- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-477-538/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14068-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- S. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. patikslintą ieškinį atsakovui G. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iškeldinimo, tretieji asmenys antstolė B. T., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti S. V. asmeninės nuosavybės teise 1/4 dalį buto su rūsiu, adresu , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš S. V. G. V. 7600 eurų kompensaciją už jam priklausiusią nuosavybę – 1/4 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad 7600 eurų kompensacija turi būti sumokėta į antstolės B. T. nurodytą sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0005/18/00103 atsakovo G. V. skolai padengti; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį ten pat, ir visą žemės sklypą ir sodo pastatą priteisti asmeninės nuosavybės teise G. V.; priteisti S. V. iš G. V. 3410 eurų kompensaciją už jai priklausiusį turtą (duomenys neskelbtini) – 1/2 dalį 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iškeldinti atsakovą G. V. su jam priklausančiu turtu iš buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad po savo tėvo M. V. mirties (duomenys neskelbtini), taip pat po savo močiutės P. V. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo turtą: 3/4 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalį 0,0600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį sodo pastato, esančio ten pat. Kitas šio turto bendraturtis yra atsakovas, kuris yra P. V. sūnus ir M. V. brolis. Jis paveldėjo 1/4 dalį to paties buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), taip pat paveldėjo 1/2 dalį sodo pastato ir 0,0600 ha žemės sklypo, žemės ūkio paskirties, esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo metu bute (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovas, jis naudojasi visu butu, taip pat naudojasi sodo sklypu su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad gyvendamas visame bute ir naudodamasis juo vienas atsakovas nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus. Nurodė, kad atsakovas per savo atstovą sutiko klausimus dėl turto atidalijimo spręsti taikiai, sutiko sumokėti kompensaciją, tai jis nurodė elektroniniame laiške, tačiau vis atidėliojo sandorių įforminimo laiką, kol 2017 m. spalio mėnesio pradžioje atsakovo atstovė telefonu jos atstovui paaiškino, kad ji su atsakovu nebesusisiekia ir į jos skambučius neatsiliepia. Ieškovės nuomone, tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis nesutinka geruoju atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m spalio 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisė S. V. asmeninės nuosavybės teise 1/4 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės S. V. atsakovui G. V. 7600 eurų kompensaciją už jam priklausiusią nuosavybę – 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad 7600 eurų kompensacija turi būti sumokėta į antstolės B. T. nurodytą sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0005/18/00103 atsakovo G. V. skolai padengti. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį ten pat, ir visą žemės sklypą ir sodo pastatą priteisė asmeninės nuosavybės teise G. V.. P. S. V. iš G. V. 3410 eurų kompensaciją už jai priklausiusį turtą (duomenys neskelbtini) – 1/2 dalį 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nusprendė iškeldinti atsakovą G. V. su jam priklausančiu turtu iš buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iš atsakovo G. V. ieškovės S. V. naudai 1554,11 euro bylinėjimosi išlaidų. Teismo argumentai:
3.1. Atsakovas nepateikė kitą turto atidalijimo būdą pagrindžiančių motyvų ar įrodymų, neginčijo turto vertės.
3.2. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas yra negalimas ir prieštarauja jo interesams.
3.3. Atsakovas vengė taikiai spręsti bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimus, delsė savo nuosavybės dalį įregistruoti viešame registre, tačiau gyveno šiame bute, nemokėjo komunalinių mokesčių už butą, taigi gali geruoju neišsikelti iš buto, todėl teismui priteisus ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas iškeldintinas iš ginčo buto su visu jam priklausiančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas G. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2018 m. spalio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1115-639/2018 ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Pagal pavedėjimo teisės liudijimą jam nustatyta nuosavybės teisė į konkretų nekilnojamąjį turtą, jis juo naudojasi ir nori toliau naudotis. Ieškovė nesinaudoja turtu, gyvena užsienyje, todėl spręstinas klausimas dėl nekilnojamojo turto palikimo jam, o ieškovei galima piniginė kompensacija.
4.2. Akivaizdus advokato V. K. siekis vilkinti bylos nagrinėjimą, nes jis be teisinio ir faktinio pagrindo į bylą įtraukė trečiaisiais asmenimis AB SEB banką ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, nors jos neturi nieko bendro su butu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
4.3. Bylos nagrinėjimui ruošėsi pagal pateiktą pradinį ieškinį, negavo teismo procesinio sprendimo dėl bylos nagrinėjimo pagal patikslintą ieškinį, turėjo baigiamosiose kalbose argumentų dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, bet jų negalėjo išdėstyti teismui, nes dėl ligos negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime.
4.4. Teismas priėmė teismo sprendimą pažeisdamas jo teisę aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime ir siekti objektyvaus sprendimo byloje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad teismo posėdžiai buvo atidedami dėl ieškovės atstovo prašymų, nes beveik visi buvo atidėti dėl apelianto prašymų.
5.2. Tiek AB SEB bankas, tiek UAB „Būsto paskolų draudimas“ turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi kaip apelianto kreditorės, todėl jų įtraukimas į bylą negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar bylos vilkinimas.
5.3. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių ieškovės atstovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
5.4. Apelianto procesinės teisės nebuvo pažeistos, jam buvo suteikta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga, teikti prašymus, paaiškinimus, suteiktas papildomas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti ir kt.
5.5. Apelianto teiginiai dėl negauto patikslinto ieškinio ir iš jo atimtos teisės pareikšti savo poziciją yra melagingi.
5.6. Pats apeliantas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, pasirinko nedalyvauti teismo posėdyje, tokiu būdu siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
5.7. Apeliantas neginčijo ieškovės reikalavimų ar siūlomo atidalijimo būdo, neteikė savo pasiūlymų ir jį pagrindžiančių motyvų ar įrodymų, neginčijo turto verčių, piniginių kompensacijų dydžio.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Pradėjus nagrinėti bylą, 2018 m. kovo 7d d. teismo posėdžio metu atsakovo G. V. atstovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, t. y. antstolės B. T. 2018 m. kovo 7 d. pažymą Nr. S-18004477, kurioje nurodyta, kad prašoma atidalyti turto dalis, priklausanti atsakovui G. V., 2018 m. vasario 27 d. yra areštuota vykdomojoje byloje Nr. 0005/18/00103 vykdant išieškojimą dėl 118 637,60 euro skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, todėl paaiškėjus šioms aplinkybėms ir buvo patikslinti ieškinio reikalavimai.
6.2. Teismo posėdžiai byloje daugiausiai būdavo atidedami dėl atsakovo kaltės.
6.3. Butas (duomenys neskelbtini), yra 1 kambario, natūra jį padalyti nėra galimybių, atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra santykinai maža.
6.4. Su atsakovu buvo bandoma tartis dėl kompensacijos, tačiau atsakovas kompensacijos nesumokėjo, todėl ir buvo kreiptasi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
8. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise valdo kelis nekilnojamojo turto objektus, kuriuos paveldėjo, t. y. ieškovei priklauso 3/4 dalys buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalis 0,0600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir tokia pat dalis sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklauso 1/4 dalis paminėto buto su rūsiu ir 1/2 dalis žemės sklypo ir sodo pastato. Ieškovė teigė ir atsakovas to neginčijo, kad paminėtais nuosavybės objektais naudojasi išimtinai atsakovas, t. y. vienas gyvena paminėtame bute. Pagal DNSB „Spindulys“ pažymą, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. įsiskolinimas už buto (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas sudarė 676,05 euro, todėl ieškovė pasiūlė paveldėto turto bendraturčiui, t. y. atsakovui, atidalyti paveldėtą turtą, vienam iš bendraturčių kitam sumokant kompensaciją pinigais.
10. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš esmės motyvuodamas tuo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas yra negalimas ir prieštarauja atsakovo interesams.
11. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pagal pavedėjimo teisės liudijimą jam nustatyta nuosavybės teisė į konkretų nekilnojamąjį turtą, jis juo naudojasi ir nori toliau naudotis. Šie argumentai atmestini.
12. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
13. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs ir tai, kad bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, jog atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; kt.), o tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).
14. Nors apeliantas teigia, kad ginčo butas turėtų būti priteistas jam, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neginčijo ieškovės reikalavimų ar siūlomo atidalijimo būdo, neteikė savo pasiūlymų ir jį pagrindžiančių motyvų ar įrodymų, neginčijo turto vertės, piniginių kompensacijų dydžio. Be to, apeliantas teismo posėdžių metu iš dalies sutiko su pareikštu ieškiniu. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas reikalavimo, jog ginčo butas būtų priteistas jam, o jis sumokėtų ieškovei kompensaciją, nepareiškė. Kaip byloje nustatyta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalus, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad racionaliausias buto atidalijimo būdas yra buto priteisimas ieškovei ir kompensacijos atsakovui sumokėjimas.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė savo atidalijimo variantą ir sutinka sumokėti atsakovui atitinkamo dydžio kompensaciją. Taip pat nustatyta, kad atsakovui priklauso 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau komunalinių mokesčių už butą atsakovas nemoka, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovas nepateikė duomenų, kad turi galimybę sumokėti komunalinius mokesčius. Be to, tiek iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neturėtų galimybės sumokėti kompensacijos už ieškovei priklausančią buto dalį, nes 2018 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. Taigi visos nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą atidalijimo būdą priteisdamas buto dalį ieškovei, o atsakovui už jam priklausančią buto dalį priteisdamas iš ieškovės piniginę kompensaciją.
16. Apeliantas teigia, kad ieškovė ir jos atstovas vilkino bylos nagrinėjimą, nepagrįstai pateikė patikslintą ieškinį. Šie argumentai nepagrįsti.
17. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas esant tokioms alternatyvoms: 1) tokio keitimo būtinybė iškilo vėliau; 2) gautas priešingos šalies sutikimas; 3) jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
18. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu atsakovo G. V. atstovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, t. y. antstolės B. T. 2018 m. kovo 7 d. pažymą Nr. S-18004477, kurioje nurodyta, kad prašoma atidalyti turto dalis, priklausanti atsakovui G. V., 2018 m. vasario 27 d. yra areštuota vykdomojoje byloje Nr. 0005/18/00103 vykdant išieškojimą dėl 118 637,60 euro skolos ir 5 procentų metinių palūkanų. Taigi būtinybė patikslinti ieškinio reikalavimus ir pateikti patikslintą ieškinį iškilo jau pradėjus nagrinėti civilinę bylą, todėl teismas pagrįstai priėmė patikslintą ieškinį.
19. Nors apeliantas teigia, kad teismo posėdžiai buvo atidedami dėl ieškovės, tačiau priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad didžioji dalis teismo posėdžių buvo atidėta dėl aplinkybių, susijusių su apeliantu: pirmas posėdis atidėtas dėl apelianto prašymo, nes jis tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę; antras posėdis atidėtas apelianto prašymu dėl ligos; trečio posėdžio metu apeliantas nedalyvavo, į posėdį atvyko jo atstovas, apelianto dalyvavimas pripažintas būtinu, taip pat teismas nutarė į bylą įtraukti antstolę, kuri yra areštavusi atidalijamą turtą, todėl posėdis atidėtas; ketvirto posėdžio metu teismas tenkino ieškovės atstovo prašymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti AB SEB banką, kadangi jos naudai yra areštuotas atidalijamas turtas; penkto posėdžio metu antstolės dalyvavimas pripažintas būtinu, apeliantas su tuo sutiko ir pats išreiškė pageidavimą išgirsti antstolės paaiškinimus; šeštas posėdis buvo atidėtas siekiant atlikti turto vertinimą ir nustatyti tikrąją turto rinkos vertę; septintas posėdis atidėtas, kadangi apeliantui neatsiėmus teismo siųstų dokumentų, jis nepasirengė bylos nagrinėjimui pagal patikslintą ieškinį, todėl jam buvo suteiktas papildomas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti; aštuntajame posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, nors buvo gautas apelianto prašymas posėdį atidėti, nes atlikta akių operacija.
20. Apeliantas argumentuoja, kad ieškovė be teisinio ir faktinio pagrindo į bylą įtraukė trečiuosius asmenis, nes AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ neturi nieko bendro su butu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Šie argumentai atmestini.
21. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
22. Kaip byloje nustatyta, ginčo dalykas yra atsakovui priklausanti dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir sodo pastato ir 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) šis turtas buvo areštuotas vykdant atsakovo skolos išieškojimą kreditorėms AB SEB bankui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“. Tiek AB SEB bankas, tiek UAB „Būsto paskolų draudimas“ turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi kaip apelianto kreditorės, taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, todėl AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtrauktos pagrįstai.
23. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai, domėtis proceso eiga. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu beveik visi teismo posėdžiai buvo atidedami būtent dėl apelianto prašymų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieš savaitę iki teismo posėdžio datos suplanavo daryti planinę plastinę akių vokų operaciją, akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai nesiekė realizuoti savo teisės dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas priėmė sprendimą pažeisdamas jo teisę aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime ir siekti objektyvaus sprendimo byloje.
24. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus apeliacinį skundą, 300 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovei priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad paduodant apeliacinį skundą apeliantui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas atidėtą 261 euro žyminį mokestį priteisti iš apelianto į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. V. 300 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš atsakovo G. V..
Priteisti iš atsakovo G. V. 261 eurą žyminio mokesčio į valstybės pajamas.