Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu - (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

S. S. 2023 m. kovo 21 d., apie 18.33 val. UAB „Daivida“ parduotuvėje, adresu -Biržų g. 2, Pandėlys, Rokiškio r., pirkdamas prekes ir pridėdamas prie banko kortelių skaitytuvo teisėtai turėtą nukentėjusiajai G. V. priklausančią AB „Šiaulių bankas“ bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip sumokėdamas už prekes 8,99 Eur, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. kovo 21 d., apie 18.44 val. parduotuvėje „Aibė“, adresu - Klaipėdos g. 2, Pandėlys, Rokiškio r., pridėdamas prie banko kortelių skaitytuvo nukentėjusiajai G. V. priklausančią AB “Šiaulių bankas“ bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip sumokėdamas 13,49 Eur už prekes, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Be to, S. S. 2023 m. kovo 27 d. vakare (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku), adresu - (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas į Z. J. priklausančio negyvenamo namo medines duris, jas sulaužydamas, tyčia sugadino svetimą Z. J. priklausantį turtą, padarydamas jai 520 Eur turtinę žalą.

Be to, S. S. 2023 m. kovo 29 d. apie 00.04 val., adresu - (duomenys neskelbtini), tyčia degtukais padegdamas L. K. priklausančio gyvenamojo namo, kuriame tuo metu buvo L. K., sienos plastikines dailylentes ir tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu dėl ko L. K. padaryta 400 Eur žala.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius ir prieš tai išvardintus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. S. šiame nusikalstamos veikos epizode pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais ir vietose, pirkdamas prekes ir pridėdamas prie banko kortelių skaitytuvo teisėtai turėtą nukentėjusiajai G. V. priklausančią bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip sumokėdamas 8,99 Eur už prekes UAB „Daivida“ parduotuvėje, o po to 13,49 Eur už prekes parduotuvėje „Aibė“, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo šiame nusikalstamos veikos epizode pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir jo kaltę pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo S. S. neteisėti veiksmai šiame nusikalstamos veikos epizode teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Be kaltinamojo S. S. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltė šiame nusikalstamos veikos epizode dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta ir sekančiai išdėstytais bylos duomenimis.

Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame paimtas Z. J. vaizdo kameros įrašas (t. 1, b. l. 160-161).

Vaizdo kamerų užfiksuoto vyriškio nuotraukos, kuriose matyti, kad tai kaltinamasis S. S. (t. 1, b. l. 162-164).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius ir prieš tai išvardintus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. S. šiame nusikalstamos veikos epizode pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku kaltinamasis, tyčia spirdamas į Z. J. priklausančio negyvenamo namo medines duris ir jas sulaužydamas, tyčia sugadino jai priklausantį turtą, padarydamas jai 520 Eur turtinę žalą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo šiame nusikalstamos veikos epizode pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir jo kaltę pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo S. S. neteisėti veiksmai šiame nusikalstamos veikos epizode teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Be kaltinamojo S. S. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltė šiame nusikalstamos veikos epizode dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, taip pat įrodyta ir sekančiai išdėstytais bylos duomenimis.

Nukentėjusiojo L. K. parodymai, kad jis 2023 m. kovo 29 d. apie 01.30 val. jį pažadino iš miego stiprus beldimas į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langus ir duris. Atsikėlė ir pasižiūrėjęs pro langus pamatė šviesas ir gaisrininkus, kurie jam šaukė, jog dega namas. Pro miegus nesuprato kas atsitiko. Gaisrininkai išlaužę dvejas duris įėjo į vidų ir jis greitai apsirengė ir gaisrininkai jį išvedė iš namo. Kai išėjo ugnies jau nematė, nes buvo gaisrininkų užgesinta. Buvo apdegusios, aprūkusios ir išsilydžiusios namo apdailos plastikinės dailylentės, apdegusi ir aprūkusi medinė namo siena ir medinės stogo konstrukcijos su metaline stogo skarda. Įtaria, kad gyvenamąjį namą galėjo padegti kaimynas S. S. iš keršto, nes anksčiau buvo parašęs ant jo pareiškimą, kad jis išdaužė gyvenamojo namo langą ir už tai buvo nubaustas. Dėl šio gaisro padaryta 400 eurų turtinė žala. Jis civilinio ieškinio S. S. nereikš. Sutinka, kad padarytą žalą jam mokėtų dalimis (t. 2, b. l. 35-38, 41-43).

2023 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas - nuotraukos, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namas medinis, vieno aukšto su mansarda, apkaltas šviesios spalvos plastikinėmis lentelėmis. Rytinėje namo sienoje, arčiau šiaurės rytinio namo kampo, yra vienas medinis langas. Apžiūrint minėtą namo sieną nustatyta, kad šalia lango, kairėje pusėje, yra matomas terminio poveikio, išdegusių plastikinių apdailos lentelių plotas. Išdegusios apdailos forma yra platėjanti nuo apačios į viršų, aukštis per visą namo sienos aukštį. Siauriausia išdegusi vieta yra prie namo betoninio pamato ir siekia 10-15 cm, plačiausia vieta namo sienos pastogėje. Jos plotis siekia 62-70 cm. Gaisro židinys yra apatinė namo sienos dalis, ties pamatu. Ant žemės prie išdegusios namo sienos apdailos, guli apdegusios ir išsilydžiusios apdailos lentelių dalys, skudurai, medinės konstrukcijos elementai. Apžiūrint gaisro kilimo vietą, šalia namo rytinės sienos, 2,1 m. nuo šiaurės rytinio kampo į pietus ir 21 cm. nuo rytinės namo sienos, rastas degtukas (t. 2, b. l. 13-21).

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikta medžiaga, iš kurios matyti, kad gaisras kilo gyvenamame name, priklausančiame L. K., (duomenys neskelbtini). Gyvenamas namas medinis 12 x 8 m, dviejų aukštų. Namo lauko sienų apdaila plastikinės dailylentės, po dailylentėmis yra difuzinė plėvelė ir už jos medinės sienos. Namo kiemas aptvertas metaline tvora, tvoros viršutinė dalis su spygliuota viela, kiemo vartai užrakinti panaudojant pakabinamą spyną. Rytinėje sklypo pusėje prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinio pastato šiaurinės dalies palenkta tvora perlipimui. Gaisro židinio vieta – namo rytinė lauko siena. Gaisro židinys – namo apdailos plastikinės dailylentės. Iš namo apdailos liepsna plito į medines namo sienas ir į stogo medines konstrukcijas. Gaisro metu apdegė 3 m² namo lauko sienos, 1 m² stogo konstrukcijos su plienine stogo danga. Gaisro metu namo viduje miegojo L. K., kurį Rokiškio savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Pandėlio ugniagesių komandos ugniagesiai atvykę į gaisrą išvedė į lauką. Liepsnos kilo nuo sienos apačios į viršų. Gaisro židinio vietoje elektros instaliacijos ar elektros įrenginių, kurie įtakotų gaisro kilimą nerasta. Gaisro židinio vietoje ant žemės prie pamato buvo rastas nepanaudotas degtukas, kuris vienas iš pagrindų manyti apie atitinkamą gaisro kilimo priežastį. L. K. nerūko ir degtukas ne jo. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė žmogaus veika (padegimas) (t. 2, b. l. 22-30).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius ir prieš tai išvardintus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. S. šiame nusikalstamos veikos epizode pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, jis tyčia degtukais padegdamas L. K. priklausančio gyvenamojo namo, kuriame tuo metu buvo L. K., sienos plastikines dailylentes ir tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu dėl ko L. K. padaryta 400 Eur žala. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo šiame nusikalstamos veikos epizode pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir jo kaltę pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo S. S. neteisėti veiksmai šiame nusikalstamos veikos epizode teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė visuose nusikalstamų veikų epizoduose yra ta, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O jo atsakomybę visuose nusikalstamų veikų epizoduose sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam S. S. už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 1, 3 dalys, 187 straipsnio 1 dalis) ir dvi veikos priskiriamos apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 1, 4 dalys, 215 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 2 dalis), nusikalstamomis veikomis sunkių pasekmių ar didelės žalos nebuvo sukelta. Be to, vertintina ir kaltinamojo asmenybė, t. y. teisiamas antrą kartą, nors ankstesni teistumai yra išnykę, baustas administracine tvarka ir turi galiojančią neįvykdytą administracinę nuobaudą, šiuo metu kaltinamasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam S. S. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, paskiriant BK sankcijose numatytas griežtesnes bausmes – laisvės apribojimo bausmes, o parenkamų bausmių dydžiai nustatytini, artimi baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme teismas kaltinamajam skiria ir intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, mokslu (BK 48 straipsnio 3 dalis). Taip pat kaltinamajam skiriamas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, bei draudimas, numatytas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte, kuriais bus užtikrintai pasiekti skiriamų bausmių tikslai.

Tuo tarpu dėl bausmės už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrimo prokuroras, prašydamas teismo kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, kuri nenumatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, vadovaujasi BK 54 straipsnio 3 dalimi. Tačiau teismas pažymi, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, 2K-133-976/2021). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, įvertinus prieš tai aptartus duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju susidarė kažkokia išskirtinė, ypatinga situacija, kuri aiškiai neatitiktų kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos tipinio pavojingumo, juolab kai dar nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tokio pagrindo nesudaro ir prieš tai aptarti duomenys, ne itin teigiamai apibrėžiantys kaltinamojo asmenybę. Tuo tarpu kaltinamojo nurodytos aplinkybės šiuo tikslu yra visiškai nepakankamos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. O jo teiginiai apie turimas sveikatos problemas, kurios apsunkina jo galimybę susirasti darbą, nėra pagrįsti jokiais dokumentais ir dar pats sau prieštaraudamas, kaltinamasis sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę, kas tik pagrindžia jo pozicijos nepagrįstumą. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir nepakankami kaltinamojo tvirtinimai, kad dėl savo mažų pajamų (soc. pašalpa ir šildymo išlaidų kompensacija) nepajėgs sumokėti paskirtos baudos, tačiau teismas kreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos, tačiau linkęs vartoti alkoholio, remiantis jo paties paaiškinimais, o šią aplinkybę teismas pašalino, skirdamas atitinkamą draudimą (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte). Dėl to, remtis BK 54 straipsnio 3 dalimi nagrinėjamu klausimu nėra pagrindo, todėl bausmė už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriama bendra tvarka, t. y. teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam S. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskiriant BK sankcijose numatytą švelniausią galimą bausmę – baudą, artimą minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Šiuo atveju pažymėtina, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis (BVK 24 straipsnio 2 dalis). Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. Sisteminė paminėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Tik šiai proceso stadijai pasibaigus nesėkmingai, atsiranda pagrindas priverstinio baudos išieškojimo stadijai, kurioje teismas baudą gali pakeisti kita bausme pagal BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse ir 65 straipsnyje nustatytas taisykles. Taigi, būtent tokios rūšies bei dydžių bausmės pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtos laisvės apribojimo bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį. Pridedant švelnesnės bausmės dalį atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, sunkumą, pasekmes. Tuo tarpu paskirta baudos bausmė subendrinta su laisvės apribojimo bausme BK 63 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014).

Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinų bausmių dydžiai mažintini vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo šiuo metu sudėtingą turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas – 2 metų laikotarpiui nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu: įvykio vietos apžiūros metu paimtas degtukas, degėsių pavyzdžiai, perduoti saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugyklą, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 102 (vieno šimto dviejų) MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės laikotarpiui skiriant intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, bei skiriant įpareigojimą – per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir skiriant draudimą per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės laikotarpiui skiriant intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, bei skiriant įpareigojimą – per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir skiriant draudimą per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti daliniu bausmių sudėjimo būdu, o paskirtą baudą subendrinti su laisvės apribojimo bausmėmis taikant visišką bausmių sudėjimo būdą BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindu S. S. paskirti subendrintas bausmes – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės laikotarpiui skiriant intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, bei skiriant įpareigojimą – per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir skiriant draudimą per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 102 (vieno šimto dviejų) MGL t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės laikotarpiui skiriant intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, bei skiriant įpareigojimą – per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir skiriant draudimą per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 68 (šešiasdešimt aštuonių) MGL, t. y. 3400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 2 (dviejų) metų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Išaiškinti kaltinamajam S. S., kad skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-11041-2023-7“.

Išaiškinti kaltinamajam S. S., jog jis laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti bausmę vykdančiai institucijai.

Įspėti kaltinamąjį, jog per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ši bus išieškota priverstinai. Nustačius, jog asmuo vengia savo noru mokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme. Jeigu asmuo neturi lėšų savo noru sumokėti baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinius įrodymus – degtuką, degėsių pavyzdžius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.