Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-21284-921/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. L., S. L. ir antstolei J. Ž. dėl skolininkui priklausančios dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo dėl įstatymo nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-10383-921/2017 dėl 2 382,62 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš R. L. kreditorės UAB „Finansų administravimas“ naudai. Išieškotoja minėtą vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolei J. Ž., kuri nustačiusi, kad skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, išieškojimą nukreipė į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį bei 2017 m. birželio 19 d. patvarkymu (kuris patiektas teismui kartu su pareiškimu) pasiūlė pareiškėjai per 1 mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0161/17/01299, kaip tai numatė tuo metu galiojusi CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija. 2017 m. liepos 12 d. pareiškėja su tokiu pareiškimu kreipėsi į teismą, kuris skundžiama nutartimi atsisakė jį priimti, konstatavus, kad pareiškimas pateiktas nesilaikius išankstinės pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimo tvarkos. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Pažymėtina, kad tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, bei atsisakydamas priimti prašymą, pažeidė CPK reikalavimus. Tuo tarpu vadovaujantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliantės nurodytos CK 1.7 straipsnio 2 dalies nuostatos ginčo klausimui netaikytinos. Kartu pastebėtina, kad nors antstolė 2017 m. birželio 19 d. pasiūlė išieškotojai per 1 mėnesį pasiūlymo metu galiojusios CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcijos tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau išieškotoja tokį prašymą teismui pateikė tik 2017 m. liepos 12 d., t. y. įsigaliojus naujai CPK 667 straipsnio redakcijai. Tokiu būdu išieškotoja turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Be to, išieškotoja nenurodė jokių priežasčių, kodėl į teismą su minėtu pareiškimu nesikreipė iki 2017 m. liepos 1 d., kuomet jos pareiškimo priėmimo klausimas būtų nagrinėtas pagal galiojusias procesinės teisės. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.