Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Be to 2022-12-15, 2023-01-23, 2023-02-20, 2023-03-06, 2023-03-20, 2023-05-02, 2023-01-30, 2023-02-27, 2023-03-13, 2023-03-23, 2023-05-04 buvo konvojuojamas iš Kauno kalėjimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (toliau – Šiaulių kalėjimas) ir atgal.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – Alytaus kalėjimas) į Kauno kalėjimą ir atgal 2023-07-13, 2023-08-21, 2023-09-18, 2023-09-28, 2023-10-19, 2023-11-16, 2023-11-27, 2023-07-17, 2023-08-24, 2023-09-21, 2023-10-26, 2023-11-20.

Konvojų metu naudoti specialieji automobiliai: Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti. Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.

Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros.

Tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tarp jų ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: Transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; Kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.

Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turėjo ir turi aukščiau išvardintus dokumentus. Transporto priemonės registracijos liudijimas yra teisės aktas, kuris nėra apribotas, sustabdytas, ar atšauktas - todėl privalomai turi būti vykdomas, ypač statutinėje tarnyboje. Sutinkamai su LR Konstitucijos 7 str., registracijos liudijimas yra paskelbtas viešai, todėl galioja ir vykdomas kaip visi teises aktai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Pažymėtina, kad specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis.

Registracijos liudijimas yra išorinė baigiamoji teisinio-techninio proceso dalis. Visi Tarnybai priklausantys specialieji konvojavimo automobiliai patiria specializuotą teisinį-techninį vertinimą, kurio metu, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Konvojavimo taisyklių reikalavimais, nustatoma ar jie atitinka registracijos liudijime paskelbtiems tikslams. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 49 d. nurodyta, kad privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra - transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra vykdoma periodiškai. Periodinių techninių apžiūrų procedūros patvirtina automobilio tinkamą techninę būklę ir saugią aplinką žmonėms. Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (toliau - Techniniai reikalavimai) yra patvirtinti valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290. Techninių reikalavimų 1p. numatyta, kad šiuo teisės aktu yra nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės. Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, vertinama ir tai, ar įrengti privalomi įrenginiai ir tinkama komplektacija. Tuo atveju, jeigu nėra įrengti automobilio techniniai įrenginiai, kai jie yra būtini, pvz. saugos diržai, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trūkumas (DT). Pagal Techninių reikalavimų 16 p., vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trūkumai. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privalu pateikti pakartotinai techninei apžiūrai (Techninių reikalavimų 17 p.). Viešojo saugumo tarnyba pateikė teismui transporto priemonių, kuriomis nurodytu maršrutų ginčo laikotarpiu buvo vykdytas konvojavimas, techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas), kuriose pateiktos išvados, kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl specialiųjų automobilių, susijęs su saugos diržais ar nepakankamu sėdimosios vietos plotu, atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis teismui pateiktais įrodymais dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų, pagrįstai teigtina, kad pareiškėjas ginčo nagrinėtinu laikotarpiu buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai. Tarnybos pateiktos konvojavimui skirtų automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina nagrinėjamu ginčo laikotarpiu naudotų specialiųjų automobilių Tarnybos naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems reikalavimams. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Pažymėtina, kad dėl saugos diržų specialiosios paskirties automobiliuose nebuvimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nenustatytas reikalavimas specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817- 502/2015; 2016-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).

Manytina, kad pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimų, susijusių su automobiliais, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos (10 000 Eur) priteisimo nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas atsakovės atstovei galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes.

Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė Tarnybos neteisėtų veiksmų, atsiradusios neturtinės žalos, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl ko pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbi Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 2020 m. gegužės 26 d. įsakymo suvestinė redakcija Nr. 1R-147/1V-519 galiojusi nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (šiuo metu įsakymas yra netekęs galios). Vertinant pareiškėjo teiginius dėl antrankių naudojimo teismo posėdžio metu, pažymėtina, kad pagal šių Taisyklių 195 punktą nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pareigūnai atsisakė vykdyti teismo posėdžio pirmininko nurodymus ir teismo salėje atsisakė nuimti pareiškėjui antrankius. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 137 punkto nuostata suteikė teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turėjo įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas, vadovaujantis Taisyklių 137 punktu, pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus būtų užfiksavęs konvojaus dokumentacijoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad Policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką.

Akcentuotina, kad pareiškėjas raštu nepareiškė pretenzijų dėl galimai jo laikymo teismo posėdžių salėje surakinto antrankiais nei Kauno apskr. VPK, nei jokiai kitai institucijai, dėl tariamai šios rūšies pažeistų teisių nesikreipė labai ilgą laiką (konvojavimai atlikti 2022-2023 m.). Su šiuo atsiliepimu atsakovo pateikiamuose Konvojavimo žiniaraščiuose, skiltyje „Konvojavimo eiga (konvojuojamųjų nusiskundimai, pretenzijos konvojavimo metu, priimti sprendimai, įvykiai konvojavimo metu ir kt.)“ nėra duomenų, kad pareiškėjas, ar kitas konvojuotas asmuo, dėl konvojavimo būtų reiškęs pretenzijas. Pareiškėjas nenurodė, jog iš karto po konvojavimo pasinaudojo teise reikšti pretenzijas raštu atsakovui dėl netinkamo konvojavimo arba dėl pateiktų pretenzijų į Konvojavimo žiniaraštį neįrašymo, o tai paneigia galimybę tvirtinti, kad pareiškėjas konvojavimo metu turėjo pretenzijų ar patyrė itin reikšmingus nepatogumus. Be to, negavus jokio pareiškėjo skundo (pretenzijos) raštu, atsakovui nekilo pareiga tirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės patikrini, ar pareiškėjas teismo posėdžių salėje iš viso buvo laikomas surakintas antrankiais ir dėl to patyrė išgyvenimus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Kauno apskr. VPK pareigūnai atliko teisei priešingas veikas ar pareiškėjo teisių pažeidimus, tarp jų kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, nepateikta. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Šiuo metu konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Konvojavimo taisyklės).

Konvojavimo taisyklių 54 punkte nustatyta, kad asmenų konvojavimui naudojamos šios transporto priemonės: specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti; specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti; kitos transporto priemonės.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 55 punktu (ankstesnių Taisyklių 146 punktu), specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti: 1. nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, transporto priemonės langai; 2. atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; 3. tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; 4. veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); 5. techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; 6. radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; 7. specialieji šviesos ir garso signalais arba tik specialieji šviesos signalais; 8. gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras - kėbule prie įėjimo (išėjimo); 9. elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai; 10. kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas - vairuotojo kabinoje, antras - kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Taigi, Konvojavimo taisyklių 55 punkte nėra nustatyta imperatyvios pareigos specialiosiose transporto priemonėse kiekvienam konvojuojamam asmeniui įrengti saugos diržą.

Pažymėtina, kad, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalies ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Kauno apskr. VPK neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims nenustatyta.

Dėl saugos diržų automobiliuose, kuriais konvojuojami asmenys, nebuvimo taip pat galima pažymėti, kad šiuo aspektu teismų praktika yra nuosekli - yra išaiškinta, kad Konvojavimo taisyklės (tiek ankstesnėse, tiek ir šiuo metu galiojančioje redakcijoje) nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus pareigūnų veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016­05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016, 2017-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2023-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-15-415/2023, kt.).

Konvojavimui naudotos specialiosios transporto priemonės atitiko teisės aktų keliamus techninius ir saugos reikalavimus bei buvo tinkamos keleiviams (konvojuojamiesiems) pervežti. Nėra jokio teisinio pagrindo teigimui, kad buvo pažeidžiami keleivių saugos reikalavimai, t. y. kad nebuvo įrengtų saugos diržų ar kitų saugos priemonių, nes automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, konvojavimo metu atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas, prieš lipdamas į specialų transportą, turėjo galimybę pareigūnams žodžiu arba raštu pateikti pretenzijas, pastabas, tačiau to nepadarė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kad jo konvojavimas buvo nesaugus dėl saugos diržų automobiliuose nebuvimo yra nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai, kad autoįvykio metu galėjo susižaloti, pareigūnai linkę į sadizmą, yra deklaratyvūs ir paremti tik paties pareiškėjo įsitikinimu, kuris nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais objektyvais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad dėl saugos diržų neįrengimo konkrečiu atveju jis nukrito, susižeidė ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepagrindė jų įrodymais.

Taigi šioje byloje sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, būtina įvertinti ne tik atsakovo veiksmų (aktų) teisėtumą, bet nustatyti ar šie neteisėti veiksmai (aktai) sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Kauno apskr. VPK atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais nesutinka su pareiškėjo T. B. skundu ir jame išdėstytu reikalavimu priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos. Kauno apskr. VPK laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo), žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšio.