- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-532-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01297-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Luenas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Luenas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Erlonesos statyba“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Luenas“ prašė priteisti iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“ 22 590,31 Eur skolą, 387,62 Eur kompensacines palūkanas, 354,48 Eur netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. birželio 8 d. sprendimu Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“ 22 590,31 Eur skolą, 387,62 Eur kompensacines palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 977,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 406,75 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei MB „Luenas“. Ieškovės MB „Luenas“ reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.
3. Teismas atsakovės argumentą, jog ji neapmokėjo sąskaitų faktūrų, nes ji atliktų darbų nepriėmė, kadangi jie atlikti su trūkumais, vertino kaip nepagrįstą, kadangi iš į bylą pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad darbai atsakovės buvo priimti kaip atlikti tinkamai ir be trūkumų. Atliktų darbų aktai iš atsakovės pusės buvo pasirašyti trečiojo asmens A. B., kuris tuo metu dirbo pas atsakovę. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) A. B. buvo pavedęs jam priimti atliktus ieškovės darbus, juos patikrinti, sutikrinti atliktų darbų kiekius.
4. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės atsakovės nurodoma aplinkybė, kad po darbų priėmimo ji šalino trūkumus, kuriuos objekte atliko ieškovė. Nepaisant to, kad liudytoju apklaustas S. S. ir nurodė, kad šalino trūkumus objekte, kuriame darbus atliko ieškovė, tačiau liudytojas nurodė, jog šie trūkumai galėjo atsirasti ne tik dėl nekokybiškai atliktų darbų. Teismas sprendė, kad atsakovas priėmęs darbų rezultatą neturi teisės atsisakyti apmokėti ieškovei motyvuodamas tuo, kad darbai atlikti nekokybiškai.
5. Teismas sprendė, jog atsakovės argumentas, kad kainos, nurodytos sąskaitose, yra nepagrįstos ir pernelyg didelės, yra nepagrįstas. Atsakovė teigdama, kad sąskaitose nurodyta suma per didelė ir neatitinka sutartų kainų, turėjo pateikti ne tik tai patvirtinančius įrodymus, bet bent jau argumentus.
6. Teismas vertino, jog vien tik tai, kad ieškovė atsakovei buvo išrašiusi sąskaitas faktūras, kuriose nurodoma didesnės sumos, ir vėliau jas koregavo mažindama, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė prašo priteisti skolą pagal pakoreguotas sąskaitas, kuriose nurodomos mažesnės sumos.
7. Teismas pažymėjo, kad įstatymas draudžia reikalauti ir nuostolių atlyginimo, ir netesybų. Tokiu atveju netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti 387,62 Eur kompensuojamąsias palūkanas laikytinas kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, todėl jos pareikštas reikalavimas priteisti delspinigius (netesybas) įskaitytinas į nuostolių atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Erlonesos statyba“ prašo: panaikinti 2022 m. birželio 8 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės MB „Luenas” ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės MB „Luenas” atsakovės MB „Erlonesos statyba” naudai visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas sprendime klaidingai nurodo, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų pagal į bylą pateiktus 4 atliktų darbų aktus nepriėmė, nes ieškovė darbus atliko nekokybiškai. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų pagal į bylą pateiktus 4 atliktų darbų aktus nepriėmė ne vien todėl, kad jie buvo atlikti nekokybiškai, tačiau ir todėl, kad ieškovės atliktų darbų aktai buvo parengti netinkami – netinkamai paskaičiuotos atliktų darbų kainos ir kt.
8.2. Atsakovės buvęs darbuotojas A. B. nebuvo įgaliotas priimti ieškovės atliktų darbų. Teismas klaidingai atsakovės vadovo duotą trečiajam asmeniui A. B. pavedimą sutikrinti ieškovės atliktų darbų kiekius ir kt. įvertino kaip trečiajam asmeniui duotą pavedimą priimti ieškovės atliktus darbus. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pats trečiasis asmuo A. B. patvirtino, jog jis neturėjo teisės priimti darbų, kad jis 4 atliktų darbų aktuose kainų nežiūrėjo.
8.3. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina, jog ir pačiai ieškovei gerai buvo žinoma, kad trečiasis asmuo A. B. nėra įgaliotas priimti atliktų darbų, jog A. B. buvo pavesta tik sužiūrėti atliktų darbų kiekius, pasižiūrėti, ar, jo manymu, atlikti darbai yra kokybiški. Ieškovei buvo žinoma, kad jos atliktus darbus gali priimti, juos patvirtinti tik atsakovės direktorius.
8.4. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškovės atliktus rangos darbus pagal 4 atliktų darbų aktus yra priėmusi. Atsakovė ieškovės atliktų darbų pagal 4 atliktų darbų aktus nėra priėmusi, taigi, jais vadovautis, sprendžiant klausimą dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, pagrindų nėra.
8.5. Teismas sprendime ne kartą akcentuoja, kad atsakovė turėjo pateikti atitinkamus įrodymus arba bent jau argumentus. Tačiau, atsakovės manymu, būtent teismas užkirto atsakovei kelią įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą. Teismui užkirtus kelią bylos nagrinėjimo metu paaiškinimus duoti atsakovės vadovui, byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai.
8.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad po ieškovės darbų atlikimo atsakovė šalino ieškovės objekte padarytus defektus/trūkumus. Byloje yra pateikti įrodymai, kiek išlaidų atsakovė patyrė šalindama ieškovės padarytus defektus. Atsakovė ieškovės atliktus defektus pašalino savo lėšomis, o remiantis aukščiau išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, jeigu jis būtų tenkintinas, turėjo būti mažintinas atsakovės patirtų išlaidų – 15 608,93 Eur, šalinant ieškovės padarytus defektus, dydžiu.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė MB „Luenas“ prašo: apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės ieškovės naudai 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
9.2. Į bylą pateikti aiškiai abiejų šalių pasirašyti 4 atliktų darbų aktai, kurių pagrindu rangovui (ieškovei) atsirado teisė reikalauti, o atsakovei (užsakovui) pareiga apmokėti už rangovės atliktus ir be trūkumų priimtus darbus. Byloje nėra jokių duomenų, kad darbus turėjo ir ar galėjo priimti pagal atliktų darbų aktus esą tik atsakovės vadovas. Tai, kad atsakovė savaip suvokia rangos teisinius santykius, įskaitant ir darbų priėmimą, nekeičia fakto, kad rangovė darbus atliko, o užsakovė juos priėmė. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas.
9.3. Ieškovė atliktus darbus perdavė, atsakovė juos faktiškai priėmė ir jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo iki pat ieškinio pateikimo ieškovei nepareiškė. Ieškovės atliktų ir atsakovės priimtų darbų atlikimo faktą patvirtina tai, kad už šiuos darbus atsakovė gavo apmokėjimą iš savo užsakovės UAB „Ateities projektai“. Kad atsakovė darbus priėmė, patvirtina ir jos jau teisminio bylos nagrinėjimo metu pradėtos reikšti pretenzijos dėl tariamų defektų. Taigi, darbus numatytus rangos sutartyje ir atsakovės darbuotojo A. B. pasirašytuose 4 atliktų darbų aktuose ieškovė atliko ir perdavė juos atsakovei, ko pasėkoje ji įgijo teisę į apmokėjimą, o atsakovė pareigą atsiskaityti su ieškove.
9.4. Atsakovę visos bylos metu atstovavo profesionali teisininkė - advokatė. Atsakovės interesai buvo tinkamai atstovaujami. Tos aplinkybės, kad atstovė - advokatė, neva tariamai nežinojo bylai svarbių faktinių aplinkybių, kurias esą žinojo ir galėjo nurodyti tik atsakovės (duomenys neskelbtini) A. B., suponuoja pačios atsakovės ir jos atstovės - advokatės, tarpusavio nesusikalbėjimą.
9.5. Atsakovės atsikirtimai, kad ji neva patyrė 15 608,93 Eur nuostolių, šalinant ieškovo padarytus defektus, ir dėl to šia suma turi būti mažinamas ieškiniu keliamas reikalavimas yra ne kas kita, kaip civilinės atsakomybės klausimas, kuriai konstatuoti būtina įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. žalą, neteisėtus ieškovės veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę (kuri preziumuojama). Šias aplinkybes turi pareigą įrodinėti atsakovė. Nežiūrint to, atsakovė šių aplinkybių neįrodinėjo ir neįrodė.
9.6. Atsakovė neturėjo jokios teisės pasinaudoti sutarties (prievolės) vykdymo sustabdymo institutu ir dėl to, suėjus sąskaitose numatytiems mokėjimo terminams, laikytina pažeidusią savo prievolę - atsiskaityti su ieškove už tinkamai atliktus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už atliktus rangos darbus.
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – MB „Erlonesos statyba“ vadovo paaiškinimo raštą, Statybos darbų žurnalų kopijas, Techninės priežiūros vadovo raštą dėl netinkamai vykdomų rangos darbų. Nurodo, kad papildomi įrodymai patvirtinta, jog ieškovė MB „Luenas“ darbus atliko nekokybiškai. Apeliantė teigia, kad teikiamus naujus įrodymus yra pagrindas priimti, kadangi bylos nagrinėjimo metu ne vieną kartą atsakovės atstovė advokatė teikė pirmosios instancijos teismui prašymą, jog paskirti teismo posėdžiai būtų atidėti, nes atsakovės (duomenys neskelbtini) A. B., kuriam vienam kaip atsakovės atstovui buvo žinomos su ginču susijusios aplinkybės, jo vieno žinioje buvo visi duomenys, susiję su ginčo aplinkybėmis, dėl ligos negalėdavo dalyvauti teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino atsakovei teisės į tinkamą bylos išnagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, todėl yra pagrindas priimti naujai teikiamus įrodymus.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).
14. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai. Teikiamus įrodymus neabejotinai apeliantė turėjo viso bylos nagrinėjimo metu, todėl juos galėjo ir privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Aplinkybė, kad atsakovės vadovas sirgo ir negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, nėra pagrindas nepateikti turimų įrodymų teismui. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo atstovę – advokatę, per kurią galėjo teikti pirmosios instancijos teismui visus turimus įrodymus.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė turėjo objektyvią galimybę pateikti šiuos įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl vertintina, kad apeliantė galimai piktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad MB „Luenas“ ir atsakovė MB „Erlonesos statyba“ 2021 m. balandžio 8 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti santechnikos darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas atsiskaityti po atliktų darbų akto pasirašymo per 5 darbo dienas, sumokant 70 000,00 Eur be PVM. Šalys susitarė, kad ieškovė darbus pradeda 2021 m. balandžio 12 d. ir baigia ne vėliau, kaip 2021 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė pagal atliktus darbus išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 149,98 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 13 464,06 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 8 696,27 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3 280,00 Eur sumai. Atsakovė atsisakė apmokėti pateiktas sąskaitas faktūras, nurodydama, kad ji atliktų darbų nepriėmė, nes jie atlikti su trūkumais.
Dėl sprendimo (ne)teisėtumo
18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus pagal 4 atliktų darbų aktus yra priėmusi. Teigia, kad atsakovės buvęs darbuotojas A. B. nebuvo įgaliotas priimti ieškovės atliktų darbų. Teismas klaidingai atsakovės vadovo duotą trečiajam asmeniui A. B. pavedimą sutikrinti ieškovės atliktų darbų kiekius ir kt. įvertino kaip trečiajam asmeniui duotą pavedimą priimti ieškovės atliktus darbus.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata pagal, kurią užsakovas po darbų priėmimo praranda galimybę remtis darbų trūkumų faktu, kurie nenurodyti darbų priėmimo akte.
20. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšme vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbu perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbu rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada nebuvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
21. Į bylą pateikti abiejų šalių pasirašyti 4 atliktų darbų aktai. Prie užsakovo pasirašė A. B., prie rangovo – T. V.. Trūkumai ir pastabos minėtuose atliktų darbų aktuose nėra nurodytos. Byloje nėra jokių duomenų, kad darbus turėjo ir galėjo priimti pagal atliktų darbų aktus tik atsakovės vadovas A. B.. A. B. buvo atsakovės darbuotojas. Apeliantė savo apeliaciniame skunde bei trečiasis asmuo A. B. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad A. B. buvo pavesta priimti atliktus ieškovės darbus, juos patikrinti, sutikrinti atliktų darbų kiekius. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad A. B. nebuvo galima pasirašyti atliktų darbų aktus. Įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija apeliantės teiginius, kad A. B. neturėjo teisės pasirašyti atliktų darbų aktus, nes jis nesprendė dėl kainų, yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė ieškovės atliktus darbus pagal 4 atliktų darbų aktus yra priėmusi.
22. Apeliantės argumentus, kad ji atliktų darbų aktų nepriėmė, nes jai netiko kainos, teisėjų kolegija taip pat vertina nepagrįstais. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog atsakovė teigdama, kad sąskaitose nurodyta suma per didelė ir neatitinka sutartų kainų, turėjo pateikti ne tik tai patvirtinančius įrodymus, bet bent jau argumentus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apsiribojo abstrakčia ir jokiais argumentais nepagrįsta pozicija, kad sąskaitose nurodyta suma yra nepagrįsta, kai net atliktų darbų aktuose nurodytos aiškios ir konkrečios sumos, kurias atsakovė galėjo kvestionuoti, pateikdama aiškius ir motyvuotus argumentus. Vien tik tai, kad ieškovė atsakovei buvo išrašiusi sąskaitas faktūras, kuriose nurodomos didesnės sumos, ir vėliau jas koregavo mažindama, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė prašo priteisti skolą pagal pakoreguotas sąskaitas, kuriose nurodoma mažesnės sumos.
23. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad po ieškovės darbų atlikimo atsakovė šalino ieškovės objekte padarytus defektus/trūkumus.
24. Pažymėtina, kad apeliantė ieškovės atliktus darbus priėmė pasirašydama jai pateiktus 4 atliktų darbų aktus ir juose nenurodė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės ar defektų. Pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį užsakovas po darbų priėmimo praranda galimybę remtis darbų trūkumų faktu, kurie nenurodyti darbų priėmimo akte. Apeliantė nepateikė jokių duomenų ir neįrodinėjo, kad už nurodytus defektus yra atsakinga ieškovė. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, jog, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės atsakovės nurodoma aplinkybė, kad po darbų priėmimo ji šalino trūkumus, kuriuos objekte atliko ieškovė.
25. Ieškovė atliktus darbus perdavė, atsakovė juos faktiškai priėmė ir jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo iki pat ieškinio pateikimo ieškovei nepareiškė. Taigi, darbus, numatytus rangos sutartyje ir atsakovės darbuotojo A. B. pasirašytuose 4 atliktų darbų aktuose, ieškovė atliko ir perdavė juos atsakovei, todėl ieškovė įgijo teisę į apmokėjimą, o atsakovė pareigą atsiskaityti su ieškove.
26. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime ne kartą akcentavo, jog atsakovė turėjo pateikti atitinkamus įrodymus arba bent jau argumentus. Tačiau būtent teismas užkirto atsakovei kelią įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą. Teismui užkirtus kelią bylos nagrinėjimo metu paaiškinimus duoti atsakovės vadovui, byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
27. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantę visos bylos metu atstovavo profesionali teisininkė – advokatė. Šaliai turint atstovą – advokatą, laikoma, kad atstovas veikia atstovaujamojo naudai ir interesais ir yra pajėgus visokeriopai atstovauti savo kliento interesus bylos metu, todėl nedalyvaujant atstovaujamajam, atstovas turi su savo klientu aptarti visas aplinkybes ir jas perduoti teismui, taip pat ir dėl visų turimų įrodymų pateikimo. Taigi, apeliantės interesai buvo tinkamai atstovaujami. Jeigu apeliantės vadovas norėjo dalyvauti pats teismo posėdyje ir pasisakyti, tačiau dėl ligos negalėjo atvykti, jis visą informaciją žodžiu ar raštu galėjo perduoti atstovei, o atstovė – teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, kad, teismui neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neiškvietus bei neišklausius A. B., buvo apribota atsakovės atsikirtimų teisė, laikytini deklaratyvūs ir nepagrįsti.
28. Apeliantė teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, sprendimą priėmė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik pavieniais įrodymais, kurie neatskleidžia tikrųjų ginčo aplinkybių.
29. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
31. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
34. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos, todėl, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteisia 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“ ieškovei mažajai bendrijai „Luenas“ 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.