m. vasario 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 867 ieškovės paveldėjo minėtus statinius tokiomis dalimis – E. S. 3/8, I. S. 1/8.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. 46/5608, atsakovė 2021 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartimi Nr. 191, įgijo nuosavybėn visą žemės sklypą (kadastro Nr. 4610/0018:76), esantį (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, žemės sklypo planu M 1:500 nustatoma, kad ieškovės tik per atsakovei nuosavybės teise priklausančio sklypo (kadastro Nr. 4610/0018:76) dalį gali prieiti, privažiuoti prie jų nuosavybės teise valdomų statinių dalių, todėl manytina, kad šioje byloje nekyla abejonių, kad ieškovėms būtina žemės sklype (kadastro Nr. 4610/0018:76) nusistatyti servitutus, kurie užtikrintų tinkamą joms priklausančių statinių dalių eksploatavimą.

Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo dėl servitutų nustatymo, jų turinio. Tačiau byloje kilo ginčas dėl servituto atlygintinumo klausimo. Ieškovės prašo nustatyti neatlygintinus servitutus, o atsakovė prašo už servitutus mokėti 50 Eur mėnesinę kompensaciją.

Ieškovės siekia naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkė atsakovė, nustačius servitutą patirs tam tikrų apribojimų naudotis nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. 4610/0018:76). Atsižvelgiant į tai, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, manytina, kad šioje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių dydžio ir kompensacijos mokėjimo tvarkos.

Atsakovė teismo prašo įpareigoti ieškoves savo lėšomis įrengti 10 m ilgio ir 3,5 m. pločio betono trinkelių dangą, skirtą privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki ieškovių nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, toks jos prašymas šioje nagrinėjamoje byloje yra nepagrįstas ir prieštarauja CK 4.129 straipsniui, nes dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai, gali būti kompensuojami tarnaujančio daikto savininkui pinigine vienkartine ar periodine kompensacija.

Ieškovė I. S. teismo posėdžiuose palaikė ieškinį pilna apimtimi ir paaiškino, kad ji su šeima gyveno praktiškai, (duomenys neskelbtini), kur gyveno jos anyta, iki 2020 m. gegužės 29 d., kol mirė jos vyras. Kartu ji prižiūrėdavo ir anytą, pirkdavo jai vaistus, maisto produktus, rūpinosi daržais. Po vyro mirties, ji ir jos duktė E. paveldėjo dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), o namo dalies savininkė liko G. S.. Teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje ji, jos dukra E. ir G. S. pasirašė taikos sutartį, tačiau pagal šią taikos sutartį servitutas nebuvo nustatytas, nes G. S. padovanojo namo dalį ir žemės sklypą O. F., todėl dabartiniu metu ji su dukra negali patekti į joms priklausančią namo dalį ir šia dalimi naudoti. Apie tai, kad G. S. padovanojo žemės sklypą ir namo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), O. F., ji sužinojo daug vėliau ir apie tai jai pasakė notarė. O. F. neleidžia sutvarkyti servituto dokumentų, su O. F. santykiai nedraugiški, todėl ji nusprendė parduoti namo dalį, kad būtų mažiau problemų. Ji taip pat pateikė pasiūlymą O. F. dėl namo pardavimo. Namas šiuo metu naudojimuisi nepadalintas.

Ieškovė E. S. teismo posėdyje palaikė ieškinį pilna apimtimi, priešieškinį atmesti.

Atsakovė O. F. teismo posėdyje pilna apimtimi palaikė savo priešieškinį ir papildomai paaiškino, kad ji sutinka, kad būtų nustatytas servitutas, tačiau servitutas turi būti nustatytas mokamas ir ieškovės turi įrengti kelią. Servitutas jai sukels nepatogumų, nes jai bus suvaržomos jos teisės, nes ji ketina žemės sklype statyti šiltnamį, baseiną, bet šiuo metu dar jų nėra pastačiusi. Taip pat jai bus apsunkintas malkų sandėliavimas. Ji sklype negalės sodinti gėlynų, nes servitute negalima nieko daryti. I. S. užeis į namą ir jai sumokės pinigus, nes ji neturės galimybių įrengti gėlynų, takeliu bus vaikščiojama į ūkinį pastatą, o to takelio galėtų nebūti, ji padarytų kitą. G. S. jai padovanojo žemės sklypą ir dalį namo, esančių (duomenys neskelbtini), nes galvojo, kad padovanojus turtą, pasibaigs visi ginčai. Namas šiuo metu naudojimuisi nepadalintas. 2021 m. vasario mėnesį ji buvo atvykusi į notarės Vilmos Pakaušienės kontorą ir ten buvo jai pateikta sutartis dėl servituto, tačiau ji pageidavo su sutartimi susipažinti ir pasikonsultuoti, todėl sutartis ir nebuvo pasirašyta, prie sutarties nebuvo jokio plano, daugiau į notaro kontorą ji nevyko.

Trečiojo asmens atstovė R. B. teismo posėdyje palaikė atsiliepimo motyvus ir papildomai paaiškino, kad ieškovės negali naudoti dalies statinių ir jų eksploatuoti, todėl būtinas servitutas, dėl kurio ginčo kaip ir nėra. Ginčas kyla dėl neatlygintumo, nes ieškovės nori, kad servitutas būtų neatlygintinis, o atsakovė nori atlygintinio servituto. Dėl paties atlyginimo dydžio šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, tačiau remiantis CK ir teismo praktika šiuo atveju turi būti abiejų pusių pusiausvyra ir teismas turi įvertinti dėl servituto atsiradusius nuostolius, kuriuos turėtų atlyginti viešpataujančio daikto savininkas, todėl turėtų būti nustatytas atlygintinas servitutas. Atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl išklojimo kelio betono trinkelių danga yra nepagrįstas, nes CK 4.129 straipsnio nustatyta tvarka atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl servituto.

Liudytoja Vilma Pakaušienė teismo posėdyje parodė, kad ji dirba notare ir sutartą dieną į jos notarų biurą atvyko šalys, kurioms ir buvo įteikta sutartis dėl servituto, o atsakovė pareiškė, kad ji nori pasikonsultuoti su teisininkais, todėl tą dieną ir nebuvo patvirtinta sutartis dėl servituto. Gyvenamajame name nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis, todėl buvo parinktas bendresnis servitutas, kad pastatų dalies savininkas turi teisę naudoti žemės sklypu. Pageidavimo, kad būtų sudarytas žemės sklypo planas, ji negavo nei iš vienos šalies. Jei būtų nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis, tada planas būtų aktualesnis, nes būtų numatyta, pro kur vaikščios ieškovas ir atsakovas.

Liudytojas V. C. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė yra jo sesuo. Jis buvo liudytojas, kai buvo siekiama išmatuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negavus savininko leidimo. O. F. nesutiko, kad būtų atliekami matavimai.

Liudytoja G. S. teismo posėdyje parodė, kad ji negalvodama ir nesuprasdama pasirašė taikos sutartį.

Teismas konstatuoja:

Mirties liudijimu nustatoma, kad V. S., gimęs 1970 m. birželio 7 d., mirė 2020 m. gegužės 29 d.

Gimimo liudijimu nustatoma, kad E. S. motina yra I. S., tėvas – V. S..

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi nustatoma, kad civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovėms I. S. ir E. S. dėl vienašalio sandorio panaikinimo, buvo patvirtinta 2021 m. sausio 11 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad G. S. notariškai patvirtinta sutartimi ar kitu sandoriu nustato servitutą E. S. nekliudomai patekti per G. S. priklausantį žemės sklypą į E. S. priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatoma, kad žemės sklypas 0,0641 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. F. pagal 2021 m. sausio 12 d. Dovanojimo sutartį Nr. 191.

G. S. padovanojus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), O. F., Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis liko neįvykdyta.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatoma, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis gyvenamojo namo, 1/8 dalis ūkinio pastato, 1/8 dalis kitų statinių nuosavybės teise priklauso I. S. pagal 2021 m. vasario 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 867; 3/8 dalys gyvenamojo namo, 3/8 dalys ūkinio pastato, 1/8 dalys kitų statinių nuosavybės teise priklauso E. S. pagal 2021 m. vasario 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 867; 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis ūkinio pastato ir 1/2 dalis kitų statinių priklauso nuosavybės teise O. F. pagal 2021 m. sausio 12 d. Dovanojimo sutartį Nr. 191.

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė I. S. nuosavybės teise valdo 1/8 dalį, o E. S. valdo 3/8 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypas, kuriame stovi šie pastatai, nuosavybės teise priklauso atsakovei O. F. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovės neturi galimybių eksploatuoti, naudotis joms priklausančiomis dalimis pastatų bei tinkamai vykdyti su pastatų eksploatavimu susijusius įsipareigojimus.

CK 4.111 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

CK 4.112 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės.

CK 4.124 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 549-695/2015, 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019).

Šalių nesutarimą dėl servituto patvirtina šalių paaiškinimai, kad šalys buvo nuvykusios pas notarą, tačiau sutarties dėl servituto nepasirašė, nes atsakovė norėjo pasikonsultuoti su teisininkais, tačiau daugiau pas notarą nevyko, nes nebuvo nustatytas terminas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai. Ieškovėms pareiškus ieškinį, atsakovė nurodė, kad ji sutinka su servituto nustatymu, tačiau servitutas turi būti atlygintinas ir nesutinka su ieškovių prašymu nustatyti neatlygintiną servitutą.

Servituto būtinumą pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, kad ieškovės, būdamos dalies gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės, neturi kito būdo patekti prie joms priklausančių dalių pastatų, kaip tik per atsakovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Kito būdo patekti į ieškovėms priklausančius dalį gyvenamojo namo ir dalį ūkinio pastato nėra, nes pastatai stovi atsakovei priklausančiame žemės sklype, o norint patekti į pastatus ar prie jų būtina patekti į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė.

Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1979-614/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018).

Ieškovės E. S. ir I. S. ieškiniu prašo nustatyti atsakovei O. F. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) 178 kv.m ploto neatlygintiną servitutą naudotis šiame sklype esančiu pravažiavimu privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki ieškovėms I. S. ir E. S. priklausančių 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taku prieiti prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), o taip pat servitutą 1 metro pločio juosta prieiti prie sienų aplinkui šiuos pastatus (statinius), jų aptarnavimui pagal matininko V. R. paruoštą servituto planą.

Atsakovė su ieškovių prašomu nustatyti servitutu ir jo dydžiu sutinka. Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad O. F. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantis įvažiavimas privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš esmės šalių naudojamas tiems patiems tikslams. Ieškovė I. S. nurodė, kad tame pravažiavime buvo išpilamos malkos, kurios vėliau buvo sandėliuojamos ūkiniame pastate. Atsakovė taip pat nurodė tas pačias aplinkybes, jog jai reikia toje pat vietoje išpilti malkas, kurias vėliau suneša į sandėliuką. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad toje vietoje yra tik įvažiavimas prie gyvenamojo namo ir niekur daugiau nuvažiuoti ir pravažiuoti negalima, todėl toks servitutas laikytinas ne kelio servitutu, o servitutu pastatams aptarnauti. Dėl tako prieiti prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), o taip pat dėl servituto 1 metro pločio juosta prieiti prie sienų aplinkui gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus statinius ginčo nekilo, todėl servitutas šiems pastatams aptarnauti pagal matininko V. R. paruoštą servituto planą nustatytinas ir šioje dalyje ieškovių ieškinys tenkintinas.

Dėl kompensacijos priteisimo

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

Ieškovės siekia naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkė atsakovė, nustačius servitutą patirs tam tikrų apribojimų naudotis nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. 4610/0018:76). Atsižvelgiant į tai, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, manytina, kad šioje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių dydžio ir kompensacijos mokėjimo tvarkos.

Ieškovės prašo nustatyti neatlygintinį servitutą ir nurodo, kad servituto nustatymas neatima iš atsakovės tarnaujančio daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, nes šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui, kuris neapribos atsakovės teisių ir galimybių jais naudotis, o kartu nesukels ir jokių nepatogumų.

Atsakovė priešieškinyje prašo priteisti iš atsakovių periodinę kasmėnesinę kompensaciją už prašomą nustatyti servitutą po 50 Eur kas mėnesį ir nesutinka, kad būtų nustatytas neatlygintinis servitutas. Atsakovė nurodė, kad ji negalės servituto vietoje sodinti gėlių, tačiau nepateikė įrodymų, ar jų yra pasodinusi dabartiniu metu, nurodė, kad negalės pastatyti baseino ar šiltnamio, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie jų statymą, nors šio sklypo savininkė ji yra nuo 2021 m. sausio 12 d.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovių solidariai kompensaciją, mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį už 178 kv. m. ploto servitutą. Atsakovė šią sumą grindžia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte, kuri pagal 2022 m. vasario 22 d. Valstybės įmonės Registrų centro duomenis, yra 4 340 Eur, ir nurodo, kad ieškovės prašo nustatyti 178 kv. m. servitutą, o tai sudaro beveik 1/3 atsakovei O. F. priklausančio sklypo dydžio, šią 4 340 Eur sumą atsakovė dalija iš 3 ir gauna servituto žemės sklypo vertę, o gautą sumą dar dalija iš 2, o po to iš 12 mėnesių, tačiau gaunasi didesnė suma, bet atsakovė prašo priteisti solidariai po 50 Eur kas mėnesį iš ieškovių.

Nustačius servitutą atsakovė neabejotinai patirs nepatogumų dėl servituto nustatymo, nes servituto nustatymas yra susijęs su pastatų aptarnavimu, servitutas nustatytinas 178 kv. m, o tai sudaro 27,77 proc. visos atsakovės O. F. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo vertės, servituto plotą, šalių konfliktiškus santykius, mano, kad atsakovės prašoma priteisti suma, kuri kiekvienais metais sudarytų 600 Eur už naudojimąsi servitutu, kuris yra 178 kv. m., o į šį plotą patenka viso gyvenamojo namo ir viso ūkinio pastato ir kitų statinių plotai, yra aiškiai per didelė, ir laiko, jog 600 Eur vienkartinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui yra proporcinga jos patiriamiems suvaržymams. Ši kompensacija priteistina iš ieškovių proporcingai jų nuosavybės teise turimoms nekilnojamojo turto dalims : iš ieškovės I. S. priteistina atsakovei O. F. 150 Eur vienkartinė kompensacija, O. F. priteistina 450 Eur vienkartinė kompensacija iš E. S., o jai neturint turto, ar uždarbio, šią sumą turi atlyginti I. S. (CK 6.276 straipsnis). Šioje dalyje atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl priešieškinio reikalavimo įrengti betono trinkelių dangą

Atsakovė priešieškiniu prašo įpareigoti ieškoves savo lėšomis įrengti betono trinkelių dangą (ilgis 10 m, plotis 3,5 m), atitinkančią Lietuvos Respublikos statybos techninių reglamentų reikalavimus pravažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki ieškovėms priklausančios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies.

Ieškovės su šiuo reikalavimu nesutinka.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės sklype nėra įrengtas pravažiavimas per šį sklypą ir niekur pravažiuoti negalima, nes nėra kelio, o prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra įvažiavimas privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki gyvenamojo namo ir šis įvažiavimas skirtas atvežti malkoms, ar kitiems daiktams ir jiems laikinai iškrauti toje vietoje.

Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kokiu pagrindu ji prašo, kad ieškovės savo lėšomis atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje turi įrengti betono trinkelių dangą ir tokiu būdu pagerinti jos turtą, atsakovė neįrodė, kad ieškovės privalo pagerinti atsakovės turtą, o dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai, kompensuojami tarnaujančio daikto savininkui pinigine vienkartine ar periodine kompensacija, todėl šioje dalyje atsakovės priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės I. S. bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei, 2021 m. spalio 7 d. advokato padėjėjui V. B. sumokėti 400 Eur už atstovavimą ir dokumento surašymą (pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1019760) ir 2022 m. kovo 6 d. advokato padėjėjui V. B. sumokėti 200 Eur už dokumento surašymą (pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1019765), 100 Eur sumokėtas matininkui už plano paruošimą (2021 m. spalio 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1624), iš viso 775 Eur.

Atsakovės O. F. bylinėjimosi išlaidas sudaro 106 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei ir 2022 m. sausio 10 d. advokato padėjėjui G. J. sumokėtas 100 Eur už atstovavimą (pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1079810) ir 2022 m. vasario 18 d. advokato padėjėjui G. J. sumokėti 400 Eur už dokumento surašymą (pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 10798814), iš viso 606 Eur.

Abiejų šalių turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir nagrinėjimo trukmę, iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių išlaidų dydžių.

Teismas laiko, kad ieškovių ieškinys tenkinamas 75 proc., o atsakovės priešieškinis tenkinamas 25 proc., todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovei I. S. iš atsakovės O. F. priteistina 581, 25 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės I. S. priteistina O. F. 76 Eur bylinėjimosi išlaidų, šie priteisimai yra priešpriešiniai, todėl teismas, vadovaudamasis bylos koncentracijos ir ekonomiškumo principu, taiko įskaitymą ir iš atsakovės O. F. ieškovei I. S. priteistina 505,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei O. F. iš ieškovės E. S. priteistina 76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o jai neturint turto, ar uždarbio, šią sumą turi atlyginti I. S. (CK 6.276 straipsnis).

Atsakovė O. F. teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog ji patyrė išlaidas dėl turto vertinimo, nes pateikta tik PVM sąskaita – faktūra, todėl teismas šių išlaidų nepriteisia.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 37,63 Eur. Iš atsakovės O. F. priteistina valstybei 28,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovių I. S. ir E. S. šios išlaidos nepriteistinos, nes iš jų turėtų būti priteista po 4,70 Eur iš kiekvienos, o ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) pastatams aptarnauti atlygintiną servitutą 178 kv. m. naudotis šiame sklype esančiu pravažiavimu privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis nuo gatvės iki I. S. priklausančios 1/8 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir E. S. priklausančių 3/8 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taku prieiti prie I. S. priklausančios 1/8 dalies ir E. S. priklausančių 3/8 dalių pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), I. S. ir E. S. servitutą 1 metro pločio juosta prieiti prie sienų aplinkui gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jų aptarnavimui pagal matininko V. R. paruoštą 2021 m. spalio 26 d. servituto planą, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.

Priteisti O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą, o E. S. neturint turto, ar uždarbio, šią sumą turi atlyginti I. S..

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 505,25 Eur (penkis šimtus penkis eurus dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, o E. S. neturint turto, ar uždarbio, šią sumą turi atlyginti I. S..

Priteisti iš O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 28,22 Eur (dvidešimt aštuonis eurus dvidešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.