- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-28
- Bylos Nr.
- AN2-94-1020/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje bei jam skirta 1200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nubaustas už tai, kad 2017 m. sausio 18 d. apie 12.37 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) vairavo motociklą ,,Explorer Apollo AGB 21 S“, neįregistruotą nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklų, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūrą, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, neužsidėjęs motociklininko šalmo, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti motociklą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 16, 204, 225, 226 punktų reikalavimus,
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. G. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą iš dalies – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nes jo veikoje nėra šio nusižengimo sudėties požymių. M. G. sutinka dėl kitų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, tačiau nesutinka, jog jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo sustoti. Cituodamas ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas dėl reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo, apeliantas nurodo, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas gali pasireikšti tik veikiant tyčia ir baudžiant jį pagal šią normą privalu nustatyti, kad jis buvo stabdomas pareigūnų, kurie mojavo jam lazdele, skrituliu, buvo įsijungę švyturėlius ir nors vieną iš šių veiksmų privalėjo daryti būdami priekyje jo. Anot M. G., akivaizdu, jog stabdomas asmuo turi matyti, kad jis yra stabdomas, be to, ANK 426 straipsnio 6 dalyje nėra nurodytas stabdymo būdas važiuojant paskui transporto priemonę per garsiakalbį sakyti „motociklas, sustojam dešinėje“. Pasak apelianto, policijos pareigūnų parodymai ir tarnybiniai pranešimai nepagrindžia to, jog jis veikė tyčia, jei būtų ketinęs bėgti nuo pareigūnų, jis būtų pasukęs į miško takelį, kur jo nebūtų galėję pavyti, ypač žinant tai, jog jam vietinės apylinkės puikiai žinomos. Jis net nematė policijos automobilio, buvo susikoncentravęs į kelią, kai tuo tarpu jo motociklas skleidė labai galingą garsą ir policijos automobilį jis pastebėjo tik tuo metu, kai buvo jo užblokuotas ir tada jis sustojo nedelsiant. Atsižvelgdamas į visa tai, kas minėta, M. G. nurodo, jog jis nesuprato ir negalėjo suprasti, kad yra stabdomas, kad būtent kreipiamasi į jį, todėl byla jo atžvilgiu dėl aptariamo pažeidimo turi būti nutraukta, jo veikoje nesant jo sudėties požymių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, kuris nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, jog šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma ir tik vienintele jos rūšimi – tiesiogine tyčia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-323-1020/2017). Analogiškos praktikos teismai laikėsi ir galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kurio 130 straipsnis numatė atsakomybę už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-805-319/2014; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-411-185/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-703-417/2016). Taigi, šiam pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti, jog asmuo suvokdamas, kad yra teisėtai stabdomas policijos pareigūnų, tyčia nepaklūsta tokio pobūdžio reikalavimui. M. G. įsitikinimu, administracinio pažeidimo byloje nebuvo įrodyta jo kaltė, t. y. jog jis nepaklusdamas pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę veikė tyčia.
Apeliaciniame skunde M. G. nurodo, jog jo stabdymo metu policijos pareigūnai jam turėjo lazdele, skrituliu ar švyturėliais signalizuoti būdami priekyje ir būtent to, jie neatliko, todėl jis negalėjo suprasti, kad yra stabdomas. Nepriklausomai nuo to, jog administracinio nusižengimo byloje yra duomenų apie tai, kad M. G. vairuodamas motociklą ir pamatęs pareigūnus, pasuko transporto priemonę kita kryptimi (kas galimai rodo jį jau tuo metu supratus, jog jis gali būti stabdomas policijos pareigūnų), apygardos teismo vertinimu, ypatingos reikšmės šioje situacijoje turėjo tai, kad pareigūnai naudojo garsiakalbį liepdami sustoti – kas atkreipia vairuotojo dėmesį, net ir automobiliui nesant greta ar priekyje motociklo. Be to, ANK nuostatos nenumato, kad šis stabdymo veiksmas privalo būti atliktas pareigūnų automobiliui esant priekyje stabdomos transporto priemonės.
Visgi, anot apelianto, policijos pareigūnų stabdymo būdas garsiakalbiu sakant „motociklas, sustojam dešinėje“ nėra nurodytas ANK 426 straipsnio 6 dalyje, taip iš esmės suponuojant, jog jis neatitiko jam keliamų reikalavimų. Apygardos teismo įsitikinimu, apeliantas tokiu būdu siekia plečiamai savo naudai aiškinti minėtą ANK normą, tačiau ši norma nenustato, kokį tiksliai šaukinį turi pasakyti pareigūnas, jog šis reikalavimas būtų laikomas išsakytu tinkamai. Šiuo atveju, policijos pareigūnas išreiškė ne tik tai, kad transporto priemonė turi sustoti, tačiau ją identifikavo kaip motociklą ir tuo pačiu nurodė, kurioje vietoje transporto priemonė turi būti sustabdyta ir byloje nėra duomenų, jog įvykio vietoje nurodytu laiku buvo kitų transporto priemonių. Šis liepimas buvo išreikštas aiškia valstybine kalba, todėl apeliaciniu skundu keliami aukštesni reikalavimai jo išraiškos formai yra nepagrįsti ir pertekliniai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jei apeliantas būtų siekęs pabėgti nuo policijos pareigūnų, su tokio tipo motociklu jis būtų važiavęs ne keliais, o pasukęs miško taku, nes puikiai pažįsta apylinkes. Šie apelianto argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip deklaratyvūs ir paneigti policijos pareigūnų parodymais apie jo vairavimą manevruojant taip, kad policijos pareigūnams būtų trukdoma jį aplenkti. Iš esmės identiškai vertintini ir argumentai dėl to, kad pareigūnams aplenkus M. G. šis nedelsiant sustojo, neva taip iškart įvykdydamas pareigūnų reikalavimą – pats M. G. nurodė, jog pareigūnai jam užblokavo kelią, todėl akivaizdu, jog objektyvių galimybių pasielgti kitaip minėtoje situacijoje apeliantas neturėjo (be to, remiantis pareigūnų parodymais, kurių patikimumu abejoti nėra pagrindo, M. G. apskritai motociklu nuslydo į pakelę, po ko ir buvo sulaikytas, taip iš esmės paneigiant versiją dėl jo tariamos galimybės pareigūnams jį aplenkus iškart sustabdyti motociklą, neva tuo metu supratus, kad jis yra jų stabdomas).
Skundo argumentų kontekste pabrėžtina ir tai, jog atstumas tarp pareigūnų automobilio ir stabdomo motociklo buvo apie 10-15 m, kad policijos pareigūnai, kurie be garsiakalbiu išreikšto reikalavimo sustoti taip pat naudojo švyturėlius su garsiniu signalu, todėl atmestinas ir apelianto argumentas dėl to, jog jis negirdėjo šių signalų dėl didelio jo motociklo skleidžiamo garso – nes specialiosios policijos panaudotos garsinės priemonės neabejotinai buvo girdimos (t. y. jos specialiai pritaikytos tokio pobūdžio veiksmais – stabdymui – atlikti). Tokį apygardos teismo įsitikinimą stiprina ir tai, kad apeliaciniame skunde M. G. be kita ko nurodė, jog jis nesuprato ir negalėjo suprasti, kad kreipiamasi būtent į jį (b. l. 77). Iš to seka, jog pati M. G. pozicija yra prieštaringa, apeliacinio skundo pirmuosiuose lapuose nurodoma tai, kad jis negirdėjo policijos pareigūnų signalų ir negalėjo suprasti, jog yra stabdomas, tačiau apeliacinio skundo ketvirtajame lape jis taip pat nurodo nesupratęs ir negalėjęs suprasti, kad būtent į jį buvo kreipiamasi. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog įvykio metu kelyje be policijos pareigūnų tarnybinio automobilio bei M. G. vairuojamo motociklo buvo kitų transporto priemonių, visiškai paneigtina M. G. pozicija, kad jis negalėjo suprasti esąs stabdomas, nes sprendžiant iš apeliacinio skundo argumentų lingvistinės išraiškos, patį kreipimąsi M. G. girdėjo.
Administracinio nusižengimo byloje yra užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys. Policijos pareigūnai, kurie, priešingai nei apeliantas, neturi suinteresuotumo administracinio nusižengimo byloje ir tuo pačiu buvo prisaikdinti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, iš esmės parodė, kad M. G. manevruodamas kelyje neleido jiems jo aplenkti. Pareigūnas D. K. apskritai nurodė, kad tuo metu, kai tarnybinis automobilis buvo susilyginęs su motociklu (dar iki sulaikant M. G.), motociklininkui buvo pademonstruotas dujų balionėlis. Šie pareigūnų parodymai, kuriais netikėti apygardos teismas neįžvelgia pagrindo, kitų byloje esančių duomenų kontekste, paneigia apeliaciniame skunde pateikiamus argumentus, jog M. G. negalėjo suprasti ir nesuprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Priešingai turimi duomenys patvirtina, jog M. G. žinodamas, jog eksploatuoja motociklą pažeisdamas įstatyme nustatytus reikalavimus ir suprasdamas, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, sąmoningai nepakluso jų aiškiai išreikštam (švyturėliais su garsiniais signalais ir garsiakalbiu) reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutarimu pagrįstai M. G. inkriminavo ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio nusižengimą.
Už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismas M. G. skyrė 1200 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam – 3 (trijų) metų laikotarpiui. Įvertinus tai, jog M. G. pažeidimas pasireiškė nepagarba kompetentingo pareigūno išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat, jog pastarasis siekdamas išvengti sulaikymo manevravo po važiuojamąją dalį, taip sukeldamas pavojų sau (remiantis duomenimis, jis motociklu nuslydo nuo važiuojamosios dalies) ir kitiems eismo dalyviams bei eismo saugumui, bei į kitas pastarąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatuotina, jog didesnis nei ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytos baudos vidurkis baudos dydis su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu, yra proporcinga ir ne per griežta nuobauda M. G. atžvilgiu, kuri užtikrins ANK 22 straipsnyje nurodytus tikslus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad 2017 m. birželio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu M. G. pagrįstai inkriminuotas ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, o byloje surinkti duomenys įvertinti nepažeidžiant ANK 569 straipsnio reikalavimų, todėl šio nutarimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti M. G. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarimą.