Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. B. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui 2021 m. vasario 19 d. pateiktą prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyrių su prašymu „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“, kuriuo paprašė skirti jai nuosavybės teise priklausančiai 16,89 kv. m. negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir inicijuoti jai priklausančios sklypo dalies pardavimo procesą. 2021 m. gegužės 11 d. pareiškėja gavo raštą, kuriuo jai buvo atsiųstas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Sutarties projekte nurodyta tik 17 kv. m. ploto garažui skirta perkama-parduodama sklypo dalis, kai visiems kitiems sklype esantiems garažams proporcingai jų plotams skirtos ženkliai didesnės sklypo dalys. 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę ir paprašė paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota sklypo dalis. 2021 m. birželio 15 d. pareiškėja gavo skyriaus raštą, kuriuo nebuvo tinkamai ir išsamiai atsakytą į 2021 m. gegužės 18 d. prašyme užduotą klausimą, nes nepaaiškinta, kodėl ir kokiu pagrindu garažui skirta sklypo dalis iš esmės lygi jo bendrajam plotui. Pareiškėja ir A. G. (kuriam taip pat priklauso vienas sklype esantis garažas ir kuris yra minėto sklypo bendraturtis) 2021 m. liepos 14 d. apskundė Vilniaus skyriaus 2021 m. birželio 15 d. raštą NŽT. Nesulaukę jokio atsakymo per teisės aktuose nustatytą terminą, 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą su skundu. Tik po skundo Seimo kontrolieriui, NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsakymą. 2021 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pripažino pareiškėjos skundą pagrįstų ir be kitų rekomendacijų pateikė NŽT direktoriui rekomendaciją įpareigoti atsakingus NŽT darbuotojus pateikti pareiškėjai NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 49VĮ844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ kopiją. NŽT tik 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė minėtą įsakymą. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 49VĮ-844-(14.49.2). Vilniaus miesto apylinės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. NŽT apskundė minėtą sprendimą Vilniaus apygardos teismui, kuris, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarė atsakovės NŽT apeliacinį skundą atmesti. Teismams panaikinus neteisėtą skyriaus įsakymą, kuriuo pareiškėjos garažui buvo skirta akivaizdžiai per maža sklypo dalis, atsakovei kilo pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą bei priimti naują įsakymą, tačiau atsakovė to nepadarė. Atsakovė, bendrosios kompetencijos teismui panaikinus neteisėtą įsakymą, neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo per teisės aktuose nustatytus terminus, todėl teismas turėtų įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog 2021 m. vasario 19 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl žemės sklypo dalies pardavimo. Vilniaus miesto skyrius 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 49SD-3313-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, informavo, kad garažo, kuriame yra patalpa, adresas neįregistruotas adresų registre, todėl Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenis, negali nustatyti garažo buvimo vietos. 2021 m. kovo 9 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti garažo adresą ir nurodė jo bendrą plotą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ pareiškėjos nuosavybės teise valdomai patalpai buvo priskirta 17 kv. m ploto žemės sklypo dalis. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. raštu pareiškėjai buvo pateiktas žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kuriame nurodoma, kad parduodamas 17 kv. m. žemės plotas, esantis 765 kv. m. ploto žemės sklype. Pareiškėja 2021 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių, prašydama paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas garažo eksploatacijai reikalingas žemės plotas. Vilniaus miesto skyrius 2021 m. birželio 15 d. raštu informavo, kad įsakymu nustatyta 17 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į garažo užstatytą plotą. Pareiškėja 2021 m. liepos 14 d. kreipėsi į NŽT su skundu. NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nurodė, kad įsakymu garaže esančiai patalpai eksploatuoti nustatyta 17 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje pareiškėja prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. birželio 17 d. raštą ir Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino aukščiau nurodytus raštus bei įpareigojo Vilniaus miesto skyrių pateikti pareiškėjai informaciją į jos pateiktą prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi nusprendė Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas prieš tai nurodytus įsiteisėjusius teismo sprendimus, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. 49SD-9181-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teises valdomiems 134 kv. m. ploto statiniams, esantiems žemės sklype, eksploatuoti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo priskirta 205 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Pažymėjo, jog rūsių ir neįrengtos pastogės patalpoms eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis nėra privatizuota, todėl būtų nustatyta ir parduota, gavus patalpų savininkų prašymus. Duomenų, jog šis raštas būtų apskųstas, nėra. 2022 m. balandžio 4 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą bei įpareigoti Vilniaus miesto skyrių pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo nustatyta patalpai eksploatuoti priklausanti žemės sklypo dalis. Vilniaus miesto apylinės teismas ieškovės ieškinį tenkino. Vilniaus apygardos teismas Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmetė. NŽT 2024 m. birželio 4 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus raštą, kuriame prašoma išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 22 d. skundą dėl Vilniaus miesto skyriaus atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su 2021 m. vasario 19 d. prašymu. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2024 m. gegužės 22 d. skundą, 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji turi pateikti pageidaujamo pirkti iš valstybės žemės sklypo planą, kuriame kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui būtų nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius galės tęsti valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo-pardavimo procedūras, kai pareiškėja pateiks pageidaujamo pirkti iš valstybės žemės sklypo planą, kuriame kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui bus nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. NŽT, atlikusi Taisyklių nuostatose nurodytus veiksmus, gavusi visus reikalingus dokumentus ir duomenis, galės spręsti dėl tolimesnio valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai NŽT atsakymu buvo paaiškinta, kokius veiksmus ji turi atlikti, taip pat buvo atsakyta į jos prašymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos galimo neveikimo – pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymo „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“ neišnagrinėjimo.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 19 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 49SD-3314-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog garažo adresas neįregistruotas adresų registre, todėl nėra galimybių nustatyti pastato – garažo buvimo vietos bei susieti jį su žemės sklypu, įregistravus pastato – garažo adresą adresų registre ir paaiškėjus, jog jis stovi žemės sklype, jo eksploatavimui tektų žemės sklypo dalis. 2021 m. balandžio 2 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, kuriuo pakartotinai prašė parduoti dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo negyvenamajai patalpai – garažui, esančiame pastate – garaže eksploatuoti. 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 49SD-4844-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT parengtą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą pateikė pareiškėjai susipažinti. 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota 17 kv. m. žemės sklypo dalis. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. birželio 15 d. rašte Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog išnagrinėjęs 2021 m. balandžio 7 d. prašymą parduoti dalį žemės sklypo, reikalingo negyvenamajai patalpai – garažui, kurio adresas 2021 m. kovo 9 d. įregistruotas registrų centre ir susietas su žemės sklypu, eksploatuoti, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) nustatė 17 kv. m ploto žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į garažo užstatytą plotą. Pareiškėja 2021 m. liepos 14 d. kreipėsi į NŽT su skundu dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. birželio 15 d. rašto. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1SS-1301-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, jog žemės sklypo dalis yra nustatyta proporcingai nuosavybės teise valdomam statinių plotui, t. y. žemės sklypo dalis yra nustatyta teisingai. Nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT atsakymais, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama juos panaikinti. NŽT 2021 m. birželio 15 d. raštas ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštas įsiteisėjusiais teismo sprendimais panaikinti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1094-1047/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-585-525/2023). 2021 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pažymoje Nr. 4D-2021/1-1086 rekomendavo NŽT direktoriui įpareigoti atsakingus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tarnautojus pateikti pareiškėjai NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ kopiją. Nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023 ieškinį tenkino ir aukščiau nurodytą įsakymą panaikino. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023, paliko nepakeistą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 1SS-316-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ nurodė, kad NŽT skyrius galės tęsti valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo-pardavimo procedūras, kai bus pateiktas pageidaujamo pirkti iš valstybės žemės sklypo planas, kuriame kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui bus nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Pareiškėja teigia, jog panaikinus NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) atsakovei kilo pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą bei priimti naują įsakymą, pateikti pareiškėjai atsakymą bei atsiųsti naują valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, arba informuoti pareiškėją apie minėto proceso eigą, priežastis dėl kurių tokio įsakymo priimti atsakovė negali.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai yra reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis, reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (LVAT 2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-502/2020, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3820-968/2019).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2021 m. gegužės 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į V. B. G. 2021 m. balandžio 2 d. gautą prašymą, priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-844-(14.49.2), kuriuo nustatė 113 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančio 765 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis, apskaičiuotas atsižvelgiantį į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio dalį (patalpas) ir nustatė V. B. G. (16,89 kv. m ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 17 kv. m ploto.

Vilniaus miesto apylinės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023 ieškinį tenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-542-1097/2024 atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023, paliko nepakeistą.

Panaikinus aukščiau nurodytą įsakymą, pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. (2021 m. balandžio 2 d. patikslintas prašymas) prašymas inicijuoti jai priklausančios sklypo dalies (valstybinės žemės) pardavimo procesą, liko neišspręstas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, panaikinus NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. įsakymą, atsakovė administracinį sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymo, turėjo priimti iki 2024 m. gegužės 8 d.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė, tik gavusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2024 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 4D-2024/1-322/3D-746 „Tarpininkavimas sprendžiant problemą“, 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 1SS-316-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ nurodė pareiškėjai, jog NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius galės tęsti valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo-pardavimo procedūras, kai pareiškėja pateiks pageidaujamo pirkti iš valstybės žemės sklypo planą, kuriame kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui bus nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl NŽT 2024 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 1SS-316-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ panaikinimo“.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė atsakymą į 2021 m. vasario 19 d. prašymą pateikė praleidusi VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, t. y. po to kai pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą. Taigi, nors ir nesilaikant VAĮ nustatytų terminų, NŽT atsakymas į pareiškėjos prašymą buvo pateiktas, todėl darytina išvada, kad byloje nebeliko ginčo dalyko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011). Pagal LVAT formuojamą praktiką, išnykus ginčo dalykui, skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai atsakymas į prašymą, nors ir praleidus įstatymuose nustatytus terminus, pateiktas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Esant minėtoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išnykus skundo dalykui, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, atmestinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. B. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.