Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1618-323/2015, prašymo nagrinėjimu suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, V. G., R. G., VĮ „Turto bankas“ ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme po trūkumų pašalinimo priimtas nagrinėjimui pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1618-323/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais. Pareiškėjas nurodo, kad naujos aplinkybės paaiškėjo Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-375-676/2018 (byla dar neišnagrinėta). Pažymi, jog prašomoje atnaujinti civilinėje byloje teismui buvo pateikta vienokia ginčo objekto kadastro byla, o VĮ Registrų centrui jau kitokia ginčo objekto kadastro byla. Tai reiškia, jog teismas suklydo/buvo suklaidintas, nes tenkinant pareiškimą dėl nuosavybės pripažinimo rėmėsi dokumentu, kuris pasirodo buvo neteisingas ir tai pripažino dokumentą sudariusi UAB „Aidila“. Tolimesni paties pareiškėjo veiksmai paneigė ginčo sandėliuko ir buto (duomenys neskelbtini) tariamą funkcinį ryšį, kai tariamai be ginčo sandėliuko pareiškėjas negalėjo tinkamai naudotis minėtu butu: ginčo sandėliuko nuosavybės teisė buvo perleista. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat teigia, kad yra pagrindas atnaujinti procesą dėl neįtrauktų į bylą suinteresuotų asmenų - VĮ Turto banko ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pat, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, - užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų ir kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-739/2000; 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu

Pareiškėja pareiškimą dėl proceso atnaujinimo reiškia remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, motyvuodama tuo, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje teismui buvo pateikta vienokia ginčo objekto kadastro byla, o VĮ Registrų centrui jau kitokia ginčo objekto kadastro byla. Tai reiškia, jog teismas suklydo/buvo suklaidintas, nes tenkinant pareiškimą dėl nuosavybės pripažinimo rėmėsi dokumentu, kuris pasirodo buvo neteisingas ir tai pripažino dokumentą sudariusi UAB „Aidila“. Taip pat nurodo, kad pareiškėja prašomoje atnaujinti byloje visada kategoriškai teigė, kad pretenduoja būtent į ginčo sandėliuką, nes jis stovi ant žemės sklypo Tiltų g. 22 dalies, įgytos pagal 2005-04-29 žemės klypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Paaiškėjus akivaizdiems skirtumams tarp VĮ Registrų centro 2016-04-19 matavimų ir UAB „Aidila“ 2013-08-20 matavimų, kai yra didžiulis ~3,67 m neatitikimas, paneigiami pareiškėjo minėti teiginiai: 1) jog visi 10 sandėliukų yra būtent Tiltų g. 22 žemės sklypo dalyje; 2) ginčo sandėliukas stovi ant pareiškėjo įgytos žemės sklypo dalies (ginčo sandėliuko plotis yra 1,84 m, todėl statiniui „pajudėjus“ 3,67 m. akivaizdu, jog atitinkamai „pajudėjo“ ir ginčo sandėliukas). Vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 61 punktu, visi matavimai atliekami ir užrašomi 0,01 m tikslumu, o šiuo atveju leidžiama paklaida dėl nežinomų priežasčių buvo viršyta netgi ~367 kartus. Paaiškėjus, jog ginčo sandėliukas nestovi ant pareiškėjo žemės sklypo Tiltų g. 22 privatizuotos dalies, vėl tampa aktualus ūkinio pastato Tiltų g. 22A pareiškėjo atstovo pateiktas 1971 m. projektas, kuris pagal pareiškėjo teiginius buvo tariamai individualus (nevalstybinis) projektas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kas buvo užsakovas. Jeigu būtų pateiktas visas 1971 m. projektas, o ne ištraukos/dalys, būtų buvę galima nustatyti projekto užsakovą / savininką, nes tituliniuose projektų lapuose visada nurodytas projekto užsakovas. Be to teigia, kad pareiškėjas elgėsi galimai nesąžiningai, nes pateikė ne tik neteisingas, bet ir skirtingas UAB „Aidila“ 2013-08-20 kadastro bylos versijas teismui ir VĮ Registrų centrui.

Suinteresuoti asmenys V. G. ir R. G. atsiliepime į prašymą su tokiais Klaipėdos miesto savivaldybės teiginiais nesutinka. Nurodo, kad teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1618-323/2015 į šią bylą buvo pateiktas kadastrinės bylos išrašas, kurioje 2013-08-20 UAB „Aidila“ buvo parengtas ginčo sandėliuko patalpos planas, nurodant patalpos plotą 5,38 kv. m., į tokio dydžio nuosavybės patalpą ir buvo įregistruota nuosavybės teisė V. G., todėl nebuvo jokio nevienodų duomenų pateikimo teismui ir Registrų centrui. Be to, iš VĮ „Registrų centras“ išreikalauta kadastrinė byla, yra ne V. G. sandėliuko Nr. 9, o sandėliuko Nr.7, kuris priklauso kitam asmeniui. Teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo visas galimybes nusistatyti ginčo pastato tikslias koordinates dar bylos nagrinėjimo metu, įrodinėdama valstybės nuosavybės teisę, ir teikti savo įrodymus dėl jo lokalizacijos žemės sklypo atžvilgiu, jeigu būtų maniusi, kad tai turi kažkokią reikšmę byloje.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Kad procesas gali būti atnaujinamas turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjos teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 str., 369 str. 2 d.). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjų proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Danės būstas“, 2015-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1618-323/2015 ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą, 2015-10-15 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjos pareiškimą ir nustatė, kad V. G., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 1/10 dalį sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/428 plane pažymėtas 9A, pastate, esančiame Tiltų g. 22, Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto savivaldybė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo faktą, kad į bylą V. G. buvo pateikusi UAB „Aidila“ 2013-08-20 kadastrinių matavimų bylą mažesnės apimties, o teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ pagal kitą tos pačios kadastrinės bylos versiją (didesnės apimties lapų skaičiumi), kurią VĮ „Registrų centras“ pateikė civilinėje byloje Nr. e2-375-676/2018. Taip pat nurodo, kad UAB „Aidila“ darytų 2013-08-20 kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo planas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės užsakytų 2016-04-19 kadastrinių matavimų byloje esančiam statinių išdėstymo planui.

Pažymėtina, kad teismui nagrinėjant bylą buvo pateiktas kadastrinės bylos išrašas, kurioje 2013-08-20 UAB „Aidila“ buvo parengtas ginčo sandėliuko patalpos planas, nurodant patalpos plotą 5,38 kv. m., į tokio dydžio nuosavybės patalpą ir buvo įregistruota nuosavybės teisė V. G., todėl nebuvo jokio nevienodų duomenų pateikimo teismui ir VĮ „Registrų centras“, todėl konstatuoti, kad tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė negalima. Be to, UAB „Aidila“ savo 2017-07-04 rašte yra paaiškinusi, kodėl atsirado Klaipėdos miesto savivaldybės prašyme dėl proceso atnaujinimo akcentuojamas matavimų neatitikimas, t.y. skirtumas statinių išdėstymo plane skiriasi sandėlių pastato vietos žemės sklype, todėl kad nebuvo atliekamas statinio koordinavimas, t.y. nenustatinėjamos tikslios pastato geodezinės koordinatės žemės sklype. Lygiai taip pat sandėliukai žemės sklype Tiltų g. 22 buvo pažymėti ir sudarant žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios priedas buvo sklypo planas. Šiame plane visi dešimt sandėliukų nurodyti kaip esantys viename sklype ir nustatyta, kad žeme po šiais sandėliukais bendrai naudosis 10 gyventojų, t.y. tie asmenys, kurie turėjo ir naudojosi po vieną sandėliuką, tame tarpe ir V. G.. Šis žemės ribų planas, jo ribos buvo įregistruotos kadastro žemėlapyje 2005-03-17. Sutiktina su V. G. ir R. G. teiginiais, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo visas galimybes nusistatyti ginčo pastato tikslias koordinates dar bylos, kurios procesą siekia atnaujinti, nagrinėjimo metu, įrodinėdama valstybės nuosavybės teisę, ir teikti savo įrodymus dėl jo lokalizacijos žemės sklypo atžvilgiu, jeigu būtų maniusi, kad tai turi kažkokią reikšmę byloje. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018). Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-1618-323/2015 buvo kilęs ginčas ne dėl objekto dydžio, ne dėl jo tikslios lokalizacijos, o dėl nuosavybės teisės, todėl kadastravimo netikslumai, jeigu jie ir buvo, neturėjo jokios įtakos ginčo esmei.

Visa tai įvertinus nenustatyta, kad būtų paaiškėjusios naujos aplinkybės, kad šios aplinkybės sudarytų esminę reikšmę, kad būtų priimtas kitoks sprendimas ir kad tai sudarytų pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1618-323/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu pagrindu

Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat teigia, kad yra pagrindas atnaujinti procesą dėl neįtrauktų į bylą suinteresuotų asmenų, nes pagal Centralizuotai valdomo valstybės turto valdymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei LR finansų ministro 2014-09-30 įsakymu Nr. 1K-300 patvirtintų VĮ Turto banko įstatų 8.1.8. punktą, suinteresuotas asmuo byloje turėjo būti įtrauktas VĮ „Turto bankas“, o pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, LR Vyriausybės 1998-07-16 nutarimą Nr. 45/173 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentų formų patvirtinimo“, kitas valstybinio turto valdytojas ir atstovas yra Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, kuri taip pat suinteresuota bylos baigtimi.

Dėl neįtrauktų į bylą suinteresuotų asmenų V. G. ir R. G. nurodo, kad apie iškeltą bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo yra skelbiama viešai ir visi suinteresuotieji asmenys turi teisę įstoti į bylą. Nei vienas iš pareiškėjos nurodytų asmenų į bylą neįstojo ir susidomėjimo nereiškė, t.y. nemanė kad ši byla susijusi su valstybės interesais ar dėl valstybės turto. Ginčo turtas nėra valstybinė nuosavybė, todėl teismo sprendimu nepasisakyta dėl jokių Turto banko ar LR Aplinkos ministerijos teisių ir pareigų.

Šio prašymo nagrinėjimui į bylą įtrauktos minėtos institucijos taip pat kategoriškai neteigė, kad valstybė ar jos kaip valstybę atstovaujančios institucijos privalėjo būti įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis. Be to LR Aplinkos ministerija išnagrinėtoje byloje dėl juridinio fakto nustatymo prašo laikyti šią instituciją netinkamu suinteresuoto asmens (valstybės) atstovu.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pažymėtina, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėja turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs suinteresuotų asmenų į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų suinteresuotų asmenų dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Kitokie pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomi teisės normų pažeidimai negali lemti teismo sprendimo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

Pažymėtina, kad nei VĮ „Turto bankas“, nei LR Aplinkos ministerija prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1618-323/2015 dėl to, kad valstybė ar šios institucijos kaip valstybę atstovaujančios institucijos, neteikė, be to ir pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė spręsti teismo nuožiūra, neįžvelgdamos pažeidimų. Sutinkamai su CPK 532 straipsniu apie iškeltą bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo yra skelbiama viešai ir visi suinteresuotieji asmenys turi teisę įstoti į bylą. Nei vienas iš pareiškėjos nurodytų asmenų į bylą neįstojo ir susidomėjimo nereiškė, t.y. nemanė kad ši byla susijusi su valstybės interesais ar dėl valstybės turto. Ginčo turtas nėra valstybinė nuosavybė, todėl teismo sprendimu nepasisakyta dėl jokių Turto banko ar LR Aplinkos ministerijos teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodytas pagrindas dėl neįtrauktų į bylą suinteresuotų asmenų negali būti pagrindu atnaujinti procesą.

Atsižvelgiant į nurodytą pripažintina, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai dėl tariamai naujai paaiškėjusių aplinkybių ir suinteresuotų asmenų neįtraukimo į bylos nagrinėjimą nepagrindžia proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, be to, negalima konstatuoti, kad priimtas, įsiteisėjęs ir vykdomas teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir įstatymo saugomus interesus, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas. Taip pat nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą.

Dėl senaties termino

V. G. ir R. G. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo taikyti trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CPK 368 str. 1 d.) pareiškėjo prašymui, kadangi pareiškėja apie naujai paaiškėjusias aplinkybes ir apie tariamą suinteresuotų asmenų neįtraukimą į bylą, kaip teigia Klaipėdos miesto savivaldybė, sužinojo žymiai anksčiau nei prieš tris mėnesius iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo teismui (2018-06-13). Pažymi, kad 2018-06-14 teismui nutartimi nustačius terminą prašymo trūkumams ištaisyti, tame tarpe nurodyti datą, kada buvo sužinotos aplinkybės, galinčios sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą, Klaipėdos miesto savivaldybė tokios datos taip ir nenurodė, savo 2018-06-29 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ apsiribodama bendro pobūdžio ir nekonkrečiais teiginiais, kad pagrindai išaiškėjo, nagrinėjant kitą bylą Klaipėdos apylinkės teisme (bylos Nr. e2-375-676/2018). Be to pareiškime dėl proceso atnaujinimo kalbama apie 2016-05-06 perdavimo-priėmimo aktą Nr.(9-4)-346K, kuriuo LR Aplinkos ministerija neva perdavė savivaldybių nuosavybėn sandėliukų pastatą Klaipėdoje, Tiltų g. 22A ir tai esą įrodo valstybės nuosavybės teisę į visą pastatą (akte minimi visi sandėlių pastato sandėliukai, išskyrus Nr. 9A (V. G.), Nr. 7A (A. Ž.), Nr. 6 (V. D.), nes šiems asmenims teismas jau buvo pripažinęs nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Apie šį aktą Klaipėdos miesto savivaldybė žinojo nuo 2016 m. balandžio mėn., nes pati ruošė šio akto projektą ir jį lydinčius dokumentus, todėl, be abejo, kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl šio dokumento kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, negali, nes praėjęs ne trijų mėnesių, o daugiau kaip dviejų metų laikotarpis.

Klaipėdos miesto savivaldybė savo prašyme kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo statinių vietos neatitikimus 2013-08-20 statinių išdėstymo plane ir 2016-04-19 statinių išdėstymo plane. 2016-04-19 kadastriniai matavimai buvo atliekami Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu, UAB „Aidila“ 2017-06-23 raštą su paaiškinimais dėl netikslumų 2013-08-20 kadastrinių matavimų byloje dėl statinių vietos žemės sklype išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-375-676/2018 pateikė 2017-07-04, todėl akivaizdu, kad visos šios aplinkybės Klaipėdos miesto savivaldybei buvo žinomos vėliausiai nuo 2017-07-04. Be to ir apie tai, kad į civilinę bylą Nr. 2-1618-323/2015 neįtrauktos pareiškėjos minimos institucijos pareiškėjui buvo žinoma visos šios bylos nagrinėjimo metu (2014-09-25 savivaldybei per EPP išsiųstas V. G. pareiškimas), kurioje Klaipėdos miesto savivaldybė buvo suinteresuotu asmeniu. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybė prašymą dėl proceso atnaujinimo reiškia žymiai praleidus tokio prašymo pateikimo terminą, tokio termino atnaujinti neprašo, nenurodo jokių termino praleidimo priežasčių, todėl pripažintina, kad Klaipėdos miesto savivaldybė prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė praleidus senaties terminą tokiam prašymui pateikti. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

V. G. ir R. G. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo nubausti Klaipėdos miesto savivaldybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai teikdama nepagrįstą prašymą, todėl turėtų būti taikoma CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda.

Pareiškėjas atsiliepimo į šį prašymą teismui neteikė.

Susipažinus su Klaipėdos miesto savivaldybės prašymu, su į bylą pateiktais dokumentais, teismas nenustatė, kad ši institucija, teikdama tokį prašymą piktnaudžiautu procesu (CPK 185 str.). Ši išnagrinėtoje civilinėje byloje buvusi suinteresuotu asmeniu institucija įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turi teisę teikti motyvuotą prašymą dėl proceso atnaujinimo jei mano, kad tam yra pagrindas, o tokio prašymo pagrįstumą teismas sprendžia ji išnagrinėjęs, priimdamas dėl to atitinkamą nutartį.

Teismo nuobaudų paskirtis – byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tinkamas procesinių pareigų įvykdymo užtikrinimas. Baudos skyrimas yra procesinė sankcija, kurios teismas imasi, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.).

Kad prašymu dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos miesto savivaldybė sąmoningai siektų vilkinti teismų priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų vykdymą teismas nenustatė, todėl atmeta kaip V. G. ir R. G. prašymą dėl pareiškėjos nubaudimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

A. K. miesto savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš šios institucijos suinteresuotam asmeniui R. G. priteistina 200 Eur atstovavimo išlaidų, jo turėtų advokatei už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymą (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 78, 93, 290-291, 366 str. 1 d. 2 p., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

Taikyti ieškinio senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1618-323/2015.

Atmesti V. G. ir R. G. prašymą dėl pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės nubaudimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės R. G. 200 Eur atstovavimo išlaidų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.