Kauno apygardos teismo nutartis

2023-12-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1510-324/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-06-02Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-14Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-14
Bylos Nr.
e2S-1510-324/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07723-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
A. Š.
Civilinė byla Nr. e2S-1510-324/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07723-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. Š. dėl leidimo išvežti vaiką į užsienį be tėvo sutikimo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. Š. (toliau – ir nepilnametis vaikas, sūnus) nuolatinę gyvenamąją vietą su ja ir išduoti teismo leidimą, suteikiantį teisę ieškovei išvežti nepilnametį vaiką laikinai iki 2028 m. liepos 31 d. mokytis į Vokietijos Federacinėje Respublikoje (duomenys neskelbtini) bei spręsti visus su tuo susijusius nepilnamečio sūnaus laikino mokymosi bei apgyvendinimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje klausimus be atsakovo A. Š. (toliau – ir atsakovo) sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; nutraukė civilinės bylos dalį dėl teismo leidimo išdavimo išvežti nepilnametį vaiką laikinai mokytis į užsienį ir spręsti visus su tuo susijusius nepilnamečio sūnaus laikino mokymosi bei apgyvendinimo klausimus be atsakovo sutikimo kaip nenagrinėtiną teisme; priteisė iš atsakovo ieškovei 942,50 Eur, o iš ieškovės atsakovui 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl civilinės bylos nutraukimo panaikino ir bylos dalį dėl leidimo laikinai išvežti nepilnametį sūnų mokytis į užsienio valstybę grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymu teismo prašė sustabdyti bylą. Nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė telefonu buvo informuota, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) mirė. Mano, kad pasitvirtinus atsakovo mirties faktui bylą reikėtų nutraukti, tačiau ieškovė yra pateikusi prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, kurio procesines teises ir pareigas gali perimti abu atsakovo sūnūs, o galimai ir kiti įpėdiniai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

5. Nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) mirė, o atsižvelgiant į teisinius santykius šioje byloje nėra galimas teisių perėmimas, kadangi sutikimas išvežti vaiką į užsienį yra asmeninio pobūdžio prievolė, dėl to civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi civilinė byla buvo pradėta dėl atsakovo asmeninio pobūdžio prievolių, net ir priėmus palikėjo palikimą jo įpėdiniai negalėtų perimti atsakovo teisių šioje byloje, todėl netenkino ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo. Ieškovei išaiškino, kad dėl turtinių reikalavimų mirusiojo įpėdiniams ji turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį, iš šios nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti išvadas „Civilinė byla buvo pradėta dėl atsakovo asmeninio pobūdžio prievolių, net ir priėmus palikėjo palikimą, šioje byloje jo įpėdiniai negalėtų perimti atsakovo teisių, todėl ieškovės atstovo prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas. Ieškovei išaiškinama, kad dėl turtinių reikalavimų mirusiojo įpėdiniams ji turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. skundžiama nutartimi teismas nutraukė bylą, nors ieškovė prašė tik ją sustabdyti kol paaiškės atsakovo procesinių teisių perėmėjai. Sutiktina, kad mirus atsakovui, bylos dalyje dėl jo leidimo išvežti vaiką mokytis į užsienį išdavimo procesinių teisių perėmimas nėra galimas ir bylos dalis tuo pagrindu galėjo būti nutraukta arba sustabdyta, kol paaiškės atsakovo įpėdiniai. Tačiau net ir nutrauktoje / užbaigtoje civilinėje byloje teismas turi pareigas, numatytas CPK 646 straipsnio 1 dalyje, 4-6 dalyse ir CPK 624¹ straipsnio 9 dalyje.

6.2. Jei teismas būtų šią bylą sustabdęs ir 942,50 Eur sumos priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendęs po to, kai pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį paaiškėtų atsakovo procesinių teisių ir atsiradusių subjektinių pareigų perėmėjai, būtų aišku, kad vykdytina įsiteisėjusio sprendimo dėl 942,50 Eur priteisimo dalis gali būti pradėta vykdyti bei vykdomasis raštas ieškovei dėl šios sumos išieškojimo išduotas tik tada, kai paaiškės atsakovo įpėdiniai.

Atsiliepimas

6.3. Kita ieškovės apskųsta teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakius išduoti vykdomąjį raštą ir taip užkirtus ieškovei kelią tiek inicijuoti vykdymo procesą, tiek CPK 596 straipsnio 1 dalies ir CPK 651 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu prašyti antstolio pakeisti skolininką jam mirus, buvo pažeistos ieškovės teisės į teisingą ir tinkamą teismo procesą, kadangi visas išlaidas, kurios susidaro teismo proceso metu, teismas turi priteisti toje pačioje byloje, o ne siūlyti ieškovei kreiptis į teismą dar kartą naujoje byloje, atsakovais įtraukiant mirusiojo įpėdinius. Toks netinkamas teisės taikymas bei aiškinimas prieštarauja ir fundamentaliam teisingumo principui, ir kasacinio teismo formuojamai praktikai bei konstitucinės jurisprudencijos išaiškinimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta mirus vienai iš bylos šalių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad:

10.1. Ieškovė teismo prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja ir išduoti teismo leidimą, suteikiantį teisę ieškovei išvežti nepilnametį vaiką laikinai iki 2028 m. liepos 31 d. mokytis į Vokietijos Federacinėje Respublikoje (duomenys neskelbtini) bei spręsti visus su tuo susijusius nepilnamečio sūnaus laikino mokymosi bei apgyvendinimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje klausimus be atsakovo sutikimo.

10.2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; civilinę bylą dėl teismo leidimo, suteikiančio teisę ieškovei išvežti nepilnametį vaiką laikinai iki 2028 m. liepos 31 d. mokytis į Vokietijos Federacinėje Respublikoje (duomenys neskelbtini) bei spręsti visus su tuo susijusius nepilnamečio sūnaus laikino mokymosi bei apgyvendinimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje klausimus be atsakovo sutikimo išdavimo, nutraukė; priteisė ieškovei iš atsakovo 942,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas; priteisė atsakovui iš ieškovės 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

10.3. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo, 2023 m. birželio 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl civilinės bylos nutraukimo panaikino ir bylos dalį dėl leidimo laikinai išvežti nepilnametį sūnų mokytis į užsienio valstybę grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.4. Atsakovas (duomenys neskelbtini) mirė.

11. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs procesinių teisių perėmimo institutą, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių dėl vienų ar kitų aplinkybių, išvardintų CPK 48 straipsnio 1 dalyje, pasitraukia iš bylos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Kad būtų perimtos procesinės teisės, reikalingos dvi sąlygos: ginčijamo ar sprendimu nustatyto materialinio teisinio santykio subjekto pasitraukimas iš bylos ir pasitraukusio subjekto teisių ir pareigų perėjimas kitam asmeniui.

12. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).

13. CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Taigi, kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta, byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015). Taigi, sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu. Jeigu procesinių teisių perėmimas konkrečiame bylai išspręsti aktualiame teisiniame santykyje yra galimas, teismas negali nutraukti bylos, turi ją sustabdyti.

14. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas išduoti teismo leidimą, suteikiantį teisę ieškovei išvežti nepilnametį vaiką laikinai iki 2028 m. liepos 31 d. mokytis į Vokietijos Federacinėje Respublikoje (duomenys neskelbtini) bei spręsti visus su tuo susijusius nepilnamečio sūnaus laikino mokymosi bei apgyvendinimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje klausimus be atsakovo sutikimo. CK 3.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

15. Taigi apeliacine tvarka tikrinamoje byloje susiklostė teisiniai santykiai, kylantys iš tėvų teisių ir pareigų auklėti savo vaikus, kurie priskirtini prie išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y. neatskiriamai susiję su konkrečiu asmeniu. Dėl to, mirus tokias teises ir pareigas turinčiam asmeniui, jų perėmimas yra negalimas, o mirus asmeniui, kuris buvo bylos šalis, kai teisių perėmimas neleidžiamas, byla pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

16. Pažymėtina, jog ieškovė atskiruoju skundu pripažino, kad mirus atsakovui nėra galimas jo procesinių teisių perėmimas bylos dalyje dėl atsakovo leidimo išvežti vaiką mokytis į užsienį išdavimo, tačiau, jos nuomone, ta bylos dalis turėjo būti sustabdyta kol paaiškės atsakovo įpėdiniai. Prašymą sustabdyti civilinę bylą ji grindė tuo, kad yra pateikusi prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, kurio procesines teises ir pareigas gali perimti abu atsakovo sūnūs, o galimai ir kiti įpėdiniai.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pastaroji aplinkybė nesuponuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto bylos sustabdymo pagrindo. Minėta, kad ieškinio reikalavimas, su kuriuo ieškovė sieja bylinėjimosi išlaidas, yra neatskiriamai susiję su atsakovu, mirusiu bylos nagrinėjimo metu. Jo įpėdiniams negalint perimti ieškovės ieškinyje nurodytų atsakovo materialiųjų teisių, negalimas ir iš tų teisių kylančių procesinių teisių ir pareigų perėmimas.

18. Dėl šios priežasties iš dalies tenkintinas apeliantės prašymas pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies išvadą, kuria ieškovei išaiškinta, jog dėl turtinių reikalavimų mirusiojo įpėdiniams ji turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju, t. y. nutrauktoje bylos dalyje, tokios teisės ji neturi.

19. Apeliacine tvarka vertinamos nutarties motyvai, kad civilinė byla buvo pradėta dėl atsakovo asmeninio pobūdžio prievolių, net ir priėmus palikėjo palikimą šioje byloje jo įpėdiniai negalėtų perimti atsakovo teisių, todėl ieškovės atstovo prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas, yra teisingi, todėl juos pašalinti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1613-381/2018 ir joje nuodyta teismų praktika).

20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama išduoti jai vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusią Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteistos 942,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Dėl šios nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kurį Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje išnagrinėjo ir atidėjo procesinio sprendimo paskelbimą 2023 m. gruodžio 19 d., todėl nagrinėjamos apeliacijos atveju nepasisakytina dėl apeliantės atskirojo skundo kritikos 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties atžvilgiu.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Remdamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria civilinė byla buvo nutraukta (CPK 337 straipsnio 1 dalis). Iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalintini apeliacinės instancijos teismo aptarti motyvai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies paskutinės pastraipos pašalinti sakinį, kuriuo „Ieškovei išaiškinama, kad dėl turtinių reikalavimų mirusiojo įpėdiniams ji turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė