Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-22197-285/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys S. D., M. D. ir antstolė J. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Finansų administravimas“, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu, 2017 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad S. D. sutuoktinio M. D. piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į nurodytas banko sąskaitas ir gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių lėšų priklauso skolininkei S. D., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą priimti atsisakė. Teismas nurodė, kad pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią CPK 667 straipsnio redakciją, su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo į teismą galima kreiptis tik CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.Teismas konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą nesilaikydama išankstinės pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 667 straipsnyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Finansų administravimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai naujai įsigaliojusias (nuo 2017 m. liepos 1 d.) įstatymo (CPK 667 straipsnio) nuostatas pritaikė teisiniams faktams, atsiradusiems dar iki 2017 m. liepos 1 d. Pareiškėjos pareiškimas dėl turto dalies nustatymo yra grindžiamas antstolės 2017 m. birželio 27 d. priimtu patvarkymu, todėl tolesni veiksmai taip pat turėjo būti atliekami vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusia tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline data (lex retro non agit principas). Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, nesilaikius įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-13029-285/2017 dėl 1 210,24 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. D. išieškotojos UAB „Finansų administravimas“ naudai. Išieškotoja minėtą vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolei J. Ž., kuri nustačiusi, kad skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, išieškojimą nukreipė į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį bei 2017 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris pateiktas teismui kartu su pareiškimu) pasiūlė pareiškėjai per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai numatė tuo metu galiojusi CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija. 2017 m. liepos 26 d. pareiškėja su tokiu pareiškimu kreipėsi į teismą, kuris skundžiama nutartimi atsisakė jį priimti, konstatavus, kad pareiškimas pateiktas nesilaikius išankstinės pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimo tvarkos. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pareiškimas dėl turto dalies nustatymo yra grindžiamas antstolės 2017 m. birželio 27 d. priimtu patvarkymu, todėl tolesni veiksmai taip pat turėjo būti atliekami vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusia tvarka, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė lex retro non agit principą. Su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Pažymėtina, kad tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, bei atsisakydamas priimti prašymą, pažeidė CPK reikalavimus. Tuo tarpu, vadovaujantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliantės nurodytos CK 1.7 straipsnio 2 dalies nuostatos ginčo klausimui netaikytinos. Nors antstolė 2017 m. birželio 27 d. pasiūlė išieškotojai per vieną mėnesį pasiūlymo metu galiojusios CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcijos tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau išieškotoja tokį prašymą pateikė po 2017 m. liepos 1 d., t. y. 2017 m. liepos 26 d. Atsižvelgiant į tai, išieškotoja turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu iki 2017 m. liepos 1 d., ir tuomet jos pareiškimo priėmimo klausimas būtų nagrinėtas pagal galiojusį procesinį įstatymą.Šios nutarties 11-12 punktų motyvuose išdėstytos pozicijos laikomasi ir kitų teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2202-413/2017; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-817-569/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2123-254/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2136-658/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2168-555/2017 ir kt.).Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.