Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13993-435/2022 pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir teismo leidimo išdavimo išvežti nepilnametį vaiką laikinai mokytis į užsienį, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja ir išduoti teismo leidimą, suteikiantį teisę ieškovei išvežti nepilnametį vaiką laikinai iki 2028 m. liepos 31 d. mokytis į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – gimnazija) bei spręsti visus su tuo susijusius nepilnamečio sūnaus laikino mokymosi bei apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) klausimus be tėvo A. Š. (toliau – atsakovo) sutikimo.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvai, šalys susituokę nebuvo. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi atskirai nuo atsakovo pradėjo gyventi 2010 m. rugpjūtį, grįžusi į Lietuvą. Atsakovas liko gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario 24 d. yra deklaravęs savo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu iš atsakovo nepilnamečiui sūnui buvo priteistas 800 Lt periodinis kas mėnesį mokamas išlaikymas, kuri atsakovas teikia savo nepilnamečiui sūnui. Nuolatinė nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta nebuvo. Ieškovės teigimu, atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja labai mažai, dažniausiai trumposiomis žinutėmis, susitinka vidutiniškai kartą metuose, kai atsakovas savo reikalais atvyksta į Lietuvą. Pas atsakovą jo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), nepilnametis vaikas nėra buvęs. Atsakovas jokių klausimų, susijusių su nepilnamečiu sūnumi, nespręsdavo ir nedalyvavo jo auklėjime, nors ieškovė to niekada nedraudė. Nepilnamečiui vaikui išreiškus norą, ieškovė nusprendė, kad jis gali mokytis (duomenys neskelbtini) esančioje lietuviškoje gimnazijoje. Pagal gimnazijos įstojimo tvarką iš stojančiųjų yra prašoma pateikti abiejų tėvų rašytinį sutikimą. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama jo rašytinio sutikimo, tačiau atsakovas sutikimą ieškovei atsisakė pateikti. Ieškovė mano, kad šalių nepilnamečio sūnaus interesus atitinka jo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir leidimas be atsakovo sutikimo sūnaus mokymosi tikslu išvykti laikinai gyventi ir mokytis į (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, (duomenys neskelbtini) yra geresnės nepilnamečio sūnaus ugdymo ir mokymosi sąlygos, kultūrinis ir kalbinis barjeras sūnui neatsirastų, kadangi ugdymas vyksta lietuviškoje aplinkoje. Įgijus vidurinį išsilavinimą tokioje gimnazijoje, nepilnamečiui vaikui, ieškovės manymu, nusimato geresnės gyvenimo perspektyvos ekonomiškai vienoje iš stipriausių Europos valstybių, be to, jam lengviau būtų įstoti į (duomenys neskelbtini) aukštąją mokyklą. Nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas ir jo išvykimas mokytis į užsienį, ieškovės vertinimu, nepažeistų atsakovo teisių bei interesų, kadangi ieškovė nesiekia riboti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi. Atsakovo ir jo sūnaus ryšiai niekaip nepablogėtų, jų bendravimo galimybės netgi pagerėtų, kadangi (duomenys neskelbtini) geografiškai yra daug arčiau (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovui pareiškus pageidavimą tiesiogiai pabendrauti su nepilnamečiu sūnumi, jis nepatirtų jokių neįprastų praradimų, kadangi kelionė į sūnaus buvimo vietą (ne Lietuvoje) būtų ženkliai trumpesnė.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neginčijo fakto, jog šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, kadangi ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Ieškovė ieškinio dalį dėl šalių nepilnamečio sūnaus mokymosi (duomenys neskelbtini) grindžia deklaratyviais argumentais, tačiau teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų bei nenurodė kaip nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai, jei jis ir toliau mokytųsi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – Lietuvoje. Atsakovas nurodė, kad jis neprieštarautų dėl nepilnamečio sūnaus kokybiškesnio išsilavinimo, tačiau tam turi būti pateikti argumentai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog Lietuvoje gimnazijų teikiamas išsilavinimas būtų blogesnis nei minėtoje gimnazijoje. Byloje nėra jokių įrodymų, jog šalių nepilnametis sūnus būtų bandęs įstoti į gimnaziją Lietuvoje, kurioje būtų vykdoma atranka ir kurioje abiturientai laikytų valstybinius brandos egzaminus itin aukštais balais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų kaip mokymasis užsienyje atitiktų geriausius vaiko interesus ir kaip jie būtų pažeisti, jei vaikas ir toliau mokytųsi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovė teismui nenurodė, jog gimnazijoje mokslas yra mokamas, mėnesinis mokestis yra 170 Eur ir 5 Eur į tėvų fondą, gyvenimas bendrabutyje kainuoja 480 Eur per mėnesį, vadinasi, būtinosios vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį padidės mažiausiai 655 Eur, dalies kurių ieškovė reikalaus iš atsakovo. Atsakovas pažymėjo, kad renkantis ugdymo įstaigą turi būti įvertinti ne tik vaiko (ir jo motinos) norai, bet ir finansinės tėvų galimybės. Ieškovė nenurodė, kokiu būdu bus sprendžiamas nepilnamečio sūnaus mokslų finansavimo klausimas, nepateikė duomenų apie savo ekonominės veiklos ir pajamų pakankamumą ir stabilumą, kadangi atsakovas neturi galimybių prisidėti didesniu išlaikymo dydžiu nei jį teikia dabar, nes ilgą laiką yra nedarbingas. Aplinkybė, jog šalių nepilnametis vaikas siekia išvykti į galimai didesnės ekonominės gerovės valstybę, savaime nėra reikšmingas argumentas, nes ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad išvykimas labiausiai atitinka ginčo šalių nepilnamečio vaiko konkrečius interesus. Be to, imigracinis procesas visada yra lydimas tam tikrų iššūkių, nepatogumų ir prisitaikymo reikalavimų, tačiau ieškinyje nėra nurodyta, kaip nepilnametis vaikas yra pasiruošęs tuos iššūkius priimti, kokia yra jo potenciali socialinė aplinka, galimos pagalbos šaltiniai, ankstesnės patirtys, įveikiant panašius iššūkius. Taip pat svarbu nepilnamečio vaiko amžius, jo savarankiškumo laipsnis, objektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas. Visų šių aplinkybių įrodymas ir yra ieškovės pareiga, tačiau ieškinyje šios aplinkybės net nebuvo įrodinėjamos. Bylos duomenys patvirtina, kad gimnazija nereikalauja abiejų tėvų sutikimo, jeigu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, kas reiškia, kad tokio leidimo iš atsakovo nereikia, o šiai dienai vaikas be tėvo sutikimo ir be institucijos teikiančios išvadą byloje išvados yra išvežtas į (duomenys neskelbtini) ir ten mokosi.

4. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS, Skyrius) nurodė, kad ieškovės šeima Skyriui nėra žinoma. Skyrius neturi informacijos, kad šalys netinkamai vykdytų tėvų pareigas vaiko atžvilgiu. Ieškovės gyvenamoji vieta atitinka vaiko interesus, su atsakovu bendravimas nėra intensyvus, nėra emocinių ir socialinių ryšių. Skyriaus specialistas 2022 m. birželio 17 d. išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę, kuris patvirtino, jog su atsakovu bendrauja retai. Sužinojęs, kad (duomenys neskelbtini) mokosi jo pusbrolis, su kuriuo jis palaiko artimą ryšį, jis taip pat užsinorėjo mokytis gimnazijoje. Be to, jis mokosi (duomenys neskelbtini), gali šia kalba susikalbėti, mokydamasis (duomenys neskelbtini) planuoja gyventi bendrabutyje, tame pačiame kambaryje kaip ir jo pusbrolis, atostogų metu planuoja reguliariai grįžti į Lietuvą, mama jį taip pat žadėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis yra tik 12 metų amžiaus, į tai, kad ieškovė nėra pateikusi konkrečių įrodymų, kad kitoje šalyje nepilnametis vaikas turės įstatyminį atstovą, kuris juo rūpinsis ir užtikrins jo teises bei teisėtus interesus, taip pat, kad vaikui bus sudarytos sąlygos gyventi, ugdytis, tobulėti ir kt., teismo leidimo išdavimas nepilnamečiui vaikui išvažiuoti gyventi ir mokytis užsienyje neatitiktų geriausių jo interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Nutraukė civilinės bylos dalį dėl teismo leidimo išdavimo išvežti nepilnametį vaiką laikinai mokytis į užsienį ir spręsti visus su tuo susijusius nepilnamečio sūnaus laikino mokymosi bei apgyvendinimo klausimus be atsakovo sutikimo, kaip nenagrinėtiną teisme. Priteisė iš atsakovo ieškovei – 942,50 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus yra 14 metų paauglys, jo tėvai yra nesusituokę, gyvena atskirai. Nepilnametis vaikas nuo 1 metų ir 10 mėnesių su ieškove gyvena Lietuvos Respublikoje, atsakovas dirba ir gyvena užsienyje, nuo 2017 m. vasario 24 d. yra deklaravęs savo išvykimą į (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi bendrauja labai mažai. Pažymos iš gydymo įstaigų patvirtina, kad atsakovas dėl sveikatos sutrikimų ilgą laiką yra nedarbingas.

7. Nepilnamečiui šalių vaikui Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-904-58/2011, kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-209-259/2012, iš atsakovo priteistas 800 Lt periodinis išlaikymas kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymą skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

8. Šalių nepilnametis vaikas nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio mokosi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 8 klasėje ir gyvena šiai gimnazijai priklausančiame bendrabutyje.

9. Nurodė, kad byloje 2022 m. birželio 1 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Minėtą nutartį pateikus gimnazijos administracijai, ieškovės prašymas priimti nepilnametį sūnų į gimnaziją buvo patenkintas.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį pareiškė dėl susidėjusių aplinkybių, tai yra nors skyrium gyvenantis atsakovas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove neprieštarauja, tačiau nesant teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta su ieškove, atsirado ir ateityje gali atsirasti problemos, sprendžiant tam tikrus nepilnamečio sūnaus auklėjimo ir priežiūros klausimus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovui atsisakant pasirašyti minėtą prašymą, tarp šalių, nors ir netiesiogiai, tačiau kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove tėvų susitarimu ir taikyti kasacinio teismo išaiškinimus, kuriais byloje rėmėsi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Šalys byloje nepateikė susitarimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ieškinys šiuo klausimu, tik patvirtina ginčo buvimą.

11. Įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą jo gyvenimo būdą, aplinkybę, jog nepilnametis šalių sūnus didžiąją savo gyvenimo dalį gyvena su motina, kuri iš esmės viena užsiima vaiko priežiūra ir auklėjimu, remdamasis VTAS išvada ir jos atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, teismas nustatė, kad ieškovė yra sudariusi nepilnamečiui vaikui pakankamai geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Atsakovas sutinka, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (vaiko motina), kas teismo vertinimu, laikytina šio ieškinio reikalavimo dalies pripažinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja patenkino.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu 2022 m. gegužės mėnesį ir reiškė reikalavimus – nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su motina ir išduoti teismo leidimą, suteikiantį ieškovei teisę išvežti sūnų gyventi ir mokytis į (duomenys neskelbtini) be atsakovo rašytinio sutikimo. Ieškinys buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 1–3 dalimis, argumentuojant tuo, jog atsakovas atsisakė duoti sutikimą sūnui išvykti mokytis, todėl, kaip nustatyta, ieškovė be atsakovo parašo negalėjo pateikti gimnazijai netgi prašymo priimti jos sūnų mokytis. Atsakovo atstovė, teismo posėdyje įvertinusi ieškovės pateiktus dokumentus, pareiškė, kad šis reikalavimas turėtų būti atmestas dėl to, kad jis nesukels teisinių pasekmių, kadangi šalių sūnus jau mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini) ir tėvo leidimas nėra reikalingas. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, 2022 m. birželio 1 d. nutartimi nustačius laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, jos prašymas priimti sūnų į minėtą gimnaziją 2022/2023 mokslo metams buvo priimtas 2022 m. birželio 20 d. Ieškovė 2022 m. birželio 21 d. sumokėjo gimnazijai 75 Eur registracijos mokestį, 2022 m. rugsėjo 5 d. su ieškove buvo pasirašyta gimnazijos sutartis, o 2022 m. rugsėjo 4 d. – gimnazijos bendrabučio sutartis. Teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakako, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą. Vėlesnis ieškinio patikslinimas dalyje dėl teismo leidimo išvežti sūnų mokytis į užsienį ir spręsti visus su tuo susijusius klausimus be atsakovo sutikimo, teismo vertinimu nebėra aktualus, kadangi patenkinus ieškinį, tai nesukels materialiųjų teisinių padarinių, niekaip nesukurs, nepakeis ir nepanaikins ieškovės subjektinių teisių ar pareigų, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pripažino šį ieškinio reikalavimą nenagrinėtinu teisme ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

13. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 235 Eur žyminis mokestis ir 1 650 Eur teisinės pagalbos išlaidos, šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme, kurios taip pat neviršija minėtų rekomendacijų. Teismas nustatė, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies (50%), tarp šalių visgi kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove tėvų susitarimu, todėl šį ieškovės reikalavimą patenkino. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 117,50 Eur žyminio mokesčio ir 825 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 942,50 Eur. Dėl antrojo ieškinio reikalavimo civilinė byla nutraukta, nustačius, kad ieškinio patenkinimo atveju sprendimas nesukurs materialiųjų teisinių padarinių. Ieškovė neatsisakė šio ieškinio reikalavimo, todėl teismas vertino, kad ieškovė, neinicijavusi bylos užbaigimo, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nesiekė greito ir operatyvaus bylos užbaigimo. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, teismas nutarė iš ieškovės atsakovui priteisti pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 300 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei nutarė nepriteisti, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria byla buvo nutraukta, ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą tenkinti. Išduoti teismo leidimą, suteikiantį teisę ieškovei išvežti nepilnametį vaiką laikinai iki 2028 m. liepos 31 d. mokytis į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kurios adresas (duomenys neskelbtini), bei spręsti visus su tuo susijusius nepilnamečio sūnaus laikino mokymosi bei apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) klausimus be atsakovo sutikimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovė nesutinka su minėta sprendimo dalimi, kuri, jos vertinimu, yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi tokiu būdu mokyklos administracijos kanceliarinis sprendimas prilyginamas teisinio ginčo tarp nepilnamečio vaiko tėvų išsprendimui, nors tokio klausimo nagrinėjimo ir išsprendimo procedūra yra numatyta pagal šeimos teisės normas. Be to, gimnazijos administracijai net ir nebuvo žinoma, kad tarp tėvų yra kilęs ginčas ir tokio ginčo administracija net ir nenagrinėjo. Sprendime gimnazijos administracijos kompetencijai buvo perduotas nagrinėti klausimas, kuris pagal CK 3.165 straipsnį yra priskirtas nagrinėti tik teismui, jei nėra pasiekiamas tėvų susitarimas. Tai reiškia, kad teismas išnagrinėjo ginčą pagal tokias teisės normas, kokių nėra priimta ir viešai paskelbta. Tokiu būdu taikė teisę, kuri negalioja, o tai, pasak ieškovės, būtų labai pavojingas precedentas, kadangi pagal CPK 263 straipsnį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

1.2. Atsisakydamas nagrinėti teismo išimtinei kompetencijai priklausantį ginčą, teismas pažeidė CPK 5 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Teismų įstatyme įtvirtintą fundamentalią asmens teisę kreiptis į teismą ir teisėtą lūkestį, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo pareiga nagrinėti konkretų tėvų ginčą dėl vaiko auklėjimo klausimo teismo sprendime nebuvo paneigta ir teismo motyvų dėl tokios išimtinės teismo diskrecijos nebuvimo ar netaikymo teismo sprendime taip pat nėra. Ieškovės vertinimu, priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas suklydo ar atkreipė nepakankamą dėmesį į konstitucingumo problemą, kadangi teismo sprendimu yra atsisakoma spręsti asmeniui svarbią tėvų nesutarimo, susijusio su jų vaiko auklėjimu, problemą.

1.3. Nutraukus bylos dalį, socialinis bei teisinis konfliktas tarp šalių liko neišspręstas ir vis dar atviras. Kaip matyti iš bylos eigos, atsakovas net ir po vaiko priėmimo mokytis į gimnaziją nesutiko, kad jis ten mokytųsi ir nesutiko su ieškiniu, raštu teismui ir teismo posėdžių metu per atstovę nuosekliai teigė, kad yra galimybė vaikui mokytis ir Lietuvoje esančioje mokykloje. Teismui turėjo būti akivaizdu, kad susitarimo tarp šalių nėra, kad privalomoji mediacija nepavyko ir kad šalių ginčas geruoju nėra sprendžiamas. Nutraukdamas šią bylos dalį, teismas rėmėsi vien informacija, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių nepilnametis vaikas yra priimtas mokytis į gimnaziją.

1.4. Ieškinio pagrindas buvo ne tai, kad vaikas nesimoko gimnazijoje dėl atsakovo kaltės, kadangi įstojimas mokytis į gimnaziją nebuvo sutrukdytas atsakovo veiksmais. Materialinis ieškinio reikalavimas buvo ne teismo taikytinos laikinosios priemonės dėl vaiko laikinos ar nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, o teismo leidimas išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) laikinai mokytis be tėvo sutikimo.

1.5. Teismas, tenkinęs materialųjį reikalavimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, papildomai įgalino ir antrojo ieškinio reikalavimo tenkinimą, kadangi nustatant gyvenamąją vietą su ieškove, teismas pripažino, kad ji rūpinsis kasdieniniu vaiko gyvenimu, teiks jam visokeriopą nuolatinę priežiūrą ir pagalbą. Kita vertus, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas niekaip neapriboja atsakovo teisės nesutikti su ieškovės sprendimais dėl bet kokių vaiko auklėjimo klausimų. Priešingai, CK 3.156–3.157 straipsniai ir 3.159 straipsnio 2 dalis nustato visiškos tėvų valdžios vaikui lygybę, net nežiūrint į tai, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tai reiškia, kad atsakovas turi teisę nesutikti, kad jo vaikas mokytųsi vienoje ar kitoje mokykloje, lankytų vieną ar kitą įstaigą, išpažintų vieną ar kitą tikėjimą, gydytųsi vienoje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje ir pan.

1.6. Atsakovas su ieškiniu iš esmės nesutiko dėl to, kad jis nėra pajėgus apmokėti padidėjusios vaiko mokymosi išlaidų dalies, tačiau klausimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo šioje byloje nebuvo keliamas. Po teismo sprendimo paskelbimo ieškovė kreipėsi su atskiru ieškiniu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3761-451/2022, kurioje atsakovas galės įrodinėti savo turtinę padėtį. Šioje byloje turėjo būti sprendžiamas išimtinai tėvų ginčas dėl to, kokie yra vaiko interesai, kokia gali ir turėtų būti jo mokymosi kryptis, konkreti ugdymo įstaiga ir valstybė. Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis kitose užsienio valstybėse, išsilavinimas, įgytas pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstamas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir Vyriausybės tvarka. Atsakovas privalėjo pateikti įtikinamus argumentus dėl to, kad ugdymas ginčo gimnazijoje yra netinkamas, o vaiko norai nesutapo su jo geriausiais interesais. Ieškovė mano, kad tokių aplinkybių atsakovas neįrodė, t. y. nepaneigė ieškovės įrodinėtų aplinkybių, kad šalių sūnaus mokymasis minėtoje gimnazijoje yra geriausias sprendimas šalių sūnui, atliepiantis jo geriausius interesus ir atitinkantis šalių galimybes.

15. Atsakovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nagrinėjant šią bylą tapo aišku, jog ieškovės reikalavimas išduoti teismo leidimą išvežti nepilnametį vaiką laikinai mokytis į užsienį be tėvo leidimo, nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes tokio teismo leidimo nereikia. Tai pagrindžia faktinės bylos aplinkybės, kadangi 2022 m. birželio 1 d. nustačius laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, jos prašymas priimti sūnų į minėtą gimnaziją buvo priimtas, tai yra nuo 2022 m. birželio 20 d. šalių sūnus buvo priimtas 2022/2023 mokslo metams nuo rugsėjo 5 d. į gimnazijos 8 klasę. Vadinasi, ieškovei būtų pakakę (ir pakako) tik vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina, skyrium gyvenančio tėvo leidimo nereikia.

2.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl teismo leidimo išdavimo išvežti nepilnametį vaiką laikinai mokytis į užsienį be tėvo leidimo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

2.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas nepasisako, kadangi jos priklauso pagal CPK nuo patenkintos ieškinio reikalavimų dalies.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta civilinė byla dėl ieškovės reikalavimo išduoti teismo leidimą laikinai išvežti nepilnametį sūnų mokytis į užsienį ir spręsti visus su tuo susijusius klausimus be atsakovo sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju, prašoma išduoti leidimą laikinai, iki 2028 m. liepos 31 d., išvežti nepilnametį sūnų mokytis į užsienį be atsakovo sutikimo, todėl ir šiuo atveju būtina vadovautis CK 3.174 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 38 punktas).

19. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog K. Š. šiuo metu sėkmingai mokosi (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina nagrinėjamu atveju pakako, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas, dėl ko ieškovė ir kreipėsi į teismą. Vėlesnis ieškinio patikslinimas dalyje dėl teismo leidimo išvežti sūnų mokytis į užsienį ir spręsti visus su tuo susijusius klausimus be atsakovo sutikimo, teismo nuomone, nebėra aktualus ir ieškinio patenkinimo atveju nesukels materialiųjų teisinių padarinių – t. y. niekaip nesukurs, nepakeis ir nepanaikins ieškovės subjektinių teisių ar pareigų, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, tačiau nepilnametis K. Š. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio mokosi (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant nepilnamečio vaiko mokymosi kitoje valstybėje klausimą, turėjo būti gautas atsakovo sutikimas, o jei tokio sutikimo nebuvo, ginčą turėjo išspręsti teismas. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu, net ir po vaiko priėmimo mokytis į (duomenys neskelbtini), nesutiko, kad jis ten mokytųsi, nesutiko su ieškiniu, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad vaikui mokytis yra galimybė ir Lietuvoje esančioje mokykloje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys šiuo klausimu nesutarė, todėl teismas turėjo įvertinti šalių argumentus ir pasisakyti ar laikinas nepilnamečio vaiko išvežimas mokytis į užsienio valstybę atitinka vaiko interesus, tokiu būdu išspręsdamas ieškovės reiškiamą reikalavimą iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

21. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį ir tokiu būdu nepagrįstai atsisakė nagrinėti šalių ginčą dėl leidimo laikinai išvežti nepilnametį sūnų mokytis į užsienio valstybę, todėl tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti šią teismo sprendimo dalį ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Kadangi bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl civilinės bylos nutraukimo panaikinti ir bylos dalį dėl leidimo laikinai išvežti nepilnametį sūnų mokytis į užsienio valstybę grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.