- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-2136-658/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01039-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“
- Skolininkas
- E. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1040-970/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ prašymą suinteresuotiems asmenims skolininkui E. R., skolininko sutuoktinei M. R., antstolei J. J. dėl skolininkui priklausančios dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui E. R. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine M. R. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės pajamų, kurias ji gauna ir gaus ateityje. Nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. išdavė teismo įsakymą Nr. L2-1652-604-2009 dėl 2 284,75 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. R. kreditorės UAB „General Financing“ naudai. Kreditorė 2009 m. spalio 19 d. su vykdomuoju dokumentu kreipėsi į antstolę J. J.. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė M. R. dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl areštavo darbo užmokesčio dalį bei patvarkymu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjo UAB „General Financing“ prašymą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-2751, kuriuo pakeistas CPK 667 straipsnis. Iš teismui pateikto prašymo ir prie jo pridėto antstolės J. J. 2017 m. birželio 19 d. rašto Nr. S-170010627 dėl turto dalies nustatymo matyti, kad antstolė pasiūlė išieškotojui UAB „General Financing“ per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko E. R. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su M. R., nustatymo. Nors antstolė išieškotojui pasiūlymą pateikė galiojant ankstesnei CPK 667 straipsnio redakcijai, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatyme Nr. XII-2751 nenustatyta, kad prašymai dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, kai antstolis aprašė ir areštavo bendrą turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą iki 2017 m. liepos 1 d., nagrinėjami pagal ankstesnę CPK 667 straipsnio redakciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pareiškėjas privalo pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „General Financing“ prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo išspręsti iš esmės arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėja nesutinka su CPK 3 straipsnio 8 dalies taikymu. Antstolė vykdymo veiksmus atliko dar iki CPK 667 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, todėl tolesni veiksmai taip pat turėjo būti atliekami vis dar vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusia tvarka. Pareiškėja, laikydamasi įstatymu reglamentuotos tvarkos, nepraleisdama antstolės nurodyto termino kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis. Priešingu atveju, antstolė apskritai be reikalo atliko vykdymo veiksmus, uždėjo turtui areštą, kas taip pat lėmė ir vykdymo išlaidų didėjimą, kadangi pareiškėja nebeteko teisės kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Toks teismo aiškinimas yra ydingas ir iš esmės pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Teismas neteisingai aiškino bei interpretavo pasikeitusią CPK 667 straipsnio nuostatą. Pareiškėja neprivalėjo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kadangi po liepos 1 d. įsigaliojusiame CPK 667 straipsnyje numatytus veiksmus turi pareigą atlikti antstolis ir skolininkas, o kreditorius tik antstolio įpareigotas turi pareigą pateikti prieštaravimą ar gavęs siūlymą, kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo. Taigi, pareiškėja neturi pareigos naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kol nėra tiesiogiai įpareigojama antstolio. Šiuo atveju, teismas turėjo pareigą nustatyti terminą pašalinti prašymo trūkumus (CPK 138 straipsnis), o ne apskritai nepriimti prašymo, kuris buvo pateiktas laiku ir tinkamai.
CPK 667 straipsnis negali būti tinkamai įgyvendintas. Remiantis šiuo metu galiojančia CPK 667 straipsnio nuostata, skolininkas privalo pateikti Sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra CPK 667 straipsnyje numatytos formos. Pažymėtina, kad tik 2017 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė derinimui Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimo projektą, kuriame yra CPK 667 straipsnyje numatyta forma, tačiau ši forma kol kas yra tik derinimo stadijoje, todėl iš esmės tinkamai įgyvendinti CPK 667 straipsnyje įtvirtintą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, šiuo metu nėra jokių objektyvių galimybių. Atsižvelgiant į tai, tokio pobūdžio prašymai turėtų būti nagrinėjami pagal iki šiol galiojusią tvarką, kol bus priimta Sprendimų vykdymo instrukcijos atitinkama pataisa.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo dėl nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. civilinėje byloje Nr. L2-1652-604/2009 priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko E. R. kreditorei UAB „General Financing“ priteisė 6 745,78 Lt (1 953,71 Eur) įsiskolinimo, 1 084,01 Lt (313,95 Eur) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. rugsėjo 1 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 59 Lt (17,09 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Pagal minėtą teismo įsakymą antstolės J. J. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0052/09/01996. Antstolė J. J. areštavo skolininko sutuoktinės M. R. darbo užmokesčio dalį ir 2017 m. birželio 19 d. raštu pasiūlė išieškotojai UAB „General Financing“ per 1 mėnesį nuo rašto gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko E. R. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su M. R., nustatymo, kaip tai numatė tuo metu galiojusi CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija. 2017 m. liepos 18 d. pareiškėjas su tokiu prašymu kreipėsi į teismą.
CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, neteisingai interpretavo CPK 3 straipsnio 8 dalį ir atsisakydamas priimti prašymą pažeidė CPK reikalavimus.
Nors antstolė 2017 m. birželio 19 d. pasiūlė išieškotojai per 1 mėnesį pasiūlymo metu galiojusios CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcijos tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau išieškotoja tokį prašymą pateikė po 2017 m. liepos 1 d., t. y. 2017 m. liepos 18 d. Atsižvelgiant į tai, išieškotoja turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu iki 2017 m. liepos 1 d., ir tuomet jos pareiškimo priėmimo klausimas būtų nagrinėtas pagal galiojusį procesinį įstatymą. Be to, skunde nurodyta aplinkybė, jog nėra priimto žemesnės hierarchijos teisės aktu reglamentuotos formos, kuri naudotina antstolio sprendžiant klausimą dėl kreipimosi į teismą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, negali paneigti aukštesnės galios aktu – įstatymu – nustatyto teisinio reglamentavimo bei bendrųjų CPK principų dėl procesinio įstatymo galiojimo laike.
Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.