Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ patikslintą ieškinį atsakovams M. B. G., J. A., J. A., K. G., H. L., V. Č. dėl servituto ir atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti neterminuotą servitutą atsakovei M. B. G. nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai žemės sklypo, esančio Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbiami) (unikalus (duomenys neskelbiami)) – viešpataujančių daiktų - ieškovui Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausančių statinių, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbiami), priklausinių – inžinerinių statinių (nuotekų rezervuaro, kanalizacijos vamzdynų) atžvilgiu, pagal 2020 m. kovo 10 d. UAB „Geodezinis planas“, matininko Rolando Meidaus (kvalifikacijos pažymėjimo numeris 2M-M-692) parengtą servituto nustatymo planą M 1:1000, suteikiant Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie inžinerinių statinių, esančių žemės sklype, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, tikslu aptarnauti bei remontuoti (rekonstruoti) šiuos inžinerinius statinius; 2) nustatyti neterminuotą servitutą atsakovams J. A., J. A., K. G., H. L. ir V. Č. nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) – viešpataujančių daiktų - ieškovui Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausančių statinių, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbiami), priklausinių – inžinerinių statinių (nuotekų rezervuaro, kanalizacijos vamzdynų) atžvilgiu, pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Geodezinis planas“, matininko Rolando Meidaus (kvalifikacijos pažymėjimo numeris 2M-M-692) parengtą servituto nustatymo planą M 1:1000, suteikiant Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie inžinerinių statinių, esančių žemės sklype, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, tikslu aptarnauti bei remontuoti (rekonstruoti) šiuos inžinerinius statinius; 3) nustatyti 170,60 EUR dydžio metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui, t.y. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), nustatytą servitutą; 4) nustatyti 37,20 EUR dydžio metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui, t.y. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), nustatytą servitutą; 5) priteisti Ieškovui Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ (juridinio asmens kodas 286075760) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. pagal 2013 m. birželio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 48SŽN-(14.48.62)-13, sudarytą su Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovė nuomojosi 6,0321 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbiami));

1.2. dalį Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) paveldėjo buvusių savininkų įpėdiniai, o 34321/60321 dalį 6,0321 ha ploto žemės sklypo ieškovė įsigijo nuosavybės teise 2019 metų birželio mėnesį;

1.3. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbiami) yra eilė ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių (ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbiami));

1.4. ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra išsidėstę ir gretimame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami));

1.5. pastarųjų statinių visuma sudaro ieškovei nuosavybės teise priklausantį ūkinį kompleksą (toliau – „Ūkinis kompleksas“), kurio funkcionavimui būtina ir įvairi infrastruktūra (įskaitant inžinierinius tinklus, kanalizaciją, nuotekų rezervuarus). Ūkinis kompleksas ir jam tarnaujanti infrastruktūra yra išsidėstęs skirtingose, tačiau vienas šalia kito esančiuose žemės sklypuose, kadangi vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo formuojamos naujos žemės sklypų ribos, neatsižvelgiant į ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių ir tarnaujančios infrastruktūros išsidėstymą. Nepaisant Ūkinio komplekso ir infrastruktūros išsidėstymo, visi ieškovės ūkinėje veikloje naudojami statiniai ir jų infrastruktūra ieškovės turi būti nuolat prižiūrimi ir reikalui esant remontuojami;

1.6. dalis ieškovės naudojamo Ūkinio komplekso priklausinių – inžineriniai statiniai (kanalizacijos tinklai ir nuotekų rezervuaras) (toliau – „Inžineriniai statiniai“) – yra išsidėstę atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, tai yra: žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami); žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami);

1.7. nors Inžineriniai statiniai šiuo metu nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau jie yra Ūkinio komplekso priklausinys, įrengti ir pastoviai naudojami nuo 1974 metų. Inžineriniai statiniai suformuoti padalijus ieškovei priklausiusį nekilnojamojo turto objektą Nr. (duomenys neskelbiami), jų buvimą žemės sklypuose patvirtina ir topografinė nuotrauka bei vietovės planas, o taip pat ir 1992 m. balandžio 24 d. fermos perdavimo-priėmimo Vanaginės kompleksui aktas, todėl atsakovams negalėjo būti nežinoma apie Inžinerinių statinių buvimą žemės sklypuose ir apie jų naudojimą ieškovės veikloje;

1.8. Inžineriniai statiniai ieškovės iki šiol buvo naudojami ir prižiūrimi, tačiau nuo 2019 metų atsakovė M. B. G. pradėjo trukdyti jų naudojimui, siekia apsunkinti galimybes privažiuoti prie Inžinerinių statinių, juos remontuoti bei modernizuoti. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę M. B. G. raštu dėl sutikimo vykdyti nuotekų rezervuaro tvarkymo darbus ir servituto nustatymo, tačiau atsakovė M. B. G. atsisakė bendradarbiauti ir pradėjo neigti patį Inžinerinių statinių jos žemės sklype egzistavimo faktą;

1.9. pažymėjo, kad tinkamas nuotekų sistemos funkcionavimas yra labai svarbus viso ieškovei priklausančio Ūkinio komplekso eksploatavimui, nes tai yra sudėtinė infrastruktūros dalis, kuri buvo suprojektuota ir įrengta įrengiant Ūkinį kompleksą;

1.10. prašomu nustatyti servitutu, per atsakovų nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad ieškovė turėtų galimybę pagal paskirtį naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomais inžineriniais statiniais. Nenustačius servituto žemės sklypams nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis naudoti pagal paskirtį inžinierinių statinių (kanalizacijos tinklus ir nuotekų rezervuaro), kadangi net nebūtų galima patekti į atsakovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir atlikti būtinų ten esančių inžinerinių statinių priežiūros ir remonto darbų;

1.11. servitutą prašoma nustatyti atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų daliai, kurioje yra šie inžineriniai statiniai, su nevaržoma teise prie šių statinių prieiti, privažiuoti, taip pat naudotis žemės sklypų dalimi aptarnaujant bei remontuojant inžinerinius statinius, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su statinių valdymu ir naudojimu įskaitant, bet neapsiribojant, registruoti statinius registre;

1.12. prašomos apimties nustatyti servitutų planai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 21 d. išaiškinimu Nr. (10)-D8(E)-804, remiantis kuriuo atstumai (sanitarinės apsaugos zonų dydžiai) tarp objektų, kuriuose tvarkomos nuotekos (pvz. nuotekų dumblo sausinimo ir (arba) kaupimo aikštelės), nustatyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (TAR, 2019-06-19, Nr. 2019-09862) 3 priede (žemės sklypams prašomų nustatyti servitutų planai pridedami, priedai Nr.17, 18);

1.13. ieškovė, įvertinusi susidariusią faktinę situaciją dėl žemės sklypų dalies, reikalingos minėtų inžinerinių statinių priežiūrai bei naudojimui, už nustatytą servitutą siūlo mokėti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktą, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ Nr. T3-273 1.1.3 punkto nuostatas. Šie teisės aktai nustato, kad už analogišką atsakovų žemės sklypams valstybinę žemę nustatomas 0,2 proc. žemės vertės (nuo vidutinės rinkos vertės, nustatytos pagal žemės verčių žemėlapius) nuomos mokesčio metams tarifas;

1.14. atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis: atsakovės M. B. G. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro 85 300,00 Eur, todėl metinis atlyginimas atsakovei M. B. G. už prašomo servituto nustatymą galėtų sudaryti iki 170,60 Eur per metus (85.300,00 Eur x 0,2 proc.); atsakovų J. A., J. A., K. G., H. L. ir V. Č. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro 18.600,00 Eur, todėl metinis atlyginimas už prašomo servituto nustatymą galėtų sudaryti iki 37,20 Eur per metus (18.600,00 Eur x 0,2 proc.).

2. Teismo posėdžio metu ieškovė per atstovus pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo apimties patikslinimo, sumažindama savo pareikšto ieškinio reikalavimo apimtį, kurį teismas CPK normų pagrindu priėmė ir nagrinėjo kaip galutinį ieškinį šioje civilinėje byloje. Galutiniu reikalavimu ieškovė prašė:

2.1. nustatyti neterminuotą servitutą (toliau – Servitutas 1) atsakovei M. B. G. nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami)) – viešpataujančių daiktų - ieškovui Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausančių statinių, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbiami) priklausinių – inžinerinių statinių (nuotekų rezervuaro, kanalizacijos vamzdynų) atžvilgiu, pagal 2020 m. kovo 10 d. UAB „Geodezinis planas“, matininko Rolando Meidaus (kvalifikacijos pažymėjimo numeris 2M-M-692) parengtą servituto nustatymo planą M 1:1000, suteikiant Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie inžinerinių statinių, esančių žemės sklype, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, tikslu aptarnauti bei remontuoti (rekonstruoti) šiuos inžinerinius statinius nedidinat šių įrenginių pajėgumų, apimties bei nekeičiant jų vietos;

2.2. nustatyti neterminuotą servitutą (toliau – Servitutas 2) atsakovams J. A., J. A., K. G., H. L. ir V. Č. nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai žemės sklypo, esančio Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos Vanaginės kaime (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) – viešpataujančių daiktų - ieškovui Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausančių statinių, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbiami), priklausinių – inžinerinių statinių (nuotekų rezervuaro, kanalizacijos vamzdynų) atžvilgiu, pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Geodezinis planas“, matininko Rolando Meidaus (kvalifikacijos pažymėjimo numeris 2M-M-692) parengtą servituto nustatymo planą M 1:1000, suteikiant Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie inžinerinių statinių, esančių žemės sklype, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, tikslu aptarnauti bei remontuoti (rekonstruoti) šiuos inžinerinius statinius nedidinat šių įrenginių pajėgumų, apimties bei nekeičiant jų vietos;

2.3. nustatyti 170,60 Eur dydžio metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui, t.y. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbiami), nustatytą servitutą;

2.4. nustatyti 37,20 Eur dydžio metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui, t.y. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbiami)), nustatytą servitutą;

2.5. priteisti ieškovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ (juridinio asmens kodas 286075760) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė M. B. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad:

3.1. savo argumentų, kad atsakovei negalėjo būti nežinoma apie Inžinerinių statinių buvimą jos žemėje ir, kad atsakovė pradėjo trukdyti ieškovei naudotis Inžineriniais statiniais, ieškovė nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais;

3.2. ieškovė nepagrindė Servituto 1 nustatymo būtinumo, kuris yra viena esminių prielaidų ir būtinų sąlygų nustatant servitutą, kaip nuosavybės teisių apribojimą. Nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad: 1) Inžineriniai statiniai yra būtent ieškovės nurodytų statinių priklausiniai ir yra būtini tokių statinių naudojimui pagal paskirtį, 2) Inžineriniai statiniai yra veikiantys ir yra ar gali būti eksploatuojami pagal paskirtį ateityje;

3.3. ieškovė nepagrindė reikalaujamo Servituto 1 dydžio ir apimties racionalumo, proporcingumo ir poreikio. Patikslintame ieškinyje suformuluotame prašyme nurodyti Inžineriniai statiniai, kaip viešpataujantys daiktai, skiriasi nuo 2020 m. kovo 10 d. plane išvardintų statinių, kaip viešpataujančių daiktų, o pats 2020 m. kovo 10 d. planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų;

3.4. ieškovė, nurodydama, kad Inžineriniai statiniai yra jos minimo Ūkinio komplekso priklausiniai, šios aplinkybės nepagrindžia jokiais įrodymais. Ieškovė prašyme nustatyti Servitutą 1 nurodo, kad jos Ūkinį kompleksą sudaro net 24 statiniai, kuriems aptarnauti neva reikalingi Inžineriniai statiniai, tačiau kartu su ieškiniu pateiktoje ŽŪB „Vanaginė“ Nuotekų vamzdyno veikimo schemoje su patikslinimu (Schema) nurodytas tik 21 statinys. Remiantis pačios ieškovės pateiktų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko (NTR CDB) išrašų duomenimis, kurie iš šioje Schemoje nurodytų statinių yra prijungti ne prie vietinių, o prie komunalinių nuotekų šalinimo tinklų (statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbiami)) ir nėra aptarnaujami ieškovės nurodytais Inžineriniais statiniais. Ieškovės pateikti NTR CDB išrašai taip pat patvirtina, kad kai kurie iš ieškovės nurodytų statinių, įeinančių į Ūkinį kompleksą, kuriam aptarnauti neva reikalingi Inžineriniai statiniai, net nėra prijungti prie jokio nuotekų šalinimo vamzdyno (statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbiami)). Taigi, Inžineriniai statiniai visiškai nėra reikalingi net pusei, t. y. 12 statinių, iš ieškovės išvardintų 24 statinių aptarnavimui ir negali būti laikomi šių statinių priklausiniais. Ieškovė nepagrindė Servituto 1 nustatymo būtinumo visam ieškovės nurodytam Ūkiniam kompleksui, kuris yra viena esminių prielaidų ir būtinų sąlygų nustatant servitutą, kaip nuosavybės teisių apribojimą;

3.5. aplinkybės, kad Inžineriniai statiniai yra veikiantys ir eksploatuojami pagal paskirtį, ieškovė taip pat nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškinyje net neįvardino konkrečių Inžinerinių statinių duomenų, kad būtų galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti šiuos statinius, t. y. jų pavadinimus, pagrindinę naudojimo paskirti, parametrus ir kieki, ir kas svarbiausia – jų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre duomenis. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės nurodyti Inžineriniai statiniai apskritai egzistuoja, ir ar parengtas 2020 m. kovo 10 d. Planas atitinka tikrovę ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, taip pat ar šie statiniai ir kurie iš jų konkrečiai patenka į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir kurioje konkrečiai žemės sklypo vietoje jie yra bei kokią jo dalį užima. Ieškovės pateiktuose dokumentuose, t. y. NTR CDB išraše Nr. 44/202889 ir kadastrinių matavimų byloje, nurodyti skirtingi statiniai su skirtingais unikaliais numeriais ir kitais duomenimis, kas reiškia, jog minėtame NTR CDB Nr. 44/202889 išraše nurodyti statiniai įregistruoti visai kitos kadastrinių matavimų bylos pagrindu dar 2012 metais, o ieškovės pateikta kadastrinių matavimų byla parengta vėliau, t. y. 2014 metais kitiems statiniams ir ši byla nėra įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre iki šiol;

3.6. Inžineriniai statiniai šiuo metu nėra įregistruoti NTR. Neįregistravus konkrečių Inžinerinių statinių, kurių atžvilgiu norima nustatyti Servitutą 1, apskritai negali būti nustatytas joks servitutas šiems Inžineriniams statiniams, kaip viešpataujantiems daiktams;

3.7. kasacinis teismas praktikoje yra pažymėjęs, jog jeigu nėra objektyvios galimybės naudotis tarnaujančiu daiktu būtent tuo metu, kai prašoma nustatyti servitutą, nes prieš tai būtina atlikti kokius nors statybos darbus ar kitus veiksmus, toks būsimas servitutas negali būti nustatomas ir registruojamas viešame registre. Ieškovė pateikė teismui eksperto dr. Dariaus Kalibato Vertinimo aktą, kuriame minima, kad nuotekų valymo įrenginiai ir nuotekų rezervuaras net negali būti naudojami pagal paskirtį, nes valymo įrenginiai šiuo metu užpilti betonu, o rezervuaras užkastas. Taigi šiems statiniams naudoti pagal paskirtį pradžioje būtina atlikti statybos darbus, kas remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika negali būti pagrindu nustatyti servitutą;

3.8. jeigu Inžineriniai statiniai būtų būtini Ūkinio komplekso eksploatavimui pagal paskirtį, tai esant tokiai situacijai, kai valymo įrenginiai užpilti betonu, o rezervuaras užkastas, ieškovė negalėtų vykdyti jokios Ūkinės veiklos jos nurodytame Ūkiniame komplekse ir ieškovės veikla turėtų būti visiškai sutrikdyta. Tačiau ieškovė tokių argumentų net nepateikė. Vadinasi, ieškovė ne tik neeksploatuoja Inžinierinių statinių, bet jie net nėra būtini ieškovės nurodytų statinių, sudarančių Ūkinį kompleksą, naudojimui pagal paskirtį. Be to, ieškovės pateiktame NTR CDB išraše nurodyta, kad ieškovei priklausančių nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbiami), fizinio nusidėvėjimo procentas yra 75 proc.;

3.9. pažymėjo, kad šiuo metu jau yra nutiesti ir centralizuoti nuotekų šalinimo tinklai greta ieškovei priklausančio Ūkinio komplekso, todėl ieškovė turi galimybę savo vietinius nuotekų tinklus prijungti prie centralizuotų tinklų ir tai atlikus nebūtų jokio poreikio naudotis atsakovės žemės sklypu ir suvaržyti josw nuosavybės teises į beveik pusę viso žemės sklypo ploto;

3.10. pagal ieškovės pateiktą 2020 m. kovo 10 d. Planą nėra galimybės įvertinti, kurių konkrečiai faktiškai atsakovei priklausančiame žemės sklype egzistuojančių inžinerinių tinklų atžvilgiu nustatomas Servitutas 1, taip pat 2020-03-10 Planas neatitinka šiai dienai aktualių Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų ir jame nurodyti inžinerinių tinklų duomenys nėra teisingi ir išsamūs. Nei minėtame 2020 m. kovo 10 d. Plane, nei ieškovės patikslintame ieškinyje nenurodyti jokie konkretūs Inžinerinių statinių pavadinimai, matmenys, įrenginių našumas, kiekvieno iš jų užimamas žemės sklypo plotas, ir koks žemės sklypo plotas objektyviai reikalingas kiekvienam iš ?u aptarnauti, taip pat nepateikti jokie šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, ir nepaaiškinta, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių turi būti nustatytas bendras būtent 8306 kv. m dydžio Servitutas 1 ir būtent tokios Servituto 1 ribos, kokios pažymėtos 2020 m. kovo 10 d. Plane. Taigi lieka neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu 2020 m. kovo 10 d. Plane Servituto 1 plotas padidintas iki 8306 kv. m ir ar tokio dydžio servitutas yra būtinas siekiant naudoti Inžinerinius statinius pagal paskirtį. Siūlomas Servitutas 1 pagal savo turinį, dydį ir vietą atsakovei priklausančiame žemės sklype apriboja bet kokią galimybę atsakovei ateityje įsirengti privažiavimą prie likusios žemės sklypo dalies ir ja naudotis pagal paskirtį;

3.11. ieškovės prašomas nustatyti atlyginimas už Servitutą 1 neatitinka suvaržymų masto, kuris bus patirtas nustačius Servitutą 1 atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype nes atsakovė praras galimybę per esamą įvažiavimą patekti į didžiąją žemės sklypo dalį, kurioje nėra nustatomas Servitutas 1, taip pat Servitutas 1 apims beveik pusę viso žemės sklypo ploto. Todėl ieškovės siūloma kompensacija yra akivaizdžiai per maža ir neatitinka teismų praktikos suformuluotų kriterijų, pagal kuriuos turi būti parenkamas kompensacijos dydis už servituto nustatymą;

3.12. ieškovė ieškiniu prašo leisti Inžinerinius statinius rekonstruoti, tačiau nenurodė, kokius konkrečiai rekonstravimo darbus ketina atlikti atsakovei priklausančiame žemės sklype. Rekonstravimo darbai pagal jų pobūdį lemia statinių parametrų ar pajėgumų pakeitimus (išplėtimus), todėl šie darbai gali dar labiau suvaržyti žemės sklypo savininko teises ateityje valdyti ir naudotis žemės sklypu ir jie negali būti leidžiami nustatant servitutą. Taigi toks Ieškovės prašymas yra ydingas, neaiškus ir neatitinka teisės aktų reikalavimų bei suformuotos teismų praktikos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nutarė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei M. B. G. iš ieškovės Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ 82,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad:

4.1. teismas, remdamasis bylos medžiaga konstatavo, kad pagal bylos faktines aplinkybes egzistuoja objektyvus servituto poreikis, nes iš pateiktų ginčo nekilnojamo turto kadastrinių duomenų, tokio turto registravimo matyti, kad egzistuoja ieškovės ūkinis kompleksas su nuotekų sistema, kuriai reikalingas tinkamas funkcionavimas. Tačiau pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų;

4.2. teismas nurodė, kad šiuo atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog ieškovės siūlomas būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį;

4.3. ieškovė ydingai suformulavo ieškinio reikalavimą, nes servitutas prašomas nustatyti pagal nurodomus parengtus servituto nustatymo planus atskirai kiekvieno iš atsakovų valdomų sklypų atžvilgiu pagal sudarytus planus atskirai Inžineriniams statiniams (kanalizacijos vamzdynams ir nuotekų rezervuarui), kaip objektams, net ieškovei nenurodant jų unikalių numerių, jų identifikavimo, o kita ieškinio dalimi suformuluotas reikalavimas nurodant į viešpataujančius daiktus - jau ieškovės statinius pagal nurodomus unikalius numerius, priklausinių - tų pačių jau nurodytų Inžinerinių statinių (kanalizacijos vamzdynų tinklams ir nuotekų rezervuaro) atžvilgiu. Teismo vertinimu, pagal reikalavimo formulavimą nėra suprantamas pilnai pats ieškinio reikalavimas, kuriam daiktui iš esmės nustatomas servitutas (viešpataujantis daiktas), ieškovė ieškinio turinyje bendrai apibrėžia tik tai, kad ieškovės Ūkinio komplekso eksploatavimui yra svarbus tinkamas nuotekų sistemos funkcionavimas, nes tai yra sudėtinė infrastruktūros dalis;

4.4. nuotekų rezervuaras neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, neturi nekilnojamojo turto unikalaus numerio, nėra identifikuotas, kaip objektas;

4.5. teismo vertinimu, teisiniu pagrindu negali būti nustatytas servitutas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotam objektui (šiuo atveju nuotekų rezervuarui), kaip viešpataujančiam daiktui. Pagal ieškinio turinį ir bylos esmę Inžineriniai statiniai (kanalizacijos vamzdynas ir nuotekų rezervuaras) yra vieninga sistema, sudaranti ieškovės Ūkinį kompleksą su statiniais, kur tinkamas nuotekų sistemos funkcionavimas yra sudėtinė šio komplekso infrastruktūros dalis, todėl nėra teisinių pagrindų nustatyti servitutą ir likusiems Inžineriniams statiniams - šiuo atveju likusiam kanalizacijos vamzdynui, kuris kadastrinių duomenų pagrindu fiksuotas tašku iki neregistruoto NTR ginčo nuotekų rezervuaro, visų atsakovų atžvilgiu;

4.6. ieškovė turi galimybę savo vietinius nuotekų tinklus prijungti prie centralizuotų tinklų ir tai atlikus nebūtų jokio poreikio naudotis atsakovės M. B. G. žemės sklypu ir suvaržyti šios atsakovės nuosavybės teises į beveik pusę viso jos žemės sklypo ploto ir tokiu atveju ieškovė turėtų ne prašyti nustatyti servitutą, o iškelti visus Inžinerinius tinklus iš atsakovės M. B. G. žemės sklypo, kad tuo pagrindu ieškovė nėra pateikusi oficialių duomenų, o kalbama abstrakčiai (pagrindas – UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 m. vasario 11 d. raštas/atsakymas atsakovei per atstovą Nr. SD20-541), nes teismas laikė, kad šiuo atveju ieškovė nepateikusi oficialių įrodymų nurodomų ieškovės dėl ekonominio nepagrįstumo ieškinio reikalavimo prasme atsakovės atžvilgiu, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktus įrodymus dėl atsakovės M. B. G. žemės sklypo verčių esant žemės vertei ieškinio nagrinėjimo metu (žemės ūkio paskirtis) su duomenimis dėl galimos tokio žemės sklypo vertės pagal turto vertinimo dokumentus, jei būtų kita žemės sklypo paskirtis, kas sudarytų šios žemės vertę 563 000 Eur (pagrindas- Centro Kubas Konsultacija dėl galimos rinkos kainos Nr.K-19-10-17-VKK78). Šiuo pagrindu teismas laikė, kad ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įrodymų pateikimo prasme, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (CPK 178 str.);

4.7. atmetęs ieškinį, teismas dalinai tenkino atsakovės M. B. G. reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisdamas atsakovei 4500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-648-341/2020, ir priimti naują sprendimą, ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

5.1. pirma, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Ieškovės ieškiniu buvo reiškiami reikalavimai nustatyti servitutą žemės sklypams, viešpataujančio daikto – Ūkinio komplekso priklausinių iInžinerinių statinių (nuotekų rezervuaro, kanalizacijos vamzdynų) atžvilgiu. Reikšdama ieškinį ieškovė nurodė viešpataujantį daiktą, kuris susideda iš dviejų dalių – ieškovės valdomame žemės sklype esantys pastatai ir atsakovų žemės sklypuose esantys Inžineriniai statiniai, kurių dalis registre registruota, o dalis ne. Ši visuma sudaro Ūkinį kompleksą ir jo priklausinius. Nurodė tarnaujantį daiktą – dalis atsakovams priklausančių žemės sklypų, kuriuose yra išsidėstę ieškovei priklausantys Ūkinio komplekso priklausiniai – Inžineriniai statiniai. Taip pat nurodė prašomo nustatyti servituto apimtį – suteikti ieškovei nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie inžinerinių statinių, esančių žemės sklype, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, tikslu aptarnauti bei remontuoti (rekonstruoti) šiuos inžinerinius statinius nedidinant šių įrenginių pajėgumų, apimties bei nekeičiant jų vietos. Net jeigu teismas nesutiko dėl servituto nustatymo atskirai kuriai nors daliai viešpataujančio daikto, nereiškia, kad servitutas nėra reikalingas likusiai viešpataujančio daikto daliai;

5.2. antra, servitutas gali būti nustatytas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruoto turto atžvilgiu. Atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei sprendė teismas, dalis Inžinerinių statinių, esančių atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, registre registruota, dalis ne. Fekalinės kanalizacijos vamzdynas ir valymo įrenginiai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), o įregistruoti nuotekų rezervuaro, kuris sudaro nuotekų tinklų visumą, ieškovė negali, kadangi tam prieštarauja atsakovė M. B. G., kurios žemės sklype faktiškai nuotekų rezervuaras yra. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, CK 4.126 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, turi būti aiškinama sistemiškai su CK 4.123 straipsniu taip, jog dėl servituto, suteikiančio teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas gali kreiptis ir siekiamų sukurti komunikacijų (būsimo daikto) savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014). Šiuo atveju teismas neįvertino, kad registre neįregistruotas rezervuaras yra sudėtinė nuotekų tvarkymo sistemos dalis. Atsisakydamas tenkinti ieškovės ieškinį teismas nemotyvavo, kodėl ieškinio netekino reikalavimų dalyje dėl servituto nustatymo registre įregistruotai Inžinerinių statinių daliai, nepaisant to, servitutas gali būti nustatytas ir registre neįregistruotai Inžinerinių statinių daliai;

5.3. trečia, prijungti savitakinių nuotekų tinklų prie centralizuotų tinklų normaliomis sąnaudomis nėra galimybės. Atkreipė dėmesį į tai, kad servitutas nustatomas, kai, jo nenustačius, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamo ginčo atveju nenustačius servituto neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti Ūkinio komplekso pagal paskirtį, kadangi ieškovės nuotekų tinklai yra savitakiniai, kurių prijungti prie centralizuotų tinklų normaliomis sąnaudomis nėra galimybės. Inžineriniai statiniai atsakovei M. B. G. priklausančiame žemės sklype suprojektuoti ir pastatyti teisėtai, teisinio pagrindo reikalauti iškelti Inžinerinius statinius nėra;

5.4. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ieškovei pateiktame išaiškinime nurodyta, kad asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie centralizuotų tinklų, kai yra sukurta infrastruktūra ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų. Nagrinėjamo ginčo atveju nei yra sukurta infrastruktūra, prie kurios ieškovės nuotekų tinklai galėtų būti prijungti (prijungti savitakinių nuotekų tinklų prie centralizuotų tinklų nėra galimybės), nei teisės aktų nustatyta tvarka nustatyta, kad ieškovės nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktų reikalavimų;

5.5. pagal teisės aktų reikalavimus įrengtos individualios nuotekų tvarkymo sistemos gali būti eksploatuojamos užtikrinant, kad bus laikomasi nustatytų taisyklių;

5.6. teismas nepagrįstai vertino tikėtiną atsakovės M., B. G. sklypo vertę. Nustatant atlyginimo už servitutą dydį, juo labiau sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, remtis sąlygine žemės sklypo verte negalima;

5.7. nepriklausomai nuo to, kokia būtų vertinama žemės sklypo vertė, atsakovei M. B. G. priklausančiame žemės sklype yra faktiškai įrengti ieškovei priklausantys Inžineriniai statiniai. Ieškovės teisė naudotis Inžineriniais statiniais nėra apribota, ieškovė Inžineriniais statiniai iki jų sugadinimo faktiškai naudojosi, o šiuo metu toliau naudotis negali dėl atsakovės M. B. G. kaltės. Inžinerinius statinius sugadino ir betonu užpylė atsakovės M. B. G. interesais veikiantys tretieji asmenys, dėl ko atsakovė M. B. G. negali remtis aplinkybe, esą ieškovė nenaudoja Inžinerinių statinių, kai Inžinerinių statinių ieškovė negali naudoti dėl atsakovės M. B. G. kaltės. Byloje yra pateikta ekspertų išvada, kaip, kada ir kokiu būdu Inžineriniai statiniai sugadinti, taip pat byloje yra pateiktas ekspertų vertinimas, kokius veiksmus būtina atlikti, norint atstatyti Inžinerinius statinius. Šiuo metu neegzistuoja reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto servituto žemės sklype, dėl ko teismo sprendimo išvados šioje dalyje yra akivaizdžiai nepagrįstos;

5.8. skundžiamu sprendimu teismas nepasisakė dėl ieškovės prašomo nustatyti servituto apimties ir atlyginimo už prašomą nustatyti servitutą dydžio. Prašomo nustatyti servituto apimtį sąlygoja atsakovų žemės sklypuose esantys Inžineriniai statiniai ir jų paskirtis. Inžineriniai statiniai yra ieškovei nuosavybės teise priklausančio Ūkinio komplekso priklausiniai, kuriais surenkamos ir kaupiamos Ūkiniame komplekse susidarančios nuotekos. Inžineriniai statiniai suprojektuoti ir pastatyti 1974 metais, todėl sprendžiant dėl servituto apimties turi būti vadovaujamasi naudojimosi pagal paskirtį apimtimi, nustatyta projektuojant Inžinerinius statinius. Realiai nustatomu servitutu turi būti užtikrinta ieškovės, kaip Ūkinio komplekso ir Inžinerinių statinių savininkės teisė nevaržomai naudotis Inžineriniai statiniais. Servitutą prašoma nustatyti atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų daliai, kurioje yra šie Inžineriniai statiniai ir tokio dydžio, kad būtų galima realiai Inžinerinius statinius aptarnauti, prie jų privažiuoti. Kadangi Inžinerinių statinių sudedamoji dalis yra nuotekų rezervuaras, prie jo būtina privažiuoti didžiagabaritėmis transporto priemonėmis, aptarnaudamos Inžinerinius statinius jos turi turėti galimybę judėti, apsisukti, nuotekų rezervuarą apvažiuoti;

5.9. nustatant atlyginimo už servitutą dydį būtina atsižvelgti į tai, kad: ieškovei nuosavybės teise priklausantys Inžineriniai statiniai žemės sklype pastatyti ir suprojektuoti teisėtai dar 1974 metais; iki nuosavybės teisių į žemės sklypus įgijimo atsakovei M. B. G. negalėjo būti nežinoma, jog žemės sklypuose yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys Inžineriniai statiniai (2004 metais registrų centre jau buvo įregistruotas fekalinės kanalizacijos vamzdyno planas, kuriame nuotekų rezervuaras jau buvo atvaizduotas; 2001 m. lapkričio 10 d. vietos ortofoto nuotrauka patvirtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu nuotekų šalinimo tinklai, kartu su dumblo aikštele, faktiškai buvo atsakovei M. B. G. priklausančiame žemės sklype). Vadinasi, sutikdama su nuosavybės teisių atkūrimu į užstatytą žemės sklypą, atsakovė suprato, kad jos nuosavybės teisei bus taikomi suvaržymai ir ji pati prisiėmė tokių suvaržymų taikymo riziką. Atsakovės M. B. G. interesais veikiantys asmenys ėmėsi neteisėtų veiksmų ir ieškovei priklausančius Inžinerinius statinius sugadino;

5.10. ieškovė neprieštarautų, jeigu servitutas būtų nustatytas kaip kintamas atlyginimo dydis, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ patvirtintą tvarką.

6. Atsakovė M. B. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

6.1. ieškovės cituojama teismų praktika yra net neaktuali pastarojo ginčo atveju, kadangi priešingai nei konstatuota bylose, minimose ieškovės, šioje byloje ieškovės prašomo nustatyti servituto turinys iš esmės skiriasi nuo servituto turinio, kuris nurodomas teismų praktikoje, t. y. ieškovė prašo nustatyti servitutą atsakovei M. B. G. priklausančiame žemės sklype suteikiant ieškovei nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie inžinerinių statinių, esančių žemės sklype, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, tikslu aptarnauti bei remontuoti (rekonstruoti) šiuos inžinerinius statinius. Teismų praktikoje, priešingai, kalbama apie servituto nustatymą tikslu tiesti naujas susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus;

6.2. teismų praktikoje yra konstatuota, kad jeigu privatiems asmenims priklausantys inžineriniai tinklai ir komunikacijos buvo nutiesti ar išdėstyti valstybės valdytame žemės sklype, kuris vėliau buvo perduotas atkuriant nuosavybės teises, tai tinklų ir komunikacijų savininko reikalavimu gali būti nustatytas servitutas, nesant galimybės tinklus ir komunikacijas išmontuoti, iškelti ar kitaip pašalinti. Tokia situacija būtų pagrindas nustatyti servitutą žemės sklype, nes normaliomis sąnaudomis viešpataujančiojo daikto naudojimas pagal paskirtį nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009);

6.3. ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo atsakovei M. B. G. priklausančiame žemės sklype yra iš esmės ydingas ir dėl to negali būti patenkintas. Ieškovė, prašydama nustatyti servitutą nenurodė jokių tikslių Inžinerinių statinių duomenų, t. y. nei jų pavadinimų, pagrindinės naudojimo paskirties, parametrų ir kiekio, ir kas svarbiausia - jų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre duomenų. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės nurodyti Inžineriniai statiniai apskritai egzistuoja ir yra poreikis juos eksploatuoti pagal paskirtį, ir ar parengtas 2020 m. kovo 10 d. Planas atitinka tikrovę bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, taip pat ieškovė nepagrindė esminės aplinkybės, ar šie statiniai ir kurie iš jų konkrečiai patenka į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir kurioje konkrečiai žemės sklypo vietoje jie yra bei kokią žemės sklypo dalį užima. Atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavime nurodyti Inžinerinių statinių, kaip viešpataujančių daiktų, pavadinimai, jų kiekis net nesutampa su 2020 m. kovo 10 d. Plane nurodytais statiniais, kaip viešpataujančiais daiktais. Konkrečiai, ieškovė ieškinio reikalavime nurodo kanalizacijos tinklus ir nuotekų rezervuarą, o 2020 m. kovo 10 d. Plane servituto plote pažymėti statiniai - KF, valymo įrenginiai ir rezervuaras;

6.4. nėra aišku, kokio konkrečiai turinio Servitutas 1 yra prašomas nustatyti žemės sklype, kadangi ieškinyje suformuluotame prašyme nurodyta, kad ieškovė prašo suteikti nevaržomą teisę jai prieiti, privažiuoti prie inžinerinių statinių, esančių žemės sklype, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, tikslu aptarnauti ir remontuoti (rekonstruoti) šiuos inžinerinius statinius. Tačiau 2020 m. kovo 10 d. Plane nurodyta, kad pažymėto Servituto 1 turinys – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Ieškovė turėtų labai aiškiai ir konkrečiai nurodyti visus viešpataujančius daiktus, pateikdama tikslius jų duomenis bei visas servitutu prašomas suteikti teises ir negali būti jokių prieštaravimų bei neatitikimų tarp Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų ir ieškovės prašyme nurodytų viešpataujančių daiktų ir servituto turinio bei 2020 m. kovo 10 d. Plane nurodytų viešpataujančių daiktų ir servituto turinio;

6.5. ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą ieškovei priklausančio Ūkinio komplekso atžvilgiu, objektyviai negali būti nustatytas, nes: pats Ūkinis kompleksas yra už atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų, o servitutą prašoma nustatyti atsakovės priklausančiame žemės sklype; Ūkinis kompleksas negali būti laikomas viešpataujančiu daiktu, nes pagal servituto turinį, nurodytą ieškinyje, servitutas nurodytas kaip skirtas ne eksploatuoti, aptarnauti ir prižiūrėti šį Ūkinį kompleksą, kaip viešpataujantį daiktą, o tik inžinerinius statinius, esančius atsakovės žemės sklype, todėl pagal pačios ieškovės nurodytą servituto turinį viešpataujančiais daiktais galėtų būti laikomi tik Inžineriniai statiniai, esantys atsakovei priklausančiame žemės sklype; pusė iš ieškovės nurodytų Ūkinį kompleksą sudarančių statinių yra net neprijungti prie jokių inžinerinių tinklų, net ir tų, kurie yra atsakovei priklausančiame žemės sklype;

6.6. ieškovė neįrodė jokio objektyvaus ir konkretaus poreikio nustatyti servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype, nes net nepateikė konkrečių duomenų, kurie statiniai laikytini viešpataujančiais daiktais, ir net pati nurodė, kad dalis statinių nėra įregistruoti NTR, nors privalo būti registruoti, taip pat nepagrindė jokių Inžinerinių statinių faktinio naudojimo pagal paskirtį ir jų sąsajos su ieškovei priklausančiu Ūkiniu kompleksu, t. y. to fakto, kad Inžineriniai statiniai laikytini Ūkinį kompleksą sudarančių statinių priklausiniais, ir kad be Inžinerinių statinių nebūtų įmanoma eksploatuoti visų Ieškovės reikalavime išvardintų statinių, sudarančių Ūkinį kompleksą, pagal paskirtį;

6.7. ieškovė taip pat neįrodė servituto nustatymo būtinumo visam ieškovės pateiktame 2020 m. kovo 10 d. Plane pažymėtam servituto plotui (8306 kv. m), kadangi dalis statinių, konkrečiai nuotekų rezervuaras, kuriam nustatyti servitutą prašo ieškovė, net nėra išlikęs atsakovei priklausančiame žemės sklype;

6.8. ieškovės pateiktas 2020 m. kovo 10 d. Planas parengtas netinkamai, neįvertinus žemės sklype faktiškai nebeegzistuojančių inžinerinių statinių, taip pat 2020 m. kovo 10 d. Planas neatitinka šiai dienai aktualių Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų ir jame nurodyti inžinerinių tinklų duomenys nėra teisingi ir išsamūs;

6.9. ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę, kad sugadino ieškovei priklausančius Inžinerinius statinius. Ieškovei vykdant veiklą Ūkiniame komplekse (nuomojant jame esančius statinius tretiesiems asmenims) buvo į aplinką išleistas didelis kiekis labai nuodingos medžiagos ir būtent pasinaudojant senais ir ieškovės neprižiūrimais Inžineriniais statiniais bei rezervuaru, kuris iki tol apskritai buvo tuščias ir net neeksploatuojamas. Vilniaus rajono savivaldybė, kartu su Ekstremalių situacijų tarnyba organizavo avarijos likvidavimą, kurio metu valymo įrenginiai buvo užpilti betonu, o iš tvenkinio (rezervuaro) buvo išsiurbti visi teršalai ir dar 2017 m. kovo 30 d. tvenkinys buvo pilnai užpiltas smėliu. Užpilti tvenkinį buvo atvežta net 33 sunkvežimiai grunto. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai: Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro 2017 m. kovo 28 d. posėdžio „Dėl įvykio Vanaginės kaime“ protokolas Nr. ESVC-1 22 ir 2017 m. kovo 30 d. posėdžio „Dėl įvykio Vanaginės kaime“ protokolas Nr. ESVC-2 23;

6.10. šiuo metu jau yra nutiesti ir centralizuoti nuotekų šalinimo tinklai greta ieškovei priklausančio Ūkinio komplekso, todėl ieškovė turi galimybę savo vietinius nuotekų tinklus prijungti prie centralizuotų tinklų ir tai atlikus nebūtų jokio poreikio naudotis atsakovės žemės sklypu ir suvaržyti atsakovės nuosavybės teises į beveik pusę viso Žemės sklypo ploto. Todėl šiuo atveju ieškovė turėtų ne prašyti nustatyti servitutą, o iškelti visus Inžinerinius tinklus iš atsakovės žemės sklypo;

6.11. kadangi atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, kuris prieš tai buvo valdomas valstybės ir kuriame dar iki nuosavybės teisių atkūrimo jau buvo įrengti vietiniai nuotekų tinklai, šios bylos atžvilgiu turi būti remiamasi suformuota teismų praktika, kad tokių vietinių tinklų ir komunikacijų savininko reikalavimu gali būti nustatytas servitutas tik nesant galimybės tinklus ir komunikacijas išmontuoti, iškelti ar kitaip pašalinti;

6.12. ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė poreikio nustatyti servitutą būtent tokio dydžio, koks nurodytas 2020 m. kovo 10 d. Plane. Jeigu vienai daliai nuotekų kanalizacijos vamzdyno yra pakankamas 2,5 m pločio servitutas, visiškai neaišku ir jokiais motyvais nepagrįsta, kodėl likusioje šio vamzdyno atkarpoje servituto plotis išplečiamas iki 10 m, o aplink nesantį rezervuarą numatytas net 30 m pločio servitutas, nors fiziškai prieiti ir aptarnauti šį rezervuarą (jeigu jis egzistuotų kaip statinys šiai dienai) taip pat pakaktų tik kelių metrų servituto, kaip ir pačiam nuotekų vamzdynui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir visiškai nepagrindė, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių aplink rezervuarą numatomas 30 metrų pločio servitutas;

6.13. prašomu nustatyti Servitutu 1 yra nepagrįstai suvaržoma atsakovės teisė valdyti ir naudotis likusia Servituto 1 neužimta Žemės sklypo dalimi, kadangi 2020 m. kovo 10 d. Plane nėra paliktas joks pravažiavimas ir/ar kitas patekimas į šią dalį nuo vienintelio esamo įvažiavimo į žemės sklypą, nes jį visą užima pažymėtas Servitutas 1. Net jei teismas nustatytų, kad kuriems nors žemės sklype esantiems Inžineriniams statiniams yra poreikis nustatyti servitutą, ieškovės reikalavimas atsakovės atžvilgiu negali būti tenkinamas dėl tos priežasties, kad pirmiausia yra būtina koreguoti Servituto 1 plotą, jo ribas ir vietą žemės sklype, o tai atlikus gali žymiai pasikeisti ir paties Servituto 1 dydis bei atsakovės nuosavybės teisių suvaržymo mastas. Todėl teismas pagrįstai atmetė tokį neteisėtą ir atsakovės nuosavybės teises pažeidžiantį ieškovės reikalavimą;

6.14. ieškovės prašomas nustatyti atlyginimo dydis yra akivaizdžiai per mažas ir neproporcingas suvaržymų mastui, kurį patirtų žemės sklypo savininkė nustačius Servitutą. Ieškovės prašomas atlyginimas yra ne tik per mažas, nes neatitinka nei žemės sklypo vidutinės, nei realios rinkos vertės, bet ir nepagrįstai prašomas nustatyti fiksuoto dydžio periodiniais mokėjimais neterminuotam laikotarpiui. Toks atlyginimo nustatymas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir net nuostolingas atsakovei, kadangi, nustačius ieškovės nurodyto dydžio atlyginimą net ir vidutinė žemės sklypo rinkos vertė Servitutu 1 apribotoje žemės sklypo dalyje atsipirktų tik po 224 metų. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad žemės vertė nėra pastovi ir nuolat kinta (vien šios bylos nagrinėjimo metu ji padidėjo 4100 Eur suma). Todėl už neterminuotą servitutą atlyginimas turi būti nustatytas arba procentine išraiška nuo žemės sklypo vertės, jeigu mokėjimai yra periodiniai ir neterminuotam laikotarpiui, arba konkrečia suma, atitinkančia visos žemės sklypo dalies, apribotos Servitutu 1, išpirkimo kainą išdėstant šios kainos sumokėjimą dalimis per tam tikrą laikotarpį, bet ne ilgesnį nei 99 metai (kas atitiktų įstatymuose numatytą maksimaliai leidžiamą valstybinės žemės nuomos terminą). Tačiau ieškovė tokių atsakovės interesus ir atlyginimo už Servitutą 1 nustatymo kriterijus atitinkančių ieškinio reikalavimų teismui apskritai nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė servitutą prašo nustatyti daliai atsakovės M. B. G. nuosavybės teise valdomo 1,94 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami) (toliau – žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) ir daliai atsakovų J. A., J. A., K. G., H. L. ir V. Č. nuosavybės teise valdomo 0,3900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami) (toliau – žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)). Remiantis kadastriniais duomenimis nustatyta, kad dalis ieškovės naudojamo Ūkinio komplekso priklausinių – inžineriniai statiniai (kanalizacijos tinklai ir nuotekų rezervuaras) – yra išsidėstę atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, tai yra: žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami). Įnžinerinis statinys - nuotekų rezervuaras, kuriam servitutas ieškinio turiniu prašomas nustatyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami), priklausančiame nuosavybės teise atsakovei M B. G., nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamas daiktas.

10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovė ydingai suformulavo ieškinio reikalavimą, nes pagal reikalavimo formulavimą nėra suprantamas pilnai pats ieškinio reikalavimas, kuriam daiktui iš esmės nustatomas servitutas (viešpataujantis daiktas), ieškovė ieškinio turinyje bendrai apibrėžia tik tai, kad ieškovės ūkinio komplekso eksploatavimui yra svarbus tinkamas nuotekų sistemos funkcionavimas, nes tai yra sudėtinė infrastruktūros dalis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teisiniu pagrindu negali būti nustatytas servitutas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotam objektui (šiuo atveju nuotekų rezervuarui), kaip viešpataujančiam daiktui. Kadangi pagal ieškinio turinį ir bylos esmę Inžineriniai statiniai (kanalizacijos vamzdynas ir nuotekų rezervuaras) yra vieninga sistema, sudaranti ieškovės Ūkinį kompleksą su statiniais, kur tinkamas nuotekų sistemos funkcionavimas yra sudėtinė šio komplekso infrastruktūros dalis, todėl nėra teisinių pagrindų nustatyti servitutą ir likusiems inžineriniams statiniams - šiuo atveju likusiam kanalizacijos vamzdynui, kuris kadastrinių duomenų pagrindu fiksuotas tašku iki neregistruoto Nekilnojamojo turto registre ginčo nuotekų rezervuaro, visų atsakovų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įrodymų pateikimo prasme, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

11. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantės vertinimu pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika servitutas gali būti nustatytas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruoto turto atžvilgiu, dėl ko teismo išvados, kad neįregistravus konkrečių Inžinerinių statinių (nuotekų rezervuaro), teisiniu pagrindu negali būti nustatytas servitutas tokiam nekilnojamam objektui, kaip viešpataujančiam daiktui, yra nepagrįstos. Nenustačius servituto neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti Ūkinio komplekso pagal paskirtį, kadangi ieškovės nuotekų tinklai yra savitakiniai, kurių prijungti prie centralizuotų tinklų normaliomis sąnaudomis nėra galimybės. Inžineriniai statiniai atsakovei M. B. G. priklausančiame žemės sklype suprojektuoti ir pastatyti teisėtai, teisinio pagrindo reikalauti iškelti Inžinerinius statinius nėra.

12. Teisėjų kolegija pažymi, jog servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis).

13. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl neterminuoto servituto nustatymo daliai atsakovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbiami), nurodydama, kad servitutą prašoma nustatyti tam, kad ieškovė Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ galėtų tinkamai naudotis Ūkiniu kompleksu, kurio priklausiniai išsidėstę gretimuose žemės sklypuose. Reikšdama šį reikalavimą viešpataujančiais daiktais ieškovė nurodo jai nuosavybės teise priklausančius ūkinius statinius, kurių visuma sudaro ieškovei priklausantį Ūkinį kompleksą. Iš teismui pateiktų ginčo nekilnojamo turto kadastrinių duomenų matyti, kad egzistuoja ieškovės Ūkinis kompleksas su nuotekų tvarkymo sistema, kurios, kaip teigia pati ieškovė, tinkamas funkcionavimas yra svarbus viso ieškovei priklausančio Ūkinio komplekso eksploatavimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad dalis ieškovei priklausančios nuotekų tvarkymo infrostrukūros, o būtent fekalinės kanalizacijos vamzdynai, valymo įrenginiai ir nuotekų rezervuaras (toliau – Inžineriniai statiniai) yra įrengta atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, sprendžia, kad reikalavimas dėl neterminuoto servituto nustatymo turi būti reiškiamas būtent šių Inžinerinių statinių (fekalinės kanalizacijos vamzdynai, valymo įrenginiai ir nuotekų rezervuaras), kaip viešpataujančių daiktų, atžvilgiu.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien turto neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl servituto nustatymo. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

15. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovei M. B. G. priklausančiame žemės sklype yra įrengti ieškovei nuosavybės teise priklausantys Inžineriniai statiniai (fekalinės kanalizacijos vamzdynai, valymo įrenginiai ir nuotekų rezervuaras), kurie yra sugadinti ir šiuo metu negali būti eksploatuojami pagal paskirtį. Šias aplinkybes patvirtina pačios apeliantės teismui pateikta eksperto dr. Dariaus Kalibato Vertinimo akto išvada, kurioje nurodyta, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbiami)) teritorijoje esančius nuotekų valymo įrengimus nustatyta, kad šuliniuose ir nuotekų valymo talpoje pripilta betono. Taip pat užbetonuotas nuotekų vamzdynas, o kadastro duomenų topografinėje nuotraukoje pažymėtas nuotekų rezervuaras – užkastas. Rekomenduotina demontuoti esamus pažeistus ir užpiltus įrenginius, įrengti naują nuotekų valymo sistemą. Išvadoje nurodyta, kad padarytos žalos likvidavimui ir įrenginių atstatymui reikalinga suma – 97 405,33 Eur su PVM.

16. Taigi, nustačius, kad ieškovei priklausantys Inžinieriniai statiniai šiuo metu negali būti eksplotuojami pagal paskirtį dėl jų sugadinimo, o preliminariais duomenimis padarytos žalos likvidavimui ir įrenginių atstatymui suma galimai viršys 97 000 Eur sumą, būtina įvertinti, ar ieškovė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, ar nenustačius servituto įmanoma savininkei normaliomis sąnaudomis naudotis jai priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Pareiga įrodyti servituto nustatymo būtinumą šiuo atveju tenka būtent ieškovei (CPK 178 straipsnis).

17. Apeliantė, siekdama įrodyti servituto būtinumą, pateikė teismui UAB „Artva“ 2020 m. vasario 29 d. raštą (atsakymą) „ Dėl ŽŪB „Vanaginė“ valymo įrenginių, (duomenys neskelbiami)projektinių pasiūlymų remontui ir rekonstrukcijai“ Nr. 165, kuris patvirtina, kad prisijungti ieškovės ginčo nuotekų tinklų prie centralizuotų tinklų savitaka nėra galimybės dėl vamzdžių altitudžių nuolydžių skirtumo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugpjūčio 13 d., metu ieškovės atstovas paaiškino, kad techniškai būtų įmanoma prisijungti prie centralizuotų tinklų, tačiau tam ieškovė turėtų statyti atskirą siurbilinę, kas ekonomiškai/finansiškai jai būtų nenaudinga. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone šiems savo teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų (preliminarių paskaičiavimų ir kt.), iš kurių galima būtų spręsti, kad prisijungimas prie centralizuotų tinklų, palyginus su darbais, kuriuos būtina atlikti, norint atstatyti atsakovės žemėje esančius ieškovei priklausančius nuotekų valymo sistemos įrenginius, ekonomiškai/finansiškai tikrai nėra racionalus ir proporcingas. Apeliantei nepateikus kitų įrodymų, kad prisijungimas prie centralizuotų tinklų jai būtų žymiai labiau finansiškai nuostolingas, nei esamų sugadintų nuotekų valymo įrenginių atstatymas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl servituto nustatymo būtinumo, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įrodymų pateikimo prasme, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (CPK 178 straipsnis).

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

21. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė M. B. G. apeliacinės instancijos teisme patyrė 2880,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovės.

22. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; ir kt.).

24. Teisėjų kolegiją, įvertinusi atsakovės teismui pateiktus jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese pagrindžiančius įrodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad jie nėra išsamūs, juose nėra nurodyta kokios konkrečiai teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Spręsdama dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, o atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į ieškinį ir patikslintą ieškinį, todėl atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažina ir atsakovei iš ieškovės priteisia 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“, kodas 286075760, atsakovei M. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.