Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Minusavus atsakovo sumokėtą avansą - 4840 Lt, galutinis skolos likutis sudaro ieškinio sumą -14321,34 Lt (19161,34 Lt -4840 Lt = 14321,34 Lt). Atsakovas nepagrįstai teigia neturintis pareigos kompensuoti žalą ieškovui, nes žalos atlyginimą atsakovas būtų turėjęs mokėti ieškovui tik tuo atveju, jei iš nuomojamų patalpų būtų išsikraustęs ieškovui nežinant. Atsakovas nurodo, kad, įsikeliant į nuomojamas patalpas, jis pagerino jų būklę, todėl ieškovas atsakovui turėtų atlyginti žalą. Tačiau atsakovas išvedžiojo elektros laidus, vandentiekio įvadus ir jų prieigas, reikalingas atsakovo kepyklos veiklai, ir tai tik pablogino objektą jame vėl vystant įprastinę prekybinę - paslaugų veiklą. Atsakovo teiginiai, esą atsakovas padidino patalpų vertę, nepagrįsti, nes ieškovas minėtas patalpas yra išnuomojęs prekybinei veiklai. Todėl nei papildomo tualeto įrengimas, nei 30 kW galingumo elektros linijos įvedimas ir kiti ieškovo ar atsakovo atlikti papildomi darbai šiose patalpose naujam nuomininkui visiškai nereikalingi ir neaktualūs. Be to, patalpų nuomos Sutarties 2.2.3. punktu šalys susitarė, jog nuomininko padaryti pagerinimai neprivalo būti atlyginami. Atsakovo už ieškovo atliktus pagerinimus yra sumokėjęs puse jų kainos - 8752,08 Lt, tačiau nutraukus nuomos sutartį anksčiau numatyto termino privalo sumokėti ieškovui dar 50 procentų atliktų pagerinimų kainos. Ieškovas buvo apdraudęs nuomojamas patalpas viena draudimo sutartimi, tačiau šioje draudimo sutartyje numatyta besąlyginė franšizė 400 Lt sumai, todėl draudimo įmonė padarytos žalos ieškovui nepadengė, ją privalo atlyginti atsakovas. Iš atsakovo taip pat priteistinos 8,75 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas prašymą priteisti palūkanas reiškia pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą ir šio įstatymo pakeitimus. 2012 m. spalio 17 d. buvo priimti Mokėjimų prevencijos įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d. ir yra taikomi sutartims, sudarytoms po 2013 m. kovo 1 d. Priimtais pakeitimais siekiama mažinti pavėluotų mokėjimų skaičių bei trumpinti apmokėjimo už gautas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį. Mokėjimų prevencijos įstatyme nustatytų palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydis iš vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normos, padidintos 7 procentiniais punktais, keičiamas į Lietuvos banko taikomą vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų normą, padidintą 8 procentiniais punktais. Už pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma, o už antrąjį - tų metų liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma. Skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Šiuo atveju ieškovas pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pirmąjį 2014-ųjų metų pusmetį, todėl vertinant tai, kad 2014 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma buvo 0,75 proc., ją padidinus 8 procentais, ieškovo reikalautinas iš atsakovo priteistinas palūkanų dydis sudaro 8,75 proc. (0,75 proc. + 8 proc). Prašo priteisti iš atsakovo 14321,34 Lt sumą, 8,75 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

sąskaita NR. SLY0015550 sumai 15292,81 Lt yra surašyta nepagrįstai. Vadovaujantis sutarties 5.7 punktu, žala atlyginama nutraukus sutartį anksčiau termino nurodyto 1.3 punkte tik pagal imperatyviai nurodytą 5.2 punktą. Tuo tarpu 5.5 punktas yra vadinamoji "pasitraukimo sąlyga", kuri leidžia pasitraukti, nepadarant nuomotojui ekonominės žalos, ir kompensacija, pasitraukiant sutartyje aptartomis sąlygomis, nepriklauso. Be to, pagal sutarties 1.1 punktą nuomotojas perduoda nuomos teise patalpas nuomininko veiklai, o vadovaujantis LR CK 6.483 str. nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Tuo tarpu patalpos iki perdavimo akto ir net pasirašius jį nebuvo tinkamos naudoti sutartyje numatytai veiklai. Tuo tikslu jų įmonė padengė dalį (8752,08 Lt) atliekamų darbų investicijų, kurios žymiai pagerino objekto patrauklumą bei sudarė galimybes pritaikyti esamas patalpas panašios krypties veiklai. Be to, atsakovas papildomai į patalpų būklės pagerinimą investavo 4200 Lt, kad nuomojamos patalpos atitiktų sutartyje numatytą paskirtį. LR CK 6.501str. numato, kad nuomininkui nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinus, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Taigi bendri šalių konkliudentiniai veiksmai, investuojant į minėtas patalpas, bei sutartis ir perdavimo aktas su prijungtomis nuotraukomis byloja apie ieškovo sutikimą, kad atsakovas investuotų į būtinus pagerinimus ir atliktų būtinus pagerinimus, už kuriuos atsakovui priklauso kompensacija t.y. 8752,08Lt ir 4200Lt, viso 12952,08Lt. Sąskaita NR.SLY0015993 425 Lt sumai yra išrašyta už lauko vitrinos suskaldymą, kuris buvo padarytas iš lauko tuo metu, kai jų įmonė jau nebevykdė veiklos tame objekte, atsakovas neturi jokio juridinio pagrindo saugoti ieškovo turto lauko fasadą. Ieškovas buvo pasiūlęs atsakovui apdrausti išnuomotas patalpas palankesnėmis kainomis, atsakovas sutiko. Tačiau apmokėti sąskaitos už draudimą atsakovui ieškovas taip ir nepateikė. Nors atsakovas sutinka, kad privalėjo mokėti ieškovui nuomos mokestį iki patalpų grąžinimo, tačiau ieškovas turėjo galimybę pasidengti atsakovo nesumokėtą nuomos mokestį iš įmokėto avanso ieškovui sumos, nes tokį prašymą atsakovas ieškovui buvo pateikęs. Todėl ieškovas nepagrįstai paskaičiavo atsakovui netesybas už laiku nesumokėtą nuomos mokestį.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad 2012 m. liepos 26 d. tarp šalių buvo sudaryta terminuota patalpų nuomos sutartis (I t. b.l. 4-9). Vadovaujantis sutarties 1.1. punktu, atsakovui nuomos laikotarpiui buvo perduotos naudotis 83 kv.m. negyvenamosios prekybinės patalpos adresu (duomenys nesklebtini), atsakovo komercinei-prekybinei veiklai vykdyti. Už nuomojamas patalpas atsakovas įsipareigojo mokėti 1400 litų plius PVM nuomos mokestį (sutarties 1.2.1. p.) ir kitus mokesčius, numatytus sutarties 1.2.2., 1.2.3., 1.2.4., 1.2.5., 1.2.6. punktuose bei 2013-08-24 susitarime prie sutarties. Minėtos sutarties 1.3p. nuomojimo terminas buvo nustatytas 3 metams nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos – nuo 2012m. rugsėjo 1d. Iš patalpų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad patalpos buvo perduotos 2012m. rugsėjo 24d. (I t. b.l. 10). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuomos sutartis atsakovo iniciatyva (I t. b.l. 14) buvo nutraukta anksčiau numatyto termino – 2013m. rugpjūčio 5d.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas, nutraukęs sutartį anksčiau numatyto termino, privalo vykdyti pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus – apmokėti ieškovui likusią statybinių išlaidų, susijusių su lango ir durų įrengimu, sąmatos dalį, t. y. 8752,08 Lt, bei kompensuoti išlaidas - 6540,73 Lt - už ieškovo įrengtą tualetą bei įvestą 30 kw galingumo elektros liniją nuomojamose patalpose, iš viso - 15292,81 Lt, šiai sumai 2013-06-06 išrašė PVM sąskaitą faktūrą SLY Nr. 0015550 (I t. b.l. 49). Iš nuomos sutarties 5.7. p. matyti, jog šalys susitarė, kad nutraukus nuomos sutartį anksčiau nurodyto sutarties 1.3. punkte numatyto termino nuomininko iniciatyva, nuomininkas kompensuoja visas išlaidas, susijusias su šios sutarties 1.2.6. ir 2.1.3. punktų vykdymu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuomos sutartis tarp šalių yra nutraukta atsakovo iniciatyva anksčiau sutartyje numatyto terminio. Iš sutarties 5.7 p. matyti, kad nutraukus sutartį prieš terminą atsakovo iniciatyva, atsakovas privalo kompensuoti visas išlaidas, susijusias su šios sutarties 1.2.6p. ir 2.1.3 p. vykdymu. Iš nuomos sutarties 1.2.6p. matyti, kad šalys susitaria, jo visos statybinės išlaidos, susijusios su lango ir durų įrengimu pagal priedą Nr. 2 ir abipusiu susitarimu suderinus tarpusavyje statybos sąmatą, rangovui bus apmokamos nuomotojo ir nuomininko lygiomis dalimis per puse. Sutarties priedas Nr. 2 - langų, durų įrengimo pagal 2.1 priede pridedamą brėžinį bei tualeto įrengimo ir elektros energijos galios iki 30kw atvedimo į numojamas patalpas sąmata. Iš 2012m. rugpjūčio 24d. papildomo susitarimo matyti (I t. b.l. 15), kad šalys pareiškė, jog sąmata 17504,17 Lt su PVM susijusi su lango ir durų įrengimu, yra priimtina abiems šalims, šias išlaidas šalys dengia lygiomis dalimis. Ieškovas pripažino, kad puse šių lėšų - 8752,08 Lt - atsakovas yra padengęs. Iš nuomos sutarties 2.1.3p. matyti, kad ieškovas, išnuomodamas patalpas, įsipareigojo įrengti tualetą ir įvesti 30 kw galingumo elektros liniją nuomojamose patalpose. Iš pateiktos sąmatos matyti (I t. b.l. 16,17), kad šių darbų atlikimas kainavo 6540,73 Lt, atsakovas sąmatos dydžio neginčijo. Atsakovas teigia, kad puse sumos už lango ir durų įrengimą -

8752,08 Lt, 6540,73 Lt už ieškovo įrengtą tualetą bei įvestą 30 kw galingumo elektros liniją nuomojamose patalpose jis turėtų sumokėti tuo atveju, jei nuomos sutartis tarp šalių būtų nutraukta pagal sutarties 5.2 punktą. Atsakovo teigimu, nuomos sutarties 5.5 punktas yra vadinamoji "pasitraukimo sąlyga", kuri leidžia pasitraukti, nepadarant nuomotojui ekonominės žalos, ir kompensacija, pasitraukiant sutartyje aptartomis sąlygomis, nepriklauso. Tačiau iš sutarties 5.7p. numatytos sąlygos matyti, kad ji galioja nutraukiant sutartį tiek nuomotojo iniciatyva (atsakovo minimas sutarties 5.2p.), tiek nutraukiant sutartį nuomininko iniciatyva. Šiuo atveju sutartis buvo nutraukta nuomininko iniciatyva. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovas taip pat privalo įvykdyti sutarties 5.7p. reikalavimus – turi pareigą sumokėti ieškovui likusią sumą už lango ir durų įrengimą 8752,08 Lt ir 6540,73 Lt už ieškovo įrengtą tualetą bei įvestą 30 kW galingumo elektros liniją. Atsakovas teigė, kad pagerino nuomojamų patalpų būklę, todėl šiuo atveju ieškovas jam liko skolingas už pagerinimo darbus. Tačiau pagal šalių susitarimą sutarties 2.2.3p. nuomininko padaryti pagerinimai neprivalo būti atlyginami. Atsakovas vadovaujasi LR CK 6.501str. ir teigia, kad nuomininkui nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinus, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Tačiau LR CK 6.501str. 1d. numato, kad tokią teisę nuomininkas turi išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad atsakovo atlikti nuomojamų patalpų pagerinimai jam yra nereikalingi, nes šiuo metu šios patalpos yra išnuomotos įmonei, kuri užsiima visai kitokia veikla, nesutiko jų įskaityti į nuostolių atlyginimą. Be to, jei atsakovas mano, kad ieškovas turi pareigą atlyginti jam už atliktus nuomojamų patalpų pagerinimus, turi galimybę kreiptis į teismą su ieškinio reikalavimu priteisti pinigines lėšas. Kadangi šioje byloje toks atsakovo reikalavimas nenagrinėjamas, teismas, spręsdamas, ar atsakovo argumentai dėl ieškovo skolos jam yra pagrįsti, išeitų už ieškinio ribų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8,75 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovas palūkanų dydžio neginčijo, todėl ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas.