Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) 167 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagal BK 167 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas teisėtai išduoto leidimo ir be I. M. sutikimo, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, I. M. naudojamame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinių sėdynių porankyje paslėpė išmanųjį sekiklį „Galaxy SmartTag2“, kuris teikė V. M. informaciją apie privatų asmens gyvenimą - I. M. automobilio buvimo vietą - iki tol, kol 2025 m. birželio 8 d., apie 19 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji I. M. minėtą išmanųjį sekiklį „Galaxy SmartTag2“ surado.

V. M. kaltu dėl kaltinime nurodytos veikos neprisipažino. Jis parodė, kad 2025 m. balandžio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) įsigijo išmanųjį sekiklį „Galaxy SmartTag2“. Planavo jį prisegti prie motociklo raktų, kad jiems pasimetus galėtų greitai juos rasti. Jis turi motociklą „(duomenys neskelbtini)“ ir priklauso motociklininkų klubui. Minėtą sekiklį laikė džemperio kišenėje. 2025 m. gegužės mėnesį, vieną rytą, sutuoktinė I. M. pasakė, kad negali užkuri automobilio. Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu, tačiau paskutiniuoju metu, maždaug 1,5 metus, juo daugiausiai naudojosi žmona I. M.. Jis nuėjo prie automobilio, aiškinosi kokia yra problema. Problema buvo dėl automobilio signalizacijos. Užkūrus automobilį žmona išvažiavo į darbą. Tos pačios dienos vakare, žmonai grįžus iš darbo, jis nuėjo prie jos automobilio, tam kad iki galo sutvarkyti signalizacijos problemą. Betvarkant, jam iš džemperio kišenės iškrito sekiklis „Galaxy SmartTag2“. Tam kad jis (sekiklis) nepasimestų, įmetė jį į automobilio porankį, ir pamiršęs paliko. Tuo sekikliu jis nesinaudojo, nieko nesekė ir jokios informacijos nerinko. Sutuoktinės nesekė. Net nebuvo patikrinęs kaip šis sekiklis veikia. Po kiek laiko jam žmona pasakė, kad automobilyje rado sekiklį. Vėliau jam telefonu skambino tyrėja iš policijos ir teiravosi kokiu tikslu jis įsigijo sekiklį. Jis atsakė, kad toks sekiklis gali būti naudojamas įvairiems tikslams, net ir šuns buvimo vietai nustatyti. Tuo metu šeimoje šuns neturėjo. Su sutuoktine I. M. išgyveno apie (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu santykiai pašliję, atšalę, su sutuoktine nebendrauja, vykdomas skyrybų procesas. Santykiai su sutuoktine pasidarė blogi nuo 2025 m. pradžios. Sutuoktinė iš darbo pradėjo grįžti vėliau. Mano, kad dėl tokių santykių kaltas trečias asmuo – sutuoktinė galimai susirado kitą vyrą.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad V. M. yra jos sutuoktinis, susituokė (duomenys neskelbtini) metais, apie (duomenys neskelbtini) metus iki santuokos pradėjo su juo bendrą gyvenimą. Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendras šeimos turtas, registruotas V. M. vardu. Šiuo automobiliu naudojasi ji, apie 8 metus. Vyras naudojasi kitu automobiliu – VW Passat. Su vyru santykiai šiuo metu yra blogi, vyksta skyrybų procesas. Nuo 2024 m. lapkričio mėnesio sutuoktinis pradėjo ją įtarinėti dėl neištikimybės. Iš pradžių manė, kad jis juokauja, tačiau vėliau prasidėjo įvairūs žeminantys užgauliojimai. Nustojo artimai bendrauti. 2025 m. balandžio mėnesio pradžioje, norėjo automobiliu važiuoti į darbą tačiau pradėjo veikti automobilio signalizacija, kuri iki to laiko būdavo atjungta. Klausė vyro V. M. dėl ko veikia signalizacija. Vyras buvo nuėjęs prie automobilio, atidarė daiktadėžę, kažko ieškojo, signalizacija išsijungė. Po to laiko vyras dažnai jai replikuodavo dėl jos užtrukimo darbe. Iš vyro pasisakymų, jai kilo įtarimas jog yra sekama. Vyras klausinėdavo apie tai kur ji praleisdavo laiką, kartą klausė „Ką veikei (duomenys neskelbtini)“ (prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“). Nepamena ar V. M. jai kada nors nurodydavo konkrečias jos buvimo vietas, apart nurodyto klausinėjimo dėl „(duomenys neskelbtini)“. Įtarus, kad vyras ją seka, nutarė apžiūrėti automobilį ir jo galinių sėdynių porankyje, surado sekimo prietaisą. Parodė rastą daiktą dukrai bei žentui, ir jie patvirtino, jog tai yra sekimo prietaisas. Nutarė kreiptis į policiją. V. M. pasakė, kad rado jo padėtą sekimo prietaisą automobilyje, V. M. nieko neatsakė, atrodė sumišęs. Mano, kad ji buvo sekama apie 2 mėnesius (iki prietaiso radimo), nes būtent šiuo laikotarpiu jai vyras dažnai priekaištavo dėl jos buvimo ne namuose. Šeimoje ankščiau laikė šunį, tačiau šis mirė 2024 m. vasario mėn.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios I. M. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji parodė: 2025-06-10 ji parodė, kad maždaug prieš pora mėnesių savo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko užrakintą su centriniu užraktu ir išjungta signalizacija. Ryte atrakinus automobilį ir atidarius jo dureles pradėjo veikti automobilio signalizacija. Antrus automobilio raktelius turi jos vyras V. M., kurio vardu automobilis yra registruotas, tačiau apie 10 m. automobiliu naudojasi tik ji. Po šio įvykio ji pradėjo suprasti, jog ją vyras seka, nes namuose pastoviai replikuodavo apie jos kelionės maršrutą mieste. Jei mieste kažkur automobilis ilgiau stovėdavo, jis jai vakare pasakydavo, kur automobilis stovėjo, kiek laiko ir ją kaltindavo neištikimybe. Sekimas tesėsi apie 2 mėnesius, bet ji neturėjo nuo jo ko slėpti, todėl nesiėmė jokių priemonių, tačiau 2025-06-07 V. M. grįžęs namo po darbo pakėlė didžiulį skandalą dėl to, kad jos automobilis iki pietų stovėjo vienoje vietoje, kol važinėjo su savo vaikų mašina. Jis jai pasakė „ar gerai laiką praleidai iki pietų ir ar dar pas jį neišsikraustė“. Dėl šio skandalo 2025-06-08 pradėjo ieškoti sekimo įrenginio ir jį rado atidariusi savo galinių sėdynių porankį, kuriame buvo juodos spalvos sekimo įrenginys „Galaxy smart tag2“. 2025-06-09 ryte ji vyrui pasakė, jog sekimo įrenginį, kurį jis įdėjo ji rado ir jos sekti nebegalės. V. M. jai nieko neatsakė, pasimetė ir tylėjo. Iš jo reakcijos suprato, jog jis suprato apie ką ji kalba. Su V. M. yra ant skyrybų slenksčio. Vyras jau kurį laiką elgiasi neadekvačiai, iš niekur nieko pradeda klykti, naktimis žegnodavo ją, fotografuodavo ją miegančią. V. M. medikų pagalbos atsisako ir teigia jog jai reikia gydytis (b.l. 18-19); Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos sutuoktinio vardu, tačiau juo naudojasi tik ji, apie 10 m., viena prižiūri automobilį, atlieka jo techninę apžiūrą, kai reikia remontuoja. Vyras turi šio automobilio raktelius, tačiau juo nesinaudoja, nes nusipirko savo automobilį asmeninėms reikmėms. Kai vyras pakeitė darbą, jis nusipirko naują automobilį, šis liko naudotis tik jai. Kokius 2 metus tik ji viena juo naudojasi, anksčiau kartais juo naudojosi ir vyras, t.y. jei sugesdavo jo automobilis ir pan. Niekada su vyru nėra kalbėję, taręsi dėti GPS sekimo įrangos, kaip automobilio apsaugos priemonės. Niekada nei ji, nei vyras nėra įmontavę ar kitaip įrengę GPS sekimo į minėtą automobilį. Kadangi apie metus laiko minėtame automobilyje yra sugedusi signalizacija, ji tiesiog jos nebejungdavo ir automobilį užrakindavo tik centriniu užraktu. Ji turi suaugusią dukrą, tačiau ši jos automobiliu nesinaudoja, jei reikia pavežti kur dukrą, ši sėdi priekyje. Automobilio gale yra įdėta automobilinė vaikiška kėdutė (duomenys neskelbtini), kuriam dar nėra (duomenys neskelbtini), kurį kartais veža į (duomenys neskelbtini). Su vyru turėjo šunį (duomenys neskelbtini), tačiau šuniui niekada nėra dėję jokių GPS sekiklių ar kitokių sekimo įrenginių. Sekimo įrenginio automobilyje pradėjo ieškoti tada, kai sutuoktinis jai pradėjo reikšti priekaištus, kad ji kažkur per ilgai užtrunka ir nurodydavo tikslią jos buvo vietą ir laiką. Tada jai kilo įtarimas, kad yra jo sekama. Įtarimą dar labiau sustiprino tai, kad ryte sėdant į automobilį pradėjo veikti automobilio signalizacija, kurios ji metus laiko nenaudoja ir nejungia. Pradėjo ieškoti sekimo įrenginio, įlipusi į galinę automobilio dalį atitraukė galinių sėdynių porankį, t.y. jį nuleido, tada atidarė porankio viduje esantį skyrių, kuriame buvo automobilio vaistinėlė ir išgirdo barkštelėjimą. Ištraukusi vaistinėlę, pačiame porankio skyrelio gale, rado mažą juodą sekimo įrenginį. Pats įrenginys negalėjo ten niekaip užkristi, nes reikia atlenkti porankį, atidaryti skyrelį, ištraukti vaistinėlę. Jokių susirašinėjimų, kuriuose atsispindėtų tai, kad yra sekama neturi, nes visi vyro priekaištai ir replikos apie jos tikslią buvimo vietą ir laiką buvo išsakomi žodžiu. Nuo to momento, kai sutuoktinis pradėjo jai išsakyti priekaištus dėl to, kad, jo nuomone, ji neva per ilgai užtrunka tam tikrose vietose ir tiksliai nurodydavo jos buvimo vietą bei laiką, ji pradėjo jaustis nesaugi ir sekama. Jai atrodė, kad yra nuolat stebima ir kontroliuojama, todėl jos teisės į privatumą buvo pažeistos. Po vyro išsakytų priekaištų ir komentarų, ypač kai važiuodavo automobiliu, jautėsi taip, tarsi jos judėjimas būtų nuolat kontroliuojamas, o tai sukėlė jai stiprų psichologinį diskomfortą. Negalėjo atsipalaiduoti, nuolat galvodavo, jog jos veiksmai yra stebimi, kas neigiamai paveikė jos bendrą savijautą ir emocinę būklę, sukeldama gilų nesaugumo jausmą. Civilinio ieškinio byloje nereikš. (1 t., b.l. 21-25)

Iš 2025-06-10 nukentėjusiosios I. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji pareiškė, kad 2025-06-08, apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), savo kieme automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jos vyro V. M. vardu, rado juodos spalvos sekimo įrenginį „Galaxy Smart Tag2“. Įrenginys buvo galinių sėdynių porankio viduje. Įtaria, kad įrenginį įdėjo jos sutuoktinis V. M. su tikslu ją sekti. Prašo įstatymų numatyta tvarka pradėti tyrimą ir nubausti jos sutuoktinį. (1 t., b.l. 14-16)

Iš 2025-06-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. M. savanoriškai pateikė „Samsung Galaxy Smart Tag2“ įrenginį, bei šio įrenginio bateriją „(duomenys neskelbtini)“. (b.l. 42-43);

Iš 2025-07-04 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad I. M. parodė vietas, susijusias su sekimo įrenginio suradimu. I. M. nurodė automobilį, paaiškio, kad tai yra jos naudojamas ir sutuoktinio V. M. vardu registruotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1). I. M. nurodė, kad šiame automobilyje, jo galinėje dalyje ji rado sekimo įrenginį (Nuotrauka Nr. 2). Atidarius galines automobilio dureles I. M. parodė galinių sėdynių porankį (nuotrauka Nr. 3). Įlipusi į automobilį I. M. atlenkė galinių sėdynių porankį ir parodė, kad jame yra vienas atidaromas skyrelis (nuotrauka Nr. 4). Jį atidarius I. M. parodė, kad skyrelyje yra įdėta vaistinėlė (nuotrauka Nr. 5). Išėmus vaistinėlę ji parodė, kad pačiame skyrelio gale rado sekimo įrenginį (nuotrauka Nr. 6, nuotrauka Nr. 7). Parodymų patikrinimo vietoje metu niekas nepaimta. (1 t., b.l. 32-40).

Liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas, nukentėjusioji yra jos mama. 2025 m. birželio 8 d. jai mama pranešė, kad rado kažkokį prietaisą savo automobilyje. Kartu su vyru atvyko prie mamos automobilio, mama parodė rastą prietaisą. Nustatė, kad mamos rastas prietaisas yra sekiklis. Mama minėjo, kad įtaria, jog V. M. ją seka. Mama sakė, kad jai grįžus į namus, V. M. priekaištaudavo jai, jog ji kažkur užtrukdavo, dviprasmiškai klausdavo „ar ji smagiai praleido laiką?“. Ar V. M., priekaištaudamas, nurodydavo motinai I. M. konkrečias jos buvimo vietas, ji (A. S.) nežino. Tavas kaltindavo motiną, jog ši neva turi meilužį. Jos tėvų santykiai yra prasti, įtemti, vyksta skyrybų procesas. Ji (A. S.) su tėvu šiuo metu taip pat mažai palaiko santykius, neranda bendros kalbos. Automobiliu „Audi A6“ naudojasi mama, gal kokį 10 metų. Kažkurį laiką šiuo automobiliu naudojosi ir tėtis, kol neturėjo savo automobilio.

Liudytojas A. S. parodė, kad yra A. S. sutuoktinis, kaltinamasis V. M. yra jo uošvis. Kiek atsimena, 2025 m. birželio mėn. sutuoktinės mama I. M. savo automobilyje rado sekimo prietaisą. I. M. radusi prietaisą paskambino A. S. ir jis su A. S. atvyko prie I. M. automobilio. I. M. parodė rastą prietaisą. pamatęs šį prietaisą, suprato jog tai sekimo prietaisas. I. M. buvo susijaudinusi, šoke. Su uošviu V. M. bendrauja mažai.

Iš 2025-06-16 Panevėžio apskrities VPK vyr. tyrėjos G. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, kad iš laisvai prieinamų internetinių šaltinių buvo nustatyta, kad prietaisas „Samsung Galaxy Smart Tag2“, yra išmanusis sekimo įrenginys, skirtas padėti rasti ir stebėti kasdienius daiktus, tokius kaip raktai, piniginės, lagaminai ar net augintinių apykaklės. Jis veikia su „Smart Things Find“ programėle ir suderinamas tik su „Samsung Galaxy“ išmaniaisiais telefonais. (1 t., b.l. 44-45).

Iš 2025-07-01 kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos pas V. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančioje V. M. ir I. M.) metu, V. M. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A26“, sekimo įrenginį „Samsung Galaxy Smart Tag2“ ir planšetinį kompiuterį „Samsung“. (1 t., b.l. 51-56).

Iš 2025-09-23 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nustatyta, kad: 1. Tirti pateiktas išmanusis sekiklis „Galaxy Smart Tag2“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), skirtas asmeninių daiktų lokalizavimui ir sekimui. Įrenginys leidžia nustatyti objekto vietą, aktyvuoti garsinį signalą bei valdyti įrenginį per „Samsung Smart Things“ programinę įrangą. 2-3 Tirti pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy A26 5G (duomenys neskelbtini)“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), aptikta programinė įranga „Samsung Smart Things 1.8.29.24“. Tyrimo metu nenustatyta, kada ji buvo įdiegta, aktyvuota ar kada paskutinį kartą naudota, jos naudojimo informacijos neaptikta. Programinė įranga „Samsung Smart Things 1.8.29.24“ susieta su „Google“ paskyra - (duomenys neskelbtini). Tokia informacija matoma programinės įrangos nustatymuose. Taip pat programos nustatymuose („Mano namai“ ? „Kelyje“) matomas susietas įrenginys, pavadintas „Smart Tag“. Kitų susieto įrenginio duomenų nustatyti nepavyko. Tirti pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy A26 5G (duomenys neskelbtini)“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), aptiktoje SIM kortelėje, kurios ICCID: (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų duomenų neaptikta. 4. Tirti pateiktame planšetiniame kompiuteryje „Samsung Galaxy Tab A7 SM-T505“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), neaptikta informacijos apie programinės įrangos ir pateikto įrenginio „Samsung Galaxy Smart Tag2“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), susiejimą. Tirti pateiktame planšetiniame kompiuteryje „Samsung Galaxy Tab A7 SM-T505“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), aptiktoje SIM kortelėje, kurios ICCID: (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų duomenų neaptikta. (1 t., b.l. 68-74).

Iš 2025-09-26 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nustatyta, kad: Tirti pateiktame mobiliojo ryšio „Samsung Galaxy A26 5G (duomenys neskelbtini)“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), aptikta informacija apie suporuotus „Bluetooth“ įrenginius pateikiama įrašyta į CD-R optinę duomenų laikmeną „Verbatim“ (duomenų peržiūros failas diske - (duomenys neskelbtini)). Tirti pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy A26 5G (duomenys neskelbtini)“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), aptiktoje SIM kortelėje, kurios ICCID: (duomenys neskelbtini), duomenys apie suporuotus „Bluetooth“ įrenginius nėra saugomi. Tirti pateiktame planšetiniame kompiuteryje „Samsung Galaxy Tab A7 SM-T505“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), aptikta informacija apie suporuotus „Bluetooth“ įrenginius buvo įrašyta į CD-R optinę duomenų laikmeną „Verbatim“ (duomenų peržiūros failas diske - (duomenys neskelbtini)). Tirti pateiktame planšetiniame kompiuteryje „Samsung Galaxy Tab A7 SM-T505“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), aptiktoje SIM kortelėje, kurios ICCID: (duomenys neskelbtini), duomenys apie suporuotus „Bluetooth“ įrenginius nėra saugomi. Tirti pateiktame išmaniajame ieškiklyje „Galaxy SmartTag2“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), duomenys apie suporuotus „Bluetooth“ įrenginius nėra saugomi. (1 t., b.l. 80-86).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas R. A. paaiškino, kad yra Kriminalistinių tyrimų valdybos Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistas. Byloje atliktus tyrimus pilnai tvirtina. „Samsung Galaxy SmartTag2“ įrenginio veikimo principas yra toks - įrenginys siunčia signalą iš tos vietos, kurioje yra ir per programėlę galima matyti, kurioje vietoje SmartTag‘as yra. Jis yra skirtas daiktų lokalizavimui per specialią programėlę. Dažniausiai programėlė „SmartThings“ telefone būna įdiegta gamykliškai. Kur yra „SmartTag‘as“ programėlėje galima matyti online rėžime. Visas valdymas yra per „SmartThings“ programėlę. Programėlėje reikalinga susieti su SmartTag‘u, tik tokiu būdu gali matyti „smartTag‘o“ buvimo vietą. Maksimalus atstumas 120 metrų nurodytas tik susiejimui. Tai reiškia, kad susiejimo metu prietaisas turi būti kuo arčiau, tuomet tu gali jį susieti ir paskui - valdyti. Prietaiso veikimui įtakos neturi patalpa, automobilis. Svarbiausia, kad nuo to SmartTag‘o kažkokiu atstumu būtų kitas Samsung telefonas, iš kurio tas įrenginys gauna SmartTag‘o buvimo vietos lokalizaciją. Tai reiškia, kad vietą nustato naudojantis kitu Samsung įrenginiu. Iš kito Samsung įrenginio ateina specialus bluetooth žemo dažnio signalas ir „SmartTag‘as“ gauna informaciją to įrenginio, kuris yra netoliese buvimo vietą, t.y. iš kito įrenginio gaunama informacija apie tai, kur tas įrenginys yra ir tokiu būdu nustatoma „SmartTago“ vieta. Tam nereikalingas trečias asmuo. Tas kitas Samsung telefonas nebūtinai turi būti šalia, bet kažkur netoliese turi būti kitas telefonas ir iš to kito telefono gaunama informacija apie to telefono buvimo vietą, pagal tą telefoną yra nustatoma „SmartTag‘o“ buvimo vieta. Tas kitas telefonas gali priklausyti bet kam. Jeigu veikimo zonoje nėra kitų Samsung įrenginių, „SmartTag‘as“ parodys paskutinę buvimo vietą. „SmartTag‘ui“ judant, online jo buvimo vieta rodoma pastoviai, bet kaip tiksliai, negali pasakyti. Čia naudojamas ne GPS signalas, ten yra ir istorija saugoma, o čia naudojami specialūs sekikliai, bluetooth technologija: prisijungia prie vieno telefono – parodo vietą, prisijungia prie kito – vėl parodo vietą, tai vyksta tam tikrais etapais, galimai ne nuolat. Patikimumas gali sumažėti priklausomai nuo patalpos konstrukcijos, nuo kliūčių, kurios gali blokuotų signalą. Programėlėje „SmartThings“ yra žemėlapis. Kadangi iš kitų telefonų signalas eina nepastovus, tai gaunasi, kad tai vyksta tam tikrais etapas. Informacijos atnaujinimas gali būti ir kas 2 minutes, gali būti ir kas pusvalandį, priklausomai nuo vietos. Tikėtina, kad mieste signalas bus geresnis dėl daugiau mobiliųjų įrenginių su Android operacine sistema. Ši operacinė sistema yra populiariausia Lietuvoje. Specialisto išvadoje nurodė, kad „SmartThings“ programėlė, kurią naudoja V. M., yra susieta su jo paskyra. Tai rodo, kad prietaisas galėjo būti naudojamas. Norint pridėti „SmartTag‘ą“ turi atlikti tam tikrus veiksmus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kada programėlė buvo įdiegta, kada buvo aktyvuota ir kada paskutinį kartą naudota, naudojimo informacijos neaptikta. Jeigu asmuo naudoja „SmartTagą“, „SmartThings“ programėlėje gali išlikti paskutinė buvimo vieta, gali išlikti ID, bet tyrimo metu tokių duomenų nebuvo surasta. Abejoja, ar duomenys gali būti ištrinami rankiniu būdu, nes čia viskas automatiškai turėtų veikti. Galima pakeisti programėlėje paties „SmartTag‘o“ pavadinimą, mačiau pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“, bet ištrinti ar suklastoti duomenis - nelabai. Pavadinimas yra tam, kad atskirtum, kuris „SmartTaga‘as“ naudojamas, nes gali susieti daugiau įrenginių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t. Tyrimo metu įrenginio judesio duomenų nerado. „SmartTag“ įrenginys istorijos nesaugo, atsidarius programėlę rodo paskutinę buvimo vietą. Yra informacija, kad „SmartTag“ įrenginys buvo susietas su Samsung A26 įrenginiu. Ar įrenginys buvo naudotas galėtų pasakyti, jei matytų istoriją, jei matytų paskutinę buvimo vietą, tačiau paskutinė buvimo vieta nebuvo nustatyta. Mano, kad paskutinės buvimo vietos nenustatymui neturėjo įtakos tai, jog iš įrenginio buvo išimta baterija. Nėra taip paprasta iš šio įrenginio išimti bateriją, reikia jį išardyti.

Iš 2025-10-07 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame nurodyta, kad apžiūrėta CD laikmenoje pateiktoje prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) esanti medžiaga. Atsidarius CD laikmeną joje yra vienas aplankas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, atsidarius jį yra matomi du aplankai pavadinimais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsidarius aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ jame yra penki failai pavadinimais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Faile „Samsung Galaxy A26“ yra pateikta informacijos ištrauktos iš mobiliojo ryšio telefono Samsung A26, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) ataskaita. Joje matoma, kad įrenginio bluetooth pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“, unikalus identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini). Matoma, kad įrenginys buvo suporuotas su įrenginiu „(duomenys neskelbtini) Music Blue C“, kurio unikalus identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), suporuota: 2025-04-17 16:49:03. Atsidarius aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ jame yra penki failai pavadinimais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys (duomenys neskelbtini). Faile „Samsung (duomenys neskelbtini)“ yra pateikta informacijos ištrauktos iš planšetinio kompiuterio „Samsung (duomenys neskelbtini)“, IMEI1 (duomenys neskelbtini) ataskaita. Joje matoma, kad įrenginio bluetooth pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“, unikalus identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini). Matoma, kad įrenginys buvo suporuotas su įrenginiu „(duomenys neskelbtini)“, kurio unikalus identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), suporuota: 2024-04-08 19:56:26. (1 t., b.l. 87-89).

Iš 2025-06-16 Panevėžio apskrities VPK vyr. tyrėjos G. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, kad 2025-06-16 telefonu buvo pabendrauta su V. M., kuris nurodė, kad jam nuosavybes teise priklauso automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vyras paaiškino, jog kažkada tikslios datos įvardinti negali, nes neatsimena, nupirko savo šuniui sekimo prietaisą „Samsung Galaxy Smart Tag2“, tam, jog galėtų stebėti savo šuns buvimo vietą. Vyras nurodė, kad šį prietaisą pasidėjo į minėtą automobilį ir pamiršo, kad jis ten yra. Savo žmonos, tikslo sekti neturėjo. (1 t., b.l. 96).

Liudytoja G. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko kratą V. M. gyvenamosiose patalpose, kurio metu buvo paimti V. M. telefonas, kompiuteris, sekimo prietaisas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo susisiekusi su V. M. telefonu klausė kokiu tikslu jis buvo įgijęs sekimo prietaisą. Kiek pamena, V. M. nurodė, kad sekimo prietaisą įgijo šuns buvimo vietai nustatyti, detaliai pokalbio aplinkybių ji nepamena. Dėl skambučio surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodytas aplinkybes patvirtina.

BK 167 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Šios normos, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), paskirtis – saugoti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą nuo pavojingiausių veiksmų. Šios veikos dalykas yra informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Kasacinės instancijos teismas ne kartą pažymėjo, kad neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas visų pirma sietinas su informacijos gavimo būdo ir pažeisto asmens privatumo įvertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020, 2K-185-976/2021, 2K-234-489/2022). Vertinant BK 167 str. nurodytos nusikalstamos veikos dalyko požymius, teismai turi spręsti įvertinę konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020, 2K-185-976/2021, 2K-109-489/2025). Vertinant veikos aplinkybes, svarbu taip pat atsižvelgti į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu: ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais, arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020, 2K-109-489/2025). Informacijos rinkimo neteisėtumas, kaip BK 167 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis, negali būti siejamas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio. Nors BK 167 str. 1 d. nėra kriminalizuoti konkretūs neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo būdai, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamai veikai būdingą pavojingumą, paprastai tokiais turėtų būti pripažįstami savavališkai vykdomi informacijos rinkimo būdai, kurie dėl savo intensyvaus privatumą varžančio pobūdžio gali būti naudojami tik specialiai įgaliotų subjektų pagal įstatymą ir teismo išduotą leidimą. Teismų praktikoje tokie informacijos rinkimo būdai, kaip, pvz., sistemingas informacijos apie privatų asmenį rinkimas sekant asmenį, stebint jį patį ar jo būstą, klausantis pokalbių, fiksuojant asmens judėjimą slapta naudojant GPS, klausymosi ir kitokią sekti pritaikytą įrangą, slapta darant vaizdo įrašus ir pan., paprastai pripažįstami pavojingais baudžiamuoju teisiniu aspektu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-213/2014, 2K-185-976/2021, 2K-234-489/2022). Atitinkamai, pripažįstant informaciją apie privatų gyvenimą BK 167 str. nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, būtina įvertinti, ar duomenys, kurių rinkimas buvo nustatytas, iš tiesų laikytini tokiais svarbiais duomenimis apie asmens privatų gyvenimą, ar jų rinkimo aplinkybės yra tokios pavojingos, kad ją rinkusiam asmeniui reikėtų taikyti būtent baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020). Baudžiamoji atsakomybė, vertinant BK 167 str. 1 d. nustatytą veiką, turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Todėl svarbu nustatyti, konkreti kaltininko veika išties yra pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020). LAT praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Remiantis BK 11 str. 1 d. ir 12 str. nuostatomis, nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas, kaip objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamų veikų, numatytų BK 167 str. 1 d. padarymą svarbu nustatyti, kiek pavojinga veika konkrečiu atveju, dėl kurios padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Esant formaliai nusikaltimo sudėčiai, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Vertinant veikos pavojingumą vertinimas pavojingumo pobūdis, pavojingumo laipsnis, veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai, pastangos darant veiksmus, kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai, kaltininko siekiamas rezultatas ir t.t.

BK 37 str. nurodo, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taikant BK 37 str. nuostatas, LAT praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai veika, turinti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t.y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-489/2018, 2K-93-788/2017, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-180-693/2015). Pagal BK 37 str. straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Analizuojant V. M. veiką, darytina išvada, kad V. M. veikoje yra formaliųjų BK 167 str. 1 d. požymių. Teismas, įvertinęs bylos duomenys daro išvadą, kad byloje nustatyta, kad V. M. išties neturėdamas teisėtai išduoto leidimo ir be I. M. sutikimo, I. M. naudojamame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinių sėdynių porankyje padėjo išmanųjį sekiklį „Galaxy SmartTag2“. Šias aplinkybes patvirtina tiek pats V. M., tiek kiti bylos duomenys – nukentėjusiosios I. M. parodymai, liudytojų A. S., A. S. parodymai, taip pat duomenys iš kaltinamojo telefono apie tai, kad išmanusis sekiklį „Galaxy SmartTag2“ buvo susietas su kaltinamojo telefone esančia programėle „Samsung Smart Things“. Įvertinant tuometinius kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius, t.y., kad šie santykiai buvo neigiame, įtemti, darytina išvada, kad V. M. turėjo motyvą gauti (rinkti) informaciją apie sutuoktinės I. M. galimą judėjimo ir buvimo vietas. Vertinant V. M. veikos pavojingumą, pažymėtina, kad V. M. išmanųjį sekiklį „Galaxy SmartTag2“ įdėjo į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jo vardu, ir minėtas automobilis yra ir jo nuosavybės dalis. V. M., palikęs automobilyje sekiklį, turėjo galimybę, pagal aplinkybes, žinoti šio automobilio buvimo vietą. V. M. neturėjo galimybės žinoti pačios I. M. buvimo vietos, klausytis jos pokalbių. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad ištyrus V. M. telefoną, kompiuterį nebuvo surinkta duomenų, kad V. M. gavo kokią nors informaciją apie automobilio buvimo vietą. Kaltinamasis teigė jog niekada nepanaudojo sekiklio, t.y. netikrino automobilio buvimo vietos. Šiuo atveju svarbu tai, kad veika laikoma baigta atlikus veiksmus, kuriais buvo renkama informacija ir nesvarbu ar pavyko tokią informaciją gauti ar ne. Teismas įvertinęs visų V. M. veiksmų pobūdį daro išvada, kad V. M. veiksmai pažeidė I. M. teisę į asmeninį privatumą. Tačiau pažymėtina, kad nenustatyta, kad V. M. veiksmais būtų buvę atskleisti svarbūs nukentėjusiosios privataus gyvenimo aspektai; nenustatyta, kad buvo panaudoti intensyviai asmens privatumą varžantys būdai, nebuvo atskleista jokia jautri ir detali informacija apie privatų konkrečių asmenų gyvenimą.

Teismo nustatytų visų aplinkybių visuma, jos analizė, rodo, kad V. M. veika iš esmės nebuvo labai pavojinga, nepadarė žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ir nesukėlė realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. M. padaryta veika, įvertinus aplinkybių visumą, teismo vertinimu, nėra pasiekusi tokio pavojingumo, kad pagal bendrųjų teisės principų nuostatas (protingumo, proporcingumo, teisingumo) būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių (t.y. ultima ratio), t.y. baudžiamosios atsakomybės taikymas.

V. M. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

Įvertinus V. M. veikos pobūdi bei visas aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti: CD diskas prie specialisto išvados (1 t., b.l. 86), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A26“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), saugomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Panevėžio apskrities VPK) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas V. M.; sekimo įrenginys „Samsung Galaxy SmartTag 2“, saugomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Panevėžio apskrities VPK) nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą, kurioje V. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 167 str. 1 d., nutraukti dėl veikos mažareikšmiškumo.

Paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią V. M. privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini); gavėjas: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini); mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą))

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti: CD diską su specialisto išvados duomenimis, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A26“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), saugomą PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ((duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. M.; sekimo įrenginį „Samsung Galaxy SmartTag 2“, saugomą PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ((duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.