Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės MB „Luenas‘ atstovui direktoriui T. V., advokato padėjėjui Linui Jurevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Luenas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Erlonesos statyba“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“ 22 590,31 Eur skolą, 387,62 Eur kompensacines palūkanas, 354,48 Eur netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 23 332, 41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 812 Eur (aštuonių šimtų dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei mažajai bendrijai „Luenas“.

Atnaujinus praleistą terminą buvo priimti atsakovės prieštaravimai. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodytų darbų ji nepriėmė, todėl ir pareigos apmokėti išrašytų sąskaitų neturi. Be to, kaip nurodo atsakovė, ji darbų iš ieškovės nepriėmė, nes jie atlikti nekokybiškai. Kaip nurodė atsakovė, ji savo sąskaita šalino trūkumus dėl nekokybiškai atliktų ieškovės darbų ir patyrė 15 608,93 Eur nuostolių. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė iš jos nepagrįstai prašo priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas ir netesybas. Pasak atsakovės, toks civilinės atsakomybės taikymas yra dvigubas ir suteikią galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad mažoji bendrija (toliau – MB) „Luenas“ ir atsakovė MB „Erlonesos statyba“ 2021 m. balandžio 8 d. sudarė rangos sutartį Nr. LU21-4 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti santechnikos darbus, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas atsiskaityti po atliktų darbų akto pasirašymo per 5 darbo dienas, sumokant 70 000 Eur be PVM. Šalys susitarė, kad ieškovas darbus pradeda 2021 m. balandžio 12 d. ir baigia ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė pagal atliktus darbus išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF-000091, 149,98 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF-000092, 13 464,06 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF-000093, 8 696,27 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF-000094, 3 280 Eur sumai.

Atsakovė savo prievolę apmokėti šias sąskaitas faktūras motyvuoja tuo, kad ji atliktų darbų nepriėmė, nes jie atlikti su trūkumais. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad šis atsakovės argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš į bylą pateiktų atliktų darbų aktų, darbai atsakovės buvo priimti kaip atlikti tinkamai ir be trūkumų. Atliktų darbų aktai buvo iš atsakovės pusės buvo pasirašyti trečiojo asmens A. B., kuris tuo metu dirbo pas atsakovę. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovės direktorius A. B. buvo pavedęs jam priimti atliktus ieškovės darbus, juos patikrinti, sutikrinti atliktų darbų kiekius. Dėl to jis vykdydamas atsakovės direktoriaus nurodymus darbus patikrino ir priėmė. Kaip nurodė trečiasis asmuo, darbai buvo atlikti kokybiškai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata pagal, kurią užsakovas po darbų priėmimo praranda galimybę remtis darbų trūkumų faktu, kurie nenurodyti darbų priėmimo akte. Ši įstatymo leidėjo nuostata paskirsto atsakomybę tarp rangos teisinių santykių dalyvių ir eliminuoja rangovo pareigą saugoti darbų rezultatą, kai jis perduotas užsakovui bei užtikrina teisinių santykių apibrėžtumą rangos darbų atlikimo kontekste. Ši nuostata nustatyta rangovo naudai kaip padedanti išvengti tų situacijų, kai darbų rezultatas nukenčia po darbų atlikimo ne dėl rangovo kaltės. Dėl šios priežasties užsakovas priimdamas darbų rezultatą turi itin kruopščiai jį patikrinti. Dėl to nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės atsakovės nurodoma aplinkybė, kad po darbų priėmimo, ji šalino trūkumus, kuriuos objekte atliko ieškovė. Nepaisant to, kad liudytoju apklaustas S. S. ir nurodė, kad šalino trūkumus objekte, kuriame darbus atliko ieškovė, tačiau liudytojas nurodė, jog šie trūkumai galėjo atsirasti ir ne tik dėl nekokybiškai atliktų darbų. Pasak liudytojo, santechnikos darbų trūkumus galėjo lemti tolimesni vidaus apdailos darbai, kurių metu taip pat galėjo būti sugadinta santechnika. Liudytojo teigimu, neįmanoma nustatyti ar santechnikos pažeidimai atsirado nekokybiškai juos atlikus, ar buvo pažeisti vėlesniame vidaus apdailos procese, kuriame ieškovė nedalyvavo.

Įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją ir teisinį reguliavimą teismas konstatuoja, kad atsakovas priėmęs darbų rezultatą neturi teisės atsisakyti apmokėti ieškovei motyvuodamas tuo, kad darbai atlikti nekokybiškai. Akcentuotina tai, kad atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad darbų priėmimo metu trūkumai, kuriuos vėliau šalino ji pati ir patyrė išlaidas, negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), todėl jos argumentas dėl nekokybiškai atliktų darbų atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat nepagrįstas atsakovės argumentas, kad kainos nurodytos sąskaitose yra nepagrįstos ir pernelyg didelės. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas direktorius T. V., jos apskaičiuotos pagal prie sutarties pridėtą sąmatą padarius atitinkamą nuolaidą. Atsakovas teigdamas, kad sąskaitose nurodyta suma per didelė ir neatitinka sutartų kainų turėjo pateikti ne tik tai patvirtinančius įrodymus, bet bent jau argumentus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apsiribojo abstrakčia ir jokiais argumentais nepagrįsta pozicija, kad sąskaitose nurodyta suma yra nepagrįsta, kai net atliktų darbų aktuose nurodytos aiškios ir konkrečios sumos, kurias atsakovė galėjo kvestionuoti pateikdama aiškius ir motyvuotus argumentus. Vien tik tai, kad ieškovė atsakovei buvo išrašiusi sąskaitas faktūras, kuriose nurodoma didesnės sumos ir vėliau jas koregavo mažindama, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė prašo priteisti skolą pagal pakoreguotas sąskaitas, kuriose nurodoma mažesnės sumos. Vien dėl šios aplinkybės atsakovė nepraranda pareigos pateikti argumentų ir tai pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstų, kad prašoma priteisti suma per didelė.

Nurodytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė su ieškove laiku už atliktus darbus neatsiskaitė, todėl laikoma pažeidusia savo prievolę, todėl teismo preliminarus sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteista 22 590,31 Eur skola yra pagrįstas.

Atsakovė kaip vieną iš ieškovės reikalavimų nepagrįstumą nurodė, kad ji nepagrįstai reikalauja priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas ir netesybas. Atsakovės vertinimu, toks civilinės atsakomybės taikymas yra dvigubas, todėl nepagrįstas. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su šiais argumentais.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Šioms palūkanoms teismų praktikoje priskiriama kompensuojamoji funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Tai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurie preziumuojami ir jų įrodinėti nereikia. Iš esmės analogišką funkciją atlieka ir netesybos, kurios kaip viena iš civilinės atsakomybės formų taikoma už netinkamą prievolės įvykdymą. Vis dėlto įstatymas draudžia reikalauti ir nuostolių atlyginimo ir netesybų. Tokiu atveju netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas priteisti 387,62 Eur kompensuojamąsias palūkanas laikytinas kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, todėl jo pareikštas reikalavimas priteisti delspinigius (netesybas) įskaitytinas į nuostolių atlyginimą, todėl reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas.

Už laiku neįvykdytas pinigines prievoles iš atsakovė ieškovei priteistinos 8 procentų metinės palūkanos už priteistą 22 977,93 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 25 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 2straipsnio 5 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė, kad iš viso patyrė 1503 bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 262 Eur žyminio mokesčio, 41 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 1 200 Eur išlaidos teisinei pagalbai. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 98,48 proc. Iš atsakovės ieškovei priteistina 258,02 Eur žyminis mokestis ir 1 181, 76 Eur išlaidos patirtos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Iš viso 1 439,78 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi buvo atmestas, todėl 41 Eur žyminis mokestis sumokėtas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš atsakovės nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė patyrė 2132,66 Eur bylinėjimosi išlaidų skirtų apmokėti už advokato teisinę pagalbą. Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies iš ieškovės atsakovei priteistina proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 1,52 proc. bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 32.42 Eur. Taip pat atsakovė sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis prašymas buvo tenkintas, todėl iš ieškovės priteistina atsakovei 0,61 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių.

Įvertinus tai, kad ieškovė patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų dėl proceso ekonomiškumo, jos naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės mažintinos jai priteistinų 33,03 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 1 406,75 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 427, 428 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“, įmonės kodas 305003640, 22 590,31 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų 31 ct) skolą, 387,62 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 62 ct) kompensacines palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 977,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 406,75 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešių eurų, 75 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei mažajai bendrijai „Luenas“, įmonės kodas 305487593.

Ieškovės MB „Luenas“ reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.