Kauno apygardos teismo nutartis

2026-03-04 · Civilinė byla Nr. eB2-422-894/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-04
Bylos Nr.
eB2-422-894/2026
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00288-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Suinteresuotas asmuo
R. J. K., T. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. eB2-422-894/2026Proceso Nr. 2-56-3-00288-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6.; 3.2.7.1.; 3.4.4.10.; 3.4.4.12.; 3.4.4.13.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ patikslintą pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. J. K. ir T. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau - LUAB) „Riedis“ nemokumo administratorius mažoji bendrija (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“ patikslintu pareiškimu prašo: 1) pripažinti LUAB „Riedis“ bankrotą tyčiniu; 2) nustatyti, kad suinteresuotų asmenų R. J. K. ir T. K. veiksmai sukėlė tyčinį UAB „Riedis“ bankrotą ir apriboti R. J. K. ir T. K. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

2. Pareiškime nurodoma, kad UAB „Riedis“ vadovai R. J. K. ir T. K. sąmoningai blogai valdė bendrovę, bendrovės turtą (automobilius) perleido su bendrove per jos dalyvius susijusiai įmonei, bendrovės veiklą ir dalį jos turto perkėlė į kitą juridinį asmenį, nors įsipareigojimai liko bendrovėje, juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Riedis“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtintais pagrindais. Nurodoma, kad iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. sausio 28 d. pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. kovo 8 d. UAB „Riedis“ pardavė UAB „Riedis NT“, kurios akcininkas yra R. J. K., o direktorius T. K. iš viso 11 krovininių automobilių už 260 000 Eur sumą. Po pardavimo, UAB „Riedis“ tuos pačius krovininius automobilius išsinuomojo iš UAB „Riedis NT“ ir už automobilių nuomą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. kovo 8 d. įmonei UAB „Riedis NT“ sumokėjo 261 350 Eur (be PVM) arba 316 233,50 Eur su PVM. Administratoriaus nuomone, krovininių automobilių perleidimas tiesiogiai susijusiai įmonei UAB „Riedis NT“ nebuvo ekonomiškai naudingas įmonei UAB „Riedis“, nes nebuvo jokio būtino poreikio parduoti šias transporto priemones, tuo labiau, kad jų pardavimo kaina buvo išnaudota tų pačių automobilių nuomai už trumpesnį nei metai laikotarpį. Ilgalaikio turto (automobilių) perleidimas neatitiko bendrovės interesų, ir tuo bendrovės vadovas sąmoningai siekė pabloginti bendrovės finansinę būklę ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nurodoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2025 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas dėl patikrinimo akto tikrinimo Nr. (7.45 Mr) FR0682-215 (toliau - VMI sprendimas) patvirtina, kad 2022 m. gegužės 25 d. UAB „Riedis“ perleido (perrašė) susijusiai įmonei UAB „Riedis NT“ krovininį automobilį IVECO AS440T/P (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 29 040 Eur (apmokestinamoji vertė 24 000 Eur ir PVM 5 040 Eur), kurį 2023 m. sausio 27 d. UAB „Riedis NT“ pardavė už 4 900 Eur (4,9 karto pigiau negu įsigijo). 2022 m. gegužės 6 d. UAB „Riedis“ perleido (perrašė) susijusiai įmonei UAB „Riedis NT“ krovininį automobilį MAN TGX (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 30 250 Eur (apmokestinamoji vertė 25 000 Eur ir PVM 5 250 Eur), kurį 2023 m. vasario 22 d. UAB „Riedis NT“ pardavė už 4 900 Eur (5,1 karto pigiau negu įsigijo). 2023 m. vasario 28 UAB „Riedis“ perleido (perrašė) susijusiai įmonei UAB „Riedis NT“ krovininį automobilį IVECO AS440T/P (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 14 520 Eur (apmokestinamoji vertė 12 000 Eur ir PVM 2 520 Eur), kurį 2023 m. kovo 9 d. UAB „Riedis NT“ pardavė už 4 900 Eur (2,44 karto pigiau negu įsigijo). Įvertinus, kad UAB „Riedis NT“ įformintų trijų krovininių automobilių pardavimo sandorių vertė iš viso 14 700 Eur (4 900 + 4 900 + 4 900), pagal VšĮ „Emprekis“ internetinėje svetainėje pateiktus duomenis nustatyta panašių automobilių vidutinių pardavimo kainų bendra suma iš viso 74 439 Eur (22 371 + 26 034 + 26 034), skirtumas tarp UAB „Riedis NT“ įformintų pardavimo sandorių vertės ir pagal VšĮ „Emprekis“ internetinėje svetainėje pateiktus duomenis nustatytų panašių automobilių rinkos kainų sudarė iš viso 59 739 Eur (74 439 – 14 700). VMI sprendime taip pat nurodyta, kad UAB „Riedis NT“ dirbtinai sumažino transporto priemonių kainas, melagingai nurodant, kad transporto priemonių būklė buvo prasta, ir jos neva tinkamos labiau išardyti dalimis, nei jas remontuoti. Įvertinęs mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, administratorius padarė išvadą, kad UAB „Riedis NT“ parduotų automobilių kainos neturi būti mažesnės negu VšĮ „Emprekis“ paskelbtos vidutinės panašių automobilių rinkos kainos.

3. Administratoriaus nuomone, UAB „Riedis“ tyčinio bankroto požymius patvirtina šie atsakingų asmenų veiksmai: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai; 2) turtas buvo perrašytas susijusiai įmonei už to paties turto išnuomojimą (traktuotina, kad turtas perleistas neatlygintinai), o vėliau parduotas mažesne negu rinkos kaina; 3) atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui; 4) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos.

4. Administratorius nurodė, kad 2026 m. sausio 7 d. VSDFV Kauno skyriaus raštu Nr. (7.16E) DV_S-1256 yra patvirtinta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2026 m. sausio 6 d. UAB „Riedis NT“ dirbo 8 asmenys, kurie taip pat dirbo UAB „Riedis“. Nurodyta aplinkybė, administratoriaus nuomone, rodo, kad iš UAB „Riedis“ į susijusią įmonę UAB „Riedis NT“ buvo perkelti darbuotojai, kas patvirtina dar vieną tyčinio bankroto požymį, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

5. Administratorius nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria UAB „Riedis“ iškelta bankroto byla, buvo konstatuota, jog bendrovės vadovo atliktas nekilnojamojo Turto perkainojimas (vertės padidinimas), nesant kitų patikimų Turto vertės nustatymo įrodymų (nepriklausomų turto vertintojų įvertinimo), negali pagrįsti realios bendrovės nekilnojamojo Turto vertės, todėl 233 022 Eur trumpalaikio turto balansinė vertė yra neįrodyta, pareiškėjo nurodytos 103 125 Eur vertės būsimųjų laikotarpių sąnaudos nepagrįstos. 2024 m. gegužės 9 d. finansinės ataskaitos duomenys kardinaliai skiriasi nuo tų duomenų, kurie buvusio vadovo T. K. buvo teikiami teismui, kad UAB „Riedis“ nebūtų iškelta bankroto byla. Tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, administratoriaus nuomone, gali būti laikomi sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Todėl teigtina, kad buvęs vadovas T. K. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir tokie buvusio vadovo T. K. veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius. Tuo patvirtinama, kad UAB „Riedis“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir/ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir/ar teismui pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai.

6. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo T. K. prašė administratoriaus prašymą dėl UAB „Riedis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime nurodoma, kad administratoriaus pareiškimas grindžiamas formaliomis aplinkybėmis, neanalizuojamos pirkimo-pardavimo sutarčių dėl krovininių automobilių (toliau – Sutartys) sudarymo aplinkybės, UAB „Riedis“ finansinė padėtis Sutarčių sudarymo metu, bei kitos svarbių ir esminės aplinkybės, kurios lėmė būtinumą Sutartims sudaryti, neįrodyti sąmoningai blogi veiksmai. Sutarčių sudarymo poreikį (būtinumą) iš esmės lėmė svarbios aplinkybės, susijusios su 2021 m. lapkričio 16 d. Vokietijoje įvykusiu autoįvykiu, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO FH v/n (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „Riedis“ priklausančios transporto priemonės DAF FT XF v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas, išmokėta išmoka – 77 637,97 Eur. Įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, todėl UAB „Riedis“ privalėjo sumokėti 77 637,97 Eur sumą. Siekiant diversifikuoti riziką, buvo priimtas sprendimas UAB „Riedis“ krovininius automobilius perleisti kitai įmonei bei automobilius nuomoti, taip siekiant apsaugoti UAB „Riedis“ kreditorius, jeigu ateityje pasikartotų panašus autoįvykis. Transporto įmonėse tokia praktika yra įprasta. Tokie sandoriai sudaromi tam, kad vairuotojams, kurie įprastai būna iš trečiųjų šalių, padarius eismo įvykį ir padarius žalą, bendrovės galėtų suvaldyti rizikas, nuostolius ir savalaikiai atsiskaityti su savo kreditoriais. Automobilių perleidimas nebuvo nukreiptas prieš bendrovės kreditorių interesus ir bendrovės finansinės padėties neblogino. Administratorius neginčija automobilių pardavimo kainos. Automobilių pardavimo metu nustatyta mažesnė negu rinkos pardavimo kaina ir tokios pardavimo kainos sudengimas su nuomos kaina nėra nesąžiningas veiksmas. VMI Sprendime nurodomos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Riedis“ ir UAB „Riedis NT“ sudaryti automobilių pardavimo sandoriai atitiko vidutines automobilių rinkos kainas. Vien tai, kad UAB „Riedis NT“ sudarė automobilių pardavimo sandorius kur kas mažesnėmis kainomis, tai yra UAB „Riedis NT“ atsakomybė prieš mokesčių administratorių ir prieš savo kreditorius. UAB „Riedis NT“ pirko automobilius iš UAB „Riedis“ gerokai didesnėmis kainomis, nei vėliau juos pardavė. UAB „Riedis“ atžvilgiu žalos, ekonomiškai nenaudingų sandorių nebuvo sudaryta. Nurodoma, kad Sodros pranešime nurodomi darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai, kurių gyvenimas ir darbas Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas. Minėtiems Sodros pranešime darbuotojams leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo suteikti išimtinai dėl darbo UAB „Riedis“. Kadangi dėl finansinių sunkumų, dėl vėluojamų sumokėti mokesčių Sodra visus UAB „Riedis“ darbuotojus „išdarbino“, todėl trečiųjų šalių piliečiai buvo skubiai įdarbinti UAB „Riedis NT“, priešingu atveju Sodros pranešime nurodomi asmenys būtų privalėję skubiai išvykti iš Lietuvos, jiems praradus darbą UAB „Riedis“. Keleto darbuotojų įdarbinimas UAB „Riedis NT“ nesuponuoja UAB „Riedis“ tyčinio bankroto požymio. Nurodoma, kad UAB „Riedis“ bankrotą nulėmė ne blogas valdymas ir (ar) juridinio asmens vardu sudaryti sandoriai, o 2021 m. lapkričio 16 d. Vokietijoje įvykęs autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir UAB „Riedis“ privalėjo sumokėti 77 637,97 Eur sumą; nuo 2023 m. sausio mėn. tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje buvo juntamas ekonomikos lėtėjimas, kuris galimai yra įtakotas ženkliai išaugusių žaliavų bei energetinių kaštų, karo Ukrainoje; COVID-19 virusas ir dėl jo paskelbtas karantinas, kas tiesiogiai lėmė sumažėjusias UAB „Riedis“ gaunamas realias pajamas. Nurodoma, kad buvę UAB „Riedis“ vadovai nesiekė bloginti UAB „Riedis“ finansinės padėties, priešingai UAB „Riedis“ nuomojosi automobilius iš UAB „Riedis NT“ ir jokių papildomų eksploatacijos išlaidų, susijusių su automobilių išlaikymu, nepatyrė, nes visą automobilių sugedimo, sunaikinimo riziką prisiėmė UAB „Riedis NT“, atitinkamai už tai gaudamas nuomos pajamas. Nurodoma, kad buvę UAB „Riedis“ vadovai nesiekė bendrovės bankroto, nebuvo jokių vadovų tyčinių ar sąmoningų veiksmų, priešingai buvo inicijuota bendrovės restruktūrizavimo byla, ginčijamas restruktūrizavimo bylos nutraukimas. Administratorius neįrodė savo keliamo reikalavimo UAB „Riedis“ bankrotą pripažinti tyčiniu. T. K. ir R. J. K. kreditorinių reikalavimų suma sudaro beveik pusę visų kitų UAB „Riedis“ kreditorių sumos, todėl nėra jokios logikos, kad jie būtų sąmoningai ir/ar tyčia ir/ar neveikimu būtų siekę sukelti UAB „Riedis“ finansinius sunkumus. Nurodoma, kad administratoriaus argumentai dėl aplaidaus UAB „Riedis“ buhalterinės apskaitos vedimo yra deklaratyvūs. Jokiais teisės aktais nėra pripažinta, kad UAB „Riedis“ buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, nerūpestingai ar apgaulingai. UAB „Riedis“ bankroto bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamos tarpinės finansinės ataskaitos, o turimas UAB „Riedis“ nekilnojamasis Turtas buvo pervertintas pagal nepriklausomų ekspertų turto vertinimo ataskaitą.

8. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo R. J. K. prašė administratoriaus prašymą dėl UAB „Riedis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime R. J. K. iš esmės pakartojo T. K. argumentus, papildomai nurodė, kad jis nėra atsakingas už UAB „Riedis“ finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą, jų tikslumą. Ši pareiga kyla bendrovės vadovui, t. y. T. K.. Be to, UAB „Riedis“ bankroto bylos nagrinėjimo metu R. J. K. nebuvo bendrovės vadovu.

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Dėl UAB „Riedis“ nemokumo momento nustatymo

9. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2024 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024).

10. Juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

11. Įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Taigi, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024). Tai reiškia, kad net jei ir būtų nustatyta, jog bendrija pagal balanso testą ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nemoki, ši aplinkybė per se (savaime) nesudarytų pagrindo laikyti ją mokia, neįvertinus kitos alternatyvios sąlygos – bendrijos galėjimo laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas), kuris siejamas ir su juridinio asmens gyvybingumu, t. y. būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

12. Iš UAB „Riedis“ bankroto bylos (c. b. Nr. eB2-72-894/2026) duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Riedis“ iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2024 m. kovo 22 d. nutartimi nutraukta ir UAB „Riedis“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „Riedis“ įregistruota 2014 m. gegužės 22 d. R. J. K. UAB „Riedis“ direktoriumi buvo nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2023 m. balandžio 12 d., o T. K. UAB „Riedis“ direktoriumi buvo nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2024 m. sausio 31 d. R. J. K. nuo UAB „Riedis“ įregistravimo Nuo 2014 m. birželio 26 d. iki šiol yra bendrovės vienintelis akcininkas. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi UAB „Riedis“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendra suma yra 687 473,78 Eur.

13. Nustatant UAB „Riedis“ nemokumo momentą yra svarbios Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje (c. b. Nr. e2-356-577/2024) nustatytos aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę ne tik nemokumo nustatymo momentui, bet ir sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas netenkino T. K. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties, kuria UAB „Riedis“ buvo nutraukta restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje be kita ko yra konstatuota, kad apelianto (T. K.) teiginio, jog pardavusi turtą bendrovė (UAB „Riedis“) padengtų visų kreditorių reikalavimus, nepatvirtina objektyvūs duomenys; nepatvirtina apelianto nurodytos aplinkybės, kad UAB „Riedis“ yra mokus juridinis asmuo, t. y. kad bendrovės turto vertė viršija jos turtinius įsipareigojimus kreditoriams; kad stokoja pagrįstumo atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo; kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Riedis“ skolos kreditoriams ir toliau didėjo; kad bendrovės vadovas neįrodė, jog įmonė yra mokus ir gyvybingas juridinis asmuo; UAB „Riedis“ veikla ilguoju periodu yra nuostolinga, bendrovės skolos kreditoriams tik didėja. Pažymėtina, kad nuo UAB „Riedis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki jos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo yra aštuonių mėnesių laikotarpis.

14. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartyje yra nustatyta, kad pagal finansinės atskaitomybės dokumentus (2023 m. gegužės 23 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. UAB „Riedis“ veikla buvo nuostolinga, bendrovė nuo metų pradžios patyrė 69 972 Eur nuostolį. 2023 m. gegužės 23 d. atsakovė turėjo turto už 247 263 Eur, kurį sudarė: 169 637 Eur ilgalaikis turtas (materialusis turtas), 77 626 Eur trumpalaikis turtas (3 414 Eur atsargos, 14 828 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 31 089 Eur pirkėjų skolos, 59 197 Eur kitas trumpalaikis turtas). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 236 885 Eur, kur 190 626 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir 46 259 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos. 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, 2022 m. UAB „Riedis“ patyrė 91 825 Eur nuostolį. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Riedis“ 2022 m. balanso nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovė turto turėjo už 426 663 Eur, kurį sudarė 198 857 Eur ilgalaikis turtas, 227 806 Eur trumpalaikis turtas, susidedantis iš 11 160 Eur atsargų, 113 129 Eur per vienerius metus gautinų sumų (71 824 Eur pirkėjų skolų, 41 305 Eur kitų gautinų sumų, 103 125 Eur trumpalaikių investicijų), skolos kreditoriams sudarė 345 240 Eur.

15. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Eliminavus debitorines skolas iš UAB „Riedis“ turto masės nurodytos 2023 m. gegužės 23 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. balansuose, atitinkamai 31 089 Eur ir 113 129 Eur (71 824 + 41 305), laikytina, kad 2023 m. gegužės 23 d. balanse įsipareigojimai kreditoriams (236 885 Eur) viršija UAB „Riedis“ turto vertę 216 174 Eur (247 263-31 089), 2022 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai kreditoriams 345 240 Eur taip pat viršija bendrovės turto vertę 313 534 Eur (426 663 -113 129). Iš administratoriaus kartu su pareiškimu dėl UAB „Riedis“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikto 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „Riedis“ balanso nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovė turto turėjo už 131 375 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 497 730 Eur. Iš 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2023 m. UAB „Riedis“ turėjo 401 807 Eur nuostolių. Iš pridėto 2024 m. gegužės 9 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. nustatyta, kad UAB „Riedis“ turėjo turto už 121 376 Eur, o bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 637 885 Eur, bendrovė nurodytu laikotarpiu patyrė 99 705 Eur nuostolių.

16. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartyje taip pat yra nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2023 m. liepos 7 d. UAB „Riedis“ buvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 14 818,15 Eur. Iš Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu buvo vykdomos 6 vykdomosios bylos, kuriose iš atsakovės išieškoma bendra suma sudarė 105 526,43 Eur. Antstolių informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad pirmoji vykdomoji byla dėl 79 027,97 Eur išieškojimo iš UAB „Riedis“ buvo užvesta 2022 m. lapkričio 23 d. Iš UAB „Riedis“ bankroto byloje pateiktų kreditorių pretenzijų ir prašymų dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nustatyta, kad UAB „Riedis“ skolos kreditoriams atsirado nuo 2022 metų vidurio.

17. Įvertinus šios nutarties 12-16 punktuose nustatytas aplinkybes, darytina tikėtina išvada, kad UAB „Riedis“ nemokumo momentu laikytina 2022 metų antra pusė.

Dėl tyčinio bankroto požymių

18. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

19. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

21. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

22. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Sąlygas, lemiančias pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu (tarp jų ir priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo), turi įrodyti to siekiantis pareiškėjas, šiuo atveju – nemokumo administratorius.

23. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020, 41 punktas; 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-933/2024, 37 punktas).

Dėl UAB Riedis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakingo už tyčinio bankroto sukėlimą asmens nustatymo ir dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

24. Nagrinėjamu atveju administratorius prašo pripažinti UAB „Riedis“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtintais pagrindais, asmenimis, sukėlusiais tyčinį bankrotą administratorius prašo pripažinti buvusius bendrovės vadovus suinteresuotus asmenis T. K. ir R. J. K., argumentuodamas tuo, kad UAB „Riedis“ vadovai sąmoningai blogai valdė bendrovę, bendrovės turtą (automobilius) perleido su bendrove per jos dalyvius susijusiai įmonei, bendrovės veiklą ir dalį jos turto perkėlė į kitą juridinį asmenį, nors įsipareigojimai liko bendrovėje, tuo, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

25. Nemokumo administratorius nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. kovo 8 d. UAB „Riedis“ pardavė UAB „Riedis NT“ 11 krovininių automobilių už 260 000 Eur. Po pardavimo UAB „Riedis“ tuos pačius krovininius automobilius išsinuomojo iš UAB „Riedis NT“ ir pastarajai už automobilių nuomą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. kovo 8 d. sumokėjo 261 350 Eur (be PVM) arba 316 233,50 Eur su PVM. Vėliau UAB „Riedis NT“ krovininius automobilius pardavė už mažesnę nei rinkos kainą. Administratoriaus vertinimu, krovininių automobilių perleidimas tiesiogiai susijusiai UAB „Riedis NT“ nebuvo ekonomiškai naudingas UAB „Riedis“, nes nebuvo jokio būtino poreikio parduoti šias transporto priemones, kad jų pardavimo kaina buvo išnaudota tų pačių automobilių nuomai už trumpesnį nei metai laiko, automobilių perleidimas neatitiko UAB „Riedis“ interesų, tuo buvo siekiama sąmoningai pabloginti bendrovės finansinę būklę ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Savo teiginiams pagrįsti administratorius pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. sausio 28 d. pažymą (toliau – VMI pažyma) ir 2025 m. rugsėjo 15 d. Sprendimą dėl patikrinimo akto tikrinimo Nr. (7.45 Mr) FR0682-215 (toliau - VMI sprendimas), krovininių automobilių nuomos sutartis UAB „Riedis NT“ sudarytas su UAB „Riedis“, UAB „Riedis NT“ ir UAB „Riedis“ išrašus iš Juridinių asmenų registro.

26. Atsikirsdami administratoriui suinteresuoti asmenys T. K. ir R. J. K. nurodė, kad automobilių perleidimas nebuvo nukreiptas prieš UAB „Riedis“ kreditorių interesus ir bendrovės finansinės padėties neblogino. Automobilių perleidimas ir nuoma buvo naudinga UAB „Riedis“, bendrovė nepatyrė jokių papildomų eksploatacijos išlaidų, susijusių su automobilių išlaikymu, nes pagal automobilių nuomos sutartis šios išlaidos buvo įskaitytos į nuomos kainą, kad administratorius neįrodė, jog automobilių perleidimo sandoriai lėmė UAB „Riedis nemokumą.

27. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Riedis NT“ direktoriumi nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. buvo R. J. K., o nuo 2023 m. balandžio 11 d. UAB „Riedis NT“ direktoriumi yra T. K.. R. J. K. nuo 2021 m. spalio 20 d. taip pat yra ir UAB „Riedis NT“ akcininkas. Byloje nėra ginčo dėl laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. kovo 8 d. tarp UAB „Riedis“ ir UAB „Riedis NT“ sudarytų krovinių automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių ir automobilių nuomos sutarčių, ginčo dėl šiais sandoriais nustatytų kainų bei nuomos mokesčio dydžių.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad krovinių automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo tarp UAB „Riedis“ ir UAB „Riedis NT“ laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. kovo 8 d. bei krovinių automobilių nuomos sutarčių sudarymo laikotarpiu (2022 m. gegužės 11 d., 2022 m. gruodžio 30 d. bei 2023 m. vasario 28 d.) tiek UAB „Riedis NT“, tiek ir UAB „Riedis“ direktoriumi buvo tas pats asmuo - R. J. K.. Minėti sandoriai sudaryti ne tik tarp to paties asmens vadovaujamų bendrovių, asmens, kuris yra abiejų bendrovių akcininkas (savininkas), bet ir UAB „Riedis“ esant nemokiai (nutarties 17 punktas). Pardavėja UAB „Riedis“ perleido pirkėjai UAB „Riedis NT“ krovininius automobilius už 260 000 Eur, tačiau nurodyta kaina pardavėjai UAB „Riedis“ nebuvo sumokėta, o buvo įskaityta į nuomos mokestį pagal pirkėjos UAB „Riedis NT“ ir pardavėjos UAB „Riedis“ sudarytas tų pačių krovininių automobilių nuomos sutartis, kuriomis pardavėjos UAB „Riedis“ automobiliai buvo išnuomoti jai pačiai. Nuomos sutartimis buvo nustatytas toks nuomos mokesčio (nuomos kainos) dydis, kad visų automobilių nuomos mokesčio suma (261 350 Eur (be PVM) arba 316 233,50 Eur su PVM) per trumpiau nei metus viršijo krovininių automobilių pardavimo kainą (260 000 Eur). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų ginčo automobilių nuomotojo (pirkėjo) UAB „Riedis NT“ patirtas eksploatacijos išlaidas, susijusias su automobilių išlaikymu, nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu ginčo krovininiais automobiliais naudojosi UAB „Riedis“ savo veikloje. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmąjį 2023 m. pusmetį, kuris apėmė ir nuomos sutarčių vykdymo laikotarpį, UAB „Riedis“ veikla buvo nuostolinga, gautos pajamos nebuvo pakankamos einamiesiems mokesčiams apmokėti bei atsiradusiems naujiems įsipareigojimams padengti, kad UAB „Riedis“ skolos kreditoriams ir toliau didėjo.

29. Krovininių automobilių pirkimo – pardavimo ir nuomos sutarčių pagrindu nuosavybės teisė į krovinius automobilius per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį perėjo UAB „Riedis NT“, tuo tarpu UAB „Riedis“ už automobilius pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos kainos negavo. UAB „Riedis“ esant nemokiai, jos turtas (automobiliai) buvo neatlygintinai perkeltas į kitą juridinį asmenį UAB „Riedis NT“, kuris priklauso tam pačiam fiziniam asmeniui R. J. K.. Nurodytais sandoriais buvo pažeistos UAB „Riedis“ kreditorių teisės, kadangi perleisto turto vertė savo dydžiu sudarė trečdalį UAB „Riedis“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Krovininių automobilių pirkimo – pardavimo ir nuomos sutartis sudariusiam UAB „Riedis NT“ ir UAB „Riedis“ direktoriui R. J. K. turėjo būti žinoma, kad šių sutarčių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, tarp sutarčių ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. UAB „Riedis“ esant faktiškai nemokiai, jos vadovo R. J. K. tyčiniais veiksmais dar labiau pabloginta bendrovės turtinė padėtis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, UAB „Riedis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais.

30. Teismo vertinimu, 2026 m. sausio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas Nr. (7.16E) DV_S-1256, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2026 m. sausio 6 d. duomenimis, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2026 m. sausio 6 d. UAB „Riedis NT“ dirbo 8 apdraustieji, kurie taip pat dirbo UAB „Riedis“, nėra pakankamas įrodymas aplinkybei, jog minėti darbuotojai buvo perkelti iš UAB „Riedis“ į susijusią UAB „Riedis NT“, todėl nėra pagrindo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam UAB „Riedis“ tyčinio bankroto požymiui konstatuoti.

31. Administratoriaus teigimu, buvusio vadovo T. K. veiksmus apie netinkamą UAB „Riedis“ buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtina Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria UAB „Riedis“ iškelta bankroto byla, nustatyta aplinkybė apie paties vadovo atliktą bendrovės turto perkainojimą (vertės padidinimą), nesant kitų patikimų Turto vertės nustatymo įrodymų (nepriklausomų turto vertintojų įvertinimo), taip pat finansinės atskaitomybės sudarytos bankroto bylos iškėlimo dieną ir finansinės atskaitomybės, kurią bendrovės vadovas T. K. teikė teismui iki bankroto bylos iškėlimo, duomenų skirtumai.

32. Tyčinio bankroto požymiu yra pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra laikomas juridinio asmens buhalterinės apskaitos apgaulingai ar aplaidus tvarkymas, nepateikimas ar pateikimas neteisingų finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytų mokesčių mokėjimo vengimas. Teismo vertinimu, remiantis administratoriaus nurodytomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto UAB „Riedis“ tyčinio bankroto požymio egzistavimo. Pažymėtina, kad byloje buvusio vadovo T. K. teismui pateiktų, teismo iniciatyva iš Juridinių asmenų registro paimtų finansinių atskaitomybių (balansų) ar administratoriaus pateiktos UAB „Riedis“ finansinės atskaitomybės duomenys skyrėsi dėl to, kad jos buvo sudarytos už skirtingus laikotarpius. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad buvęs vadovas T. K. sąmoningai siekė nuslėpti duomenis apie bendrovės tikrą turtinę padėtį. T. K. pateiktų finansinių atskaitomybių duomenų pagrįstumą, įskaitant ir bendrovės turimo turto vertę, įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais spręsdami bendrovės nemokumo klausimą.

33. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

34. Apibendrinus konstatuotina, kad visuma šioje byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti UAB „Riedis“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 70 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindais, o atsakingu už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą šios nutarties 27-29 punktuose nustatytų aplinkybių pagrindu pripažinti buvusį bendrovės vadovą R. J. K.. Atsižvelgiant į nurodytą, tenkintinas administratoriaus prašymas ir buvusiam UAB „Riedis“ vadovui R. J. K. apribotina teisė 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

35. Administratoriaus pareiškimas dalyje dėl pripažinimo, kad T. K. veiksmai sukėlė tyčinį UAB „Riedis“ bankrotą, atmestinas kaip neįrodytas. Nenustačius JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, netenkintinas administratoriaus prašymas dalyje dėl T. K. teisės 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Nemokumo administratorius pateikė prašymą priteisti UAB „Riedis“ naudai solidariai iš suinteresuotų asmenų R. J. K. ir T. K. 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas administratorius grindė advokato D. V., atstovavusio bendrovei byloje, išrašytomis Teisinių paslaugų sąskaitomis 2025 m. gegužės 28 d. Nr. 05/28 – 1 700 Eur sumai ir 2026 m. vasario 4 d. Nr. 02/04 – 600 Eur sumai bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimų nurodymais 2025 m. liepos 4 d. Nr. 26 ir 2026 m. vasario 4 d. Nr. 38. UAB „Riedis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos įrodytomis.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

38. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Riedis“ bankrotas pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 70 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindais, o atsakingu už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą pripažintas R. J. K., laikytina, kad yra patenkinta ½ dalis pareiškimo reikalavimų, todėl UAB „Riedis“ atstovaujama nemokumo administratoriaus turi teisę į ½ dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB „Riedis“ iš R. J. K. priteistina 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“, juridinio asmens kodas 303315036, bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nustatyti, kad už uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“ tyčinį bankrotą yra atsakingas R. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apriboti R. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. J. K. likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Riedis“, juridinio asmens kodas 303315036, 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Įpareigoti nemokumo administratorių su nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė