Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji I. B. kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu ji davė parodymus, juos perskaitydama. Nurodė, jog savo sūnui T. B. neleido jokių injekcijų į paodį ir pro kateterį į veną. Sūnus T. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini). T. tėvas yra A. Ž., kuris su juo jokių ryšių nepalaikė, jis lygtai išvykęs į Norvegiją dirbti. Be T. turi dar du vaikus - K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini). K. gyvenamoji vieta yra pas jo tėtį V. B. P. tėtis yra pažįstamas ,kuris per draugų balių paėmė ją jėga, po ko pagimdė P., kuri auga pas globėją. Abu jos tėvai mirę – tėtis nusižudė. Su broliu D. P. nebendrauja, dėl jo girtavimo. Su K. tėčiu santuokoje gyveno (duomenys neskelbtini). Kol gyveno santuokoje niekur nedirbo, nes augino K. Po ištuokos ir po mamos mirties pradėjo dirbti. Dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų liepos mėnesio dirbo neoficialiai, (duomenys neskelbtini), jokių medicininių paslaugų močiutėms neteikė. Šį darbą pasiūlė pažįstama A. K. Ji neturi kompetencijos niekam leisti vaistų. Sau yra leidusis vaistus į raumenis, į veną vaistų suleisti nesugebėtų. Iki sulaikymo gyveno su R. T. ir su drauge N. P., su R. T. iki šiol palaiko šeimyninius santykius, anksčiau planavo bendrą gyvenimą, R. T. įsigijo nuosavą butą, ji pati buvo registruota darbo biržoje, ieškojosi darbo. Apskritai medicina nesidomėjo, domėjosi tik tiek, kiek gydytojai jai pasakodavo apie T. ligą. Yra skaičiusi apie (duomenys neskelbtini) faktoriaus simptomus. Savęs niekada nežalojo, nei leisdama sau kokius nors preparatus, nei apskirtai. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė apie savęs žalojimąsi, tačiau tuo metu jautėsi kaip nesava po pareikštų įtarimų, buvo dideliame šoke, iš pareigūnų patyrė spaudimą, grasinimus, todėl apie savęs žalojimą pasakė negalėdama ištverti gąsdinimų. Buvo verčiama prisipažinti gąsdinant ją, kad labai pasistengus apkaltins ir kitų savo vaikų žalojimu., nes sūnų augino iki 6 metų, o dukterį lankydavo pas globėjus. Gydėsi ne vienoje gydymosi įstaigų, visus kartus kai kreipėsi į gydymo įstaigas medikų pagalba buvo reikalinga, nes sveikatos būklė buvo bloga. Dėl įstaigų skirtinguose miestuose, tai specialiai jų nekaitaliojo, o tiesiog taip sutapo, kad jos būdavo arčiausiai gyvenamosios, darbo, viešnagės ar atostogų vietos. Teigia, kad jokio (duomenys neskelbtini) ar kito preparato sūnui niekada neleido, niekaip savo sūnaus nežalojo, jį mylėjo ir norėjo užauginti. T. gimė 37 savaičių. Gydytojai sakė, kad T. gimė neišnešiotas. T. gimdė (duomenys neskelbtini). Po T. gimimo ligoninėje buvo maždaug apie 10 dienų. Po 10 dienų į namus buvo išleista kartu su T. Kažkokių įtarimų dėl T. sveikatos būklės medikams buvo kilę, todėl tas 10 parų ir stebėjo. Po T. gimimo praėjus apie 1,5 mėn. t. y., (duomenys neskelbtini) ji su T. su šeimos gydytojos iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos siuntimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl bambos išvaržos. Kreipėsi į vaikų priėmimo skyrių, po apžiūras T. buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) vaikų skyrių. T. buvo paguldytas stacionariam gydymui todėl, kad gydytojai pastebėjo, kad jis buvo vangesnis ir jam buvo pakilusi temperatūra, todėl buvo nuspręsta palikti jį 1 parai laiko stebėti. Stebint T. parą laiko, naktį pablogėjo jo sveikata. T. sukarščiavo ir padėjo atpylinėti, todėl jis buvo perkeltas į naujagimių reanimaciją. T. reanimacijoje tą kartą buvo apie 2 savaites, po to buvo perkeltas į vaikų gastroenterologijos skyrių. T. buvo gydomas nuo gausaus atpylinėjimo ir dėl to, kad buvo jo žemas hemoglobinas. T. gastroenterologijos skyriuje buvo gydomas iki 2011-10-15. Per tą laiką T. buvo ne kartą perkeltas į vaikų reanimacijos skyrių keletą kartų. Jis būdavo perkeliamas todėl, kad vos nutraukus jam antibiotikų davimą, pakildavo temperatūra ir vis tiek atpylinėjo. T. sveikatos būklei pagerėjus, vaikas būdavo vėl grąžinamas į gastroenterologijos skyrių. 2011-10-05 konsiliumas nusprendė leisti T. medikamentą fraksipariną po oda. Šis vaistas buvo kraują skystinantis vaistas. T. buvo diagnozuotas sepsis ir krešėjimo sutrikimai. T. šis gydymas buvo skirtas dar vaikų reanimacijos skyriuje. Kai T. buvo skirtas šis gydymas, T. sveiko. Buvo netgi planuojama juos išrašyti į namus. Pamena, kad viena gydytoja rezidentė jos klausė, ar ji sugebėtų pati suleisti T. vaistus. Jos nespėjus apmokyti leisti vaistus, kitą dieną konsiliumo metu (2011-10 14 ar 15 dieną) buvo nuspręsta nutraukti T. šių paskirtų vaistų vartojimą. Leidžiant T. fraksipariną į pilvą, jam ant pilvuko buvo susidariusios hematomos netoli bambos. Vaistus T. išimtinai leido tik seselės. Ji klausė, ar normalu, kad T. susidaro hematomos ant pilvo, jai buvo paaiškinta, kad dėl tų hematomų ir yra nutraukiamas šių vaistų leidimas T. Tuo metu jai kažką daugiau aiškino, tačiau ką, ji neprisimena, nes tuo metu nelabai ką ir susigaudė. Nutraukus T. vaistų leidimą į pilvą, maždaug po 2 dienų atsirado pirma žaizda T. pilve, netoli bambos. T. gydymas buvo tęsiamas. Žaizda pilve buvo kurį laiką stebima, po to ta žaizda gydytojų pagalba buvo išvalyta. T. buvo gydomas toliau. Jai sakė, kad jam įtarinėja (duomenys neskelbtini) sutrikimą, kas susiję su kraujo krešėjimu. T. būnant (duomenys neskelbtini) be pirmos žaizdos ant pilvo, buvo atsivėrusios dar 3 žaizdos. Ant kairės kojos ir pado, ir ant kairės rankos. Ant kairės kojos ir pado žaizdos buvo pilnai išgydytos, o ant kairės rankos žaizda didėjo ir negijo. Kai T. mirė, žaizda ant kairės rankos vis dar buvo, jos išgydyti nepavyko. Nuo ko T. atsivėrinėjo žaizdos tiksliai nežino. Jai gydytojai sakė, kad T. kūnas netoleruoja svetimkūnio t. y., kateterio ir būtent dėl to jam užsitrombuoja kraujotaka. Visos žaizdos, kurios atsivėrė ant kojytės ir rankytės buvo kateterio buvimo vietoje. Tik žaizda ant pilvo buvo toje vietoje, kur buvo leistas fraksiparinas. Vėliau gydytojai ištraukė kateterius ir T. gydymas buvo tęsiamas per burnytę. T. sveikatos būklė jo gydymo metu buvo visokia. Buvo momentų kai jis sveiko, buvo momentų, kai jo sveikatos būklė buvo prasta. (duomenys neskelbtini) T. buvo gydomas iki 2012-03-08. Per visą gydymosi laikotarpį, ji su T. buvo perkelta ir į (duomenys neskelbtini) ligoninės infekcijos skyriaus reanimaciją. Taip buvo nuspręsta dėl to, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas vėjaraupių karantinas, ir dėl to T. bei dar vienas vaikutis buvo perkelti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. T. iš tos ligoninės grįžo prastos sveikatos būklės, o tas kitas vaikutis - mergytė (duomenys neskelbtini) ligoninėje apskritai mirė. T. bloga sveikatos būklė pasireiškė tuo, kad jis smarkiai karščiavo, jo kairė ranka tapo skausminga ir pūliuojanti. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės su T. buvo paguldyti į (duomenys neskelbtini) reanimaciją. Reanimacijoje buvo T. gydomas maždaug apie 2 savaites, po to buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) vaikų skyrių ir 2012-03-08 ji su T. savaitgaliui buvo išleisti į namus. Su T. turėjo grįžti į ligoninę arba sekmadienį iš vakaro, arba pirmadienį ryte. T. gydymas buvo tęsiamas dėl kraujo krešumo problemų. Tiksliai neprisimena, tačiau lyg prieš T. paguldymą į (duomenys neskelbtini) ligoninę jam buvo grąžintas gydymas fraksiparinu, t. y., jam buvo leidžiami šie vaistai vėl į pilvą. Po to, kai buvo savaitgaliui išleisti į namus, atgal į ligoninę grįžo sekmadienį po pietų. Kai grįžo į ligoninę T. jautėsi gerai, jokių esminių sveikatos problemų jis neturėjo, išskyrus tai, kad kairės rankytės žaizda jam negijo. Kol T. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) T. sveikatos būklė buvo įvairi. Ji tai gėrėjo, tai blogėjo. T. buvo nupjautas kairės rankos nykštys ir kairės kojos antras pirštukas. Jie buvo nupjauti dėl to, kad buvo visiškai užtrombavę ir niekaip kitaip nebuvo galima išgydyti tų pirštukų. (duomenys neskelbtini) jie gydėsi iki 2012 m. iki kovo pabaigos ar tai balandžio mėn. Po to vienos mamos paraginta, sužinojusi, jog kitos mamos jau gydosi (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) joms buvo nediagnozuota arba netiksliai diagnozuota liga, ir ji nusprendė su T. kreiptis į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kreipėsi į kitą ligoninę todėl, kad būtų paskirtas tikslus gydymas vaistais, nes (duomenys neskelbtini) T. nuolatos buvo kaitaliojami vaistai, kurie, jos nuomone, T. netiko. Nuo vienų vaistų jis vėmė, nuo kitų viduriavo, nuo kitų atpylinėdavo. Tokį vaistų kaitaliojimą, jų skyrimo priežastį gydytojai aiškino bandymu parinkti gydymą, už nemažą dalį bandomųjų pritaikyti medikamentų, tekdavo susimokėti ir įsigyti pačiai, pagal medikų išrašytus receptus. Kurią tiksliai dieną kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę neprisimena. Pamena, kad kreipėsi tą pačią dieną, kuomet buvo išleisti iš (duomenys neskelbtini). Pamena, kad iš (duomenys neskelbtini) juos išleido vėlai, maždaug apie pietus, po to ji su T. grįžo į namus, pasiėmė švarius drabužius ir ji su savo automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kai atvyko į ligoninę buvo apie 20 val. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę T. sveikatos būklė buvo patenkinama – jis jautėsi normaliai, išskyrus tai, kad buvo neužgijusi žaizda rankytėje. T. paguldė į (duomenys neskelbtini) skyrių. Kitą dieną T. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, nes jis sukarščiavo. (duomenys neskelbtini) skyriuje sūnus gulėjo apie 2 savaites, jo sveikatos būklei pagerėjus, jis buvo gražintas į (duomenys neskelbtini) skyrių, o iš jo į (duomenys neskelbtini) skyrių. Kuomet su T. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, T. buvo išleistas ir į namus. Kai T. buvo išleistas į namus iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, jo sveikatos būklė buvo stabili. Žaizda rankytėje gijo ir traukėsi. T. rankytėje žaizdą būnant namuose perrišinėjo tiek ji, tiek važiuodavo su juo į (duomenys neskelbtini) skyrių pas gydytoją, kuris pakonsultuodavo ir tada, kai gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Gydymas fraksiparinu buvo tęsiamas. Vaistus T. į pilvą leido tiek ji, tiek medicinos personalas. Leisti vaistus T. į pilvą ją išmokė slaugytoja. Leisdavo vieną kartą dienoje. Po to, kai . buvo išleistas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, buvo nustatyta data, kada turi grįžti į ligoninę ir pasitikslinti fraksiparino dozę. Antrą kartą į ligoninę su T. grįžo (duomenys neskelbtini) mėn. pabaigoje, pamena, kad buvo kelios dienos iki jo gimtadienio. Kai grįžo į ligoninę T. sveikatos būklė buvo prasta. T. žaizda rankoje negijo, ji plėtėsi, vaikas iš karto buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) skyrių. Bet T. tame skyriuje buvo tik naktį, ryte jis perkeltas atgal į (duomenys neskelbtini) skyrių. T. ligoninėje atšventė pirmąjį savo gimtadienį. Prisimena, kad T. sekančią dieną po jo 1-ojo gimtadienį trūko plautis. Jam trūko plautis todėl, kad buvo paskirti vaistai, kurie buvo lašinami per kateterį į veną (imunoglobulinas). Daktarai aiškino, jog plautis trūko dėl atitrūkusio trombo. T. po to, kai jam trūko plautis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių. T. perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jis mirė. Vėliau įtarė ir iki dabar mano, kad T. mirė nuo to trūkusio plaučio ir dėl to, kad jam sustojo širdis. T. kūno autopsija atlikta nebuvo. Nebuvo atlikta todėl, kad ji paklausė gydytojų, ar jo kūno autopsija ką nors pakeis, jai buvo atsakyta, kad ne, nes ir taip jis daug kančių patyrė. Todėl ji, būdama šoke, atlikti autopsijos nereikalavo. Mano, jog šioje byloje ji yra apkalbama eilės asmenų: be jokių įrodymų ją apšmeižė buvęs vyras, visi apklausti medikai ir specialistai, davę išvadą yra šališki, nusiteikę prieš ją, tam, kad pamokytų tokias vaikų motinas kaip ji, t. y. tokias, kurios drįsta dėl medikų darbo kreiptis į viešosios informacijos priemones. Kito paaiškinimo ji neturi, nebent dauguma, šalia tų, kurie nori ją pamokyti, skaudžiai klysta, palaikydami jai pateiktą visiškai nepagrįsta versiją. Medikai, kurie, atseit surado tarp jos daiktų (duomenys neskelbtini) – akivaizdžiai sako netiesą, nes jokio (duomenys neskelbtini) ar panašaus preparato ji niekada neturėjo, o apie tokį cheminį preparatą išgirdo tik tuomet, kai pareigūnai atlikdami jos namuose kratą pasakė ko ieško. Teigia, jog nesutinka su išvada, esą ji serga (duomenys neskelbtini), nes tokią ekspertizę atlikę medikai išėjo už savo kompetencijos ribų, ką jie net patvirtino savo parodymais, atsakydami į klausimus, sutiko, kad išvados akte lyg ,,užburtas rato“ principu grįsta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, o ne jai nustatytais simptomais. Šališka ir išeinant už kompetencijos ribų buvo duota ir teismo medicinos ekspertų išvada, stebina tai, jog ją davė vien tik (duomenys neskelbtini) medikai, kurie būtent ir pareiškė kaltinimus, nors T. pradėjus gydyti (duomenys neskelbtini), sužinojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo nustatyta diagnozė, kuri aiškiai turi gydymą, o kol T. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), ji tik ir tegirdėjo, jog ieškoma ir stengiamasi nustatyti tikslią diagnozę. Todėl daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) medikai bando paslėpti savo padarytas klaidas gydant T., nes apie (duomenys neskelbtini) sutrikimą apie to faktoriaus simptomus, sužinojo tik tuomet, kai vaikas buvo gydomas (duomenys neskelbtini) gydytojų.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, jog perskaityti parodymai surašyti pagal pirminius jos parodymus ir pagal tai, ką atsiminė per visą laikotarpį. Patikslino, jog personalas (duomenys neskelbtini) apmokė suleisti vaikui fraksipariną, kurį leido į poodį, vaistai būdavo paruošti atskiruose švirkštuose, sudozuoti. Su R. T. gyvena nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio, vaiko gydymo metu su juo negyveno. R. T. 1-2 kartus leido vaistus į raumenį neurorubiną, yra ir sau susileidusi neurorubiną, nors dažniausiai tuo tikslu važiuodavo į polikliniką. Susileisti šiuos vaistus išmokė seselė, tai buvo dar iki T. gimimo. Pripažįsta, kad padarė klaidą, kad ėjo į ligoninę su mirusio žmogaus dokumentu, tačiau tuo metu buvo sutrikusi dėl T. mirties ir nesuvokė ką darė. Kai (duomenys neskelbtini) davė parodymus – buvo šoke, šie parodymai buvo duodami su tyrėjos pagalba – ji klausdavo, ar I. B. sutinka, kad taip būtų užrašyta. Per apklausą jai pastoviai aiškino, kad jeigu neprisipažins, tai gali pripažinti, jog ji ir kitus du savo vaikus žalojo, aiškino, kad bus lengviau, kad viską padarys, jog B. būtų nuteista, sakė, kad prisipažinimus iš gaus iš jos artimųjų. Todėl ji su viskuo sutiko, nes norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi. Per apklausą juto spaudimą ir net nesuprato apie kokią cheminę medžiagą eina kalba. Nežino ir nesuvokia kodėl pasakė apie „ICE“, nes tai yra išgalvota. Norėjo, kad mane ramybėje paliktų ir dėl to sugalvojo dėl „ICE“ leidimosi. Iki šios dienos nežino, kodėl į galvą šovė mintis pasakyti, kad leidosi būtent „ICE“, o ne kažką kitą. Taip pasielgė, nes norėjo apsaugoti savo artimus asmenis.

T. buvo daug kur įvesti kateteriai įvesti, jų vietų kaita buvo dažna. Dažniausiai jie būdavo kaktoje, galvoje, rankoje ar kojoje. Vienu metu būdavo tik vienas kateteris. Per kateterius buvo leidžiami vaistai ir lašelinės, buvo naudojama tai, kas buvo priskirta medikų pagal paskyrimo lapą. fraksiparinas buvo leidžiamas į poodį. Į televiziją kreipėsi, kai dar T. nebuvo nustatytas invalidumas, kreipėsi dėl biurokratizmo. Norėjo parodyti, kad sunkiai sergančiam vaikui sunku nustatyti invalidumą. Suaukoti pinigai buvo skirti T. ligos gydymui, jo poreikiams ir vaistams, kuriuos pirko, tačiau čekių teismui negali pateikti, nes praėjo daug laiko, be to ji suimta. Be to, T. buvo ruošiamas vežti gydyti į Vokietiją ir tie pinigai buvo skirti tam gydymui. Visos aukos T. gydymui buvo pervedamos į jos bendro naudojimo banko sąskaitą. Per televiziją neprašė pervesti pinigų, žmonės juos pervedė savo iniciatyva. Savo asmeniniais tikslais suaukotų pinigų neišleido, jų negražino todėl (nors paskutinės įmokos buvo daromos metai po vaiko mirties), kadangi nesekė savo banko sąskaitos. Į Sveikatos apsaugos ministeriją ar į policiją su pretenzijomis dėl netinkamų paslaugų teikimo nesikreipė, nes (duomenys neskelbtini) skyriuje gavo visą gydymą ir būklė buvo stabili, todėl neturėjo jokių pretenzijų. Apie kratą asmeniniuose daiktuose išgirdo tik teisme, dėl T. gydymo buvo ruošiami dokumentai auditui, kad patikrintų (duomenys neskelbtini) medikus už tą laikotarpį, kai gydė T. prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini). Konsultavosi su valdišku advokatu dėl dokumentų ruošimo su pretenzijomis (duomenys neskelbtini) medikams, tam paskatino vieno vaiko mama, ji ir ruošė šiuos dokumentus. Po vaiko netekties juto didelį skausmą ir pridarė daug klaidų iš to didelio šoko. Bandė kabintis į gyvenimą ir ištaisyti klaidas. Iš medikų dėl netinkamo elgesio su T. nėra gavusi pastabų, kaip tik priešingai, buvo sakoma, kad ji buvo atsidavusi mama.

Pati buvo gydoma taip, kaip parašyta medicininiuose dokumentuose, niekada neklaidino gydytojų ir nesimuliavo ligų, iš gydymo įstaigų būdavo išleidžiama su rekomenduojamo gydymo tęsimu namuose. Nesutinka, kad jai yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad (duomenys neskelbtini) medikai yra šališki ir pateikė neteisėtą išvadą, kadangi yra sudaryta tų asmenų, kurie ją kaltino. Tarp asmeninių daiktų ligoninėje neturėjo buteliukų su skaidriu skysčiu.

Visiškai analogiški I. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus tai, jog tuomet ji nurodė, jog vaistus leisti moka iš bendro gyvenimo, pripažino, kad yra žalojusi save. Taip elgėsi būdama (duomenys neskelbtini) amžiaus, kodėl – nežino. Save žalojo į kairę ranką po oda susileisdama cheminės medžiagos ploviklio „ICE“. Po pirmo susileidimo 2014 m. žiemą arba ankstyvą pavasarį, jai ištino ranka, dėl to ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Gydytojai klausė ar ranką susimušė, atsakius, kad ne – nieko neklausinėjo, pati nesakė, kad susileido cheminės medžiagos po oda. Kitus du kartus tos pačios cheminės medžiagos susileido jau būdama ligoninėje. Antrą kartą leidosi į tą pačią ranką, o trečią kartą leidosi į pilvą. To skysčio „ICE“ turėjo įsipylusi į buteliuką. Švirkštą su adata pirkosi vaistinėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini). Buteliukas, kuriame buvo įpiltas skystis, buvo baltos spalvos, plastmasinis, nepermatomas, be etiketės. Tą buteliuką laikė stalčiuje, palatoje, paskui išmetė. Po pirmos infekcijos praėjus maždaug 1 savaitei, susileido antrą injekciją, o po jos praėjus apie 1-1,5 mėn. susileido trečią injekciją į pilvą. Po antros ir trečios injekcijos buvo odos paraudimai, keitėsi odos spalva. Medikams nesakė, kodėl kinta jos sveikatos būklė, nesakė, kad žaloja pati save. Netikras kreipimasis buvo tik į (duomenys neskelbtini), kuomet ji kreipėsi po to, kai susižalojo save. Kai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tą kartą iš tikrųjų ją kamavo pilvo skausmai, kurie nesiliovė. Kodėl kreipėsi su svetimais dokumentais – paaiškinti negali. Nurodė, jog sveikatos problemų neturi, jai nėra diagnozuotos jokios ligos, joks gydymas netaikomas. T. autopsija nebuvo atlikta todėl, kad ji paklausė gydytojų, ar tą nors pakeis, jai buvo atsakyta, kad ne, nes ir taip jis daug kančių patyrė. Todėl ji nusprendė, kad autopsijos atlikti nereikia (4 t. 167-173 b. l.).

Apklausta papildomai 2016-08-30 I. B. patvirtino pirmos apklausos metu duotus parodymus, nurodydama, jog sakė tiesą ir nieko nemelavo (4 t., 185-188 b. l.).

Nors I. B. kaltės nepripažino, ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, kurie pripažinti tinkamais įrodymais.

Medikai, susiję su I. B. gydymu

Liudytojas G. K. nurodė, jog (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) gydytoju-(duomenys neskelbtini). I. B. gydėsi ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini). Ji pateko į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl didelės žaizdos žasto srityje, pacientė teigė, jog serga opiniu kolitu. Ją pradžioje gydė (duomenys neskelbtini). G. K. konsultuoti pakvietė profesorius R. R.. Viena iš opinio kolito pasireiškimo būdų gali būti gangreninė pioderma – žaizdos, susidarančios bet kurioj organizmo vietoj. Šią ligą ir įtarė, tačiau vėliau pamatė, kad gydymas yra neveiksmingas, atsirado naujų žaizdų pilvo srityje. Ligos eiga buvo netipiška. Pradėjo įtarti, kad tai gali būti simuliacija ir savęs žalojimas. Gangreninė pioderma, jei tai autoimuninė liga, gydoma imunosupresiniais vaistais, t. y. vaistais, slopinančiais imunitetą – steroidai ir biologinė terapija. Pati žaizda yra gydoma ir chirurginiais būdais. Šiuo atveju buvo atliekami chirurginiai veiksmai – šalinamos nekrozinės masės. Kilo įtarimų, kad tai gali būti (duomenys neskelbtini) – kai pacientas, siekdamas dėmesio, naudos ar kitų dalykų, pats save žaloja. Grįžęs po atostogų, rado pacientę laukiančią koridoriuje. Ji rodė naują žaizdą, kuri buvo papilvėje. Žaizda buvo šviežia, iki tol matė tik pažengusias žaizdas. Įtarimas iškart ir pasitvirtino, nes tai buvo nebūdinga gangreninei piodermai. Tapo akivaizdu, kad į paodę suleistas kažkoks cheminis tirpalas ar medžiaga. Paprastai, jeigu jaunai, gražiai moteriai pradeda kristi mėsos gabalai, būna panika, nerimas, nesaugumo pojūtis. Šiuo atveju to nematė – pacientė buvo rami, bendradarbiaujanti, angelo veidu, kas ir buvo keista. Šį dalyką liudytojas aptarė su (duomenys neskelbtini). Toks atvejis buvo buvęs prieš 25 metus, kai pacientė leidosi sau grafito tirpalą. Tuomet G. K., (duomenys neskelbtini) L. K. ir (duomenys neskelbtini) P. nuėję pas pacientę, paprašė, kad ji parodytų savo asmeninius daiktus, paklausė, ar neturi kokių medžiagų. Ji parodė stalčius, rankinę, tačiau ten nieko nerado. Kuomet R. R. operacinėje I. B. tvarkė naujai atsivėrusią žaizdą, G. K. su kolege (duomenys neskelbtini) nuėjo į I. B. vienvietę palatą ir spintoje tarp kosmetikos, rado (duomenys neskelbtini) buteliuką ir keletą švirkštų. Buteliukas buvo įprastai naudojamas skyriuje – stiklinis buteliukas su guminiu kamšteliu, tokį, kokių būna procedūriniame kabinete, tačiau tvirtinti, kad buteliukas iš jų skyriaus – negali, etiketės nebuvo. Buteliuke buvusio tirpalo nupylė, pasiėmė kaip įrodymą, o jį padėjo atgal. Pasitarę su kolegomis, nuėjo pas pacientę, pasakė, kad žino apie jos simuliuojamą ligą, kad ji ne kartą susileido (duomenys neskelbtini) į paodį, pasakė, kad ją išrašys iš ligoninės. Pacientė neprisipažino, kad taip daro, tačiau pati greitai išėjo iš skyriaus, tęsti gydymo nereikalavo. Rastą skystį atidavė teisėsaugos pareigūnams. Kai I. B. kreipėsi į jų (duomenys neskelbtini), jokių išrašų neturėjo, tik žodžiu nurodė, kad anksčiau gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir jai buvo nustatytas opinis kolitas. Buvo atlikta žarnyno apžiūra, tačiau opinio kolito požymių nerasta, kas gali būti, esant opinio kolito atoslūgiui, todėl negalvojo, kad ji meluoja. Tuo metu rodėsi, kad ji supranta savo ligą, simptomus, neblogai orientavosi medicininėj terminologijoj, rodėsi išsilavinusi, geranoriška moteris. Nusiskundimų jokių nebuvo, tik prašė perkelti į vienvietę palatą, kas ir buvo padaryta. Gydė nuo gangreninės piodermos, tačiau I. B. atveju vaistai neveikė, kas kėlė įtarimus. Prieš atsirandant piodermai – būna mazginė edema – odos paraudimas su infiltracija, mazginė eritema. Pacientė sakė, kad žaizda atsirado neseniai, tačiau prieš tai jokios mazginės eritemos nebuvo. Ir atsiradimo vieta buvo netipinga – pilvas – aprašytų tokių atvejų nežino, tačiau tai patogi vieta sau susileisti. Matėsi sveikas odos paviršinis sluoksnis, po ja – juodos nekrozinės masės. Po šios apžiūros pasidarė viskas aišku, kad tai ne opinis kolitas. Gangreninė pioderma gali būti ir savarankiška liga – tai autoimuninė liga, kuri gali atsirasti ir nesergant kitos organų sistemos liga. I. B. gydymas tęsėsi ilgai, kadangi liga buvo neaiški buvo atlikta daug tyrimų. Žaizda žasto srityje neužgijo, gydant, atsirado nauja žaizda, blogėjo pacientės padėtis. Žinojo, kad jos sūnus buvo gydomas, peržiūrėjo vaiko nuotraukas, kurių buvo daug, pasišnekėjo su patologais, kurie tyrė sūnaus žaizdų preparatus, kalbėjosi ir su gydytoja, kuri gydė sūnų. Priėjo išvados, kad tai identiška situacija. Ekspertiškai pasakyti negali, kas, išskyrus (duomenys neskelbtini), dar galėtų tai sukelti. Yra daug agresyvių cheminių medžiagų. Būna, kad žmonės išgeria šarmus, rūgštis ir tai sukelia nekrozę, audinių griuvimą. Cheminių medžiagų yra ir kitų, kurios teoriškai galėtų sukelti audinių žūtį.

(duomenys neskelbtini) dažniausiai diagnozuoja ne psichiatrai, o gydantys gydytojai. Mano, jog turi teisę diagnozuoti, nes yra gydytojas, praktikoje su šiuo sindromu nesusidūręs.

Liudytoja R. P. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo (duomenys neskelbtini), priskirta dirbti su (duomenys neskelbtini) G. K., jų pacientė buvo kaltinamoji I. B.. Ji buvo gydoma dėl įtariamos ligos, tačiau vėliau kilo įtarimas, kad ji save žaloja. Pacientė pateko iš chirurgijos skyriaus dėl žaizdų, kurių kilmė nebuvo aiški, teigė, kad serga opiniu kolitu. Konsiliumo metu buvo nuspręsta taikyti biologinę terapiją, tačiau atsako nebuvo. Toliau gydant atsirado nauja žaizda. Nauja žaizda atsirado po ilgo Kalėdinio savaitgalio, kai ji buvo vienutėje. Vėl buvo skirta biologinė terapija, o efekto nebuvo jokio. Kilus įtarimui, kai I. B. parodė savo daiktus ir nieko įtartino neturėjo, kai pacientė gruodžio 31 gruodžio buvo išvežta žaizdos sutvarkymui, R. P. su (duomenys neskelbtini) G. K. ėjo tikrinti I. B. daiktų. Maišelyje su šampūnais, rado buteliuką, sprendžiant iš kvapo – su (duomenys neskelbtini) ir švirkštus. Atsipylę mėginį sau, daiktus sudėjo, kaip buvo. Žino, kad kaltinamoji dar buvo grįžusi pas plastikos chirurgus dėl žaizdos, bet pasišalino be gydytojo žinios iš skyriaus (apie tai matė išraše). Renkant anamnezę, I. B. graudindavosi dėl sūnaus. Buvo atėjęs vyras, sakė neminėti jai sūnaus, nes jautriai reaguoja. Visiems buvo žinoma jos sūnaus istorija dėl neaiškios ligos. Norėjo, kad ir jai tas pats neatsitiktų, nes galvojo, kad liga kartojasi. Visą laiką ji buvo su opinio kolito ir gangrenuojančios piodermos diagnoze. Procedūrinis nėra rakinamas, kai trumpam išeinama, skyriuje (duomenys neskelbtini) yra naudojimas. Nedidelį stiklinį buteliuką su kamšteliu ir du skirtingo dydžio švirkštus rado ji, apatiniame komodos stalčiuje už rankšluosčių, maišelyje. Suprato, kad apžiūra neteisėta, nes negali būti teisėtas apžiūrėjimas daiktų be to žmogaus, tačiau tuo metu manė, kad tokia apžiūra reikalinga tam, jog būtų išsiaiškinta, ar pacientė save žaloja ir kaip.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų R. P. nurodė, jog šie parodymai yra teisingi, ir juos tvirtina (1 t., 44-48 b. l.).

Liudytoja J. M. nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), specializuojasi (duomenys neskelbtini), jos sritis – (duomenys neskelbtini). Į skyrių tyrimui buvo atsiųsta kaltinamosios oda, įtariant vieną iš patologijų – pyoderma gangrenosum, kadangi buvo išopėjimai, kurie būdingi šiai ligai. Specifinių pakitimų nebuvo. Kilo minčių, kad pakitimai gali būti padaryti išorinių veiksnių: temperatūros ar cheminės medžiagos. Kai tyrė, nebuvo žinomos jokios aplinkybės. Vienoje biopsijoje buvo nespecifiniai uždegimai – išopėjusi oda, infiltracija mišri. Viename iš tyrimų buvo specifinis, labai ribotas pažeidimas, kuris neturėtų būti būdingas ligoms. Tas pažeidimas priminė, kad tai išorinių veiksnių poveikis. Mikroskopuodamas patologas žiūri esamus pakitimus – infiltracija, jos sudėtis. Apibendrinus daroma išvada arba diagnozė. Šiuo atveju diagnozės nebuvo galima suformuluoti, daugelis ligų turi panašią histologiją. Aprašė pakitimus ir galimas prielaidas, kas galėjo juos padaryti. Buvo nustatyti pakitimai, būdingi nekrotizavusiai ir sveikai odai. Riba buvo kaip nupjauta, būtent tai ir kėlė įtarimų, nes nuo ligos būna tam tikros zonos. Imuninis atsakas – imuninių ląstelių reakcija į pažeidimą. Oda į rūgštį ir šarmą reaguoja, jie sukelia audinių nekrozę, kuri pasireiškia baltymų kovuliacija, t. y. pokyčiu. Jie pakinta esant tam tikroms sąlygoms – veikiant temperatūrai ar cheminei medžiagai. Ne visada baltymų pokytis rodo, kad tai išorinis poveikis. (duomenys neskelbtini) sukelia baltymų kovuliaciją. Jei patenka į gilesnius odos sluoksnius – susidaro trombai. T. B. audinių netyrė. Dėl I. B. tyrimų, galvojo, gal leidžiami narkotikai ar cheminės medžiagos. Buvo sukviestas gydytojų, kurie dalyvavo tyrime, susirinkimas, jame dalyvavo (duomenys neskelbtini) gydytojai, kurie prisiminė, kad buvo vaikas su tokiomis pačiomis opomis, dalyvavo psichiatrai. Buvo sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teisėsaugą, tame susirinkime buvo aptartas ir (duomenys neskelbtini). Žino, jog pas pacientę buvo rastas (duomenys neskelbtini). Jis gali sukelti tokius pakitimus, o nekrozė gali sukelti sepsį, kaip antrinė komplikacija. I. B. audiniai buvo tirti ir sulyginti su T. B. audiniais, kurie taip pat buvo tirti ir išsaugoti skyriuje.

Dėl posėdžio metu perskaitytų parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu (1 t., 35-37 b. l.) nurodė, jog jie teisingi.

Liudytoja V. P. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). I. B. skyriuje gydėsi. Apie jos daiktų apžiūrą nieko nežino, neatsimena, ar ėjo į palatą ir reiškė pretenzijas I. B., kad ji save žaloja. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nebuvo. Teko būti I. B. palatoje, jai buvo įtariama žarnyno liga, susijusi su odos pakitimais. Buvo jos palatoje, galbūt paskutinę dieną prieš ją išrašant. (duomenys neskelbtini) G. K. kilo įtarimai, kad ji galimai save žaloja vartodama kažkokias medžiagas. Kokia I. B. reakcija, kai jai pasakė, kad ji išrašoma iš ligoninės – neatsimena. Ji buvo išrašyta iš skyriaus, nes pacientės liga ir pakitimai nesusiję su virškinimo trakto liga ir gali būti, kad odos pakitimai galimai jos pačios sukelti. Vidaus tvarkos taisyklėse neapibrėžta nuostata apie paciento daiktų apžiūrą, jose apibrėžtos pacientų pareigos. Gydytojai pacientą, nusižengusį Vidaus tvarkos taisyklėms, gali išrašyti iš ligoninės. Bet kokiu atveju suteikiamas gydymas, jei situacija, kurią daro pacientas, kelia grėsmę jo gyvybei. Asmuo išrašomas, kai baigiamas gydymas arba kai pažeidžiamos vidaus tvarkos taisyklės, ar kai perkeliamas į kitą ligoninę. Nors nereglamentuota jokiais dokumentais, bet jei situacija kenkia žmogaus sveikatai ir kitiems asmenims – gydytojo pareiga rasti priežastį ir ją šalinti.

Liudytojas L. K. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pacientė I. B. gana ilgai gydėsi skyriuje dėl galūnėse ir kitur atsiradusių pūliuojančių opų. Kadangi ji pasakojo, kad anksčiau sirgo opiniu kolitu, opų atsiradimas buvo siejamas su opinio kolito galima komplikacija. Tikslas buvo išsiaiškinti šį ligos atvejį – didžiulės opos gal ir nebūtų susietos su virškinimo liga, bet ligonė tvirtino, kad gydėsi anksčiau dėl virškinimo ir naudojo vaistus, jokio tai patvirtinančio dokumentinio nebuvo. Jis dalyvavo diagnostikose ir gydymo procese, ligonei buvo skirta labai daug dėmesio. Preliminari diagnozė – įtarimas esant opinį kolitą su ne žarnyno komplikacijomis. Iš žaizdų paėmė biopsiją, atidavė patologų tyrimui. Tyrimai užtrunka iki 2 savaičių, per tą laiką gydė kaip sergančią opiniu kolitu su ne žarnyno komplikacijomis. Vėliau ji buvo perkelta į vienvietę palatą. Gydant gerėjo. Kai tik perkėlė į vienvietę palatą, iškart atsirado naujos žaizdos. Atsiradus naujoms opoms, kilo įtarimas, kad kažkas čia ne taip. Opos atsirado vietose, kurios lengvai prieinamos įdūrimui su švirkštu. Uždegiminė ligos diagnozė buvo atmesta, kai atėjo odos žaizdų biopsija ir buvo ne tokie pakitimai, kaip žarnyno ligų atveju. Patologas išsakė mintis apie cheminį pažeidimą. Keistas buvo trumpalaikis krešėjimo sutrikimas, kurio niekaip negalėjo paaiškinti ir sieti su kokia nors liga. Kadangi šis atvejis netipiškas, pasiekė informacija, kad jos vaikui buvo tas pats. Niekas iš karto nepuolė įtarinėti (duomenys neskelbtini), pirmiausiai buvo galvojama, kad gal tai genetinė liga, tačiau tai netilpo į jokį žinomą sindromą. (duomenys neskelbtini) – liga, kai žmogus, siekdamas atjautos, aplinkinių dėmesio, pradeda žaloti save. Tokią versiją aptarė. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) G. K. su (duomenys neskelbtini) R. P., vizituodami rado palatoje skysčio, kuris buvo identifikuotas kaip (duomenys neskelbtini), rado švirkštą. Tuomet pacientė buvo informuota apie situaciją, t. y. jog įtaria, kad ji žaizdas sukėlė pati. Ligonė tam neprieštaravo, susirinko daiktus ir išvažiavo. Jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Vienas iš šios ligos gydymo metodų – tiesos įrodymas ir liga praeina. To ligonis nebedaro, nes jis demaskuotas. Apie šį atvejį informavo ir ligoninės administraciją, tuo dalyvavimas šiame procese pasibaigė. Administracija sugretino įvykusius atvejus: vaiko ir jo motinos, padarė atitinkamas išvadas ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Neprisimena, ar dūrimo žymės buvo nustatytos, bet dabar adatos tokios plonos, kad objektyviai sunku nustatyti injekcijų žymes. Mano, kad gelbstint ligonio gyvybę, jei gydytojas įtartų kokį įrankį, jo pilietinė pareiga yra išvengti įvykio.

Liudytojas A. D. nurodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini). Pagal jam teisiamojo posėdžio metu pateiktą ligos istoriją (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, jog I. B. diagnozė buvo nustatyta kompiuterine tomografija. Nusiskundimai buvo nesuderinami su nustatyta diagnoze. Kiek atsimena, ji nenorėjo būti stacionarizuojama. Tyrimai rodė, kad yra uždegimas, pilvo sienoje buvo rastas svetimkūnis. Svetimkūnis buvo apie 5 mm plonas metalinis daiktas, tai galėjo būti adata. Buvo įtarimų, kad pas ją prasidėjo pūlingas procesas, buvo infiltratas, bet nebuvo duomenų kokia yra to pūlingo proceso priežastis. Būna, kad atsitiktinai yra įsiduriama ir prasideda uždegimas, todėl buvo laukiama, kada prasidės pūlingas procesas ir tada bus galima atverti pūlinį. Ji skundėsi spazminio, priepuolinio pobūdžio skausmais pilvo sienoje, tačiau esant nustatytai diagnozei tokie skausmai neturėtų būti būdingi – turėtų skaudėti pastoviai. Apžiūrėjo ją, nes (duomenys neskelbtini) skyriuje ir buvo pakviestas personalo iš (duomenys neskelbtini) skyriaus. Jis įkalbėjo I. B. gultis į ligoninę, bet vėliau gavosi taip, kad ji pasišalino. Tikslus kreipimosi laikas nurodytas ligos istorijoje. Mano, kad buvo pagrindas kreiptis skubiai, neatsimena ar klausė, kas tas svetimkūnis ir kaip jis atsidūrė, bet ligos istorijoje nėra atžymėta, tai galbūt ji nepasakė. Ligos istorijoje yra diagnozė – celiulitas, kuris yra poodinio audinio uždegimas. Kadangi žino nagrinėjamą situaciją, mano, kad nustatyta diagnozė atitinka tam tikrų preparatų leidimą sau. Tas preparatas iš pradžių nesukelia audringo uždegimo, sukelia aseptinį uždegimą, t. y. be bakterijų, o vėliau prisidėjus bakterijoms stipriai būklė blogėja. Infiltrato vietą I. B. galėjo pati pasiekti ranka. Jokių objektyvių duomenų, kad ji ką nors sau leidosi – neturėjo, o dabar daro tik prielaidą.

Liudytoja Ž. K. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Apie įvykį, aprašytą ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) – nieko neatsimena. Iš ligos istorijos matyti, kad pacientę, atvykusią į skyrių ištiko priepuolis, su sąmonės praradimu, dėl to buvo kviestas neurologas, daryta kompiuterinė tomografija, nieko nerasta, todėl buvo paskirta ambulatoriškai gydytis pas neurologą. Kaip supranta viskas buvo suvesta į traukulinį sindromą. Personalas skubios pagalbos skyriuje matė, kad pacientę I. B. ištiko traukulinis priepuolis. Buvo atlikta kompiuterinė tomografija, žymios patologijos nebuvo rasta, priepuolis praėjo, turėtų būti atliktas encefalografijos tyrimas, kuris parodytų, kas gali sąlygoti tuos traukulius ir patvirtintų epilepsijos diagnozę. Encefalografijos tyrimas skubos tvarka neatliekamas. Nežino, ar galima tokį traukulinį priepuolį simuliuoti. Tokia diagnozė įrašyta dėl to, kad personalas matė įvykusį priepuolį. Tokį priepuolį gali iššaukti smegenų ligos, nervinis stresas, intoksikacijos ir t. t. Pacientė sakė, kad jai toks priepuolis buvo prieš 3 savaites, bet niekur tie duomenys nebuvo patikrinti. Skrandžio uždegimas tokio priepuolio iššaukti negalėtų, nebent intoksikacija toksinėmis medžiagomis.

Liudytojas Č. K. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). I. B. kaip pacientės neatsimena. Iš asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) skyriuje dėl skausmų pilve. Nustatė, kad chirurginių patologijų nėra ir tuo apžiūra baigėsi. Chirurginė patologija gali būti apendicitas, kepenų ligos, žarnyno ligos ir t. t. Iš jos žodžių buvo žinoma, kad jai yra skrandžio opa. Pilvo skausmai galėjo būti dėl įvairių ligų, skrandžio ligų, piktybinių proceso sutrikimų ir t. t. Nebūtinai turi atitikti tai ką žmogus sako ir kas yra matoma. Kolitas yra storosios žarnos gleivinės uždegimas. Šiai dienai žarnyno ligų diagnostika, toks kaip kolitas ar gastritas, turi būti patvirtina histologiniu tyrimu, tai reiškia, kad turi būti atliktas endoskopinis tyrimas. Jeigu pacientas nesutiks daryti tokių tyrimų, tai diagnozė nebus nustatyta. Nusiskundimai dėl žarnyno ligų būna vienodi beveik visoms ligoms, tame tarpe ir kolitui. Nematė, kad šiuo atveju būtų buvusi grėsmė sveikatai, kažkokia sudėtinga ar ūmi liga.

Medikai, susiję su T. B. gydymu (duomenys neskelbtini)

Liudytojas V. G. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). 2011 – 2012 m. į kliniką kreipėsi mama su vaiku T. B., jie patekdavo į jų skyrių dėl vaiko būklės pablogėjimų. Būklei pagerėjus, vaikas būdavo iškeliamas į skyrių, aiškintis, kokia tai liga ir toliau tęsti gydymą. Tokių atvykimų į (duomenys neskelbtini) skyrių buvo labai daug, šiuo metu jų neatsimena, tačiau tai buvo išsamiai pasakyta, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Būklės pablogėjimo atvejais dažniausiai išsiaiškindavo, kad yra sepsio ar kraujo užkrėtimo požymių. Po taikyto gydymo ir perkėlimo į skyrių po kurio laiko vėl būdavo pablogėjimo epizodai. Pradžioj jokių išorinių požymių nebuvo. Teikiant pagalbą, reikdavo į kraujagyslę įkišti kateterį ir sušvirkšti vaistų, kurie sumažintų pilvo spazmus bei kitus vaistus. Pradžioj pažeidimų, pakraujavimų nesimatydavo. Šiuo metu detalių neatsimena, bet tendencija buvo tokia, kad viskas dažnėjo ir sunkėjo. Kažkuriuo momentu atsirasdavo odoje išopėjimai tose vietose, kur buvo į kraujagyslę įkišti kateteriai, švirkšti vaistai. Neturėjo paaiškinimo, kokia to priežastis. Kildavo audringos organizmo reakcijos. Galvojo, kad bakterija patenka per kateterį, šalia kateterio, susijusi su organizmo sumažėjusiu atsparumu, bet tos ligos niekaip nepavyko rasti. Buvo atliekami standartiniai tyrimai, konsultuotasi su kitų sričių specialistais – imunologais, genetikais, užsienio kolegomis, persiunčiant duomenis, ieškant retesnių ligų. Veiksmai buvo nukreipti į priežasties nustatymą. Nepagalvota, apie tai, kad tai sukelti galėjo išorinės priežastys. Daug bendrauta su vaiko mama, ji suteikdavo tą informaciją, kurios jos klausdavo. Bandė aiškintis aplinkoje tvyrančias medžiagas, bet nepavyko išsiaiškinti priežasčių. Epogėjus buvo komplikacijos – nekrozės, sepsis, sepsinis šokas. Nekrozės plito, reikėjo šalinti audinius, daryti didžiulius pjūvius viršutinių galūnių srityje, buvo audringos organizmo reakcijos. Tos būklės buvo išgydytos. Mamai pageidaujant, jie pervažiavo į (duomenys neskelbtini), toliau ieškoti ligos ir gydytis.

Dalyvaudavo kai kuriuose konsiliumuose dėl tyrimų plano sudarymo, dėl gydymo. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) T. neišgyveno ir mirė, sužinojo iš kolegų.

Mama buvo rūpestinga, dalyvavo vaiko slaugoje, gydyme. Vėliau pastebėjo, jog kol vaikas gydomas reanimacijoje, kol prižiūrimas visą parą, viskas vyksta gerėjimo linkme, ligonis sveiksta. Pasveikusį iškėlus į kitą skyrių, vėl viskas pradeda kartotis iš naujo – nekrozės, karščiavimai, vėl grįžimai į (duomenys neskelbtini) skyrių, pablogėjus būklei. Tik vėliau, kai T. mirė, sužinojo, kad ir mamai, kuriai iki tol nebuvo panašių dalykų, pradėjo atsirasti nekrozės odoje ir ji yra gydoma suaugusių ligų specialistų. Retos ligos ir imuniteto sutrikimai buvo diagnozuoti, skirtas gydymas, tačiau jis nepadėjo ir tada mintys krypo, kad yra išorinė priežastis. Suaugusių kolegos tuos pirmuosius įtarimus ir pateikė. Pradžioje T. B. reanimacijoje užsibūdavo kelias dienas – kol praeidavo pilvo spazmai. Po to, kai pradėjo darytis nekrozės, gydymo periodai ilgėdavo iki kelių savaičių ar mėnesių. Ligoninėje (duomenys neskelbtini) nenaudojamas, ši medžiaga prieinama, jos galima nusipirkti veterinarijos vaistinėje ar ūkinių prekių parduotuvėse. Kada slaugytoja slaugo 10 ligonių ar daugiau, ligonius palatose prižiūri mamos. Iš pradžių galėjo (duomenys neskelbtini) su maistu būti tiekiamas, kadangi buvo pilvo spazmai ir audringos reakcijos. Paskui buvo leidžiama kateteriu į periferines venas. Kai pradėjo leisti ,,hepariną“ nekrozių gydymui, jis buvo leidžiamas į pilvą. Tam tikrais laikotarpiais, T. turėjo kateterį didelėje kraujagyslėje, kur galima buvo supilti (duomenys neskelbtini), nesukeliant nekrozių (nes tiesiai patenka į centrinę kraujagyslę ir pasiskirsto po visą kraujotaką), bet sukeliant ženklias komplikacijas. Kai buvo teikiama pagalba, nekrozės atsirasdavo labai greitai kateterio dūrio vietoje, šalia kateterio. Atskirų dūrio vietų nebuvo. T. mama buvo niekuo neišsiskirianti iš kitų – besirūpinanti vaiku, dalyvaujanti slaugos procese, užduodanti klausimus, norinti gauti informaciją.

Dėl teisiamojo posėdžio metu perskaitytų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 22-28 b. l.; 4 t., 167-172 b. l.), V. G. nurodė, jog parodymus tuomet davė susipažinęs su visomis ligos istorijomis, jie buvo duodami detaliai, prisimenant faktus ir šiuos parodymus tvirtina. Patikslino, jog (duomenys neskelbtini) yra aitraus kvapo bespalvis skaidrus tirpalas. Jo paruošimui reikia vandens ir skruzdžių rūgšties. (duomenys neskelbtini) kvapo nebuvo pajautęs T. gydymo metu. Situaciją dabar vertina retrospektyviai – žinant įvykių grandinę, sepsis buvo pasekmė, komplikacija. Apie (duomenys neskelbtini) buvo kalbėta, tik ši mutacija nėra mirtinai pavojinga. Ji neturėtų sukelti tokios audringos organizmo reakcijos, daug kas vaikšto su tuo sindromu ir niekas neserga, ši mutacija turi reikšmės didesniam trombų formavimuisi tik sutapus tam tikroms aplinkybėms. (duomenys neskelbtini) – grupė ligų, dėl ko formuojasi trombai organizme. Tai įgimti krešumo defektai. T. buvo nustatyta ši mutacija, tačiau tai nereiškia, kad tai tiesiogiai įtakojo būklę. Per kateterį leidžiant kai kuriuos vaistus, įvyksta vaisto pratekėjimas pro kraujagyslės sienelę ir dėl to susidaro infiltratai – sukietėjimai. Slaugytojos akcentuodavo, kad pas T. jų buvo daug. Infiltratai su nekrozėmis sutapdavo ne visada. Pratekėjus nedideliam medžiagos kiekiui, toje vietoje sukeliamas uždegimas, po to organizmas tą uždegimą slopina, atsiranda sukietėjimas. Jei cheminės medžiagos pratekėjimas yra didelis, įvyksta nekrozė. (duomenys neskelbtini) gali iššaukti nekrozę. Rankose visos nekrozės sutapo su kateterio buvimo vietose. Pilve buvo nekrozės, bet po to buvo leidžiami į pilvo paodę preparatai, mažinantys kraujo krešėjimą, gelbstint galūnes. (duomenys neskelbtini) skyriuje darbas yra pamaininis, T. B. gydė visi skyriuje dirbę gydytojai. Skirtingais laikotarpiais buvo nustatomos skirtingos diagnozės, jos įrašytos dokumentuose. Jei gydoma nuo nekrozės, tai nekrozė bus pagrindinė liga. Jei gydoma dėl sepsio – sepsis bus pagrindinė liga. Šiuo metu neatsimena pagrindinių ir šalutinių T. B. diagnozuotų ligų. Jam buvo atliekami visi įmanomi šiuolaikinėje medicinoje laboratoriniai biocheminiai kraujo, imunologiniai, genetiniai, morfologinis tyrimai, tartasi su įvairiais kolegomis. (duomenys neskelbtini) poveikis virškinamajam traktui pasireiškia pilvo spazmais, verksmu, o kada medžiaga rezorbuojasi, matome rūgštų kraują, streso išraiškas, kraujo ląstelių pokyčius (remiasi (duomenys neskelbtini) toksinio poveikio aprašu). Nėra tokių objektyvių klinikinių požymių, kurie leistų nustatyti (duomenys neskelbtini) naudojimą. Net ištyrus kraują, (duomenys neskelbtini) koncentraciją nustatyti yra labai sudėtinga. Organizmas labai greitai perdirba šią medžiagą ir lieka rūgštus kraujas. Tyrimai rodė, kad T. B. yra labai rūgštų kraują. Teoriškai daug cheminių medžiagų gali sukelti nekrozę. Įvertinus tai, kad T. B. kūno buvo daug gilių ir plačių nekrozių, negali būti, kad tiek daug jų atsirastų švirkščiant vaistus, jų sukelti negalėtų ir (duomenys neskelbtini). Nežino, kad I. B. būtų kreipusis į žiniasklaidą dėl nepasitenkinimo gydytojais, žino tik, kad kreipėsi į socialinę mediją, ieškojo papildomų lėšų.

T. B. buvo nustatyti pilvo skausmai, spazmai, temperatūra, atpylinėjimai, odos paraudimai, infiltratai, itin prasti kraujo rodikliai, sepsis, itin aukšti uždegiminiai rodikliai, kraujotakos sutrikimai galūnėse, nekrozės. Nei prieš T., nei po T., tokių ligų, turinčių tokią kliniką, nebuvo sutinkama. Ši klinika būdinga (duomenys neskelbtini) patekimo į organizmą reakcijoms. Koncentruotas tirpalas tikrai yra aitraus kvapo, nekoncentruotas tirpalas, tokio stipraus kvapo gali neturėti ir galima traktuoti kaip bekvapę medžiagą.

Liudytoja G. R. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Su pacientu T. B. susidūrė nuo pat pradžių. 2011 m. rugsėjo mėn. buvo pakviesta į (duomenys neskelbtini). Situacija buvo neaiški: vaikas buvo labai neramus, klykdavo, paskui užkarščiuodavo, būdavo pamėlęs, marmuruotos odos ir priepuoliai baigdavosi. Po to imdavo tyrimus, nieko nerasdavo arba rasdavo bakterinę infekciją ir gydydavo antibiotikais. Klausimas buvo dėl sisteminės ligos, dėl ko taip galėtų būti. Darė daug tyrimų, buvo nuspręsta atmesti endokrinines, onkologines, kraujo ligas. Buvo daromi visi įmanomi tyrimai, tačiau liga nebuvo rasta. Vaikas buvo paliktas stebėjimui dėl tam tikrų imuniteto sutrikimų. Vėliau ji buvo kviesta konsultuoti į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl įvykusių trombozių kateterių įvedimo vietose. Padarė tyrimus dėl įgimto kraujo krešėjimo, rado vieną pakitimą – (duomenys neskelbtini) heterozigotinė, įgimta trombofilija – polinkis intensyviau krešėti kraujui. Pilvo odoje atsirado – žaizda. Galvojo, kad tai dėl vaistų kraujui skystinti, kurie buvo leidžiamas į pilvo odą, buvo įtarta infekcija, ir dėl to buvo iškeltas į reanimaciją. Niekur kitur žaizdų nebuvo. Priepuoliai kartojosi, po truputį pradėjo darytis paburkimai čiurnoje, pėdoje, kur po to išsivystydavo nekrozės plotai. Vaikui buvo amputuotas kojos pirštas. Tokie nekrozės plotai atsirado ir rankoje. Po jo buvo amputuotas ir vienas rankos pirštelis. Tyrimų buvo atlikta labai daug, išsiųsti į Vokietijos universitetines ligonines, konsultuotasi su Izraelio specialistais, bet ligos nerado. Vaikui buvo diagnozuojamos simptominės diagnozės, kad tai yra nepatikslintas imunodeficitas. Buvo diagnozė, kad tai yra sepsis, odos nekrozė ir (duomenys neskelbtini). Šis vaikas nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 m. kovo mėnesio ligoninėje buvo ko gero nepertraukiamai. Visą laiką jį slaugė mama. Iškilo klausimas dėl vaiko neįgalumo. Konsultavosi su specialistais, kurie sakė, kad reikia žinoti diagnozę, kas buvo paaiškinta ir mamai. Po kažkurio laiko įvyko laida, kurioje buvo keliamas klausimas, kodėl vaikui nebuvo suteiktas neįgalumas. Tuomet neįgalumas buvo suteiktas. Vaikas gulėjo iki kovo vidurio, būklei pagerėjus, buvo išleistas namo. Po 2 ar 3 dienų atvyko pakartotinai, per tą laiką išsivystė nauji simptomai. Mama parodė, kad iš žaizdos, kuri buvo perrišta, nestabdomai plūsta kraujas. Padarė tyrimus ir rado, kad kraujas visiškai nekreša. Tyrimai buvo vėl siunčiami į Vokietijos ligoninę ir vėl nerado objektyvios priežasties, dėl ko taip yra. Buvo įtarinėjamos imuninės ligos, buvo skiriamas intraveninis imunoglobulinas, stabdomas kraujavimas įvairiomis priemonėmis. Už poros dienų sužinojo, kad vaikas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, domėjosi jo gydymu, vėliau sužinojo, kad vaikas mirė. 2014 m. rudenį į ją kreipėsi gydytojas gastroenterologas, prašydamas suteikti informaciją apie vaiką, nes panašūs simptomai yra ir jo mamai. Sužinojo, kad praėjus kažkuriam laikui nuo T. B. mirties, jo mamai atsivėrė panašios žaizdos, dėl kurių ji ne kartą kreipėsi į chirurgus. Būklei pablogėjus, ji buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių. Vėliau perkelta į (duomenys neskelbtini) skyrių, įtariant žarnyno patologiją, kuri gali būti susijusi su šiomis žaizdomis. Žaizdos vis darėsi, o ligos jie negalėjo patvirtinti. Tarp pacientės daiktų buvo rasta neaiškios kilmės medžiagos su švirkštu. Po mamos tyrimo rezultatų pradėjo galvoti retrospektyviai: vaiko simptomai buvo panašūs į mamos simptomus. Žaizdos buvo panašios į mamos žaizdas. Buvo paimta T. žaizdos biopsija, kuri atsakė, kad tai yra vaskulitas ir nekrozė. Antra biopsija buvo paimta iš mamos. Tyrimą atlikęs patologas pasakė, kad matė tokius pakitimus pas pacientą, kuriam netyčia buvo suleistas (duomenys neskelbtini). Ji sulygino T. ir mamos žaizdas – pakitimai buvo identiški. Todėl padarė išvadas, kad ši mama gali būti įtariama žalojusi savo vaiką, todėl posėdžio (duomenys neskelbtini) metu nutarė kreiptis į teisėsaugą.

Gydymo metu mama savo vaiką prižiūrėjo, ji buvo neproporcingai rami vaiko būklei. Pirmoji žaizda atsirado vaikui atvykus iš namų. (duomenys neskelbtini) skyriuje, kur priežiūra intensyvi, žaizdos puikiai gydavo. Mamos elgesys pasikeitė, kai išėjo laida ir atsirado aukojamų pinigų – ji pradėjo vaiką mažiau prižiūrėti, palikdavo jį kitoms mamos ar slaugytojoms skyriuje, aiškindama, kad turi kažkokių reikalų. Neįgalumą delsė sutvarkyti, nes nebuvo aiški liga, apie tai kalbėjo su I. B., ji užtikrino, kad turi iš ko pragyventi ir viskas yra gerai. Nauja žaizda atsirasdavo po priepuolio. Kai žaizda pradėdavo gyti – vaikas atrodė linksmas, temperatūra nukrisdavo, valgydavo, gerdavo, kaip normalus vaikas. Tai atrodė labai keista, nes jei vaikas turėtų lėtinę ligą, taip nebūtų. Šis vaikas pradžioje buvo neramus – sunku diferencijuoti, ar tai buvo skausmai, bet buvo pykinimas, vėmimas, todėl pradžioj buvo įtarinėjama pilema, prievarčio skrandžio dalies stenozė. Jei medžiaga būtų sušvirkšta, ji sukeltų nekrozę. Jei patektų į organizmą, rezorbuotųsi, įsisavintų per virškinamąjį traktą, galėtų sukelti citozę, organų nepakankamumą, trombozes, hemolizes. Pirmieji nekrozės požymiai atsirado spalio mėnesio pradžioje.

Dėl posėdžio metu paskelbtų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog duodama parodymus buvo supažindinta su medicininiais dokumentais, juos tvirtina (1 t., 30-33 b. l.). Patikslino, jog pirmoji nekrozė, kuri atsirado kojoje, buvo kateterio buvimo vietoje. Nekrozės vėliau plito į čiurną, blauzdą, pagal kateterio buvimo vietą. Po to alkūnės linkyje, kur irgi dažnai statomi kateteriai ir imamas kraujas. (duomenys neskelbtini) kvapas – specifinis. Nuo (duomenys neskelbtini) būna gleivinės nudegimai, jo poveikis gali būti skrandžio dirginimas ir to pasėkoje būti atpylinėjimas, kas pradžioje ir buvo – T. atpylinėjo. T. su mama gulėdavo ir vienvietėse palatose, ir su kitais vaikais. Slaugės negali visuomet būti palatoje, nes turi kelis pacientus. Zonduojami pacientai būna prižiūrimi tėvų. Motinos pieno mišinio zondavimas vyksta su švirkštu, švirkštus mamoms paduoda slaugytojos. Labai daug gydytojų gydė T. B., nusiskundimų jais nebuvo. Po televizijos laidos vadovas klausė, ką galima padaryti išimties tvarka, kad vaikui būtų suteiktas neįgalumas.

Su (duomenys neskelbtini) patekimu susidūrė pirmą kartą. Visos medžiagos, o ne vien (duomenys neskelbtini), kurios yra dirginančios – rūgštys, šarmai, jei juos praleidus pro venas, gali sukelti nekrozes. (duomenys neskelbtini) yra įgimtas sutrikimas. Tai genetinis susirgimas, kurio pasėkoje mažiau ardomas krešulys, todėl yra polinkis dažniau susiformuoti trombozėms. (duomenys neskelbtini) yra du tipai, kai pažeistos dvi DNR kopijos, ir kai viena. Kai dvi kopijos – sunkesnė forma. Vienos DNR kopijos (duomenys neskelbtini) turi penki procentai populiacijos, dažnai iki gyvenimo pabaigos žmogus nežino, kad tokią mutaciją turi. Gydomos tik (duomenys neskelbtini) sukeltos komplikacijos, o ne pati liga. Fraksiparinas nėra kompensuojamas vaistas, tačiau už jį mokėti ligoninėje nereikia. Yra jo pakaitalas heparinas, kuris yra kompensuojamas. Jei konsiliumo metu nusprendžiama, kad nėra galimybės gydytis Lietuvoje, valstybė kompensuoja gydymą užsienyje. Jei I. B. būtų prašiusi gydyti užsienyje, būtų kviestas konsiliumas, kreiptasi į ligonių kasas ir jeigu ligonių kasos būtų nusprendę, kad Lietuvoje gydytis nėra galimybės, mamai nereikėtų mokėti už gydymą.

Liudytoja A. B. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2011 m. apie rugpjūčio mėnesio pradžią kreipėsi skyriaus vyr. slaugytoja, kad paguldyta mama su mažu, karščiuojančiu vaiku ir neturi kur padėti kito savo vaiko. Išsiaiškinus, jog tikrai I. B. neturi kur palikti kito savo vaiko, buvo nuspręsta ir jį stacionarizuoti. Vėliau buvo susisiekta su tėčiu V. B. ir jis pasiėmė vaiką globoti. Dėl posėdžio metu perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 54-56 b. l.), nurodė, jog juos tvirtina. Patikslino, jog I. B. išsakė nusiskundimus medikų darbu, kad netinkamai rūpinamasi vaiku. Buvo kilęs klausimas dėl neįgalumo skyrimo vaikui, kai gydytojai visais būdais bandė diagnozuoti ligą, siuntinėjo tyrimus po užsienio šalis. Mama buvo informuota, kad tai bus padaryta, kai bus aišku dėl vaiko sveikatos būklės. Mama, nesulaukusi šių dalykų, kreipėsi į televiziją, kur buvo pateikta, kad medikai vilkina neįgalumo nustatymą. Po šios laidos, neįgalumo nustatymo tarnyba paragino išimties tvarka atvykti ir sakė, kad: ,,nesvarbu, jog diagnozė nenustatyta, prilyginsim kitoms sveikatos būklėms ir nustatysim“. Tada buvo nustatyta neįgalumas ir mamai pateikti negalios dokumentai. Dėl parodytos laidos buvo skaudu. Nežino, kokiais atvejais galima atlikti paciento daiktų apžiūrą ar kratą, mano, jog galima tai padaryti, jeigu yra reikalas.

Liudytojas D. V. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Anksčiau šios (duomenys neskelbtini) pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad I. B. su vaiku gulėjo skyriuje, nes buvo perkelti iš (duomenys neskelbtini) dėl kontakto su vėjaraupiais. T. B. buvo perkeltas kartu su kitais pacientais. Atsimena, kad atvejis buvo neeilinis, nes vaikui nebuvo nustatyta diagnozė ir gydymas nebuvo baigtas. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) buvo parvežti trys vaikai. Vėjaraupių karantininis laikotarpis tunka nuo 10 iki 21 paros, tuo metu vaikai turi būti izoliuoti. Rizika pervežamiems iš reanimacijos ligoniams pagrinde kyla pervežant reanimobiliu, kadangi tiek (duomenys neskelbtini), tiek jų (duomenys neskelbtini) skyriuje sąlygos tokios pačios. Jų įstaigoje nėra (duomenys neskelbtini) skyriaus, bet atvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) gydytojai konsultuoti. Žaizdas dažniausiai perriša slaugos personalas arba vaikų chirurgas. Vaikas su jį prižiūrinčiu asmeniu, tai gali būti tėvai, globėjai ar ligoninės personalas, guli infekcinėje palatoje, kuri yra boksuota, t. y. kiekvienas vaikas turi atskirą palatą, kurioje yra atskiras tualetas ir dušas. Tose palatose didžiąją laiko dalį motinos su vaikais būna vienos, kai reikia ateina personalas. T. B. mamos elgesyje nebuvo nustatyta kažkokių neleistinų veiksmų. Ji buvo negatyviai nusiteikusi personalo atžvilgiu dėl ligos neidentifikavimo. Slaugytojas per parą labai daug kartų apžiūri kateterio įvedimo ir intervencijos vietą. Tarp palatų yra stikliniai langai ir durys, per kuriuos galima stebėti pacientus. Jeigu viduje yra ligoniai, langai ir durys gali būti uždengti. Personalas iškart reaguoja, jeigu vaikas verkia. Palatose yra monitoriai, kurie fiksuoja vaiko gyvybines funkcijas. Personalo postas yra priešais palatas ir jeigu personalas yra poste (o jis poste privalo būti nuolat), mato palatose vykstantį veiksmą. Galima nustatyti, kad monitoriai įrašinėtų gyvybinių funkcijų duomenis, bet dažniausiai monitoriai būna momentiniai. Jeigu monitorius fiksuoja kažkokius nukrypimus, personalas į tai reaguoja. Monitoriai fiksuoja kardiogramą, kraujo prisotinimą deguonimi, kraujospūdį ir kvėpavimo dažnį. Vaiko organizmas reaguotų į savavališkai daromas injekcijas, nebent vaikas būtų nesąmoningas. Vaikas dažniausiai reaguoja, kai yra leidžiami vaistai, bet jis reaguoja ne į pačius vaistus, o į patį vaistų leidimo veiksmą. Visuose intensyvios terapijos skyriuose yra gyvybinių parametrų monitoriai, bet ne visuose yra daromi įrašai. Galima nustatyti, kad monitorius fiksuotų nakties metu įvykusius įvykius ir ryte juos peržiūrėti. Monitorių padaryti įrašai būna saugomi. Mūsų įstaiga turi specialistus, kurie gali įrašyti įrašus iš monitorių. Nuo 2012 metų dalis aparatūros buvo pakeista, 5 metų senumo monitorių įrašai nėra išsaugoti, yra likę tik radiologiniai tyrimai ir klinikiniai laboratoriniai tyrimai. Pacientų ligos istorijose pildomi stebėjimo lapai, kuriuose surašoma tai, ką fiksuoja monitoriai, visi staigūs pokyčiai. Atsimena, kad skyriuje T. B. buvo atsiradusi nekrozė ant rankos ir dar ant kažkurios kūno vietos. Vaikas sureagavo į nekrozės atsiradimą, t. y. jis pradėjo verkti ir išsivystė tachikardija. T. B. mama visada buvo kartu su juo. Ji turėjo galimybę išeiti iš mūsų skyriaus kavos ar į parduotuvę, tuo metu vaikas likdavo su darbuotoju. Po vaiko mirties daromi aptarimai skyriuje, po to vyksta bendra konferencija ligonėje. Kiek žinoma nuo T. B. mirties nei vienam skyriaus medikui nebuvo atimta ar sustabdyta licencija dėl netinkamo gydymo. Kai T. B. buvo atvežtas, gydymo plane buvo nurodyta kiek įmanoma vengti vaistų vartojimą per veną ir nedėti kateterio, nes dūrio vietoje visada įsimesdavo nekrozė. Dažniausiai vaikams kateteriai statomi į galvą, nes yra geros paviršinės venos ir maža tikimybė, kad vaikas jį išsitrauks. Nekrozė galėjo atsirasti dėl (duomenys neskelbtini) injekcijos. (duomenys neskelbtini) dirba 10 metų. Darbo organizavimo tvarkoje nėra nurodyta, kaip turi būti atlikta asmeninių daiktų apžiūra ir ar galimas toks dalykas.

Medikai, susiję su T. B. gydymų (duomenys neskelbtini)

Liudytojas V. K. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu viską prisimena menkai. Jei teisingai prisimena, T. B. lygtai buvo gydomas (duomenys neskelbtini), buvo painiava diagnozėje. Dėl pokyčių jo odoje, buvo kviesti onkohematologai. Viskas buvo daroma taip, kaip priklauso (duomenys neskelbtini) gydytojui – nuo protokolų nukrypti negali. Vaiką prižiūri slaugytojos ir gydytojai, slaugytojų padėjėjai, kai nėra tėvų. (duomenys neskelbtini) skyriuje – aukščiausio laipsnio rūpinimasis – yra monitoriai, gyvybinių funkcijų davikliai, personalas, dirbantis ištisą parą. Vaikas mirė jų skyriuje dėl ūmaus kardiopulmoninio nepakankamumo, kurį sukelia kraujotakos, širdies raumens mitybos sutrikimas. Tokį sutrikimą gali iššaukti sepsis. Fraksipariną ligoninė turi, ligoninės praktikoje neįsivaizduoja atvejo, kad reiktų ligoniams patiems mokėti. Tėvams iš namų nereikėdavo atsivežti nieko. Galimas atvejis, kai tėvai papildomai pasiūlo kažkokias priežiūros priemones.

Dėl posėdžio metu perskaitytų jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 79-82 b. l.) nurodė, jog juos davė remdamasis turima medicinine dokumentacija ir tvirtina. (duomenys neskelbtini), išskyrus anatominį skyrių, ligoninėse neegzistuoja. Fraksiparinas – profilaktinis medikamentas, jis gali būti skiriamas trombui tirpdyti. Nekrozes gali iššaukti kraujotakos sutrikimai, nekrozės – gali iššaukti sepsį. Buvo akivaizdi sepsio klinika. Nebuvo gydymo atsako – ligonio būklė blogėjo. (duomenys neskelbtini) būdingas besikartojantis staigus būklės pablogėjimas. Mano, jog stebuklų nebūna – pablogėjimai nei iš šio, nei iš to neatsiranda. Jei buvo naudojamas (duomenys neskelbtini), be abejonės jis iššaukė tokias pasekmes. Priekaištų dėl gydymo niekas nepareiškė. Monitoriai (duomenys neskelbtini) skyriuje būna visuomet įjungti, jie rodo visas pagrindines gyvybines funkcijas: širdies darbo rodiklius, diastolinį kraujo slėgis, pulsą, pulsinę kreivę, kvėpavimo dažnį, temperatūrą (tiesiojoje žarnoje ir kūno odos), satūraciją (SAO2), t. y. įsotinimas deguonimi. Mažiausias satūracijos kritimas rodo, kad kažkas trinka, monitoriaus aliarminiai duomenys iš karto signalizuoja ir personalas turi reaguoti. Jei vaikui būtų daromas neigiamas poveikis, rodikliai sureaguotų, to nepastebėti galimybių nėra. Palatose tokios įrangos nėra. Į (duomenys neskelbtini) skyrių įėjimas su signalizacija, žmogų įleidžia personalas. Tėvams vaiką girdyti ar prausti leidžiama tik su personalu, personalas neturi teisės apleisti stebimų patalpų. (duomenys neskelbtini) turi kvapą, jo galima neužuosti nebent turint slogą.

Liudytojas V. Z. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). T. B. daugiau buvo gydomas (duomenys neskelbtini), kur gydė daktaras V. K. Su pacientu susijęs tik tiek, kiek pavadavo daktarę V. B. Nedalyvavo nei diagnozės nustatyme, nei vaiko gydyme. Diagnozę nustatinėjo daugiau (duomenys neskelbtini). Buvo įtariama liga, galutinės diagnozės nebuvo, įtariama kažkas su trombozėmis. Nėra susidūręs su tuo, kaip vaiko organizmas reaguoja į cheminę medžiagą. Mano, jog ,,(duomenys neskelbtini)“ tai šarmas, jei išgertas – tai gleivinės nudegimai, dėl injekcijų į veną, nesusidūręs net ir medicininėje literatūroje. Jei išgertas nuodas, gali būti pykinimas, jei didesnis kiekis išgertas, gali būti vėmimas.

Dėl posėdžio metu perskaitytų parodymų (1 t., 89-91 b. l.), liudytojas V. Z. nurodė, jog šiuos parodymus jis tvirtina. Patikslino, jog fraksiparinas skiriamas tam, kad nesusidarytų trombai, tačiau niekada nėra 100 procentų, kad jie nesusidarys. Cheminės medžiagos patekimas į plaučius gali iššaukti kvėpavimo nepakankamumą. Jei žmogus išvemia skrandžio sultimis, o jos patenka į plaučius, sukelia pneumanitą. Cheminės medžiagos veiktų panašiai, kaip ir skrandžio sultys. Cheminės medžiagos patekimo į T. B. plaučius požymių nepastebėjo.

V. B. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). T. B. pateko į (duomenys neskelbtini) Velykų išvakarėse dėl kraujuojančios rankos žaizdos. Po perrišimo buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) skyrių. Po kelių dienų, įtariant giliųjų venų trombozę, buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) skyrių.

Dėl perskaitytų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 84-87 b. l.), nurodė, jog aplinkybes tuomet nurodė teisingai, nes galėjo naudotis ligos istorija, kur buvo dokumentuota visi įrašai.

Patikslino, jog kartu komandoje su (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytojais, vaikui buvo skiriamas intensyvus gydymas. Konsultacijai buvo kviečiami chirurgai, kraujagyslių chirurgai. Po pakankamai ilgo laiko, perrišant chirurgams žaizdas, skiriant gydymą kraujo krešėjimą mažinančiais vaistais, skiriant pakankamą antibakterinę terapiją, vaiko būklė pagerėjo ir buvo perkeltas į vaikų (duomenys neskelbtini) skyrių. Antrą kartą ligonis pateko praktiškai kritinėje būklėje, po planinio gydymo. Vėlai vakare, tarp 22 ar 24 val., buvo atneštas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus į reanimacijos skyrių, praktiškai mirštantis vaikas. Kiek teko apklausos metu vartyti ligos istoriją, visi tyrimai buvo atlikti, jie buvo normos ribose, buvo paskirtas lašinti imunoglobulinas. Gydytojo įrašas byloja, kad vaiko būklė stabili, vaikas juokiasi, bendrauja, gyvybei gresiančių sutrikimų nėra. Po dviejų valandų vaikas buvo atneštas praktiškai mirštantis su baisiu kvėpavimo nepakankamumu. Reikėjo imtis visų reanimacinių priemonių gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Tuo metu priežasčių neanalizavo. Tai buvo baisus plaučių pažeidimas, kuriam oksigenacijai palaikyti reikėjo labai didelių ventiliacijos parametrų. Kilo klausimas, kodėl taip staiga būklė pablogėjo. Galvojo, kad ne iki galo išgydyta infekcija. Po visų pastangų vaiko nepavyko išgelbėti. Priežasčių ieškojimas buvo nukreiptas į infekcines komplikacijas, kadangi vaikas prieš tai buvo gydytas chirurgiškai. Buvo atliekami ir visi kiti tyrimai. Visuomet bandoma įkalbėti tėvus, kad jie sutiktų atlikti patalogoanatominį tyrimą, jei tėvai atsisako, tuomet išrašomas mirties liudijimas be tyrimo. Jai buvo keistoka, nes mama buvo pretenzinga ir iš tų, kurios ypatingai daug reikalauja iš gydytojų, o tyrimo atsisakė. Diagnozė kėlė daug neaiškumų, kadangi paveldimos ligos buvo atmestos. Vaikas atvyko prieš šventes iš vakaro. Po to yra mamos prašymas, ji prašosi kažkur išvykti, o po to vaikas atkeliamas į reanimacijos skyrių, kur konstatuojama giliųjų venų trombozė. Vaikas jau atvyko, turėdamas ne vieną randą, ar jis buvo žalojamas pasakyti negali, bet būklė staigiai pablogėdavo. Tai atsitikdavo (duomenys neskelbtini) skyriuje. Reanimacijos skyriuje vaiką prižiūrėdavo tik medicinos personalas, vaiką leisdavo tik valandą aplankyti mamai ir gauti informaciją iš gydančio gydytojo. Bendrame skyriuje vaiką prižiūrėdavo mama. T. B. buvo nustatyta giliųjų venų trombozė, imuninės sistemos dekompensacija, sepsis. Giliųjų venų trombozė vaikų amžiuje – ypatingai retas kazuistinis susirgimas. Kiekviena trombozė sutrikdo kraujotaką. Tai neapsieina be aplinkinių audinių žūties. Kiekviena žaizda turi galimybę infekuotis. Per žaizdą patekusi bet kuri infekcija gali sukelti sepsį, išsisėti kraujyje. Respiracinio distreso sindromą gali sukelti ir infekcija, ir cheminės medžiagos. Išsivysčius šiam sindromui, labai sunku ligonį išgelbėti, nes sutrikdoma kraujotaka. Vakare vaikui buvo baigiamas lašinti imunoglobulinas, po valandos jis buvo apžiūrėtas, padarytas teigiamas įrašas. Skiriant atitinkamą gydymą (duomenys neskelbtini) neturėtų kartotis, nes tai pakankamai gerai valdoma ir prižiūrima liga. (duomenys neskelbtini) galima įsigyti vaistinėse, nes dermatologai, kurie gydo kojų, nagų grybelį, avalynės dezinfekcijai, skiria (duomenys neskelbtini) ir įspėja pacientą netrinti odos, nes gaus didžiulį nudegimą. Patalogoanatomijos skyriuje jis naudojamas audinių konservavimui.

I. B. kreipėsi vakare, apie pusę 12 val., be jokio išrašo ar dokumentų ir ankstesnės gydymo įstaigos, todėl tuo metu tai buvo traktuojama kaip skubi pagalba ir vaikas paguldytas į ligoninę. Fraksiparinas yra prieštrombozinis vaistas. T. B. skirta šio vaisto dozė buvo adekvati, kažko ypatingai koreguoti nereikėjo. Skiriant hepariną, yra atliekamas vienas tyrimas, tiriamas kraujo krešėjimą kas kelios valandos. Žaizdas perriša chirurgai, jie atsako už visą antiseptiką ir tvarsliavą. Vizualinių tyrimų metu buvo konstatuota, kad į žaizdą patenka oras, tam turi būti pažeidžiama kraujagyslė, oro patekimas nustatomas tyrimais. Vienintelis dalykas, kada gali būti oro sankaupos, kada žmogui prasideda dujinė gangrena. Tai dažnai nevaldomas procesas.

Liudytoja J. V. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), skyriuje buvo gydomas T. B.. Būklė buvo kraštutinai sunki. Kliniškai buvo masyvus plaučių pažeidimas. Dirbtinė plaučių ventiliacija buvo neveiksminga. Deguonimi neįsisotindavo audiniai. Buvo taikyta aukšto dažnio ventiliaciją, kuri taikoma kraštutiniu atveju. Pas vaiką buvo ir dauginis organų pažeidimas, nestabili kraujotaka. Kitą budėjimą jis jau dekompensavo, audiniai nepradėjo atsistatinėti, plaučių audinio būklė blogėjo. Net aukšto dažnio ventiliacija nepadėjo įsotinti audinių, nors buvo taikytos visos įmanomos priemonės. Esant stabiliai vaiko būklei jis buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) skyrių, o po dviejų dienų perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, po to perkėlė į skyrių, kur dirbo J. V.. Intensyvios terapijos skyriuje tėvai galėdavo tik trumpam – valandai laiko – užeiti aplankyti dieną ir vakare. Seselės iš skyriaus neišeina, būna poste ir mato palatas. Vaikas buvo prijungtas prie kardiomonitoriaus (fiksavo širdies veiklą, arterinį kraujo spaudimą, pulsą, kraujo įsotinimą deguonimi, audinių įsotinimą deguonimi). Virš lovos yra ekranas ir yra skiltys, kur matosi, kaip keičiasi parametrai. Monitorių stebi sesutė, jis yra prie kiekvieno ligonio, ten yra nustatytos aliarmo ribos, iškart aliarmuoja, jei spaudimas per didelis ar per mažas. Jei būtų įleista kokia nors žalinga medžiaga, monitorius aliarmuotų. Vaikas pastoviai gaudavo fraksiparino injekcijas. Tėvas ar motina intensyvioj terapijoj nepastebėtas negalėjo atlikti injekcijų. Nurodė, jog I. B. nieko neaiškino apie skrodimą, tik informavo, kad įvyko mirtis, pareiškė užuojautą ir sakė apie skrodimą kalbėti su skyriaus vedėja. Ji įrašė mirties priežastį – širdies kraujagyslių nepakankamumas. Tai ligos pasekmė. Sustojo širdis. Tokia pasekmė gali būti iššaukta ir infekcijos.

Liudytoja V. D. nurodė, jog šiuo metu yra pensininkė, 2011 – 2012 metais dirbo (duomenys neskelbtini). T. B. žinojo. Šiuo metu smulkmenų neatsimena, bet, kai jį pamatė, jis buvo sunkios būklės, įtariamos trombozės. Ekstra tvarka buvo iškviestas angiochirurgas. Nuspręsta, kad vaikas turėtų būti intensyvios terapijos skyriuje, todėl jis buvo iš karto ten pervežtas. Būklei stabilizavusis, perkeltas atgal į skyrių. Vaistai buvo paskirti, vaiko būklė buvo kompensuota. Vaikas buvo išleistas, paskirta planinė kontrolė, vaistai. Tikslo jį laikyti ligoninėje tuo metu nebuvo. Skyriuje, jeigu pageidauja guli motina ar tėvas, intensyvios terapijos skyriuje paskiriamos tik lankymo valandos. Jei nėra įrašo apie tai, jog tėvai pažeidžia kokias nors taisykles, reiškia, kad pretenzijų tėvams nebuvo. Tuo metu, kai ji dirbo – kamerų nebuvo, buvo palatinės sesutės, kurios dalina vaistus ir procedūrinės sesutės, kurios atlieka intervencijas. Palatos yra ir stiklinės, ir ne stiklinės. Atrodo, kad T. B. palata buvo stiklinė. Personalas neinformavo dėl neaiškių injekcijos žymių, pati irgi nepastebėjo. Skyriuje formaldehidas naudojamas, imant biopsijas, skystį atneša sesutės, jis laikomas procedūriniame, kur negali ateiti pašalinis asmuo ir paimti preparatą. Atviromis durimis be darbuotojų procedūrinis nepaliekamas. Ar (duomenys neskelbtini) kur nors galima įsigyti – nežino. T. B. buvo gydomos trombozės, vaiką matė 2 ar 3 epizodus. Buvo pagerėjimas. Koregavo gydymą antikovuliantais, kad nesusidarytų naujų trombų. Kai jis atvyko iš (duomenys neskelbtini), pirmą dieną jį iškėlė į intensyvios terapijos skyrių. Jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tai liga, kurią turint, išorinis faktorius gali sukelti trombozių riziką. Žmogus, turintis šią mutaciją, gali pragyventi visą gyvenimą ir nieko jam nebūti. Dėl šios ligos buvo paskirtas fraksiparinas, prieš tai buvo skirtas kitas vaistas. Skyriuje sesutės turi užeiti reguliariai, jei mama išeina, turi pasakyti. Neprisimena, ar buvo išsakyti nusiskundimai (duomenys neskelbtini) medikais.

Liudytoja S. S. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). 2011 – 2012 m. buvo (duomenys neskelbtini). T. B. prisimena, kaip (duomenys neskelbtini), dalyvavo konsiliumuose, kuris yra kviečiamas dėl kiekvienos neeilinės gydymo situacijos. Su I. B. bendravo minimaliai – kuomet, apžiūrėdama vaiką, uždavinėjo jai klausimus. T. B. buvo nustatyta giliųjų venų trombozė. Pacientas mirė ligoninėje, vaikų intensyvios terapijos skyriuje. Vaikas atvyko savaitgalį, išsiaiškino, kad pacientas buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Susisiekė su kolegomis iš (duomenys neskelbtini) – onkohematologais (greičiausiai mama pasakė gydytojos pavardę, kuri gydė), sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikta daug tyrimų. Į klausimą, kodėl gydosi ne (duomenys neskelbtini), mama atsakė, kad kreipėsi į artimiausią gydymo įstaigą, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Negali detalizuoti, ar buvo nustatyta giliųjų venų trombozės priežastis. Vyko ne vienas aptarimas su angiochirurgais, vaikų chirurgais, reanimatologais. (duomenys neskelbtini) yra įgimtas krešėjimo sutrikimas, ją turi ne taip mažai žmonių. Pasaulio sveikatos duomenimis, trombozių priežastis gali būti (duomenys neskelbtini), bet dažniausiai būna dar kažkokių susijusių priežasčių. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vaikui iki 3 metų arba įvertinus ligos sunkumą, numatyta hospitalizacija su vienu iš tėvų, slaugai užtikrinti. Jie būna palatoje šalia vaiko 24 valandas per parą, išskyrus atvejus, kai pacientas iškeliamas į intensyvios terapijos skyrių, kur yra tėvams lankymo valandos. Personalas atiduoda vaistus, daro procedūras, užeina paklausti, kaip jaučiasi. Jei vaikas sunkios būklės ir gauna daug vaistų, personalas eina non-stop. Jei vaiko būklė geresnė, personalas užeina 4-6 kartus. Palatos yra atviros su langais, kad praeinant būtų matyti, ar vaikas miega, verkia. Palatose yra 2 vietos pacientui ir 2 vietos slaugantiems. Šalia palatos yra dušų, WC patalpa. Dušų patalpos negalima stebėti. Niekada nebuvo stebėjimo kamerų. Ant T. B. kūno ne medikų darytų injekcijų žymių nebuvo matyti. Neprisimena, ar jam buvo leidžiami kokie kiti vaistai. Pirmą kartą atvyko sutinusia ranka, gydėsi skyriuje, po to buvo iškelti, buvo išvykę į namus. Grįžo būklei pablogėjus. Atsimena, kai barė mamą, kad pati vežė dūstantį vaiką, o nekvietė greitosios pagalbos. Jokių problemų su I. B. nebuvo, ji nesielgė netinkamai. (duomenys neskelbtini) skyriuje naudojamas, kai atliekamas audinio paėmimas, jis skyriuje nelaikomas. Televizijos laidos su I. B. matyti neteko, tik žino apie ją. T. B. mirė intensyvios terapijos skyriuje. Mama atsisakė nuo autopsijos, bet tai jau tvarkė reanimacijos gydytojai. Tradicijos prašyti ligos istorijų iš kitų gydymo įstaigų – nėra. Pacientai turi teisę rinktis gydymo įstaigas, jas keisti. Jei pacientas nori pakeisti gydymo įstaigą, dažniausiai atsiveža turimus dokumentus iš gydymo įstaigos. Nepamena, ar (duomenys neskelbtini) medikai kreipėsi konsultacijų. Giliųjų venų trombozė buvo nustatyta pagal kliniką (simptomus). Nepamena, ar mama atsivežė išrašą, tačiau sakė, kad ilgą laiką gydėsi (duomenys neskelbtini). Giliųjų venų trombozė gali būti ir priežastis, ir ligos pasekmė – onkologinių ir įgimtų. Onkologinės ligos T. B. neturėjo, mikrokontuzijos irgi. Sepsis gali iššaukti giliųjų venų trombozę. Ir atvirkščiai. T. B. labai skaudėjo rankytę, nesimatė, kad joje būtų pažeidimų. T. B. buvo du kartus perkeltas į intensyvios terapijos skyrių, būklei pablogėjus. Atsimena paskutinį kartą, kai triko kvėpavimas, vystėsi kvėpavimo nepakankamumas. Šie požymiai yra bendras organizmo atsakas. Čia daug ligų gali būti. Sepsis, trombas plaučiuose. Medikai visada suinteresuoti atlikti skrodimą. Jų skyriuje gydomiems pacientams nėra išimtinis atvejis guldymas į intensyvios terapijos skyrių, kadangi visi pacientai sunkūs. Būklės klinika vien tik (duomenys neskelbtini) nebūdinga.

Liudytoja L. R. nurodė, jog šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). 2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini). I. B. ir jos vaiką žino. Smulkmenų neatsimena. Buvo konsultantu, dalyvaudavo bendrose vizitacijose. Buvo keista, kad iš (duomenys neskelbtini) mama atvyko su vaiku, nors galėjo gauti pagalbą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta teisinga diagnozė ir skirtas gydymas. Stengėsi nustatyti trombozės priežastį, ieškojo įgimtos patologijos, jos nepavyko jos rasti. I. B. buvo kelis kartus sakoma, kad ji turi gydytis (duomenys neskelbtini), nes kai vyksta trombozė, ji turi staigiai vykti į (duomenys neskelbtini), bet ji kažkodėl atvykdavo į (duomenys neskelbtini). Atrodo, kad vaikui buvo nustatyta periferinių venų trombozė ir turbūt plaučių arterijos trombozė. Trombozės gali būti įgimtos ir gali būti įgytos. Ieškojo įgimtos, nes vaikas mažas, kad ji būtų įgyta. Organizme, esant atitinkamai genų mutacijai, nesintezuojami tam tikri baltymai. Tai vadinama trombofilija. Gali būti įgytos trombozės, kai tam tikrų veiksnių sąlygoje formuojasi kraujagyslėje trombas, kuris gali būti nunešamas į smegenis, širdį, į plaučius – bet kur. Tai gali būti infekcija, medikamentai. Bet ką mes galime suleisti į veną ir bus trombozė. Įgimta trombozė nebuvo nustatyta. Sepsis gali būti trombų priežastis. Formaldehido tirpalas ((duomenys neskelbtini)) naudojamas audinių konservavimui, kuris sukelia atitinkamus pokyčius. Nežino, ar šios medžiagos injekcija yra skausminga. Poste dirba dvi slaugytojos. Aptarnauja 7 palatas. Skyriuje procedūrinis kabinetas, kuriame dirba procedūrinė seselė ir slaugytojos padėjėja. Šis kabinetas rakinamas, visi stipriai veikiantys vaistai laikomi seife. Poste yra rakinamos spintos, kur saugomos tabletės. T. matė gal vieną kartą, jo ranka buvo raudonai mėlyna ir sutinusi. Buvo įtariamas trombofliobitas ir trombozė. Paskutinį kartą kreipėsi dėl dusulio. Atrodo, kad T. B. buvo nustatyta odos marmuruotumas, pilvo skausmai, negali pasakyti, ar buvo nustatyti uždegiminiai parametrai. Kraujo sutrikimas galūnėse buvo nustatytas, matėsi amputuoti pirštai, pati ji nekrozės nematė. Ne vieną kartą kalbėjo su (duomenys neskelbtini) medikais. Aiškinosi dėl diagnozės. Kalbėjo apie trombofiliją, kalbėta dėl gydymo. Daugiau bendravo gydantis gydytojas ir skyriaus vedėjas. Trombozę gali skatinti krešėjimo faktoriaus geno mutacija. Apie televizijos laidą dėl T. B. – nežino. Trmobozės priežastis nebuvo nustatyta. Retai, kada nepavyksta nustatyti ligos priežasties. Šis atvejus buvo labai plačiai aptartas tarp kolegų.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, perskaitytų teisiamojo posėdžio metu (1 t., 66-69 b. l.), liudytoja L. R. nurodė, jog šiuos parodymus tvirtina.

Patikslino, jog jei medikamentai neskirti leisti į veną, jie veiks kaip trombogeninis faktorius. Infekcija taip pat yra giliųjų venų trombozės sukėlėjas, nesterili injekcija gali sukelti sepsį. Uždegimas gydomas antibiotikais. Niekur nerado aprašyta, kad gyvam organizme būtų naudojamas (duomenys neskelbtini), nors dirba gydytoja 46 metus. Skyriuje tikrai nebuvo leista I. B. leisti medikamentus vaikui.

Liudytojas A. R. nurodė, jog šiuo metu ir 2011-2012 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Asmeniškai T. B. neatsimena, bet pagal ligos istoriją – teko gydyti. Vaiko motinos I. B. neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus turėjo medicininius dokumentus, nebuvo priežasčių, kad parodymai būtų netikslūs, jie buvo teisingi. 2012 m. vaikai gulėdavo atskirai, tėvai lankydavo du kartus per parą po valandą, tačiau net ir valandai mama viena nepaliekama – tuo metu palatoje arba šalia poste būna sesutė. Iš to posto visos palatos yra matomos. Skyriuje nuolat prijungta aparatūra, kuri stebi sveikatos būklę – širdies veiklos monitorius, kvėpavimo ir deguonies įsotinimo aparatai. Aparatų rodmenis stebi slaugytojos. Visi vaikai, kurie yra intensyvioje terapijoje, prijungiami prie aparatų, stebimos jų gyvybines funkcijos. Iki šiol nebuvo ir mano, kad neįmanoma ne personalui suleisti pacientui vaistus. Su (duomenys neskelbtini) poveikiu organizmui tiesiogiai nesusidūręs. Dažnai pasitaiko atvejų, kai diagnozės būna abejotinos ar nenustatytos. (duomenys neskelbtini) skyriuje nėra, neteko su juo susidurti. Ne visada žinomos priežastys, kodėl pacientai patenka į intensyvios terapijos skyrių. Kateteriai pacientams įvedami, jei pacientas perkeliamas į kitą skyrių – kateteris lieka. Mamoms leidžiama pačioms maitinti vaikus skyriuje, kurie žindomi ir iš buteliuko.

Liudytoja V. Ž. nurodė, dirba (duomenys neskelbtini). 2012 metais dirbo ten pat. Skyriuje gydomi vaikai iki 18 metų, I. B. neatsimena, galimai ją matė kaip paciento mamą. Kiek atsimena, vaiko situacija buvo neaiški ir sudėtinga. Vaiko ligos kilmė ir diagnozė buvo netipiška. Mama autopsijos atsisakė, neatsimena, ar dėl šio vaiko gydymo buvo atliekami kokie nors tarnybiniai patikrinimai – jeigu tokie būtų atlikti – prisimintų. (duomenys neskelbtini) yra įgimtas susirgimas, kuris gali įtakoti krešėjimo sutrikimus. Vaikas buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje, kai ypatingai pablogėdavo jo būklė. Buvo gydomas keletą kartų. Skyriuje palatos yra stebimos ir mano, kad taip buvo ir 2012 metais. Visą parą slaugytojos privalėdavo matyti visus vaikus ir jų gyvybinius monitorius. Neatsimena, ar šiuo atveju buvo skundų iš medikų dėl netinkamo motinos elgesio. Motina savo vaikui negali leisti kažkokių vaistų, o jeigu tai daro privalo informuoti medikus. O jeigu motina tai daro be medikų priežiūros, tai medikai turi imtis griežtų priemonių jos atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) skyriuje nėra naudojamas, mano, kad šios medžiagos skyriuje nėra. Perskaitytoje (duomenys neskelbtini) ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) epikrizėje. (3 t. 58-59 b. l.) išvardinti vaiko būklės požymiai neatitinka diagnozuotai (duomenys neskelbtini) formai. (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo mėginama valdyti šias trombozes. Kiek atsimena, vaiko būklė buvo gera, neturėjo jam kartotis trombozių, nes gydymas turėjo būti pakankamas. Toks staigus sveikatos pablogėjimas būdingas sepsiui. Tikrai buvo T. B. prieiga prie venos, bet kokia – nežino. Jeigu vaikui reikia tolimesnio gydymo, tai jis į kitą skyrių perkeliamas su kateteriu. Fraksiparinas įleidžiamas po oda, dažniausiai į pilvo odą. Manau, kad galima apžiūrėti pacientų ar jų tėvų asmeninius daiktus, jeigu kiltų įtarimas, kad kas nors gali įtakoti vaiko sveikatą ar gydymo eigą, privalo informuoti teisėsaugą, jeigu mato, kad yra žalojamas vaikas. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) skleistų kvapą jeigu jis būtų įtrauktas į švirkštą. Praktiškai personalas gali absoliučiai visko nepamatyti, nes visgi yra žmogiškasis faktorius.

Specialistų išvada ir eksperto parodymai

Specialisto išvada Nr. KM 26/2015(02), kurią pasirašė J. V., doc. D. M., gyd. J. Š., prof. R. K., dr. L. P. (3 t., 42-72 b. l.) nustatyta, kad:

T. B. mirties priežastis – kairės rankos ir krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sukeltoji flegmona ( nekrozė), lydima kairės rankos giliųjų venų ir arterijų trombozės, sepsio bei ūmiai progresuojančios dauginių organų disfunkcijos;

T. B. įgimtomis ligomis nesirgo. Jam nustatytoji genetinė anomalija – heterozigotinė (duomenys neskelbtini) kliniškai nepasireiškė ir jokios ligos nesukėlė.

T. B. sirgo nepatvirtinta naujagimių infekcija ir dauginiu sepsiu dėl dauginių įvairių lokalizacijų odos ir minkštųjų audinių sukeltųjų nekrozių.

Išnagrinėjus pateiktą T. B. medicininę dokumentaciją, vidinių veiksnių diagnozuotosioms ligoms paaiškinti nenustatyta. Įgimtomis ligomis T. B. nesirgo. Pagal medicininius duomenis 6 savaičių amžiuje diagnozuota naujagimių infekcija ir mažakraujystė. Labiau tikėtina, kad tai buvo virusinė infekcija. Sepsis šlapimo organų ir žarnyno disfunkcija, labiausiai tikėtina, galėjo išsivystyti nuo išorinio cheminės medžiagos poveikio. Patekimo į organizmą būdas galėjo būti įvairus, kaip injekcijos į poodį, į veną ar sugirdant. Odos paraudimas ir odos sukietėjimas, kateterio buvimo vietoje, labiausiai tikėtina, atsirado dėl į veną sušvirkšto (duomenys neskelbtini) poveikio.

Padidintas kraujospūdis galėjo būti dėl skausminio sindromo ir kraujagyslių spazmo, sukelto išorinės priežasties.

T. B. gydymo metu stebėtas odos marmuruotumas, šaltkrėtis ir temperatūros pakilimas galėjo būti išraiška sisteminio (duomenys neskelbtini) poveikio sušvirkštus į veną.

Nekrozės pilvo sienoje, kairėje pėdoje ir blauzdoje, kairėje alkūnėje buvo sukeltos vietiškai suleistos koaguliacinę nekrozę sukeliančios medžiagos, šiuo atveju, labiausiai tikėtina, (duomenys neskelbtini). Kairės rankos nykščio ir riešo nekrozės buvo sukeltos vietiškai suleidus koaguliacinę nekrozę sukeliančios medžiagos. Šiuo atveju, labiausiai tikėtina, (duomenys neskelbtini).

T. B. kraujavimas iš žaizdų galėjo būti nuo kartotinio vietinio išorinės medžiagos poveikio sušvirkščiant ir dėl krešumo sutrikimo, kurį galėjo sukelti sisteminis medžiagos poveikis bei jo komplikacijos.

Visa aukščiau aptarta T. B. sveikatos būklė galėjo atsirasti tik dėl išorinės medžiagos poveikio.

Formaldehidas yra veiklioji (duomenys neskelbtini) tirpalo medžiaga, kuri patekusi į žmogaus kūną tiesiogiai koaguliuoja baltymus ir daro sisteminį poveikį. Didesnės koncentracijos tirpalai vietiškai sukelia nekrozes ir duoda sistemines reakcijas. Mažesnės koncentracijos tirpalai nekrozės nesukelia, tačiau dirgindami audinius, gali sąlygoti stiprų skausminį sindromą kraujagyslių spazmus ir įvairių organų disfunkcijas. Labiausia nukenčia nervinis audinys, širdis, inkstai ir kepenys bei kraujodaros sistema. Tam kad būtų sukelta klinika, pakanka ir vienkartinės dozės. Klinikos pasireiškimas priklauso nuo tirpalo patekimo būdo, koncentracijos ir kiekio.

Atlikus visus tyrimus tiek Lietuvos, tiek užsienio laboratorijose, negalima mediciniškai paaiškinti žaizdų minkštuosiuose audiniuose priežasties, kitaip kaip tik nuo išorinės nekrozę sukeliančios medžiagos poveikio. Žaizdos motinos kūne ir jos vaiko žaizdos yra makroskopiškai panašios, o mikroskopiškai – identiškos (3 t., 42-72 b. l.).

Tiriamojoje specialistų išvados dalyje ,,duomenų aptarimas“ nurodoma, jog atliekant tyrimą, buvo aptarti visi atsakymai ir konsultacinės išvados iš užsienio klinikų dėl T. B. „ligos“ – visose išvadose užsienio konsultantai nerado jokio racionalaus paaiškinimo medicininėmis, iš kokios nors ligos kylančiomis, priežastimis. Vienintelis paaiškinimas – išorinės priežastys, o būtent cheminės medžiagos sukeltos pasekmės. Nagrinėti, aptarti ir lyginti I. B. ir T. B. žaizdų biopsijų ir operacinių medžiagų, histologinių tyrimų (mikroskopiniai) vaizdai (I. B. tyrimų – 2014-12-31 Nr. H29742/14, 2014-11-27 Nr. H27242/14, 2014-11-20 Nr. H26623/14, 2014-11-07 Nr. H25538/14, 2013-02-26 Nr. C4457/13, 2011-05-30 Nr. H10739/11; T. B. – 2012-02-24 Nr. H4167/12, 2012-03-08 Nr. H4166/12, 2012-02-21 Nr. H3840/12, 2012-02-14 Nr. H3431/12, 2012-01-25 Nr. H1931/12, 2011-12-27 Nr. H25536/11, 2011-11-02 Nr. C23143/11, 2011-10-26 Nr. H20983/11, 2011-09-23 Nr. H18560/11, 2011-09-23 Nr. C19711/11). Jie identiški tarpusavyje ir visiškai atitinka (duomenys neskelbtini) tirpalo lokalaus poveikio sukeliamų audinių nekrozinių pakitimų apibūdinimą. Lygintos (duomenys neskelbtini) gydytojų skaitmeninėse laikmenose išlikusios I. B. ir T. B. makroskopinės odos nekrozių rankose ir kitose kūno vietose nuotraukos – jose nekrozės požymiai labai panašūs ir netipiški kokios nors ligos atveju atsirandančioms nekrozėms pagal savo lokalizacijas, gylį ir plitimo kelią. Apžvelgti moksliniai straipsniai apie (duomenys neskelbtini). Apibendrintai, chronologiškai įvertinus I. B. ir T. B. gydymų stacionare atvejus susidėliojo klasikinis (duomenys neskelbtini) vaizdas (dramatiška ligos istorija, gilios medicininės žinios, dėmesio siekimas, dažnas gydymo įstaigų keitimas, manipuliuojantis elgesys su personalu, siekimas būti hospitalizuotam, tyrimai neatitinkantys klinikiniam vaizdui, dažni atkričiai ir t. t.). Atmestos bet kokios įgimtos ar įgytos ligos, galinčios moksliškai pagrįstai paaiškinti susiklosčiusią T. B. sveikatos situaciją ir mirtiną baigtį. Kalbėta apie formaldehidą, kuris yra veiklioji (duomenys neskelbtini) tirpalo medžiaga, kuri patekusi į žmogaus kūną tiesiogiai koaguliuoja baltymą ir duoda sisteminį poveikį. Todėl didesnių koncentracijų tirpalai vietiškai sukelia nekrozes ir duoda sistemines reakcijas, o mažesnės koncentracijos tirpalai nesukeldami nekrozių gali dirginti audinius, sąlygoti stiprų skausminį sindromą bei įvairių organų disfunkcijas. Jo metabolitas – skruzdžių rūgštis toksiškai veikia nervinį audinį, širdį, inkstus, kepenis ir kraujodaros sistemą, įtakodamas krešumą ir imuninį atsaką. Tam, kad sukeltų kliniką, pakanka ir vienkartinės dozės. Klinikos išreikštumas priklauso nuo pateikimo būdo (sugirdant, sušvirkščiant į poodį, į veną, klizmavimo būdu ir pan.), medžiagos koncentracijos ir kiekio. Garai dirgina kvėpavimo takus, sukeldami įvairius kvėpavimo sutrikimus. Stemplėje, skrandyje ir žarnose sukelia erozinius pažeidimus, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus. Odoje, poodyje sukelia lokalias nekrozes. Sušvirkštas į kraujotaką sukelia kraujagyslių pažeidimus ir sistemines reakcijas. Komisijos narių bendru sutarimu pateikta situacija vertinama sekančiai: T. B., gim. (duomenys neskelbtini), 36 savaičių nėštumo. Gimė sveikas. Pirmą kartą į ligoninę pateko 6 savaičių amžiaus dėl naujagimių infekcijos. Po 10 dienų gydymo išrašomas visiškai sveikas. Ir nuo 2011-07-30 iki pat mirties reguliariai motinos atvežamas į (duomenys neskelbtini). Kreipimosi priežastimi visada būdavo tik subjektyvūs motinos nurodomi simptomai, kurie atvykus būdavo objektyviai mažiau išreikšti nei, kad nurodomi mamos. Ryškių vietinių ir bendrinių simptomų atsiradimas visada sutapdavo su intervencinėmis gydomosiomis ar diagnostinėmis procedūromis (intraveninis kateteris, zondas į skrandį, poodinės medikamentų injekcijos). Vaiko būklės staigūs pablogėjimai visada išsivystydavo mamai likus vienai su vaiku be medicininės personalo priežiūros arba namuose. Tai patvirtina įrašai ligos istorijose. Po to, kai buvo nuspręsta visą medikamentinį gydymą skirti per burną, atsisakant bet kokių injekcijų, odos pažeidimai ir nekrozės atsirasdavo įvairiose kitose netipinėse išreikštų poodžio venų neturinčiuose ir jokiai ligai nebūdingose kūno vietose, galūnių vietose, pvz., rankos nykštyje, pėdoje, krūtinės ar pilvo sienose. Jei motina T. B. namuose sugirdydavo (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti objektyvia priežastimi skausminio sindromo, hipertenzijos, virškinimo sutrikimų, sujaudinimo ar vangumo. Sušvirkštus į veną (duomenys neskelbtini) T. B. galėjo būti sukelti mikrocirkuliacijos sutrikimai, kurie sąlygodavo odos marmuruotumą, paraudimus, sukietėjimus, o taip pat sisteminį poveikį, kuris pasireikšdavo šaltkrėčiu ir kitais simptomais. Šaltkrėtis būdavo fiksuojamas tik tais atvejais, kai vaikui būdavo paliktas intraveninis kateteris. Suleidus į poodį, atsirasdavo lokalios odos ir poodžio nekrozės, kurios tapdavo infekcijų „vartais“ ir sepsio priežastimi. Dėl sepsio ir galimai dėl tiesioginio sisteminio (duomenys neskelbtini) poveikio vystėsi progresuojantis dauginis organų nepakankamumas. Iš pateiktų I. B. medicininių dokumentų, liudijančių apie dvidešimt keturis kreipimosi į stacionarą atvejus, kurių dalies klinika buvo panaši į vaiko ligos kliniką, makroskopiškai panašūs motinos ir vaiko odos pakenkimai ir identiškas mikroskopinis jų vaizdas, motinos atveju jos skrandyje nustatytas netipinis paviršinis erozinis gleivinės uždegimas ( labiausiai tikėtina, kaip I-II laipsnio cheminis nudeginimas), pagal bylos medžiagą jos daiktuose rasta 50 ml talpa su skysčiu, kuris tyrimo eigoje buvo identifikuotas, kaip 10,33 proc. (duomenys neskelbtini). Taigi darytina vienintelė prielaida – vaiko ir motinos ligų priežastis yra ta pati, t. y. cheminis medžiagos, labiausiai tikėtina (duomenys neskelbtini) tirpalo, lokalus bei sisteminis poveikis (priklausomai nuo jo pateikimo į kūną būdo).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) J. V. apklausiamas teisme nurodė, jog jis pirmininkavo specialistų komisijai, turėjo kelis posėdžius (duomenys neskelbtini) su skaitmeninių laikmenų peržiūra, susirašinėjimais, aptarimais. Dalyvavo ir į komisiją neįtraukti gydytojai, kurie pakomentavo užsienio specialistų atsakymus. Daryta naujausios literatūros apžvalga. Skaitant visą istoriją ir analizuojant medicininius dokumentus matomas tipinis (duomenys neskelbtini) atvejis. Specialistų išvadą pasirašė profesorius R. K., kuris yra (duomenys neskelbtini), D. M. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) L. P. – (duomenys neskelbtini), t. y. visų audinių, paimtų operacijos metu, mirusiųjų audinių, kurie yra patologinių autopsijų metu paimti, tyrimų specialistė. J. Š. – (duomenys neskelbtini). Specialistams buvo užduoti klausimai, atsiribojant nuo (duomenys neskelbtini). Remiamasi moksline literatūra, nurodyta specialisto išvadoje, nurodyta išvados 30 lape, (3 t., 71 b. l.) – apie cheminių medžiagų – vietinį, sisteminį, ilgalaikį poveikį. Monografijoje kalbama ne tik apie (duomenys neskelbtini), jis tik viena iš medžiagų. Nagrinėta pavyzdžiai – dializinės, detoksikacinės toksikacijos paralelė, sisteminiai poveikiai. Nemažai remiamasi gyvulinio lygmens eksperimentų klinikiniais aptarimais.

(duomenys neskelbtini) gan specifiškas ir taikomas medicinoje ir žemės ūkio sferose kaip audinių kovuliantas. Paralelinį poveikį galima prasekti ir kituose agresyviai veikiančiuose tirpaluose. Tai ne bet kokia medžiaga, o kuri savo hipertotiniu veikimu žaloja ląstelių audinių membranas, kraujagysles, jų maitinamų audinių poveikį. (duomenys neskelbtini) idealiai pateisina sausas nekrozes. Vertinant klinikinį vaizdą, kas darydavosi po jo įvedimo į kraujotaką, vadovėliniai aprašymai idealiai atitinka. Kitų medžiagų sisteminis poveikis būtų kitas. Vertinant viską, kas buvo pateikta gydymo istorijos metu, labai artima monografijose aprašomam sisteminiam toksiško tirpalo poveikiui. Koncentracija yra įvedimo vietoje, ji iškart sudegina, nužudo audinius, kraujagyslės užanka. Periferijoje, nunešta kraujo srovės, medžiaga išskystėdavo paties kraujo plazma, veikdavo tik meditaciniu principu atokiai nuo įvedimo židinio, sukeldavo kraujagyslių sudirginimą, limfagyslių dirginimą, nervinį atsaką. Tai įtakojo imuninės sistemos silpninimą.

Duodant šią išvadą, psichiatrijos išvada dar nebuvo gauta, tačiau rengiant išvadą, išnagrinėta begalė straipsnių, tartasi ir prieita išvados, kad tik (duomenys neskelbtini) suveda viską į vieną centrą. Jokie gydytojai nerado jokiu žinių bagažu pagrindžiamų kitokių patologinių ar įgimtų ligų ar kitokios būsenos. Šiuo atveju per daug sutapimų. Ligos paūmėjimo atvejai būdavo tada, kai vaikas būdavo slaugomas mamos. Mamos žaizdos atsirasdavo tada, kai ji sau susileisdavo tokio vaisto. Naujos opos atsivėrimai vaikui atsirasdavo tik esant mamai šalia. Vertino 28 ligos istorijas iš I. B. gyvenimo archyvo. Suradus (duomenys neskelbtini), tikslingai buvo pradėta tikrinti monografijas ir šis preparatas idealiai paaiškina visą kliniką, kas vyko lokalinėj ir sisteminėj plotmėj. ,,Išmetus“ (duomenys neskelbtini) išvada būtų tokia: pašalinės išorinės medžiagos sukeltoji audinių nekrozė. Pateikta išvada – aukštos tikimybės laipsnio, kaip tėvystės nustatymo 99 proc. tikrumas.

Ląstelė neturi pasirinkimo, kai ją degina skystis, to jokia genetika nelemia. Jokios ligos netipinė eiga negali paaiškinti tokių vaizdų derinio su klinika. 3-4 kartus T. žaizdos buvo paimtos iš skirtingų epizodų. Peržiūrint mikroskopu, vaizdas jose identiškas. Jei pas mamą neabejojame, kad (duomenys neskelbtini), pas vaiką toks pats vaizdas per eilę kreipimųsi. Kai gastroenterologai bandė įtikėti mamos aiškinimu, jog ji serga gastrokolito neenteraline forma – jiems sviro rankos, nes gastroenterologai tokios ligos klinikos nematę. Chirurgai taip pat. Medikai ilgus mėnesius buvo klaidinami, verčiama abejoti savo žinioms. Didžioji dauguma medicinos praktikos yra simptominis gydymas, komplikacijų užkardymas. Visi kreipimaisi dėl neaiškių skausmų, bėgiojimas per įstaigas, meluojant apie savo registraciją – niekaip kitaip nepaaiškinama, kaip tik tuo sindromu.

Iš (duomenys neskelbtini) ligos istorijų matyti, jog tuo metu, kai T. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) – buvo žengiančios komplikacijos vaizdas. Gydymo eigoje buvo naudojami visi sertifikuoti legalūs ir metų praktikos patikrinti vaistai. Per daug medicininių standartų, kuriais galima būtų pradėti abejoti. Tai infuziniai tirpalai, kurie adaptuoti, subalansuoti sandraugiški su kūno ląstelių elektrolitine terpe. Nei vienas iš vaistų neturi tokio agresyvaus poveikio, kuris taip nekrozuotų, kaip giluminis gruntas, besiskverbiantis į birią terpę, suklijuotų viską. (duomenys neskelbtini) teismo medicinoje, patologinėje anatomijoje naudojamas audiniams užfiksuoti, preparatai išlieka informatyvūs 5-10 metų. Galimas vaistų poveikis atmetamas kategoriškai.

Vaiko kraujospūdžio kitimai, vegetacinės reakcijos rodo skausminį šoką, aukštą skausmo skalėje, kuris destabilizuoja organizmą. Reanimacijoje jam buvo reikalinga narkotikais slopinti smegenų veiklą, idant neduotų tokių centrinės nervų sistemos valdymo kritinių nuokrypių, nes jam krisdavo spaudimas. Po ligos recidyvo, jis klykdavo iš skausmo, nes vyksta audinių degimas, stipraus skausmo dirginimas nervų sistemos.

Siekiant nustatyti litą, buvo dėtos didžiulės pastangos – medikai keitė gydymo schemas, naiviai tikėdamiesi, kad atrado kažkokį sindromą, kurio nepaaiškina medicina – neva organizmo reakciją į intraveninę intervenciją, todėl stengėsi, kad neliktų kateterio – kol veikė žarnynas preparatus bandė įvesti per burną, inhaliacinius vamzdelius. T. B. ligos nebuvo rasta nei genetiškai, nei audiniuose.

Paties pirmo T. atvykimo į gydymo įstaigą atveju buvo naujagiminė pneumonija, kvėpavimo takų virusinė infekcija, apie ką bylojo kraujo rodikliai. Fraksiparinas buvo skirtas, nes trombavosi venos, o jis veikia į trombocitų segregaciją, išskiria, prasklaido. Fraksiparinas buvo skiriamas kaip atsakas į vaskulitus, t. y. kraujagyslių sienelių uždegimus. Kol medikai manė, kad tai paaiškinama, kas su vaiku darosi, taikė standartizuotą gydymų schemą. Nepaaiškinama fraksiparino leidimo vietoje susidariusi kraujosruva, nes ten nekreša kraujas. Kraujosruva rodo, kad toje vietoje neišsisklaido kraujo kūneliai, kraujosruvose atsivėrė kraujavimas, dar gilesnė nekrozė. Tai buvo švirkštimo kelias į medicinines kraujosruvas. Intensyvioje slaugoje užtikrinama apsauga nuo išorinių veiksnių, ten viskas kontroliuojama. Pablogėjimai atsirasdavo tada, kai vaikas pasiekdavo jau stabilizuotą būklę, kai personalas šiek tiek praranda budrumą ir mama paliekama pasidžiaugti ramybe.

Patikrino viską, kas įmanoma. Klinikinius duomenis, mikroskopinius preparatus siuntė į Bonos, Izraelio klinikas klinikinius duomenis, mikroskopinius preparatus. Kiek yra literatūroje aprašyta apie per klaidą suleistą (duomenys neskelbtini) – įvardinami tie patys fenomenai. Lieka tikimybė, kad kažko kito buvo suleista. Galbūt mirusiajame audinyje būtų pavykę išskirti agentą.

Papildomai teisme apklausiamas ekspertas J. V. nurodė, jog dėl šio atvejo buvo labai daug (duomenys neskelbtini) medikų posėdžių, turėjo visų sužalojimų skaitmeniniu būdu išdidintus vaizdus. Tų tyrimų vaizdai buvo identiški – sausos nekrozės vaizdas, kas buvo lyginama su (duomenys neskelbtini) poveikiu audiniams. Nematė reikalo dėtis šias nuotraukas į ekspertizės aktą, nes ne medikas nelabai suprastų.

Genetinis panašumas mikroskopiniame lygmenyje nesimato ir tokiam lygiui nėra svarbu nei giminystė, nei lytiškumas. Paveldėtas gali būti pavyzdžiui odos skaistumas, bet čia minkštųjų audinių reakciją į chemiją – sudega visi vienodai ir nesvarbu nei rasė, nei lytiškumas, nei genetika. Pašalinus kateterius, ir perjus prie geriamų vaistų, sušvirkšta buvo į fraksiparino leidimo vietą, kur buvo susidariusios hematomos. Niekada seselė neleidžia į hematomos vietą kitos injekcijos. Pėdoje ir blauzdoje atsiradusios trombozės reiškia, kad jose buvo susidarę biologiniai kamščiai, kurie pasileidžia iš aukštesniųjų sričių ir nuplaukia į žemutinis sritis. Trombai atsiradę dėl bet kokios priežasties gali bėgioti po visą kūną. Trombocitai kartu su kraujo baltymais atsakingi už sistemos hermetiškumą. Šios ląstelės atsakingos už tai, kad pažeistos vietos greičiau užsihermetintų.

Gydytojai daug vargo dėl (duomenys neskelbtini) – įvertino, jog vaikas tokį geną turėjo, tačiau jis nebuvo pasireiškiantis. Vien tai, kad gydymas nebuvo efektyvus rodo, kad tas genas nepasireiškė, t. y. buvo atmesta genų ekspresija. G. Š. citavo kelis atvejus (ne iš asmeninės praktikos), kai netyčia gyvam žmogui į raumenį buvo suleistas (duomenys neskelbtini).

Po fraksiparino nustojimo naudoti nei vienam žmogui nėra atsivėrusi nekrozė, o kraujosruvos greitai išgydavo. Esant (duomenys neskelbtini) liga plinta palaipsniui, o cheminis poveikis turi ryškią poveikio ribą. Esant biologinių trombų kamščiams, labiausiai nukenčia galūnės, kaip ir šiuo atveju –buvo nekrozės kojose. Tokie simptomai nėra būdingi opiniam kolitui.

Asmenų, bendravusių su I. B., ir jos giminaičių parodymai

Liudytoja N. P. nurodė, jog kartu su I. B. nuomojosi butą, abi privačiai dirbo (duomenys neskelbtini). Nėštumą ji slėpė, sakė, kad jai negerai su sveikata. Šiaip nieko blogo apie ją negali pasakyti – ji su meile bendraudavo su liudytojos vaikais, kai jie atvažiuodavo. Nujautė, kad ji ne viską papasakoja, kažką slepia, bet į tai nesigilino. Iš pradžių gyveno tik su I. B., po to apsigyveno ir jos draugas R. T. Nežino, ar I. B. turi vaikų, žino tik tai, kad ji gulėjo (duomenys neskelbtini) su sūnumi, kuris mirė, sakė, kad nuo kažkokios genetinės ligos, kad daktarai nieko negalėjo padaryti, jis gyvas puvo. Apie tai daug nekalbėjo, nes matėsi, kad jai apie tai kalbėti buvo sunku, į kapines pas vaiką važiuoti nenorėjo. Apie save pasakojo, kad jai negerai su žarnynu, kad yra kažkoks auglys, renkasi vandenys. Ar ji vartojo vaistus – nematė. Apie tai, kad ji turi sūnų, kurį augina jos pirmas vyras sužinojo iš tyrėjos, niekada negalvojo, kad galima gyventi tokį dvigubą gyvenimą. I. B. (duomenys neskelbtini), nieko nesakiusi išvažiavo į ligoninę – sakė, kad į (duomenys neskelbtini), bet vėliau sužinojo, kad ji (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) važiavo R. T., bet jos nerado grįžo atgal. Kai ji po savaitės grįžo – pilvuko nebuvo, gerai atrodė. Ar I. B. mokėjo leisti injekcijas – nežino, jos akivaizdoje vaistų nesileisdavo, bet pastebėjo, kad ji medicinoje nusimano. Matė ant jos rankos randą, bet nieko jos neklausinėjo. Su kitais I. B. artimaisiais nebendravo, galvojo, kad ji viena. Visiems atrodė, kad ji nėščia, bet ji neigė, sakė, kad kaupiasi vandenys. Kuomet vėliau sužinojo, kad vaiką ji pagimdė (duomenys neskelbtini) – suprato, kad ji visą laiką melavo. Šokas buvo ir R. T., nes kuomet atvažiavo I. B. areštuoti, klausė, ar jo vaikas, o jis nieko nežinojo. Apie mirusio vaiko tėvą ji sakė, kad jis geria, tačiau iš tyrėjos sužinojo, kad jis augina pirmą jų vaiką.

Liudytoja A. K. nurodė, jog su I. B. susipažino ir susidraugavo įkalinimo įstaigoje. I. pasakojo, kad sunkiai serga, kad jai vėžys, rodė ant rankų žaizdas, randus. Kalbėjo, kad jai atsiveria žaizdos. Lygiai taip pat, kaip sūnui T., kuris mirė. Jai vieną sykį buvo pasidarę silpna, buvo nualpus. Žaizdų nebuvo. Ji kalbėdavo tik apie vieną vaiką, apie kitus jos vaikus nežinojo. Sakė, kad vaikas sirgo sunkia liga, kad jam krito audiniai, vėrėsi žaizdos. Pasakojo, kad su vaiku gulėjo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), gulėjo ligoninėse ilgai, gydymas nesisekė. Iš jos pasakojimo suprato, kad jai tokia pat liga, kaip buvo jos vaikui. Nuo ko mirė vaikas I. neįvardino tik sakė, kad gydytojai nesugebėjo jo išgelbėti. Po paleidimo iš sulaikymo, kadangi neturėjo, kur gyventi, pasikvietė ją pas save. Pasiūlė prižiūrėti kokią močiutę, kad būtų iš ko pragyventi, ji sutiko ir slaugė. Mokėjo slaugyti, nes daug buvo ligoninėse, slaugė sūnų, o ir ypatingų sugebėjimų nereikėjo – valgyti pagaminti, kambarius sutvarkyti. I. pasakojo, kad ji stambėja nuo vaistų, kad žarnyne kaupiasi vandenys. Ji kažkokių vaistų turėjo, bet ar juos gerdavo – nežino, įtarė, kad gal ji nėščia, o ji sakė, kad nėra jokio nėštumo. Jos gyveno draugiškai, bet po to ji dingo, išėjo gyventi pas kaimyną vardu R. Tuo metu ji buvo pradėjusi storėti. Vėliau sužinojo, kad pagimdė dukrytę ir ją paliko. Pas R. ji išėjo be jokių paaiškinimų, o su A. K. vengė susitikti. I. B. turėjo medicininių žinių – žinojo vaistų pavadinimus, vartojo medicininius terminus. Ar I. B. moka ir ar kam leido kam vaistus – nežino. Verkė dėl mirusio sūnaus, tačiau važiuoti ant kapo nesutiko. Nuo ko pas ją randai – neklausė.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino (1 t., 103-106 b. l.), nurodydama, jog tuomet viską prisiminė geriau. Patikslino, jog apie vyresnį vaiką I. niekada nepasakojo, sakė, kad su vyru negyvena, tas vyras, su kuriuo negyvena – mirusio vaiko tėvas. Jokių jos sveikatos pablogėjimų, kol kartu gyveno – nematė, apie kokią nors jos nepagydomą ligą – nekalbėjo. Kažko keisto B. elgesyje nepastebėjo, išskyrus tai, kad be jokio paaiškinimo susirinko daiktus ir dingo – neatsiliepė telefonu, vengė susitikti.

Liudytojas D. P. – kaltinamosios brolis nurodė, jog nuo 2006 metų po mamos mirties su sese nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Žinojo, kad ji turi antrą vaiką T., bet tuo metu jau su ja nebendravo. Nežino, kiek metų buvo I. B., kai ją atseit užpuolė, apie tai sužinojo tik po kelių metų ir kuo ta istorija baigėsi – nežino. I. nuolat sakydavo, kad jis (D. P.) prasilošęs, prasigėręs, nors taip nebuvo. Dėl kokių priežasčių ji išsituokė su pirmuoju vyru – nežino, su jų šeima bendravo tik iki vestuvių, po skyrybų vyras išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini), o I. gyvena kartu su mama ir D. P. kaime. Su sūnumi I. B. bendravo gražiai. Jos antrą vaiką matė per televizorių, per laidą, kai ji (duomenys neskelbtini) buvo su vaiku. D. P. nurodė, jog jam nuo vaikystės būdavo pikta, kad visus darbus liepdavo dirbti jam, o sesuo sakydavo, kad serga ir negali nieko daryti. Ji daug laiko yra praleidusi (duomenys neskelbtini), sanatorijose, dėl atseit galvos skausmų, nors medikai nieko nerasdavo, tiksliai nežino, ar paauglystėje jei buvo nustatyta kokia nors liga. Apie jos trečią vaiką sužinojo per apklausą. T. laidotuvių metu, ji sėdėjo prie karsto visa perbalus, nuliūdus. Jos elgesio kitur – nematė. Netiki, kad ji galėjo taip padaryti vaikui.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus D. P. parodymus, (1 t., 108-111 b. l.), liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. nurodė, jog matė televizijos laidą, kur I. buvo parodyta kaip vargšė mama, kuri nežino kokia liga serga jos sūnus, kad ji priversta gyventi ligoninėje, kad ji neturi pinigų, nes negauna invalidumo ir pan., kad neturi giminių ir artimųjų, nors tai netiesa. Jis niekada nesigilindavo į I. tariamas ligas, nes matė, kad ji meluoja, matė, kad ji manipuliuoja tėvais, dėl to jam visą laiką būdavo pikta. Jam I. buvo tinginė ir melagė. Jis dar pamena, kad kažkuriais metais I. buvo įdurta į pilvą, (duomenys neskelbtini). Jis tų aplinkybių nieko nežino, bet prisimena, kad močiutei visą laiką buvo kilusių įtarimų dėl to pilvo, nes buvo neįmanoma patikėti, kad dienos metu kažkas būtų priėjęs, įdūręs jai į pilvą ir pabėgęs. Buvo girdėjęs, kad lyg ir (duomenys neskelbtini) policijoje dėl to buvo pradėtas kažkoks tyrimas, tačiau kuo jis baigėsi nežino, buvo tuo metu iš vietinių pažįstamų girdėjęs, kad ir policininkai I. pasakojimu netikėjo.

Liudytojas V. B. nurodė, jog I. B. buvo jo žmona, su kuria išsiskyrė 2012 ar 2013 metais. Santuokoje gyveno apie dvejus metus, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. B., po skyrybų jis liko pas I. Skyrybų priežastis buvo ta, kad I. B. nuolat reikalaudavo dėmesio tik sau, vaikas buvo antram plane. Be to, ji apie save buvo daug primelavusi – nuolatos tikindavo, kad serga, imituodavo važiavimą pas gydytojus, nors realiai niekur nevykdavo. Gaudavo visokias pažymas iš (duomenys neskelbtini), reikalaudavo finansų, pati niekur nedirbo. K. nuolat buvo tampomas po ligonines, ieškoma ligų. Nuolat ,,priburiama“, kad vaikui augliai. Šiuo metu vaikas gyvena su liudytoju 5 metus ir yra visiškai sveikas. Kai po skyrybų K. gyveno pas I., lankydavo jį kas antrą savaitgalį – paimdavo jį iš vienos vietos (kur nurodydavo I.) atveždavo jau į kitą. Vėliau pavyko prisiteisti vaiko gyvenamąją vietą pas V. B..

Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 115-119 b. l.), liudytojas juos patvirtino. Patikslino, jog po sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, ji tik kelis kartus buvo pas jį atvažiavusi, išlaikymo nemokėjo, bet jis ir nereikalavo, klausimų dėl K. sveikatos ji neužduodavo. Anksčiau I. su K. kelis kartus gulėjo stacionare, dėl kokių priežasčių nežino, tačiau dabar jokių diagnozių K. nėra nustatyta. Pagrindinė priežastis skirtis buvo tai, kad I. B. neprižiūrėjo vaiko jis buvo atvežtas į Vaiko teisų skyrių apleistas. Buvo vienas atvejis kai I. jam paskambino, pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) neturi kur pernakvoti su vaiku, todėl jo tėvai ją priėmė. Sekančią dieną iškilo konfliktas, dėl dingusios tėvo banko kortelė, I. tai neigė, imitavo tėvo smurtą prieš ją. Vėliau mama pasakojo, jog I. prašymu ėjo pirkti vaistų vaikui, tačiau vaistininkas atsisakė juos duoti, nes tai labai stiprūs raminamieji vaistai, skirti tik suaugusiam. Žino, kad buvo gimęs T., kas jo tėvas – nežino. Žinojo, kad ji su T. ir K. gulėjo (duomenys neskelbtini). Būdavo vakarų, kai I. B. vyzdžiai būdavo išsiplėtę ir ji sulėtintai šnekėdavo, sakydavo, kad tai nuo vaistų. Žino, jog (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad ji sau pasidarė durtinę žaizdą, kad ją užpuolė, tačiau vėliau išaiškėjo, kad ji žalojo save buku, surūdijusiu daiktu. Tai žino iš žmonių pasakojimų, pats bylos duomenų neskaitė. Sykį, kai savaitgaliui buvo paėmęs sūnų, jis užsimetė ant antakio lygintuvo laidą, pas medikus nevažiavo, pats sutvarstė žaizdą. Kitą vakarą nuvežė vaiką I., jos nebuvo, apie įvykį papasakojo močiutei, o kitą dieną skambino iš (duomenys neskelbtini) policijos dėl buvusios žmonos kaltinimo vaiko nepriežiūra. I. K. gyvenamosios vietos nustatymo su juo, buvo toks savaitgalis, kuomet sūnų paimti ir atvežti I. B. teko į (duomenys neskelbtini). Nebuvo vaikas išleistas iš ligoninės su paskirtu gydymu ar vaistais. Jam sakė, kad vaikui kažkas yra ir nieko nenustatoma.

Liudytoja G. B. nurodė, jog kaltinamoji buvo jos marti, kartu negyveno, susitikdavo retkarčiais. Visą laiką jai jautė gailestį, nes ji sakydavo, kad serga vėžiu. Lankė ją ligoninėje, po ligoninės pasiėmė pas save, tuomet ir išaiškėjo jos charakteris. Dingo vyro banko kortelė, apie tai pasakė namuose, I. pradėjo isterikuoti, nukrito ant grindų, dėl ko buvo kviečiama greitoji. Medikai su I. B. pakalbėjo užsidarę kambaryje, o išėję pasakė, kad ,,nepavydi“, o I. demonstratyviai pasakė, kad kvies policija. Kai ji su K. būdavo ligoninėje, daktarai niekada nerasdavo ligų. Kartą I. prašymu ėjo pirkti vaistų vaikui. Vaistininkui pasakius, kad vaistai vaikui, jis nepardavė, sakydamas, kad jų vaikui negalima duoti. Apie T. girdėjo tik iš televizijos, nes tada jau nebendraudavo. Apie sūnaus V. B. ir I. skyrybas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesus – nieko nežino.

Liudytojas R. T. – I. B. sugyventinis, teisme duoti parodymus atsisakė.

Rašytiniai duomenys

(duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Jame nurodė, jog I. B. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neaiškios kilmės žaizdos kairiojo žasto srityje, kur nuo 2014 m. spalio 15 d. buvo gydoma skirtinguose skyriuose. Jai buvo įtariama autoimuninė liga – nekrotizuojantis vaskulitas, kuris gali atsirasti pacientams, sergantiems opiniu kolitu, jos būklė buvo aptarta keliuose konsiliumuose su skirtingų sričių specialistais – alergologais, imunologais, hematologais, gastroenterologais ir paskirtas gydymas, tačiau jis rezultatų nedavė. Nepaisant skiriamo adekvataus gydymo įtariamai ligai gydyti, I. B., pilvo srityje atsirado dar viena analogiška žaizda. Siekiant kuo tikslesnės diagnozės, operacijos metu buvo paimti žaizdos biopsijų histologiniai tyrimai, kurių rezultatai paskatino abejones dėl medicininio pobūdžio žaizdų kilmės ir sukėlė įtarimų dėl galimai buvusio išorinio cheminio poveikio. Įtarimus dėl galimo savęs žalojimosi išsakius Pacientei, ši įtarimų neneigė, pagal pacientės pasakymą galima įtarti, jog ji save žalojosi (duomenys neskelbtini) injekcijomis į paodę. Pacientei pripažinus savęs žalojimo faktą, pakartotinai buvo peržiūrėtos jos sūnaus T. B. ligos istorijos duomenys. Tiek Pacientės, tiek jos sūnaus audiniuose buvo matoma nekrozė be imuninės sistemos reakcijos ir trombozuotos kraujagyslės bei tai, jog nepaisant daugybės T. B. atliktų tyrimų, jo kūne atsirandančių žaizdų priežastys taip ir nebuvo nustatytos, kyla įtarimų, kad Pacientė galimai žalojo savo vaiką, kuris dėl neaiškios kilmės žaizdų sukelto sepsio mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nurodo, jog jeigu šie įtarimai pasitvirtintų, tokia I. B. veika galimai atitiktų nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 132 straipsnį ,,neatsargus gyvybės atėmimas“ požymius.

Prašo įvertinti nurodytas faktines aplinkybes ir priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ne)tikslingumo.

Pareiškime nurodoma ir tai, jog jeigu I. B. pasitvirtintų įtarimai dėl (duomenys neskelbtini) ir šios ligos sąlygoto polinkio siekti gydytojų dėmesio žalojant save ir (ar) savo artimuosius, gali grėsi pavojus jos kitam vaikui (1 t., 2-4 b. l.).

Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus rašte bei pateiktoje pažymoje nurodoma, jog vadovaujantis LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu buvo mokama socialinė pašalpa už sūnų T. B. bei šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija bei išmokėta speciali laidojimo pašalpa mirties atveju, esant sunkiai materialinei padėčiai iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšų ir išmokėta 8392,05 lito (1 t., 157-158 b. l.)

2015-06-22 (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, jog T. B. ligoninėje buvo gydomas nuo 2012-04-20. Pacientui buvo nustatyta klinikinė diagnozė: pagrindinė liga: įgimta trombofilija: APC rezistentiškumas (duomenys neskelbtini)). Kompoikacijos: Dešiniojo žasto giliųjų venų lėtinės trombozės požymiai. Būklė po kairės rankos ir krūtinės ląstos flegmonų chirurginio atvėrimo. Pagrindinei ligai gydyti buvo skirtos fraksiparino dozės.

2012-05-28 hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) skyriuje būklei staiga pablogėjus. Kitą dieną, būklei pagerėjus perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, tačiau po 6 val. ūmiai ėmė trikti kvėpavimas, hemodinamika ir vėl perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, liga komplikavosi, diagnozuotos ligos komplikacijos: Sepsis. Dešiniojo plaučio tromboemgolija. Plaučių edema. Abipusis penumotaraksas ir kt.

Nežiūrint intensyvaus gydymo paciento būklė blogėjo, išsekus gyvybinėms funkcijoms (duomenys neskelbtini) ligonis mirė. Ligos baigtį sąlygojo tai, kad pacientas sirgo įgimtu genetiniu susirgimu, trombofilija, kuri buvo sunkiai valdoma terapiškai, o trombofilijos epizodus provokavo nuolat pasikartojančios infekcijos su neadekvačiu sisteminiu imuniniu uždegiminiu atsaku. Paciento įstatyminė atstovė I. B. atsisakė atlikti patologinį anatominį tyrimą (1 t., 173-174 b. l.);

2012-02-24 neįgalumo lygio vertinimo akte nurodyta, jog T. B. nustatytos šios diagnozės, kurios atitinka neįgalumo lygio kriterijus: D68.9 Krešėjimo defektas, nepatikslintas; D84.9 Imunodeficitas, nepatikslintas (8 t., 21-23, 24-28 b. l.);

(duomenys neskelbtini) į teismo prašymą pranešti, ar (duomenys neskelbtini) 2013-2014 metais buvo priimti vidaus tvarkos norminiai aktai, kurie reglamentuoja pacientų asmeninių daiktų apžiūrą (7 t., 125 b. l), pateikė 2013 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-432 patvirtintas (duomenys neskelbtini) Vidaus tvarkos taisykles, kurių XI dalyje yra reglamentuota paciento turimų dirbinių iš brangiųjų metalų, brangių protezų ir pinigų registravimo bei saugojimo tvarka (7 t., 138, 139-142 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini)rašte nurodoma, kad I. B. nuo 2010-08-26 iki 2011-06-15 buvo prisirašiusi centre, 2011-05-13 ji savavališkai pasiėmė asmens sveikatos istoriją ir nėščiosios kortelę. Apie medicininių dokumentų vagystę buvo pranešta policijai (2 t., 15, 16 b. l.).

Tarnybiniai pranešimas dėl I. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų analizės (3 t., 4-13, 14-15 b. l.), kurie nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos informacijos nesuteikia; Apžiūros protokoluose, kuriais apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia X2-00“ (3 t., 18-19 b. l.), asmens tapatybės ir pildyk kortelės (3 t., 21-22 b. l.) – taip pat nėra bylai reikšmingos informacijos.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2015-09-10 (duomenys neskelbtini) G. K. pateikė 50 ml talpos plastmasinį buteliuką, užsukamą raudonos spalvos dangeliu, kuriame yra 8 ml bespalvio skysčio (3 t., 75-77 b. l.);

(duomenys neskelbtini) L. I. pateikė išvadą (3 t., 83-85 b. l.), jog buteliuke rastas formaldehidas, kurio koncentracija 10,33 procento. Šis skystis medicinos tikslais nevartojamas, tai ne medikamentas. Aldehidai veikia ląsteles destruktuojančiai, todėl vietinis poveikis būtų nekrozė. Jei injekuota į poodį, tikėtina, kad bent dalinai rezorbuosis į sisteminę kraujotaką, nes maža molekulė pasyviai ir lengvai difunduoja per membranas, prasiskverbia pro hematoencefalinę užtvarą, placentą. Metabolitas – metano (skruzdžių) rūgštis slopina citochromoksidazę mitochondrijose ir pažeidžia organus, dažniausiai nervų sistemą, sukelia sunkią metabolinę acidozę. Priklausomai nuo dozės gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, dezorientacija, smegenų edema (traukuliai, koma). Regėjimo aštrumo mažėjimas, šviesos baimė, dvejinimasis ir mirgėjimas akyse, pykinimas regos nervo disko ir tinklainės edema. Vėmimas, pilvo skausmai, ūminis pankreatitas ir ūminis inkstų nepakankamumas.

Iš protokolo pareiškimo nuorašo (2008-03-27) matyti, kad I. B. kreipėsi į policiją dėl jai padaryto kūno sužalojimo, kurį padariusių asmenų nurodyti negalėjo (4 t., 81-82 b. l.);

Specialisto išvadoje Nr. G182/08(01) (tyrimas baigtas 2008-05-10) nurodyta, jog I. B. nustatyta durtinė supūliavusi pilvo sienos žaizda, sužalojimas padarytas kietu smailiu daiktu, kurio pobūdžio nurodyti, remiantis įrašais medicinos dokumentuose nėra galimybės, sužalojimas padarytas galimai nurodomo įvykio, įvykusio 2008-03-27 apie 14.30 val., metu (4 t. 83-83 b. l.).

Specialisto išvada Nr. 93TPK-260 nurodyta, jog I. B. reikalinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje, kadangi įtariamoji galimai serga retu psichikos sutrikimu (3 t., 96 b. l.);