Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-11 · Civilinė byla Nr. e2-20976-1101/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
e2-20976-1101/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15239-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
R. D.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Ratvilė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20976-1101/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15239-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1, (S) 3.2.6.1; 3.2.4.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant ieškovei R. R. ir jos atstovui advokatui R. K.,atsakovei R. D. ir jos atstovui advokatui L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovei R. D. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Ratvilė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės R. D. 3 992 Eur negrąžintų paskolų sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat prašė priimti dalies pradinio ieškinio reikalavimų atsisakymą bei grąžinti ieškovei 136 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką.

2. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. suteikė atsakovei 6 072 Eur paskolų asmeninėms atsakovės reikmėms. Ieškovės teigimu, ji paskolas atsakovei teikė mokėjimais iš savo asmeninės sąskaitos, esančios AB ,,Swedbank“. Didžiąją dalį 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. gegužės 28 d. paskolintų lėšų atsakovė panaudojo jos gautų iš A. K. paskolų grąžinimui, t. y. po šių sumų gavimo iš ieškovės, atsakovė atlikdavo atitinkamus mokėjimus A. K., o paskolų likutis buvo panaudotas kitoms atsakovės reikmėms. Pasak ieškovės, atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį patvirtino, jog įrangą ,,RollShaper“ ieškovė ir atsakovė pirko kiekviena įnešdama savo dalis šios įrangos kainos. Savo dalį atsakovė pasiskolino iš G. P. ir A. K., o vėliau neturėjo pinigų šioms paskoloms grąžinti ir pasiskolino iš ieškovės. 2017 m. gegužės 1 d. 1 000 Eur atsakovei buvo paskolinti grynais pinigais; kitą dieną šią sumą atsakovė įnešė į banko sąskaitą ir iš jos grąžino skolą G. P.. Kitos paskolos atsakovei suteiktos, jai neturint pakankamai piniginių lėšų gyvenimui Lietuvoje. Ieškovės teigimu, iš suteiktų paskolų atsakovė jai (ieškovei) grąžino 3 160 Eur, o 2 912 Eur suma iki šiol negrąžinta.

3. Paskolas, susijusias su UAB ,,Ratvilė“ veikla, ieškovė teikė iš kitos sąskaitos, esančios AB SEB banke, dalį šių paskolų atsakovė taip pat panaudojo ne pagal paskirtį, o asmeninėms reikmėms. 2017 m. balandžio 10 d. ieškovė paskolino atsakovei 1 000 Eur tikslu sumokėti šią sumą įrangos ,,RollShaper“ pirkimui UAB ,,Ratvilė“, tačiau iš šios sumos atsakovė pasiliko sau 180 Eur asmeninėms reikšmėms. 2017 m. balandžio 12 d. ieškovė atsakovei paskolino 900 Eur, kurie buvo skirti UAB ,,Ratvilė“ veiklai reikalingų baldų – Česterfildo sofos ir fotelio įsigijimui. Tačiau šios sumos atsakovė neapskaitė UAB ,,Ratvilė“ buhalterinėje apskaitoje. Ši suma (900 Eur) panaudota asmeninėms atsakovės reikmėms – įvairiems pirkiniams prekybos centruose ir kt., mokant už įvairias paslaugas, išmokai K. D., grąžinant skolą E. C.. Ieškovės teigimu, bendra negrąžintų paskolų sumą – 3 992 Eur (2912 Eur + 180 Eur + 900 Eur).

Atsiliepimas

4. Atsakovė R. D. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra ir nebuvo jokių paskolos teisinių santykių; paskolos teisiniais santykiais ieškovė yra susieta su UAB ,,Ratvilė“, kurios 100 proc. akcijų turėtoja ji dabar yra.

5. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. skrydžio bilietams į Norvegiją ir kelionės išlaidoms ieškovė jai paskolino 300 Eur, pervesdama pinigus į atsakovės banko sąskaitą. Šią sumą atsakovė su pertekliumi grąžino ieškovei 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 17 d., ir 2017 m. vasario 25 d. pavedimais, pervesdama į ieškovės sąskaitą 469 Eur sumą. Kadangi atsakovė ieškovei pervedė per didelę pinigų sumą, ieškovė 2017 m. kovo 15 d. pavedimu grąžino atsakovei 136 Eur sumą. Patikslintame ieškinyje nurodytas 2017 m. kovo 31 d. 400 Eur pavedimas yra kaip dalis ieškovės įnašo į UAB „Ratvilė“ veiklą. Visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovė 2017 m. gegužės 1 d. pasiskolino iš ieškovės grynaisiais 1 000 Eur. Tą dieną banko sąskaitą atsakovė papildė savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovės į atsakovės sąskaitą 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. gegužės 28 d. ir 2017 m. birželio 6 d. pervestos lėšos nebuvo panaudotos UAB „Ratvilė“ veikloje, todėl atsakovė jas grąžino ieškovei 2017 m. liepos 7 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir 2017 m. spalio 3 d. mokėjimo pavedimais, kadangi šalys siekė dalyvauti įmonės veikloje lygiomis dalimis. 2017 m. UAB „Ratvilė“ veikla buvo nuostolinga ir nuolat trūko apyvartinių lėšų įmonės trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti. Todėl gyvendama ir dirbdama Norvegijoje atsakovė 2017 m. rugsėjo 4 d. į UAB „Ratvilė“ sąskaitą pervedė 900 Eur paskolą. Kadangi atsakovės finansinis indėlis į UAB „Ratvilė“ veiklą buvo didesnis, siekiant dalyvauti versle lygiomis dalimis ir sulyginti indėlio į įmonės veiklą balansą, ieškovė 2017 m. spalio 6 d. eilinį kartą įmonės apyvartinėms lėšoms skirtą 718 Eur sumą pervedė ne į įmonės, bet į atsakovės sąskaitą. Visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad jos 2017 m. spalio 17 d. į atsakovės sąskaitą pervesta 400 Eur suma ir 2017 m. gruodžio 16 d. į atsakovės sąskaitą pervesta 300 Eur suma buvo panaudotos atsakovės asmeninėms reikmėms. Šias lėšas eilinį kartą ieškovė pervedė ne į įmonės, bet į atsakovės sąskaitą. Tai, kad šios sumos buvo skirtos įmonės apyvartinėms lėšoms neginčytinai patvirtina atsakovės veiksmai. 2017 m. spalio 17 d. ieškovės pervestus 400 Eur atsakovė išėmė iš savo banko sąskaitos 2017 m. spalio 18 d. 8 val. 28 min., ir iš karto tą pačią dieną 8 val. 30 min., įnešė į UAB „Ratvilė“ sąskaitą tame pačiame bankomate. 2017 m. gruodžio 16 d. ieškovės pervestus 300 Eur 2017 m. gruodžio 17 d. 13 val. 19 min. atsakovė išėmė iš savo sąskaitos ir pridėjusi 200 Eur, iš karto 2017 m. gruodžio 17 d. 13 val. 20 min., tame pačiame bankomate įnešė 500 Eur sumą į UAB „Ratvilė“ sąskaitą. Patikslintame ieškinyje ieškovė pripažįsta, kad 2017 m. balandžio 10 d. paskolino UAB „Ratvilė“ 1 000 Eur „Roll Shaper“ pirkimui. Kartu reikalauja teismo iš šios sumos priteisti 180 Eur kaip asmeninę paskolą ieškovei. Reikalavimas grindžiamas spėjimu, kad būtent iš jos pervestų 1 000 Eur ieškovė savo asmeninėms reikmėms panaudojo 180 Eur sumą. Atsakovės banko sąskaitoje tiek prieš ieškovei pervedant 1 000 Eur 2017 m. balandžio 10 d., tiek po to kai atsakovė atliko 3 715 Eur įnašą į UAB „Ratvilė“ sąskaitą už perkamą įrangą 2017 m. balandžio 11 d., ji turėjo pakankamai asmeninių lėšų. Dėl to ieškovės šis reikalavimas laikytinas neįrodytu, nepagrįstu ir atmestinu. Už įmonės baldų: Česterfildo sofos ir fotelio pirkimą atsakovė sumokėjo gerokai anksčiau – 2017 m. balandžio 4 d. iš savo banko sąskaitos ir šį faktą patvirtina atsakovės banko sąskaitos išrašas. Ši 900 Eur suma nebuvo ir negalėjo būti apskaityta UAB „Ratvilė“ buhalterinėje apskaitoje kaip suteikta paskola, nes šio mokėjimo paskirtis buvo visiškai kita. 900 Eur suma ieškovės sumokėta atsakovei 2017 m. balandžio 12 d. buvo išankstinis dalinis atsiskaitymas su atsakove už vėliau ieškovei perleistas UAB „Ratvilė“ akcijas. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nepateikė teismui jokių leistinų ir pakankamų rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimą. Tokie įrodymai į bylą ir negali būti pateikti objektyviai, nes atsakovė asmeniškai nesiskolino reikalaujamų pinigų iš ieškovės.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir jame nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei suteiktas paskolas sąlyginai galima sugrupuoti į dvi grupes – vienos buvo susijusios su galimu būsimu ieškovės ir atsakovės verslu (teiktos iš AB SEB banko sąskaitos), o kitos buvo teikiamos asmeninėms atsakovės reikmėms (iš AB ,,Swedbank“ sąskaitos). Iš AB ,,Swedbank“ sąskaitos atsakovei buvo suteiktos grynai asmeninės paskolos, kurių ieškovė ir prašo priteisti šioje byloje, išskyrus du mokėjimus iš AB SEB banko sąskaitos, kurios nebuvo panaudotos UAB ,,Ratvilė“ veiklai. Priešingai nei teigia atsakovė, tarp šalių nebuvo jokio susitarimo po lygiai finansuoti UAB ,,Ratvilė“ veiklą, tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Nurodė, jog palaiko 2019 m. spalio 21 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, susijusias su kiekvienu mokėjimu. Nebuvo susitarimo per atsakovės sąskaitą finansuoti UAB ,,Ratvilė“ veiklą. Net jei toks susitarimas ir būtų buvęs, tuomet UAB ,,Ratvilė“ būtų skolinga atsakovei. Tarp šalių buvo pakankamai draugiški santykiai, todėl rašytinės paskolos sutartys pagal tarp šalių susiformavusią praktiką nebuvo sudaromos. Kasacinis teismas vertina, kad bankinis pavedimas gali būti įrodymas, patvirtinantis paskolos suteikimo faktą. Šiuo atveju atsakovė neneigia, kad mokėjimai yra paskola, tik teigia, kad paskola buvo suteikta UAB ,,Ratvilė“. Ieškovė skolino atsakovei pinigus asmeninėms reikmėms, nes su atsakove buvo geri santykiai. Jei paskola būtų teikiama UAB ,,Ratvilė“, tai ji turėjo būti teikiama tiesiogiai. Skolą perleisti be kreditoriaus sutikimo draudžiama, todėl teiginiai apie bet kokius paskolinius santykius su UAB ,,Ratvilė“ yra niekiniai.

7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad su reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad piniginės lėšos buvo pervedamos UAB ,,Ratvilė“ veiklai, dalis šių lėšų nebuvo panaudotos ,,Ratvilė“ veiklai, todėl jos ieškovei buvo grąžintos. Neatsiradus klientų nebuvo tikslo pirkti papildomos įrangos, todėl šios lėšos buvo grąžintos ieškovei. Dar iki UAB ,,Ratvilė“ įsteigimo ieškovė pervedė atsakovei 300 Eur skrydžiui į Norvegiją, tuos pinigus atsakovė ieškovei grąžino. Dar būnant Norvegijoje ieškovei kilo idėja kurti verslą, atsakovės sąskaita buvo naudojama, nes UAB ,,Ratvilė“ dar neturėjo sąskaitos (įmonės sąskaita buvo atidaryta 2017 m. balandžio 11 d.), kurią atidarė atsakovė, grįžusi į Lietuvą. Visos lėšos buvo skirtos UAB ,,Ratvilė“ veiklai, kodėl ieškovė jas pervedinėjo į atsakovės, o ne UAB ,,Ratvilė“ sąskaitą, kai ji jau buvo atidaryta, atsakovė nurodė nežinanti. Atsakovė nurodė 2017 m. gegužės 1 d. 1 000 Eur grynais pinigais iš ieškovės negavusi. Nei vienas rašytinis dokumentas nepatvirtina, kad atsakovei minėti pinigai buvo pervesti skolinantis. Šalių veiksmai rodo siekį daryti bendrą verslą, verslas sekėsi sunkiai, ieškovė nesąžiningai nepasisekusio verslo naštą siekia perkelti atsakovei. Tuo atveju, jei ieškinys ar jo dalis būtų tenkinti, prašo sumažinti ieškovei jai priteistinų atstovavimo išlaidų sumą, kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl bylos dalies nutraukimo.

8. Paduotu pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 9 218 Eur negrąžintų paskolų sumą, ieškinyje nurodyto dydžio kompensuojamąsias ir pelno palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, be kita ko, prašė priimti dalies pradinio ieškinio atsisakymą. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė atsisako pradinio ieškinio reikalavimų dėl 5 226 Eur (9 218 Eur – 3 992 Eur) paskolų sumos, 750,52 Eur palūkanų už laikotarpį iki 2019 m. gegužės 16 d., metinių palūkanų nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki pilno paskolų grąžinimo ir 44,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme priteisimo.

9. Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti nuo ieškinio (CPK 140 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad žinomos atsisakymo nuo ieškinio (jo dalies) pasekmės, todėl jos nebeaiškinamos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Atsisakymas nuo šios ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio atsisakymo priimamas ir bylos dalis dėl šio sprendimo 8 punkte nurodytų pradinio ieškinio reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl ginčo esmės

10. Reikalavimą priteisti 3 992 Eur sumą ieškovė kildino iš tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. ji paskolino atsakovei 6 072 Eur piniginių lėšų atsakovės asmeninėms reikmėms (iš kurių atsakovė grąžino 3 160 Eur), o dalį 2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. ieškovės atsakovei pervestų lėšų, skirtų UAB ,,Ratvilė“ veiklai, atsakovė panaudojo savo asmeninėms reikmėms (atitinkamai 180 Eur pagal 2017 m balandžio 10 d. mokėjimo pavedimą ir 900 Eur pagal 2017 m. balandžio 12 d. mokėjimo pavedimą), todėl paduotu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 992 Eur negrąžintų paskolų sumą (2 912 Eur + 180 Eur + 900 Eur).

11. Esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai – įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką yra būtinas paskolos sutarties požymis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Pareiga įrodyti šias aplinkybes pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018).

12. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovei suteikė šias paskolas asmeninėms reikmėms: 2017 m. kovo 15 d. – 136 Eur, 2017 m. kovo 31 d. – 400 Eur, 2017 m. gegužės 1 d. – 1 000 Eur, 2017 m. gegužės 23 d. – 1 000 Eur, 2017 m. gegužės 24 d. – 1 000 Eur, 2017 m. birželio 6 d. – 100 Eur, 2017 m. spalio 6 d. – 718 Eur, 2017 m. spalio 17 d. – 400 Eur ir 2017 m. gruodžio 16 d. – 300 Eur. Be to, ieškovė įrodinėja, kad dalį 2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. mokėjimo pavedimais ieškovės atsakovei pervestų lėšų UAB ,,Ratvilė“ veiklai (atitinkamai 180 Eur ir 900 Eur), atsakovė panaudojo savo reikmėms, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovės kaip paskola.

13. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių nebuvo sudarytos paskolos sutarties (paskolų sutarčių) bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Paskolos teisinių santykių egzistavimą tarp šalių ieškovė įrodinėja mokėjimo pavedimais (išskyrus 2017 m. gegužės 1 d. paskolintą 1 000 Eur, kurią, ieškovės teigimu, ji paskolino atsakovei grynaisiais pinigais).

14. Byloje pateiktas ieškovės AB ,,Swedbank“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė minėtas sumas (išskyrus ieškovės nurodytą 2017 m. gegužės 1 d. 1 000 Eur paskolą, kurią ji įrodinėja perdavusi atsakovei grynais pinigais) pervedė į atsakovės sąskaitą, mokėjimo paskirties laukeliuose nurodydama ,,sąskaitos papildymas“ (el. b. 1 t., b. l. 111). Kaip nurodo pati ieškovė 2019 m. spalio 21 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kasacinio teismo praktikoje pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas gali būti atliktas ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pavyzdžiui, bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovė mokėjimo pavedimų, kuriais įrodinėja suteiktų paskolų faktą, mokėjimo paskirtyse nurodė ,,sąskaitos papildymas“, o ne ,,paskola“. Todėl nurodyti mokėjimo pavedimai patvirtina piniginių lėšų pervedimo į atsakovės sąskaitą faktą (ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra), tačiau savaime nepatvirtina, kad jais pervestos lėšos atsakovei buvo suteiktos kaip paskola. Atsakovės gynybinė pozicija byloje grindžiama tuo, kad minėtos sumos į atsakovės sąskaitą buvo pervestos ne kaip paskola atsakovei, o skirtos UAB ,,Ratvilė“ veiklai (abiejų šalių vykdytam bendram verslui), išskyrus 2017 m. kovo 15 d. pervestą 136 Eur sumą. Kaip minėta, atsakovei neigiant paskolos teisinių santykių egzistavimą, pareiga įrodyti, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, tenka ieškovei.

15. Ieškovės teiginys, kad atsakovė neginčija, jog bent dalies bylos objektu esančių ieškovės mokėjimų paskirtis buvo paskola, nėra teisingas, kadangi nei atsiliepime į patikslintą ieškinį, nei teismo posėdžio metu atsakovė nepripažino, kad patikslintu ieškiniu prašomos priteisti sumos buvo skolintos.

16. Priešingai nei teigia ieškovė savo 2019 m. spalio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose, atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė neįrodinėja, kad atsakovė 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymais ieškovei grąžino ieškovės nurodomą 2017 m. kovo 15 d. atsakovei pervestą 136 Eur sumą. Priešingai, atsakovės pozicija yra ta, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 1 d. paskolino ieškovei 300 Eur skrydžio bilietams į Norvegiją ir šią sumą atsakovė grąžino ieškovei 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 17 ir 2017 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymais pervesdama 469 Eur, todėl permoką 2017 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymu ieškovė grąžino atsakovei (o ne paskolino). Ieškovė šios atsakovės pozicijos nepaneigė, nors tokia pareiga (įrodyti paskolos suteikimo faktą) tenka ieškovei.

17. Atsakovės pozicija dėl likusių sumų grindžiama tuo, kad jos buvo pervedamos bendram šalių vykdytam verslui – UAB ,,Ratvilė“ veiklai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo draugiški ir verslo santykiai – šalys nusprendė įkurti masažo studiją, tam tikslui buvo įsteigta įmonė ,,Ratvilė“, tiek ieškovė, tiek atsakovė tam tikru periodu gyveno Norvegijoje, šalių ir UAB ,,Ratvilė“ bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė pervedinėjo viena kitai pinigines lėšas, atsakovė įnešdavo lėšas į UAB ,,Ratvilė“ sąskaitą. Ieškovės argumentas, kad atsakovė neįrodė, jog minėtos lėšos buvo pervedamos kaip įnašai į ,,Ratvilė“ veiklą, neatitinka įrodinėjo naštos paskirstymo taisyklių, nes ieškovė turi įrodyti paskolos tarp šalių sudarymo faktą, o ne atsakovė jį paneigti. Be pačios ieškovės paaiškinimų byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad patikslintu ieškiniu prašomos priteisti sumos buvo pervestos atsakovei kaip paskola, kad atsakovė būtų įsipareigojusi minėtas sumas grąžinti. Kaip minėta, šalys kūrė ir vykdė bendrą verslą, byloje pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad šalys į viena kitos sąskaitas pervedinėjo įvairias pinigų sumas, pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalis siejo draugiški santykiai. Atsižvelgiant į šalis siejusius verslo santykius, byloje nesant ginčo dėl to, kad tam tikru metu ieškovė pervedinėjo į atsakovės sąskaitą lėšas, skirtas bendram verslui (iki UAB ,,Ratvilė“ banko sąskaitos atidarymo), teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog patikslintu ieškiniu prašomos priteisti lėšos taip pat buvo skirtos bendro verslo vystymui, o ne suteiktos atsakovei kaip asmeninės paskolos. Kaip minėta, aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Šuo atveju byloje be pačios ieškovės paaiškinimų nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minėtais pavedimais pervestos sumos buvo suteiktos atsakovei kaip paskola: mokėjimo pavedimuose nėra nurodyta, kad šios sumos suteikiamos kaip paskola, priešingai nei ieškovės cituojamoje kasacinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti nurodytas sumas, nors tai vienas iš būtinųjų elementų, patvirtinančių paskolos sutarties (sutarčių) sudarymo faktą. Tai, jog minėtos sumos nebuvo pervestos atsakovei kaip paskola, teismo vertinimu, netiesiogiai papildomai patvirtina ir faktas, kad ieškovė jų neprašė priteisti pradiniu ieškiniu ir tik atsakovei pateikus atsiliepimą į jį ir savo banko sąskaitos išrašą, ieškovė nurodė kitas sumas už iš esmės tą patį laikotarpį, kurias vertina kaip atsakovei suteiktas paskolas. Be to, pati ieškovė nurodo, kad lėšos, pervestos 2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymais buvo pervestos UAB ,,Ratvilė“ įrangai pirkti, o ne skolintos atsakovei. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įrodė, jog patikslintame ieškinyje nurodytais pavedimais ieškovė atsakovei lėšas skolino.

18. Kaip minėta, ieškovė taip pat įrodinėja, kad 2017 m. gegužės 1 d. ji paskolino atsakovei 1 000 Eur grynais pinigais. Šią aplinkybę, kaip nurodė ieškovės atstovas, pagrindžia tai, jog kitą dieną (2017 m. gegužės 2 d.) atsakovė šią sumą įnešė į banko sąskaitą ir iš jos grąžino savo skolą kreditoriui G. P., taip pat šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo liudytoja apklaustos M. G. paaiškinimais.

19. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Paprastos rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas nedaro paskolos sutarties negaliojančia, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis; 6.875 straipsnio 2 dalis). Pats savaime faktas, kad atsakovė į savo sąskaitą 2017 m. gruodžio 1 d. įnešė 1 000 Eur sumą (el. b. 1 t., b. l. 154) ir 2017 m. gegužės 2 d. pervedė G. P. 2 000 Eur, priešingai nei teigia ieškovė, nepatvirtina, kad ieškovė 2017 m. gegužės 1 d. paskolino atsakovei 1 000 Eur (CPK 185 straipsnis). Liudytoja apklaustos M. G. paaiškinimai taip pat nepatvirtina, kad ieškovė 2017 m. gegužės 1 d. paskolino atsakovei 1 000 Eur. Viena vertus, CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju ieškovė nenurodė, kad egzistuoja sąlygos, dėl kurių būti galima netaikyti minėto draudimo remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, liudytoja M. G. patvirtino, kad ją su ieškove sieja draugiški santykiai, paties pinigų perdavimo fakto ji nematė, apie pinigų perdavimą sužinojo iš ieškovės (2019 m. spalio 21 d. posėdžio garso įrašas). Todėl net ir nesant įstatyminio ribojimo šiuo atveju remtis liudytoju parodymais, šios liudytojos paaiškinimai negalėtų būti vertinami kaip patvirtinantys 1 000 Eur paskolos atsakovei 2017 m. gegužės 1 d. suteikimo faktą (CPK 185 straipsnis).

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė tarp šalių egzistavus paskolos teisinių santykių dėl sumų, prašomų priteisti patikslintu ieškiniu. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje dalis patikslinto ieškinio reikalavimų buvo atmesti, o dėl kitos dalies ieškinio reikalavimų byla nutraukta, ieškovei atsisakius nuo jų. Kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju ieškovės dalies pradinio ieškinio reikalavimų atsisakymą nulėmė pačios ieškovės pasikeitusi pozicija, atsisakymas nebuvo nulemtas atsakovės dalies ieškinio reikalavimų patenkinimo, todėl ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos.

22. Atsisakius nuo dalies ieškinio ir vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimus, nuo kurių ieškovė atsisakė. Už patikslinto ieškinio 3 992 Eur reikalavimą, ieškovė turėtų sumokėti 90 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Paduodama pradinį ieškinį ieškovė sumokėjo 240 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovei gražintina 112,50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis (240 Eur – 90 Eur) x 75 proc.

23. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 15,33 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės R. R. atsisakymą nuo pradinio ieškinio dalies dėl 5 226 Eur paskolų sumos, 750,52 Eur palūkanų už laikotarpį iki 2019 m. gegužės 16 d., metinių palūkanų nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki pilno paskolų grąžinimo ir 44,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo užduoties kodas ZH55308, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,33 Eur (penkiolika eurų ir 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė