Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Olego Šibkovo ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam S. A., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiesiems N. Š. ir V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. A. 2012-11-27, apie 20.45 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau kaip 28 kartus sudavė į galvą, rankas, kojas bei suspaudęs rankomis stipriai supurtė, dėl kūdikystės bejėgiškos būklės esančią S. B., gim. 2011 m. ir taip padarė odos nubrozdinimus galvoje ir įspaustinį kairio momenkaulio lūžimą, poodines kraujosruvas dešiniame žande, ausų kaušeliuose, srityje už kairės ausies, dešiniame ir kairiame žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kelyje, blauzdoje ir čiurnoje, kairės kojos pade, dešinėje čiurnoje, dešinės kojos pade, odos įdrėskimą kairės plaštakos II piršte, dešinės rankos II delnakaulio ir dešinės kojos blauzdikaulio, ir šeivikaulio distalinio galo lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus tarppusrutuliniame tarpe su kraujo nutekėjimu virš dešinės kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių bei priekinį pamatinį smegenų paviršių, kraujosruvas abiejų akių tinklainėje, regimajame nerve, kairės akies obuolio tinklainės atšokimą, smegenų ir kamieno pabrinkimą - kūno sužalojimų kompleksą, atitinkantį sukrėsto vaiko sindromą, dėl ko S. B. 2012-11-29, 16.45 val. ligoninėje mirė, tokiu būdu nužudė dėl kūdikystės (mažametystės) bejėgiškos būklės esančią S. B., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p..

Motyvuojamoji dalis

14. Autopsijos metu S. B. fizinių apsigimimų nekonstatuota. Remiantis medicininiais dokumentais jai yra diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Vertinant išoriškai mergaitė išsivysčiusi normaliai, jos svoris 1120g, o ūgis - 87 cm. (b.l. ).

Specialistas J. V. apklausiamas teisme parodė, kad apklausoje nuorodas davė, kad tikslinama tas ir anas papildomais tyrimais. Galbūt tai yra kokie atspalviai teksto, išvados, nes išvada yra formuluota gavus jau kriminalistikos atsakymus. Kas įmanoma iš pasiekiamų medicininių išplėstinių tyrimo duomenų, padaryta galutinė išvada. Mergaitė atvežta mirusi. Tik atvežus buvo užrašytas smegenų mirties protokolas. 36 valandas sekta, kontroliuojama tai, kartotinai tiriamas smegenų mirties protokolas, nes nėra žinomos komos priežastys. Be traumos, nežinant daktarams ar negalėtų būti ir apsinuodijimas ar panašiai, jie tiesiog kartoja, kad neįvyktų žiauri klaida. Tai iškraipo šiek tiek sužalojimų audiniuose raidos vaizdą, kai aparatais palaikoma gyvybė, tai tie visi mūsų žinomi medicininiai pripažįstami teisminei medicinai kriterijai šiek tiek pasiduoda didesnėms paklaidom ar panašiai. Perėmus aparatais valdyti gyvybės funkcijas, jos nevyksta pagal dievo planą, jos keičiasi. Jo duota specialisto išvada yra teisinga. Jeigu tai būtų absoliuti jo autorystė, jis sakytų, kad sukrėtimas, nes sindromas yra klinikinė daugiau sąvoka, jis netinkamas toks vartoti, absoliučiai netinkamas taip kalbėti. Vaiko sukrėtimas, kaip ir pagrįstų pirminės apklausos duomenis, tai yra pakitimų kompleksas, išsivystantis smegenyse dėl daugybinių, kartotinių, intensyvių, natūraliai paties žmogučio, be papildomos jėgos poveikio niekaip nesumodeliuojamų, nesusimuliuojamų, reiškia, poveikių ir gesinimų pasekmė, kada purtomas vaikelis ir smegenys būdamos ne tokio brandumo kaip suaugusio žmogaus, šitų judesių kartotinių, pirmyn atgal ar šoninių, nesvarbu. Tai yra kompleksinis persidengiantis elementas, bet kartotiniai skliauto, galvos, kaukolės dėžės judesiai nebesutampa, tiesiog rezonuoja su galvos smegenų judesiais, atsimuša į struktūras, žalojasi smegenys. Viduje jų esančių smegenų skilvelių skysčių turiniu, hidraulinis poveikis. Taip pat smegenys veikia į pamato kraujagysles, optinius nervus, kurie guli, kurių priekinė kaukolės duobė, tiesiog yra hidraulinis poveikis į kraujagysles, kyla akimis slėgis, plius paties obuolio masė atsimuša į akiduobės dugnus, to pasekmėje tas sindromo visas komplektas ir išsivysto. Atšoka vaikeliam akių tinklainių plotai, židiniais, šiuo atveju visa tinklainė atšoko kairėje akyje iš vieno krašto. Galvos smegenys nuo savo judėjimo ir nebrandžių tarpusavio ryšiais sluoksnių prasislenka tiesiog žirkliniu mechanizmu, nutrūkinėja funkciniai arba net anatominiai ryšiai tarp aksomų, formuodami mikro ar stambiau matomas difuziškai pasisėjusias kraujosruvas smegenyse, plius nuo smegenų judesio ar neatitikimo santykio, tempimo smegenų su dangalais išsivysto kraujo išlajos po kietuoju dangalu kritinio persislinkimo taškuose. Šiuo atveju pagal smegenų pusrutulius atskiriant į pjautuvą, va tai toks kompleksas pakitimų. Bet dabar eskaluojama sindromo išplėsta versija, kad sukrėsto, kažkur tai mesto, nes tiesiog pykčio psichologija, nevilties psichologija kalba apie tai, kad žmonės tai padaro ne sąmoningai, iš nevilties, nesuvaldydami šitos vaiko emocijos, kažkokio protrūkio irzlumo ar panašiai, išprovokuoti impulsyvaus elgesio, sukrečia ir kažkur mestelna, trenkiama, kas kartais gali suvilioti žmogų tuo bent akimirka užtilimo, nes vaikui lyg užima kvapą tuo momentu, jis nutyla. Sukrėsto vaiko, sukrėsto ir mesto vaiko sindromui klinicistai būtent akcentuoja dar ir šonkaulių lūžius, vidaus organų sukrėtimą. Šiuo atveju klinikinis vaizdas jau irgi bylojo, kad ant dešinės kūno pusės būta išsėto platesnio kontakto ir būdinga kartais į lovą, ne kažkur tikslu vaiką sužaloti, mesti į sieną, į kažkokį ribotą daiktą, bet į patalus, į lovelę. Tai toks, kaip autotrauma būtų, vidaus organų sukrėtimo, kas šiuo atveju rentgenologiškai matėsi debesimis pritemęs dešinys plautis. Tiek galėtų papasakot apie traktuojamus medicininius aspektus šiuo atveju rastus kūne sukrėsto vaiko. Sukrėstas smegenų difuzinis pažeidimas kritimo pasėkoje duoda betarpišką sąmonės sutrikdymą bent jau iki tiek, kad koordinuotai, valingai žmogus vaikščioti negali. Sutrikdo sąmonę ir jinai gali progresuodama gilėti iki gilios refleksinės komos, bet kaip ir apklausoje minėjo, šiuo atveju, išskirti galimi bent du galvos smegenų pažeidimo komponentai. Vienas pažeidimas - židininis, kuris galėtų būti, neatmestina ir sumuojantis sukrėtimo elementą, reiškia, kai kairės maumeninės srities sumušimas su įspaustiniu kaulo lūžiu, bet nepakanka jį tiesiogiai kaltinti šitą poveikį smegenims bent jau židininiu, nes kada yra įspaustinis lūžis su išreikštu giliu, gilai penetruojančiu, statmenai kaulo plokštuma einančiu jėgos poveikiu, turėtų būti sumuštos ir smegenys. Bet nei daktarai tirdami kompiuteriniu tomografu nematė toj vietoj židininio smegenų atsako, reiškia, poveikio, nei autopsijos metu jie rado įrodymą atitikmens, kur kaulo lūžis, kad būtų smegenys sumuštos. Kitais atvejais gali būti difuzinis pažeidimas, bet tai visada bus greta židininio. Šitokiu atveju židininio pažeidimo smegenyse nėra, taigi negalėtų kategoriškai pasakyti, po to kai buvo įspaustas kaulas tada dingo, bet tai galėjo būti pretekstas provokuojantis, na neviltį, agresiją, kaip bepavadinsim, kada vaikas nenustodamas verkia, daromas kažkoks neparankus, netinkamas, o sukrėtimas čia atskiri elementai turi būti. Kai sukrėtė, dingo sąmonė, bet kai įlaužė kaulą, negali pasakyti. Kai supurtė vaiką, jis turėjo pagal šitokias išraiškas likti be sąmonės. Medicininė invazija dviejų parų įsiterpimo laikotarpyje viską išlygina ir per plačios ribos, kad būtų galima klinikine ar morfologine prasme sudėlioti jų chronologiją. Po to, ji laikyta aparatiniame gyvybės palaikyme. Supančios kraujosruvos tiek rankelėje, tiek kojoje, tiek ties kaukolės lūžiu mikroskopiškai atrodo identiško vaizdo, tiesiog rodo, kad yra uždegiminės reakcijos atsakas. Galėtų ta situacija modeliuotis taip, kad izoliuotas kaukolės lūžis, po to sukrėsto vaiko sindromas. Šiuo atveju buvo piktas sukrėtimas, ne raminančiu dalyku tai buvo daroma. Galimi trys išvados santykio su sukrėtimo ir lūžio variantai. Vaiko aktyvios dar kamieninės ląstelės, tai yra vidinis kaulo paviršius. Pagal išorinį sužalojimą, ta kraujosruva atrodė identiškai kaip rankos lūžis ir kojos lūžis, kraujosruva dengianti lūžio zoną. Kojų, rankų lūžio atsiradimo mechanizmas rentgenologiškai matėsi dar platesnis, nei pavyko akies kontrolėje tai pastebėti. Jauno amžiaus lūžių specifika įvyksta vidukauline kraujosrūva. Kauleliai lūžta tik prie kritinio pertempimo ribos. Antrasis jau buvo su kraujosruva, antkaulio plyšimu viršutiniame paviršiuje. Poveikio būta iš viršutinės delno pusės, tiesiogiai toje vietoje, kurioje pažeista kaulų struktūra. Blauzdos kaulų lūžio poveikis iš priekio išorės. Tai yra pėdos į čiurnos sritį jėgai spaudžiant iš šono ir priekio. Galimi variantai tiek tiesiogiai paveikiant šią sritį, tiek laikant ir ją lenkiant. Jis poveikio kritinio ir pavojingo gyvybei iš šio įspaudimo nematė. Kuo arčiau suėmimo taško atsiranda vaiko galva, tuo jam intensyvesnės krypties pakeitimo amplitudės. Šiuo atveju suimta už žastų, arti galvos, kaklo ašies. Tai yra galvos svyravimas ar priekine, ar šonine ašimi. Pakanka akimirkos, krestelėjimo, tuo momentu vaikas lyg ir nutyla, bet kartais tai lemtinga. Sukrėsto vaiko sindromas iš griuvimo neįvyksta, tai yra supurtymas. Kaukolės kaulo įspaustinis tai yra mikro lygyje. Šis kaukolės lūžis galėjo atsitikti ir prie kitų aplinkybių. Gali būti kaip lydintis, papildoma sindromo dalis arba atsiskirti aplinkybėmis ir laike, ir būti tiek prieš, tiek po. Sukrėsto vaiko sindromo atsiradimas reikalauja serijos intensyvių purtymų su kietais sustabdymais. Sukrėtimas yra netyčinis emocijų slopinimas, noras vaiko emocijas, verksmą nuslopinti. Kai vaiką krestelna, galbūt net nepajutus, matosi slopstančios organizmo funkcijos.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad nusikalstamą veiką įvykdė būtent jis. Kaip seka iš nukentėjusios N. Š. parodymų, ji dukrą 2012-11-27 apie 18 val. S. A. atvežė nesužalotą ir gyvą. Tai, kad mergaitė buvo atvežta sąmoninga ir tuo laiku patvirtina, ir liudytojos D. B. parodymai bei jiems patikrinti pagarsinti liudytojo D. B. parodymai. Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog įvykio nepamena, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų matyti, kad mažametė S. B. jam buvo palikta gyva ir sąmoninga. Tai, kad mergaitė jam buvo palikta nesužalota patvirtina ir D. B. parodymai apie tai, kad ji bendravo su S. A. telefonu ir šis jai sakė, jog „vaikai žaidžia, valgo kinderį“, o tai atitinka ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, nors kaltinamasis teigia, jog įvykio nepamena, tačiau apklausiamas 2013-11-11, t.y. netrukus iki to kai byla buvo perduota teismui (gauta teisme 2014-01-13), jis gana detaliai nurodė aplinkybes, susijusias su S. B. palikimu jam saugoti, jos priežiūra. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto aprašomosios dalies (b. l. 98-100, t. 4) matyti, kad S. A. teigė, jog „kas svarbu, viską atsimena“, todėl jo teiginiai jog šiuo metu jis nieko nepamena bei nepamena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir kodėl jie prieštaringi, vertintini kaip gynybinė kaltinamojo taktika. Pažymėtina, kad nors ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau visuose jis teigė, jog jam atvežta ir saugoti palikta S. B. buvo sąmoninga, atliko vienokius ar kitokius judesius ir tai atitinka jau paminėtų liudytojų ir nukentėjusios parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Iš liudytojos D. B. bei paties kaltinamojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tuo metu, kai jam buvo palikta saugoti mažametė S. B., namuose buvo tik jis ir jo mažametis sūnus. Kaip matyti iš specialistų apklausos protokolų, specialisto parodymų teisme bei specialisto išvados, dėl patirtų sužalojimų S. B. negalėjo būti sąmoninga bei vaikščioti, kadangi kaulų lūžiai yra skausmingi ir prie jų priprasti nėra galima, o tai, įvertinus anksčiau paminėtus parodymus, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad visi kaltinamajam inkriminuoti nužudytosios sužalojimai, buvo padaryti tuo metu, kai S. B. buvo jo priežiūroje, t.y. laikotarpiu nuo 2012-11-27, apie 18 val.. Iš specialistų apklausų bei išvados matyti, kad tokių sužalojimų nužudytoji pasidaryti pati krisdama negalėjo. Įvertinant sužalojimų kiekį, specialistų nurodomą jų padarymo mechanizmą, akivaizdu, kad šių sužalojimų negalėjo padaryti ir mažametis kaltinamojo sūnus, ar kaltinamasis neatsargiai užgriūdamas ant mažametės nužudytosios (ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo pateikta versija). Sužalojimai išvardinti specialisto išvados 2.5 ir 2.6 p. yra padaryti anksčiau nei aptariama nusikalstama veika ir įtakos mirčiai neturėjo, todėl kaltinamajam pagrįstai nėra inkriminuojami, tačiau tai nešalina kaltinamojo dėl kitų jam inkriminuotų sužalojimų padarymo.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaip seka iš specialisto išvados ir apklausų, pagrindinė mirties priežastis yra sukrėsto vaiko sindromas, kuris padaromas tik aktyviais veiksmais. Kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis), nužudytajai padaryti daugybiniai kiti kūno sužalojimai, bei specialistų apklausose bei išvadoje nurodomas sužalojimų bei sukrėsto vaiko sindromo padarymo mechanizmas, rodo, kad kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad tokie jo veiksmai gali atimti gyvybę, tačiau įvertinus ir tai, kad greitąją med. pagalbą iškvietė pats kaltinamasis, o pagrindinė mirties priežastis yra sukrėsto vaiko sindromas, darytina išvada, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. nėra pagrindo padaryti išvadą, kad kaltinamasis siekė mažametės S. B. mirties.

Nužudytoji S. B. buvo gimusi 2011-05-17. Mažamečiu yra laikomas vaikas, neturintis 14 metų. Šią aplinkybę be abejo žinojo ir suvokė kaltinamasis, todėl jo veika pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. kvalifikuota teisingai.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (kasacinės bylos Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Šioje byloje nustatyta, kad nužudytoji S. B. buvo tik kiek daugiau nei 1 metų, todėl jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, ji visiškai negalėjo savimi pasirūpinti, ir dėl savo kūdikystės (mažametystės) buvo bejėgiškos būklės. Šią aplinkybę neabejotinai žinojo ir suprato kaltinamasis, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 2 p..

Kaltinamasis buvo kaltinamas ir veiką kvalifikuojančiu požymiu – nužudymu itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.), tačiau kaip jau buvo konstatuota, nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia ir nors sužalojimų kiekis nėra mažas, tačiau didžioji jų dalis yra sužalojimai, kurie specialisto vertinami kaip nežymūs ar nesunkūs sveikatos sutrikdymai, neturėję įtakos mirčiai ir nors teismo manymu tokie sužalojimai neabejotinai sukėlė mažametei fizinį skausmą, tačiau tai nėra pagrindu teigti, kad kaltinamasis suvokė ir siekė tokiu būdu mažametę itin žiauriai ar kankinant nužudyti. Be to, iš bylos aplinkybių seka, kad visi kaltinamajam inkriminuoti nužudytai mažametei konstatuoti kūno sužalojimai, tame tarpe ir mirtį sukėlęs sukrėsto vaiko sindromas, buvo padaryti artimu vienas kitam laiku, o ne sąmoningai itin žiauriai ir ilgai kankinant, todėl ši veiką kvalifikuojanti aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis pastebėjęs, jog mažametė nukentėjusioji pasijuto blogai, iškvietė greitąją med. pagalbą, t.y. aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių – mirties, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis, palikus jam prižiūrėti mažametę S. B., išgėrė 2 litrus 5 procentų stiprumo alaus. Tokia aplinkybė iš jo paaiškinimų užfiksuota ir ekspertizės akte (b. l. 98-100, t. 4). Kaip matyti iš alkotesterio parodymų kvito (b. l. 155, t. 1), kaltinamajam po įvykio praėjus apie 2 valandoms, dar buvo nustatytas 1 promilės girtumas. Kaip seka iš nukentėjusios N. Š. parodymų, ji ir anksčiau buvo palikusi S. A. pasaugoti dukrą, tačiau niekada nebuvo radusi sužalojimų, o D. B. (kaltinamojo sugyventinė) jam esant neblaiviam bėgdavo iš namų. Nors pastarosios aplinkybės liudytoja D. B. ir nepatvirtino, tačiau kaip matyti iš administracinių teisės pažeidimų istorijos, kaltinamasis 3 kartus buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, kurie visi padaryti jam esant neblaiviam (b. l. 8, t. 4). Aukščiau paminėtame ekspertizės akte yra nurodoma, jog kaltinamasis S. A. save apibūdino kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu, greitai susinervinantį. Be to, akte nurodoma, kad kaltinamajam būdingas nepastovus emocingumas, lengvai užgaunama savimeilė, padidintas reaktyvumas aplinkos poveikiams bei dirgikliams su polinkiu reaguoti perdėm emocionaliai, todėl visuma šių aplinkybių leidžia padaryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir pavartotas alkoholis, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.). Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, daro išvadą, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Kaltinamajam yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Dėl dabartinės psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymu metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 6, 98-100, t. 4). Kaltinamojo parodymai tiek duotieji ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra logiški ir nors nėra nuoseklūs, tačiau tai nėra pagrindu abejoti kaltinamojo pakaltinamumu. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 7, t. 4). Baustas administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str., 174 str., 178 str. 1 d. (b. l. 8, t. 4). Oficialiai nedirbo (b. l. 10, t. 4). Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 1, 2 p. yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad nusikaltimo padarymą neabejotinai lėmė ir kaltinamojo psichinė būklė, kuri nors ir nesudaro pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau į ją atsižvelgtina individualizuojant bausmę. Įvertinus tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tačiau padarytas veikiant netiesiogine ir neapibrėžta tyčia, tai, kad kaltinamasis supratęs, jog jo veiksmai sukėlė pavojų mažametės gyvybei ėmėsi priemonių ją išsaugoti – iškvietė greitąją med. pagalbą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau jam artima – 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 63 str. 9 d.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014 m. gegužės 16 d..

2012-11-29 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymas 2014-01-28 nutartimi pratęstas 3 mėn. skaičiuojant nuo 2014-02-17, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (pratęstina) (BPK 119 str., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1d.).

Nukentėjusioji N. Š. pareiškė 300000 Lt (b. l. 130, t. 1, b. l. 4-5, t. 5), nukentėjusysis V. B. – 500000 Lt (b. l. 138, t. 1) civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Nukentėjusieji neteko artimo žmogaus – dukros ir tai neabejotinai jiems sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Iš visumos įrodymų seka, kad nukentėjusios N. Š. ryšys su dukra buvo artimesnis nei nukentėjusiojo V. B., kuris gana ilgą laiką su dukra negalėjo bendrauti, dėl smurto artimoje aplinkoje. Be to, kai matyti iš nukentėjusiojo V. B. parodymų, siekdamas 500000 Lt neturinės žalos priteisimo, žalos atlyginimą supranta kaip papildomą bausmę kaltinamajam, tačiau kaip jau buvo minėta – neturtinės žalos atlyginimą negalima paversti papildoma bausme, todėl nukentėjusiems nustatytinas skirtingas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini dalinai ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai N. Š. priteistina 100000 Lt, nukentėjusiajam V. B. – 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 3216,30 litų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 116, t. 4). Pateikta pažyma, patvirtina, kad S. B. gydymo išlaidos sudarė 3216,30 Lt (b. l. 117, t. 4). Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad gydymas S. B. buvo taikomas dėl kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų. Žala iki šiol nėra atlyginta, todėl šioje baudžiamojoje byloje pareikštas 3216,30 litų civilinis ieškinys dėl nusikaltimo metu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė kėdutė (taburetė), vaikiškas buteliukas, S. A. mobilaus ryšio telefonas NOKIA 1600 su sim Labas kortele, paketas po specialisto išvados (Nr. S39/13(01): Nr. 1. Antresolės apačios apdailos juostelė su raudonos spalvos dėmėmis. Nr. 2. Nuo spintos durelių, esančių koridoriuje raudonos spalvos dėmės nuoplova. Nr.3. Dešinės pusės sienos tapetu dalis raudonos palvos dėmės. Nr. 4. Nuo dešinės sienos viršutinės dalies, esančio prie svetainės durų rėmo kampo viršuje paimta tapeto dalis su rudos spalvos dėmėmis. Nr. 5. Nuo kairės sienos paimta tapeto dalis su rudos spalvos dėmėmis. Nr. 6. Seiliukas, rastas šiukšlių dėžėje. Nr. 7. Vaikiška suknelė, rastas šiukšlių dėžėje. Nr. 8. Popierinio rankšluosčio gabaliukai, rasti šiukšlių dėžėje. Nr. 9. Suglamžyto pleistro gniužulas, rastas šiukšlių dėžėje. Nr. 10. Iš svetainės paimta raudonos spalvos lašo formos dėmė su tapetu. Nr. 11. Iš svetainės paimta raudonos spalvos dėmės nuoskuta. Nr. 12. Raudonos spalvos dėmė iškirpta su žalios spalvos užuolaidos dalimi. Nr. 13. Raudonos spalvos dėmė iškirpta su baltos spalvos užuolaidos dalimi. Nr. 14. Rankšluostis paimtas iš vonios kambario. Nr. 15. Iš vaikiškos lovytės paimta pagalvė ir pagalvės užvalkalas. Nr. 16. Pagalvės užvalkalas paimtas nuo lovos, bei maišelis Nr. 0086830 su daiktais - saugomi Vilkaviškio rajono PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Paketas su skaitmeninėmis laikmenomis (4 vnt. CD laikmenų) kartu su byla perduotas Kauno apygardos teismui – saugotina kartu su byla (BPK 96 str. 1 d. 4 p. 94 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjant bylą buvo kviečiami liudytojai, nukentėjusieji, kuriems iš teismo lėšų buvo išmokėta 126.50 Lt, kurios pripažintinos proceso išlaidomis (2014-03-12 nutartis, b. l. 191, t. 4, 2014-03-24 nutartis, b. l. 26, t. 5), 2014-04-15 nutartis, b. l. 43, t. 5). Be to, kaltinamajam ir nukentėjusiajai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 171, t. 4, b. l. 22, 24, 33, t. 5). BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Už advokato darbą yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamojo turtinė padėtis yra bloga, iš jo priteisiamas ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiems, o tai neišvengiamai dar labiau pasunkins kaltinamojo turtinę padėtį, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis turi ir psichikos trūkumų, proceso išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jo nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 2 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str.

nusprendžia:

S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte ir paskirti 12 (dvylikos) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-05-16.

S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų N. Š. ir V. B. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai:

Priteisti iš S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai N. Š. (gim. 1975-01-16) - 100000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų), nukentėjusiajam V. B. (gim. 1969-08-15) – 70000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų);Priteisti iš S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3216,30 Lt (tris tūkstančius du šimtus šešiolika litų 30 ct.) žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai (įstaigos kodas 188783839, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

medinę kėdutę (taburetė), vaikišką buteliuką, S. A. mobilaus ryšio telefoną NOKIA 1600 su sim Labas kortele, paketą po specialisto išvados (Nr. S39/13(01): Nr. 1. Antresolės apačios apdailos juostelė su raudonos spalvos dėmėmis. Nr. 2. Nuo spintos durelių, esančių koridoriuje raudonos spalvos dėmės nuoplova. Nr. 3. Dešinės pusės sienos tapetu dalis raudonos palvos dėmės. Nr. 4. Nuo dešinės sienos viršutinės dalies, esančio prie svetainės durų rėmo kampo viršuje paimta tapeto dalis su rudos spalvos dėmėmis. Nr. 5. Nuo kairės sienos paimta tapeto dalis su rudos spalvos dėmėmis. Nr. 6. Seiliukas, rastas šiukšlių dėžėje. Nr. 7. Vaikiška suknelė, rastas šiukšlių dėžėje. Nr. 8. Popierinio rankšluosčio gabaliukai, rasti šiukšlių dėžėje. Nr. 9. Suglamžyto pleistro gniužulas, rastas šiukšlių dėžėje. Nr. 10. Iš svetainės paimta raudonos spalvos lašo formos dėmė su tapetu. Nr. 11. Iš svetainės paimta raudonos spalvos dėmės nuoskuta. Nr. 12. Raudonos spalvos dėmė iškirpta su žalios spalvos užuolaidos dalimi. Nr. 13. Raudonos spalvos dėmė iškirpta su baltos spalvos užuolaidos dalimi. Nr. 14. Rankšluostis paimtas iš vonios kambario. Nr. 15. Iš vaikiškos lovytės paimta pagalvė ir pagalvės užvalkalas. Nr. 16. Pagalvės užvalkalas paimtas nuo lovos, maišelį Nr. 0086830 su daiktais, saugomus Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. paketą su skaitmeninėmis laikmenomis (4 vnt. CD laikmenų) kartu su byla perduotą Kauno apygardos teismui, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.