Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-109-348/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-06-01
Bylos Nr.
AN2-109-348/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00140-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. J.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-109-348/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00140-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.9; 21.11.10; (S) 21.11.11
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutarties D. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 12 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 450 Eur bauda ir 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti kelių transporto priemones už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 19 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, be jokios priežasties kai kelyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti tris kartus stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui save važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Taip pat vairuodamas transporto priemonę, keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 135.4, 82.2, 86 punktus.

2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, D. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, konstatuodamas, kad D. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, patrauktas pagrįstai ir skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda paskirta tinkamai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde D. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą (sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą).

Atsiliepimas

3.1. Skunde apeliantas teigia, kad iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo vaizdo įrašo analize ir Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, jog pareiškėjas tyčia padarė nusižengimą, visiškai neigdamas nurodytas aplinkybes ir analizuodamas automobilio „čeko“ įspėjamuosius signalus tam byloje nesant jokio automobilių gedimo eksperto išvadų. Apeliantas teismui paaiškino, jog nesutinka su tuo, kad transporto priemonę stabdė iš chuliganiškų paskatų. Teismas nurodė, kad duomenų apie transporto priemonės gedimą nėra, neatsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas detaliai paaiškino kaip įvyko situacija, dėl ko jis buvo priverstas stabdyti, staigiai rikiuotis į kitą juostą neparodydamas posūkio. Pareiškėjas paaiškino, kad toje juostoje, kuria judėjo jo vairuojamas automobilis, visiškai sustoti negalima, nes tokiu atveju būtų įvykęs eismo įvykis su galimai skaudžiomis pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų galima išsiaiškinti šio pažeidimo aplinkybes.

Šalies argumentai

3.2. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, sprendžiant bylas, kuriose skiriamos administracinės nuobaudos už vairavimą dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką, chuliganiškos paskatos, tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, pademonstruoti niekinį požiūrį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Apeliantas taip pat nurodo teismų praktiką, byloje Nr. 2AT-50-788/2016, kurioje pasisakyta, kad vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui. Apeliantas teigia, jog neneigia situacijos, kad pareigūno akimis toks transporto priemonės valdymas gali atrodyti chuliganišku, tačiau šiuo atveju būtina atskleisti kaltės formą, rūšį bei kaltės turinį. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl teismas ar Institucija mano, kad šis administracinis nusižengimas buvo sąmoningas ir tyčinis.

3.3. Skunde apeliantas teigia, jog tam, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti pareigūnų nurodytas aplinkybes dėl chuliganiško vairavimo, esminę reikšmę šiuo atveju turėtų objektyvūs įrodymai, ne tik vaizdo įrašas, darytas kitos transporto priemonės registratoriumi, bet ir automobilio salono fotonuotrauka, eksperto paaiškinimai dėl automobilio gedimo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, tokie įrodymai byloje nepateikti ir apsiribota tik vaizdo įrašo registratoriaus įrašu bei Institucijos nuomone.

3.4. Skunde teigiama, jog pareiškėjas pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nuobaudų už KET pažeidimus turėjimas neteisėtai buvo teismo įvertintas, kaip sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, sprendžiant konkretų klausimą dėl administracinės nuobaudos švelninimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Apeliantas nurodo, jog prašė pirmosios instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad jis pripažįsta padaręs pažeidimą, jo tyčia nesukėlė, paaiškino, jog jis yra dirbantis, vykdo savanorystės veiklą, todėl prašė teismo skirti švelnesnę nuobaudą nei skyrė Institucija. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog jis yra charakterizuojamas teigiamai.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti galioti nepakeistą ir D. J. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, D. J. nors ir teigia, jog pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, t. y., jog jis neturėjo tyčios demonstruoti nepagarbą bei kelti pavojų kitų kelių eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo sumažinti jam skirtą administracinio nusižengimo nuobaudą – jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones terminą.

6. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad nors ir apeliantas iš dalies nesutinka, jog automobilį vairavo chuliganiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog D. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė pagrįstus argumentus dėl D. J. kaltės.

7. Iš esmės, D. J. neneigia, jog jo veiksmai policijos pareigūnams galėjo sukelti įtarimų dėl jo chuliganiško ir pavojingo vairavimo, tačiau skunde teigiama, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į jo pateiktus paaiškinus dėl automobilio gedimo, ir dėl ko jam teko staigiai stabdyti automobilį.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, tam kad asmens veiksmai galėtų būti kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Institucijos 2023 m. sausio 12 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. J. padarė KET 4, 5, 9, 135.4, 82.2, 86 punktų pažeidimus. Nurodyti KET punktų pažeidimai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams, o šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais.

9. Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su konstatuotomis aplinkybėmis, jog D. J. elgesys vairuojant transporto priemonę buvo ne tik pavojingas, bet ir chuliganiškas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog automobilis „Honda Acord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaip patvirtinto pats apeliantas, vairavo jis pats, važiuodamas pirmąja kelio eismo juosta, be įspėjamojo signalo aplenkia antrąja eismo juosta važiavusią transporto priemonę, kurioje įrengtas vaizdo registratorius. Minėtas automobilis įvažiuoja į tą pačią eismo juostą ir staigiai stabdo. Nors automobilis ir stabdo prie pėsčiųjų perėjos, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašo, nebuvo poreikio staigiai stabdyti, kadangi pėstieji tuo metu nekirto važiuojamosios kelio dalies, be to, ir priekyje jokių kliūčių nebuvo. Vaizdo įrašas patvirtinta, jog staigus stabdymas buvo nevienkartinis. Po minėto stabdymo, D. J. vairuojamas automobilis akseleruojamas, didinamas jo greitis, po ko vėl staigiai stabdoma, vėlgi nesant priekyje jokios kliūties. Dėl ko iš paskos važiuojančiai transporto priemonei teko taip pat staigiai stabdyti, bei pasukti šiek tiek į dešinę pusę, siekiant išvengti susidūrimo su priekyje jo esančia transporto priemone. Toliau matyti kaip automobilis vėlgi staigiai pajuda bei vėlgi staigiai stabdo tam nesant jokios priežasties, po ko nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, pasuka į kairėje esančią eismo juostą. Tokiais savo veiksmais, D. J. pažeidė KET 135.4 punkto, draudžiančio staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, reikalavimus, sąmoningai sudarydamas pavojingą situaciją iš paskos važiavusiam eismo dalyviui. Taigi, D. J. nesilaikė KET reikalavimų, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir jam iš paskos važiavusiai transporto priemonei, kadangi tik laimingo atsitiktinumo dėka bei iš paskos važiavusios transporto priemonės vairuotojo budrumo, pavyko išvengti eismo įvykio.

10. Iš esmės, tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijoje, tiek apylinkės teisme, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, t. y. jog jis kelis kartus važiuodamas automobiliu „Honda Acord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai stabdė, tačiau nurodo, jog jo veiksmai nebuvo tyčiniai ir nebuvo nulemti chuliganiškų paskatų. Tokiais savo veiksmais jis nesiekė sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar taip demonstruoti nepagarbą jiems. Visgi, šie apelianto skundo argumentai atmestini ir laikytini kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, t. y. įvykio suvestinė, iš kurios matyti, jog asmuo pranešė apie tai, kad automobilis „Honda Acord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia kelis kartus staigiai stabdė bei nenaudojo posūkio signalo, vaizdo įrašas, T. K. pateikti paaiškinimai, jog jam judant su motoroleriu nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) prekybos centro, kelią kelis kartus užtvėrė ir tyčia kelis kartus staigiai stabdė bei nenaudojo posūkio signalo automobilis „Honda Acord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš dalies paties D. J. pateikti paaiškinimai, patvirtina, jog D. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti tiek pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teisme, apklaustas D. J. paaiškino, kad pirmąjį kartą stabdyti transporto priemonę buvo priverstas dėl to, kadangi degė įspėjamoji lemputė, vadinamasis „čekas“, tuo metu dingo automobilio trauka ir pajuto laisvą, nusileidusį žemiau stabdžio pedalą, dėl ko jį spustelėjo pakankamai smarkiai ir aiškiai neįvertino, kitos transporto priemonės, kuri važiavo paskui jį atstumo nuo jo. Dėl kitų dviejų stabdymų, pareiškėjas negalėjo pateisinti savo elgesio, nurodydamas, jog pasimetė ir išsigando dėl ABS veikimo. Šiuo pažeidimu neketino demonstruoti savo išskirtinumo, nei sąmoningai pažeidinėti visuotinai priimtinų moralės normų, nei kelių eismo taisyklių ir tikrai neturėjo jokio tikslo kelti avarinę situaciją. Visgi, šie apelianto argumentai, apygardos teismo vertinimu, tėra pažeidėjo gynybos versija, kurią paneigia objektyvūs įrodymai byloje. Kaip jau anksčiau aptarta šioje nutartyje, analizuojamame vaizdo įraše išties matyti kaip D. J. vairuojamas automobilis staigiai stabdo, taip sukeldamas pavojų už jo važiavusiai transporto priemonei. Visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, jog staiga dingo automobilio greitis, dėl ko jam teko staigiai stabdyti. Priešingai, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog automobilio greitis, kuomet jis aplenkė transporto priemonę, iš kurios buvo daromas vaizdo įrašas, buvo pakankamas, t. y. automobilis važiavo įprastu greičiu. Ir nors apelianto manymu, tai, kad būtų galima patvirtinti ar paneigti pareigūnų nurodytas aplinkybes dėl chuliganiško vairavimo, esminę reikšmę turi automobilio salono fotonuotrauka bei eksperto paaiškinimai, tačiau administracinio nusižengimo byloje nepateikta jokių duomenų, t. y. išrašų apie automobiliui nustatytus gedimus. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę tiek Institucijai, tiek teismui pateikti papildomus įrodymus, tačiau tokių veiksmų apeliantas nesiėmė. Susipažinus su byloje esančia DVD-R laikmena, matyti, jog byloje yra užfiksuoti D. J. pateikti paaiškinimai balsu. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas teigdamas paaiškinimus Institucijai, nenurodė jokių aplinkybių apie neva techninius gedimus, lėmusius jo staigų stabdymą. Priešingai, Institucijos pareigūnei paprašius pateikti paaiškinimą D. J. nurodė, jog prieš pėsčiųjų perėją visą laiką reikia prisistabdyti, po ko iškart parodė: „o jeigu atvirai prieš tai tą patį darė vairuotojas, sukėlė avarinę situaciją ir tiesiog, į signalą nereaguoja, išprovokavo tokius veiksmus“. Taigi, aplinkybę apie neva staiga dingusį greitį bei užsidegusį „čeko“ įspėjamąjį signalą, D. J. nurodė tik pateikdamas skundą apylinkės teismui. Be to, visiškai nesuprantamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, kuomet neva sugedus automobiliui, nėra įjungiamas įspėjamasis „Avarinis“ signalas, taip įspėjant kitas transporto priemones, tačiau toliau staigiai pradedama važiuoti bei vėl stabdoma ir taip pakartojant ne vieną kartą. Juolab, kad iš D. J. pateiktų paaiškinimų darytina pagrįsta išvada, jog jis atlikdamas šiuos savo veiksmus, matė paskui jį važiavusią transporto priemonę.

12. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismui nekelia abejonių, jog aptartais pažeidėjo veiksmais, (duomenys neskelbtini) mieste, kuomet vyksta intensyvus eismas, D. J. tyčia staiga tris kartus stabdant automobilį, buvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams. Tokie D. J. veiksmai padaryti tyčia, sąmoningai siekiant parodyti išskirtinumą ir nepagarbą kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų eismo dalyvių saugumui. Aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad D. J. suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams bei norėjo taip elgtis, dėl ko D. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

13. Apeliantas savo skunde prašo paskirti jam švelnesnę nuobaudą, nei ją paskyrė Institucija, t. y. sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, terminą.

14. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Institucijos nutarimu, D. J. paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones terminas – 12 mėnesių.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

16. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

17. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, D. J. nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, dėl specialiosios teisės vairuoti atėmimo termino ne proporcingumo. Pirmosios instancijos teisme, apeliantas nurodė, jog išlaikytinių neturi, gyvena vienas, tačiau jis turi įmonę ir jo darbinės funkcijos susijusios su važinėjimu po visą Lietuvą. Visgi, apygardos teismas, šių aplinkybių nelaiko išimtinėmis, leidžiančiomis nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl taikytos jam administracinio nusižengimo poveikio priemonės, jis netektų darbo, ar negalėtų atlikti savo darbinių funkcijų, juolab, kad kaip ir nurodyta apylinkės teismo nutartyje, apeliantas paaiškino, kad jo įmonėje dirba ir kitų asmenų, turinčių teisę vairuoti transporto priemones.

18. Administracinio nusižengimo byloje pateiktas Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pažyma-charakteristika, kurioje teigiamai charakterizuojamas D. J.. Visgi, nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina išimtine aplinkybe skiriant administracinėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnius padarytus administracinius pažeidimus, tačiau skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo atveju yra būtina įvertinti visus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, jog D. J. eilę kartų yra baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (leistino greičio viršijimas, vairavimas transporto priemonę rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemonę ir kt. pažeidimai) bei turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog D. J. nėra pareigingas vairuotojas, yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles. O apelianto D. J. nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nelaikytinos ypatingai švelninančiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, jog visos asmenį charakterizuojančios aplinkybės buvo vertinamos sprendžiant kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Dėl ko, Institucija atsižvelgdama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmeniui paskyrė minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą vairuoti kelių transporto priemones, terminą – 12 mėnesių.

19. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad D. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. sutrumpinti paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą, pagrindo nėra. Todėl apelianto skundas atmetamas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą ir D. J. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė