Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo išvežti vaiką į užsienį be tėvo sutikimo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieškovei išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.4. Atsakovas (duomenys neskelbtini) mirė.

11.5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinę bylą dėl leidimo laikinai išvežti nepilnametį sūnų mokytis į užsienio valstybę nutraukė. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies paskutinės pastraipos pašalino sakinį, kuriuo „Ieškovei išaiškinama, kad dėl turtinių reikalavimų mirusiojo įpėdiniams ji turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka“.

6. Įsiteisėję teismo sprendimas/nutartis yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

7. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išduoti atsisakė išduoti įvardijęs tokius motyvus: 2022 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13993-435/2022 priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimą Kauno apygardos teismas paliko pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, o 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo konstatuota, kad jokios teisės ir pareigos A. Š. teisių perėmėjams iš šios bylos kilti negali dėl jų asmenio pobūdžio; nutraukus bylą ieškovei jokie vykdomieji raštai dėl sumų, kurių vykdymas yra susijęs išimtinai su atsakovo asmeniu, negali būti išduodami.

9. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą, atskirajame skunde tvirtina, kad Kauno apygardos teismas nesprendė dėl 942,50 Eur išlaidų (ne)priteisimo ar grąžinimo jų priteisimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, kadangi šios bylos apeliacijos dalykas buvo teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta civilinė byla dėl ieškovės reikalavimo išduoti teismo leidimą laikinai išvežti nepilnametį sūnų mokytis į užsienį ir spręsti visus su tuo susijusius klausimus be atsakovo sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove buvo patenkintas ir dėl to ieškovei iš atsakovo priteista 942,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, nebuvo apeliacijos dalykas, dėl to ji įsiteisėjo pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės teiginiais.

11. Kaip nurodyta nutarties 11.3 punkte, ieškovė apeliaciniu skundu skundė tik Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo, todėl apeliacine tvarka tikrinamos bylos dalykas ir buvo teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta civilinė byla dėl ieškovės reikalavimo išduoti teismo leidimą laikinai išvežti nepilnametį sūnų mokytis į užsienį ir spręsti visus su tuo susijusius klausimus be atsakovo sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas panaikino būtent šią sprendimo dalį ir bylos dalį dėl leidimo laikinai išvežti nepilnametį sūnų mokytis į užsienio valstybę perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad, bylos dalį perduodant nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui. Panaikintoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, jog dėl to, kad ieškovė neatsisakė ieškinio reikalavimo dėl teismo leidimo išdavimo ir neinicijavo bylos užbaigimo nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nesiekė greito ir operatyvaus bylos užbaigimo, atsakovui iš ieškovės priteistina pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

12. Taigi bylos dalis, kuria nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, įsiteisėjo pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Apeliacine tvarka neapskųsto sprendimo dalimi ieškovės naudai iš atsakovo buvo priteista 942,50 Eur suma.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnyje, reglamentuojančiame kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje buvo sprendžiamas ne atsakovo pakeitimo jo teisių perėmėju klausimas pagal CPK 48 straipsnį, kurio 3 dalis įpareigoja procesinių teisių perėmėją pagrįsti savo dalyvavimą procese, o vykdomojo dokumento išdavimo klausimas. Minėta, kad įsiteisėję teismo sprendimas/nutartis yra privalomi ir turi būti vykdomi (priimamos nutarties 12 punktas). Siejant pastarąją nuostatą su CK 5.63 straipsnyje įtvirtinta ieškovės kaip mirusio atsakovo kreditorės teise, darytina išvada, kad reikalavimo teisę priėmusiems palikimą įpėdiniams ji gali grįsti tiek įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu (jo dalimi), tiek pagal tą teismo sprendimą išduotu vykdomuoju dokumentu. Svarbi aplinkybė, kad šiais dokumentais pagrįstos ieškovės reikalavimo teisės pripažinimas (nepripažinimas) yra palikimą priėmusių atsakovo įpėdinių prerogatyva. Tuo atveju, jei ieškovė vykdomąjį dokumentą pateiks vykdyti antstoliui, skolininko teisių perėmimo vykdymo procese klausimą antstolis privalės išspręsti CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka.

15. Apibendrinant teigtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, nors prašymo pateikimo metu ir buvo žinoma aplinkybė apie atsakovo mirtį. Iš dalies pritartina apeliantei, kad, pirmosios instancijos teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, ieškovei buvo užkirstas kelias išieškoti jos naudai priteistas lėšas iš atsakovo turto (atsakovo palikimo) pagal CK penktosios knygos nuostatas.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovei išduotinas vykdomasis raštas pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteista 942,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-13993-435/2022 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (teisminio proceso Nr. 2-69-07723-2022-5), kuriuo iš atsakovo ieškovei priteista 942,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.