- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- eI2-1094-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03155-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Violeta Petkevičienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- V. B. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti 2021-06-15 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.) raštą (toliau – ir 2021 m. birželio 15 d. Raštas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021-08-23 raštą Nr.1SS-1301-(5.59E) (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. Raštas); 3) NŽT Vilniaus miesto skyrių įpareigoti pareiškėjai V. B. G. pateikti informaciją į 2021-05-18 pareiškimą. Taip pat prašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas
Skunde teismui pareiškėja paaiškina, kad jai nuosavybės teise žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), priklauso nekilnojamojo turto objektai: butas su rūsiu, garažai. Pareiškėja kreipėsi į Skyrių prašydama pateikti informaciją dėl statiniams priklausančios žemės sklypo dalies paskaičiavimo žemės sklypo privatizacijos procese ir prašė pateikti informaciją dėl konkrečiame žemės sklype esančių statinių savininkams paskaičiuotų žemės sklypo dalių, šių sklypo dalių paskaičiavimo teisinių pagrindų ir paskaičiavimo metodikos ir informacijos, kokiu pagrindu paliekama žemės sklypo dalis, kuri, galbūt, bus reikalinga privatizacijai kitais pagrindais. Pabrėžia, kad neginčija civilinio sandorio – valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, bet nori gauti išsamią informaciją apie žemės sklypo dalių, tenkančių atskirai statinio daliai, paskaičiavimą, todėl jos reikalavimas šioje administracinėje byloje nėra civilinio teisinio pobūdžio, o susijęs su informacijos nesuteikimu į Pareiškėjos prašymą suteikti informaciją, kaip ir kokiu pagrindu valstybinio žemės sklypo privatizacijos procese paskaičiuotos žemės sklypo dalys, tenkančios atskiroms statinio dalims. Pareiškėja, inicijuodama administracinę bylą, siekia gauti išsamią ir konkrečią informaciją apie statiniams tenkančią žemės sklypo dalies paskaičiavimą ir pagrindus, vadovaujantis kuriais dalis žemės sklypo paliekama neprivatizuota.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad skundžiami raštai yra nekonkretūs, pirminiuose raštuose nurodytos aplinkybės perkeliamos į kitus, sekančius raštus, aprašant pareiškėjos nuosavybės teise valdomą turtą ir jos pateiktus pareiškimus, kuriuos ji pati ir parašė, tačiau atsakymai į žemės sklypo bendraturčio užduodamus klausimus nepateikiami.
Pareiškėjos nuomone toks elgesys pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus išsamumo, lygiateisiškumo principus.
Pabrėžia, kad faktinės aplinkybės, susijusios su Vandos B. G. ir A. G. valdomu nekilnojamuoju turtu ir paskaičiuota žemės sklypo dalimi, yra žinomos, o būtent jos aprašomos skundžiamuose raštuose. Pareiškėja prašo pateikti informaciją ir nurodyti teisinį pagrindą, kodėl rūsiams ir palėpėms, esantiems pagrindinio daikto priklausiniais, yra išskiriama/paliekama suformuoti ateityje žemės sklypo dalis ir kodėl tame pačiame žemės sklype esantiems statiniams eksploatacijai nustatoma žemės sklypo dalis skirtinga. Žemėtvarkos institucijos mini, kad dviejų butų rūsių plotas yra neįregistruotas, nurodo, kad vertina būsimą nekilnojamojo turto objektų atskyrimą, tačiau, pareiškėja prašė pateikti tokio elgesio teisinį pagrindą, įtvirtintą teisės normose. Skyrius to nepadarė, teisės normų nenurodė. Mano, kad toks Skyriaus elgesys, kai vienų savininkų neįregistruotas turtas yra nevertinama, o kitų savininkų turto būsimas galimas atskyrimas imamas domėn, pažeidžia lygiateisiškumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštas konstatuoja, kad žemės sklypo dalys, parduotos bendraturčiams, apskaičiuotos teisingai. NŽT atsakymas formalus, neargumentuotas, į dalį pareiškėjos klausimų nepateikti absoliučiai jokie atsakymai bei paaiškinimai, nenurodyti teisės aktai, kurių pagrindu žemės sklypo dalys paliekamos neprivatizuotomis, nurodant, kad gal ateityje pagrindinio daikto priklausiniams (rūsiams ir palėpėms) atsiras teisiniai pagrindai žemės sklypo privatizacijos procese paskaičiuoti jiems tenkančias žemės sklypo dalis.
2021 m. lapkričio 25 d. pareiškėja pateikė teismui 2021 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus Pažymą „Dėl V. B. G. skundo prieš nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ Nr. 4D-2021/1-1086, kuriuo nuspręsta pareiškėjos skundą laikyti pagrįstu.
2022 m. vasario 22 d. pareiškėja pateikė prašymą priteisti jai sumokėtus 665,50 Eur už advokato paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su patikslintu skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.
Atsiliepime paaiškina, kad santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovių yra tęstiniai, vyko nuolatiniai susirašinėjimai, pareiškėja nuosavybėn įgijo atitinkamas Žemės sklypo dalis: dėl pareiškėjai priklausančių 56,29 kv. m bendro ploto Garažo-3 ir Garažo- 4 eksploatavimui reikalingo 67 kv. m. Žemės sklypo dalies pirkimo atsakovė pareiškėjai 2021-04-02 raštu Nr. 49SD-3313-(14.49.136 E) siuntė derinti pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir sutartis 2021-06-01 buvo pasirašyta. Ši privatizuota 67 kv. m Žemės sklypo dalis analogiškai kaip ir kitos dalys nustatytos Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. rugsėjo 11d. įsakymu Nr. 2.3-11577-(01) „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių pardavimo piliečiams“ ir dėl šios dalies ploto nustatymo pareiškėjai abejonių nekilo.
2021 m. balandžio 2 d. pareiškėja pateikė negyvenamosios patalpos - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Garaže-5 adreso suteikimo ir įregistravimo Adresų registre dokumentus. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, nustatė neprivatizuotos 113 kv. m žemės sklypo dalies, esančios 765 kv. m ploto Žemės sklype, dalis, apskaičiuotas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio (patalpos) dalį ir pareiškėjos 16,89 kv. m bendro ploto patalpai - garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priskyrė 17 kv. m ploto dalį ir 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 49SD-4844-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ el. paštu pareiškėjai išsiuntė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą susipažinti.
Mano, kad skundžiamu raštui pareiškėja buvo informuota, nurodant, kad 17 kv. m ploto Žemės sklypo dalis nustatyta atsižvelgiant į garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytą plotą, bei pareiškėjai, atsižvelgiant į ankstesnius kreipimusis, yra žinoma, kokiu pagrindu (įsakymu) nustatytas Žemės sklypo plotas patalpai-garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti bei aplinkybės, susijusios su šio garažo teisinio registravimo dokumentais. Nors 2021 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ jai nebuvo pateiktas, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties projekte šis įsakymas buvo nurodytas, nes jo pagrindu sutarties projektas paruoštas. Suabejojusi sutarties projekto turiniu dėl nustatyto Žemės sklypo ploto pareiškėja galėjo ir turėjo prašyti atsakovės išduoti pirmiau nurodytą įsakymą, juo labiau, kad su atsakove vyko susirašinėjimai.
Pabrėžia, kad 2021 m. birželio 15 d. Rašte į pareiškėjos prašymą atsakyta išsamiai, argumentuotai, apibendrinus nurodant, kad užsitęsus privatizacijos procesui ir keičiantis (didėjant) statinių plotui, Žemės sklypo plotas nesikeičia, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 2.3-12506-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir dalies pardavimo pil. V. B. G.“, kuriuo nustatytos Žemės sklypo dalys, t. y.: 121 kv. m ploto (60,82 kv. m bendro ploto Patalpai-5) pareiškėjai ir 644 kv. m ploto (322,76 kv. m bendro ploto Gyvenamojo namo daliai) kitiems Gyvenamojo namo savininkams; Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. 2.3-11577-(01) „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių pardavimo piliečiams“, kuriuo nustatyta 644 kv. m ploto neprivatizuotos Žemės sklypo dalies, esančios 765 kv. m ploto Žemės sklype, dalis atitinkamai, t. y.: R. G. (19,54 kv. m bendro ploto Garažui-2) – 31 kv. m ploto; V. B. G. (56,29 kv. m bendro ploto Garažui-3 ir Garažui-4) – 67 kv. m ploto ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, kuriuo nustatytos neprivatizuotos 113 kv. m žemės sklypo dalies, esančios 765 kv. m ploto Žemės sklype, dalis, apskaičiuotas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio (patalpos) dalį ir pareiškėjos 16,89 kv. m bendro ploto patalpai – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priskirta 17 kv. m ploto dalis, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl darytina išvada, kad pareiškėja sutiko su nustatytomis dalimis ir pirmų dviejų įsakymų pagrindu tas dalis privatizavo.
Atsiliepimas
Atsakovių įsitikinimu, ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, todėl jie atitinka Viešojo administravimo įstatymą bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) detalizuotas nuostatas. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su priimtais raštais, dar nėra pagrindas juos panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. birželio 15 d. Rašto ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. Rašto, kuriais buvo atsakytą į pareiškėjos prašymą suteikti informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. vasario 19 d. pareiškėja kreipėsi į Skyrių su prašymu „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“, kuriame nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 16,89 kv. m. garažas, esantis (duomenys neskelbtini), paprašė inicijuoti jai priklausančios Sklypo dalies (valstybinės žemės) pardavimo procesą, informuoti apie tolimesnius veiksmus, kuriuos turi atlikti, norėdama įsigyti minėtą Sklypo dalį, taip pat jo kainą.
2021 m. vasario 25 d. pareiškėja pateikė savo 2021 m. vasario 19 d. prašymo papildymą.
2021 m. balandžio 2 d. Skyrius raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SD-3314-(14.49.136E), adresuotu pareiškėjai, nurodė, kad Skyriuje yra parengtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kurį siuntė pareiškėjai susipažinti, Dėl prašymo parduoti dalį Žemės sklypo, reikalingo negyvenamajai patalpai – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam pastate – garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, informavo, kad minėto garažo adresas neįregistruotas adresų registre, ir Skyrius, atsižvelgdamas į prieinamus valstybės įmonės Registrų centro bei Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenis negali nustatyti pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvimo vietos.
2021 m. balandžio 2 d. Skyrius raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SD-3314-(14.49.136E), adresuotu pareiškėjai ir A. G., nurodė, kad vadovaujasi Taisyklėmis, paaiškino, kad Žemės sklype esančių statinių plotai keitėsi, pažymėjo, kad pastogės eksploatavimui bei rūsiams, kurių plotas VĮ Registrų centro išraše nenurodytas, taip pat tektų dalis Žemės sklypo, nurodė, kad įregistravus pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresą adresų registre ir paaiškėjus, kad jis stovi Žemės sklype, jo eksploatavimui tektų Žemės sklypo dalis.
2021 m. balandžio 2 d. pareiškėja raštu „Atsakymas į NŽT 2021-04-02 raštą Nr. 49SD-3313-(14.49.136 E.) informavo Skyrių, kad 2021 m. kovo 9 d. garažo adresas yra įregistruotas, pakartotinai paprašė Skyrių parduoti dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo negyvenamajai patalpai – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam pastate – garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. gegužės 7 d. Skyrius surašė raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo pareiškėją, kad parengtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, išsiuntė projektą susipažinti.
2021 m. gegužės 18 d. pareiškėja su prašymu „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į Skyrių, nurodė, kad gavo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuriame nurodyta tik 17 kv. m. ploto perkama-parduodama žemės sklypo dalis, prašė paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota 17 kv. m žemės sklypo dalis, proporcingai tenkanti Garažui.
2021 m. birželio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.) nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos prašymą pateikti paaiškinimą ir informuoja, kad atsižvelgiant į pareiškėjos 2021 m. balandžio 7 d. prašymą parduoti dalį Žemės sklypo, reikalingo negyvenamajai patalpai – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam pastate – garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas 2021 m. kovo 9 d. įregistruotas adresų registre ir susietas su Žemės sklypu, eksploatuoti, Skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2.) nustatė 17 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytą plotą. Skyrius pažymėjo, kad
Žemės sklype esančių statinių plotai keitėsi. Atkreipė dėmesį, kad yra neįrengtų pastogių, butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra su rūsiais, o pastate – garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio garažo yra negyvenamoji patalpa – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioms patalpoms eksploatuoti reikalinga Žemės sklypo dalis nėra privatizuota, ir vadovaujantis Taisyklių 2.1 papunkčiu, būtų nustatyta ir parduota, gavus patalpų savininkų prašymus. Pažymėjo, kad Žemės sklypo plotas nesikeičia.
2021 m. liepos 14 d. pareiškėja su skundu kreipėsi į NŽT „dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2021-06-15 rašto Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.)“ ir prašė NŽT pateikti informaciją, kokiu pagrindu turėjo būti paskaičiuota Sklype esančių nekilnojamojo turto objektų eksploatacijai reikalinga Sklypo dalis, ir pateikti išvadą, kur ji buvo apskaičiuota neteisingai bei kokiu būdu galėtų būti ištaisytos institucijos (Skyriaus) padarytos klaidos; analizuojant Sklypo privatizacijos procesą, prašė nurodyti, kokių norminių aktų pagrindu Skyrius turi teisę numatyti perspektyvinę nekilnojamojo turto objektų pertvarką, palėpėse ir rūsiuose ateityje galbūt įrengiant gyvenamąsias ar administracines patalpas ir tuo būdu įgyjant teisę į žemės sklypo privatizaciją, taip paliekant žemės sklypo dalį būsimiems nekilnojamojo turto objektams, neleidžiant jos privatizuoti pagal esamą faktinę situaciją.
2021 m. rugpjūčio 23 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priėmė raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr.1SS-1301-(5.59E), kuriame nurodė, kad Žemės sklypo privatizacija, prasidėjusi 2006 metais, tęsiasi iki šių dienų. Pažymėjo, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems 134 kv. m ploto statiniams, esantiems Žemės sklype, eksploatuoti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo priskirta 205 kv. m ploto Žemės sklypo dalis – Žemės sklypo dalis yra nustatyta proporcingai pareiškėjos nuosavybės teise valdomam statinių plotui, t. y. žemės sklypo dalis yra nustatyta teisingai.
Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais raštais, kreipėsi į teismą.
Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo turinį (kreipėsi į teismą, gindama savo teisę į informaciją, o ne dėl nuosavybės teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės įsigijimu), nagrinėjamoje byloje analizuos ir vertins, ar į pareiškėjos 2021 m. gegužės 18 d. prašymą buvo atsakyta tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teismas pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje išaiškino, kad reikalavimas kylantis iš valstybinės žemės pardavimo / nuomos / suteikimo laikinai naudotis teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio, jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o ne administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 7 d. nutartis Nr. T-5/2020, 2020 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. T-27/2020 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021; 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 ir kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-364-261/2021 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).
Teisės gauti informaciją įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – io įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jeigu šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką.. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.
Viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (11 straipsnio 1 dalis).
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.) nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų (25 punktas). Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 papunktis).
Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos prašymo turinį ir skundžiamus raštus, sprendžia, kad pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai, nes į pareiškėjos prašymą nėra atsakyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirma, pareiškėja 2021 m. gegužės 18 d. prašyme „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į Skyrių ir prašė paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota 17 kv. m žemės sklypo dalis, proporcingai tenkanti Garažui. 2021 m. birželio 15 d. Rašte į šį klausimą nėra atsakyta nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Raštas yra išsamesnis, detaliau aprašo pareiškėjos situaciją, tačiau į pareiškėjos klausimą nei tiesiogiai, nei netiesiogiai taip pat nėra atsakyta. Pažymėtina, kad susipažinus su kitais į bylą pateiktais raštais ir susirašinėjimu tarp pareiškėjos ir Skyriaus, susipažinus su atsiliepimu į skundą, aiškaus atsakymo taip pat nėra. Teismas itin kritiškai vertina tokį atsakovų elgesį.
Antra, teismas pabrėžia, kad nors nėra tikslaus paaiškinimo su konkrečiais skaičiais ir teisės normomis, kuriomis remiantis atliktas pareiškėjos garažui tenkančio Žemės sklypo ploto apskaičiavimas, iš sakinio „nustatė 17 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytą plotą“, galima spėti, kad Skyrius galimai visą Žemės sklypo plotą padalino proporcingai Žemės sklype esančių nekilnojamojo turto objektų plotui. Tačiau toks atsakymas nėra išsamus ir neatitinka aukščiau minėtų teisės aktų nuostatų bei gero viešojo administravimo principo. Pareiškėja tiek 2021 m. gegužės 18 d. prašyme, tiek 2021 m. liepos 14 d. nurodo, kad žino, kad jai skirta ir parduota 17 kv. m, tačiau klausia, kaip šis dydis gautas, kokie konkretūs skaičiai nustatyti, kokie nekilnojamojo turto objektai, kokie jų plotai ir kodėl buvo vertinami kaip Žemės sklype esantys nekilnojamojo turto objektai, kokių teisės aktų pagrindu. Visų šių atsakymų pareiškėjai skundžiamuose raštuose nėra pateikta.
Be to, pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007).
Taigi 2021 m. birželio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius raštas Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.) ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštas „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr.1SS-1301-(5.59E) naikinami kaip neatitinkantys Teisės gauti informaciją įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatų, nes juose neatsakytą į pareiškėjos 2018 m. gegužės 18 d. prašymą, atsakymas nepagrįstas nei faktine situacija, nei teisiniais motyvais. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 18 d. prašymą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas tenkinamas, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2021 m. rugsėjo 13 d. Swedbanko mokėjimo nurodymas Nr. 5 patvirtina, kad už pareiškėją sumokėta 22,50 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas pareiškėjai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Į bylą taip pat pateiktas 2021 m. liepos 29 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 2021/22 išrašas, pagal kurį advokatų profesinė bendrija „V. Ž. ir partneriai“ susitarė pareiškėjai teikti teisines paslaugas (konsultacijas žemės teisės klausimais ir skundo parengimas NŽT bei teismui). 2022 m. sausio 14 d. PVM sąskaita-faktūra nurodo, kad už teisines konsultacijas ir skundo parengimą teismui mokėtina suma yra 665,50 Eur. 2021 m. liepos 14 d. SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už 2021 m. liepos 12 d. išankstinę sąskaitą A. G. sumokėjo 665,50 Eur.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai (teisinių paslaugų sutartis ir mokėjimo nurodymas) patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 665,50 eurų už advokato konsultaciją, skundo surašymą. Teismas pabrėžia, kad pateikta PVM sąskaita faktūra nesivadovauja, nes ji surašyta po apmokėjimo, Mokėjimo nurodyme nurodyta kita sąskaita.
Kadangi pareiškėjos skundas teismui paduotas 2021 m. rugsėjo 23 d., išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1517,4 Eur. Teismas kritiškai vertina tai, kad prašyme nedetalizuota, kokia suma apskaičiuota už kokią paslaugą, tačiau atsižvelgiant į prašomos priteisti sumos dydį, teismas sprendžia, kad ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto (maksimalus užmokestis už skundo parengimą – 1517,4 Eur x 2,5=3793,5 Eur), todėl gali būti priteista.
Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iš viso priteistina 688 Eur (665,5 Eur+22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio, 84 straipsnio, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. B. G. skundą tenkinti.
Panaikinti 2021 m. birželio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.) raštą.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr.1SS-1301-(5.59E).
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. B. G. 2021 m. gegužės 18 d. kreipimąsi ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.
Priteisti pareiškėjai V. B. G. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 688 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.