Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-904-58/2011 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. Š., institucijoms, teikiančioms išvadas byloje, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas teismui nustatant priteistino iš tėvo nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį.

Ieškovė R. J. ieškiniu (t.1, b.l.1-3) prašė priteisti iš atsakovo A. Š. jo nepilnamečiui vaikui K. Š. 1 000 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2011-02-11 iki K. Š. užbaigs vidurinę mokyklą, indeksuojant šias išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išmokų gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. J., taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Kauno rajono apylinkės teismas 2011-09-27 sprendimu (t.2, b.l.78-81) ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo A. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 800 Lt kiekvieną mėnesį iki K. Š. pilnametystės, išlaikymą skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę R. J.; 3) priteisė ieškovei iš atsakovo 1 120 Lt advokato pagalbos išlaidų; 4) priteisė atsakovui iš ieškovės 120 Lt advokato pagalbos išlaidų, 68,60 Lt kitų pagrįstų (vertimo) išlaidų; 5) priteisė valstybei iš atsakovo 288 Lt žyminio mokesčio ir 44,83 Lt pašto išlaidų; 6) sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.

Teismas įvertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, gaunamas kas mėnesį pajamas, vaiko poreikius ir sprendimo motyvuose nurodė, jog ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 1000 lt kas mėnesį mokamas išlaikymas sūnui yra didesnis, negu objektyviai leidžia atsakovo turtinė padėtis, todėl iš atsakovo priteistiną išlaikymą vaikui sumažino iki 800 Lt per mėnesį. Teismas nustatė, kad iki šiol sūnaus išlaikymui atsakovas per mėnesį vidutiniškai skirdavo 677 Lt (t.1, b.l.27, 88-93), teismas atmetė atsakovo poziciją, kad vaiką galėtų tenkinti minimalūs, būtinieji vaiko išlaikymo poreikiai. Teismas pažymėjo, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.84-86) atsakovas A. Š. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė jį dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti ir tą dalį išdėstyti taip: priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), W. N., BT 343 LU, N. Ireland, išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 520 Lt kiekvieną mėnesį iki K. Š. pilnametystės, išlaikymą skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) ieškovė nenurodė ir leistinais įrodymais nepagrindė, kokie yra nepilnamečio vaiko poreikiai. Apie vaiko poreikius, jų dydį teismas nepasisakė, vaiko poreikių visiškai nesiaiškino, tik formaliai konstatavo, jog išlaikymas priteisiamas įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo teismų praktikos (LAT Senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Nr. 54). Nors teismas nurodė, jog ieškovės patiriamas išlaidas patvirtina jos pateikti kvitai, tačiau nesiaiškino, kokia dalis tų išlaidų tenka nepilnamečiui vaikui išlaikyti (nes didžioji dauguma išlaidų patvirtina ne nepilnamečio vaiko, o pačios ieškovės gerbūvio išlaidas) ir ar tokios išlaidos protingos ir būtinos. Ieškovei nenurodžius patikimų kriterijų, nustatant išlaikymo dydį, o teismui nenustačius nepilnamečio vaiko poreikių, jų dydžio, priteisiant išlaikymą turėjo būti orientuojamasi į minimalią mėnesinę algą (LAT 2005-06-26 patvirtinta „LR teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga“, Teismų praktika Nr. 23, 287 p.). Minimalios mėnesinės algos dydis šiuo metu yra 800 Lt. Tokio dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, būtų protingas bei pakankamas tenkinti ne tik būtinas, bet ir kitas vaiko vystymosi sąlygas. Teismui nenustačius vaiko poreikių dydžio, nenustatyta ir kokio dydžio išlaikymo pareiga tenka pačiai ieškovei. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai nušalinta nuo išlaikymo prievolės. Bloga ieškovės materialinė būklė (ko ieškovė neįrodė) negali būti pagrindas atleisti ieškovę nuo išlaikymo prievolės. Kadangi ieškovė savo itin sunkios materialinės padėties neįrodė, preziumuojama, jog šalių pareiga išlaikymo prievolėje yra vienoda ir kiekvienam iš tėvų turėtų sudaryti po 400 Lt. Nepaisant to, atsakovas sutiko prisiimti didesnę vaiko išlaikymo prievolę ir mokėti po 520 Lt per mėnesį (t.1, b.l.132), ką atsakovas ir darė iki ieškinio pateikimo teismui;

2) ieškovė nenurodė ir leistinais įrodymais nepagrindė, kokias realias pajamas ji gauna ir kokį turtą turi, o teismas, esant byloje prieštaringiems įrodymams, šių prieštaravimų netyrė ir neįvertino. Iš byloje medžiagos matyti, kad ieškovė, deklaruodama tik 400 Lt oficialias pajamas, turėdama nekilnojamojo turto Panevėžio rajone, išsinuomoja butą (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, už 650 Lt per mėnesį, papildomai moka komunalinius mokesčius, perka degalus, remontuoja automobilį ir t.t. (ieškovė ieškinyje nurodė, kad patiria apie 2750 Lt šeimos išlaidų). Ieškovė negalėjo paaiškinti, iš kokių lėšų ji išlaiko automobilį, iš kokių lėšų sugeba gana brangiai nuomotis butą ir išleisti kitas jos deklaruojamas šeimos išlaidas. Ieškovės paaiškinimai, kad ją tariamai remia tėvai ir sesuo, nepagrįsti ir prieštarauja kitiems įrodymams, t. y. pažymoms iš banko, kuriuose nurodoma, kad ieškovei kas mėnesį, 15-20 mėnesio dienomis H. H. ir R. H. moka skolą (ką patvirtina atsakovo paaiškinimas, kad prie jo akių ieškovė seseriai suteikusi paskolą eurais). Teismas, esant prieštaravimams (nenustatytas ieškovės pajamų šaltinis, atsižvelgiant į deklaruojamas išlaidas), nepagrįstai neišsiaiškino tikrosios ieškovės turtinės padėties, o pasikliovė tik oficialiai teikiamu darbo užmokesčiu ir pažymomis apie nekilnojamąjį turtą. Todėl byloje liko neaiški tikroji ieškovės turtinė padėtis, o tuo pačiu ir kiekvienos iš šalių prisidėjimo prie vaiko išlaikymo galimybės. Kadangi tėvų pareigos išlaikyti vaiką yra lygios (CK 3.198 str. 1 d.), byloje esant pagrįstoms abejonėms dėl tikrosios ieškovės turtinės padėties, laikytina, kad pačios ieškovės turtinė padėtis leidžia prisidėti prie vaiko išlaikymo tokia pačia dalimi, kaip ir atsakovo. Teismui iš atsakovo priteisus 800 Lt, nenustačius tikrųjų nepilnamečio vaiko poreikių, laikytina, kad ir ieškovės pareiga išlaikymo prievolėje sudaro 800 Lt, kas išeitų, jog nepilnamečiui vaikui yra reikalinga 1600 Lt suma, kas trejų metų vaikui yra akivaizdžiai per daug;

3) teismas, vertindamas ieškovės pastangas ir galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nepagrįstai konstatuoja, jog ieškovė įdėjo daug pastangų darbo paieškoms. Iš byloje pateikto bedarbio pažymėjimo matyti, jog darbo biržoje ieškovė darbo pradėjo ieškoti tik 2011-01-18, t. y. trys savaitės iki ieškinio pateikimo. Jokių kitų įrodymų apie ieškovės ketinimą gerinti savo pajamas nėra. Vadinasi, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė (nors ir turėdama didelius asmeninius poreikius) siektų gerinti savo materialinę padėtį (pajamas), tuo pačiu prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė gauna nedidelį oficialų darbo užmokestį, neatleidžia jos nuo pareigos taip pat teikti pilnavertį išlaikymą savo vaikui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindimu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant jį pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-790/2002).

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.97-98) ieškovė R. J. prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) skundo argumentas, jog nepilnamečio vaiko poreikiai byloje nebuvo nustatyti, nepagrįstas. Nors atsakovas kritikuoja ieškovės į bylą pateiktus išlaidų kvitus, neva jie patvirtina ir ieškovės gerbūvio išlaidas, tačiau nekonkretizuoja, kas, jo nuomone, laikytina „gerbūviu“, taip pat nenurodo, kokios pateiktos išlaidos būtų „neprotingos ir nebūtinos“;

2) teismas pagrįstai netaikė 1 MMA, t. y. 800 Lt, iš abiejų tėvų bendrai priteistino išlaikymo dydžio, kadangi nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą. 1000 Lt išlaikymui pritarė ir abi institucijos, teikusios išvadą byloje, susipažinusios su vaiko aplinka, jo priežiūros kokybe ir gyvenimo sąlygomis, išlaidomis jo poreikiams patenkinti (t.1, b.l.56, 61). Teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos principą;

3) atsakovo turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė už ieškovės. Iš atsakovo gaunamo 6300 Lt atlyginimo Airijoje, sumokėjus būtiniausias nuomos ir maisto išlaidas bei 1000 Lt išlaikymą sūnui, atsakovui dar liktų apie 2900 Lt kitoms reikmėms. Tuo tarpu ieškovė uždirba tik apie 470 Lt per mėnesį, juos skiria nuomai ir sūnui, auginti vaiką ieškovei padeda mama, o finansiškai – sesuo. Atsakovo finansinė padėtis yra daugiau kaip 10 kartų geresnė, be to, jis neaugina mažo vaiko, kurio priežiūrai reikalingas papildomas laikas;

4) skundo argumentai, susiję su ieškovės turimu nekilnojamuoju turtu Linkaučių kaime, Panevėžio rajone, nėra pagrindas teismo priteistam išlaikymo dydžiui sumažinti. Pats atsakovas turi 2/5 dalį namo su kitais pastatais Kaune ir 2 sklypus Jonavos rajone. Mieste yra geresnės sąlygos vaikui auklėti bei vystytis, nei 36,7 km nuo miesto nutolusiame kaime. Be to, turėdama mažametį vaiką, ieškovė negalėtų susirasti darbo kaime;

5) skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškovės sesuo, pervesdama pinigus į ieškovės sąskaitą, grąžina ieškovei skolą. Priešingai, sesuo skolina ieškovei pinigus, remdama ieškovę ir jos sūnų maždaug po 300 eurų per mėnesį (t.2, b.l.99), kadangi atsakovas tokios trūkstamos sumos geruoju neperveda;

6) po laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui šioje byloje taikymo, jis taip ir nepradėjo vykdyti teismo įpareigojimo mokėti po 1000 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui, nors jo atskirasis skundas 2011-09-14 nutartimi ir buvo atmestas. Skundžiamas teismo sprendimas išlaikymo mokėjimo dalyje yra vykdytinas skubiai, tačiau atsakovas jo taip pat nevykdo, užkraudamas ieškovei papildomą naštą kreiptis į antstolius, ieškoti jo turto Lietuvoje ir užsienyje;

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo principus, šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovė ir atsakovas yra K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t.1, b.l.4). Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise turi turto-ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Panevėžio raj., atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, ieškovės ir atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vertė panaši (t.1, b.l.6-20). Ieškovė laikotarpiu nuo 2010-12-02 iki 2011-02-14 negavo jokių pajamų (t.1, b.l.42), nuo 2011-04-04 dirba UAB „Nekilnojamojo turto servisas“ sąmatininke, 0,5 etato, darbo užmokestis – 400 Lt, neatskaičius mokesčių (t.1, b.l.94-95). Atsakovas dirba įmonėje Bluekite Transport Limited (t.1, b.l.28-41), jo darbo užmokestis apie 6 300 Lt per mėnesį (t.1, b.l.114-124). Šias aplinkybes nustatęs, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas turi galimybę skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui 800 litų sumą kas mėnesį, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir vaiko motinos galimybes teikti išlaikymą. Teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas neįvertino nepilnamečio K. Š. poreikių. Teismas skundžiamame teismo sprendime pažymėjo, jog tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat įvertino ir vaiko poreikius, įvertinęs jo amžių, ikimokyklinės įstaigos lankymo faktą, būtinybę užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Kauno apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jo siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų pakankamas materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Kauno apygardos teismas pažymi, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti ir dažnai būna nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos, galimybės gauti ir dirbti darbą dėl sveikatos būklės, ir kt.). Dėl to LR CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įstatymo leidėjo yra įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis asmuo turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos žymiai viršija ieškovės gaunamas pajamas, todėl logiškai jis ir turi nešti didesnę išlaikymo naštą. Dėl to yra neteisingi apeliacinio skundo motyvai, kuriuose nurodoma, jog ieškovė nepagrįstai nušalinta nuo vaiko išlaikymo prievolės.

Įvertinus byloje surinktą įrodymų visumą laikytina, kad palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, nepilnamečiui vaikui teikiamas išlaikymas yra ne per didelis nei reikalingas jo būtiniems poreikiams tenkinti, tokį išlaikymą atsakovas teikti gali, to neišgalint, jis turi varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniui. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nustatytas išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Dėl šių motyvų teismas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus argumentus bylos nagrinėjimo metu.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau išdėstytų motyvu pagrindu Kauno apygardos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė patyrė 400 litų advokato atstovavimo išlaidų, atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-27 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. J. (a.k(duomenys neskelbtini) iš A. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) 400 litų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.