Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus laisvės atėmimu dvylikai metų.

Iš S. A. nukentėjusiajai N. Š. priteista 100 000 Lt, nukentėjusiajam V. B. – 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. A. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 3216,30 Lt S. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad jis 2012-11-27, apie 20.45 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau kaip 28 kartus sudavė į galvą, rankas, kojas bei suspaudęs rankomis stipriai supurtė, dėl kūdikystės bejėgiškos būklės esančią S. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir taip padarė odos nubrozdinimus galvoje ir įspaustinį kairio momenkaulio lūžimą, poodines kraujosruvas dešiniame žande, ausų kaušeliuose, srityje už kairės ausies, dešiniame ir kairiame žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kelyje, blauzdoje ir čiurnoje, kairės kojos pade, dešinėje čiurnoje, dešinės kojos pade, odos įdrėskimą kairės plaštakos II piršte, dešinės rankos II delnakaulio, dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinio galo lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus tarppusrutuliniame tarpe su kraujo nutekėjimu virš dešinės kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių bei priekinį pamatinį smegenų paviršių, kraujosruvas abiejų akių tinklainėje, regimajame nerve, kairės akies obuolio tinklainės atšokimą, smegenų ir kamieno pabrinkimą - kūno sužalojimų kompleksą, atitinkantį sukrėsto vaiko sindromą, dėl ko S. B. 2012-11-29, 16.45 val. ligoninėje mirė, tokiu būdu nužudė dėl kūdikystės (mažametystės) bejėgiškos būklės esančią S. B..

Neteisingai kvalifikavus S. A. veiksmus, jam buvo paskirta ir neteisinga, aiškiai per švelni, bausmė. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos sunkumą bei jos padarymo aplinkybes, į nuteistojo asmenybę, į tai, kad yra nustatyta viena S. A. atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybės, nuteistajam turi būti paskirta griežtesnė, BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį viršijanti, bausmė.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su mažametei S. B. padarytų kūno sužalojimų pobūdžiu, lokalizacija, sužalojimų padarymo mechanizmu, intensyvumu, su nuteistojo savo atliekamų veiksmų suvokimu bei vertinimu, ko pasėkoje nepagrįstai iš S. A. pateikto kaltinimo pašalino vieną iš jo nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (kankinant ar itin žiauriai). Be to, pirmosios instancijos teismas neparinko nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Dėl paminėtų aplinkybių Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1,4 punktai).

Tai, kad mažametės S. B. gyvybės atėmimas pasireiškė ypatingu žiaurumu, be paminėtų aplinkybių patvirtina ir teismo medicinos ekspertų, specialisto paaiškinimai apie nustatytų sužalojimų padarymui panaudotą fizinę jėgą, mirtį lėmusių sužalojimų, atitinkančių sukrėsto vaiko sindromą, padarymo mechanizmą. Teismo medicinos ekspertas D. T. apklausos metu patvirtino, jog nagrinėjamu atveju mažametei kraujosruvos turėjo būti padarytos labai stipriai suspaudžiant pirštais, kas, kolegijos vertinimu, tokio amžiaus vaikui neabejotinai taip pat sukėlė didelį skausmą. Pasak teismo medicinos eksperto, dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų padarymo mechanizmas buvo laužimas, lenkimas, užlaužimas į išorę. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į specialisto R. K. paaiškinimus apie kaulų lūžių atsiradimą nukentėjusiosios amžiaus vaikams. Specialistas apeliacinės instancijos teisme pažymėjo, jog pusantrų metukų vaiko visa kaulinė dalis yra daugiau elastinė, todėl tam, kad įvyktų lūžiai yra reikalinga didelė fizinė jėga. Kad tokiame jauname amžiuje kaulai lūžta tik prie kritinio pertempimo ribos, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir teismo medicinos ekspertas J. V.. Specialistas R. K. apklausos metu parodė ir tai, kad smegenys turi baltąją ir pilkąją medžiagą, tarp jų yra tam tikra aiškiai radiologiškai matoma diferenciacija (skirtumas). S. B. pirmosios kompiuterinės tomografijos metu nebuvo jokios diferenciacijos, kitaip tariant iš smegenų buvo likusi košė, įstrigęs galvos smegenų kamienas. Tai, pasak specialisto, rodo, kad vaikas buvo ne tik supurtytas, sukrėstas ir sužalotas, bet jis buvo nutrenktas ir paliktas 2-3 valandoms. Vėliau prasidėjo antriniai pakitimai: burko smegenys, atšoko tinklainė, sustojo kvėpavimas. Teismo medicinos ekspertai D. T., J. V. taip pat neatmetė galimybės, kad nukentėjusiosios galva galėjo įskilti dėl to, kad vaikas buvo trenktas į lovą, numestas. Be kita ko ekspertas D. T. parodė, kadangi vaikas mirė nuo sukrėsto vaiko sindromo, yra padaryti sužalojimai žastuose, tikėtina, kad vaikas buvo stipriai suimtas už žastų, priešingu atveju, suėmus silpnai vaiko nesupurtysi. Taigi, iš paminėtų specialisto, teismo medicinos ekspertų paaiškinimų seka, jog mažametės mirtį nulėmę sužalojimai taip pat buvo padaryti panaudojant didelę fizinę jėgą, stipriai S. B. purtant bei numetant ją ant lovos, kur pastaroji galva pataikė į lovos kietą paviršių. Abejoti ekspertų, specialisto paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir paties nuteistojo S. A. 2014-12-11 teismo posėdžio metu duoti parodymai. S. A. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad įvykio dieną mergaitę paėmė už pažastų, papurtė ir numetė į lovą. Mergaitė, krisdama, nugara pataikė į kietą lovos atkaltę. Mergaitės galva taip pat trenkėsi į lovos atkaltę, po ko mergaitė susmuko, neteko sąmonės.

Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nekyla abejonių šiuo atveju ir dėl to, kad nuteistasis S. A. suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Byloje esantys alkotesterio duomenys, o taip pat ir paties nuteistojo parodymai patvirtina, kad pastarasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jam nustatytas vienos promilės girtumas (1 t., b.l. 155). Kita vertus, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog S. A. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be kita ko ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pažymėta, jog nuteistasis įvykio metu buvo paprasto girtumo būsenoje. Pastarojo orientacija buitinėse ir nesudėtingose socialinėse situacijose pakankama, žymesnių atminties ir dėmesio sutrikimų nėra (4 t., b.l. 98-100). Be to, kolegijos vertinimu, suaugęs, sveikas ir pakaltinamas asmuo, turintis gyvenimiškos patirties (pats auginantis mažametį sūnų), negali nesuvokti, kad aukščiau paminėtų smurtinių veiksmų atlikimas pusantrų metukų mergytei yra itin žiaurus pastarojo elgesys, kuris nukentėjusiajai sukelia didelį skausmą bei kančias. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis nenorėjo taip elgtis. Būtent daugybę kartų traumuodamas nukentėjusiąją į įvairias, tame tarpe ir gyvybiškai svarbias, kūno vietas, padarydamas rankos, kojos, galvos kaulų lūžius, mesdamas nukentėjusiąją į lovos atkaltę, S. A. išreiškė savo norą žiauriai smurtauti.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustatytų aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad mažametės S. B. nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio - itin žiauriai - turinį. Todėl nuteistojo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuoti ne tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, bet ir pagal minėto straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Pripažinus nuteistąjį S. A. kaltu ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kolegijos vertinimu, pastarajam turi būti skirta ir griežtesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant nuteistajam bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, itin žiauriai nužudė vos pusantrų metukų mergaitę. Nustatyti trys BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyti nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai. Padaryto nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog nusikaltimas buvo padarytas dėl pykčio, nesugebėjus suvaldyti savo emocijų, veikiant netiesiogine tyčia. Skundžiamu nuosprendžiu S. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis nukentėjusiajai iškvietė greitąją pagalbą ir tokiais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Baudžiamasis įstatymas, skiriant bausmę, be paminėtų aplinkybių įpareigoja įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog S. A. praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (4 t., b.l. 7, 8). Du iš trijų jo padarytų administracinės teisės pažeidimų susiję su viešosios tvarkos pažeidimu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, būdamas jauno amžiaus ir darbingas, niekur oficialiai nedirba, nėra registruotas ir Darbo biržoje (4 t., b.l. 3, 10). S. A. nevedęs, iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno su drauge, kartu augino mažametį sūnų (4 t., b.l. 3). Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistasis yra priklausomas nuo alkoholio. Atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, pastarajam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, tačiau dėl psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, jog S. A. yra egocentriška asmenybė, jam būdinga lengvai užgaunama savimeilė, emocinis nepastovumas, padidintas reaktyvumas aplinkos poveikiams bei dirgikliams su polinkiu reaguoti perdėm emocionaliai, jautriai, iracionaliai. Frustruojančiose, konfliktinėse situacijose vyrauja ekstrapunityvinės krypties reakcijos, galimas dirglumas, impulsyvumas, priešiškas reagavimas (4 t., b.l. 98-100). Kaip matyti iš byloje pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus S. A. charakteristikos, pastarojo elgesys suėmimo laikotarpiu vertinamas patenkinamai (4 t., b.l. 13).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, jog nuteistajam S. A. už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei skirtina laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neparinko ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, ką teismą įpareigoja padaryti BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti:

S. A., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir nuteisto 12 (dvylikai) metų laisvės atėmimo, padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktus ir paskirti jam 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.