Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lomeda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dream Timas“ ieškinį atsakovui P. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Dream Timas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo P. B. priteisti 3 774 118,72 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-207-275/2022 pripažino BUAB „Dream Timas“ veiklą pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 14 d. BUAB „Dream Timas“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2022 m. balandžio 21 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Dream Timas“ ieškinį atsakovui P. B. dėl žalos atlyginimo nutraukė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė patvirtinimo dėl reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu perleidimo, byloje nėra jokių šį juridinį faktą patvirtinančių įrodymų (nepateikta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kiti įrodymai, pagrindžiantys procesinio teisių perėmėjo dalyvavimą procese). Byloje taip pat nėra duomenų apie įmonę, kuriai galbūt perleista reikalavimo teisė.

5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme 2022 m. kovo 14 d. priimtas sprendimas dėl ieškovės BUAB „Dream Timas“ veiklos pabaigos, šis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 14 d. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė BUAB „Dream Timas“ 2022 m. balandžio 21 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

6. Teismas padarė išvadą, kad, nesant byloje duomenų apie ieškovės teisių ir pareigų perėmėją, tolesnis bylos nagrinėjimas negalimas. Išregistravus BUAB „Dream Timas“ iš Juridinių asmenų registro, ši įmonė neegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, t. y. nuo įmonės išregistravimo dienos šis juridinis asmuo yra pasibaigęs, taip pat pasibaigė ir įmonės bankroto teismo tvarka procedūros. Remdamasis nustatytoms aplinkybėmis bei vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 8 punktu, teismas civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Dream Timas“ ieškinio reikalavimus atsakovui P. B. nutraukė.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėja UAB „Lomeda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį ir įtraukti į civilinę bylą Nr. e2-423-967/2022 ieškovės BUAB „Dream Timas“ reikalavimo teisių perėmėją UAB „Lomeda“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Vykdant BUAB „Dream Timas“ bankroto procedūrą, 2021 m. gruodžio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 21/12-15-1 BUAB „Dream Timas“ 3 774 118,72 Eur dydžio reikalavimo teisė į P. B. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-916-232/2021 bei esamos ir būsimos BUAB „Dream Timas“ teisės ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00525-18 buvo perleistos naujajam kreditoriui UAB „Lomeda“.

7.2. Teismas neturėjo pagrindo nutraukti civilinę bylą Nr. e2-423-967/2022, nes yra reikalavimo teisės perėmėjas, taip pat procesinių teisių perėmėjas civilinėje byloje Nr. e2-423-967/2022 – naujoji kreditorė UAB „Lomeda“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Pareiškėja UAB „Lomeda“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. gruodžio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 21/12-15-1, BUAB „Dream Timas“ 2021 m. gruodžio 20 d. pažymą Nr. 21/12-20-1 dėl visiško atsiskaitymo.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, t. y. kai likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl civilinės bylos nutraukimo likvidavus juridinį asmenį

14. Civilinio proceso šalys – ieškovas ir atsakovas – yra pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese besinaudojantys plačiomis procesinėmis teisėmis (CPK 41, 42 straipsniai). Dėl to, kai viena iš šalių miršta (fizinis asmuo) ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, ar ne, teismas bylą turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti (CPK 293 straipsnio 8 punktas).

15. Pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą byla gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu, likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo bylos šalis, jo teisių ir pareigų niekas neperima. Jeigu po juridinio asmens likvidavimo jo teises ir pareigas perima kiti asmenys, civilinės bylos šiuo pagrindu negalima nutraukti. Tokiu atveju į bylą turi įstoti likviduoto juridinio asmens teisių perėmėjas.

16. Pažymėtina tai, kad, juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų buvimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškinio padavimo teismui metu (2020 m. balandžio 30 d.) buvo visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, t. y. į teismą kreipėsi bankrutavusios įmonės administratorius, reikalaudamas iš atsakovo P. B. (buvusio įmonės vadovo ir vienintelio akcininko) priteisti 3 774 118,72 Eur dydžio žalos atlyginimą. Kreipimosi į teismą metu ieškovė dar buvo veikiantis subjektas (juridinis asmuo), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą dėl ieškovės BUAB „Dream Timas“ veiklos pabaigos (sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 14 d.), o 2022 m. balandžio 21 d. ieškovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 8 punktu, bylą nutraukė, tačiau apeliantė (pareiškėja) nesutinka su tokiu teismo procesiniu sprendimu, teigdama, kad teismas neturėjo pagrindo nutraukti civilinę bylą, nes yra reikalavimo teisės perėmėjas, taip pat procesinių teisių civilinėje byloje perėmėjas – naujoji kreditorė UAB „Lomeda“.

19. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Taigi procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialiųjų subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės, t. y. procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti (t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu), tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).

20. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su šalies, iš bylos pasitraukusios dėl likvidavimo, asmeniu.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo. Ieškovės BUAB „Dream Timas“ teigimu, atsakovas (buvęs bankrutavusios įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas), įmonei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino įsipareigojimus kreditoriams, sudarė nenaudingus ir nuostolingus ieškovei sandorius, nevykdė (netinkamai vykdė) įstatymuose numatytų pareigų, dėl to ieškovei ir jos kreditoriams buvo padaryta didelė žala. Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju negalima daryti išvados, kad šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės BUAB „Dream Timas“ asmeniu, todėl, įvertinus ginčo pobūdį, spręstina, jog šioje byloje yra galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas, o esant galimam materialiųjų teisių perėmimui galimas ir procesinių teisių perėmimas. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovė BUAB „Dream Timas“ 2021 m. gruodžio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 21/12-15-1 perleido pareiškėjai UAB „Lomeda“, be kita ko, 3 774 118,72 Eur dydžio reikalavimo teisę į P. B. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-916-232/2021. BUAB „Dream Timas“ 2021 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. 21/12-20-1 dėl visiško atsiskaitymo patvirtina, kad naujasis kreditorius (UAB „Lomeda“) sumokėjo pradiniam kreditoriui (BUAB „Dream Timas“) reikalavimo teisės perleidimo kainą.

22. Tuo atveju, kai ginčo teisiniame santykyje leidžiamas materialiųjų teisių perėmimas, tai, vienai iš šalių mirus ar juridinį asmenį likvidavus, byla sustabdoma CPK 163 straipsnio 1 punkto pagrindu, kol atsiras ir įstos į bylą tos šalies teisių perėmėjas (perėmėjai). Teismas, sustabdęs bylą, imasi priemonių tam, kad būtų nustatytas teisių perėmėjas ir jam pranešta apie nagrinėjamą bylą, nes, tinkamai neišsiaiškinus visų aplinkybių ir padarius klaidingą išvadą, jog teisių perimti negalima, byla būtų nepagrįstai nutraukta ir tai sukeltų rimtas neigiamas teisines pasekmes – likviduoto juridinio asmens teisių perėmėjas netektų galimybės kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2006, spręsdamas procesinių teisių perėmimo klausimą, yra pažymėjęs, jog: „Byloje yra duomenys, kad SIA „Salmers Latvija“ likviduota dėl bankroto, likvidavimas vyko teismo sprendimo pagrindu. Teismas turėjo patikrinti, ar likvidavimo aktuose nėra duomenų, kam atiteko likviduojamos įmonės turtas ir turtinės teisės, koks turtas nurašomas, koks turtas ar turtinės teisės, padengus įsiskolinimus, lieka bendrovės akcininkams“.

24. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Juridinių asmenų registro duomenis ir gavęs informaciją apie ieškovės BUAB „Dream Timas“ likvidavimą ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, civilinės bylos nesustabdė, o ją nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad būtų tikrinta informacija, ar reikalavimo teisė į žalos atlyginimą, dėl kurio priteisimo BUAB „Dream Timas“ inicijavo civilinę bylą Nr. e2-423-967/2022, nebuvo perleista naujam kreditoriui šios įmonės likvidavimo dėl bankroto etape, nesiaiškinta, kokį sprendimą likviduojamos įmonės nemokumo administratorius, jos kreditoriai priėmė dėl nurodytoje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo, prieš pateikiant teismui prašymą dėl įmonės pabaigos (pvz., nėra duomenų, kad būtų susipažinta su BUAB „Dream Timas“ bankroto bylos (civilinės bylos Nr. eB2-207-275/2022) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pateikta užklausa ieškovės BUAB „Dream Timas“ bankroto procesą administravusiam nemokumo administratoriui ir pan.).

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ieškovės BUAB „Dream Timas“ bankroto bylos (civilinės bylos Nr. eB2-207-275/2022) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kreditoriai 2021 m. spalio 26 d. susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą dėl 3 774 118,72 Eur dydžio reikalavimo teisės į P. B. (atsakovas) Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-916-232/2021 bei esamų ir būsimų BUAB „Dream Timas“ teisių ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00525-18 pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Iš 2022 m. sausio 6 d. BUAB „Dream Timas“ galutinės bankroto ataskaitos matyti, kad nurodytos reikalavimo teisės buvo parduotos. Taigi pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovės BUAB „Dream Timas“ bankroto bylos duomenis, galėjo išsiaiškinti, kad reikalavimo teisės į P. B. yra perleistos (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad ginčo teisinis santykis leidžia materialiųjų teisių perėmimą ir materialiųjų teisių perėmimas yra faktiškai įvykęs (dar iki ieškovės BUAB „Dream Timas“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro), o pareiškėja UAB „Lomeda“ sutinka (reiškia prašymą) įstoti į BUAB „Dream Timas“ inicijuotą civilinę bylą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai konstatavo, jog tolesnis bylos nagrinėjimas negalimas, byloje nelikus ieškovės, ir civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu.

27. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nutraukus šią civilinę bylą, pareiškėjai UAB „Lomeda“ būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė bylos nutraukimą, likvidavus juridinį asmenį, reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Lomeda“ atskirajame skunde, be kita ko, prašo įtraukti ją į civilinę bylą Nr. e2-423-967/2022 kaip ieškovės BUAB „Dream Timas“ reikalavimo teisių perėmėją. Panaikinus skundžiamą teismo nutartį ir grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, toks procesinis prašymas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.